1. LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius
Asmens valios pareiškimas dėl kūno panaudojimo po mirties mokslo tikslais: teisiniai ir etiniai aspektai Jūratė Šerepkaitė Lietuvos bioetikos komitetas
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius

2. LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius
Pranešimo tikslai
Apžvelgti, kaip Europos šalių teisės aktuose yra reguliuojamas asmens valios pareiškimas dėl kūno dovanojimo po mirties mokslo tikslais;
Aptarti problemines tokio reguliavimo sritis;
Identifikuoti priimtinus sprendimus dėl asmens valios pareiškimo Lietuvai.
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 2

3. Europos šalių teisės aktų apžvalga
2 pagrindiniai valios pareiškimo modeliai:
“Sutikimo” modelis
“Prieštaravimo” / “Išreikšto nesutikimo” modelis
Lietuvoje - teisinis vakuumas ↓
Biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 3 straipsnio 5 dalis:
“Žmonių lavonų ir medicinos dokumentų biomedicininių tyrimų ypatumus nustato įstatymai ir Lietuvos bioetikos komitetas”.
Kurį valios pareiškimo modelį pasirinkti?
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 3

4. Įtvirtintas “sutikimo” modelis (1)
Nyderlandai
Žmogaus lavonui gali būti atliekamas skrodimas mokslinių tyrimų tikslais, jei žmogus prieš mirtį sutiko atiduoti savo kūną šiais tikslais. Jei mirusysis iki mirties nebuvo nusprendęs, kaip turėtų būti elgiamasi su jo kūnu po mirties, sutikimą dėl kūno panaudojimo mokslui gali duoti artimieji.
(‘The Burial and Cremation Act’, 1991)
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 4

5. Įtvirtintas “sutikimo” modelis (2)
Prancūzija (Le code de la santé publique, 26 novembre 2009);
Estija (Act on establishment of cause of death, 2006; Decree of minister of Social Affairs on how to obtain, keep and manage anatomical specimens for teaching purposes);
Didžioji Britanija (Tissue Act 2004).
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 5

6. Įtvirtintas “prieštaravimo” modelis
Suomija
Gavus Nacionalinės teismo medicinos komisijos (angl. National Board of Medicolegal Affairs) leidimą, galima žmogaus lavono skrodimo metu atlikti mokslinius tyrimus, išimti organus ar audinius mokslo tikslais.
Moksliniai tyrimai gali būti atliekami tik jei nėra priežasties pagrįstai manyti, kad mirusysis, būdamas gyvas, būtų tam prieštaravęs.
(‘No. 101/2001 Act on the Medical Use of Human Organs and Tissues’)
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 6

7. Didžiosios Britanijos patirtis (1)
Bristolio ir Liverpulio Alder Hey ligoninių skandalai
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 7

8. Didžiosios Britanijos patirtis (2)
1992 m. Samanta Rikard miršta širdies operacijos metu Bristolio karališkoje ligoninėje;
1996 m. Samantos mama paprašo dukters medicininės kortelės kopijos ir joje randa patologo, dariusio skrodimą, įrašą – “širdis paimta”;
Ligoninė skubiai grąžina Samantos širdį motinai;
Į ligoninę kreipiasi kitų mirusių vaikų tėvai;
Pradedamas viešas tyrimas → kiek organų paimta?
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 8

9. Didžiosios Britanijos patirtis (3)
“Alder Hey vaikų ligoninė turi turbūt didžiausią ir geriausią širdžių kolekciją visoje Jungtinėje Karalystėje” (Profesorius Robertas Andersonas (Britų vaikų kardiologijos asociacijos prezidentas)) ↓
Pradedamas Alder Hey ligoninės tyrimas + visų DB ligoninių patikrinimas.
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 9

10. Didžiosios Britanijos patirtis (4)
Alder Hey ligoninės tyrimo ataskaita (2001 m.):
Skrodimo metu paimta 2080 organų iš 800 vaikų negavus tinkamo tėvų sutikimo:
Tėvams neišaiškinta skrodimo procedūra;
Išimti organai net tada, kai tėvai prieštaraudavo pilnam skrodimui (klastojamos medicinos kortelės, meluojama tėvams apie skrodimo metodus ir atradimus, klastojama statistika).
Nacionalinio tyrimo ataskaita (2001 m.)
Daugiau nei organų, kūno dalių, vaisiaus kūnų, negyvagimių buvo laikoma DB ligoninėse ir medicinos mokyklose.
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 10

11. Didžiosios Britanijos patirtis (5)
1961 Tissue Act – “Prieštaravimo modelis”
“Jeigu asmuo pats (raštu / žodžiu esant liudininkams) aiškiai nepareiškė, kad po mirties jo kūnas gali būti naudojamas mokslo/mokymo tikslais, tai ‘lawfully in possession’ institucija gali patvirtinti tokį naudojimą, jei jie neturi priežasties manyti, kad mirusysis ar jo šeima tam prieštarautų”. ↓
2004 Tissue Act – “Sutikimo modelis” (po > nei 40 metų !!!).
“Jei asmuo [norintis dovanoti kūno dalį po mirties mokslui] , yra dar gyvas, tai tinkamas sutikimas šiai veiklai reiškia jo sutikimą”.
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 11

12. Kitų Europos valstybių patirtis
Vokietija – 2000 metais Miunsteryje patologai pašalino organus iš mažiausiai 41 kūdikio konkretaus mokslinio tyrimo tikslu (tirtas staigios kūdikio mirties sindromas).
Problema – netinkamai informuoti kūdikių tėvai apie skrodimo procedūrą. ↓
“Skrodimo metu gali būti paimami audinių mėginiai” (?)
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 12

13. Kuris valios pareiškimo modelis priimtinesnis?
“Prieštaravimo” / “Išreikšto nesutikimo” modelis - labiau išimtis nei taisyklė. ↓
Didžiosios Britanijos teisinio reguliavimo kaita;
Kitų Europos valstybių pasikeitusi praktika.
“Sutikimo” modelis – vyraujantis.
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 13

14. Valios pareiškimo modelis tarptautiniuose dokumentuose
Europos Tarybos rekomendacija dėl mokslinių tyrimų su žmogaus biologine medžiaga (2006 m. kovo 15 d.)
Biologinės medžiagos gali būti paimtos iš mirusio žmogaus kūno, jei yra gautas tinkamas sutikimas ar patvirtinimas.
Jei žinoma, kad mirusysis prieštaravo tokiam kūno panaudojimui, biologines medžiagas draudžiama imti.
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 14

15. “Sutikimo” modelis: etiniai aspektai (1)
Ar turėtų skirtis sutikimo reikalavimas, jei tyrimus norima atlikti su:
Organų ar audinių mėginiais (krauju, lytinėmis ląstelėmis);
Atskirais vidaus organais (smegenimis, širdimi, kepenimis);
Atskiromis išorės kūno dalimis (rankomis, kojomis, akimis);
Suomija: “Moksliniai tyrimai turi būti vykdomi taip, kad materialiai nesikeistų mirusiojo išvaizda”.
Visu kūnu.
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 15

16. “Sutikimo” modelis: etiniai aspektai (2)
Sutikimo davėjas
Tik pats asmuo?
Artimieji?
Be sutikimo – atleidžia etikos komitetas?
Forma
rašytinė (notarinė)?
žodinė?
Svarbus kultūrinis, simbolinis kūno ir jo dalių vertinimas.
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 16

17. LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius
Ačiū už dėmesį.
LBEK seminaras, 2009 m. gruodžio 11 d., Vilnius 17