1. Sveikatos priežiūros žmonių išteklių politika ir planavimas Lietuvoje ir pasaulyje
Dr. doc. Danguolė Jankauskienė
MRU
Paruošta pagal dr. Liudvikos Starkienės medžiagą

2. Kodėl ši tema tokia svarbi?
PSO paskelbė, jog 2006 m. pasaulinės sveikatos dienos tema bus “Sveikatos priežiūros žmonių ištekliai“
Sveikatos priežiūros žmonių išteklių planavimas - prioritetinė sritis PSO bendrojoje m. veiklos programoje
2006 m. PSO metinė ataskaita bus skirta sveikatos priežiūros žmonių išteklių temai

3. Kas yra sveikatos priežiūros žmonių ištekliai (ŽI)?
Į šią sąvoką įeina visi sveikatos priežiūros sistemoje dirbantys specialistai: gydytojai, slaugytojos, odontologai, vaistininkai, visuomenės sveikatos specialistai ir t. t.

4. Kas yra sveikatos priežiūros žmonių išteklių planavimas?
Tai procesas, kuriuo siekiama nustatyti:
Koks bus specialistų skaičius (pasiūla) ateityje?
Koks bus jų pasiskirstymas:
Specialybėse
Regionuose
Amžiaus grupėse
Pagal lytį
Koks bus specialistų poreikis ateityje?
Ar ateities pasiūla atitiks ateities poreikį?

5. Esama situacija
Ilgą laiką ŽI planavimas nebuvo laikomas sveikatos politikos prioritetu
Šiuo metu planuojama labai nedaugelyje šalių, pvz. Olandijoje, Australijoje, Lietuvoje
Turtingos šalys kompensuoja specialistų trūkumą pritraukdamos specialistus iš kitų šalių, pvz. Didžioji Britanija, Norvegija

6. Esama situacija
Neturtingose šalyse stebimas katastrofiškas specialistų trūkumas
Afrikos šalyse gydytojų skaičius 100 tūkst. gyventojų 2004 m. svyravo nuo 3 iki 82
Palyginimui, Europos Sąjungos šalyse ir Šiaurės Amerikoje 2004 m. šis rodiklis svyravo nuo 230 iki 400

7. Gydytojų skaičius 100 tūkst. gyv.

8. Slaugytojų skaičius 100 tūkst. gyv.

9. Išlaidų sveikatos priežiūrai dalis nuo BVP 2002 m.

10. Slaugytojų skaičius tenkantis 1 gydytojui 2003 m.

11. Šalys, kurių slaugytojos dirbo Jungtinėje Karalystėje 2002 m.

12. Užsieniečių gydytojų dalis nuo visų gydytojų 2000 m.

13. KMU Mokslinis tyrimas Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M
KMU Mokslinis tyrimas Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership (2008).
Tikslas:
išanalizuoti ir įvertinti Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų (gydytojų, slaugytojų ir odontologų) migracijos apimtis per pirmuosius dvejus įstojimo į ES metus (2004 m. gegužės 1d. – 2006 m. balandžio 30 d.).

14. 2004 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. SAM išduotų
pažymų slaugytojams, odontologams, gydytojams sąrašas
Slaugytojai
n=273
Odontologai
n=123
Gydytojai
n=543
Kitose ES/EEE šalyse regis-
truotų specialistų sąrašai
ir užsienio kompetentingų
institucijų informacija
SVEIDRA
Kitose ES/EEE šalyse regis-
truotų specialistų sąrašai
ir užsienio kompetentingų
institucijų informacija
Norėčiau akcentuoti, kad duomenys buvo tikrinami rankiniu būdu. Buvo priimta prielaida, jog specialistas gali būti registruotas ne vienoje šalyje, todėl suradus pirmąją registracijos šalį, vis tiek specialisto duomenys buvo tikrinami ir kitų ES/EEE šalių sąrašuose.
Nedirba
Lietuvos SPĮ
Registruoti
kitoje šalyje
Registruoti
kitoje šalyje
Gydytojų migracijos tyrimų
duomenų palyginimas 14

15. Gydytojų migracijos tyrimų rezultatai Išvykusių Lietuvos gydytojų pasiskirstymas pagal šalis

16. Gydytojų migracijos tyrimų rezultatai: Duomenų tikrinimas kitų šalių duomenų bazėse
2004 m. gegužės 1 d. – 2005 m. balandžio d. kitose šalyse buvo registruoti 67,5 proc. pažymas gavusių gydytojų
2005 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. kitose šalyse buvo registruoti 54,3 proc. pažymas gavusių gydytojų
Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership? (2008).
Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008).

17. Gydytojų migracijos tyrimų rezultatai: Išvykusių gydytojų pasiskirstymas pagal amžių
Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai.
Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership? (2008).
Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 17

18. Pažymas gavusių ir išvykusių gydytojų dalis nuo bendro skaičiaus pagal specialybes
Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai.
Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership? (2008).
Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 18

19. Slaugytojų migracijos tyrimų rezultatai (1):
2004 m. gegužės 1 d. – 2005 m. balandžio d. kitose šalyse buvo registruoti 60,7 proc. pažymas gavusių slaugytojų
2005 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. kitose šalyse buvo registruoti 45,2 proc. pažymas gavusių slaugytojų
Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai.
Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 19

20. Slaugytojų migracijos tyrimų rezultatai (2): Kitose šalyse registruotų slaugytojų pasiskirstymas pagal šalis
Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai.
Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 20

21. Slaugytojų migracijos tyrimų rezultatai (3): Kitose šalyse registruotų slaugytojų pasiskirstymas pagal amžių
Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai.
Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 21

22. Odontologų migracijos tyrimų rezultatai (1)
2004 m. gegužės 1 d. – 2005 m. balandžio d. kitose šalyse buvo registruoti 75,3 proc. pažymas gavusių odontologų
2005 m. gegužės 1 d. – 2006 m. balandžio 30 d. kitose šalyse buvo registruoti 69,1 proc. pažymas gavusių odontologų
Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai.
Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 22

23. Odontologų migracijos tyrimų rezultatai (2): Kitose šalyse registruotų odontologų pasiskirstymas pagal šalis
Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai.
Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 23

24. Odontologų migracijos tyrimų rezultatai (3): Kitose šalyse registruotų odontologų pasiskirstymas pagal amžių
Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai.
Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 24

25. Slaugytojai ir odontologai
Tyrimų apribojimai
Slaugytojai ir odontologai
Duomenų prieinamumas
Tarpinstitucinio susitarimo nebuvimas
Gydytojai
Sudėtingumas - taikant du metodus gauti papildantys
duomenys
Tolimesnių tyrimų būtinybė
Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai.
Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 25

26. Išvados (1)
2004–2005 m. beveik pusė procento (0,4 proc.) visų Lietuvos
slaugytojų buvo gavę pažymas, o išvyko 0,3 proc. visų Lietuvos
slaugos specialistų. 2005–2006 m. pažymų buvo išduota beveik
dvigubai daugiau (0,7 proc.), o išvyko 0,3 proc. visų Lietuvos
specialistų.
2004–2005 m. 3,6 proc. visų Lietuvos odontologų buvo gavę
pažymas, o išvyko 2,7 proc. visų Lietuvos odontologų. 2005–2006 m.
pažymų buvo išduota beveik dvigubai mažiau (1,7 proc.), tuo
tarpu išvyko 1,2 proc. visų Lietuvos odontologų.
Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai.
Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership? (2008).
Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 26

27. Išvados (2)
2004–2005 m. beveik trys procentai (2,7 proc.) visų Lietuvos
gydytojų buvo gavę pažymas, o išvyko beveik vienas procentas
(0,7 proc.) visų Lietuvos gydytojų. 2005–2006 m. pažymų buvo
išduota beveik dvigubai mažiau (1,4 proc.), tuo tarpu išvyko mažiau
nei pusė procento (0,3 proc.) visų Lietuvos gydytojų.
Skaičius, gautas tikrinant duomenis kitų šalių duomenų bazėse. Pažymėtina, kad SAM buvo skaičiuojamos pažymos, o ne fiziniai asmenys, todėl daugiau nei 20 proc. pažymų buvo išduota pakartotinai.
Padaiga Z, Starkiene L, Reamy J, Pukas M. Emigration of Lithuanian Physicians: The Result of EU Membership? (2008).
Pukas M. Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų migracijos tyrimas (2008). 27

28. Planavimo problemos Strateginio planavimo nebuvimas
Ryšio tarp “produkto” ir “proceso” stoka
Patikimų duomenų stoka
Netinkami, sudėtingi planavimo metodai
Silpni ryšiai tarp planuotojų ir įstatymų leidėjų
Sprendimai, susiję su ŽI, labai prieštaringi:
Konfliktai su profesinėmis draugijomis
Konfliktai su mokymo institucijomis
Konfliktai su darbuotojais

29. Duomenys

30. Kokie turi būti duomenys?
Tikslūs ir patikimi
Nuolatos atnaujinami
Išsamūs
Apimantys pakankamai ilgą laikotarpį

31. Iš kur galima gauti duomenis apie ŽI?
Visuotinis gyventojų surašymas
Nėra informacijos pagal specialybes
Vyksta tik kas 10 metų
Licencijų registrai
Gydytojų, odontologų, vaistininkų, slaugytojų
Atnaujinami tik kas 5 metus
Ne visose specialybėse licencijavimas privalomas, kai kurios specialybės licencijuojamos tik privačiai veiklai
Licencijų (ne fizinių asmenų ar etatų) pasiskirstymas pagal lytį, amžių

32. Iš kur galima gauti duomenis apie ŽI?
Lietuvos sveikatos informacijos centro duomenų bazė
Nuo 1993 m.
Informacija apie gydytojus, odontologus, slaugytojas, vaistininkus (fizinius asmenis ir etatus)
Pasiskirstymas pagal specialybes ir regionus
Nėra informacijos apie pasiskirstymą pagal amžių, lytį, suteiktas paslaugas

33. Iš kur galima gauti duomenis apie ŽI?
Valstybinė ligonių kasų informacinė sistema (SVEIDRA)
Nuo 1999 m.
Renkami duomenys tik apie gydytojus, turinčius sutartis su VLK
Profesinių draugijų duomenys
Ne visi specialistai yra draugijų nariai
Farmacinių firmų atstovybių informacija apie gydytojus ir vaistininkus
Kohortiniai tyrimai, naudojant universitetų absolventų duomenų bazes

34. Kokios sudėtinės ŽI planavimo dalys?
Pasiūlos prognozė
Poreikio prognozė
Skirtumo tarp pasiūlos ir poreikio analizė
Sprendimų analizė

35. Pasiūlos prognozė

36. Pasiūlos prognozės elementai
Esamas aktyvių specialistų skaičius (pasiūla)
Prognozuojamas pasitraukimas
Dėl mirties
Pensijos
Migracijos
Profesijos pakeitimo
Prognozuojamas absolventų skaičius
Pasitraukimas studijų metu
Aktyvių specialistų skaičius (pasiūla) ateityje

37. PASIŪLOS PROGNOZĖ Tikslas - prognozuoti aktyvių ŽI* skaičių ateityje
Aktyvūs ŽI – tai specialistai, dirbantys sveikatos priežiūros sistemoje pagal įgytą išsilavinimą
Prognozės variantai
Status quo prognozė (prielaida, kad priėmimas į studijas ir pasitraukimas nepasikeis)
Alternatyvios prognozės (įvairios studentų priėmimo ir pasitraukimo prielaidos)

38. Pasiūlos prognozavimo metodai:
Taikant absoliučius absolventų ir nubyrančių specialistų skaičius
Taikant vidutinį metinį procentinį nubyrėjimą ir absoliučius absolventų skaičius

39. PASIŪLOS PROGNOZĖS PAVYZDYS (taikant absoliutų nubyrėjimą)
Pasiūla Absolventų Pasitraukia Pasiūla
2005 m. skaičius iš profesijos 2006 m.
Gydytojai = 2050
Slaugytojos = 3030
Odontologai = 230

40. PASIŪLOS PROGNOZĖS PAVYZDYS
(taikant vidutinį metinį procentinį nubyrėjimą)
Pavyzdys: Atskaitos metų (2005 m,) pasiūla = slaugytojų
Metinis pasitraukimas dėl įvairių priežasčių = 5 proc.
Absolventų skaičius per metus 850 (atmetus studijų nebaigiančius studentus 50) = 800
Prognozuojama pasiūla 2005 m.
(0,95 x 10000) = 10300
Prognozuojama pasiūla 2006 m.
(0,95 x 10300) = 10585
Ir t.t., laikant, jog metinis pasitraukimas yra 5 proc.
(išlikimas profesijoje 95 proc.)

41. Kasmet pasitraukiantys specialistai
Kiek specialistų miršta?
Kiek specialistų išeina į pensiją?
Kokio vidutiniškai amžiaus išeinama į pensiją?
Kiek specialistų išvyksta?
Kiek specialistų dirba ne pagal įgytą išsilavinimą?

42. Specialistų mirtingumo nustatymas
Lietuvos gyventojų mirtingumo rodiklis m. amžiaus grupėje:
Moterų mirtingumas: 0,37 proc.
Vyrų mirtingumas: 1,1 proc.
Pvz., šeimos gydytojų mirtingumas: 0,47 proc.
85 proc. šeimos gydytojų yra moterys

43. Vyresnių nei 60 m. gydytojų dalis kai kuriose specialybėse

44. Atvykstantys ir išvykstantys specialistai
Duomenų šaltiniai
Pasikeitimas informacija tarp šalių
Kiek specialistų išvyksta iš šalies?
Kiek specialistų atvyksta į šalį?
Kokios migracijos priežastys?
Kokios pagrindinės traukos šalys?

45. Lietuvos gydytojų, medicinos rezidentų ir vaistininkų, ketinančių dirbti užsienyje, skaičius proc. (2005 m.)

46. Migracija Išvykimo priežastys: Didesnis atlyginimas- >70 proc.
Geresnė gyvenimo kokybė ->50 proc. Geresnės profesinės galimybės - >40 proc.
Populiariausios šalys:
Šiaurės šalys (Danija, Norvegija, Švedija), Jungtinė Karalystė, Vokietija

47. Nuo ko priklauso būsimas absolventų skaičius?
Kiek kasmet priimama studentų?
Kuri dalis nebaigia studijų?
Didžiojoje Britanijoje studijų nebaigia apie 10 proc. medicinos studentų
Vokietijoje – apie 20 proc.
Meksikoje – net 25 proc.

48. Lietuvos studentų pasitraukimas studijų metu

49. Kaip nustatyti aktyvių specialistų skaičių?
Geriausias šaltinis būtų nuolatos atnaujinama registracijos sistema
Kohortiniai tyrimai

50. Kohortiniai tyrimai
Būtini nesant tikslių duomenų apie specialistų pasitraukimą
Kohorta – tam tikrą laiką stebimų asmenų grupė, pvz. gydytojai, baigę studijas 1980, 1985 m.
Absolventų duomenys tikrinami esamose duomenų bazėse, siekiant nustatyti aktyvių specialistų skaičių
Nustatomas dirbančių absolventų dalis pagal lytį ir amžių

51. Kohortinio tyrimo, siekiant nustatyti dirbančius Lietuvos gydytojus, schema
KMU ir VU archyvo duomenys
Gyventojų registras
Gyvenantis Lietuvoje
Miręs, išvykęs
SODRA
Nedirbantis, pensininkas
Dirbantis
Gydytojų licencijų registras
Licencijuotas
Nelicencijuotas
VLK duomenų bazė
Dirbantis klinikinį darbą
Nedirbantis klinikinio darbo

52. Licencijuotų KMU medicinos absolventų pasiskirstymas pagal amžių

53. Dirbančių KMU medicinos absolventų pasiskirstymas pagal amžių

54. Licencijuotų KMU odontologijos absolventų pasiskirstymas pagal amžių

55. Licencijuotų KMU odontologijos absolventų pasiskirstymas pagal lytį ir amžių

56. PASIŪLOS PROGNOZAVIMO IŠVADOS
Nežinant esamos situacijos, sunku prognozuoti ateitį
Pirmiausia reikia nustatyti dirbančių specialistų skaičių (pasiūlą)
Pasiūlos prognozės tikslumas priklauso nuo naudojamų duomenų tikslumo
Net ir naudojant patikimus duomenis galima gauti netikslias prognozes
Prognozes ir naudojamus kintamuosius būtina nuolatos atnaujinti
Pasiūlos ir poreikio prognozės yra lyg dvi vienos monetos pusės, todėl viena prognozė be kitos yra mažai naudinga

57. Poreikio prognozė

58. POREIKIO PROGNOZĖ: Uždaviniai
Nustatyti esamą specialistų poreikį ir jį prognozuoti ateityje
Status quo prognozė (prielaida, jog esama situacija nesikeis ateityje)
Alternatyvios prognozės (prognozuojama, jog poreikis didės ar mažės, atsižvelgiant į populiacijos skaičių, amžiaus struktūrą ir paslaugų naudojimą amžiaus grupėse)

59. Poreikio prognozę įtakojantys veiksniai
Niekas negali numatyti žmonių organizacijos ilgalaikės raidos, ypač tokioje sudėtingoje sistemoje kaip sveikatos priežiūra.”
(Thomas L. Hall)
Politiniai ir socialiniai veiksniai
Ekonominiai ir demografiniai veiksniai
Sveikatos technologijų plėtra
Sveikatos sistemos ir žmonių išteklių veiksniai

60. Gyventojų skaičiaus prognozės pagal scenarijus 2005-2030 m.

61. Poreikis
Prognozuojamas poreikis išreiškiamas sveikatos specialistų skaičiumi gyventojų:
Tiesiogiai, t.y. iš karto nustatant specialistų skaičių
Netiesiogiai, t.y. paslaugų skaičių paverčiant specialistų skaičiumi
Visuose metoduose priimamos prielaidos dėl ateities
Kadangi ateities prognozavimas ar kūrimas nėra ir negali būti tikslusis mokslas, nėra nei vieno neklaidingo ar visoms situacijoms tinkamo metodo

62. Poreikio prognozavimo metodai:
Gairių nustatymo (angl. benchmarking) metodas
Paslaugų suteikimo gyventojams ir ateities poreikiu paremtas metodas

63. Gairių nustatymo metodas
Ekspertų nuomonė (Delfi metodika)
Tam tikroje šalyje ar regione esamas “idealus” specialistų skaičius 100,000 gyventojų
Privalumai: pigus, lengvai suprantamas
Trūkumai: labai priklauso nuo ekspertų kompetencijos ir gebėjimo atsižvelgti į populiacijos pokyčius, geografinį specialistų pasiskirstymą ir pan.

64. Poreikio tyrimas naudojant Delfi metodiką (specialistų skaičius 100 tūkst. gyv.)

65. Paslaugų suteikimu ir poreikiu paremtas metodas
Kiek paslaugų suteikiama gyventojams pagal amžiaus grupes?
Kaip keisis gyventojų skaičius ir pasiskirstymas amžiaus grupėse?
Kaip keisis paslaugų skaičius amžiaus grupėse?
Privalumai: logiškas, etiškas, lengvai suprantamas
Trūkumai: reikalingi išsamūs duomenys, brangus

66. Paslaugų suteikimu ir poreikiu paremtas metodas
Amžiaus grupės
Gyventojų sk m.
2003 m. suteiktų paslaugų skaičius
Gyventojų sk m.
2010 m. progno-zuojamas paslaugų skaičius
Iki 14 m.
1000 50
800 40
15-64 m. 60
65 m. ir vyresni 70
1200 84
Viso:
3000
180
184

67. Šeimos gydytojų poreikio nustatymas pagal suteiktas paslaugas:
Lytis, amžius
Gyventojai (tūkst.)
2003 m.
Paslaugos (tūkst.)
Prognozuojamas gyventojų skaičius (tūkst.) 2015 m.
Prognozuojamas paslaugų skaičius (tūkst.) 2015 m.
Prognozuojamas paslaugų skaičius (tūkst.) 2015
m. su 18,7 proc. augimu
Vyrai:
0-18
438,5
736,3
336,5
565,0
670,7
19-44
650,5
537,6
597,1
493,5
585,8
45-64
353,1
496,1
409,5
575,5
683,0
>65
175,2
401,2
183,4
419,8
498,4
Viso, vyrai:
1617,3
2171,2
1526,5
2053,8
2437,9
Moterys:
418,8
720,9
320,0
550,0
653,9
660,5
734,6
602,5
670,0
795,3
431,5
863,2
473,1
946,5
1123,6
334,5
933,3
355,3
991,5
1176,9
Viso, moterys:
1845,3
3252,0
1750,9
3158,0
3749,7
Viso
3462,6
5423,2
3277,4
5212,8
6187,6

68. Skirtumo tarp pasiūlos ir poreikio analizė

69. Skirtumo tarp pasiūlos ir poreikio analizė
Analizuojama, ar ateities pasiūla skirsis nuo ateities poreikio
Nustatoma, ar specialistų bus per mažai, per daug, ar pasiūla atitiks poreikį
Nustatomi veiksniai, įtakojantys specialistų pasiūlą ir paklausą

70. Gydytojų pasiūlos ir poreikio analizės pavyzdys

71. Šeimos gydytojų pasiūlos ir poreikio analizės pavyzdys

72. Sprendimų analizė

73. Sprendimų analizė Sprendimai, susiję su specialistų skaičiumi:
Didinamas arba mažinamas studentų priėmimas į studijas
Mažinamas studentų nubyrėjimas studijų metu
Prognozuojant trūkumą gali būti pritraukiami specialistai iš kitų šalių (pvz. D. Britanija, Norvegija)
Prognozuojant perteklių sudaromos sąlygos specialistams išvykti (pvz. iš Ispanijos į Argentiną)

74. Sprendimų analizė
Sprendimai, susiję su specialistų aktyvumo didėjimu ar mažėjimu:
Specialistai skatinami teikti daugiau ar mažiau paslaugų, dirbti trumpiau ar ilgiau, tačiau pats specialistų skaičius nesikeičia
Nubyrėjimo iš profesijos mažinimas ar didinimas: vėlesnis (ankstesnis) išėjimas į pensiją, skatinimas (neskatinimas) dirbti pagal įgytą išsilavinimą

75. Kaip mokslinis tyrimas įtakojo permainas?
Iniciatyva (KMU)
Darbo grupės sudarymas (KMU, VU, NST, SAM, VLK, LSIC, PSO, XU atstovai)
Mokslinis tyrimas (2 metai)
Mokslinio tyrimo rezultatai, išvados, rekomendacijos
Darbo grupės parengtos išvados buvo svarstytos ir joms pritarta bendrame NST, LR Sveikatos reikalų komiteto ir LR Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto posėdyje

76. Kaip mokslinis tyrimas įtakojo permainas?
Bendram KMU, VU, SAM ir ŠMM siūlymui pritarė FM
2002 m. studentų priėmimas į medicinos studijas Lietuvoje buvo padidintas nuo 250 iki 400, remiantis gydytojų skaičiaus mažėjimo prognozėmis
2003 m. gruodžio 31 d. SAM ministro įsakymu buvo patvirtinta sveikatos programa “Strateginis sveikatos priežiūros ir farmacijos žmonių išteklių planavimas Lietuvoje m.”

77. Iki 2015 m. siekiama 3,8 – 4,6 karto padidinti medikų darbo užmokestį
Kas toliau?
Iki 2015 m. siekiama 3,8 – 4,6 karto padidinti medikų darbo užmokestį
−2008 m. nuosekliai vykdomi trišalio susitarimo įsipareigojimai.
2. Nuo 2009 m. darbo užmokestis kasmet proporcingai didėja 3 – 6 proc.

78. Iki 2015 m. siekiama 3,8 – 4,6 karto padidinti medikų darbo užmokestį
Kas toliau?
Iki 2015 m. siekiama 3,8 – 4,6 karto padidinti medikų darbo užmokestį
−2008 m. nuosekliai vykdomi trišalio susitarimo įsipareigojimai.
2. Nuo 2009 m. darbo užmokestis kasmet proporcingai didėja 3 – 6 proc.

79. Kas toliau? Projektas e. sveikata Darbo sąlygų gerinimas:
Pirmojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo metu buvo suremontuota m2 įstaigų ploto
Antrojo sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacijos etapo metu siekiama įsteigti ir įrengti 500 naujų šeimos gydytojų kabinetų

80. Apibendrinimas
Specialistų pasiūlos ir poreikio planavimas turi būti nuoseklus ir nuolatinis procesas
Atsižvelgiant į planavimo rezultatus, turi būti imamasi reikiamų priemonių
Planavimui būtini tikslūs, nuolatos atnaujinami ir išsamūs duomenys
Būtinas bendradarbiavimas tarp planuotojų, suinteresuotų šalių ir įstatymų leidėjų

81. Dėkoju už dėmesį