1. TARPTAUTINĖS FINANSŲ RINKOS
7 TEMA
TARPTAUTINĖS FINANSŲ RINKOS
2012

2. TARPTAUTINĖS FINANSŲ RINKOS PASKAITŲ TEMOS
Pinigų rinka.
Kapitalo rinka.
Užsienio valiutų rinka.
Išvestinių finansinių priemonių rinka.
Finansų rinkų reguliavimo ypatumai.

3. VALIUTOS KRIZĖS PRANEŠIMŲ TEMOS 11.30
VALIUTOS KRIZĖ PIETRYČIŲ AZIJOJE M. – PRIEŽASTYS IR ĮVEIKIMO BŪDAI Juliana Malinovskaja, Ugnė Matelytė VALIUTOS KRIZĖ RUSIJOJE 1998 M. – PRIEŽASTYS IR ĮVEIKIMO BŪDAI Simonas Norkus IRANO VALIUTŲ KRIZĖ Justinas Daugėla PROBLEMŲ ISPANIJOS BANKUOSE ATSIRADIMO PRIEŽASTYS Katažyna Aktunovič, Viktorija Špokavičiūtė PONZI SCHEMŲ TAIKYMAS FINANSŲ RINKOSE ? Erika Lukošiūtė ir Aurėja Kulbokaitė INDĖLIŲ DRAUDIMO SISTEMOS ES IR PERSPEKTYVOS ? Martynas Nugaras

4. VALIUTŲ, BANKŲ IR SKOLŲ KRIZĖS PRANEŠIMŲ TEMOS 12.07
BANKŲ KRIZĖ SKANDINAVIJOS ŠALYSE M. – PRIEŽASTYS IR ĮVEIKIMO BŪDAI
Raminta Litvinaitė
JAV ANTRARŪŠIŲ BŪSTO PASKOLŲ KRIZĖS 2007 – 2008 M. PRIEŽASTYS
Jaunius Sodeika
VALSTYBIŲ PAGALBA BANKAMS JAV M.
Aistė Norkutė ir Rūta Andrejauskaitė 
VALSTYBIŲ PAGALBA BANKAMS EUROPOJE M.
Paulius , Bronislav Kozlovskij
KRIZĖ ISLANDIJOJE 2008M. – PRIEŽASTYS IR ĮVEIKIMO BŪDAI
Greta Karolina Girnytė, Jevgenij Daukša
VALSTYBĖS SKOLOS KRIZĖ GRAIKIJOJE – PRIEŽASTYS IR ĮVEIKIMO BŪDAI
Ieva Ščiglaitė
EUROPOJE KURIAMOS BANKŲ SĄJUNGOS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI
Tomas Dmitrijevas, Šarūnas Nachodas
SVARBIAUSIOS ES DIREKTYVOS, REGULIUOJANČIOS BANKŲ VEIKLĄ
Gabrielė Apulskytė

5. VALIUTŲ, BANKŲ IR SKOLŲ KRIZĖS PRANEŠIMŲ TEMOS 12. ?
TARPTAUTINIO VALIUTOS FONDO NAUDOJAMOS PRIEMONĖS SUTEIKIANT FINANSINĘ PARAMĄ ŠALIMS
Greta
TARPTAUTINIO VALIUTOS FONDO VEIKLA LIETUVOJE M.
Sandra Mulerenkaitė, Darius Nekrošius
PASAULIO UŽSIENIO VALIUTŲ RINKOS APŽVALGA
Sandra Skorupičiūtė, Lina Poviliūnaitė
LIETUVOS DALYVAVIMAS EUROPOS CENTRINIŲ BANKŲ SISTEMOJE IR PERSPEKTYVOS
Raimonda Dainiūtė ir Indre Gutautaite
PASAULIO IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKOS APŽVALGA
Ieva Sargautytė
EURIBOR VAIDMUO, JO NUSTATYMO PROBLEMOS
Ieva Pliasovaitė
VALIUTOS KRIZĖ MEKSIKOJE 1994 M.- PRIEŽASTYS IR ĮVEIKIMO BŪDAI
Kristina Moskalionok
VALIUTŲ KRIZĖ ARGENTINOJE 2001M. – PRIEŽASTYS IR ĮVEIKIMO BŪDAI
Julija Mickelevič

6. RINKŲ TIPAI
Ekonominėje sistemoje yra trys pagrindiniai veikiančių rinkų tipai:
§      Išteklių rinka (natūralūs ištekliai, darbas, kapitalas);
§      Gaminių ir paslaugų rinka;
§      Finansų rinka.

7. KAS YRA FINANSŲ RINKA ? FINANSŲ RINKA (angl. financial market) –
tai organizuota struktūra, kurioje fiziniai ir juridiniai asmenys bei finansų institucijos prekiauja finansinėmis priemonėmis ir paslaugomis, o taip pat nustatomos jų kainos, veikiant pasiūlai ir paklausai.

8. FINANSŲ RINKOS FUNKCIJOS
Užtikrinti turto (investicijų) likvidumą, išsaugant jo vertę nesumažėjusią
Mažinti transakcijų (sandorių) kaštus.
Šie kaštai susiję su informacijos paieška ir jungia tokias savarankiškas sudedamąsias kaštų dalis:
kaštus, būtinus potencialiam prekės pirkėjui ir pardavėjui surasti;
kaštus, susijusius su prekės savybių nustatymu;
kaštus, būtinus nuosavybės teisei į prekę užtikrinti.
Perskirstyti lėšas iš taupytojų naudotojams
Teikti informaciją
vertybinių popierių kainų pokyčiai teikia informaciją apie ūkio būklę ir jo perspektyvas
rinkos padeda susiorientuoti, kaip įmonei pasiekti jos akcijos kainos maksimizavimo tikslą.

9. FINANSŲ RINKŲ TIPAI
PIRMINĖ RINKA (angl. primary market) – tai tokia rinka, kai pajamos už parduotas finansines priemones tiesiogiai atitenka emitentui.
Svarbiausia šios rinkos paskirtis - sukaupti finansinį kapitalą naujoms investicijoms ir gamybai.

10. FINANSŲ RINKŲ TIPAI
ANTRINĖ RINKA (angl. secondary market) – tai tokia rinka, kurioje prekiaujama anksčiau išleistomis finansinėmis priemonėmis.
Pagrindinė antrinės rinkos funkcija – sudaryti likvidumą investuojantiems į vertybinius popierius ir kt. finansines priemones.

11. FINANSŲ RINKŲ TIPAI Išskiriami šie finansų rinkų tipai:
- pinigų rinka;
-   kapitalo rinka;
- užsienio valiutų rinka;
-   išvestinių finansinių priemonių rinka.

12. PINIGŲ RINKA PINIGŲ RINKA (angl. money market) –
tai rinka, kurioje teikiami ir gaunami trumpalaikiai kreditai (iki vienerių metų).

13. PINIGŲ RINKA PINIGŲ RINKA (angl. money market) –
tai rinka, kurioje teikiami ir gaunami trumpalaikiai kreditai (iki vienerių metų).
Pinigų rinka padeda rinkos dalyviams:
valdyti likvidumą (patenkinti trumpalaikių lėšų poreikį);
saugiai investuoti laikinai laisvas lėšas (kainų svyravimai maži);

14. PINIGŲ RINKA Pagrindinės pinigų rinkos finansinės priemonės:
iždo trumpalaikiai vertybiniai popieriai (angl. T-bills);
obligacijos,
trumpalaikės paskolos,
indėlių sertifikatai,
indėliai,
atpirkimo sutartys (repo);
užsienio valiutos apsikeitimo sandoriai (swap) ir kt.
Tai aukšto likvidumo ir lengvai rinkoje parduodami finansiniai instrumentai.

15. PINIGŲ RINKA. Tarpbankinė rinka
TARPBANKINĖ RINKA (angl. inter bank market) – tai didmeninė rinka, kuri suteikia galimybę bankams investuoti laikinai laisvas lėšas ir yra paskolų šaltinis, reikiant lėšų.
Sandoriai šioje rinkoje viršija 1 mln. EUR. Skolinama ir skolinamasi gana didelėmis sumomis.
Paskolų trukmė paprastai labai trumpa: nuo 1 dienos iki 2 savaičių, nors kartais skolinama ir 3- 6 mėn.
Rinkos dalyvių ratas yra gana platus.
Mažesni bankai turi mokėti už lėšas truputį daugiau nei dideli.
Tarpbankinėje rinkoje pinigai skolinami be garantijų. Rinkos dalyviai pasižymi aukštu mokumu ir pasitiki vienas kitu.

16. Kas yra VILIBOR?
Tai vidutinės palūkanų normos, kuriomis Lietuvos komerciniai bankai pasiruošę paskolinti lėšas litais kitiems bankams.

17. Kaip nustatomas VILIBOR?
Lietuvos bankas kartą per ketvirtį sudaro
mažiausiai 5 Lietuvoje veikiančių komercinių
bankų sąrašą, pagal kurių skelbiamas
atitinkamo termino palūkanas ir
apskaičiuojamas VILIBOR.

18. PINIGŲ RINKA. Tarpbankinė rinka
Atpirkimo sandoriai (repo) ir atvirkščias atpirkimo sandoris – tai toks sandoris, kai rinkos dalyvis (bankas, įmonė) pasiskolina lėšas parduodamas vertybinius popierius ir tuo pačiu pasižadėdamas atpirkti tuos pačius ar panašias vertybinius popierius po sutarto laiko ir sutarta kaina.

19. KAPITALO RINKA KAPITALO RINKA (angl. capital market) –
tai ilgalaikio skolinamojo ir akcinio kapitalo bei ilgalaikių vertybinių popierių rinka (perkamos ir parduodamos ilgo termino skolos priemonės ir akcijos).
Kapitalo rinkos misija – sukurti ilgalaikio skolinimosi lėšas.

20. KAPITALO RINKA Pagrindiniai kapitalo rinkos dalyviai :
komerciniai bankai,
centrinis bankas,
investicinės bendrovės,
pensijų fondai,
draudimo bendrovės.

21. KAPITALO RINKA
Pagrindinės finansinės priemonės, cirkuliuojančios kapitalo rinkoje:
- ilgalaikiai vyriausybės vertybiniai popieriai,
- korporacijų (įmonių) obligacijos,
- vietinių valdžios organų obligacijos,
- akcijos ir kt.

22. KAPITALO RINKA
Įmonės, finansų institucijos naudoja kapitalo rinką išleisti ilgalaikius VP (obligacijas, akcijas).
Vyriausybės, savivaldybės kapitalo rinkoje išleidžia tik obligacijas.

23. KAPITALO IR PINIGŲ RINKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PALYGINIMAS
Kapitalo rinkos VP įvairovė didesnė nei pinigų rinkos VP;
Visi pinigų rinkos VP yra paskola; kapitalo rinkos VP susideda iš paskolos ir kapitalo;
Pinigų rinkos VP – iki 1 m., kapitalo – nuo 1 m. iki neriboto termino;
Pinigų rinkos VP paprastai esti mažos rizikos, kapitalo rinkos VP rizika kinta nuo mažos iki ypač didelės;
Kadangi kapitalo rinkos VP turi didesnę riziką ir ilgesnius terminus, jų pajamų norma paprastai esti didesnė negu kapitalo rinkos VP.

24. OBLIGACIJOS ESMĖ Obligacija (angl. bond) –
tai vertybinis popierius, patvirtinantis skolos sumą, galiojimo terminą ir teisę į metinę palūkanų normą.
Šią skolą obligacijos leidėjas pasižada grąžinti pinigų suma iki nustatytos datos, taip pat papildoma pinigų suma (kuponu arba premija), išmokama tam tikrais laikotarpiais per visą obligacijos galiojimo laikotarpį.

25. OBLIGACIJŲ RŪŠYS - vyriausybės vertybiniai popieriai,
- valstybės institucijų obligacijos,
- vietinių valdžios institucijų obligacijos,
- stambių įmonių ir finansinių institucijų obligacijos,
- hipotekos obligacijos,
- euroobligacijos;
- obligacijos susietos su akcijų indeksais.

26. AKCIJŲ RINKA Akcija (angl. share, equity) –
tai akcinių bendrovių leidžiami investicijų vertybiniai popieriai, rodantys, kad jų savininkai – akcininkai dalyvauja formuojant akcinės bendrovės kapitalą, ir suteikiantys turtines ir neturtines teises.

27. AKCIJŲ RINKA
Vertybinių popierių pirkimas – pardavimas vykdomas FINANSŲ MAKLERIO ĮMONIŲ pagalba, mokant už paslaugą tam tikrą mokestį.
Finansų maklerio įmonė (ang. brokerage firm) – tai įmonė, besiverčianti tarpininkavimo veikla siūlant, platinant, perkant ar parduodant vertybinius popierius.
Lietuvoje finansų maklerio įmonė gali verstis tarpininkavimo veikla tik gavusi Vertybinių popierių komisijos licenciją.

28. AKCIJŲ RINKA FINANSŲ MAKLERIO ĮMONĖS gali verstis šia veikla:
1) tarpininkauti vertybinių popierių viešojoje apyvartoje:
a) pirkdamos ar parduodamos vertybinius popierius savo ar klientų vardu klientų sąskaita;
b) pagal susitarimą su emitentu platindamos jo vertybinius popierius, taip pat garantuodamos išplatinti šių vertybinių popierių emisiją;
2) pirkti ar parduoti vertybinius popierius savo vardu ir savo sąskaita;
3) konsultuoti investavimo į vertybinius popierius klausimais, konsultuoti emitentus vertybinių popierių emisijos ir investicijų pritraukimo klausimais;
4) saugoti savo klientų vertybinius popierius ir valdyti savo klientų pinigines lėšas, skirtas operacijoms su vertybiniais popieriais.;
5) tvarkyti emitentų ir investitorių vertybinių popierių apskaitą, taip pat savo vardu įsigytų vertybinių popierių apskaitą;
6) skolinti klientams vertybinius popierius bei savo lėšas vertybiniams popieriams įsigyti ir skolintis iš klientų vertybinius popierius.

29. AKCIJŲ RINKA
VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽA - įmonė, kuri techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis sudaro sąlygas susitikti (tiesiogiai ar naudojantis techninėmis priemonėmis) asmenims, ketinantiems pirkti, parduoti ar kitaip perleisti vertybinius popierius.
TIESIOGIAI PARDUODAMŲ VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKĄ (angl. the over – the –counter market (OTC)) sudaro visos šalies finansinių maklerių įmonės, perkančios mažesnių “neįregistruotų” firmų vertybinius popierius ir juos viešai parduodančios.

30. VERTYBINIŲ POPIERIŲ BIRŽA
 Žodis ,,birža“ kildinamas iš Belgijos miesto Briugės turtuolių van der Berus pavardės. Aikštėje priešais jų namus pirkliai rinkosi pirkti ir parduoti savo prekių. Nors ekonomikai augant pirkliai pradėjo rinktis ir kituose miestuose, vietą, kurioje rinkosi pirkliai, Prancūzijoje pradėta vadinti bours, Italijoje – borsa, Vokietijoje –börse, o Ispanijoje – bolsa. Tik Didžiojoje Britanijoje pradėta vartoti žodį exchange (,,mainai“), nes čia prekyba vyko m. pastatytame Royal Exchange pastate. Seniausias biržos pastatas atidarytas 1531 m. Antverpene. Amsterdamo birža pradėjo veiklą 1602 m. Būtent čia išleista pirmoji pasaulyje vertybinių popierių emisija, kurią organizavo bendrovė United East-Indian Company.

31. AKCIJŲ RINKA
Bendrovių vertybiniais popieriais prekiaujama investavimo arba spekuliavimo tikslais.
Ūkiniai subjektai, kurie perka akcijas, norėdami ilgam laikui tapti akcinės bendrovės pelno ir jos plėtojimosi dalininkais, vadinami investuotojais (angl. investors).
Investuotojai gali gauti pajamas dviem būdais:
periodiškai gauti dalį bendrovės pelno dividendais;
jei bendrovė kasmet turtėja, kyla jos akcijų vertė. Investuotojai tada gali parduoti akcijas brangiau negu pirko.
Ūkiniai subjektai, kurie perka arba parduoda akcijas, norėdami greitai pasipelnyti dėl galimo kainų pokyčio, vadinami spekuliuotojais (biržos lošėjais).

32. AKCIJŲ RINKA
Akcijų rinkos spekuliuotojai sąlygiškai skirstomi į dvi grupes:
§         “bulius” (angl. bulls) – biržos lošėjus, kurie tikisi, kad vertybinių popierių kainos kils. Apie juos sakoma, kad jie “perka ilgam”. Jie tikisi pasipelnyti, tiksliai atspėdami, kurių akcijų vertė kils, t.y. perka akcijas, ruošdamiesi laikyti jas tol, kol galės parduoti didesne kaina.
§         “lokius” (angl. bears) - biržos lošėjus, kurie tikisi, kad vertybinių popierių kainos kris. Apie juos sakoma, kad jie “parduoda trumpam”. Jie tikisi pasipelnyti, tiksliai atspėdami akcijų vertės kritimą. Tikėdamiesi, jog akcijų kaina greitai kris, jie pasiskolina akcijų iš finansų maklerio įmonių ir parduoda tos dienos kaina. Jeigu kaina iš tiesų krinta, jie superka akcijas atgal mažesne kainas, grąžina jas makleriams, o skirtumas yra jų pajamos.

33. UŽSIENIO VALIUTŲ RINKA
(angl. foreign exchange market) –
rinka, kurioje perkama ir parduodama užsienio valiuta ir nustatomi valiutų kursai.

34. RINKA, KURI NIEKADA NEMIEGA…
Gande (Topic 1-B)

35. UŽSIENIO VALIUTŲ RINKA
Šiuolaikinė valiutų rinka – tai rinka už biržos ribų
(OTC – Over the Counter Market).
Tai rinka, kuriama bankų, nebankinių finansinių institucijų, brokerių firmų, dilerių kontorų, kurios keičiasi informacija ir sudaro sandorius telekomunikaciniais ryšiais :
telefonu, faksu, specialiomis kompiuterių sistemomis, pvz. RMDS – Reuter Monitor Dealing System, BLOOMBERG.

36. UŽSIENIO VALIUTŲ RINKA
UŽSIENIO VALIUTŲ RINKOS –
svarbiausios ir didžiausios pasaulyje.
1977 m. dienos apyvarta sudarė 5 milijardus JAV dolerių,
1987 m mlrd, JAV dolerių,
1998 m. - 1 trilijoną JAV dolerių,
2011 m. - 4 trilijonų JAV dolerių.
JAV obligacijų rinkos dienos apyvarta – 300 mlrd. JAV dolerių;
akcijų rinkos – apie 100 mlrd. JAV dolerių.

37. Šaltinis: Tarptautinių atsiskaitymų banko trimetės valiutų rinkos apžvalgos 2010 m. Prieiga per internetą: <

38. UŽSIENIO VALIUTŲ RINKA
Dominuojanti sandorių valiuta tarptautinėje valiutų rinkoje ilgą laiką buvo JAV doleris (sudarė apie 90 proc.).
Silpnėjant dolerio kursui, euras buvo pradėjęs konkuruoti su doleriu.
Dar aktyviai prekiaujama Japonijos jenomis, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, Šveicarijos frankais.
Kinijos juanis?

39. UŽSIENIO VALIUTŲ RINKA
Valiutų rinka yra dviejų lygių:
tarpbankinė (didmeninė).
Tai tarptautinė valiutų rinka. Šioje rinkoje sandoriai, mažesni kaip 1 mln. EUR, nesudaromi.
Jai tenka apie 75 – 80 proc. visos apyvartos
klientų (mažmeninė).
Šioje rinkoje sudaromi sandoriai tarp bankų ar kitų finansinių institucijų ir pramoninių, komercinių, paslaugų įmonių sandoriai.
Jai tenka apie 20 – 25 proc. visos apyvartos.

40. UŽSIENIO VALIUTŲ RINKA
UŽSIENIO VALIUTOS RINKA išsiskiria :
-   globalumu – ji neturi vieno lokalaus centro, pasižymi dideliu dalyvių skaičiumi ir jų geografine įvairove;
-   likvidumu – didele apyvarta, kuri leidžia investuotojui bet kuriuo metu atidaryti ar uždaryti pozicijas;
-    prieinamumu – pati rinka, informacija (ekonominiai rodikliai, naujienos), galimybė koreguoti savo pozicijas prieinamos ištisą parą;
-  sandorių kokybe – dėl rinkos dydžio ir likvidumo kiekvienas sandoris vykdomas labai tiksliai, išvengiama “slystančių fondų” problemos bei kitų trūkumų, būdingų biržoms;
-  niekada nesustojančia prekyba – prekiaujama beveik 24 valandas per parą, išskyrus savaitgalius.

41. UŽSIENIO VALIUTOS KEITIMO KURSAS VALIUTŲ PIRKIMO IR PARDAVIMO KURSAI
Prekiautojai gauna pelną:
iš pirkimo ir pardavimo valiutos kurso skirtumo;
iš to, kad valiutos kursas gali pasikeisti.

42. FUNDAMENTALIOJI ANALIZĖ
Fundamentalioji analizė (angl. Fundamental analysis) tiria kainų judėjimą, atsižvelgdama į makroekonomikos veiksnius.
Fundamentalioji analizė bando atsakyti į klausimą kodėl?
Kodėl valiutų kursai keičiasi būtent taip? Todėl nagrinėjami ekonominiai, politiniai ir socialiniai įvykiai, veikiantys valiutų kursą.
Apie 25 proc. valiutų rinkos dalyvių prekiauja remdamiesi tik fundamentaliąja analize.
Strategija, pagrįsta fundamentaliąja analize, reiškia nuolatinį naujienų bei prognozių stebėjimą ir juo pagrįstus sprendimus.

43. FUNDAMENTALIOJI ANALIZĖ
Fundamentaliosios analizės taikymas valiutų prekyboje – tai ekonominių rodiklių ir ataskaitų kalendoriaus nagrinėjimas.
Savaitės pradžioje analizuojame, kokios naujienos tikėtinos, į ką reikės kreipti didesnį dėmesį.
Iki naujienų paskelbimo į valiutų kainą bandoma įskaičiuoti galimą rodiklio poveikį, bet pagrindinis poveikis prasideda pasirodžius tikrajai rodiklio reikšmei.
Jei naujiena blogesnė nei laukta, tikėtina, kad pamatysime šalies valiutos kurso kritimą, jei geresnė nei prognozuota – tikėtinas kilimas.
Naujienos parodo rinkos kryptingumą, bet rinkoje galioja ir savo taisyklės.

44. TECHNINĖ ANALIZĖ
Techninė analizė – vienas pagrindinių būdų analizuoti ir prognozuoti kainą, jos pokytį, rinkos perspektyvas.
Techninės analizės pagrindas – kainos pokyčių nubrėžta kreivė – grafikas.
Techninė analizė nenagrinėja kainos judėjimo priežasčių (tai daro fundamentalioji analizė), ji analizuoja pasekmes. Tam naudojama daug instrumentų bei metodų (žvakių formos grafikai, Dow Jones teorija, Elioto bangų teorija, kainos judėjimo modeliai, linijinė analizė).
Techninėje analizėje naudojami matematiniai metodai, kurių pagrindu sukurti įvairūs indikatoriai.

45. UŽSIENIO VALIUTOS KEITIMO KURSĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI
Išskiriamos 3 grupės veiksnių:
Ekonominiai ir politiniai veiksniai
Gandai ir lūkesčiai
Nenugalima jėga (force majeure) - žemės drebėjimai, potvyniai, gaisrai ir kt.

46. UŽSIENIO VALIUTOS KEITIMO KURSĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI
UŽSIENIO VALIUTOS KEITIMO KURSĄ SĄLYGOJANTYS VEIKSNIAI. Ekonominiai ir politiniai veiksniai

47. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKOS ESMĖ
IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA (angl. financial derivatives market) –
tai rinka, kurioje prekiaujama finansinėmis priemonėmis, kurių vertė priklauso nuo vienos ar kelių pirminių priemonių (turto) arba kitų priemonių kainos.
Išvestinės finansinės priemonės yra modernių finansų rinkų paskutinis mados žodis.
Jos suteikia rinkos dalyviams daugiau galimybių ir lankstumo.
Jos reikalauja nedidelių investicijų, palyginti su kitomis sandorių rūšimis, panašiai reaguojančiomis į rinkos sąlygų pokyčius.

48. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA
IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA (angl. financial derivatives market) –
tai rinka, kurioje prekiaujama finansinėmis priemonėmis, kurių vertė priklauso nuo vienos ar kelių pirminių priemonių (turto) arba kitų priemonių kainos.

49. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKOS ESMĖ
Išvestinės finansinės priemonės gali būti sukurtos šių pirminių priemonių (angl. underlying) pagrindu:
akcijų,
obligacijų,
valiutų,
palūkanų normų,
rinkos indeksų,
biržinių prekių (aukso, grūdų, naftos),
kitų, pastaruoju metu net orų.
Kartais priemonė, kuriam sukurtas pasirinkimo ar ateities sandoris, net realiai neegzistuoja, jis yra tik hipotetinis.

50. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA
Išskiriamos išvestinių finansinių priemonių rinkos:
·  išankstinių sandorių (angl. forward);
·  apsikeitimo sandorių (angl. swaps).
·   pasirinkimo sandorių (angl. options).
·   ateities sandorių (angl. futures);

51. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKA
IŠANKSTINIS SANDORIS - tai šalių tarpusavio sandoris pirkti arba parduoti sandorio objektu esantį turtą, įsipareigojimus už sandorio sudarymo metu sutartą kainą sutartą datą, pvz., po 30, 60, 90 ar net po 360 dienų.
APSIKEITIMO SANDORIS - tai sandoris, leidžiantis šalims tam tikram laikotarpiui apsikeisti turtu, įsipareigojimu.
PASIRINKIMO SANDORIS - tai sandoris, suteikiantis teisę, bet ne įsipareigojimą pirkti ar parduoti sandorio objektą už sutartą kainą sutartą datą arba iki jos.
ATEITIES SANDORIS – tai standartizuotas sandoris, sudaromas organizuotose biržose, pirkti arba parduoti sandorio objektu esantį turtą, įsipareigojimus ir pan. už sandorio sudarymo metu nustatytą kainą nustatytą datą.

52. IŠANKSTINIAI SANDORIAI
IŠANKSTINIO SANDORIO VEIKIMO SCHEMA

53. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ RINKOS
KOREA STOCK EXCHANGE
EUREX
EURONEXT
CHICAGO MERCANTILE EXCHANGE
CHICAGO BOARD OF TRADE
AMERICAN STOCK EXCHANGE
NEW YORK MERCANTILE EXCHANGE
BM&F (BRAZILIJA)

54. TARPTAUTINIAI FINANSINIŲ AKTYVŲ PORTFELIAI. Investiciniai fondai
Investicinis fondas –
tai daugelio investuotojų sunešti pinigai, kurie investuojami į akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones, kitus vertybinius popierius ar jų derinius.
Šių investicinių priemonių rinkinys yra vadinamas fondo investicijų portfeliu.

55. TARPTAUTINIAI FINANSINIŲ AKTYVŲ PORTFELIAI. Investiciniai fondai
Fondo turtas yra visų investicijų rinkinys ir piniginės lėšos. Fondo turtas laikui bėgant kinta :
dėl gaunamų pajamų (dividendų ir palūkanų),
pelno arba nuostolio fondui pardavus investicinę priemonę,
dėl padidėjusios arba sumažėjusios investicinių priemonių vertės,
dėl naujų fondo dalyvių įmokėtų piniginių įnašų arba išeinančių iš fondo dalyvių atsiimamų jiems priklausančių pinigų.
Būsimam fondo dalyviui įmokėjus piniginį įnašą, pinigai konvertuojami į investicinius vienetus (arba fondo akcijas), atsižvelgiant į investicinio vieneto (fondo akcijos) kainą.

56. TARPTAUTINIAI FINANSINIŲ AKTYVŲ PORTFELIAI. Investiciniai fondai
Kodėl investuojama į investicinius fondus ?
Investavimas į investicinius fondus yra tinkamas būdas siekti tam tikrų finansinių tikslų.
Ilgalaikis tikslas galėtų būti, pavyzdžiui, sukaupti lėšų vaikų išsilavinimui ar saugiai senatvei,
trumpalaikis tikslas – sukaupti lėšų pradiniam įnašui įsigyjant automobilį ar būstą.

57. TARPTAUTINIAI FINANSINIŲ AKTYVŲ PORTFELIAI. Investiciniai fondai
Fondo turtą valdo ne dalyviai,
o profesionalus fondo valdytojas
(valdytojas sprendžia, kur investuoti fondo turtą )

58. TARPTAUTINIAI FINANSINIŲ AKTYVŲ PORTFELIAI. Investiciniai fondai
Investicinių fondų rūšys
  Pagal tai, kur investuojama išskiriamos trys pagrindinės fondų rūšys:
·       pinigų rinkos priemonių,
·       obligacijų (skolos VP),
·       akcijų (nuosavybės VP).
·      mišrūs (pavyzdžiui, 30 % pinigų investuojama į akcijas, o 70 % – į obligacijas).

59. TARPTAUTINIAI FINANSINIŲ AKTYVŲ PORTFELIAI. Investiciniai fondai
Pinigų rinkos priemonių fondai.
Lyginant su kitomis fondų rūšimis, šie fondai yra mažiau rizikingi.
Jų investicijų portfelius sudaro pinigų rinkos priemonės: bankų indėlių sertifikatai, komerciniai vekseliai, bankų akceptai, valstybės ar savivaldybės vekseliai ir pan.
Šios pinigų rinkos priemonės reiškia trumpalaikį skolinimą patikimoms institucijoms, t.y. Vyriausybei, savivaldybei, bankams ir kt.
Pinigų rinkos priemonių fondams būdinga mažos, bet stabilios pajamos.
Dėl mažo šių fondų pajamingumo investuotojams reikėtų atsižvelgti į infliacijos riziką.

60. TARPTAUTINIAI FINANSINIŲ AKTYVŲ PORTFELIAI. Investiciniai fondai
Obligacijų fondai.
Šių fondų portfelį sudaro įvairios obligacijos, kurių terminai ir išleidėjai gali skirtis.
Obligacijų fondai teikia pastovias pajamas, kurios dažniausiai būna didesnės už pinigų rinkos priemonių fondų pajamas.
Kadangi obligacijos gali būti labai įvairios, tai ir fondai, investuojantys į jas, gali labai skirtis pajamingumu ir rizika.

61. TARPTAUTINIAI FINANSINIŲ AKTYVŲ PORTFELIAI. Investiciniai fondai
Akcijų fondai – tai fondai investuojantys į akcijas.
Akcijų fondai pasižymi dideliu pajamingumu ir didele rizika.
Investavus trumpam laikui, galima nemažai uždirbti, tačiau gali atsitikti ir taip, kad susigrąžinsite kur kas mažiau nei investavote.
Akcijų fondo vertė gali kilti ir kristi labai greitai, akcijų, kurios sudaro fondo turtą, kainos gali svyruoti dėl daugelio priežasčių.
Dažniausiai fondo turto nuvertėjimą nepalankiu metu kompensuoja fondo turto vertės augimas, kai ekonominės sąlygos palankios.
Dėl tokių akcijų fondų turto vertės svyravimų į akcijų fondus patariama investuoti ilgam laikui.

62. TARPTAUTINIAI FINANSINIŲ AKTYVŲ PORTFELIAI. Investiciniai fondai
Akcijų fondų gali būti įvairių:
Ÿ Augimo fondai investuoja į perspektyvių įmonių akcijas ir tikisi, kad šių akcijų kaina pakils.
Ÿ Pajamų fondai investuoja į akcijas, kurios reguliariai duoda dividendus.
Ÿ Indekso fondai investuoja į akcijas, kurios sudaro pasirinktą indeksą.
Ÿ Šakiniai fondai specializuojasi investuodami į akcijas tam tikroje ūkio šakoje ar segmente, pavyzdžiui, į technologijos bendrovių arba vartojimo prekių gamintojų akcijas.
Fondų fondai. Šių fondų turtas yra netiesiogiai investuojamas į akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones įsigyjant kitų kolektyvinio investavimo subjektų vienetų ar akcijų. Šie fondai yra kuriami siekiant užtikrinti didesnę investicijų diversifikaciją nei yra investavimo į vieną įprastą kolektyvinio investavimo subjektą atveju.

63. TARPTAUTINIAI FINANSINIŲ AKTYVŲ PORTFELIAI. Investiciniai fondai
Lietuvos Respublikoje investicinius fondus reglamentuoja
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas.

64. TARPTAUTINIAI FINANSINIŲ AKTYVŲ PORTFELIAI. Pensijų fondai
Pensijų sistemą Lietuvoje sudaro 3 pakopos:
I pakopa – valstybinis socialinis pensijų draudimas, t.y. „Sodros“ pensija. 
II pakopa – kaupimas senatvės pensijai iš socialinio draudimo įmokos privačiuose II pakopos pensijų fonduose.
III pakopa – papildomas savanoriškas kaupimas pensijai privačiuose III pakopos pensijų fonduose ar kitais alternatyviais būdais.

65. TARPTAUTINIAI FINANSINIŲ AKTYVŲ PORTFELIAI.
Investicijų portfelių skalė pagal priemones ir trukmę/riziką

66. TARPTAUTINIAI FINANSINIŲ AKTYVŲ PORTFELIAI.
Investicijų rizika ir grąža yra tiesiogiai susijusios –
kuo didesnė investicijų rizika, tuo didesnė tikėtina grąža per ilgą laiką.
Investicijų portfeliai sumažina riziką: įvairios priemonės parenkamos taip, kad rinkos pokyčiai joms darytų skirtingą įtaką.
Pvz. vienų priemonių vertė mažėja, kitų didėja.
Jeigu klientas investuoja ilgesniam laikui, dažniausiai gali rinktis šiek tiek didesnę riziką, nes per ilgesnį laiką vertės svyravimų įtaka tampa mažesnė pelningumui.
Kuo ilgesniam laikui investuojama, tuo daugiau akcijų patartina turėti portfelyje.

67. TARPTAUTINIŲ FINANSINIŲ RINKŲ REGULIAVIMAS
Finansinių rinkų REGULIAVIMO BŪTINUMĄ lemia šios problemos:
     - rinkų sudėtingumo problema;
- apgaulės pavojaus problema;
- likvidumo problema.

68. TARPTAUTINIŲ FINANSINIŲ RINKŲ REGULIAVIMAS
Finansų rinkų reguliavimo elementai:
§  finansų rinkų funkcionavimą reglamentuojantys teisės aktai;
§       finansų rinkų (jos dalyvių) priežiūra.
Šie finansų rinkų reguliavimo elementai sukuria specifinę rinkų aplinką ir riboja jų rinkų dalyvių laisvę.

69. FINANSŲ RINKŲ REGULIAVIMAS
Finansų rinkų reguliavimo elementai:
pagrindiniai finansų rinkų funkcionavimą reglamentuojantys teisės aktai
Vertybinių popierių įstatymas
Finansinių priemonių rinkų įstatymas
Kiti įstatymai (fondų, investicinių bendrovių ir t.t.)

70. FINANSŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA
Finansų rinkų priežiūros institucijos gali būti:
centriniai bankai;
atskiros nepriklausomos institucijos,
Institucijos prie centrinio banko arba Finansų (Ekonomikos) ministerijos;
Vertybinių popierių komisijos

71. FINANSŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA  
PAGRINDINIAI TIKSLAI:
Finansų rinkos sąžiningumas, efektyvumas ir skaidrumas;
Investuotojų apsauga;
Finansų rinkos sisteminės rizikos mažinimas;
Finansinių priemonių rinkų plėtra;
Investuotojų švietimas.

72. FINANSŲ RINKŲ PRIEŽIŪRA. MIFID INVESTUOTOJŲ ŠVIETIMAS

73. CITATOS The four most dangerous words in investing are
"This time it's different" John Templeton
Wall Street is the only place that people ride to in a Rolls Royce to get advice from those who take the subway.
Warren Buffett
Sometimes your best investments are the ones you don't make Donald Trump