1. INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ PAGRINDAI 1
ĮVADAS Į MULTIMEDIJĄ

2. Paskaitos turinys „Multimedijos“ samprata
Kompiuterinės grafikos sąvoka
Spalvų atvaizdavimas. Spalvų modeliai
Vektorinė ir taškinė grafika
Taškinių grafinių duomenų paruošimas. Grafiniai formatai
Kompiuterinės grafikos programinė įranga
Garsas kompiuteryje. Garso charakteristikos ir suvokimas
Animacija ir vaizdo medžiaga
P175B301, Įvadas į multimediją

3. Apibrėžimai
Terminas „Multimedija“ sudarytas iš dviejų anglų kalbos žodžių
Multi – daug ir Media – informacija.
„Multimedija“ reiškia daugiainformacinę sistemą, t.y.
tokią sistemą, kai įvairiausiais būdais žmogui tuo
pačiu metu pateikiama daug įvairios informacijos.
„Multimedija“– tai įrankis darbti su grafika, animacija, garsu ir vaizdu.
P175B301, Įvadas į multimediją

4. Informacijos pateikimo būdai
Tekstas
Grafika
Fotografijos
Garsas
Animacija
Video medžiaga
Dialogas (interaktyvumas)
Sistemą, kurios aplinką vienu metu sudaro ir tekstas, ir garsas, ir statiniai arba judantys vaizdai - vadiname daugiaterpe (daugialype) informacijos pateikimo sistema
P175B301, Įvadas į multimediją

5. Informacijos pateikimo priemonių klasės
Spausdinių klasė (the media class print) - ji apima statinius media tipus tokius kaip tekstas, grafika ir natūralūs vaizdai;
Garsų klasė (the media class audio) - apima dinaminius media tipus tokius kaip natūralus ir sintezuotas garsas, kalba ir muzika;
Video klasė (the media class video) - apima natūralių ir sintezuotų vaizdų sekas.
P175B301, Įvadas į multimediją

6. Multimedijos taikymas
Interneto puslapiai
Mokymo įranga
Informacinės sistemos
Pateiktys ir reklamos
Žaidimai
P175B301, Įvadas į multimediją

7. Multimedijos samprata
P175B301, Įvadas į multimediją

8. Kompiuterinės grafikos sąvoka (1)
Apibrėžimas:
Kompiuterinė grafika – tai kompiuterių
(informatikos) mokslo šaka, nagrinėjanti
vaizdų apdorojimo, sintezavimo
(formavimo) bei saugojimo principus.
Sunku rasti tokią sritį, kur grafinius duomenis apdoroti ir vaizduoti kompiuteriu būtų nenaudinga. Tai lemia ypač sparčią kompiuterinei grafikai skirtos techninės, programinės ir matematinės įrangos plėtrą Dėl sparčios technologijų pažangos kompiuterinė grafika tapo nepakeičiamu įrankiu praktiniuose darbuose sprendžiant įvairiausio pobūdžio uždavinius.
P175B301, Įvadas į multimediją

9. Kompiuterinės grafikos sąvoka (2)
Tipinės kompiuterinės grafikos panaudojimo sritys:
Grafinės vartotojo sąsajos - pradedant šiuolaikinėmis operacinėmis sistemomis, programine įranga ir baigiant aparatais su grafiniais lietimui jautriais monitoriais.
Natūralių skaitmeninių vaizdų (fotografijos) apdorojimo užduotys bei programinė įranga.
Interaktyvios braižymo ir grafinio atvaizdavimo priemonės biznio, mokslo bei technologijų srityse.
P175B301, Įvadas į multimediją

10. Kompiuterinės grafikos sąvoka (3)
Tipinės kompiuterinės grafikos panaudojimo sritys:
Kartografija bei geografinės informacijos sistemos.
Medicininių duomenų apdorojimas.
Kompiuterinio modeliavimo bei projektavimo sistemos (CAD – computer aided design).
Multimedijos sistemos, kurios savo ruožtu apima mokymo įrangą, animaciją, žaidimų industriją bei įvairiausias reklaminių bei pateikimo priemonių formas.
P175B301, Įvadas į multimediją

11. Spalvų atvaizdavimas. Spalvų modeliai (1)
Kompiuterinės grafikos sistemose taikomi keli spalvų modeliai, kuriais apibrėžiamos santykinės maišomų spalvų proporcijos. Tačiau labiausiai paplitę ir palaikomi visų taškinės grafikos programų yra keturi modeliai:
Black and White arba Bitmap modelis skirtas atvaizduoti tik juodą ir baltą spalvas nespalvotiems vaizdams, dažniausiai - dokumentams. Čia vienam vaizdo taškui koduoti pakanka vieno bito, saugančio reikšmę 0 arba 1, todėl ir spalvų modelis dažniausiai vadinamas Bitmap – bitų žemėlapis.
P175B301, Įvadas į multimediją

12. Bitmap pavyzdys

13. Spalvų modeliai (2)
Gray arba grayscale spalvų modelis, skirtas tik pilkiems atspalviams atvaizduoti. Kadangi vienam taškui skiriama po vieną baitą, tai galima atvaizduoti 256 intensyvumo (pilkumo) lygius: nuo 0 – juoda, iki 255 – balta spalva. Modelis skirtas pilkų tonų (dažnai sakoma juodai baltiems) vaizdams perduoti ir saugoti.

14. Grayscale pavyzdys

15. Spalvų modeliai (3)
RGB (Red, Green, Blue) modelis, paremtas žmogaus fiziologinėmis savybėmis. Mūsų akis turi trijų tipų jautriąsias ląsteles, kurios reaguoja atitinkamai į raudonos, žalios ir mėlynos spalvos spindulius (matomo diapazono elektromagnetines bangas). Įvairios šių pagrindinių dedamųjų (pirminių spalvų) kombinacijos sukuria visus kitus įmanomus žmogaus juntamus atspalvius.

16. RGB pagrindinių spalvų lentelė (16,777,216 )
Spalvų modeliai (4)
Spalva
Raudona
Žalia
Mėlyna
Juoda (Black)
Mėlyna (Blue)
255
Žalia (Green)
Žydra (Cyan)
Raudona (Red)
Rožinė (Magenta)
Geltona (Yellow)
Balta (White)
Pagrindinių spalvų atitikmenys, kombinuojant pirmines dedamąsias, parodyti lentelėje. Čia dedamosioms raudonai, žaliai ir mėlynai skiriama po vieną baitą (8 bitus) t. y. koduojama trimis baitais - sveikaisiais skaičiais nuo 0 iki 255, nurodančiais kiekvienos spalvinės dedamosios intensyvumą. Rezultato spalva gali įgauti bet kurį iš (2563) atspalvių. Dažnai spalvų aibė atvaizduojama kubu, kuriame trys dedamosios tarsi trys koordinatės. Štai taškas (0,0,0) atitinka juodą (black) spalvą, o taškas (1,1,1) - baltą (white).
Taip pat RGB modelis vadinamas spinduliuojančiu modeliu, nes čia kiekviena dedamoji tarsi papildo viena kitą – skaistumas, spinduliavimo intensyvumas didėja, o susiliejus visoms trims dedamosioms didžiausiu intensyvumu gaunamas maksimalus šviesumas – visiškai balta spalva
RGB pagrindinių spalvų lentelė (16,777,216 )
P175B301, Įvadas į multimediją

17. Spalvų atvaizdavimas. Spalvų modeliai (3)
CMY, arba CMYK, modelyje pirminės spalvos yra žydra, purpurinė ir geltona (Cyan, Magenta, Yellow).
CMY modelis vartojamas spausdinimo ir braižymo įrenginiuose pigmentų spalvoms parinkti ir įvairiems atspalviams gauti.
Vaizdams spausdinti vartojamas CMYK (Cyan, Magenta, Yellow, blacK).
CMY arba CMYK modelyje pirminės spalvos yra žydra, purpurinė ir geltona (Cyan, Magenta, Yellow). Šiame modelyje, priešingai nei RGB, balta spalva vaizduojama tašku (0,0,0), o juoda - tašku (1,1,1). CMY modelis vartojamas spausdinimo ir braižymo įrenginiuose pigmentų spalvoms parinkti ir įvairiems atspalviams gauti. Trijų pirminių spalvų kombinacijos purškiamos vienos ant kitų ir leidžiama joms susimaišyti prieš išdžiūstant. Todėl šis modelis dar vadinamas sugeriančiuoju modeliu – čia trijų dedamųjų suma sukuria ne švytinčią baltą, bet juodą, beveik juodą spalvą. Grynai juodai spalvai gauti vartojama papildoma dedamoji - juodi dažai, kadangi, sudarant CMY modeliu apibrėžiamą juodą spalvą, gaunama tik tamsiai pilka. Taigi vaizdams spausdinti vartojamas CMYK (Cyan, Magenta, Yellow, blacK) modelis
P175B301, Įvadas į multimediją

18. CMYK spausdintuvai
Įprastai spausdintuvai (tiek rašaliniai, tiek lazeriniai) naudoja įprastą CMYK rašalų paletę
Profesionalūs spausdintuvai naudoja ir tarpines spalvas, taip išgaudami tikslesnius spalvų pustonius

19. Vektorinė ir taškinė grafika (1)
Apibrėžimas:
Taškinis vaizdas – tai vaizdo taškų – pikselių (kartais vadinamų velų – vaizdo elementų) – masyvas.
Taškinis vaizdas kompiuteryje – tai informacija apie kiekvieno vaizdo taško spalvinius parametrus.
Kompiuterinėje duomenų laikmenoje toks elektroninis vaizdas – tai tam tikra tvarka surašytų ir vienu pavadinimu apjungtų duomenų (skaičių) rinkinys.
P175B301, Įvadas į multimediją

20. Taškinės grafikos pavyzdys

21. Vektorinė ir taškinė grafika (2)
Apibrėžimas:
Vektorinis vaizdas – tai sudėtingų ir įvairių geometrinių objektų (apskritimo, elipsės, stačiakampio, daugiakampio) aibė.
Kiekvienas objektas turi jį nusakančius parametrus – atributus, kurie nurodo jo išorinį vaizdą.
Pavyzdžiui, apskritimui tokie parametrai būtų skersmuo, spalva, linijos tipas (ištisinė ar brūkšninė) ir storis, linijos (kontūro) ir vidinė (užpildo) spalvos.
P175B301, Įvadas į multimediją

22. Vektorinė ir taškinė grafika (3)
Vektorinis vaizdas kompiuteryje - tai informacija apie geometrinių objektų išsidėstymą bei jų parametrus.
Kalbant apie vektorinio vaizdo saugojimą galėtume sakyti, kad, kaip ir taškinio vaizdo atveju, tai kompiuterinėje duomenų laikmenoje tam tikra tvarka surašytų ir vienu pavadinimu apjungtų duomenų rinkinys. Tik šiuo atveju skaičiai čia reiškia geometrinių objektų parametrus, o ne taškų spalvas.

23. Vektorinė ir taškinė grafika (4)
Taškinio vaizdo trūkumai:
fiksuota skyra;
didelis duomenų kiekis.
Taškinio vaizdo pranašumai:
galimybė atvaizduoti daug atspalvių kiekvienam
taškui atskirai.
Vektoriniai vaizdai yra „lankstesni“. Norint pakeisti objektą vaizde, pakanka pakeisti tik vieną kurį nors valdantį parametrą, net ir objektų dydį, tačiau failo dydis čia nepasikeičia, kaip tai yra taškiniu atveju. Vektorinio vaizdo failas būna žymiai mažesnis už taškinio.
fiksuota skyra apspręsta pikselių/taškų skaičiaus. Tai turi įtakos, pavyzdžiui, didinant arba mažinant nuotrauką. Mažinant nuotrauką, prarandama dalis informacijos (pašalintų taškų niekaip atstatyti nebegalima), o didinant daugiau kaip 2-3 kartus atsiranda specifinis muarinis efektas (banginės linijos).
P175B301, Įvadas į multimediją

24. Vektorinė ir taškinė grafika (5)
Padidinus vaizdo fragmentą, galime aiškiai išskirti kvadratinius taškelius – pikselius.
P175B301, Įvadas į multimediją

25. Vektorinė ir taškinė grafika (6)
Laukas
x1 1
y1 1
x2 500
y2 400
Linija-1
x1 100
y1 100
x2 300
y2 300
s 5 (spalva)
c 8 (storis)
t 2 (linijos tipas)
Apskr-1
r 80
ls 5 (spalva)
lc 8 (storis)
lt 2 (linijos tipas)
us 5 (užpildo spalva)
ut 2 (užpildo tipas)
Pavyzdys
Laukas = 34 B (baitai); linija-1 = 68 B; apskr -1 = 72 B; iš viso: 158 B
Jei tas pats paveiksliukas būtų paverstas į taškinį, sudarytą iš 500×400 taškų gautume:
500*400= = 200 kB arba 3*200 kB = 600 kB
P175B301, Įvadas į multimediją

26. Vektorinė ir taškinė grafika (7)

27. Monitorių charakteristikos
Pagrindinės monitoriaus charakteristikos yra:
Matricos tipas
Atsako laikas
Vaizdo atnaujinimo dažnis
Spalvinė erdvė
Ekrano paviršiaus tipas
Kitos savybės (jungtys, programinė įranga ir kt.)
Dalis šių charakteristikų aktualios ir kitiems ekranams (telefonams, TV ir t.t.)

28. Monitoriaus matrica
Monitoriaus matrica (angl. panel) yra skystųjų kristalų išdėstymo technologija.
Šiuo metu vyrauja 3 matricų tipų šeimos, pasižyminčios skirtingomis savybėmis.

29. Matricų tipai ir jų savybės
Matricos tipas
TN+film VA
IPS
Modifikacijos -
MVA, PVA, P-MVA, S-MVA, S-PVA, C-PVA, AMVA, ASV
S-IPS, AS-IPS, H-IPS, H2-IPS, A-TW-IPS, E-IPS, P-IPS, AH-IPS, IPS-Pro, AFFS, PLS, Super PLS
Kaina
Maža
Vidutinė
Vidutinė / didelė
Atsako laikas
Labai geras
Vidutiniškas / geras
Žiūrėjimo kampai
Vidutiniški
Labai geri
Spalvų atkūrimas
Prastas / vidutiniškas
Kaip atpažinti
Spalvos drastiškai pasikeičia arba net išnyksta vaizdas, pažiūrėjus iš apačios
Pastebimas kontrasto sumažėjimas žiūrint į monitorių kampu (ne tiesiai)
Neturi kitoms matricoms būdingų trūkumų (senesnių monitorių - pastebima violetinė spalva, žiūrint iš šono)
Laptopai
LED / OLED

30. Matricų palyginimas (2)
TN (Samsung SyncMaster 245B)
VA (Dell 2407WFP)
IPS (Dell 3007WFP HC)

31. Atsako laikas (1)
Atsako laikas – tai monitoriaus charakteristika, nusakanti kaip greitai monitorius gali atvaizduoti kintantį (judantį) vaizdą.
Atsako laikas žymimas milisekundėmis. Kuo mažesnis atsako laikas – tuo mažesnė vaizdo susiliejimo (angl. ghosting) tikimybė.

32. Atsako laikas (2) Atsako laikas matuojamas / žymimas dvejopai:
GTG (angl. gray-to-gray), t.y. per kiek laiko vienas spalvos tonas pasikeičia į kitą spalvos toną. Vidutinis monitorių GTG laikas yra apie 2-6 ms.
BWB (angl. black-white-black), t.y. per kiek laiko pikselio spalva iš baltos tampa juoda ir vėl balta. Vidutinis monitorių BWB laikas yra apie 8-16 ms.
Monitorių gamintojai charakteristikose visuomet indikuoja mažesnį skaičių, tačiau retai pateikia ir antrajį skaičių, kuris visuomet būna didesnis.

33. Spalvinė erdvė
Spalvų erdvė – tai tam tikras spalvų diapazonas, kurį gali atvaizduoti įrenginys. Šiuo metu dažniausiai sutinkama spalvų erdvė yra sRGB.

34. Ekrano paviršiaus tipai
Dažniusiai ekranai būna blizgūs arba matiniai.
Vaizdas blizgiuose ekranuose atrodo ryškesnis, kontrastingesnis, tačiau matinių ekranų privalumas – efektyvus atspindžių eliminivimas.

35. Taškinių grafinių duomenų paruošimas
Specialus paruošimas. Pagrindinė užduotis čia - reikalingą informaciją perduoti panaudojant kuo mažesnį duomenų kiekį
Kaip sumažinti duomenų kiekį?
Norint sukurtus hiperteksto puslapius sėkmingai publikuoti tiek spaudoje tiek internete, grafiniai duomenys turi būti tinkamai paruošti. Specialus paruošimas čia reikalingas todėl, kad pernešamo ir apdorojamo failo dydis gali būti ribojamas, o internete duomenys bus perduodami dideliu atstumu, gal būt net į kitą pasaulio kraštą. Pagrindinė užduotis čia - reikalingą informaciją perduoti panaudojant kuo mažesnį duomenų kiekį.
Kaip sumažinti duomenų kiekį? Čia svarbu įsidėmėti, kad būtent grafinei informacijai atvaizduoti (nuotraukoms, paveikslėliams ir pan.) reikalinga daugiausiai duomenų, tekstinė informacija šiuo požiūriu yra gerokai „taupesnė“. Pavyzdžiui, vietoje vienos skaitmeninės nuotraukos, kurios skiriamoji geba 1 MPix (vienas megapikselis – 1 mln. vaizdo taškų), galime patalpinti apie 30 puslapių formatuoto teksto[1]. Taigi, vienas būdas palengvinti puslapio perdavimą internetu – mažinti paveikslėlių skaičių. Tačiau ne visada galima atsisakyti grafinių duomenų, nes kartais būtent jų pagalba mokomoji medžiaga gali būti išdėstyta tinkamai. Čia į pagalbą ateina įvairūs duomenų suspaudimo algoritmai realizuoti įvairiuose vaizdų saugojimo formatuose. Pagrindinius jų apžvelgsime sekančiame skyrelyje. [1] Kokybiška 1 MPix nuotrauka JPG formatu užima apie 300kB, o vienas tipinis A4 dydžio formatuoto teksto puslapis HTML formatu užima apie 10 kB.
P175B301, Įvadas į multimediją

36. Grafiniai formatai HTML puslapiuose
GIF ir JPEG
PNG
TIFF, BMP ir kt.
P175B301, Įvadas į multimediją

37. Grafiniai formatai. JPG
Formatas – Joint Photographic Experts Group
Pagrindinė šio formato ypatybė – aukšta skiriamoji geba esant labai mažiems failų dydžiams. Tai pasiekiama duomenų suspaudimo metodų pagalba, kurie yra JPEG formato dalis.
Neigiama JPEG ypatybė ta, kad čia gali būti prarastas vaizdo detalumas ir kokybė, parinkus didelius duomenų suspaudimo parametrus.
Tokie suspaudimo metodai vadinami informaciją prarandančiais metodais, nes čia tam tikrų taškų spalvos (o tuo pačiu ir vaizdo detalumas) kartais tiesiog pašalinamos tam, kad išgauti mažesnį failą (geresnį suspaudimo laipsnį).
P175B301, Įvadas į multimediją

38. Grafiniai formatai (JPG iliustracija)
JPG Q80 6k
JPGQ35 3k
Visgi, dėl mažo dydžio ir geros kokybės JPEG tapo tarsi standartu Web puslapiuose ir elektroninio pašto žinutėse, nes mažesnis failas reiškia mažesnį laiką, kuris reikalingas žinutę išsiųsti arba priimti, o taip pat – mažiau vietos reikalingos el. Pašto serveryje ar jūsų kompiuteryje. Ne be reikalo šiandieniniai skaitmeniniai foto aparatai naudoja šį formatą, - mažesnis dydis, daugiau nuotraukų aparato atminties kortelėje.
Daugiau apie šį formatą galima sužinoti čia:
JPGQ15 2k
JPGQ5 1k
P175B301, Įvadas į multimediją

39. Grafiniai formatai. GIF
Formatas – Graphics Interchange Format
Formatas GIF yra vienas seniausių ir bendriausių failų formatų taškiniams vaizdams.
Yra dvi pagrindinės GIF modifikacijos: 87a ir 89 a.
89 a standartą atitinkantis GIF gali turėti „permatomą“ spalvą.
GIF failai gali būti animuoti.
GIF formato failai taip pat yra gana maži, nes čia taip pat naudojami duomenų suspaudimo metodai, tačiau kitaip nei JPEG, čia informacija neprarandama.
GIF gali koduoti ne daugiau 256 spalvų.
GIF formato failai taip pat yra gana maži, nes čia taip pat naudojami duomenų suspaudimo metodai, tačiau kitaip nei JPEG, čia informacija neprarandama. Logiškas klausimas: „Kodėl GIF nėra toks populiarus kaip JPEG?“ Atsakymas yra labai paprastas – GIF gali koduoti ne daugiau 256 spalvų (8-bitų spalvų kodavimas) taigi, jų galimybės atvaizduoti visą spalvų sodrumą laibai ribotos. Todėl GIF paskirtis yra saugoti piešinius, nesudėtingą grafinę informaciją ir animaciją.
Kol bus tokių vietų, kur interneto greitis labai ribotas, GIF formatas savo pozicijų neužleis. Na, o vėliau kokybės reikalavimai matyt nugalės.
P175B301, Įvadas į multimediją

40. Grafiniai formatai. PNG
Formatas – Portable Network Graphics
PNG yra vienintelis formatas, sukurtas specialiai internetui.
Jame numatyta skaidrumo galimybė.
PNG negali būti animuotas.
PNG atvaizduoja visas 24 bitų spalvas.
PNG panaudoti duomenų neiškraipantys suspaudimo algoritmai.
Pats formatas buvo sukurtas 1995 metais, taigi jis yra naujas lyginant su kitais.
PNG pasižymi geromis vaizdo suspaudimo savybėmis – šie failai tokie pat maži kaip ir JPG. Visos naujos interneto naršyklės palaiko šį formatą, taigi, nors puslapių kūrėjai vis dar plačiai naudoja JPG ir GIF, matyt tik laiko klausimas kada ims viešpatauti PNG.
P175B301, Įvadas į multimediją

41. Kompiuterinės grafikos programinė įranga
Pagrindinės funkcijos:
pažymėjimo/fragmentų išskyrimo įrankiai;
vaizdų karpymas;
geometrinių figūrų piešimas;
gradientinio spalvinimo galimybės;
teksto redagavimas;
nuotraukos tobulinimo įrankiai;
komponavimas sluoksniuose;
eksportavimas į populiarius formatus;
kitos spec. priemonės (pvz., raudonų akių efekto pašalinimo ir kt.);
kitų kūrėjų priedų (plug-ins) palaikymas (išplečiamumas).
Kalbant apie kompiuterinės grafikos PĮ reikėtų paminėti kokius gi pagrindinius veiksmus galime atlikti šių programų pagalba, o tuo pačiu – į ką kreipiamas dėmesys pasirenkant vieną ar kitą įrankį.
Galima būtų mėginti skirstyti grafikos programas į specializuotas taškinei grafikai ir specializuotas vektorinei grafikai, tačiau pastaruoju metu vis plečiant PĮ funkcionalumą, toje pačioje programoje (arba programų pakete) galime rasti priemones abiejų tipų grafikai
P175B301, Įvadas į multimediją

42. Populiariausios komercinės kompiuterinės grafikos programos
Adobe Illustrator (Win/Mac)
Adobe Creative Suite Design Premium
(Adobe Photoshop;  Illustrator;  Flash;
 After Effects;  Premiere;  Soundbooth;  Encore)
(~ 4100,- Lt).
CorelDRAW Graphics Suite (Win)
CorelDRAW Graphics Suite X4 (~ 990,- Lt ).
(CorelDRAW, Photo-Paint, R.A.V.E. ir kt.).
P175B301, Įvadas į multimediją

43. Kitos komercinės kompiuterinės grafikos programos
Canvas 9 Professional Edition (Win/Mac)
Creature House Expression 3 (Win/Mac)
Xara X¹ Illustration Software (Win)
Real-DRAW Pro (Win)
Zoner Draw 4 (Win)
...
P175B301, Įvadas į multimediją

44. Laisvai platinamos kompiuterinės grafikos programos
GIMP (Win/Unix/Linux )
Serif PhotoPlus 6
(Win95/98/Me/NT/2000/XP)
Paint.NET
(Win2000/XP/Vista/Server2003)
...
GIMP
Tai šiuo metu populiariausia atvirojo kodo vaizdų redagavimo programa. Pradžioje ji buvo sukurta Unix/Linux operacinėms sistemoms, o vėliau ir Windows.
Dažnai GIMP vadinama "free Photoshop“ - fotošopas už dyką. Ir iš tiesų jos vartotojo sąsaja ir kai kurios savybės panašios į Photoshop. Kadangi tai savanorių kūrėjų vystoma programa, jos stabilumas ir atnaujinimų dažnumas gali erzinti, tačiau daug vartotojų įvardija šią programą kaip vieną mėgstamiausių ir be didesnių problemų naudoja Windows operacinėje sistemoje.
Serif PhotoPlus 6
Anksčiau Serif kompanija pašalindavo jų programos senesnes versijas gundydami vartotojus naujesnėmis. Šiandiena galima parsisiųsti visiškai nemokamai pilnai funkcionuojančią 6-tąją programos versiją (einamoji pardavinėjama yra 8-ta nauja versija). Tačiau jos galimybių pakaks daugumai vartotojų, nes ji turi visas pagrindines ir dažniausiai vartojamas priemones:
Eksportavimas į populiarius formatus, teksto redagavimas, vaizdų karpymas, pažymėjimo/fragmentų išskyrimo įrankiai, geometrinių figūrų piešimas, raudonų akių efekto pašalinimo bei nuotraukos tobulinimo įrankiai. Be to, palaikomi kitų kūrėjų priedai (plug-ins) gerokai išplečiantys programos galimybes.
Paint.NET
Tai nemokama nuotraukų ir vaizdų redagavimo programa pradėta kurti Valstybiniame Vašingtono universitete pasinaudojant Microsoft kompanijos pagalba ir šiuo metu tebetobulinama bei atnaujinama buvusių universiteto auklėtinių - pradėjusių kurti programą. Paint.NET programos bruožai, - tai sluoksniai, paišymo ir braižymo įrankiai, specialieji efektai, neribota veiksmų atšaukimo istorija (galimybė grįžti į bet kurią buvusią piešimo stadiją) bei įvairios vaizdų korekcijos priemonės.
Pastaba: šalia nemokamų atvirojo kodo versijų gamintojai siūlo ir panašias išplėstas, bet mokamas programų versijas, taigi nesumaišykite!
P175B301, Įvadas į multimediją

45. Kompiuterinės grafikos programų funkcijų palyginimas
P175B301, Įvadas į multimediją

46. Garsas ir jo charakteristikos
Apibrėžimas:
Glaudžiose terpėse vykstantys mechaniniai svyravimai,
kuriuos gali justi žmogaus ausis, vadinami garsais.
Garsinių dažnumų diapazonas apima dažnius nuo 20 Hz iki 20 kHz.
Garsai, kurių dažniai žemesni nei 20 Hz, vadinami infragarsais.
Aukštesnio nei 20 kHz dažnio garsai vadinami ultragarsais.
Bosų diapazonas – nuo 20 Hz iki 200 Hz.
Vidutinio dažnio diapazonas – nuo 200 Hz iki 3000 Hz.
Aukštų dažnių diapazonas – nuo 3000 Hz ir aukščiau ( Hz).
An infant's ear is able to perceive frequencies ranging from 16 Hz to 20,000 Hz; the average human can hear sounds between 20 Hz and 16,000 Hz
P175B301, Įvadas į multimediją

47. Analoginis garso signalas
Garsiniai ir kitokie signalai dažniausiai nusakomi
tolydžiai laike kintančiomis funkcijomis, dar kitaip
vadinamomis analoginiais signalais.
Taigi analoginis signalas yra tolydinė laiko
funkcija.
Tolydusis dydis - dydis, turintis be galo daug reikšmių, t. y. jų skaičius bet kuriame intervale yra begalinis.
P175B301, Įvadas į multimediją

48. Garsas kompiuteryje
Garsinius duomenis kompiuteris priima per tam skirtą išorinį įrenginį, vadinamą garso plokšte.
Reikalingą natūralų garsą kompiuteriui mes pateikiame išoriniais įtaisais (mikrofonais, radijo ar televizijos imtuvais ir pan.).
Garso plokštės viduje išorinis garso signalas paverčiamas skaitmeniniais duomenimis.
P175B301, Įvadas į multimediją

49. Garso kompiuteryje diskretizavimas
Diskretizavimas – skaitmeninio pavidalo suteikimas, atliekamas tolydų signalą matuojant vienodais intervalais (pavyzdžiui, vienodais laiko tarpais arba vienodais atstumais erdvėje).
Kiek duomenų per laiko vienetą teks išsaugoti atmintyje priklauso nuo diskretizavimo dažnio. T. y. nuo to, kiek kartų per laiko vienetą (sekundę) mes pamatuosime ateinantį signalą. Aišku, kad kuo dažniau matuosime, tuo tiksliau vėliau galėsime atkurti “originalą”, bet kuo daugiau matavimų, tuo daugiau gaunama duomenų ir tuo daugiau reikia resursų.
P175B301, Įvadas į multimediją

50. Garso kompiuteryje diskretizavimas

51. Garso diskretizavimo dažnis
Kokį diskretizavimo dažnį pasirinkti?
Įrodyta, kad šis dažnis turi būti du kartus didesnis už analoginio signalo aukščiausią dažnio dedamąją:
Pavyzdžiui, jeigu žmogaus girdimų garsų diapazono aukščiausias dažnis yra 20 kHz, tai, norėdami tinkamai atkurti visus garsinius signalus, turime turėti 40 kHz diskretizavimo dažnį, t.y. atlikti matavimų per sekundę ir šiuos duomenis įsiminti.
44,100 Hz - audio CD
96,000 Hz - DVD-Audio,BD-ROM (Blu-ray Disc) audio tracks, HD DVD (High-Definition DVD) audio tracks.
2,822,400 Hz - Super Audio CD
5,644,800 Hz - Used in some professional DSD (Direct Stream Digital) recorders.
P175B301, Įvadas į multimediją

52. Garso formatai
Garso failo formatas – tai specialus failo formatas, skirtas garso įrašų saugojimui kompiuteryje.
Skiriami 3 pagrindiniai formatai:
Nesuspausti formatai
Formatai su suspaudimu (be kokybės praradimo)
Formatai su suspaudimu (su kokybės praradimu)
Nesuspausti formatai užima daug vietos, dažniausiai naudojami garso įrašymui.
Formatai su suspaudimu užima daug mažiau vietos, dažniausiai sukuriami spaudžiant nesuspaustus failus. Dažnausiai naudojami klausymui (ypač su gera aparatūra, kuri sugeba atkurti visas įrašo garsų subtilybes).
Formatai su suspaudimu užima mažiausiai vietos, dažniausiai sukuriami spaudžiant nesuspaustus arba suspaustus (be kokybės praradimo) failus. Dažniausiai naudojami klausymui, yra daugiausiai paplitę (ypač nešiojamuose garso atkūrimo įrenginiuose).

53. Garso formatai
Nesuspausti formatai užima daug vietos, dažniausiai naudojami garso įrašymui.
Formatai su suspaudimu užima daug mažiau vietos, dažniausiai sukuriami spaudžiant nesuspaustus failus. Dažnausiai naudojami klausymui (ypač su gera aparatūra, kuri sugeba atkurti visas įrašo garsų subtilybes).
Formatai su suspaudimu užima mažiausiai vietos, dažniausiai sukuriami spaudžiant nesuspaustus arba suspaustus (be kokybės praradimo) failus. Dažniausiai naudojami klausymui, yra daugiausiai paplitę (ypač nešiojamuose garso atkūrimo įrenginiuose).

54. Populiariausi garso formatai
Nesuspausti formatai:
WAV, AIFF
Suspausti (be kokybės praradimo)
FLAC, APE
Suspausti (su kokybės praradimu)
MP3, OGG, AAC

55. Garso kokybė
Garso kokybę nusako pralaidumas (angl. bitrate) – informacijos kiekis (detalumas) laiko vienete. Didesnis pralaidumas reiškia geresnę garso atkūrimo kokybę.
Pavyzdžiai:
32 kbit/s – pakankamas pralaidumas kalbai
96 kbit/s – geras pralaidumas kalbai, kartais naudojamas muzikai
128 arba 160 kbit/s – dažnas įvairių muzikinių failų pralaidumas
192 kbit/s – dažnai naudojamas geros kokybės muzikai
320 kbit/s – didelis pralaidumas, naudojamas itin aukštos kokybės muzikai (maksimalus MP3 formato pralaidumas)

56. Video formatai
Video failo formatas – tai specialus failo formatas, skirtas video įrašų saugojimui kompiuteryje.
Skiriami 3 pagrindiniai formatai:
Nesuspausti formatai
Formatai su suspaudimu (be kokybės praradimo)
Formatai su suspaudimu (su kokybės praradimu)
Dažniausiai video failai būna suspausti prarandant kokybę, siekiant kuo labiau sumažinti jų dydį
Nesuspausti formatai užima daug vietos, dažniausiai naudojami garso įrašymui.
Formatai su suspaudimu užima daug mažiau vietos, dažniausiai sukuriami spaudžiant nesuspaustus failus. Dažnausiai naudojami klausymui (ypač su gera aparatūra, kuri sugeba atkurti visas įrašo garsų subtilybes).
Formatai su suspaudimu užima mažiausiai vietos, dažniausiai sukuriami spaudžiant nesuspaustus arba suspaustus (be kokybės praradimo) failus. Dažniausiai naudojami klausymui, yra daugiausiai paplitę (ypač nešiojamuose garso atkūrimo įrenginiuose).

57. Populiariausi video formatai
Keletas labiausiai paplitusių video formatų:
AVI
3GP
MP4
MPG
MOV
WMV
AC3 – tai specialus garso formatas, naudojamas video failuose. Jo naudojimas dažniausiai indikuoja, kad video faile galima rasti kelių kanalų (erdvinį) garsą.

58. Video kokybė
Video kokybę taip nusako pralaidumas (angl. bitrate) – informacijos kiekis (detalumas) laiko vienete. Didesnis pralaidumas reiškia geresnę vaizdo atkūrimo kokybę.
Pavyzdžiai *:
Apie 384 kbit/s – pakankama videokonferencijų vaizdo kokybė
Apie 3,5 Mbit/s – įprastos televizijos vaizdo kokybė
Apie 9,8 Mbit/s– DVD diskų kokybė
Nuo 8 iki 15 Mbit/s – raiškiosios TV (HDTV) kokybė
Nuo 19 iki 40 Mbit/s – BluRay diskų kokybė
* Mažai suspaustų vaizdo failai / srautai

59. Video kokybė: santrumpos
Internete galima rasti įvairių failų apibūdinimų
Kokybę neretai nusako:
CAM < TS < TC < VHSRiP < SCR < TVRiP < DVDSCR < DVDRiP < DVD < HDTV < BDRip < BluRay
Vaizdo dydį (raišką) nusako:
480p < 576p < 720p <1080p < 2160p < 4320p
Vaizdo raiškos atitikmenys:
720p HD
1080p Full HD
2160p Ultra HD 4K
4320p Ultra HD 8K
Daugiau apie vaizdo kokybę:
Daugiau apie vaizdo raiškas:

60. Animacijos kūrimas Pagrindiniai animacijos (filmukų kūrimo) etapai:
Scenarijaus rašymas;
Veikėjų prototipų, aplinkos ir fono eskizų parinkimas;
Veikėjų, aplinkos ir kt. grafinių objektų piešimas;
Objektų komponavimas – laiko takelių (sluoksnių) sukūrimas;
Išorinių duomenų (garsai, kiti grafiniai piešinėliai, nuotraukos) paieška ir įkėlimas;
Judesių kūrimas – raktinių kadrų formavimas, tarpinių būsenų generavimas;
Objektų judėjimo trajektorijų apibrėžimas;
Garso takelio komponavimas ir sinchronizavimas;
Galutinio produkto eksportavimas.
Lyginant animaciją ir video medžiagos apdorojimą pagrindiniu skirtumu galėtume laikyti vaizdo kūrimo principą. Animuojant – grafinius objektus (vaizdelius) piešiame patys, beveik taip pat kaip aptartose kompiuterinės grafikos programose. Tuo tarpu video medžiagą gauname filmuodami – duomenis apie vaizdą surinkdami iš aplinkos per tam skirtus jutiklius – vaizdo kameras, o vėliau jau redaguojame įrašytas vaizdų sekas.
P175B301, Įvadas į multimediją

61. Paveikslėlyje matome tipinę animacijos kūrimo aplinką (Adobe Flash)
Paveikslėlyje matome tipinę animacijos kūrimo aplinką (Adobe Flash). Taigi, bet kurioje judančius vaizdus apdorojančioje programoje turime laiko ašį. Čia ją matome viršutinėje dalyje.
Piešimo ir redagavimo įrankių juostą – kairėje; Informacinį (parametrų) langą apačioje; projekto - įkeliamų, naudojamų animacijoje objektų valdymo langą dešinėje; bei centrinę – kuriamo filmo sritį “ekraną”.
Bendras animacijos (filmukų kūrimo) darbo principas yra toks:
Centrinėje srityje (“ekrane”) yra piešiami grafiniai objektai, veikėjai, siužeto aplinka. Objektus galima talpinti atskiruose laiko takeliuose – sluoksniuose (papildant laiko ašį nauju sluoksniu). Atskiras sluoksnis leidžia lengviau manipuliuoti nupieštu objektu priskiriant jam būdingus veiksmus, paslepiant ir pan.
Išoriniai duomenys - garso takelis arba pavieniai garsai, kiti grafiniai piešinėliai, nuotraukos įkeliami projekto lange ir gali būti bet kada panaudoti kuriamoje animacijoje.
Sukūrus veikėjus bei aplinką, formuojami raktiniai kadrai fiksuojantys tam tikrus esminius veiksmo pasikeitimus. Visi kiti kadrai (perėjimai) gali būti suformuoti automatiškai (nurodžius tai atlieka programa).
Be to, galima apibrėžti objektų judėjimo trajektorijas ir, veikėju perstūmimu į kitą ekrano vietą, taip pat pasirūpins programa. Maža to, sukurti judantys objektai gali būti išsaugoti kaip atskiri animuoti objektai ir daug kartų panaudoti pagrindinėje animacijoje. Pavyzdžiui, sukuriamas objektas plasnojantis drugelis; jį animacijoje panaudoti galima keletą kartų, nurodant vis skirtingas trajektorijas. Tokiu būdu, ekrane keletas drugelių plasnos ir skraidys skirtingomis kryptimis.
Baigus komponuoti siužetą, galutinis produktas išsaugomas vektorinės animacijos formatu, kaip taisyklė SWF – tinkama interneto puslapiams, arba video (taškinės grafikos) formatu, tinkamu atkurti video (DVD) grotuvuose.

62. Vaizdo medžiagos komponavimas
Pagrindiniai vaizdo medžiagos rengimo etapai:
Scenarijaus rašymas, aktorių ir filmavimo aplinkos parinkimas;
Natūralaus arba vaidinamo siužeto (reklamos) filmavimas;
Filmuotų siužetų komponavimas – filmuotos medžiagos įkėlimas, vaizdo takelių karpymas ir komponavimas;
Išorinių duomenų (garsų, kitų grafinių piešinių, nuotraukų) paieška ir įkėlimas;
Perėjimų, vaizdo efektų bei filtrų komponavimas / pritaikymas;
Titrų kūrimas;
Garso takelių redagavimas ir sinchronizavimas;
Galutinio produkto eksportavimas.
P175B301, Įvadas į multimediją

63. Jei ankstesniame paveikslėlyje, kairėje, matėme įrankių juostą skitą paišyti grafinius objektus, tai čia turime įrankius skirtus karpyti, transformuoti ir kitaip manipuliuoti video fragmentais. Kaip ir animacijoje, čia galime turėti daug vaizdo ir garso takelių, tačiau negalime turėti atskirų objektų, nors tą patį video fragmentą arba nuotrauką/piešinėlį galima panaudoti daug kartų taip pat.
Bendras siužeto komponavimo principas:
reikalingi duomenys – filmo medžiaga įtraukiama į projektą. (projekto langas viršuje kairėje)
laiko ašyje (centrinė dalis apačioje) dėliojami iš anksto paruošti video fragmentai arba nuotraukos (piešinėliai) bei garsai, kurie gali būti “karpomi”, kopijuojami ir pan. naudojant įrankius iš įrankių juostos (kairėje)
reikiamose vietose galima pritaikyti įvairius efektus, filtrus (pavyzdžiui, padidinti kontrastą ir kt.), perėjimus (vieno vaizdo uždengimo būdą kitu ir pan.) – centre viršuje
gaunamą rezultatą peržiūrėti dar galutinai nesukomponavus filmo – peržiūros lange viršuje dešinėje.
sukomponuotas filmas išsaugomas video (taškinės grafikos) formatu, tinkamu atkurti video grotuvuose.

64. Populiariausios vaizdo redagavimo programos
Adobe Premiere
Ulead Video Studio
AVID Liquid
Pinnacle
Windows Movie Maker
Avid Free DV
Apple Final Cut
kt.
P175B301, Įvadas į multimediją

65. Programų siūlomos vaizdo apdorojimo galimybės
Vaizdo medžiagos „karpymas“ – nereikalingų vietų pašalinimas ir pan. Vaizdo karpymas taip pat leidžia norima tvarka sudėlioti sukarpytus filmo gabalus.
Perėjimai. Tai yra perėjimas nuo vienos vaizdo scenos prie kitos. Scenos gali staigiai „peršokti“ nuo vienos prie kitos, tai yra paprasčiausias perėjimas, yra ir kitų perėjimų: viena scena užtemsta, kita „išnyra“ iš tamsos, taip pat dažnai naudojamas perėjimas kai pirmos scenos paskutiniai, o antros pirmieji kadrai persidengia – susilieja.
Efektai arba filtrai. Efektai leidžia atlikti įvairius vaizdo pakeitimus, pavyzdžiui suteikti vaizdui senos kino juostos įspūdį, padaryti filmą nespalvotą ir pan.
Titrai leidžia filme naudoti užrašus, pvz.: užrašyti kalbančiojo žmogaus pavardę, filmo pavadinimą ir pan.

66. Vaizdo redagavimo programų apibendrinimas
¤ Platinama su OS Windows
P175B301, Įvadas į multimediją

67. Pabaiga

68. Literatūra
An interactive multimedia introduction to signal processing / Ulrich Karrenberg, 2002.
Nigel Chapman, Jenny Chapman. Digital multimedia, 2001.
Nielsen Jacob. Designing Web Usability: The Practice of Simplicity, Indianapolis, Indiana USA: New Riders, 2000.
Tannenbaum Robert S. Theoretical foundations of multimedia New York: Computer Science Press, 1998.
The Jasmine object database: multimedia applications for the Web / Setrag Khoshafian, Surapol Dasananda, Norayr Minassian. San Francisco: Morgan Kaufmann Publishers, 1999.
Managing multimedia: project management for interactive media / Elaine England, Andy Finney. 2nd ed. Harlow: Addison - Wesley, 1999.
P175B301, Įvadas į multimediją

69. Adobe Premiere

70. Ulead Media Studio Pro

71. AVID Liquid Pro

72. Pinnacle Studio DV

73. Windows Movie Maker

74. Avid Free DV