Kas tas STEAM? Samprata. Sąvokos.

Slides:



Advertisements
Similar presentations
Mokymo inovacijų taikymo infrastruktūros kūrimas siekiant plėtoti netradicinio ugdymo formų įvairovę. VP1-2.2-ŠMM-05-K Dalykas, ugdymo sritis: Tema:
Advertisements

Mokymo inovacijų taikymo infrastruktūros kūrimas siekiant plėtoti netradicinio ugdymo formų įvairovę. VP1-2.2-ŠMM-05-K Dalykas, ugdymo sritis: Tema:
Mokymo inovacijų taikymo infrastruktūros kūrimas siekiant plėtoti netradicinio ugdymo formų įvairovę. VP1-2.2-ŠMM-05-K Dalykas, ugdymo sritis: Tema:
Didelės rizikos grupių ankstyvo sveikatos problemų nustatymo ir ankstyvos intervencijos situacija bei perspektyvos Dr. Rugilė Ivanauskienė LSMU Medicinos.
Mokymo inovacijų taikymo infrastruktūros kūrimas siekiant plėtoti netradicinio ugdymo formų įvairovę. VP1-2.2-ŠMM-05-K Dalykas, ugdymo sritis: Tema:
Muzikos ženklų karuselė
Mokymo inovacijų taikymo infrastruktūros kūrimas siekiant plėtoti netradicinio ugdymo formų įvairovę. VP1-2.2-ŠMM-05-K Dalykas, ugdymo sritis: Tema:
Mokymo inovacijų taikymo infrastruktūros kūrimas siekiant plėtoti netradicinio ugdymo formų įvairovę. VP1-2.2-ŠMM-05-K Dalykas, ugdymo sritis: Tema:
TARPTAUTINIS BENDRADARBIAVIMAS ZARASŲ KULTŪROS CENTRE.
Mokymo inovacijų taikymo infrastruktūros kūrimas siekiant plėtoti netradicinio ugdymo formų įvairovę. VP1-2.2-ŠMM-05-K Dalykas, ugdymo sritis: Tema:
Comenius Strateginių partnerysčių projektas “PADĖK IR GAUK PAGALBĄ”
PROJEKTAS LIETUVOS IR NORVEGIJOS POLICIJOS BENDRADARBIAVIMAS IR GEBĖJIMŲ STIPRINIMAS KOVOJANT SU SMURTU ARTIMOJE APLINKOJE IR SMURTU LYTIES PAGRINDU.
If you want to register, please click here Registration Form
ASSESSMENT OF ADVANCED NURSING CLINICAL COMPETENCE
Culture, Education and Sport Department of Kaunas Region Municipality
SYSTEM OF PROGRAMMING BUDGET
Culture, Education and Sport Department of Kaunas Region Municipality
LEONARDO DA VINCI PROGRAMOS MOBILUMO PROJEKTŲ 2012 M. KONKURSO APŽVALGA Donata Kavoliūnienė Seminaras “2012 m. finansuotų Leonardo da Vinci programos mobilumo.
Fizinių mokslų informacijos šaltinių paieška
Smart none of us are as smart as all of us. smart none of us are as smart as all of us.
LKTA XXI-oji tarptautinė konferencija
Medicininės radiologijos procedūrų pagrįstumas
PRIEMONĖS “INVESTICIJOS Į IKIMOKYKLINIO UGDYMO ĮSTAIGAS” PROJEKTŲ FINANSAVIMO SĄLYGŲ APRAŠO PRISTATYMAS PRIEMONĖS SĄSAJOS SU ESF FINANSUOJAMU PROJEKTU.
SSGG (SWOT): Organizacijos stiprybės ir silpnybės, galimybės ir grėsmės (nustatymas, grupavimas, vertinimas, rezultatas) Pagrindinė literatūra: Lietuvos.
MAUDYKLŲ VANDENS KOKYBĖS STEBĖSENOS
Kaip tapti partneriu Europiniuose mokslinių tyrimų projektuose ir mokslo verslo partnerystės iniciatyvose 7BP projekto „Kompleksiškas miškingų Europos.
CLIL, MY OPEN WINDOW ON THE WORLD AROUND ME
Programų kūrimo proceso brandos ir gebėjimo modeliai
1992 m. Lietuva pakviesta dalyvauti Europos tyrimų plėtros ir bendradarbiavimo programoje „Eureka“ne narės teisėmis. 1997 m. Lietuvai suteiktas stebėtojos.
Ugdymo plėtotės centras
Lietuvos Lisabonos strategijos įgyvendinimas
ES 7-OJI BENDROJI PROGRAMA ( m.)
Programų sistemų inžinerija
PROJEKTAS „PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJŲ IR SPECIALIOJO UGDYMO PEDAGOGŲ KOMPETENCIJŲ TAIKYTI INFORMACINES KOMUNIKACINES TECHNOLOGIJAS (IKT) IR INOVATYVIUS.
Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas
inovatyvioms mokykloms
STE(A)M - inovacijų kultūros formavimas
Lietuvos ir Europos Sąjungos kalbų mokymo politikos kryptys
El. portfelis (el.aplankas)
Programų sistemų inžinerija
Bendrojo ugdymo programų skyriaus vadovas
Mokinių kompetencijų ugdymas ir vertinimas
Robin Widdowson Gareth Mills Carmel O'Hagen Mathilda Joubert Lynne
Antrosios kartos interneto technologijos
Lygybė ir decentralizavimas kaip mažos tautos švietimo politikos globalizuotame pasaulyje charakteristikos Lietuvos parlamentas, Jari Lavonen,
Scientix - gamtos mokslų ir matematikos mokytojų bendruomenė Europoje
Dvišalio bendradarbiavimo nuostatos
Atviros informavimo konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) pagrindinės plėtros kryptys Vaino Brazdeikis ITC, direktorius
7BP specifinė programa IDĖJOS ir pirmasis kvietimas teikti paraiškas
NEFORMALIOJO VAIKŲ UGDYMO ESMĖ IR REIKŠMĖ
3-4 klasei Matematika Trupmenos Jurgita Grajauskienė Spec
IKT mokyklose – ko galime pasimokyti iš Suomijos patirties?
Doktorantūros studijų organizavimo proceso kokybės vertinimas
Evaluation of the Information and Publicity Activities
Stažuotojas – tyrinėjantis praktikas: ILGALAIKĖS PEDAGOGŲ STAŽUOTĖS
PROJEKTAS „ALTERNATYVUS UGDYMAS ŠVIETIMO SISTEMOJE“
BENDROJO UGDYMO DEPARTAMENTAS & ŠVIETIMO STRATEGIJOS DEPARTAMENTAS
Studijų pasirinkimas Lietuvoje ir užsienyje: ką svarbu žinoti?
Mes tikime mokyklomis! Ir tikėdami mes tikimės...
EUROPOS KREDITŲ PERKĖLIMO IR KAUPIMO SISTEMOS (ECTS) NACIONALINĖS KONCEPCIJOS PARENGIMAS: KREDITŲ HARMONIZAVIMAS IR MOKYMOSI PASIEKIMAIS GRINDŽIAMŲ STUDIJŲ.
R. Urbonas (LEI) Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra
Lietuvos energetikos institutas ir programa „Horizontas 2020“
Mokymosi visą GYVENIMĄ PROGAMA IR BŪSIMA prograMA
Projekto vadovė Vida Drąsutė Kauno technologijos universitetas
Kokio mokytojo norime Lietuvoje: pedagogų rengimo kaitos kryptys
  2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ VP1-3.1-ŠMM-05-K priemonė „MTTP tematinių tinklų,
Kompiuterijos mokslo edukaciniai tyrimai
Kūno kultūros ir biologijos dalykų integravimo galimybės
Ugdymo turinio kaitos būtinumas ir kryptys.
Programos trukmė – dvylika mėnesių
Presentation transcript:

Kas tas STEAM? Samprata. Sąvokos.   Kas tas STEAM? Samprata. Sąvokos. GAMTOS MOKSLŲ, TECHNOLOGIJŲ, INŽINERIJOS, MATEMATIKOS IR KŪRYBIŠKUMO KOMPLEKSINIS UGDYMAS   Jurgita Nemanienė Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė 2015-06-29

Bendros tendencijos • mažėja susidomėjimas gamtos ir tiksliųjų mokslų studijomis ir susijusiomis profesijomis; auga kvalifikuotų tyrėjų ir specialistų poreikis; susirūpinimas dėl inovacijų, taigi ir ekonominio konkurencingumo, mažėjimo; nepatenkinami tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų (PISA, TIMSS) rezultatai. Daugelis tarptautinių ataskaitų rodo, kad ateityje gali pritrūkti pagrindinių gamtos mokslų, tiksliųjų, inžinerinių profesijų specialistų ir ragina modernizuoti gamtos mokslų mokymą mokyklose.

STE(A)M ugdymo veiksmų planas (projektas) Strateginis tikslas: Didinti mokinių susidomėjimą gamtos mokslais, technologijomis, inžinerija ir matematika ir ugdyti mokinių kūrybiškumo, iniciatyvumo ir verslumo kompetencijas formuojant inovacijų kultūrą Lietuvoje. Tikslai: Gerinti mokinių pasiekimus STE(A)M srityje. 2. Rengti XXI amžiaus mokytojus, plėtoti STE(A)M ugdymui aktualias mokytojų kompetencijas. 3. Skatinti visuomenės švietimą ir domėjimąsi STE(A)M temomis.

STE(A)M samprata STE(A)M ugdymas – integralus, į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas gamtos mokslų, matematikos, technologijų ir inžinerijos kontekste

... į kompleksišką tikrovės reiškinių pažinimą, pritaikymą ir problemų sprendimą kreipiantis mokinių gebėjimų ugdymas Contexts for the PISA 2015 Scientific Literacy Assessment

STE(A)M samprata Neformalusis švietimas Ugdymo turinys Aplinka vertybinė orientacija/ motyvacija idėjų naujumas ir originalumas ateities perspektyvos įvertinimas idėjų tikslingumas ir pritaikomumas Inovacija, konkrečios problemos išsprendimas Ugdymo turinys Neformalusis švietimas Aplinka Menai ir dizainas STE(A)M sąvokoje suprantami kaip tarpdisciplininis kūrybinis procesas (creative activities), jungiantis kūrybiškumą ir inovatyvių technologijų panaudojimą sprendžiant problemas daugialypiame tikrovės kontekste. Kūrybiškumas, techninė kūryba ir inžinerija - kaip tarpdisciplininė prieiga, racionaliai derinama su atskirų mokomųjų dalykų ypatumais.

integralus, su tarpdalykines prieiga ...integralus, su tarpdalykines prieiga... SOLO taksonomijos lygmenys (pagal „Mokinių kūrybiškumo ugdymą gamtos moksluose“ R. Gadonas, L. Galkutė ir kt. Vilnius 2014) 1. 1. Ikistruktūrinis 2. Vienastrukūrinis 3. Daugiastruktūrinis

integralus, su tarpdalykines prieiga ...integralus, su tarpdalykines prieiga... SOLO taksonomijos lygmenys (pagal „Mokinių kūrybiškumo ugdymą gamtos moksluose“ R. Gadonas, L. Galkutė ir kt. Vilnius 2014) 2. 4. Sisteminis (sąryšių) 5. Išplėstasis abstraktusis

Mokyklos STEM potencialo vertinimas (1) Eil. Nr. Vertinamoji sritis Kriterijus   Požymiai (rodikliai) 2 Ugdymo turinys ir metodai Ugdymo turinio ir metodų, skirtų STEM gebėjimų plėtotei, tinkamumas Visuomeniškai aktualių tarpdisciplininių temų ir realių problemų įtraukimas į ugdymo turinį. Ugdymo metodų tikslinga įvairovė Ugdymo metodų atitiktis STEM gebėjimų plėtotei

Neformalusis švietimas Neformaliojo vaikų švietimo programų grupių skaičius ir dalis (proc.) bendrojo ugdymo mokyklose pagal neformaliojo ugdymo kryptis 2012–2013 m. m. Neformaliojo vaikų švietimo mokyklas lankančių vaikų dalis (proc.) pagal ugdymo kryptis 2014 m.

Gamtamokslinio uAplinkagdymo materialieji ištekliaiAllll Mokyklos gamtos mokslų laboratorija – mokyklos įrengta patalpa gamtos mokslų praktiniams darbams ir tyrimams atlikti. Kilnojamoji gamtos mokslų laboratorija – laikinai į mokyklą atvežama įranga ir priemonės gamtos mokslų praktiniams darbams ir tyrimams atlikti. Virtualios laboratorijos (kompiuterinės) Edukacinės erdvės mokykloje ir už jos ribų Metodinė ir mokomoji medžiaga

Pagal NMVA ataskaitas parengtas tyrimas (dr. A. Kalvaitis)2011m. Iš tyrimo duomenų aiškėja, jog eksperimentinių mokslų mokytojai net ir „parodomosiose“ pamokose mažai laiko skiria praktiniam procesų rodymui (bijo nesuvaldyti klasės, neturi pakankamų išteklių, nemoka?), o vietoje to orientuojasi į visai klasei, o ne individualiam darbui skirtas tradicines mokymo priemones bei audiovizualines ir vizualines skaitmenines mokymo priemones (dažniausiai pateiktis).

Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas TIMSS 2011 4 klasės gamtos mokslų rezultatai pagal tai, ar mokykla turi laboratoriją 13 Paremta mokyklos direktorių atsakymais 13

Tarptautinis matematikos ir gamtos mokslų gebėjimų tyrimas TIMSS 2011 8 klasės gamtos mokslų rezultatai pagal tai, ar mokykla turi laboratoriją 14 Paremta mokyklos direktorių atsakymais 14

9.1.3. ir 1.1.1. prioritetų lėšų skyrimo schema SF lėšos Švietimo dalis Elementarosios Sudėtingesnės ir inovatyvios Mokslo dalis Atviros prieigos centrai Keletas laboratorijų mokyklose ?? Metodinė medžiaga, mokymai Pradinės mokyklos Progimnazijos Gimnazijos

Pradinukų „mokslinė spinta“ Medžiagų sandara ir savybės: spiritinės žvakutės, lupos, termometrai, geometriniai kūnai.. Jėgos ir judėjimas: spyruokliniai jėgomačiai, svertai, skridiniai, ritinėliai... Garsas ir spalvos: optiniai lęšiai, kūnai... Elektra ir magnetizmas: magnetai, elektros grandinės rinkiniai... Mokyklos įsigytos priemonės: Plastikiniai buteliai, stikliniai indai, Lašinės, audinių pvz, druska, soda, augalai, molis, balionai, žvakutės... Mikroskopai Kompiuteris Kaitinimo elektrinė plytelė Gyvoji gamta: vabalų gaudyklės, preparavimo rinkiniai... Šaldytuvas su šaldikliu

Progimnazijų pasirinkimai Duomenų surinkimo modulis, programinė įranga Sensoriai: elektros krūvio, anglies dioksido, įtampos, dujų slėgio, nitrato jonų, pH, dirvožemio drėgnumo... Mikroskopai (mokiniams ir mokytojui) Dokumentų kamera Elektroninės svarstyklės Mechanikos rinkinys Optikos rinkinys Elektrocheminis rinkinys Vandens tyrimų rinkinys Alternatyvios energijos rinkinys ... LEGO konstruktoriai programinė įranga, priedai, sensoriai, LEGO licencija Kompiu terinė mini laborat.

gamtos mokslų laboratorija

Gamta ir žmogus 5–6 klasėms Gamtos mokslai 7–8 klasėms Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro 5–8 klasių mokinių esminių kompetencijų ugdymas http://mokomes5-8.ugdome.lt/ Gamta ir žmogus 5–6 klasėms Gamtos mokslai 7–8 klasėms Mokymosi objektai parengti remiantis Bendrosiomis programomis siekiant užtikrinti: programose numatytų dalykinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymą; galimybę sėkmingai mokytis skirtingų pasiekimų lygių mokiniams; mokinių aktyvų įsitraukimą į mokymosi ir vertinimo procesą; patrauklų, motyvaciją skatinantį mokymąsi. 19

Kilnojamosios laboratorijos - po Lietuvos mokyklas 1. Mažoji demonstracinė laboratorija (aplankytos 50 mokyklų, suplanuota dar 170 vizitų iki 2015 m.) Mobilus planetariumas, judesių registravimo sistema, edukaciniai filmai 3D formatu, greitaveikė kamera, interaktyvios paskaitos ir mokslininkų konsultacijos. 2. Didžioji laboratorija (nuo kitų mokslo metų – 80 vizitų iki 2015) Dangaus stebėjimo ir fiksavimo, šikšnosparnių identifikavimo, lazerių, spektroskopinių, elektronikos, robotikos, biotechnologijos ir kitų fizinių, gamtos tyrimų mokslinės įrangos Be šio mūsų projekto, po mokyklas dar važinėja Termo Fisher ir VU bioklasė.

Mokyklos STEM potencialo vertinimas (2) Eil. Nr. Vertinamoji sritis Kriterijus   Požymiai (rodikliai) 4 Materialieji ištekliai: patalpos ir įranga Materialiųjų išteklių panaudojimo racionalumas atsižvelgiant į STEM tikslus 4.1. Įrangos atitiktis poreikiams 4.2. Įrangos pakankamumas 4.3. Finansinių išteklių diversifikavimas

Mokyklos STEM potencialo vertinimas (3) Eil. Nr. Vertinamoji sritis Kriterijus   Požymiai (rodikliai) 5 Partnerystė ir bendradarbiavimas Partnerių poveikis STEM veiklai 5.1. Partnerių įvairovė 5.2. Bendradarbiavimo tikslingumas 5.3. Bendradarbiavimo formų įvairovė

Mokyklos STEM potencialo vertinimas (4) Eil. Nr. Vertinamoji sritis Kriterijus   Požymiai (rodikliai) 3 Žmogiškieji ištekliai: administracijos ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimas Kryptingas personalo STEM kvalifikacijos tobulinimas STEM tematikai skirtų kvalifikacijos tobulinimo renginių, kuriuose dalyvavo personalas, dalis (proc.) per mokslo metus Analizuojamas kvalifikacijos tobulinimo poveikis ugdymo procesui ir mokinių pasiekimams Pasirinktų kvalifikacijos tobulinimo formų atitiktis poreikiams

Mokyklos STEM potencialo vertinimas (5) Eil. Nr. Vertinamoji sritis Kriterijus   Požymiai (rodikliai) 1 Strateginis valdymas STEM sistemiškas įtraukimas į mokyklos strateginį veiklos planą STEM plėtotė įtraukta į visus strateginio valdymo komponentus (situacijos analizės, tikslų, uždavinių, įgyvendinimo priemonių, išteklių, numatomų rezultatų, rodiklių formulavimą) Holistinė prieiga: STEM integruota į visas mokyklos veiklos sritis Dalyvaujamoji demokratija: įvairūs partneriai pagal savo kompetenciją dalyvauja strateginio plano rengimo ir tobulinimo procesuose 6 Savianalizė Savianalizės panaudojimas mokymuisi 6.1. Mokyklos personalo, mokinių ir dalininkų aiškiai apibrėžti STEM plėtotės įsipareigojimai 6.2. STEM veiklos analizės rezultatų panaudojimas mokyklos strateginiam planui ir jo įgyvendinimui tobulinti 6.3. Stojančiųjų į STEM studijų kryptis (mergaičių/berniukų) 6.4. Informacijos apie mokyklos STEM veiklą ir jos kokybę pateikimas mokyklos bendruomenei, partneriams ir visuomenei

vyksta organizacijos vidinės kultūros puoselėjimas; Vilma Ferrari, vilma@imotec.lt VŠĮ Švietimo ir kultūros mobiliųjų technologijų institutas STEM strategijos įgyvendinimas vidurinio ugdymo švietimo organizacijoje yra kompleksinis procesas, kuriame: vyksta organizacijos vidinės kultūros puoselėjimas; vadovas sugeba įgalinti aukštos kvalifikacijos darbuotojus – pedagogus prisiimti atsakomybę ir ieškoti veiksmingų mokymo formų; pedagogai pasižymi aukštomis profesinėmis ir asmeninėmis kompetencijomis; ugdoma mokinių išorinė ir išnaudojama vidinė motyvacija; optimaliai panaudojami vidiniai ir išorinius materialiniai resursai. Išvadas apibendrintai pateikti

ES 27 šalių progresas inovacijų srityje

I Tikslas.Gerinti mokinių pasiekimus STE(A)M srityje. Priemonės Atnaujinti Bendrąsias programas Integruoti IT elementus į pradinio ugdymą Parengti ugdymo, vertinimo metodiką Šachmatai pradinukams Ugdymo rekomendacijos priešm. ugdyme SMART stalai priešmokyklinukams Spartaus interneto prieiga STEAM priemonės 1-4 kl. ir 5-8 kl. Sutelkti informacines technologijas STEAM ugdymui Skatinti aukštųjų mokyklų dalyvavimą gabių ir talentingų mokslui vaikų ugdyme Skatinti mokinių bendradarbiavimą STEAM srityje Lietuvoje ir užsienyje Skatinti profesinio orientavimo mokyklose iniciatyvas Sukurti mokiniams pritaikytus STEAM atviros prieigos centrus (Future Classroom+ Art/Design) ... Uždaviniai 1.1 modernizuoti ugdymo turinį 1.2 užtikrinti STE(A)M ugdymui reikalingos infrastruktūros ir mokymosi aplinkos formavimą (įranga, laboratorijos, kitos patalpos kūrybinei veiklai) 1.3 sukurti nacionalinį į STE(A)M plėtotę orientuotų mokyklų (STE(A)M mokyklų) tinklą 1.4 įgyvendinti gabiųjų vaikų ugdymo programą ir projektus STEAM srityje 1.5 skatinti inovatyvias STE(A)M iniciatyvas, mokykloms bendradarbiaujant su akademiniais, socialiniais, verslo partneriais ir neformaliojo švietimo įstaigomis 1.6 stiprinti neformaliojo švietimo sistemą, plėsti aprėptį, patrauklumą, mokinių įtraukimą, turinį, suderinant su formaliuoju švietimu.

II Tikslas. Rengti XXI amžiaus mokytojus, plėtoti STEAM ugdymui aktualias mokytojų kompetencijas. III Tikslas. skatinti visuomenės švietimą ir domėjimąsi STEAM temomis. Uždaviniai Priemonės 2.1. tobulinti STEAM mokytojų kompetencijas STEAM srityje 2.2. sukurti ir palaikyti virtualų STEAM metodikos centrą 2.3. į STEAM mokytojų rengimo programas siekti pritraukti geriausius abiturientus 3.1. plėtoti interaktyvias edukacines erdves neformaliojo švietimo, mokslo ir kultūros įstaigose 3.2. audiovizualinėmis, tekstinėmis ir kitomis priemonėmis informuoti visuomenę apie aktualijas STEAM srityse 3.3. skatinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, organizuojant kultūrinius ir edukacinius renginius STEAM temomis Apmokėti STEAM modulių studijas dirbantiems mokytojams Parengti / atnaujinti studijų programas / modulius, orientuotas į STEAM Skirti tikslinę stipendiją Panaudoti mokslo ir technikos muziejų galimybes STEAM veikloms vykdyti Įkurti mokslo muziejų Organizuoti edukacinius renginius slėniuose Inicijuoti nacionalinės televizijos laidų ciklą STEAM populiarinimo temomis Remti edukacinius praktinius projektus, skirtus įtraukti STEAM mokinius į mokslo ir studijų institucijų, verslo įmonių ir kitų organizacijų veiklą Plėtoti STEAM ugdymui aktualias mokytojų kompetencijas