1. MONITORIAI
Vaizduokliai

3. Akies retinos spektrai

4. YCbCr /YPbPr analog component video
Y’CbCr or Y'CbCr is a family of color spaces used as a part of the Color image pipeline in video and digital photography systems. Y' is the luma component and Cb and Cr are the blue-difference and red-difference chroma components. The prime (') on the Y is to distinguish the luma from luminance, meaning that light intensity is non-linearly encoded using gamma.
Y'CbCr is not an absolute color space, it is a way of encoding RGB information. The actual color displayed depends on the actual RGB colorants used to display the signal. Therefore a value expressed as Y'CbCr is only predictable if standard RGB colorants or an ICC profile are used.

5. CRT - Catode Ray Tube

6. Monitoriaus veikimo principai
……………...…… ……………...………………...…………………….…..………………….…..
Some issues must be resolved when using electrostatic deflection. Simple deflection plates appear as a fairly large capacitive load to the deflection amplifiers, requiring large current flows to charge and discharge this capacitance rapidly. Another, more subtle, problem is that when the electrostatic charge switches, electrons which are already part of the way through the deflection plate region will only be partially deflected. This results in the trace on the screen lagging behind a rapid change in signal.

8. LCD

11. Small monochrome displays such as those found in personal organizers, or older laptop screens have a passive-matrix structure employing super-twisted nematic (STN) or double-layer STN (DSTN) technology—the latter of which addresses a color-shifting problem with the former—and color-STN (CSTN)—wherein color is added by using an internal filter. Each row or column of the display has a single electrical circuit. The pixels are addressed one at a time by row and column addresses. This type of display is called passive-matrix addressed because the pixel must retain its state between refreshes without the benefit of a steady electrical charge. As the number of pixels (and, correspondingly, columns and rows) increases, this type of display becomes less feasible. Very slow response times and poor contrast are typical of passive-matrix addressed LCDs.

12. High-resolution color displays such as modern LCD computer monitors and televisions use an active matrix structure. A matrix of thin-film transistors (TFTs) is added to the polarizing and color filters. Each pixel has its own dedicated transistor, allowing each column line to access one pixel. When a row line is activated, all of the column lines are connected to a row of pixels and the correct voltage is driven onto all of the column lines. The row line is then deactivated and the next row line is activated. All of the row lines are activated in sequence during a refresh operation. Active-matrix addressed displays look "brighter" and "sharper" than passive-matrix addressed displays of the same size, and generally have quicker response times, producing much better images.

14. Plazminiai monitoriai
When the intersecting electrodes are charged (with a voltage difference between them), an electric current flows through the gas in the cell. The current creates a rapid flow of charged particles, which stimulates the gas atoms to release ultraviolet photons.
The released ultraviolet photons interact with phosphor material coated on the inside wall of the cell. Phosphors are substances that give off light when they are exposed to other light. When an ultraviolet photon hits a phosphor atom in the cell, one of the phosphor's electrons jumps to a higher energy level and the atom heats up. When the electron falls back to its normal level, it releases energy in the form of a visible light photon.

15. Emisiniai monitoriai El. lauku sužadintos emisijos monitoriai

16. OLED
An Organic Light Emitting Diode (OLED), also Light Emitting Polymer (LEP) and Organic Electro Luminescence (OEL), is any Light Emitting Diode (LED) whose emissive electroluminescent layer is composed of a film of organic compounds. The layer usually contains a polymer substance that allows suitable organic compounds to be deposited. They are deposited in rows and columns onto a flat carrier by a simple "printing" process. The resulting matrix of pixels can emit light of different colors.
Such systems can be used in television screens, computer displays, small, portable system screens such as cell phones and PDAs, advertising, information and indication. OLEDs can also be used in light sources for general space illumination, and large-area light-emitting elements. OLEDs typically emit less light per area than inorganic solid-state based LEDs which are usually designed for use as point-light sources.
A significant benefit of OLED displays over traditional liquid crystal displays (LCDs) is that OLEDs do not require a backlight to function. Thus they draw far less power and, when powered from a battery, can operate longer on the same charge. Because there is no need for a backlight, an OLED display can be much thinner than an LCD panel. OLED-based display devices also can be more effectively manufactured than LCDs and plasma displays.[citation needed] However, degradation of OLED materials has limited their use.[1]
Schematic of a 2-layer OLED: 1. Cathode (−), 2. Emissive Layer, 3. Emission of radiation, 4. Conductive Layer, 5. Anode (+)

17. The LED consists of a chip of semiconducting material doped with impurities to create a p-n junction. As in other diodes, current flows easily from the p-side, or anode, to the n-side, or cathode, but not in the reverse direction. Charge-carriers—electrons and holes—flow into the junction from electrodes with different voltages. When an electron meets a hole, it falls into a lower energy level and releases energy in the form of a photon.
The inner workings of an LED, showing circuit (top) and band diagram (bottom)
The LED consists of a chip of semiconducting material doped with impurities to create a p-n junction. As in other diodes, current flows easily from the p-side, or anode, to the n-side, or cathode, but not in the reverse direction. Charge-carriers—electrons and holes—flow into the junction from electrodes with different voltages. When an electron meets a hole, it falls into a lower energy level and releases energy in the form of a photon.
The wavelength of the light emitted, and thus its color, depends on the band gap energy of the materials forming the p-n junction. In silicon or germanium diodes, the electrons and holes recombine by a non-radiative transition, which produces no optical emission, because these are indirect band gap materials. The materials used for the LED have a direct band gap with energies corresponding to near-infrared, visible, or near-ultraviolet light.
LED development began with infrared and red devices made with gallium arsenide. Advances in materials science have enabled making devices with ever-shorter wavelengths, emitting light in a variety of colors.
LEDs are usually built on an n-type substrate, with an electrode attached to the p-type layer deposited on its surface. P-type substrates, while less common, occur as well. Many commercial LEDs, especially GaN/InGaN, also use sapphire substrate.
Most materials used for LED production have very high refractive indices. This means that much light will be reflected back into the material at the material/air surface interface. Thus, light extraction in LEDs is an important aspect of LED production, subject to much research and development.
I-V diagram for a diode.
An LED will begin to emit light when the on-voltage is exceeded.
Typical on voltages are 2–3 volts.

20. Pagr atmintinė (Conventional) 10x64kB = 640kBF E D C B A
0600
0500
0400
0000
ROM BIOS
Video RAM
Pagr atmintinė (Conventional)
10x64kB = 640kB
Dos duomenys
ROM BIOS kintamieji ir duomenys
Pertraukties vektoriai 256x4B (2word) 1024B
I x86 mP atmintinės paskirstymas

23. Displėjus
Video plokštė (Adapter)
Pelytės
Klaviatūra
Pertraukiai IRQ ir DMA

24. Displėjus
Displėjus turi beveik visi kompiuteriai. Jų paskirtis - išvesti grafinę ir tekstinę informaciją. Pagal konstrukciją displėjai skirstomi į kineskopinius (taškinius, CRT) ir plokščiuosius (vektorinius, LTQ). Plokštieji dėl savo mažų matmenų plačiau naudojami nešiojamuose kompiuteriuose, tačiau vaizdo kokybe ir didesne kaina nusileidžia kineskopiniams.
Šiuo metu daugiausiai naudojamų kineskopinių displėjų parametrai pateikti lentelėje.

25. Vaizdo kokybė displėjaus ekrane priklauso nuo jo skiriamosios gebos (eilučių ir stulpelių skaičius ekrane), spalvingumo, kadrų dažnio, dažnių juostos. Dauguma displėjų patys prisiderina prie personalinio kompiuterio atvaizdavimo standarto.

26. Personalinio kompiuterio displėjuose, kaip ir televizoriaus ekrane, vaizdą piešia švytintis taškas, bėgdamas per ekraną. Elektroniniame vamzdyje tašką kuria elektronų spindulys, žadindamas ekrano vidinę pusę dengiantį liuminoforą. Nuo spindulio intensyvumo priklauso vaizdą sudarančių taškų šviesumas. Vaizdą taškas pradeda piešti iš kairiojo viršutinio ekrano kampo. Jis vienodu greičiu perbėga ekraną iki dešiniojo krašto, po truputėlį leisdamasis žemyn. Paskui staigiai grįžta prie kairiojo krašto ir pradeda piešti kitą vaizdo eilutę. Taip eilutė po eilutės jis piešia vaizdą iki ekrano apačios, o ją pasiekęs baigia piešti kadrą ir vėl pradeda naują. Displėjuje tuo pačiu metu galima matyti tik grafinį arba tekstinį vaizdą. Kišeniniams ir nešiojamiems personaliniams kompiuteriams naudojami plokštieji nespalvoti ir spalvoti, daugiausia skystųjų kristalų, ekranai. Skystųjų kristalų ekranai vartoja mažiausiai energijos, yra lengvi. Didžiausi jų trūkumai - inertiškumas ir prastesnis skaitomumas - sėkmingai šalinami. Taip pat yra ir plazminiai ekranai. Juose daugiausiai naudojamos neono dujos arba argono ir neono dujų mišinys, todėl jie švyti rausvai oranžine spalva. Displėjaus ekrano dydis (įstrižainė) matuojama coliais. Paprasčiausių kineskopinių displėjų ekranai būna 14 colių. Leidyboje ir kitur, kur reikia dirbti su smulkiais objektais, naudojami ir didesnės įstrižainės ekranai (15, 16 ar 17 colių). Norint sumažinti akims daroma poveikį, senesniems displėjams buvo gaminami specialus filtrai.

27. Nespalvotas displėjus

28. Spalvotas displėjus

29. Displėjaus parametrai
Ekrano įstrižainė: Ekrano dydis – tai dydis nuo vieno kineskopo kampo iki kito kineskopo kampo.Monitorių gamintojai papildomai fiziniams dydžiams dar nurodo realią vaizdo įstrižainę. Todėl, kad kineskopas įmontuotas į plastmasinį korpusą, tai realus matomas vaizdas ekrane daug mažesnis negu jo fizinis dydis.

30. Skiriamoji geba Kineskopų geba (Resoliution) priklauso nuo atstumo tarp artimiausių vaizdo taškų, spalvotame kineskope tarp triadų centru, milimetrais. Angliškai vadinamas Pich, Dot-Pitch, Tri-Dot-Pich. Nuo skiriamosios gebos priklauso vaizdo aiškumas. Didinant skiriamąją gebą, mažėja švytinčio taško (Pixel) matmenys, o kartu ir ekrano šviesumas, atsiranda mirgėjimas. Jis šalinamas didinant kadrų eilučių skleidimo dažnius. Optimali geba 17 colių monitoriui 1024x768 pikselių colyje. Šiuo metu didžiausia skiriamoji geba yra 1800x1440 pikselių (Monitorius ViewSonic P815). Tai žymiai daugiau negu spalvoto televizoriaus (800x625 pikselių) skiriamoji geba. Didžiausios skiriamosios gebos režime dirbti negalima, nes per smulkus vaizdas, bet maksimali geba yra vienas svarbiausių parametrų vertinant monitoriaus kokybę. Kuo didesnė maksimali skiriamoji geba, tuo geresnis monitorius.

31. Skleistinės dažnis Svarbiausias skleistinės parametras – vertikalus dažnis. Jis nurodo, kiek kartų per sekundę monitorius ekrane gali sukurti vaizdą. Žmogaus akis nebeskiria didesnio negu 72Hz kuriamo vaizdo, tačiau kuo ši reikšmė yra didesnė, tuo mažiau pavargsta akys. Būtina, kad video plokštė monitoriuje galėtų kurti vaizdą atitinkamu dažniu. Minimalus leistinas skleistinės dažnis 75Hz, bet prie šitokio dažnio vartotojas mato ekrano mirgėjimą patalpose apšviestose liuminescensinėmis lempomis, todėl būtina rinktis monitorių, kurio skleistinės dažnis ne mažesnis kaip 85Hz. Kineskopų tipai Monitoriuose naudojami du kineskopų tipai, kurie klasifikuojami pagal tinklelį. Monitoriai su taškų tinkleliu labiausiai paplitę – fokusui pagerinti juose naudojamas specialus tinkliukas, šviesos taškų vietai apibrėžti. Dažniausiai tokie monitoriai žymimi FST nuo (“flat square tube” – plokščias keturkampis kineskopas). Perkant monitorių patartumėm rinktis su plokščiu kineskopu.

32. Nuotolis tarp vaizdo taškų
Matuojamas milimetro dalimis nuotolis tarp taškų nurodo, kaip toli vienas nuo kito yra vienos spalvos šviesos taškai sudarantys vaizdą. Kuo mažesnis nuotolis, tuo ryškesnis ir kontrastingesnis vaizdas. Standartinis nuotolis yra 0,25 milimetro. Kuo mažesnis nuotolis tuo geresnis vaizdas.

33. 5. Europoje monitoriai turi atitikti CEE ir FCC standartus
5. Europoje monitoriai turi atitikti CEE ir FCC standartus. Eilė standartų tapo tokie populiarūs, kad šiuo metu tapo tarptautiniais, du iš šių standartų naudojami monitorių atestacijai. MPR-II, TCO’92 ir TCO’95. Standartas MPR-II sukurtas Švedijoje 1987 ir patvirtintas 1990 metais, siekiant reglamentuoti magnetinių, elektromagnetinių ir elektrostatinių laukų spinduliavimą. Jis nustato leidžiamas spinduliavimo normas. TCO standartas buvo sukurtas ir patvirtintas vėliau 1992 metais, juo buvo sugriežtinti standarto MPR-II reikalavimai darbui su monitoriais. Naujas papildytas TCO'92 standartas TCO’95 buvo papildytas reikalavimais ekologijai juos gaminant ir perdirbant medžiagas iš kurių buvo pagaminti monitoriai nepakeisdama reikalavimų spinduliavimui metais patvirtintas naujas standartas TCO’99. Yra taip pat ir kiti nacionaliniai standartai TUV, CSA, UL, kurių laikosi monitorių gamintojai.

34. Monitoriaus nustatymas
Pasikeitus apšvietimui reikalinga perderinti vaizdo kokybę, spalvotumą, ryškumą. Yra trys monitoriaus sistemų reguliavimo valdymo tipai: Analoginis, Skaitmeninis, Skaitmeninis su ekrano meniu.
Analoginis valdymas – tai paprasčiausi ratukai, ar mygtukai įmontuoti į visus senesnio modelio monitorius.
Skaitmeninis valdymas – tai valdymas panaudojus mikroprocesorių, kuris duoda daug tikslesnį nustatymą ir paprastesnis naudoti.
Dauguma skaitmeninio valdymo monitorių turi ekrano meniu, kuris pasirodo sužadinant nustatymą ir reguliavimą. Elektrinis valdymas turi specialią atmintį, kurioje įsimenami parametrai atjungus elektros energiją. Šis valdymas labai patogus, nes vartotojas mato patį nustatymo procesą.
Yra trys monitoriaus reguliavimo grupės: Pagrindinė, geometrinė ir spalvų.

35. Išvados
Jei 800x600 taškų raiškos vaizdo monitorius negali skleisti 85Hz, o 1024x768 taškų - 75 Hz dažniais, tai jo kokybė prasta. galima rinktis 17- colių įstrižainės monitorių. Nors yra galvojančių kitaip: geriau geras 17 colių, nei prastas 21 colių. Labai ryškų ir kontrastingą vaizdą užtikrina "Sony" monitoriai,gaminami su "Trinitron" kineskopais. Su šios technologijos kineskopais komplektuojami "MAG Innovision", NEC, "Smile", "Hitachi" kompanijų monitoriai.

36. Video plokštės pasirinkimas priklausomai nuo monitoriaus
Video plokštės pasirinkimas priklausomai nuo monitoriaus. Teisingas video plokštės pasirinkimas ypatingai svarbus pradedant 17 colių monitoriais. Žemesnės klasės monitoriams tinka bet kokia video plokštė, todėl, kad skleistinės dažnis neviršija 85 Hz. O su tokiu dažniu dirba bet kuri video plokštė. 17 colių monitoriams jau reikėtų rinktis žinomo gamintojo video plokštę, nes visi 17 colių monitoriai 800x600 režime palaiko 100 Hz skleistinės dažnį, vaizdo plokštė turėtu būti mažiausiai 2MB, palaikyti 16 milijonų spalvų. Renkantis geresnį monitorių, jei jo maksimali skiriamoji geba 1280x1024 reikalavimai video plokštei analogiška 17 colių monitoriui.

37. Jeigu maksimali geba 1600x1280, tai renkantis vaizdo plokštę reikia atkreipti dėmesį į:
Atmintis turi būti nemažiau 4MB, geba turi būti 1024x768. RAM DAC turi turėti skleistinės dažnį ne mažiau 175 Mhz, o dirbant su monitoriais palaikančiais gebą 1024x768 iki Hz, RAM DAC dažnis turi būti ne mažiau 200MHz. Monitoriams su maksimalia skiriamąją geba 1800x1440, ar didesne reikalinga speciali video plokštė su RAM DAC nuo 300 MHz. Gali iškilti klausimas, o kas bus jei pavyzdžiui dažnis RAM DAC bus žymiai mažesnis negu reikia. Iš tikrųjų jeigu šalia stovintis monitorius nebus prijungtas pire aukštos klasės video plokštės, bus sunku ką nors pastebėti. Bet atsiradus galimybei palyginti skirtumą iš karto pastebėsite. Esant mažam RAM DAC dažniui vaizdas bus “išskydęs”, t.y. atrodys, kad monitorius blogai sureguliuotas.

38. Grafinės plokštės elementai
Grafinėje plokštėje visuomet yra mikroschema su vaizdo sistemos BIOS, taktinių impulsų generatorius, kuris formuoja formuoja vaizdo sistemai valdyti ir sinchronizuoti reikalingus impulsus, vaizdo atmintis (vRAM), displėjaus procesorius (RAMDAC), paverčiantis iš vRAM ateinančius skaitmeninius signalus analoginiais, kurie valdo displėjaus ekraną. Taip pat yra grafinis procesorius, kuris atlieka displėjaus procesoriaus funkcijas ir pavaduoja CP formuojant bei valdant vaizdus. Visos grafinės plokštės su pagrindine PK plokšte sujungiamos įstatant jas į vietinės magistralės lizdą. Daugelyje grafinių plokščių dar yra lizdai papildomoms vaizdo atminties mikroschemoms įdėti, taip pat jungtis papildomiems įtaisams prijungti.
Senesnėse plokštėse yra VGA,26 kontaktų VAFC arba VMS jungtis. Dabar naudojama AGP jungtis. AGP (Accelerated Graphics Port) –jungtis vieo adapteriui prie atskiros AGP magistralės turinčios tiesioginį išėjimą į sistemos atmintį.

39. Plokštės standartai
Pačios pirmosios atsirado MDA standarto video plokštės, kurios dirbo tik tekstiniu rėžimu (4025 arba 8025 simboliai), pirmasis spalvotas grafinis video valdiklis CGA (320200 taškai, 16 spalvos; 640200 taškai, 2 spalvos) ir vienspalvis grafinis video valdiklis Hercules (720480 taškų). Paskutinis iš tos kartos ir išlikęs iki mūsų dienų yra IBM video valdiklis VGA (640480 taškų, 16 spalvų ir 320200 taškų, 256 spalvų). Jo ilgaamžiškumą sąlygoja tai, kad monitorius naudoja analoginį signalą RGB formatu. Vėliau beveik visi monitoriai tapo analoginiai, kas leido pasirinkti laisvą kombinaciją monitorius-video valdiklis (VGA korta nebuvo naudojama su EGA monitoriumi). RGB metodu spalva formuojama iš trijų spalvų (Red-raudonos, Blue-mėlinos ir Green-žalios). VGA, kad aprašytų kiekvienos spalvos intencivumą nusako 6 skiltys, tai leidžia sukurti iki 218(262144) atskirų spalvų ( bet ne daugiau kaip 256 vienu metu).VGA tapo standartu, kuriuo gali dirbti bet koks video valdiklis ir bet kokia operacinė sistema.

40. SVGA
Po VGA skirtingi gamintojai išleido daug video adapterių, kurie nesuderinami tarpusavyje. Windows 3,1 ir 95 ir taip pat OS/2 privertė gamintojus aprūpinti savo produkcija šias operacines sistemas išleidžiant jiems draiverius ir video rėžimo palaikymą, kuris buvo įteisintas VESA asociacijos (Video Electronic Standards Association), kaip standartas. Video rėžimai, aplenkiantys VGA savo spalvingumu pradėti vadinti Super VGA arba SVGA. Taip pat pradėta gaminti video valdikliai ir monitoriai dirbantys tuo rėžimu. Šiuo metu VESA SVGA ir SVGA standartams taikomi standartai

42. Video plokštės galimybės
Turimo video plokštės galimybes apsprendžia jo viduje esanti video atmintis. VGA –video valdiklis paprastai turi 256 Kbaitų atminties, ankstesniems SVGA ir nebrangiems notbukams video plokštėms budinga naudoti 512Kbaitų ir 1Mbaito video atminties, šiuolaikiniai video adapteriai pradinio ir vidutinio lygio turi 2, 2,25 ir 4 Mbaitus o naujausi gaminiai yra aprūpinti nuo 8iki 32 Mbaitų video atminties. Kokia atmintis būtina, kad palaikytų vieną ar kitą rėžimą, nustatoma labai paprastai: užtenka sudauginti taškų vertikalų ir horizantalų skaičių su bitų skaičiumi ir padalinti gautą reikšmę iš 8 (bitu skaičius baite). Taip galima gauti maksimalų išplėtimą skirtingoms video atmintims:

43. Čia pateikti maksimalūs išplėtimai, nuo kurių pradedant palaikomas spalvos ryškumas. Matyti, kad 8Mbaitų video atmintis patenkina visus šiandien įmanomus reikalavimus visų dydžių monitoriams. Daug video atminties reikia tik palaikyti trimatei funkcijai.

44. RAMDAC dažnis
Sekantis svarbus video plokštės parametras yra maksimalus generatorius RAMDAC (Random Access Memory Digital to Analog Converter )darbo dažnis, kuris turi spėti perbėgti visus taškus tiek kartų, kiek kartų per sekundę yra perpiešiamas vaizdas, kadangi vienu laiko momentu jis gali apdirbti tik vieną tašką. Prie patariamo VESA taktinio dažnio kadrų keitimasis yra 85Hz, RAMDAC turi sudaryti kaip minimum:
640  x  480 — 27  МHz;
800  x  600 — 41  МHz;
1024  x  768 — 67  МHz;
1152  x  864 — 85  МHz;
1280  x  1024 — 112  МHz;
1600  x  1280 (arba 1200) — 175  МHz;
1800  x  1350 — 207  МHz.
Praktikoje šis dažnis didesnis, kadangi egzistuoja priešingas spindulio ėjimo keitimas, kurio metu vaizdas neduodamas, todėl išvardintus duomenis reikia padidinti 10-20%. Dauguma masinių video kortų aprūpinti RAMDAC MHz procesoriumi, bet to neužtenka 12801024 darbo rėžimui, tai aktualu monitoriams kurių skersmuo 19 colių imtinai.

45. Specialios vaizdo apdorojimo plokštės
Personaliniu kompiuteriu galima įvairiai apdoroti vaizdus, pavyzdžiui: retušuoti, padidinti kontrastą, pakeisti vaizdo spalvas ir elementus, deformuoti ir transformuoti vaizdą, maišyti televizinį ir personalinio kompiuterio sukurtą vaizdą ir t.t. norint vaizdą į personalinį kompiuterį įvesti iš vaizdo magnetofono, TV imtuvo arba personaliniame kompiuteryje sukurtą vaizdą įrašyti į vaizdo juostą ar stebėti televizoriaus ekrane, reikia įsigyti specialias plokštes, suderinančias personalinį kompiuterį ir televizinio vaizdo standartus. Vaizdo plokštes pagal naudojimą galima suskirstyti į keturias grupes:
plokštės televiziniam kadrui arba vaizdui įvesti į kompiuterį. Jos analoginį televizinio vaizdo signalą paverčia skaitmeniniais kompiuterio standarto (VGA, SVGA) signalais (diskretizuoja, kvantuoja, koduoja spalvas);
    plokštės kompiuterio vaizdui paversti televiziniu vaizdu (VGA/ TV converter - VGA/TV keitikliai). Jos skaitmeninius kompiuterio signalus paverčia analoginiu televizinio vaizdo signalu;
plokštės televiziniam ir kompiuterio generuojamiems vaizdams įterpti vieniems į kitus (Video Overlay Card). Jos ne tik suderina kompiuterį ir televizinio vaizdo signalus, bet ir sugeba kompiuterio kuriamą vaizdą ir televizinius vaizdus įterpti vieną į kitą.
plokštės MPEG (Motion Picture Expert Group) metodu užkoduotiems animaciniams vaizdams atkurti.

46. Yra plokščių, atliekančių visas minėtas operacijas realiu laiku, t. y
Yra plokščių, atliekančių visas minėtas operacijas realiu laiku, t.y. apdorojančių kadrų per sekundę. Kai kurios vaizdo plokštės turi stereofoninius garso įėjimus, su jomis labai patogu įgarsinti sukurtus vaizdinius siužetus. Yra plokščių,skirtų įvesti pavieniams kadrams bei jiems paversti kompiuterio standarto vaizdu, ir plokščių, sugebančių įvesti į kompiuterį televizinį vaizdą realiu laiku.

47. 3dfx Voodoo3 3500TV
Plokštė turi AGP interfeisą ir 16 Mb 5.5 ns SDRAM, kurios moduliai išdėstyti abiejose plokštės pusėse. Plokštėje yra TV-tiuneris, vaizdą kopijuojanti mikroschema ir TV išvadas. Be išorinės jungties televizinei antenai plokštėje yra jungtis skirta susijungti su signalo įrenginiu-komutatoriu, kuris turi monitoriaus jungtį. Šiame komutatoriuje yra TV išvado ir analoginio signalo priėmimo jungtis, o taip pat stereo signalo priėmimo jungtis. Plokštė turi praktiškai didžiausią šiandien čipseto darbo dažnį MHz. Dėl ko plokštė labai stipriai kaista. Nors ji turi didelį aušiklį, patartina pagrindinėje plokštėje sumontuoti papildomą aušinimą. Įmontuotas į čipą RAMDAC turi vieną aukščiausių dažnių MHz, kas suteikia plokštei puikią 2D-grafiką.

48. ASUS AGP-V6600 SGRAM
Plokštė turi NVIDIA GeForce 256 čipsetą ir AGP 2x/4x interfeisą. Plokštėje yra 32 Mbaitai 5ns SGRAM atminties, išdėstytos abiejose mikroschemos pusėse. Plokštė turi SDRAM ir SGRAM atmintį. Darbo dažniai - 120/166 MHz. RAMDAC MHz. Tai suteikią gerą 2D-grafikos kokybę. Palaikomi API Direct3D ir OpenGL.
Pats žymiausias GeForce 256 ypatumas - tai geometrinis koprocesorius, kuris palaikant programoms gali atlikti svarbiausias trimatės scenos kurimo funkcijas: koordinačių transformavimą ir apšvietimo apskaičiavimą (T&L).

49. Grafinis procesorius

50. Specialiosios vaizdo plokštės
Trimačio vaizdo (3D) spartintuvai (akseleratoria) – tai kompiuterio aparatinės priemonės, pagreitinančios erdvinių objektų atvaizdavimą plokščiajame ekrane. Juose vartojami grafiniai procesoriai prisiima didžiąją dalį darbo, susijusio su 3D koordinačių (plotis/aukštis/gylis) konvertavimu į 2D koordinates (plotis/aukštis), objektų paviršių “užpaišymu” bei kitomis operacijomis. Tokiu būdu ne tik žymiai pagreitėja trimetės grafikos pateikimo greitis , bet ir mažiau apkraunamas kompiuterio procesorius (CPU), kuris tuo metu gali atlikti kitas užduotis.

51. Veikimas
Tam, kad sudėtingas erdvinis vaizdas pasirodytų ekrane, kompiuteris turi išspręsti aibę geometrinių užduočių ir atlikti begales matematinių operacijų. 3D objektų projektavimo ir atvaizdavimo ekrane eigą galima suskirstyti į kelis žingsnius:
Skaidymas
Visų trimačių objektų paviršiai suskaidomi į daugiakampius , dažniausia –į trikampius. Taip žymiai sumažėja 3D scenos aprašymui reikalingas informacijos kiekis ir supaprastinami būsimieji skaičiavimai. Kiekvieno trikampio padėtis erdvėje apibrėžiama trimis taškais, kiekvienas kurių turi tris koordinates (x, y, z). kiekvienas taškas gali turėti savo spalvą bei skaidrumą apibūdinančias vertes. Kartais trikampiams priskiriamas ir paviršiaus atspindžio koeficientai.

52. Geometrinės transformacijos: Visų 3D objektų (trikampių) koordinatės paskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, kur yra stebėjimo taškas.
Apšviestumo skaičiavimai: Apskaičiuojamas objektų apšviestumas. Atsižvelgiant į šviesos šaltinių bei objektų tarpusavio padėtį, apšviestumo reikšmę įgauna kiekvienas trikampio kampas.
Rastrinio vaizdo kūrimas
Šis etapas reikalauja daugiausia skaičiavimų ir būtent juos atlieka trimatis akseleratorius. Šis etapas atitinkamai skaidomas į žingsnius:
a)konvertavimas į dvimatę grafiką
b)nematomų plokštumų pašalinimas
c)paviršių padengimas bei atsižvelgimas į geometrinę perspektyvą
briaunų sugludinimas, atspindžiai, šėšėliai
Po šio etapo tekstūros ir objektų geometrinės koordinatės iš kompiuterio RAM perkeliamos į akseleratoriaus atmintį
5.Vaizdo pateikimas

53. ATI TV tiuneris
Jis naudingas tiems, kas turi kabelinės televizijos įvadą, nuosavą palydovinės televizijos imtuvą, videokamerą, videomagnetofoną. Tai puikus įrankis prezentacijoms bei kompiuterių reklamai: įspūdingi “multimedia” efektai už prieinamą kainą. Dar viena panaudojimo sritis – video įrašų analizavimas. ATI TV tiuneris gali padidinti bet kurią judančio video vaizdo sritį; atskirus kadrus galima įrašyti į diską, atspausdinti. Turint pakankamai greitą kompiuterį, galima įrašyti judantį vaizdą pakankamai didele raiška ir redaguoti video medžiagą specialiomis programomis.

54. Vaizdo kamera
Skaitmeninė kamera (toliau kamera) - tai sudėtingas elektroninis prietaisas, tai tam tikra fotoaparato ir kompiuterio (multimedijinės informacijos nešėjo) simbiozė , turinti vis didesnę prasiskverbimo į multimediją  tendenciją. Iš tikrųjų, iš vienos pusės pačios paprasčiausios fotokameros atributai (objektyvas, fotoblykstė, vaizdo ieškiklis), iš kitos - visai ne fotografiniai komponentai (atmintis, skystųjų kristalų ekranas, programiniė įranga ir pan.). Supaprastintame variante kameros darbo algoritmas, kaip fotoaparato, susideda iš 5-ių etapų: 1 etapas-  objektyvas formuoja vaizdą registravimo įrenginyje (toliau matrica); 2 etapas-  valdant procesoriui, vyksta vaizdo skaitymas iš matricos; 3 etapas-  skaitymo procese procesorius vaizdą perveda į skaitmeninį formatą, suspaudžia ir užrašo informacijos nešėjuje (atmintyje); 4 etapas-  nufotografuoto "kadro" peržiūra skystųjų kristalų ekrane arba paprasčiausiame televizoriuje (yra galimybė panaikinti "nekokybišką" kadrą ); 5 etapas-  "kadro" įtraukimas  į įprastinį kompiuterį ir tolimesnis darbas su juo. Iš šių etapų tiktai pirmasis yra grynai fotografinis, kiti - iš kompiuterinės srities.

56. Skaitmeninės kameros 

57. Skaitmeninis fotoaparatas
MDX- 8000
Aukštos skiriamosios gebos skaitmeninis fotoaparatas, įrašantis ir perduodanti ne tik vaizdą, bet ir garsą.
"UMAX" skaitmeniniu fotoaparatu "MDX- 8000"  galite įamžinti  kompiuteryje daugybę žavingų pasaulio vaizdų. Puikios kokybės nuotraukos, lydimos garso, neleis pamiršti nuostabių  akimirkų. Jas nesikuklindami galėsite parodyti visiems savo asmeninėje interneto svetainėje, panaudoti verslui ir pan.
Savybės:
Didelė skiriamoji geba ir 30 bitų spalvinė kokybė paryškina detales ir pagyvina fotografijos spalvas
Įtaisytas mikrofonas leidžia kiekvieną nuotrauką įgarsinti 5 sekundėms
2 MB keičiama atmintis talpina 89 aukščiausios kokybės nuotraukas arba 133 standartines nuotraukas
RS- 232 nuosekliąja jungtimi fotokamera lengvai prijungiama prie kompiuterio       

58. MDX- 8000

59. Stereo akinai Wicked3D eyeScream koplektacija:
valdiklis turi dvi jungtis, kurios skirtos prijungti monitorių ir vaizdo plokštę, ir taip pat jugtis maitinimui ir siųstuvui prijungti:
Siųstuvas infraraudonaisiais spinduliais valdo akinius. Jis montuojamas prie monitoriaus ir turi jungiklį “tolimas signalas - artimas signalas“, skirtą akinių valdymo režimui pasirinkti priklausomai nuo vartotojo nuotolio:
Stereo akiniai su galimybe reguliuoti nuotolį tarp poliarizuotų stiklų ir infraraudonųjų spindulių imtuvo. Jiems reikalingi du elementai (baterijos). Akiniai įsijungia tik pilnai juos išskleidus. Jie yra kokybiškai pagaminti ir neturi kokių nors nevykusių detalių, kurios trukdytų veidui.
 9 voltų maitinimo blokas.

60. Stereo akinai

61. IRQ
IRQ (Interrupt ReQust – pertraukimo užklauas) – vieno kompiuterio mazgo signalas reikalaujantis procesoriaus dėmesio šitam mazgui, atsiranda atsitikus tam tikram įvykiui (Pvz:paspaudus klavišą, baigus įrašymą į diską ir t.t). PC turi 15 IRQ, kurių dalis naudojama vidiniams sisteminės plokštės valdikliams, o likę naudojami standartiniams adapteriams arba visai nenaudojami.
0-sisteminis laikmatis;
1-klaviaitūros kontroleris;
2-grįžtamojo kadro signalas (EGA\VGA);
3-paprastai COM2/COM4;
4-paprastai COM1/COM3;
5-HDD kontroleris (XT), paprastai laisvas AT;
6-FDD kontroleris;
7-LPT1, tačiau dauguma LPT kontrolerių jo nenaudoja;
8-realaus laiko laikrodis su autoniminiu maitinimu (RTC);
9-lygiagretus IRQ2;
10-nenaudojamas;
11-nenaudojamas;
12-paprastai PS/2 tipo pelės kontroleris;
13- matematinis koprocesorius;
14-paprastai IDE HDD kontroleris (pirmas kanalas);
15- tas pats tiktai 2 kanalas.

62. DMA
DMA (Direct Memory Access-tiesioginė kreiptis į atmintį) – duomenų pasikeitimo tarp vidinio įrenginio ir atminties būdas nedalyvaujant procesoriui. Tai gali žymiai sumažinti procesoriaus apkrovimą ir padidinti bendrą sistemos darbingumą. DMA rėžimas atlaisvina procesorių nuo elementaraus duomenų persiuntinėjimo tarp vidinių įrenginių ir atminties, atiduodant šį darbą DMA kontroleriui; procesorius tuo metu gali apdoroti kitus duomenis ar uždavinius. PC AT turi 7 (XT –4) nepriklausomus DMA kontrolerio kanalus:
0-atminties regeneravimas kai kuriuose plokštėse;
1-nenaudojamas;
2-FDD kontroleris;
3-XT HDD kontroleris, AT nenaudojamas;
5-6-7-nenaudojami.