1. I dalis. Vagystė ir plėšimas
This presentation will probably involve audience discussion, which will create action items. Use PowerPoint to keep track of these action items during your presentation
In Slide Show, click on the right mouse button
Select “Meeting Minder”
Select the “Action Items” tab
Type in action items as they come up
Click OK to dismiss this box
This will automatically create an Action Item slide at the end of your presentation with your points entered.
Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kvalifikavimo probleminiai klausimai
I dalis. Vagystė ir plėšimas
Docento dr. Olego Fedosiuko paskaitos tezės

2. Aptariama problematika
Bendroji turto samprata ir turto kaip pagrobimo dalykas
Daiktai, kurių neteisėtas užvaldymas, nekvalifikuojamas kaip turto pagrobimas
Pagrobto turto vertės nustatymo problemos
Tradicinė ir LAT senato išaiškinime pateiktos turto pagrobimo sampratos
Kaip vertinti neteisėtą turto užvaldymą neturint pasisavinimo tikslų?
Pagrobimo baigtumo problema
Vagystę kvalifikuojančių požymių suvokimas ir taikymas
Fizinis smurtas ir grasinimas kaip plėšimo požymiai ir jų atpažinimo problema
Kitokio atėmimo galimybės priešintis požymio suvokimo ir taikymo problemos
Vagystės peraugimo į plėšimą galimybė
Nešaunamojo ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto, šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimo suvokimo ir šių požymių taikymo problemos
Plėšimo normos santykis su kitų nusikalstamų veikų normomis. Plėšimo kvalifikavimas iš sutapties

3. Kėsinimosi objektas
Nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai kaip teisiniai terminai apima visą teisėtų turtinių santykių sferą.
LR BK XXVIII SKYRIUS saugo nuo nusikalstamų kėsinimųsi:
jau esančias subjektyvias turtines (daiktines ir prievolines) teises;
subjektyvius interesus kurti turtines teises ateityje;
subjektyvius interesus vienaip ar kitaip dalyvauti ar susilaikyti nuo dalyvavimo turtiniuose santykiuose.
Kiekviena skyriuje numatyta norma kriminalizuoja minėtų subjektyvių turtinių teisių ir interesų pažeidimą tik ta apimtimi, kiek tai išplaukia iš baudžiamosios teisės principų ir paskirties.

4. Turtinių nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų klasifikacija pagal objekto ir dalyko požymius
1. Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas svetimo materialaus turto (daikto) užvaldymas
2. Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas materialinės arba nematerialinės turtinės naudos gavimas
3. Veikos, pasireiškiančios kaip svetimo turto sunaikinimas arba sugadinimas

5. Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas svetimo materialaus turto (daikto) pasisavinimas
1. Turto pagrobimai:
vagystė (178 str.)
plėšimas (180 str.).
2. Radinio pasisavinimas (185 str.)
Šių veikų objektas – nuosavybės teisė
Dalykas – materialūs kilnojamieji daiktai

6. Veikos, pasireiškiančios kaip neteisėtas materialinės arba nematerialinės turtinės naudos gavimas
Neteisėtas naudojimasis energija ir ryšių paslaugomis (179 str.);
Turto prievartavimas (181 str.);
Sukčiavimas (182 str.);
Turto pasisavinimas (183 str.);
Turto iššvaistymas (184 str.);
Turtinės žalos padarymas apgaule (186 str.);
Nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas (189 str.).
Šių veikų objektas – turtinės teisės ir interesai,
Dalykas – turtinė nauda (materialioji ir nematerialioji)

7. Veikos, pasireiškiančios kaip svetimo turto sunaikinimas arba sugadinimas
Turto sunaikinimas ar sugadinimas (187 str.)
Turto sunaikinimas ar sugadinimas dėl neatsargumo (188 str.).
Šių veikų objektas – nuosavybės teisė
Dalykas – materialus judamas ir nejudamas (nekilnojamas) turtas
Šios veikos išskirtos į atskirą kategoriją, nes jos nėra susijusios su naudos gavimu

8. Bendroji turto samprata
Turiningoji turto savybė - ekonominis turinys, pasireiškiantis kaip galimybė įvertinti tam tikrą dalyką visuotiniu turto ekvivalentu – pinigais.
Pagal formą turtas civilinėje teisėje suprantamas kaip materialių daiktų, turtinių teisių (turto aktyvas) ir turtinių pareigų (turto pasyvas) visuma - juridinė turto samprata
Teisėje yra žinoma dar platesnė (ekonominė) turto samprata, pagal kurią turtas – tai bet kurių ekonominį turinį turinčių materialių ir nematerialių vertybių visuma, taip pat pelnas, kuris gali būti gautas

9. Turtas kaip pagrobimo (vagystės ir plėšimo) dalykas
Tai kaltininkui svetimas materialus judamas daiktas (įskaitant grynuosius pinigus), turintis tam tikrą ekonominę vertę ir kuris yra pasisavintas iš gamtos arba sukurtas gamybos procese.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pateiktas turto kaip pagrobimo dalyko apibrėžimas
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose”, P.4 // Teismų praktika Nr. 23
Turtas pagal BK 178 ir 180 straipsnius – tai turintys vertę bei fizinius parametrus (gabaritus, svorį, skaičių, kiekį) daiktai (pvz., namų apyvokos daiktai, transporto ir gamybos priemonės, asmeniniai daiktai, taip pat pinigai ir vertybiniai popieriai).

11. Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka materialumo požymio
Elektros energija;
Dujų energija;
Šiluma;
Ryšio paslaugos;
Interneto paslaugos;
Televizijos signalas;
Informacija

12. Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka ekonominės vertės požymio
Vardiniai vertybiniai popieriai, banko mokėjimo kortelės;
Asmeniniai ir kiti dokumentai (išskyrus tuos, kurie turi istorinę arba antikvarinę reikšmę), blankai, antspaudai;
Daiktai, uždrausti civilinėje apyvartoje ir turintys tik nelegalią vertę:
narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nenaudojamos medicinoje;
padirbti pinigai;
savadarbiai ginklai;
pornografinės medžiagos, kuriose pavaizduoti vaikai ir pan.
Daiktai, turintys asmeninę subjektyvią vertę - nuotraukos, laiškai (diskutuotina);
Drabužinės numeriukai, raktai, SIM kortelės (diskutuotina).

13. Vertybiniai popieriai kaip pagrobimo dalykas
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 4 p.
Vertybiniai popieriai, taip pat kiti dokumentai, žymintys tam tikrą piniginę vertę, kaip vagystės ir plėšimo dalykas yra tik tie, kurie suteikia teisę gauti turtą be juos pateikusio asmens tapatybės ir reikalavimo teisės turėjimo nustatymo (pvz., dovanų čekis).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato apie banko mokėjimo kortelės pagrobimą
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 9 p.
Mokėjimo instrumento pagrobimas ar pasinaudojimas juo pagal BK 178 ir 180 straipsnius nekvalifikuojamas, nes pats mokėjimo instrumentas nėra turtas, o tik priemonė, suteikianti jo valdytojui reikalavimo teisę į tam tikrą kiekį pinigų.
Pagal BK 214 straipsnį kvalifikuotina veika, kai kaltininkas pagrobia ar kitaip neteisėtai įgyja, laiko, realizuoja svetimą mokėjimo instrumentą (banko kortelę).

15. Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka svetimumo požymio
Palikti arba išmesti daiktai;
Turtas, priklausantis “pagrobėjui” bendrosios nuosavybės teise, kol jis nėra padalytas arba kol jungtinė nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitu būdu;
Daiktai, palaidoti kartu su mirusiuoju;
Ginčo objektu esantis turtas, kol šis klausimas nėra išspręstas teisme;
Pastaba: vogti daiktai, neteisėtai priklausantys jų turėtojui, gali būti laikomi pagrobimo dalyku

16. Daiktai, kurių apyvarta yra ribota:
Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes jų pagrobimas pirmiausia pažeidžia kitą (ne turtinį) objektą
Daiktai, kurių apyvarta yra ribota:
Legaliai pagaminti šaunamieji ginklai;
Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, naudojamos medicinoje;
Radioaktyviosios ar branduolinės medžiagos.

17. Daiktai, nesantys turto pagrobimo dalykas, nes neatitinka atskirtinumo nuo gamtinės aplinkos požymio
Laukiniai gyvūnai ir žuvys, esantys natūralioje gamtinėje aplinkoje;
Nedirbami gamtos ištekliai;
Stačias miškas (diskutuotina).

18. Turto vertės nustatymas LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 6 p.
Kvalifikuojant veikas pagal BK 178, 180 straipsnius, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto rinkos verte veikos padarymo metu.
Turto vertė gali būti nustatoma pagal pirkimo–pardavimo sandorių kainą, turto sukūrimo (atkūrimo), įsigijimo kaštus. Tais atvejais, kai nuosavybė į daiktą atsirado pirkimo–pardavimo sandorio pagrindu ir byloje yra duomenų apie daikto įsigijimo kainą, tačiau daiktas pagrobiamas praėjus laikotarpiui, turinčiam reikšmės jo kainai, daikto vertė nustatoma pagal faktinę turto vertę (didmenines, rinkos ar komiso kainas) nusikalstamos veikos padarymo metu. Kai tokių duomenų byloje nėra arba daikto įsigijimas pagal sutartį yra susijęs su papildomomis prievolėmis savininkui (pvz., mobiliojo ryšio telefonas, kurio rinkos vertė 500 Lt, įsigytas už 1 Lt sudarant terminuotą abonementinę sutartį, arba jei savininkas turtą įsigijo mažesne nei vidutinė rinkos kaina akcijos metu ar pritaikant kitokią nuolaidą), pagrobto turto vertė nustatoma atsižvelgiant į identiško ar tos kategorijos daikto analogo vidutinę rinkos kainą.

19. Tradicinė turto pagrobimo samprata
Turto pagrobimas – tai tyčinis neteisėtas neatlygintinis svetimo kilnojamojo (judamojo) turto užvaldymas pasisavinimo tikslu.
Pagrobimui būdingi padariniai:
1) nukentėjusiajam padaryta žala netekus turto;
2) kaltininko gauta nauda, perkėlus svetimą turtą į savo valdymą
Kaltininko tyčia pasireiškia suvokimu, kad jis neteisėtai ir neatlygintinai savinasi svetimą turtą, numato, kad nukentėjusiajam bus padaryta žala, ir to nori
Laikinas, ne pasisavinimo tikslais, svetimo turto užvaldymas nelaikomas pagrobimu

20. Pagrobimo neteisėtumas ir neatlygintinumas
Neteisėtumas – tai:
įstatymo numatyto pagrindo tenkinti savo turtinį interesą nukentėjusiojo nuosavybės sąskaita nebuvimas. Jei toks pagrindas yra, veika gali būti kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas (BK 294 str.)
Neatlygintumas:
kai kaltininkas turtą užvaldo visiškai neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas tik simboliškai arba aiškiai neteisingai (LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 7 p.)
Turint galvoje tokią koncepciją, kyla klausimas, kaip kvalifikuoti veiką, jei kas nors neteisėtai užvaldo svetimą turtą, palikdamas pinigus, kurie visiškai padengia pagrobto turto vertę?

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato pateiktas turto pagrobimo apibrėžimas
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 7 p.
Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.
Sprendžiant iš šio apibrėžimo pagrobimo nusikalstamais padariniais yra nukentėjusiojo praradimas galimybės valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu.
Atviru lieka klausimas, kokiam laikui nukentėjusysis turi prarasti tokią galimybę.

22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas apie neteisėtą turto užvaldymą neturint pasisavinimo tikslų
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 14 p.
Nėra vagystė tokie atvejai, kai tarp savininko ir asmens yra nusistovėjusi praktika, leidžianti pastarajam naudotis daiktu savininkui sutikus, tačiau tas asmuo pasinaudoja daiktu savininkui nežinant (pvz., asmuo, kuriam savininkas leisdavo naudotis automobiliu, kartą juo pasinaudoja savininkui nežinant, po to grąžina automobilį).

23. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas apie pagrobimui būdingus subjektyviuosius požymius
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 14 p.
Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius veikos požymius. Būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Kai yra veiką kvalifikuojančių požymių, būtina nustatyti, kad kaltininkas šiuos požymius suvokė.

24. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senatas apie pagrobimui būdingus subjektyviuosius požymius - 2
LAT senato 2005 m. 23 d. nutarimo 14 p.
Vagystė ir plėšimas yra tyčinės nusikalstamos veikos, kurios padaromos tik tiesiogine tyčia.
Grobdamas svetimą turtą vagystės būdu, kaltininkas suvokia, kad veikia prieš turto savininko valią, grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori.

25. Išvados dėl turto pagrobimo sampratos dinamikos
Analizuojant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad turto pagrobimo samprata suformuluota neminint pasisavinimo elemento. Kaltės apibrėžime nenurodyta, kokių padarinių siekia ir nori kaltininkas.
Taigi orientuojamasi į tai, kad svetimo turto (ypač automobilio) laikinas užvaldymas, net ir neturint pasisavinimo tikslų, paprastai kvalifikuotinas kaip turto pagrobimas.
Toks požiūris kertasi su tradicine turto pagrobimo samprata.

26. Pagrobimo baigtumo nustatymo problema
Vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią
(LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 8 p.)
Teisėsaugos institucijų ir teismų praktikoje ši taisyklė suvokiama nevienodai. Pvz., nuo kokio momento laikomas baigtu
automobilio pagrobimas?
telefono išplėšimas iš rankų, kai savininkas vejasi kaltininko?
vagystė iš gyvenamosios patalpos?

27. Vagystė kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 178 str. 4 d
Vagystė kaip baudžiamasis nusižengimas (BK 178 str. 4 d.) ir administracinės teisės pažeidimas (ATPK 50 str.)
Vagystė kvalifikuojama pagal BK 178 str. 4 d. kaip baudžiamasis nusižengimas:
kai pagrobtas nedidelės vertės turtas, t.y. jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL ir
kai nėra vagystę kvalifikuojančių požymių, numatytų BK 178 str. 2 ir 3 dalyse
Vagystė kvalifikuojama kaip smulkusis turto pagrobimas pagal ATPK 50 str.:
kai pavogtas mažesnio nei 1 MGL dydžio turtas ir

28. Vagystę kvalifikuojantys požymiai:
Vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Turto pagrobimas iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio viešoje vietoje (kišenvagystė) (BK 178 str. 2 d.)
Atvira vagystė (BK 178 str. 2 d.)
Didelės vertės turto vagystė (BK 178 str. 3 d.) – kai turto vertė viršija 250 MGL
Didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)
Vagystė, padaryta dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 178 str. 3 d.)

29. Vagystę kvalifikuojančių požymių skaičiaus augimas ir jų aiškinimo tendencija
Pastebima tendencija įtraukti į BK 178 str. 2 dalį vis naujus vagystę kvalifikuojančius požymius, taip siaurinant galimybę pripažinti vagystę administracinės teisės pažeidimu arba baudžiamuoju nusižengimu.
Taip pat pastebima tendencija plačiau aiškinti kvalifikuojančių požymių turinį, taip palengvinant jų inkriminavimą.

30. Įsibrovimo samprata
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 15 p.
Įsibrovimas – tai slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Įsibraunama gali būti įveikiant kliūtis (pvz., išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją) ir patenkant be kliūčių (pvz., kai objektai palikti be apsaugos ar neužrakinti).

31. Įėjimo leidžiamumo ir draudžiamumo reikšmė
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 15 p.
Patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją darbo metu, tačiau tik į tas vietas, į kurias įėjimas yra laisvas (nedraudžiamas), pvz., į parduotuvės prekybos salę, nelaikomas įsibrovimu net ir tuo atveju, kai patenkama turint tikslą pavogti ar apiplėšti.
Kai į minėtas vietas patenkama nedarbo metu arba kai įėjimas į jas yra uždraustas, turto pagrobimas kvalifikuojamas kaip padarytas įsibraunant į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją.

32. Įėjimo leidžiamumo ir draudžiamumo reikšmė - 2
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 15 p.
Įsibrovimas bus tada, kai kaltininkas patenka į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją leidžiamu metu, bet pasilieka pietų pertraukos laikui ar po jų uždarymo, norėdamas pagrobti turtą.
Kaip įsibrovimas kvalifikuotini ir atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas (pvz., tarnybinių patalpų, vitrinų, daiktų saugyklų ir pan.).

33. Įsibrovimas naudojant apgaulę
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 15 p.
Kvalifikuojant vagystę ir plėšimą turi reikšmės ne patekimo į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją būdas, bet svetimo turto pagrobimo būdas (pvz., patenka į patalpą apgaule, apsimetęs santechniku, o turtą pagrobia plėšimo būdu).
Kai į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją patenkama suklastojus dokumentą ar panaudojant suklastotą dokumentą, veika kvalifikuojama kaip nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje ar 180 straipsnio 2 dalyje, ir BK 300 straipsnyje sutaptis.

34. Įsibrovimas nuotoliniu būdu
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 15 p.
Įsibrovimu į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją reikia laikyti ne tik kaltininko fizinį patekimą į objektą, bet ir patekimą į jį panaudojant technines ar kitas priemones, kai pats kaltininkas lieka už objekto ribų.

35. Įsibrovimas vagiant iš talpos
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 15 p.
Kaip įsibrovimas kvalifikuotinas, pavyzdžiui, ir skystų ar birių produktų išleidimas iš talpos, kuri pagal savo funkcinę paskirtį pripažįstama saugykla.

36. Patalpos samprata
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 15 p.
Patalpa – tai uždara erdvė, statinys, paprastai turintis stogą ir specialų įėjimą, skirtas žmonėms laikinai ar nuolat gyventi ir dirbti arba materialinėms vertybėms laikyti.

37. Saugyklos ir saugomos teritorijos sampratos
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 15 p.
Saugykla – tai tam tikras įrenginys.
Saugoma teritorija – tai apibrėžtas žemės ar vandens plotas.
Ir saugykla, ir saugoma teritorija – tai objektai, specialiai įrengti ar skirti nuolatiniam ar laikinam materialių vertybių saugojimui, saugomi fizinėmis, mechaninėmis, specialiomis elektrinėmis ar elektroninėmis apsaugos priemonėmis (saugykla – seifai, konteineriai, refrižeratoriai, kasos aparato pinigų stalčiai, kt.; saugoma teritorija – prekybinių ar krovinių pervežimų organizacijų teritorijos, kur laikomos prekės ar kitos materialios vertybės, elevatoriai, aptvarai gyvuliams ir paukščiams laikyti ir pan.).

38. Saugykla kaip tam tikras įrenginys
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 15 p.
Taip pat saugykla ar saugoma teritorija yra materialių vertybių saugojimui skirti objektai, į kuriuos patenkama tik su specialiais leidimais. Pažymėtina, kad saugykla laikomas tik tam tikras stacionarus ar transportuojamas įrenginys.

39. Automobilis kaip saugykla
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 15 p.
Standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai (automagnetolos, garso kolonėlės ir pan.), vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklą.

40. Kišenvagystės samprata - 1
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 17 p.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį vagystę kvalifikuojantis požymis yra kišenvagystė. Veika kvalifikuojama kaip kišenvagystė, kai nusikaltimas padaromas viešoje vietoje pagrobiant svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, kuriuos tas asmuo turi prie savęs (pvz., ištraukiama piniginė iš švarko, kurį apsivilkęs nukentėjusysis, ar iš su savimi turimos rankinės arba nešulio).

41. LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 17 p.
Pačių drabužių, rankinės ar nešulio su ten esančiais daiktais vagystės vertinimas
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 17 p.
Jei viešoje vietoje iš asmens pagrobiami jo drabužiai, rankinė, ar kitoks nešulys kartu su juose buvusiu turtu, tokia veika kaip kišenvagystė nekvalifikuojama.

42. Vagystės iš saugoti atiduotų drabužių, rankinės ar nešulio vertinimas
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 17 p.
Jei asmens drabužiai, rankinė ar kitoks nešulys ir juose esantis turtas yra palikti ar perduoti daiktams saugoti skirtoje vietoje, tai vagystė iš drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, taip pat ir pačių išvardytų daiktų vagystė kvalifikuojama kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į saugyklą.

43. Atvira vagystė
Atvira vagyste laikytinas toks turto pagrobimas, kai kaltininkas paima svetimą turtą matant savininkui ar kitiems asmenims, suprasdamas, kad šie supranta jo veiksmų neteisėtumą.

44. Fizinis smurtas kaip plėšimo būdas:
Fizinis smurtas plėšime – tai turto užvaldymo priemonė.
Fiziniu smurtu kaltininkas siekia:
įveikti esamą ar galimą priešinimąsi
atskirti auką nuo grobiamo turto
priversti nukentėjusįjį palengvinti turto užvaldymą, pvz., tuoj pat perduoti turtą arba parodyti vietą, kur paslėpti pinigai, duoti raktą nuo seifo ar automobilio ir pan.

45. Fizinio smurto atpažinimo problema
Kartais būna sunku apsispręsti, ar tam tikras fizinis poveikis kitam žmogui, padėjęs užvaldyti jo turtą, yra fizinis smurtas.
Pvz., jėga patraukiant iš moters rankų rankinę, pastumiant nukentėjusįjį ir pan.
Veikos kvalifikavimo klausimą tokiais atvejais reikia spręsti, atsižvelgiant į tai, kokios buvo poveikio pasekmės: ar nebuvo sukeltas fizinis skausmas, ar nebuvo atimta laisvė, ar auka neatsidūrė trumpam bejėgiškumo būklėje (pvz., buvo pargriauta) ir pan.

46. Grasinimas kaip plėšimo būdas - 1
Grasinimu plėšime siekiama įbauginti nukentėjusįjį ar bet kurį kitą žmogų, kuris kaltininko manymu galėtų sutrukdyti jam.
Jokie kiti grasinimai, išskyrus grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, plėšimui yra netinkami.
Jeigu grasinama ne fiziniu smurtu, o kitu blogiu, jeigu grasinama panaudoti smurtą ateityje – veika atitinka turto prievartavimo požymius
Grasinimo turinys nustatinėjamas ne vien tik iš to, ką yra pasakęs plėšikas, bet iš įvykio konteksto

47. Grasinimo išraiškos formos
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 11 p.
Grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais ar veiksmais (pvz., demonstruojant peilį ar kitą įrankį, bauginančiais gestais).
Taip pat grasinimas gali būti ir be grasinančių žodžių ar veiksmų, o pasinaudojant ar sukuriant situaciją, kuri yra bauginanti, kelianti nerimą ir saugumo trūkumą nukentėjusiajam (pvz., reikalavimas atiduoti turtą nuošalioje vietoje, tamsiu paros metu, susitikus ant tilto).

48. Grasinimo realumas
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 11 p.
Grasinimas turi būti realus. Grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu. Nukentėjusysis realaus grasinimo aplinkybes suvokia vertindamas užpuoliko fizinį pranašumą, nusikaltimo įrankių, suteikiančių ar sudarančių tokio pranašumo įspūdį, turėjimą, užpuolimo netikėtumą ir grasinimui palankią situaciją.

49. Kitoks atėmimas galimybės priešintis kaip plėšimo būdas
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 13 p.
Kitoks atėmimas galimybės priešintis, numatytas BK 180 straipsnyje, yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja tokius būdus, kurių neapima sąvokos „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą“, tačiau jais atimama galimybė nukentėjusiajam pasipriešinti bei ginti nuosavybę nuo pagrobimo (pvz., kaltininkas panaudoja apgaulę ar prievartą, paprastai nesusijusią su sveikatos sutrikdymu ar fizinio skausmo sukėlimu).
Vertinant šį apibrėžimą, neaišku, ką reiškia apgaulė kaip plėšimo būdas? Juk apgaulė tradiciškai priskiriama prie sukčiavimo požymių, todėl neaišku, ką senatas turėjo galvoje

50. Tyčinis apsvaiginimas kaip kitoks atėmimas galimybės priešintis
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 13 p.
… nukentėjusiojo tyčinis nugirdymas, apsvaiginimas, įmaišant į gėrimą migdančių ar kitaip svaiginančių medikamentų siekiant pagrobti jo turtą, vertintini kaip kitoks atėmimas galimybės nukentėjusiajam priešintis.
Jeigu nukentėjusysis apsvaigo ne dėl kaltininko tyčinių veiksmų, o savo noru, svetimo turto pagrobimas, nors ir kaltininkui pasinaudojant nukentėjusiojo apsvaigimu, kvalifikuotinas pagal BK 178 straipsnį.

51. Veika, prasidėjusi kaip vagystė, gali peraugti į plėšimą
Paprastai taip nutinka, kai nesmurtiniu būdu užvaldęs turtą asmuo, susiduria su kliūtimi, dėl kurios negali pabaigti vagystės, ir priverstas panaudoti smurtą ar grasinimą, kad išsaugotų užvaldytą turtą.
Tačiau norint tokiais atvejais veiką kvalifikuoti kaip plėšimą, būtina nustatyti, kad kaltininkas panaudojo smurtą ar grasinimą nebaigtos vagystės stadijoje.
Jeigu smurtas ar grasinimas panaudoti jau pabaigus vagystę, veika kvalifikuojama kaip sutaptis: atskirai inkriminuojant vagystę ir smurtinę veiką.
Tais atvejais, kai nesmurtiniu būdu užvaldęs turtą asmuo, susiduria su kliūtimi ir priverstas panaudoti smurtą ar grasinimą, kad išvengtų sulaikymo, neturėdamas tikslo išsaugoti užvaldyto turto, veika kvalifikuojama kaip sutaptis: pasikėsinimas padaryti vagystę ir kaip smurtinė veika.

52. Plėšimą kvalifikuojantys požymiai:
įsibrovimas į patalpą (BK 180 str. 2 d.);
nešaunamojo ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimas (BK 180 str. 2 d.);
šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimas (BK 180 str. 3 d.);
didelės vertės turto pagrobimas (BK 180 str. 3 d.);
didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turto plėšimas (BK 180 str. 3 d.)
plėšimas, padarytas dalyvaujant organizuotoje grupėje (BK 180 str. 3 d.);

53. Nešaunamojo, šaunamojo ginklo ar sprogmens identifikavimo kriterijai
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 18 p.
Nešaunamojo ir šaunamojo ginklo sąvokų turinys atskleidžiamas 2002 m. sausio 15 d. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme Nr. IX-705. Sprogmens sąvoka apibrėžta 2003 m. sausio 28 d. Lietuvos Respublikos sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme Nr. IX-1315.
Tačiau šiuose įstatymuose apibrėžtos nešaunamojo ir šaunamojo ginklo bei sprogmens sąvokos negali būti tapatinamos su to paties pavadinimo BK 180 straipsnio požymiais, o turi būti vertinamos kaip metodinė medžiaga – kriterijai, techniniai duomenys, naudojami nustatant nešaunamojo, šaunamojo ginklo ir sprogmens požymį pagal BK 180 straipsnį.

54. Ginklo ar sprogmens tikrumas kaip būtinas požymis
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 18 p.
Daiktų priskyrimas šaunamųjų ir nešaunamųjų ginklų, peilių, kitų specialiai žmogui žaloti pritaikytų daiktų ar sprogmenų kategorijai paprastai nustatomas remiantis eksperto ar specialisto išvada.
Pagal BK 180 straipsnio 2 ar 3 dalį kaltininko veiksmai kvalifikuojami tik tada, kai šaunamasis, nešaunamasis ginklas, sprogmuo, peilis ar kitas specialiai žmogui žaloti pritaikytas daiktas yra tinkamas naudoti pagal paskirtį ir plėšimo metu panaudojamas kaip fizinio ar psichinio smurto priemonė.

55. Nešaunamojo, šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimo samprata
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 18 p.
Panaudojimu laikomas ne tik nusikaltimo įrankio žalojančių ar jo kovinių, sprogstamųjų savybių tiesioginis panaudojimas, bet ir grasinimas turimu ginklu plėšimo metu žodžiu, gestais, akivaizdžiu demonstravimu, užuominomis panaudoti šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą, sprogmenį, peilį ar kitą specialiai žmogui žaloti pritaikytą daiktą.

56. Daiktų-imitacijų panaudojimo vertinimas
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 19 p.
Jei plėšimo metu yra panaudojami daiktai, kurie nėra šaunamieji ar nešaunamieji ginklai, sprogmenys, peiliai ar kiti specialiai žmogui žaloti pritaikyti daiktai, o tik jų imitacija, tokioje veikoje nėra ir BK 180 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų kvalifikuojančių požymių, tačiau, jei panaudojus juos, buvo padarytas sveikatos sutrikdymas (pvz., pagrasinus mokomąja granata ar pistoleto formos žiebtuvėliu, po to smogiant tuo daiktu žmogui padaromas kūno sužalojimas), tokie daiktai turi būti pripažįstami daiktais, specialiai pritaikytais žmogui sužaloti.

57. Vien tik ginklo turėjimas su savimi nėra jo panaudojimas
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 18 p.
Vien tik ginklo turėjimas plėšimo metu (pvz., švarko, kelnių kišenėje ar rankinėje) akivaizdžiai jo nedemonstruojant ir apie tai neužsimenant, kas nukentėjusiajam galėtų sukelti didesnio pavojaus įspūdį, nesudaro kvalifikuojančio požymio – ginklo panaudojimo.

58. Nešaunamojo, šaunamojo ginklo ar sprogmens panaudojimo inkriminavimas bendrininkams
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 18 p.
Kai plėšimas padaromas panaudojant peilį, kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, šaunamąjį, nešaunamąjį ginklą ar sprogmenį, tačiau ne visi bendrininkų ar organizuotos grupės nariai žinojo apie turimą įrankį ar jo panaudojimą, jų veika kvalifikuojama atsižvelgiant į tai, ar jie tai žinojo ir suvokė.
Tų asmenų, kurie žinojo apie minėtą įrankį ir numatė jo panaudojimo galimybę, taip pat tų, kurie apie tai nežinojo, tačiau, panaudojant įrankį, tam neprieštaravo ir tęsė savo nusikalstamus veiksmus, veika kvalifikuojama kaip plėšimas panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, šaunamąjį ginklą ar sprogmenį.

59. Daiktų, specialiai pritaikytų žmogui sužaloti, samprata
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 18 p.
Specialiai pritaikytais žmogui sužaloti laikomi daiktai, kuriuos kaltininkas paruošia ar pritaiko šiam tikslui iš anksto arba plėšimo metu, taip pat daiktai, kurie nors ir nebuvo iš anksto paruošti, tačiau iš anksto parinkti ir pasiimti tais pačiais tikslais. Prie įrankių, specialiai pritaikytų kūnui sužaloti, gali būti priskiriami kovinės veislės ar kiti šunys, taip pat kitokie pavojingi gyvūnai, kurie plėšimo metu kelia grėsmę nukentėjusiojo sveikatai.

60. Plėšimo pagrindinė ir kvalifikuotos sudėtys visiškai apima:
grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimą (BK 145 str.)
fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą (BK 140 str.)
nesunkų sveikatos sutrikdymą (BK 138 str.)
neteisėtą laisvės atėmimą (BK 146 str.)

61. Plėšimo, susijusio su gyvybės atėmimu ar sunkiu sveikatos sutrikdymu kvalifikavimas
Tais atvejais, kai turto užvaldymas yra susijęs su tyčiniu gyvybės atėmimu arba sunkiu sveikatos sutrikdymu, veika kvalifikuojama iš sutapties:
Kaip plėšimas ir nužudymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 129 str. 2 d. 9 p.) arba
Kaip plėšimas ir sunkus sveikatos sutrikdymas dėl savanaudiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 9 p.)
LAT senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo 11 p.:
Jei plėšimo metu padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, veika turi būti kvalifikuojama pagal atitinkamą BK 180 straipsnio dalį (priklausomai nuo to, kokie yra plėšimą kvalifikuojantys požymiai) ir pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą.