1. Europos integracija. Plėtros etapai. Steigimo sutartys ir jų keitimas.
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

2. ES 2007 http://www.youtube.com/watch?v=r4vGVcUmIlM&feature=related
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

3. Bendri klausimai: Atsiskaitymas už kursą –
egzaminas (uždavinio sprendimas) 50 proc.
kaupiamasis balas - koliokviumo balas ir dalyvavimo seminaruose rezultatai.
lankomumas - > 50 proc. seminarų,
atsiskaitinėti už seminarus nereikia ir netgi negalima.
Egzaminą priiminėsiu aš
Forma – 1,5 h, testas (20 min) ir uždavinys
Literatūra - žr. Programą, bet geriausia biblioteka
Kur ieškoti bylų:
Moot court:
Central and eastern Europe:
European Law Moot Court Competition:
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

4. Integracijos pakopos:
Laisvos prekybos erdvė – prekės, apmokestintos vienoje valstybėje narėje, negali būti apmokestinamos kitoje. Iš trečiųjų šalių įvežamos prekės gali būti apmokestinamos tik vieną kartą.
Muitų sąjunga – bendras išorinis muitų tarifas prekėms, importuojamoms iš trečiųjų šalių.
Bendra rinka - muitų sąjunga bei dalyvaujančių šalių susitarimas pašalinti ribojimus laisvam prekių, kapitalo, paslaugų bei asmenų judėjimui. Tai abstrakti ekonominė sąvoka. EB teisėje po VEA daugiau paplitusi ‘vieningos rinkos’ arba ‘vidaus rinkos’ sąvoka.
Ekonominė ir monetarinė sąjunga. Tai bendra rinka + vieninga valiuta bei monetarinė ir fiskalinė politika. Iš pradžių tai nebuvo EB tikslas.
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

5. Europos integracijos prielaidos
karų pamokos (pradedant Napoleono karais); šaltos žiemos ir keli iš eilės nederlingi metai, mažas eksportas
grėsmės pajautimas iš Rytų (šaltojo karo pradžia) NATO
JAV užsienio politika – Marshall’o planas dėl finansinės paramos Europai. Reikėjo organizacijos, administruojančios paramą. OECD.
Rinkos vystymosi poreikiai. Europos Taryba.
Mėginimas įsteigti Politinę ir Gynybinę Europos Bendrijas 1954 – Pleveno planas
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

6. Praktiniai žingsniai:
1950 m. Šumano planas; 1951 m. Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis: charakteristika ir reikšmė
1956 m. Spaako ataskaita; 1957 m. Europos ekonominės bendrijos steigimo sutartis; Euratomo sutartis
1970 m. Davignon ataskaita - politinis bendradarbiavimas. Europos Vadovų Taryba
1974 m. Leo Tindemans ataskaita dėl EB ateities (siūlė stiprinti Parlamento ir Komisijos vaidmenį)
Genscher- Colombo planas. Altiero Spineli – ES sutarties projektas. Parlamentas patvirtino 1984 m.
Adonnino komitetas dėl Europos identiteto, Dooge komitetas dėl politinės reformos. Tarpvyriausybinė konferencija dėl EB sutarties pakeitimų.
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

7. Pirminė sutarčių struktūra
pasirašyta Europos anglies ir plieno bendrijos sutartis ( ) (galiojimas baigėsi )
Europos ekonominės bendrijos (Romos) sutartis ( )
Tikslai – EB 2 & 3 str.; pasiekti vieningą rinką iki pereinamojo laikotarpio pabaigos – 1968 m.
Euratomo sutartis ( ).
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

8. Pirminė institucinė sandara
Ministrų Taryba
Komisija
Europos Teisingumo Teismas
Parlamentinė asamblėja
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

9. Stagnacijos laikotarpis 1965 1985
Priežastys:
ekonominė krizė, naftos kainų krizė
Uždelsta pereiti prie kvalifikuota dauguma priimamų sprendimų (Liuksemburgo kompromisas)
Bendradarbiavimas užsienio politikos srityje:
Nuo 1972 m. Užsienio Reikalų Ministrų susitikimai,
nuo 1974 m. reguliariai rengiami valstybių vadovų susitikimai (Vadovų Taryba). Sutartiniame lygmeny pasirodė tik 1986 m. VEA 2 str.
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

10. 1970 ir 1975 m. Biudžeto sutartys:
Teisė tvirtinti EEB biudžetą suteikta Parlamentinei asamblėjai.
1969 m. susitarimas dėl pinigų sąjungos
Savarankiški EB pajamų šaltiniai:
žemės ūkio mokesčiai,
bendras muitų tarifas
ir kiti EB iniciatyva nustatyti mokesčiai šalia įmokų, kurias daro valstybės narės.
1979 m. pirmi tiesioginiai rinkimai į Parlamentinę asamblėją. (“Europos Parlamentas” - po 1986 m. Vieningos Europos akto).
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

11. Teismo praktika: įtaka EB raidai
Kompetencijos tarp EB ir VN pasidalijimas: jei EB yra priėmusi teisės aktą tam tikroje srityje, VN negali priiminėti savo teisės aktų toje srityje: Byla 22/70, Komisija v. Tarybą (ERTA) [1971]
Tam tikromis aplinkybėmis asmuo gali remtis direktyvomis tiesiogiai nacionaliniuose teismuose: Byla 41/74, Van Duyn [1974];
EB teisei prieštaraujantys įstatymai turi būti netaikomi: Byla 106/77 (Simmenthal I) [1978].
Tarybos priimti teisės aktai nesilaikant reikalavimo konsultuotis su EP turi būti laikomi negaliojančiais: Byla 138/79, Roquette Freres v. Tarybą [1978].
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

12. Plėtros etapai
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

13. narės Pirmos narės: Prancūzija, Vokietija, Italija, Beneliukso šalys
1973 m. DB, Danija ir Airija;
Graikija (1981);
Ispanija ir Portugalija (1986);
Austrija, Suomija ir Švedija (1995);
Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Lietuva, Estija, Latvija, Malta,Kipras, Slovėnija (2004);
Bulgarija, Rumunija (2007).
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

14. Kitos Europos šalys ir ES:
Norvegija – pradėjo derybas 2 kartus, tačiau gyventojai nepritarė narystei (1971 m. ir 1994 m.) EFTA narė, kaip ir Islandija.
2005 nuspręsta pradėti derybas su Turkija. Deramasi su Kroatija ir Makedonija.
Potencialios kandidatės: Albanija, Bosnija Hercegovina, Juodkalnija, Serbija ir Kosovas (JTO ST res 1244/99)
Šveicarija –
ypatingas statusas, nėra ES narė,
dvišalė sutartis su EB.
Buvo kreipusis dėl narystės EFTA, tačiau negavo referendumo pritarimo.
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

15. 9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

16. Stojimo sąlygos
ES S 6, 49 str.: bet kuri ES šalis, gerbianti laisvės, demokratijos, žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos bei teisės viešpatavimo principus
Kopenhagos kriterijai (1993):
Stabili institucinė sandara, užtikrinanti demokratiją, teisės viešpatavimą, žmogaus teises ir mažumų teisių apsaugą
Veikianti rinkos ekonomika, gebėjimas užtikrinti konkurencijos bei rinkos ekonomikos veikimą
Pasirengimas narystės įsipareigojimams, ypatingai politinei, ekonominei ir monetarinei sąjungai
1995 Madrido Vadovų susitikime detalizuota, kad būtina suderinti savo teisę su ES teise (acquis communautaire)
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

17. Steigimo sutarčių keitimas
1967 m., 1986 m., 1992 m., 1996 m., 2000 m., 2004 m., 2007 m.
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

18. Pagrindinės keičiančios sutartys:
susiliejimo susitarimas ( )
Vieningos Europos Aktas (1987 m.) Liuksemburge
Mastrichto (ES) sutartis ( )
Amsterdamo sutartis ( )
Nicos Sutartis (įsigaliojo )
2004 m. Sutartis dėl Konstitucijos Europai
Lisabonos (Reformų) sutartis (Airijos referendumas – )
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

19. Pagrindinės S keitimo kryptys
Demokratiškumo stiprinimas
Bendradarbiavimo sričių plėtimas
Institucijų funkcijų pasidalijimas
Komisijos kontrolės mechanizmas, skyrimo tvarka
Ministrų Tarybos reikšmė (Liuksemburgo susitarimai)
Parlamento funkcijų plėtimas,
EP tiesioginiai rinkimai
teisės aktų priėmimo procedūros
Finansinės kontrolės mechanizmas – Audito Rūmai
Balsavimo procedūros
Iki VEA - Didžioji dalis sprendimų reikalavo vieningo sprendimo
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

20. Dabartinė institucijų struktūra EB S 7 str.
Pagrindinės institucijos:
ES Taryba
Komisija
Europos Parlamentas
Teisingumo Teismas
Audito rūmai
Pagalbinės institucijos:
Regionų komitetas
Ekonominis ir socialinis komitetas
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

21. Institucijos pgl Lisabonos S:
Europos Parlamentas,
Europos Vadovų Taryba,
Taryba,
Europos Komisija (toliau – Komisija),
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas,
Europos centrinis bankas,
Audito rūmai.
[...] 4. Europos Parlamentui, Tarybai ir Komisijai padeda Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas bei Regionų komitetas, atliekantys patariamąsias funkcijas.
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

22. Bendrijų institucijų struktūra iki 1965 m. susiliejimo susitarimo
Atskiros institucijos:
Ministrų taryba
Komisija
Bendros institucijos:
Parlamentinė asamblėja
Europos teisingumo teismas
Audito rūmai – 1975 m.
Centrinis bankas – 1998 m.
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

23. Vieningos Europos Aktas
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

24. Vieningos Europos Aktas
Nesėkmingos iniciatyvos iki VEA:
1984 ES sutarties projektas – su federacinės Europos idėja. Nepritarta.
Dooge komitetas dėl EB sutarties reformos.
Baltoji knyga dėl vieningos rinkos užbaigimo (rengėjas – Lordas Cockfield’as)
VEA pasirašytas 1986 m.
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

25. Instituciniai pakeitimai
Suteikė teisinį pagrindą Europos politiniam bendradarbiavimui
nauja bendradarbiavimo procedūra, praplėsta konsultavimosi procedūra.
Parlamentui suteikta veto teisė dėl naujų narių priėmimo bei asociacijos sutarčių sudarymo klausimu.
Įsteigtas Pirmos Instancijos Teismas – padėti ETT
Numatyta komitologijos procedūra
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

26. Materialiniai pakeitimai
18 str. - pasiekti vieningą rinką iki 1992 m.
Įtrauktas 95 str., kaip teisinis pagrindas priimti vieningai rinkai pasiekti reikalingus teisės aktus.
Praplėstas sričių, kurioms taikomas kvalifikuotos daugumos balsavimo procedūra, ratas.
Formalizuotos sritys, kuriose jau vyko bendradarbiavimas: ekonominė ir monetarinė sąjunga, socialinė politika, ekonominė ir socialinė darna, moksliniai tyrimai ir technologinis vystymasis bei aplinkos apsauga.
Įtrauktas III skyrius dėl politinio bendradarbiavimo. Vėliau perkeltas į ES sutartį.
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

27. Mastrichto sutartis
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

28. Bendra info: Įsigaliojo 1993 m. Lapkričio mėn.
Problemos ratifikuojant – Danija, Vokietija
Nauja ES sutartis. ES tikslai - ES S 2 str. Trijų ramsčių sutartis:
I Ramstis – EB (pakeista iš EEB), EAPB ir EURATOM,
II Ramstis - bendra užsienio ir saugumo politika (politiniai išorinių santykių aspektai diplomatiniai santykiai, rinkimų stebėjimas, politinė pagalba trečiosioms šalims, taikos palaikymas).
III Ramstis - teisingumo ir vidaus reikalai. (Po Amsterdamo Sutarties 1997 m. – teismų ir policijos bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose).
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

29. Pagrindiniai pakeitimai:
dvi pagrindinės reformos:
1) didintas demokratiškumas, įvesta bendro sprendimo procedūra, pakeista Komisijos narių skyrimo tvarka,
2) įtrauktos detalios nuostatos dėl ekonominės ir pinigų sąjungos. (n.b. Europos Pinigų sistema realizuojama jau nuo 1979 m., kai susietos tarpusavyje narių valiutos ir apriboti jų tarpusavio svyravimai. Įvestas EKIU (ECU). ) Įtrauktos nuostatos dėl ECB ir Europos centrinių bankų sistemos.
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

30. Demokratiškumo didinimas:
Įvesta Bendro sprendimo procedūra stiprinamas Parlamento vaidmuo).
Parlamentas įgijo teisę:
prašyti Komisiją inicijuoti teisės aktų leidimo procedūrą
nesutikti su naujos Komisijos paskyrimu.
Audito rūmai įgijo pagrindinės EB institucijos statusą.
ES pilietybė (žr toliau)
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

31. Mastrichto S: ES piliečių teisės
Teisė balsuoti ir būti kandidatu Europos Parlamento rinkimuose ir savivaldybių rinkimuose šalyje, kurioje asmuo gyvena. Reglamentuoja valstybės įstatymai, ne ES teisė.
Teisė į diplomatinę gynybą (atspindėjo praktiką)
Teisė kreiptis į E Parl ar ES ombudsmeną
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

32. Tarpvyriausybiniai ramsčiai
Atskira teisės aktų sistema bei gerokai siauresnis institucijų vaidmuo.
II ramstis – procedūriniai sprendimai – kvalifikuota balsų dauguma. Didžioji dalis sričių – vieningo sprendimo reikalavimas. Numatyta galimybė vystyti bendrą gynybos politiką.ETT neturi vaidmens.
III ramsty įsteigtas koordinacinis komitetas (K-4 komitetas), padedantis Tarybai (Coreper ekvivalentas). ETT vaidmuo ribotas.
Ta priėmimo procedūra abiejuose ramsčiuose: su EP – konsultuotis, iniciatyva – VN arba K, priima Taryba.
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

33. Amsterdamo sutartis
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

34. Pagrindiniai pakeitimai
Pakeista numeracija sutartyse
Atvirumo principas ES Sutarties 1 str.; nauji tikslai 2 str., 6 str.
Naujas skyrius EB sutarty dėl vizų, prieglobsčio, imigracijos ir kitų su laisvu asmenų judėjimu susijusių sričių (atkelta iš III ramsčio, ES sutarties).
Šengeno sutartis inkorporuota į EB acquis communautaire (Sutarties protokolas)
Naujas skyrius dėl Darbo ir socialinės politikos
Teisingumo ir vidaus reikalai – nuo šiol Teismų ir policijos bendradarbiavimas baudžiamosiose bylose.
Naujas 7 str. ES sutarty
Įtrauktos glaudesnio bendradarbiavimo nuostatos
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

35. Amsterdamo sutartis: institucinė reforma
Praplėstas ratas sričių, kurioms bus taikomas kvalifikuotos daugumos sprendimas
Panaikinta bendradarbiavimo procedūra, išskyrus vieningos valiutos klausimais.
Subsidiarumo principo taikymo pakeitimai
Tačiau:
neišsprendė kai kurių aktualių klausimų, susijusių su plėtra, o tai sąlygojo poreikį kitai tarpvyriausybinei konferencijai (t.y. komisarų skaičiaus problema, pirmininkavimo sistema)
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

36. Nicos sutartis ( )
Esmė – instituciniai pakeitimai, įgalinantys išplėsti narystę ES.
Sutarties struktūra: ES ir EB sutarčių pakeitimai ir 4 protokolai (dėl plėtros, ETT statuto, dėl finansinių pasekmių pasibaigus EAPB sutarties galiojimui, ir dėl 67 str. (pereinamieji laikotarpiai dėl laisvo asmenų judėjimo).
Įsigaliojo 2003 m. vasario 1 d. Problemos ratifikuojant Airijoje.
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

37. Sutartis dėl Konstitucijos Europai (2004 m.)
Parengta konvento būdu 2004 m. (demokratijos stiprinimas)
Lietuva ratifikavo viena pirmųjų 2004 m. pabaigoje.
2005 m. Birželio mėn. referendumuose sutarties ratifikavimui nepritarė Prancūzijos ir Olandijos piliečiai.
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

38. Reformų (Lisabonos) sutartis
Pasiūlymas 2007 m. birželio 27 d.
Liepos 23 d. sušaukta tarpvyriausybinė konferencija (!!!) t.y. nebe konvento būdu, kaip rengta Konstitucija
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė

39. Reformų sutarties turinys
perkelta apie 90 proc. Sutarties dėl Konstitucijos Europai turinio.
ES Tarybos prezidento postas. Rinktų nac valstybių MP/prez 30 mėn.
ES užsienio reikalų ministro postas - Aukštasis ES atstovas užsienio ir saugumo politikos klausimais. Apjungtų dabart. Išor.s. (Waldner) Ir aukštojo ES atstovo užsienio reikalų ir saugumo politikos klausimais (Solana) funkcijas
Ne naikina, o tik keičia ES ir EB sutartis.
Nelieka nuorodos į ES himną ir vėliavą
Pagrindinių teisių chartija yra Sutarties priedas, nebe sudėtinė pačios sutarties dalis.
9/16/2018
dr. Loreta Šaltinytė