1. Klaipėdos uosto vieta ir perspektyvos Europos transporto sistemoje
Dr.Algirdas šakalys
VGTU intermodalinio transporto ir logistikos kompetencijos centro direktorius

2. AZIJOS – EUROPOS PREKYBOS SRAUTAI - 552 MLRD. EUR
Source : EWTCII project, 2012

3. Baltijos jūros regiono Rytų – Vakarų transporto koridorius
Rytų – Vakarų transporto koridoriaus regioninis žemėlapis
Pagrindiniai mazgai
Esbjerg
Taulov-Fredericia
Köpenhamn/Malmö
Karlshamn
Karlskrona
Klaipeda
Vilnius
Kaunas
Šiauliai
Kaliningrad
Sassnitz
Minsk
Odessa
Source: EWTC II, 2010
Rytų – Vakarų transporto koridoriaus globalus žemėlapis
Source: MOTC Lithuania, 2009

4. Rytų-Vakarų transporto koridoriaus pietinėje BJR dalyje RINKOS DALIS
Apytikslė krovinių srautų vertė Rytų-Vakarų transporto koridoriuje sudaro 12,7 mlrd. EUR, kas sudaro 2,3 % visos Rytų-Vakarų krypties prekybos regiono rinkos dalies (12,7 mlrd.EUR /552 mlrd. EUR = 2,3 %). Krovinių srautai koridoriuje konvertuojami į piniginę išraišką (EUR) panaudojant nacionalines importo/eksporto statistikas tarp RVTK (Danija, Vokietija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rusija, Švedija) šalių.

5. 552 + Klausimas: Kaip realizuoti ir plėtoti Baltijos jūros regiono transporto galimybes? REIKALINGI VEIKSMAI
Infrastruktūra ir technologijos
gerinti infrastruktūrą
tobulinti logistikos paslaugas
IT paslaugas
Bendradarbiavimas kertant sienas (techninių galimybių, procedūrų suderinamumas)
Reguliavimas
Jungtys tarp mazgų
Naujos priemonės suinteresuotųjų šalių bendradarbiavime (nauji bendradarbiavimo instrumentai)

6. KLAIPĖDOS JŪRŲ UOSTO kaip vieno svarbiausių RVTK mazgų RINKOS DALIS
2006
2007
2008
2009
2010
2011
Primorsk
66,0
74,2
75,6
79,1
77,6
75,1
Saint-Petersburg
54,2
59,6
59,9
50,4
58,1
60,0
Klaipeda
23,6
27,4
29,9
27,9
31,3
36,6
Tallinn
41,3
36,0
29,1
31,6
36,5
Riga
25,4
25,9
29,6
29,7
30,5
34,1
Ventspils
31,0
28,6
26,6
24,8
28,5
Ust-Luga
4,5
7,1
6,9
10,4
11,8
22,7
Kaliningrad
15,2
15,6
15,4
12,4
13,8
13,4
Liepaja
4,0
4,2
4,4
4,9
Viso (mln. t.):
263,3
280,8
279,2
272,5
288,9
311,8
KLAIPĖDOS JŪRŲ UOSTO RINKOS DALIS LYGINANT RYTINIO BALTIJOS JŪROS REGIONO (%)
8,96
9,76
10,71
10,24
10,83
11,74

7. DAUGIAFUNKCINĖS uostų ANALIZĖS KRITERIJAI (dak*)
DAK įvertina:
Uosto poziciją TEN-T atžvilgiu;
Tarptautinius ryšius (o taip pat kokie uosto reikšmė jungiant regionus, šalis);
Krovos apimtis.
* TransBaltic projektas

8. JŪRŲ UOSTŲ (NEBIRūs KROVINIai) REITINGAVIMAS PAGAL DAK INDEKSĄ
Šaltinis: CMS-HPC, 2010

9. JŪRŲ UOSTŲ (BIRŪS KROVINIAI) REITINGAVIMAS PAGAL dak INDEKSĄ
Šaltinis: CMS-HPC, 2010

10. PROGNOZUOJAMOS KROVOS APIMTYS 2010 – 2030 M.
Šaltinis BTO 2030

11. PROGNOZUOJAMOS KROVOS APIMTYS 2010 – 2030 M. Baltijos jūros regione
Klaipėda
Šaltinis BTO 2030

12. Priemonės, siekiant išvengti baltic transport outlook 2030 prognozių išsipildymo
Infrastruktūros ir suprastruktūros plėtotė
Tolesnė bendradarbiavimo kooperacijos plėtra:
RVTK
Uoste.

13. Rytų – vakarų transporto koridoriaus Asociacijos partnerių geografinis išsidėstymas
Source: VGTU,CCITL 2012 13

14. eMar
eMar turi talkinti šalinant kliūtis kurios trukdo skirtingų suinteresuotų pusių bendradarbiavimui ir kuriant bendrą tinklą. Taip pat gelbėti automatizuojant veiklos procesų valdymą ir pateikiant susistemintą informaciją, iš skirtingų šaltinių, taip lengvinant sprendinių priėmimą.
eMar procesų modeliai
SANDĖLIAVIMAS
KELIŲ TRANSPORTAS - PAKRANTĖ
GELEŽINKELIS - PAKRANTĖ
LAIVAS - PAKRANTĖ
SPAKRANTĖ - KELIŲ TRANSPORTA
PAKRANTĖ - GELEŽINKELIS
PAKRANTĖ - LAIVAS
eMAR projektas turi padėti supaprastinti ir platinti informaciją tarp uosto bendruomenės veikėjų bei sausumoje veikiančių objektų. Siekinat nedubliuoti jau atliktų darbų uosto bendruominės priimsi KIPIS projektą kaip uosto bendruominės bendradarbiavimo bazės plėtojimo pagrindu.

15. KIPIS IR EMAR SĄVEIKA KIPIS EMAR Tobulesnės Administravimo Programos
Padidinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto produktyvumą ir racionalizuoti žmogiškųjų resursų naudojimą pasitelkiant informacines ir ryšių technologijas
e- jūrų Vienas Langas
Padidinti Klaipėdos uosto krovos pajėgumus ir konkurencingumą bei sudaryti sąlygas naujų krovinių pritraukimui
Tobulesnės Administravimo Programos
Įdiegti Laivybos stebėjimą krovinių ir laivų judėjimui , taip padedant ES ir nacionalinėms vyriausybėms bendradarbiauti saugumo ir aplinkosaugos valdyme;
Užtikrinti aukštesnį Klaipėdos uosto saugumo lygį
Mažinti žmonių, vykdančių procesus uoste, laiko sąnaudas, panaikinti didelį popierinių dokumentų srautą tarp vežėjų, krovos kompanijų, muitinės ir kitų valstybinių įstaigų;
Laivyba tobulinimas
Panaikinti laivų patikrinimą ir sumažinti fizinių krovinių patikrinimų skaičių
Sklandesnės uosto operacijos
Tobulesnės verslo srities programos
Sudaryti sąlygas toliau plėtotis elektroninėms paslaugoms Valstybiniame Klaipėdos jūrų uoste
Integracija į logistikos grandines

16. eMar rekomendacinis modelis uosto operacijoms

17. Emar tikslai Es mastu
Emar projektu siekiama talkinti Europos jūrų sektoriui efektyviai teikiant kokybiškas laivybos paslaugas bei talkinti integruojant į bendrą Europos transporto sistemą per atnaujintą informacijos tvarkymo infrastruktūrą.
Be to eMAR talkins plėtojant ES jūrų sektoriaus strategijos plėtros programą.
Tam tikslui bus atlikta:
rinkos tyrimai, siekiant nustatyti kertinius verslo veikėjus ir prioritetinius reikalavimus skirtingoms suinteresuotųjų šalių grupėms
suinteresuotų šalių poreikių analizė, naudojant susijusių mokslinių tyrimų projektų sutelktas žinias ir rezultatus apie technologijas ir architektūros (struktūrinių ryšių) galimybes, tokių kaip MarNIS, EFFORTS, Freightwise, Flagship," Flagman, SkEma ir kt., nustatyti naujus procesus ir funkcijas.
Identifikuoti standartizavimo ir standartizavimo strategijas įgyvendinimo pasekmes tose srityse, kurios negali būti kuriamos kitose vietose.
Parengtos Priemonės, kuriomis siekiama spręsti teisinius ir organizacinius neatitikimus nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, žmogiškųjų veiksnių ir pokyčių valdymo klausimais.
Ieškomos sąsajos (sinergija) su "SafeSeaNet", E-freight ir e-customs, nacionalinio vieno langelio, "Galileo" ir e-navigation plėtra.

18. Bestfact projektas
Geroji praktika plėtojant intermodalinį transportą Europos Sąjungoje
Iš Lietuvos pusės siūlome projekto rėmuose remti tris tokios praktikos atvejus:
VIKING projektą;
Jūrų greitkelius iš Klaipėdos jūrų uosto;
Rytų – Vakarų transporto koridoriaus asociaciją, kaip inovacinį instrumentą plėtojant Azijos- Europos transporto ryšius.

19. Baigiamosios pastabos
Klaipėdos jūrų uosto direkcija – įmonė ar administracija?
Būtingės giliavandenis uostas – fikcija ar reali idėja?
Kas naudinga Lietuvai – užsienio ekspertų, audito firmų ir advokatų paslaugos ar iš profesionalių transporto ekspertų suformuotas Strateginių transporto tyrimų centras?

20. RVTKA ( (EWTCA) Berlyno Forumas
The main topics at the Forum (on 25th October) to be discussed:
Perspectives for the development of transport and logistics links between Asia and Europe by using the inland transport. Challenges and opportunities;
Ports and hinterland connections development;
A new EU Eastern Neighbourhood policy;
The East-West Transport Corridor Association as an instrument for the implementation of the EU Eastern Neighbourhood policy;
Analysis of the existing good practices in the development of Asia – Europe transport links;
The Sun train-land bridge between Asia and Europe;
Global intermodal freight logistics – opportunities for railways;
Interoperable Asia –Europe transport connections. Mythical challenge or reality?
ITS in interregional intermodal transport systems;
Simplified customs and border crossing procedures as a generator of development international transportation;
Experience of transport logistics operators in the Baltic and Black Sea Regions (VIKING Project) / The concepts of “single window” and “one-stop administrative shop” along the Baltic Sea – Black Sea link;
On 26th October, 2012, tête-à-tête meetings will be organized between the Forum participants on mutual or bilateral issues. Participants will have a possibility to meet transport and logistics and forwarding companies from Benelux countries, Germany, Sweden, Ukraine, Russia, Lithuania, Belarus and other countries, and talk on co-operation issues.
Daugiau informacijos rasite RVTK tinklapyje