Turinys Kas yra gerovės valstybė: kokie gerovės valstybių panašumai bei skirtumai Vakarų Europos gerovės valstybės modelio krizė: priežastys ir padariniai Globalizacijos ir europeizacijos poveikis Europos socialinis modelis

Gerovės valstybių modelių panašumai ir skirtumai

Kas yra gerovės valstybė? Gerovės valstybė gali būti suprantama dviem prasmėm: kaip draudėjas nuo gyvenimo rizikų ir kaip, šalis, kurioje gera gyventi. Evolution of man: Ape to bloated welfare state

Kokios gyvenimo rizikos? Prarasti arba gimti be gebėjimų save išlaikyti Prarasti turtą Netekti pragyvenimo šaltinio Nuolat gyventi skurde dėl objektyvių priežasčių

Gerovės valstybių modeliai - terminologija Dekomodifikacija (asmens netraktavimas preke) – tai galimybė individui (darbuotojui) laisvai, nebijant prarasti darbo, pajamų, tam tikro gerovės lygio, nedirbti tuomet, kai jis mano tai esant reikalinga. Stratifikacija (sociologijoje) – visuomenės susiskaidymas į socialinius sluoksnius pagal išsilavinimą, profesiją, darbo užmokestį ir pan. Subsidiarumas – sprendimų priėmimo principas, nustatantis, kad sprendimai turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi. Pagal subsidiarumo principą aukštesnės instancijos imasi veiksmų tik tuomet, kai vietiniame lygmenyje problemų sprendimas negalimas ar pernelyg sudėtingas.

Dekomodifikacijos laipsnis

Gerovės valstybių modeliai Gerovės valstybės formavosi socialinių-politinių grupių (konservatorių, liberalų ar socialdemokratų), kurie buvo ar yra valdžioje, įtakoje. Pagal tai: Liberalus (Anglo-saksiškas) GV modelis; Konservatyvus (kontinentinė Europa) GV modelis; Socialdemokratinis (Skandinavija) GV modelis. G. Esping – Andersen (1990)

Liberali gerovės valstybė Liberali santvarka: Dominuoja testuojama parama, kuklios universalios išmokos/ draudimas; Orientuojamasi į: tuos, kuriems parama reikalinga ir mažas pajamas turinčius dirbančiuosius; Griežtos sąlygos; Valstybė skatina rinką: pasyviai (minimalus kišimasis) ar aktyviai (skatinant privačias schemas).  Dekomodifikacija minimali; Stratifikacija: Lygybė skurde tarp valstybinės paramos gavėjų; Skirtumai tarp gerovės lygio, užtikrinamo rinkoje.

Konservatyvios santvarkos gerovės valstybė Konservatyvi santvarka: Dominuoja valstybinės draudimo schemos, kurios siejamos su padėtimi darbo rinkoje; Orientuojamais į dirbančiuosius (vyrus - šeimos maitintojus); Didelis dėmesys atsakomybės hierarchijai (subsidiarumo principas): šeima, bažnyčia, valstybė;  Dekomodifikacija vidutinė, vertikalus lėšų perskirstymas sistemoje mažas; Stratifikacija: Išlaikymas klasės ir statuso skirtumų; Lyčių skirtumai.

Socialdemokratinė gerovės valstybė Socialdemokratinė santvarka: Dominuoja aukšto lygio universalios išmokos (pritaikytos skirtingiems poreikiams); Orientuojamasi į visus piliečius; Valstybė siekia “išstumti” rinką iš socialinių poreikių tenkinimo srities.  Dekomodifikacija labai aukšta; Stratifikacija: gerovės valstybė rūpinasi visais ir skatina universalų solidarumą.

Gerovės valstybių modelių palyginamoji analizė

Tyrimai

Skirtingų gerovės valstybių modelių socialinio teisingumo švietime vertinimas Jolanta Aidukaitė, (2010)

Naujos režimų rūšys Išvados: Visos studijos patvirtina, kad egzistuoja bent jau trys gerovės režimai; Viduržemio režimo egzistavimas yra aptariamas trijose studijose (Saint Arnaud and Bernard, 2003; Soede et al., 2004; Ferreira and Figueiredo, 2005); Rytų Europos valstybių kvalifikacija yra neišbaigta; JAV, Vokietija ir Švedija gali būti laikomos liberalaus, konservatyvaus ir socialdemokratinio režimų prototipais. Manuela Arcanjo, (2006)

Metodologijos kritika Dekomodifikacijos indeksas daugiau svarbos suteikia pensijų pakeitimo normai, o ne lygiaverčiai apima nedarbo, senatvės ir ligos išmokų dimensijas; Nepakankama dekomodifikacijos operacionalizacija. Rebecca A. Van Voorhis, (2002)

Krizių poveikis Universali gerovės valstybė turi susikūrusi schemas, kurios padengia didžiąją socialinio poreikio ir rizikos dalį; Konservatyvios gerovės valstybės turi skirtingas socialinio draudimo schemas, kurios yra skirtingai finansuojamos. Šiose valstybėse naujų atsitiktinių nelaimių nuostoliai yra padengiami arba jau egzistuojančių schemų pagalba, arba yra sukuriamos naujos; Liberalioje gerovės valstybėje sunkiau susidoroti su netikėtais padariniais. Jeigu egzistuojančios schemos neišsprendžia padarinių ar negali prisitaikyti prie naujų iššūkių, tik tuomet mėginama sukurti naujas schemas. Francis G. Castles, (2010).

BVP vienam gyventojui Anglo-saksų modelis Šiaurės Europos korporatyvistinis Kontinentinis modelis

Nedarbingumo lygis Šiaurės Europos korporatyvistinis Anglo-saksų modelis Kontinentinis modelis

Infliacija Šiaurės Europos korporatyvistinis Anglo-saksų modelis Kontinentinis modelis

Valstybės skola

Vakarų Europos gerovės valstybės modelio krizė: priežastys ir padariniai

Gerovės modelis ir problemos žvelgiant per istorinę prizmę ? valstybės socialinės išlaidos nuo GDP

Ekonominiai veiksniai

Demografinė kaita

Priklausomybė nuo valstybės paramos Formule tokia gan sudetinga, bet esme yra tame, kad atlyginimas atksaicius mokescius, nors ir didesnis uz gaunama pashalpa, taciau dar prisiskaiciuoja ir laisvalaikis jsi taip pat vertinimas, kuris yra svarbus rodiklis ir kintamasis benefitus gaunantiems zmonies, + prisideda ir visuomeneje tam tikru metu nusistovejusi norma, dirbanciu zmoniu ir poziurio I darba bei vadinamus benefitu situacija shalyje. Jei matoma tendencija kad zmones daznaiau renkasi benefitus vietoj darbo, tai labiau skatina pilieti taip pat nesirinkti darbo. Kitap tarian galiam parodyt per lietuvos pavyzdi, tarkim minimumas koks tarkim atskaicius mokescius 650 o galimos pasalpos uzh nedarba + dar socialines nuolaidos, nors tai nesudaro galbut tu 650 lt, taciau labai svarbu tampa tas nieko neveikimo faktorius, nes imama galvoti nu kam man cia dirbti lieti prakaita, kai galima ramiai namuose prie bonkes pasedet. Moralinė krize tokai sakyciau. nearly a fifth of the population of working age (15-64) in Western Europe today (2006) live on various cash transfers from the government – the most important examples include unemployment benefits, labor-market programs, social assistance, sick-pay insurance, and early-retirement pensions in the United States are between 30 and 50 percent higher then in Western Europe. Svedija llri gerove Zodziu Rinksis darbą vietoj pašalpų jeigu:

nedarbas

Welfare Reform Bill UK 2011 Irresponsible Bastards go back to work

Globalizacijos ir europeizacijos poveikis

Globalizacija ir gerovės valstybė globalizacija daro stiprią įtaką gerovės valstybėms sustiprėjusiu rinkos ekonomikos vyravimu; globalizacija daro reikšmingą poveikį gerovės valstybėms; globalizacija daro poveikį gerovės valstybėms politinėmis priemonėmis tik per institucines struktūras.

Neigiami globalizacijos aspektai Pradėta kalbėti apie gerovės valstybių nykimą ir apie gerovės valstybių socialinės politikos modelių skirtumų mažėjimą (mitas apie Šiaurės valstybių institucinio socialdemokratinio modelio nykimą) atsisakyta išskirtinių kontinentinės Europos krikščioniškojo korporatyvinio modelio bruožų, pripažįstant dalies marginalinio modelio savybių įtraukimą į minėtų modelių šalių socialinės apsaugos sistemas

Tačiau.... išaugo Pietų Europos šalių valstybinės socialinės apsaugos standartai ir jų administraciniai gebėjimai kovojant su socialine atskirtimi socialinių valstybės išlaidų dalis beveik visose išsivysčiusiose valstybėse didėja, o nesocialinių valstybės išlaidų dalis skirtingose gerovės valstybėse sumažėjo.

Apibendrinimui prasidėjusi globalizacijos era padeda įsigalėti anglosaksiškam liberaliajam – marginaliniam modeliui tam tikri atsitraukimai nuo institucinio – socialdemokratinio tipo modelio stebimi netgi Skandinavijos valstybėse bismarkinis – korporatyvinis modelis taip pat palaipsniui dreifuoja anglosaksiškojo liberalaus – marginalinio modelio kryptimi.

Europos socialinis modelis Derrida, Habermas: Europa yra alternatyva globalizacijai: Europos viešoji erdvė ir Europos post-nacionalinio valdymo modelis, sugeba suderinti tautinę ir virštautinę tapatybes Europos socialinės apsaugos modelis paremtas solidarumu. Europoje vertinama valstybė, o ne rinka