1. Pasaulio bendrijos pastangos įtakoti rūkymo epidemijos plitimą
Paskaita
Profesorius Vilius GRABAUSKAS
Kauno medicinos universitetas
Tęstinių studijų programa “Aktualūs diagnostikos ir gydymo klausimai bendrosios praktikos gydytojams”.
Ciklas: Rūkymas – širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys”.

2. Pranešimo tikslas Priminti tabako vartojimo įtaką LNL išsivystymui
Apžvelgti tarptautines pastangas bei patirtį, siekiant
suvaldyti tabako vartojimo epidemiją
Įvardinti moksliniais tyrimais įrodytus būdus, padedančius
pažaboti tabako vartojimo plitimo epidemiją
Pristatyti PSO tabako kontrolės konvencijos principus
Aptarti tabako vartojimo mažinimo pastangas Lietuvoje

3. Pirmasis signalas apie tabako kancerogeniškumą - gyd. J
Pirmasis signalas apie tabako kancerogeniškumą - gyd. J. Hill`o pranešimas apie nosies naviką šniaukščiančiam tabaką 1761 m.
R. Wirchow`o pypkės rūkorių lūpos vėžio aprašymas 18 a.

4. Nikotino betarpis efektas
mažos dozės stimuliuoja smegenų žievę
didelės dozės veikia relaksuojančiai
Nikotino ir daugumos iš 4000 kitų junginių, esančių tabako dūmuose pragaištingas poveikis vystosi iš lėto ir pasireiškia po dešimtmečių.

5. Anglijos gydytojų studija:
Vyresnių nei 35 m. rūkančių ir nerūkančių vyrų išgyvenamumas (1951–1991)
Išgyvenamumas proc.
100
Niekad nerūkę 80
80% 60
50% 40
Notes:
This well-known study began with 34,439 male British doctors in 1951, and examined their causes of death over 40 years, to This chart shows overall survival rates for smokers and non-smokers, with smokers subdivided by the amount they were smoking at the time their final questionnaire was returned.
The most notable differences are in the proportions who die between 35 and 69 years of age, which vary from 20% in non-smokers to 41% in cigarette smokers as a whole and to 50% in those who smoke 25 or more cigarettes per day.1
Even after middle age, the differences between annual mortality rates for smokers and non smokers remain high. Of those alive at 70, the probability of surviving to 85 is 41% in non-smokers compared with 21% in smokers.1
Reference:
1. Doll R, Peto R, Wheatley K, et al. Mortality in relation to smoking: 40 years’ observations on male British doctors. British Medical Journal 1994; 309:901–911.
33%
Rūkoriai:
1–14 CPD 20
15–24 CPD
25 CPD 8% 40 55 70 85
100
Age
1. Doll R, et al. British Medical Journal 1994; 309:901–911.

6. TABAKO VARTOJIMO SUKELTOS MIRTYS
PSO EKSPERTŲ APIBENDRINTI DUOMENYS TEIGIA, JOG KAS ANTRAS
RŪKORIUS ŽŪSTA DĖL TABAKO SUKELTŲ LIGŲ
TABAKAS YRA MAŽIAUSIAI 25 LIGŲ PRIEŽASTIS (90% - PLAUČIŲ
VĖŽIO, 75% - LOPL , 25% - MIOKARDO INFARKTO ir t.t.)
EUROPOJE TABAKO VARTOJIMAS 2002 m. SUKĖLĖ 1.25 mln. MIRČIŲ
(~ MIRČIŲ KASDIEN, KAS ATITIKTŲ 25 DIDELIŲ AVIALAINERIŲ
KATASTROFOMS)
LIETUVOJE KASMET DĖL TABAKO VARTOJIMO ĮVYKSTA
MIRČIŲ

7. Tabako vartojimo įtaka visuomenės sveikatai pasaulyje
Trečdalis pasaulio suaugusių gyventojų rūko
Priskaičiuojama 1.2 milijardo rūkorių
Tikėtina, kad metais rūkorių skaičius pasieks 1.6 milijardo
Rūkymas lemia kas 10 mirtį pasaulyje
Rūkymas lemia 4 milijonus mirčių kasmet, kasdien
Notes:
Approximately one-third of the adult global population smokes. This represents approximately 1.2 billion people.2
Each year, tobacco causes approximately 4 million deaths throughout the world – 11,000 every day.1
References:
1. The World Bank. Curbing the epidemic: governments and the economics of tobacco control. 1999
2. Corrao MA, Guindon GE, Cokkinides V, et al. Building the evidence base for global tobacco control. Bulletin of the World Health Organization 2000; 7: 884–890.
1. The World Bank. Curbing the epidemic: governments and the economics of tobacco control
2. Corrao MA, et al. Bulletin of the World Health Organization 2000; 7:884–890.

8. Prognozuojamos tabako sukeltos mirtys tarp 1990 ir 2020 metų
Milijonai 9
1990
2020 8 7 6 5 4 3 2 1
Notes:
World deaths from tobacco are set to rise from 3.0 million in 1990 to 8.4 million in
This increase will not be shared equally as deaths in developed regions are expected to rise 50% between 1990 and 2020, while those in developing countries will soar almost four-fold.1
The largest increase is estimated to be in China, from 0.82 million deaths in 1990 to 2.2 million in
References:
1. Murray CJL & Lopez AD. Assessing the burden of disease that can be attributed to specific risk factors. In Ad Hoc Committee on Health Research Relating to Future Intervention Options. Investing in Health Research and Development. Geneva: World Health Organization; 1996.
Išsivysčiusios šalys
Besivystančios šalys
Pasaulis
1. Murray CJL & Lopez AD. Assessing the burden of disease that can be attributed to specific risk factors. In Ad Hoc Committee on Health Research Relating to Future Intervention Options. Investing in Health Research and Development. Geneva: World Health Organization; 1996.

9. Tabako vartojimo sukeliamos visuomenės sveikatos problemos Europoje
Tabakas lemia virš 0,5 mln. mirčių ES
Pusė šių mirčių įvyksta m. amžiaus populiacijoje
Tabakas yra 90 proc. plaučių vėžio priežastimi
Dėl tabako vartojimo prarandama 20–25 darbingi gyvenimo metai
Notes:
In Europe, as in other developed countries, cigarettes are more lethal than handguns, hard drugs, suicide, AIDS and road traffic accidents combined. Over 500,000 deaths are related to tobacco use each year in the countries of the European Union – about one every minute.1
In the European Union, 90% of lung cancers in men are caused by smoking tobacco.1
Overall 20–25 productive years are lost per death from smoking.1
References:
1. Roussos C. Banning tobacco advertisements: Is there a question? European Respiratory Journal 1998; 11:1–3.
2. European Commission. Tobacco. Prevention Progress in Community Public Health. European Commission 1997;2.
1. Roussos C. European Respiratory Journal 1998; 11:1–3.
2. European Commission. Tobacco. Prevention Progress in Community Public Health. European Commission 1997

10. Mirtys nuo tabako sukeltų ligų per ateinančius 50 metų
Jei dabartinės tendencijos nesikeis
Jei iki 2020 m. pradės rūkyti per pus mažiau žmonių
Jei iki 2020 suaugusių rūkančių sumažės pusiau
520
500
340
Mirtys (milijonais)
Metai

11. TABAKO NAUDOJIMO POKYČIAI PASAULYJE
Viso padidėjo 7,1%
Afrikoje 45%
Azijoje 22%
Lotynų Amerikoje 24%
Sumažėjo
Anglijoje 22%
JAV 9%
Norvegijoje 9%
Suomijoje 6,7%
Kanadoje 4%
N.Zelandijoje 5,5%

12. Tabako kontrolė - viena iš svarbių veiklos sričių:
Pasaulinėje sveikatos organizacijoje
Nacionalinėse profesinėse onkologų ir kardiologų draugijose
Tarptautinėje onkologų draugijos asociacijoje
Europos Sąjungoje
Tarptautiniame vėžio tyrinėjimo centre

13. G.H. BRUNDTLAND, PSO GEN. DIREKTORĖ
PASAULIO SVEIKATOS ASAMBLĖJA 2000 m. PATVIRTINO GLOBALIĄ KOVOS SU LĖTINĖMIS NEINFEKCINĖMIS LIGOMIS STRATEGIJĄ, KURIOJE PRIORITETAS SUTEIKTAS KOVAI SU TABAKO VARTOJIMO EPIDEMIJA, KAIP IŠSKIRTINIU LENGVAI IDENTIFIKUOJAMU IR IŠ PRINCIPO REGULIUOJAMU RIZIKOS VEIKSNIU
G.H. BRUNDTLAND, PSO GEN. DIREKTORĖ

14. 56 Pasaulio sveikatos asamblėja, 2003 05 21
Pasaulio sveikatos organizacija pirmą kartą pasinaudojo jos konstitucijos 19 straipsniu ir 49-osios Pasaulio sveikatos asamblėjos sprendimais ( , PSA ir , PSA ) ir inicijavo Tabako kontrolės konvencijos rengimą.
Derybų pradžia m. spalis. Pabaiga m. kovo 1 d.
56 - osios Pasaulio sveikatos asamblėjos sprendimu TTKK pritarta.

16. PSO TABAKO KONTROLĖS KONVENCIJA, 2005
...MOKSLINIAIS TYRIMAIS ĮRODYTA, KAD TABAKO VARTOJIMAS IR PRIVERSTINIS KVĖPAVIMAS TABAKO DŪMAIS SUKELIA MIRTĮ, LIGAS BEI NEĮGALUMĄ
  PSO TABAKO KONTROLĖS KONVENCIJA, 2005

17. PSO TABAKO KONTROLĖS KONVENCIJA, 2005
TABAKO EPIDEMIJOS PLITIMAS YRA PASAULINĖ PROBLEMA, TURINTI SUNKIŲ PASEKMIŲ VISUOMENĖS SVEIKATAI IR REIKALAUJANTI KUO PLATESNIO TARPTAUTINIO MASTO BENDRADARBIAVIMO BEI VEIKSMINGO VISŲ VALSTYBIŲ REAGAVIMO
PSO TABAKO KONTROLĖS KONVENCIJA, 2005

18. Konvencijos tikslas:
apsaugoti dabartinę ir būsimąsias kartas nuo kenksmingų tabako vartojimo ir priverstinio kvėpavimo tabako dūmais sveikatos, socialinių, aplinkos ir ekonominių pasekmių.

19. Rūkymo reklamos uždraudimo įtaka
Šalis Reklamos draudimas Rūkymo paplitimo sumažėjimas
Norvegija %
Suomija %
Kanada %
Naujoji Zelandija %
Prancūzija %
Notes:
Countries introducing advertising bans alongside other tobacco control measures have experienced falls in smoking prevalence ranging from 4 to 9%.1
In the UK, Dr Clive Smee, Chief Economic Adviser to the Department of Health, published a comprehensive review of the link between advertising and tobacco consumption in Reviewing the impact of the advertising bans that had been enacted at the time, he concluded that, “in each case, the banning of advertising was followed by a fall in smoking on a scale which cannot be reasonably attributed to other factors.”2
References:
1. Willemsen MC & de Blij B. Tobacco advertising. Fact sheet. International Union Against Cancer (UICC)
Via: (accessed June 2002)
2. Action on Smoking and Health. Tobacco Advertising and Promotion Bill. The case for the UK tobacco advertising ban. ASH, London, UK. October 2001.
Via: (accessed June 2002)
1. Willemsen MC & de Blij B. Tobacco advertising. Fact sheet. International Union Against Cancer (UICC) Via: (accessed June 2002)

21. Sveikatos priežiūros profesionalų galimybės įtakoti rūkymo įpročius
Mažiausia 70 proc. rūkorių apsilanko pas gydytoją bent kartą per metus
Daugiau nei 50 proc. rūkorių lankosi pas odontologą kasmet
Daugelis rūkorių reguliariai kontaktuoja su farmacininkais, slaugytojais ir kitais SP specialistais
Didžioji dalis rūkorių nori mesti rūkyti
33–46 proc. rūkorių kasmet bando mesti rūkyti
SP specialistų rekomendacija cituojama kaip svarbus veiksnys mesti rūkyti
Egzistuoja efektyvaus gydymo būdai
Notes:
This slide shows some of the factors that contribute to the great opportunity HCPs now have to reduce the loss of life, health and happiness caused by tobacco use. The information is predominantly taken from the US Department of Health and Human Services/Public Health Service Guideline: Treating Tobacco Use and Dependence.1
Importantly, in recent years, the development of a number of effective treatments for tobacco dependence offers HCPs the greatest opportunity yet to help more smokers to quit successfully.
Reference:
1. Fiore MC, Bailey WC, Cohen SJ, et al. Clinical Practice Guideline: Treating Tobacco Use and Dependence. US DHHS/PHS, June 2000.
2. Parrot S, Godfrey C, Raw M, et al. Guidance for commissioners on the cost-effectiveness of smoking cessation interventions. 3. Effectiveness. Thorax 1998; 53 (S5):S11–S16.
1. Fiore MC, et al. Clinical Practice Guideline: Treating Tobacco Use and Dependence. US DHHS/PHS, June 2000.
2. Parrot S, et al. Thorax 1998; 53 (S5):S11–S16.

22. Svarbiausi veiksniai skatinantys mesti rūkyti?
Sutarimo dažnis tarp visų šalių
Gydytojo patarimas
Rūpestis vaikų ir šeimos sveikata
Sveikatos sutrikimo rizikos suvokimas
Rūpestis vaikų ateitimi
Tabako akcizų kėlimas
Vaistininko patarimas
Notes:
This slide, using data from the Pan-European Smoking Survey,1 shows smokers’ rates of agreement with some factors that may influence future quit attempts.
The information shown is mean data across all 17 countries participating in the survey, and shows that current smokers in Europe consider their doctor’s advice to be an important factor in their decision to quit.
Reference:
1. Boyle P, Gandini S, Robertson C, et al. Characteristics of smokers’ attitudes towards stopping. European Journal of Public Health 2000; 10 (3 S):5–14
Slaugytojo patarimas
Odontologo patarimas
Konsultacijos telefonu
1. Boyle P, et al. EJPH 2000; 10 (3 S):5–14

23. SP specialistų patarimai ir konsultacijos: Europos rūkymo įpročių tyrimas50
Vyrai
MOterys 36 40 33 30 20 13 11 10
Notes:
This slide, using data from the Pan-European Smoking Survey,1 shows that only around one third of smokers have been advised to stop smoking by their doctor and that only around 14% have been counselled about the assistance available to help them to stop.
Smokers’ favourable attitude to doctors’ advice, as shown in the previous slide, means that increasing the provision of HCP advice and counselling is likely to increase the number of quit attempts made by European smokers.
Reference:
1. Boyle P, Gandini S, Robertson C, et al. Characteristics of smokers’ attitudes towards stopping. European Journal of Public Health 2000; 10 (3 S):5–14
Ar Jūsų gydytojas patarė mesti rūkyti?
Ar Jūsų gydytojas konsultavo kaip mesti rūkyti?
1. Boyle P, et al. EJPH 2000; 10 (3 S):5–14

24. Europa be tabako 1987-91 1st Action Plan for a Tobacco-free Europe
Akcentuojamas tarpžinybinis bendradarbiavimas
nd Action Plan for a Tobacco-free Europe
Pabrėžiama nacionalinių programų svarba ir bendradarbiavimas su
Vidurio bei Rytų Europa
rd Action Plan for a Tobacco-free Europe
Formuojami konkretūs siekiai bei pabrėžiama tarptautinio
bendradarbiavimo svarba
2002 – European Strategy for Tobacco Control (ESTC)

25. Pasaulio sveikatos organizacijos ir Pasaulio banko rekomenduojami veiksmingiausi tabako kontrolės būdai
Sistemingas tabako kainų didinimas
Tabako reklamos ir rėmimo draudimas
Rūkymo ribojimas viešose vietose
Pagalba norintiems mesti rūkyti
Efektyvi antireklama
Griežta kontrabandos kontrolė

26. Strateginis planas nacionalinių programų įgyvendinimui
1. Priemonės skirtos tabako produktų poreikio mažinimui (tarp jų ir pagalba metantiems rūkyti)
2. Priemonės skirtos tabako produktų pasiūlos mažinimui
3. Informacinės sistemos sukūrimas (stebėsena, vertinimas, sklaida)

27. Lietuvos pastangos kontroliuoti tabako vartojimo epidemiją

28. PROPORCIJA RŪKYMO, ALKOHOLIO BEI TRAUMŲ SĄLYGOTŲ MIRČIŲ 15-64 m
PROPORCIJA RŪKYMO, ALKOHOLIO BEI TRAUMŲ SĄLYGOTŲ MIRČIŲ m. AMŽIAUS LIETUVOS POPULIACIJOJE 60 50 40
RŪKYMAS 30 20
TRANSPORTO TRAUMOS
ALKOHOLIS 10 90 91 92 93 94 95 96 97 98 99 00 01 02 03

29. PROBLEMOS APIMTIS IR SVARBA (1)
LIETUVOJE RŪKO BEVEIK KAS ANTRAS SUAUGĘS VYRAS IR KAS
SEPTINTA MOTERIS
PER ATKURTOS LIETUVOS NEPRIKLAUSOMYBĖS LAIKOTARPĮ
RŪKYMO ĮPROČIŲ PLITIMAS TURĖJO ŽENKLIAI NEIGIAMAS
TENDENCIJAS:
• TARP VYRŲ MAŽAI KITO
• TARP MOTERŲ ŽENKLIAI IŠAUGO (TARP JAUNŲ MOTERŲ NET
IKI 5 KARTŲ)
• TARP 11 – 15 m. AMŽIAUS MOKSLEIVIŲ IŠAUGO VIDUTINIŠKAI
3 KARTUS

30. PROBLEMOS APIMTIS IR SVARBA (2)
LIETUVOJE NĖRA ATLIKTA IŠSAMESNIŲ MOKSLINIŲ TYRIMŲ,
ĮVERTINANČIŲ VISUMINĘ TABAKO VARTOJIMO PASEKMIŲ
EKONOMINĘ ŽALĄ
TAČIAU
REMIANTIS TOKIŲ ŠALIŲ KAIP ANGLIJA AR SUOMIJA PASKELBTAIS
DUOMENIMIS TABAKO VARTOJIMO PASEKMIŲ SVEIKATAI KAŠTAI 1.5
KARTO VIRŠIJA GYVENTOJŲ IŠLAIDAS RŪKALAMS. LIETUVOS
GYVENTOJAI RŪKALAMS IŠLEIDŽIA 400 mln. LITŲ – TAIGI PASEKMIŲ
SVEIKATAI KAŠTAI TURĖTŲ VIRŠYTI 0.5 MILIJARDO LITŲ !

31. Lietuvos sveikatos programa (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. )
Tikslas: iki 2005 m. sumažinti vyrų rūkymo paplitimą 5 proc. ir stabilizuoti moterų rūkymo plitimą; iki 2010 m. vyrų ir moterų rūkymo paplitimą sumažinti 10 proc.; iki 2010 m. sumažinti vaikų ir paauglių rūkymą 10 proc.

32. LR Tabako kontrolės įstatymas (1995 m., 2004 m.)
Šio Įstatymo nuostatomis siekiama mažinti Lietuvos Respublikoje tabako gaminių vartojimą, jų prieinamumą (ypač nepilnamečiams asmenims) ir dėl tabako gaminių vartojimo atsiradusius neigiamus padarinius gyventojų sveikatai ir ūkiui.

33. Valstybės tabako kontrolės programa (1998 m.; 2004 m.)
Svarbiausiasis tikslas – mažinti rūkymo plitimą, jo socialinę ir ekonominę žalą sveikatai.
Šia programa siekiama įgyvendinti valstybės tabako kontrolės politikos principus, nurodytus Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo (Žin., Nr ; 2003, Nr.  ) 3 straipsnyje.
Šios programos prioritetas – vaikai ir jaunimas, vienas svarbiausių tikslų – riboti prieinamumą prie tabako gaminių. Įgyvendinus šią programą, 10 procentų sumažėtų rūkančiųjų: mažiau asmenų pradėtų rūkyti, padaugėtų nustojusiųjų rūkyti, jaunimas pradėtų rūkyti 2–3 metais vėliau.

34. Kasdien rūkančių 20-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų dalis (proc
Kasdien rūkančių metų amžiaus Lietuvos gyventojų dalis (proc.) m. 60
48,5*
51,2
47,3
43,3
43,7
43,4
39,4 40
1994
1996
1998
2000
2002
15,8* 20
12,5*
14,2
14,5
2004
12,8
9,4
2006
6,3
Vyrai
Moterys
* p<0.05 lyginant su 1994 metais

35. Rūkymo įpročių kaita Lietuvos suaugusiųjų populiacijoje priklausomai nuo išsilavinimo60 43 45 50 40 33
1994 % 30
21*
2004
17* 20
13* 9 7 10
Nebaigtas vidurinis
Universitetinis
Nebaigtas vidurinis
Universitetinis
Vyrai Moterys
*p<0.05 lyginant su 1994
Šaltinis: Sveikatą įtakojančios elgsenos stebėsena Lietuvos m amžiaus populiacijoje, KMU

36. Lietuvos Rūkymo įpročių kaita tarp Lietuvos 11-15 metų paauglių%
23,6
20,1 25
14,6 20
11,3 15
8,1 10
3,6 5
1994
1998
2002
Berniukai
Mergaitės
Šaltinis: NST metinis pranešimas, 2006

37. Mokinių rūkymas (1994 - 2006 m.) Berniukai Mergaitės 11 metų 13 metų% 4 5 2 3 35 1 8 23 27 30 47 17 7 19 18 12 16
1994
1998
2006
2002
11 metų
13 metų
15 metų
*Moksleivių atsakymų “rūkau kiekvieną dieną”, “mažiausiai kartą per savaitę, bet ne kiekvieną dieną”
arba “rečiau nei kartą per savaitę” bendras procentas HBSC (2006), A.Zaborskis

38. Mokinių rūkymas (1993-1994 m.) Mergaitės Berniukai % %2 5 3 6 4 7 18 19 20 21 22 23 24 25 11 12 13 14 15 16 17 8 9 10
Mergaitės
Berniukai
Denmark
France
Norway
Austria % %
Lithuania
3.5
Israel
Estonia
4.2
Sweden
Israel
11.3
Lithuania
Slovakia
Scotland
Poland
Spain
Russia
Czech Republic
Wales
Latvia
11.9
Belgium-Fren
Sweden
Belgium-Flem
14.6
Estonia
Belgium-Fren
Germany
Norway
Slovakia
HBSC AVERAGE
HBSC AVERAGE
Hungary
Russia
Scotland
Poland
Finland
N.Ireland
Spain
Czech Republic
Denmark
Canada
Austria
N.Ireland
Finland
Wales
Hungary
France
Belgium-Flem
Germany
22.7
Latvia
Canada
Greenland
Greenland 40 30 20 10 10 20 30 40
m. HBSC lyginamieji duomenys. Tyrime dalyvavusios šalys išdėstytos atsakymų, jog rūkoma
“kiekvieną dieną”, “mažiausiai kartą per savaitę, bet ne kiekvieną dieną” arba “rečiau nei kartą per savaitę”
bendro procento didėjimo tvarka. HBSC, A.Zaborskis

39. Mokinių rūkymas (2001 - 2002 m.) Mergaitės Berniukai % %5 3 6 4 7 18 19 20 21 22 23 24 25 26 27 28 11 12 13 14 15 16 17 8 9 10
Mergaitės
Berniukai
Denmark
France
Norway
USA
Austria % %
Macedonia
Macedonia
Greece
Greece
Israel
Scotland
USA
Sweden
Belgium-Fren
Belgium-Fren
Canada
Canada
Sweden
Wales
Croatia
Croatia
Ireland
Russia
Ireland
Denmark
Netherlands
Latvia
13.9
Poland
Estonia
14.5
England
Lithuania
14.6
Italy
Scotland
Belgium-Flem
Ukraine
Switzerland
Switzerland
Malta
Slovenia
Slovenia
Netherlands
Spain
HBSC AVERAGE
France
Israel
Belgium-Flem
HBSC AVERAGE
Italy
Portugal
Malta
Finland
Portugal
Czech Republic
Russia
Spain
Poland
Norway 29
Czech Republic
Wales 30
21.5
Estonia
Hungary 31
22.0
Latvia
England 32
Germany
Finland 33
Hungary
Germany 34
23.6
Lithuania
Austria 35
Ukraine
Greenland 42,0 # 36
Greenland 40 30 20 10 10 20 30 40
m. HBSC lyginamieji duomenys. Tyrime dalyvavusios šalys išdėstytos atsakymų, jog rūkoma
“kiekvieną dieną”, “mažiausiai kartą per savaitę, bet ne kiekvieną dieną” arba “rečiau nei kartą per savaitę”
bendro procento didėjimo tvarka. HBSC, A.Zaborskis

40. PRARASTŲJŲ GYVENIMO METŲ DĖL ANKSTYVŲ (IKI 65 m.)
MIRČIŲ KIEKIS IR VIDUTINĖ
MIRUSIOJO ANKSTYVA MIRTIMI
(IKI 65 m.) GYVENIMO TRUKMĖ LIETUVOJE 2002 m.
MIRTIES PRIEŽASTYS
PRARASTIEJI GYVENIMO METAI
VIDUTINĖ MIRUSIOJO ANKSTYVA MIRTIMI GYVENIMO TRUKMĖ
VISOS MIRTIES PRIEŽASTYS
313739
48,9
KRAUJOTAKOS SISTEMOS LIGOS
62607
55,1
PIKTYBINIAI NAVIKAI
51756
54,3
IŠORINĖS MIRTIES PRIEŽASTYS
127864
42,2
Šaltinis: Lietuvos NST metinis pranešimas, 2005

41. Mirčių proporcija proc.
Dešimties svarbiausių veiksnių įtaka mirtingumui,
nulėmusių Lietuvos gyventojų mirtis 2002 metais
Eil. Nr.
Veiksnys
Mirčių proporcija proc. 1.
Arterinė hipertenzija
33,0 2.
Hipercholesterolemija
23,2 3.
Tabakas
17,8 4.
Nepakankamas vaisių ir daržovių vartojimas
12,0 5.
Alkoholis
10,7 6.
Antsvoris
10,5 7.
Fizinės veiklos stoka
9,1 8.
Užterštas oras miestuose
1,2 9.
Nesaugūs lytiniai santykiai
1,1
10.
Švinas
0,8
Šalt.: European Health Report 2005, WHO/EURO, Copenhagen 2005

42. VALSTYBĖS TABAKO KONTROLĖS PROGRAMOS UŽDAVINIAI
Rengti ir tobulinti teisinę bazę;
Įgyvendinti ekonomines rinkos kontrolės priemones;
Vykdyti rūkymo prevenciją;
Skatinti rūkančiuosius mesti rūkyti ir teikti pagalbą metantiesiems;
Kurti sveiką darbo ir gyvenamąją aplinką;
Kelti programą vykdančių specialistų kvalifikaciją;
Kurti materialinę ir informacinę bazę;
Vykdyti rūkymo plitimo ir tabako gaminių žalos sveikatai tyrimą;
Vertinti programos įgyvendinimo efektyvumą.

43. Valstybės tabako kontrolės programoje numatyti uždaviniai ir jų įgyvendinimas (III)
Vykdyti rūkymo prevenciją
Rūkymo prevencija įtraukta į Švietimo ir mokslo ministerijos žalingų įpročių prevencijos programą, Narkotikų kontrolės programą, finansuojami prevencijos projektai; Lietuvoje vyksta Europos komisijos projektas “HELP”; jau trečius metus vykdomas nacionalinis konkursas “Nerūkanti klasė”, leisti leidiniai, vaizdinė medžiaga, spausdinti užsakomieji straipsniai, rengtos laidos;
Rezultatas pasiektas, stebimos akivaizdžiai pasikeitusios visuomenės nuostatos (pvz. 75 proc. gyventojų palaikytas draudimas rūkyti kavinėse ir kt.).

44. Valstybės tabako kontrolės programoje numatyti uždaviniai ir jų įgyvendinimas (V)
Kurti sveiką darbo ir gyvenamąją aplinką
Uždrausta rūkyti baruose, restoranuose, kavinėse, klubuose; patvirtinta higienos norma, reglamentuojanti rūkymo patalpų įrengimą; policijos pradėta šviečiamoji veikla dėl draudimo rūkyti bendro naudojimo patalpose.

45. Trūkumai
Nepaisant to, kad dauguma uždavinių įgyvendinama, būtina įvardinti ir pagrindinius pastebėtus programos uždavinių įgyvendinimo trūkumus:
Nepasinaudota galimybe įgyvendint efektyvią tabako gaminių akcizų politiką;
Nors ir nežymiai mažėjantis, išlieka didelis rūkančių vaikų procentas;
Nesukontroliuotas tabako gaminių pardavimas nepilnamečiams;
Tabako gaminiai išlieka populiariausia kontrabandine preke, kuri be kliūčių realizuojama šalyje;
Nesukurta priklausomybės nuo tabako gydymo sistema;
Netinkamai ruoštasi programos efektyvumo vertinimui.

46. Vien JAV tabako kontrolės veikloje JAV dirba 5000 asmenų
Austrijoje
Lietuvoje ?

47. Trisdešimties Europos šalių visuminės tabako kontrolės
skalės pokyčiai tarp 2005 ir 2009 m.m.
Skalė
2005 liepos 1 d.
2007 liepos 1 d.
Visuminė tabako kontrolės skalė (TCS=100) 47 52
Rūkalų kaina (30) 17
Viešoji erdvė be tabako dūmų (22) 8 11
Išlaidos tabako kontrolei (15) 2 3
Visiškas reklamos draudimas (13) 9
Tabako žalos sveikatai įspėjimas (10) 6
Gydymo galimybės 5
Šaltinis: Joosens L., Raw M. Progress in Tabacco Control in 30 European Countries, Basel, 2007

48. Europos šalys, kurios mažiausiai 10 punktų pagerino šalies
tabako kontrolės situaciją pagal TCS skalę tarp 2005 ir 2007 m.m.
Vieta rei-tin-ge
Šalis
Rūkalų kaina (30)
Viešos vietos be tabako (22)
Išlaidos visuom. Informav. (15)
Reklam. draudim. (13)
Žalos sveikatai įspėjimai (10)
Gydymo galimybės (10)
Bendra TCS skalė 1
Anglija 30 21 15 11 6 10 93
Estija 13 5 8 56 12
Ispanija 55 14
Rumunija 18 50
Šveicarija 4 7 47
Lietuva - 44 24
Latvija 9 41 28
Liuksemburgas 3 36
Šaltinis: Joosens L., Raw M. Progress in Tabacco Control in 30 European Countries, Basel, 2007

49. KODĖL GYDYTOJAI TURĖTŲ DALYVAUTI TABAKO KONTROLĖJE:
RŪKYMO SUKELTOS LIGOS ATNEŠA DAUG KANČIOS, JŲ GYDYMAS
BRANGUS IR DAŽNAI NEEFEKTYVUS
MEDIKAI KIEKVIENĄ DIENĄ SUSIDURIA SU RŪKYMO SUKELTOM
KANČIOM DAŽNIAU, NEGU DĖL KITŲ RIZIKOS VEIKSNIŲ
DALYVAVIMAS TABAKO KONTROLĖJE SUTEIKIA PUIKIĄ
GALIMYBĘ PRISIDĖTI PRIE LABAI SVARBIOS VISUOMENĖS
SVEIKATOS PROBLEMOS SPRENDIMO
GYDYTOJAI LAIKOMI PATIKIMIAUSIAIS INFORMACIJOS IR
PATARIMŲ SVEIKATOS TEMOMIS ŠALTINIAIS, TAIPOGI YRA
PAVYZDŽIU KITIEMS

50. MEDIKŲ PRIORITETAI, SIEKIANT EFEKTYVIOS TABAKO RŪKYMO KONTROLĖS
Pilnavertė visuomenės - ypač vaikų,
jaunimo ir įtakingų jos narių – informacija
apie tabako rūkymo žalą
Visuomenės nepakantumo rūkymui
ugdymas
Galimybių gydytis nuo priklausomybės
nikotinui išplėtimas

51. Taigi, ar ramiai stebėsime plintančios lėtos savižudybės bei aplinkinių sveikatos žalojimo epidemiją?

52. Ar, siekdami sutarimo, imsime sutelktai veikti?
Rafaelis. Atėnų mokykla,

53. AČIŪ UŽ DĖMESĮ !