Draudimas Advokatas dr. Edvardas Sinkevičius advokatų kontora Sinkevičius ir partneriai “BSP Legal” Žalgirio 92, Vilnius Tel. + 370 5 205 1222.

Draudimas Advokatas dr. Edvardas Sinkevičius advokatų kontora Sinkevičius ir partneriai “BSP Legal” Žalgirio 92, Vilnius Tel

Draudimas Draudimo veikla – ūkinė komercinė veikla, kuria draudimo sutarties pagrindu už draudimo įmoką prisiimama kitų asmenų nuostolių riziką ar kitaip siekiama apsaugoti šių asmenų turtinius interesus įvykus draudiminiams įvykiams, asmenų turtinių interesų apsaugai panaudojant draudiko skaičiuojamus draudimo techninius atidėjimus dengiantį turtą ir kitą turtą. Pensijų kaupimo veikla ir perdraudimas taip pat laikomi draudimo veikla (DĮ 2 str. 26 p.).

Draudimas Draudimo veikla skirstoma į dvi dideles grupes tai:
- Gyvybės draudimo; Ne gyvybės draudimo.

Draudimas Gyvybės draudimas – turtinių interesų, susijusių su fizinio asmens gyvybe ir (ar) kapitalo kaupimu, draudimas, kai dėl draudiminių įvykių – apdraustojo mirties, draudimo sutartyje nustatyto termino pasibaigimo ar kitokio draudiminio įvykio mokamos vienkartinės arba periodinės draudimo išmokos (DĮ 2 str. 34 p.).

Draudimas Dėl gyvybės draudimo ginčų praktiškai nėra, nes ši draudimo rūšis susijusi visų pirma su piniginių lėšų kaupimu ir antra, tokio pobūdžio sutartyse draudikas prisiima nedidelę dalį rizikos.

Draudimas Ne gyvybės draudimas - tai draudėjo ar apdraustojo turtinių interesų, susijusių su galimais nuostoliais apsauga, kuomet draudikas už įmoką prisiima dėl draudiminio įvykio atsirandančių nuostolių riziką.

Draudimas Visos draudimo sutartys skirstomos į : Sumų, Nuostolių.

Draudimas Sumų draudimas faktiškai yra visas gyvybės draudimas, plius sveikatos draudimo sutartys (draudimas nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimas ligos atveju) Pastaba: šios dvi paskutinės draudimo rūšys gali būti ir nuostolių draudimu.

Draudimas Esant sumų draudimui, draudikas įsipareigoja įvykus draudiminiam įvykiui sumokėti draudimo sutartyje nurodytą sumą arba šios sumos dalį. Esant sumų draudimui, ieškovas neturi įrodinėti žalos, turi būti priteisiama suma arba jos dalis, atsižvelgiant į draudimo sutarties sąlygas.

Draudimas Sumų draudimo ypatybė yra ta, kad draudimo išmoka mokama ne žalai atlyginti, o išmokos paskirtis yra aprūpinti tam tikrą asmenį pinigais, jei draudėjui, kuris suinteresuotas naudos gavėjo gerove kažkas negero atsitiks.

Draudimas Dėmesio: pagal sumų draudimo sutartį sumokėjęs draudikas, jokių draudėjo ar nukentėjusiojo asmens teisių pagal subrogaciją neperima ir jei buvo padaryta žala, reikalavimą į žalos atlyginimą turi tas kas nukentėjo.

Draudimas Pavyzdžiui, A draudėsi nuo nelaimingų atsitikimų mirties ar sužalojimo atvejams, Naudos gavėjas - žmona. Įvyko avarija, dėl kurios A tapo 1 grupės invalidu, pagal draudimo sutartį jam sumokėta Lt suma, bet reikalavimą į avarijos kaltininką išlaiko A ir jis gali žalos atlyginimo reikalauti iš kaltininko.

LAT byloje Nr. 3K-3-482/2007 konstatavo, kad asmens gyvybė yra asmeninė neturtinė vertybė (CK str.), draudžiama sumų draudimu. Jų dydis priklauso nuo subjektyvaus gyvybės vertės suvokimo, draudėjo valios tam tikra pinigų suma įvertinti apdraustojo gyvybę.

Tai suponuoja ir vertinimą, kad savanoriškojo draudimo išmoka dėl gyvybės atėmimo ir išmokos, kuriomis atlyginama dėl gyvybės atėmimo patirta žala: turtinė – negaunamos pajamos (CK str. 1 ir 2 dalys) ir neturtinė – išgyvenimai, sukrėtimai, nepatogumai ir kita (CK str.) yra savarankiškos.

Skirtingų turtinių interesų dėl fizinio asmens gyvybės atėmimo tenkinimo būdai, todėl kasatorius nepagrįstai draudimo išmoką vertina, kaip naudą CK str. 6 d. aspektu. Draudimo išmoka gyvybės draudimo atveju neturi nuostolių draudimo požymių.

CK str. 2 d. sumų draudimo atvejams netaikytina, nes nereglamentuoja tokio pobūdžio teisinių santykių, todėl kasatoriaus argumentai dėl draudimo išmokos įskaitymo į ieškovų gaunamą žalos atlyginimo sumą (CK str. 2 d.) atmestini.

Draudimas Nuostolių draudimas - tai draudimo rūšis, pagal kurią draudikas įsipareigoja draudimo išmoką mokėti visiškai ar dalinai atlyginant nuostolius. Subrogacija netaikoma esant nelaimingų atsitikimų draudimui, draudimui ligos atveju (jei šios sutartys net yra nuostolių), bei civilinės atsakomybės draudimui.

Draudimas LAT savo praktikoje subrogacijos netaikymą civilinės atsakomybės draudimo sutartyse “susiaurino” aiškindamas CK str. 1 d. iki situacijų, kai draudėjas ir atsakingas už žalą yra tie patys arba kai apdrausta netiesioginė civilinė atsakomybė. LAT byla Nr. 3K-3-503/2005 “AB Lietuvos draudimas” v. UAB “ERGO Lietuva” ir UAB “Ritranspeda”.

Subrogacija LAT plėtodamas pagal subrogaciją įgytų reikalavimų įgyvendinimo doktriną, civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2008 pasisakė: Subrogacija (lot.–subrogare) – tai subjektų pasikeitimas prievolėje. CK straipsnio 1 dalyje suteikta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už nuostolių atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje.

Subrogacija CK straipsnio 1 dalyje įtvirtintą subrogacijos sampratą ir jos tikslą reikia aiškinti kaip įstatymo nustatytą bendrosios taisyklės, kad prievolės įvykdymas lemia jos pasibaigimą (CK straipsnio 1 dalis), išimtį.

Subrogacija Išimtys nustatomos tam, kad draudikas, įstojęs vietoj draudėjo (naudos gavėjo), išlaikytų visas jo teises, nes, įvykdžius prievolę, pagal bendrąją taisyklę ji pasibaigtų, todėl kreditorius prarastų senosios prievolės privalumus. Įstatymų leidėjas, nustatydamas specialius subrogacijos atvejus (pvz., draudimo santykiuose), jau pačioje teisės normoje akcentuoja kreditorių pasikeitimo būdą egzistuojančioje prievolėje, nes CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama pagal taisykles, nustatančias draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Subrogacija Subrogacijos, įtvirtintos CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje, negalima sutapatinti su regresu, nustatytu draudimo santykiuose CK straipsnio 4 dalies 4 punkte, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 2 ir 3 dalyse, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 91 punkte, nes tuo atveju galimas draudiko regresinis reikalavimas draudėjui (apdraustajam).

Subrogacija Kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, subrogacija negalima CK straipsnio 1 dalies pagrindu; tokiu atveju draudimo apsauga galioja interesui, kuris apdraustas pagal draudimo sutartį. Jei civilinės atsakomybės draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra skirtingi, subrogacija įvyksta naudos gavėjui gavus draudimo išmoką, t. y. tada draudikui atsiranda teisė vietoj žalą patyrusio asmens reikalauti nuostolių atlyginimo iš žalą padariusio asmens ar jo draudiko.

Subrogacija Tais atvejais, kai žalą patyręs asmuo yra apsidraudęs savo turtinį interesą, tai draudikas, išmokėjęs išmoką, įgyja reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį, o jei jis apsidraudęs – į jo draudiką. Tokiais atvejais draudiko subrogacinis reikalavimas reiškiamas žalą padariusio asmens draudikui jų draudimo sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis. Draudikas, turintis subrogacinį reikalavimą, privalo laikytis teisinio reguliavimo, nustatančio tvarką ir sąlygas, kuriomis naudos gavėjas (žalą patyręs asmuo) būtų reikalavęs iš žalą padariusio asmens (apdraustojo) draudiko.

Subrogacija Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio teisės norma, kad vidiniuose draudiko ir draudėjo santykiuose draudimo išmoka privalo būti išmokėta ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, draudimo išmokos dydį; norma sukonkretinta ieškovo Transporto priemonių draudimo taisyklėse. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu pretenzija dėl padarytos žalos pareikšta per vienerius metus nuo žalos atsiradimo dienos arba per vienerius metus nuo dienos, kurią nukentėjęs trečiasis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie padarytą žalą, bet ne vėliau kaip per ketverius metus nuo eismo įvykio dienos.

Subrogacija CK straipsnio 1 dalies nuostata, kad reikalavimo teisė pereina išmokėjusiam draudimo išmoką draudėjui, nesuteikia jam galimybės šią išmoką mokėti nesilaikant nustatytų terminų draudimo išmokai išmokėti, nes tokių terminų nesilaikymo pasekmė yra žalą padariusio asmens draudiko prievolės pasibaigimas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalies prasme.

Subrogacija Draudikui, įgijusiam teisę reikšti subrogacinį reikalavimą, ši reikalavimo teisė į žalą padariusio asmens draudiką, atsiradusi po draudimo išmokos išmokėjimo, negali būti patenkinta, jeigu subrogacinį reikalavimą reiškiantis draudikas neišmokėjo draudimo išmokos įstatyme nustatytais terminais, juos praleido ir tokiu būdu baigėsi žalą padariusio asmens draudiko prievolė atsakyti pagal jų draudimo sutartis.

Subrogacija Laiku ir tinkamai pareikšti pretenziją ir ieškinį žalą padariusio asmens draudikui reiškia, kad tai turi būti padaryta tol, kol nepasibaigė žalą padariusios asmens draudiko prievolė tenkinti tokius reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje draudikas, pavėluotai pareiškęs subrogacinį reikalavimą žalą padariusio asmens draudikui, prarado teisę į šį jo reikalavimo patenkinimą, nes atsakovo prievolė atlyginti žalą per vienerius metus nuo jos padarymo baigėsi (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis, Draudimo įstatymo 95, 96 straipsniai, Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 straipsnio 4 dalis).

Subrogacija LAT byloje Nr. 3K-3-415/2012 sprendė, kad esant draudėjo, kuriam draudimo išmokos sumokėjimu nebuvo atlyginti visi nuostoliai ir draudiko, sumokėjusio draudimo išmoką, reikalavimų konkurencijai, šie reikalavimai teisiškai nėra vienodos vertės, tai yra draudikas tol kol draudėjui pilnai neatlyginta žala, neturi pirmumo į savo pagal subrogaciją įgyto reikalavimo patenkinimą.

Subrogacija Kol draudėjas nėra gavęs visiško žalos atlyginimo prievolėje, įvertinus tiek gautas iš žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) lėšas, tiek iš draudiko draudimo išmoką, tol draudėjo išieškomos lėšos iš skolininko negali būti pripažįstamos draudėjo nepagrįstu praturtėjimu ir atitinkamai šios lėšos nėra subrogacijos dalykas.

Subrogacija Pažymėtina, kad pagal subrogaciją reikalavimą perėmęs draudikas turi teisę ne tik į žalos atlyginimą, bet gali ir net privalo teikti pretenziją kai to reikalauja įstatymai, o jos nepatenkinus ir ieškinį. Vilniaus apygardos teismo nutartis byloje Nr. 2A /2011.

Draudiko regresas Būtina pažymėti, kad Draudimo įstatymo 110 str. esant c/a draudimui sutartyje individualiai gali būti susitarta dėl draudiko sumokėjusio išmoką regreso teisės į draudėją.

Draudiko regresas Ypač draudiko regreso teisė yra išplėtota Privalomojo vairuotojų c/a įstatyme, kur ji numatyta 11 str. 7 d. (laiku nesumokėjus draudimo įmokos) ir 22 str., kai vairavo neblaivus, vairavo techniškai netvarkingą tr. priemonę, neturėjo teisės vairuoti tr. priemonę, pasišalino iš įvykio vietos, padarė tyčia žalos.

Draudiko regresas LAT byloje Nr. 3K-3-314/2012 aiškindamas TPVCAPD 11 str. 7 d. nurodė, kad draudėjui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, draudikas turi teisę susigrąžinti jai atlyginti išmokėtas draudimo sumas iš

Draudiko regresas draudėjo, nepaisant to, kad draudėjas sumokėjo draudimo įmoką po draudžiamojo įvykio ir jokios aplinkybės, kaip antai draudikas priėmė vėliau sumokėtą įmoką, nenutraukė sutarties ir pan. neturi teisinės reikšmės, nes jos nėra 11 str. 7 d. netaikymo (taikymo) sąlygos

Draudimo teisinio santykio subjektai
Draudimo teisiniuose santykiuose sutarties šalimis laikytini: Draudikas Draudėjas.

Draudiku laikomas asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti draudimo veiklą. Draudėjas tai asmuo, kuris kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo ar kuriam draudikas pasiūlė sudaryti draudimo sutartį, arba kuris sudarė draudimo sutartį su draudiku.

Draudikas ir draudėjas būdami draudimo sutarties šalimis, prisiima visas teises ir pareigas, kylančias iš sudarytos draudimo sutarties ir šių pareigų nevykdymas, kaip taisyklė sukelia neigiamus teisinius padarinius asmenims, kurie sutarties šalių valia buvo įtraukti į draudimo teisinį santykį.

Pavyzdžiui, pagal Draudimo įstatymo 95 str. jei draudimo išmokos reikalauja naudos gavėjas arba nukentėjęs trečiasis asmuo, draudikas turi teisę prieš jį panaudoti visus prieš draudėją turimus atsikirtimus.

Kiti asmenys nelaikomi draudimo sutarties šalimis ir pagal bendrą taisyklę jiems draudimo sutartimi neturėtų būti sukuriamos pareigos, sukuriamos gali būti tik teisės, bet pareigos tokiems asmenims gali būti nustatytos įstatymu.

Pavyzdžiui, Draudimo įstatymo 99 str. 1 d. numato, kad draudimo sutartyje galima nustatyti naudos gavėjo ir trečiojo nukentėjusiojo asmens pareigas, kurias jie privalo vykdyti įgyvendindami savo teisę į draudimo išmoką, bei apdraustojo pareigas.

Šias pareigas priimta vadinti “pozityviomis”, tai yra iš trečiojo asmens galima reikalauti tik to, kas padės draudikui išsiaiškinti draudiminio įvykio aplinkybes, žalos pobūdį, atsiradimo mechanizmą ir dydį. Jei tokių duomenų trečiasis asmuo objektyviai neturi, tai negali būti draudimo išmokos nemokėjimo priežastimi, o tiksliau atsisakymo mokėti draudimo išmoką pagrindu.

Kitas vertus, ieškinyje prieš draudiką ieškovas visuomet turi įrodyti draudiminį įvykį, priežastinį ryšį tarp šio įvykio ir žalos, žalos dydį. Kartais, kai trečiasis asmuo tokių dokumentų nepateikia, tai leidžia draudikui nemokėti, motyvuojant, kad nėra įrodymų apie draudiminį įvykį.

Pavyzdys iš istorijos: II pasaulinio karo metais, masiškai naikinus žydų tautybės piliečius, kurie buvo apsidraudę gyvybės draudimu, draudimo kompanijos iš naudos gavėjų reikalavo, įrodymų, kad toks ir toks pilietis iš tiesų miręs, tai yra mirties liudijimo, o koncentracijos stovyklose tokių liudijimų neišduodavo.

Antra vertus, įstatyme numatyta, kad esant tam tikroms situacijoms, naudos gavėjai ar nukentėję tretieji asmenys turi reikalavimo teises į draudimo išmoką, o pats draudėjas jau tokių teisių neturi ar dar neturi. Pavyzdžiui:

LAT civilinėje byloje 3K-3-455/2006, aiškindamas CK str. 3 d. nurodė, kad jei naudos gavėjas pareiškė reikalavimą draudikui išmokėti draudimo išmoką, tai jis negali būti pakeistas. Čia byla apie tai, kad draudėjas draudė a/m lizingo naudai, ir draudikas kažką lizingui mokėjo, bet draudėjo nuomone per mažai, todėl jis kreipėsi į teismą, bet I instancijos ir kasacinis teismas pasakė, kad draudėjas neturi reikalavimo į draudimo išmoką teisės.

Draudžiant įmonei darbuotojus nuo nelaimingų atsitikimų darbe, tokio pobūdžio sutartyse įmonės, draudžiančios savo darbuotojus, labai dažnai naudos gavėju nurodo save. Įvykus nelaimei, gauname paradoksalią situaciją, kad draudimo sumą gauna įmonė, kuri iš principo nėra jokios žalos patyrusi.

LAT reaguodamas į tokias situacijas, byloje Nr. 3K-3-482/2007 nurodė, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai nurodė, jog naudos gavėjas pagal draudimo sutartį yra ne atsakovas, o apdraustasis, todėl atsakovui išmokėtą draudimo išmoką priteisė ieškovėms. Nes pagal draudimo įstatymo 98 str. 3 d. sudaryti gyvybės draudimo sutartį, naudai asmens, kuris nėra apdraustasis, galima tik esant raštiškam apdraustojo sutikimui, o neesant tokio sutikimo, laikytina, kad sutartis sudaryta asmens, kurio gyvybė draudžiama naudai.

Kitoje byloje Nr. 3K-3-514/2010 LAT palaikė žemesnės instancijos teismo poziciją ir sprendė, kad draudėjas (darbdavys), apdrausdamas savo darbuotoją nuo nelaimingų atsitikimų darbe, negali paskirti save naudos gavėju,

net jeigu ir yra formalus apdraustojo sutikimas, ir, įvykus draudžiamajam įvykiui, gauti draudimo išmoką, nes tai prieštarauja šios rūšies draudimo sutarties esmei ir draudimo paskirčiai.

Kitas pavyzdys su CA draudimu, kur LAT civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006 nurodė, kad pagal DĮ 93 str. esant c/a draudimui išmoka mokama nukentėjusiajam trečiajam asmeniui, todėl aplinkybė, kad išmoka sumokėta vežėjui (draudėjui) neturi teisinės reikšmės ir draudikas atsakytų solidariai su vežėju. Teismų praktika Nr. 26.

Šalių teisės ir pareigos
Kadangi šiam seminarui skiriama labai nedaug laiko, o kalbėti reikia apie visą draudimą, tai mes pateiksime tik bendriausiais sutarties šalių teises ir pareigas, o kiekvienoje draudimo sutartyje šalys gali susitarti dėl įvairių teisių ir pareigų.

Draudiko pareigos Draudiko pareigos:
Kalbant apie draudiko pareigas, tai gramatiškai aiškinant CK nurodytą draudimo sutarties sampratą, galima padaryti išvadą, kad vienintele draudiko pareiga yra įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką.

Draudiko pareigos Tokia CK formuluotė leidžia teigti, jog Lietuvoje laikomasi taip vadinamos “Piniginių prievolių” teorijos, kurios žymiausi atstovai yra V. Ehberg, W. Koenig, M. Picard, J. von Gierke.

Draudiko pareigos Sunku spręsti, ką turėjo omenyje įstatymų leidėjas pateikdamas tokią draudimo sutarties definiciją, bet žinant, jog egzistuoja ir taip vadinama “Rizikos prisiėmimo teorija”, kurios žymiausi atstovai yra H. Veyers, K. Sieg, H. Moller ir kt., bei atsižvelgiant į Draudimo įstatymo nuostatas, nesunkiai pastebėsime, kad įstatymų leidyboje vyrauja “Rizikos prisiėmimo” teorijos postulatai.

Draudiko pareigos “Rizikos prisiėmimo” teorijos prasme, nurodoma, kad pagrindinė draudiko prievolė yra ne draudimo išmokos mokėjimas įvykus draudiminiam įvykiui, o draudiminės apsaugos suteikimas. Draudiminė apsauga – tai ne tik draudimo išmokos mokėjimas, bet ir pastovios mokumo būklės palaikymas, draudiminių įvykių administravimas, išlaidų mažinant žalą padengimas ir kt.

Draudiko pareigos Praktinė šio reikalo reikšmė ta, kad esant draudiko nepakankamam mokumui, draudėjas turi teisę sustabdyti savo prievolių vykdymą. Tikėtina, kad tokių atvejų praktikoje nebus, bet ...

Draudiko pareigos Pareiga prieš sudarant draudimo sutartį suteikti info apie save, ginčų sprendimo tvarką, draudiko elgesį, kuomet draudėjas pažeidžia sutartį, galimus rizikos padidėjimo atvejus, info pasikeitimas sutarties galiojimo laikotarpiu( CK str. 8 d.; DĮ 91 str. 1 ir 2 d.).

Draudiko pareigos Pareiga išduoti draudimo polisą arba esant individualiai sutarčiai, šios sutarties egzempliorių (CK str. 2 d.; DĮ 91 str. 3 ir 4 d.). Pareiga neatskleisti info, gautos vykdant veiklą apie draudėją, apdraustąjį, naudos gavėją (CK str.). Pareiga tirti visas aplinkybes, būtinas draudiminio įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas (DĮ 96 str. 2 ir 3 d.); .

Draudiko pareigos Pareiga per 30 dienų, nuo visos info gavimo sumokėti draudimo išmoką (DĮ 96 str. 2 d.); Pareiga atlyginti būtinas išlaidas, kurias patyrė draudėjas mažindamas žalą, net jei draudiko nurodymų vykdymas nedavė rezultatų (CK str. 2 ir 3 d.);

Draudiko pareigos Pareiga atlyginti draudėjo patirtas ar iš jo priteistas bylinėjimosi išlaidas, taip pat išlaidas už teisinę pagalbą atstovaujant teisme (DĮ 106 str. 1 d.); Kt. pareigos gali būti numatytos konkrečioje draudimo sutartyje.

Draudėjo pareigos Sumokėti draudimo išmoką (CK 6.1004 str. 1 d.);
Šios pareigos pažeidimo padariniai: 1. sutartis neįsigalioja, jei nesusitarta kitaip. Šiuo klausimu labai įdomi byla yra LAT Nr. 3K-3-600/2006, kur teismas konstatavo, kad sutartis pagal polise nurodytus terminus įsigaliojo anksčiau nei turėjo būti sumokėta draudimo įmoka, o jei jau įsigaliojo, tai draudikas turi teisę

Draudėjo pareigos 2. stabdyti draudiminę apsaugą, stabdymo mechanizmas numatytas DĮ 94 str.

Draudėjo pareigos Apskritai į draudėjo pareigas galimi du požiūriai, tai: Pareigos teorija, kurios šalininkai Bruck, Kern, Ehrezweig teigia, kad visos draudėjo pareigos turi būti vykdomos ir jų nevykdant, draudikas gali kreiptis į teismą, bei reikalauti įvykdyti prievolę arba išieškoti nuostolius.

Draudėjo pareigos Mano nuomone, draudikas iš esmės gali reikalauti teisme tik draudimo išmokos ir su tuo susijusių dalykų, kitų prievolių įvykdymo natūra reikalauti vargu ar išeis. Pavyzdžiui, pateikti FRC sertifikatą, to padariniai geriausiai atsispindi

Draudėjo pareigos Prielaidos teorijoje, pagal kurią draudėjo draudimo sutartimi prisiimtų pareigų vykdymas yra tik sąlyga (prielaida), reikalauti iš draudiko draudimo išmokos mokėjimo.

Draudėjo pareigos Mūsų teismų praktikoje, vis dėlto vyrauja “prielaidos” teorija, bet yra išimčių, LAT byloje Nr. 3K-3-591/2004, pasisakė, kad pagal draudimo sutartį draudėjas privalėjo saugoti apdrausto a/m raktelius ir pultą, o šiuos dalykus palikęs striukėje pažeidė draudimo sutartį, o iš striukės pavogus raktelius ir pultą buvo pagrobtas a/m.

Draudėjo pareigos Kitos pareigos:
Atskleisti info (CK str. 1 ir 2 d.), pareigos pažeidimo neigiami padariniai (CK str. 3-7 d.); Pranešti apie draudiminį įvykį ir nepranešimo neigiami padariniai CK str.) ;

Draudėjo pareigos Pareiga imtis priemonių žalai sumažinti ir neigiami padariniai (CK str.); Kaip minėjome, draudėjo pareigų pažeidimo atvejais, draudikas neturi teisinių priemonių reikalauti prievolės įvykdymo, bet gali išmoką mažinti arba nemokėti (CK str. 2 d.; str. 3 d.; DĮ 96 str. 7 d.);

Draudiko teisės Užsitikrinti prašymą sudaryti sutartį raštu (CK str.); Gauti iki sutarties sudarymo visą info apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos dr. Įvykio atsitikimo tikimybei (CK str. 1 d.); Įvertinti draudimo riziką (CK str.)

Draudiko teisės Gauti info apie draudimo rizikos padidėjimą ar sumažėjimą, o padidėjimo atveju teisė reikalauti pakeisti dr. sutarties sąlygas ar dr. įmoką; Gauti iš draudėjo info apie draudiminį įvykį; Sustabdyti draudiminę apsaugą; Atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti (DĮ 96 str. 7 d.);

Draudėjo teisės Teisė į info suteiktos draudikui konfidencialumą;
Teisė į išlaidų kompensavimą, vykdant draudiko nurodymus dėl žalos mažinimo; Teisė į atstovavimo teisme išlaidas, c/a draudime (DĮ 106 str. 1 d.)

Draudimo interesas LR CK str. 4 d. įtvirtinta taisyklė, kad gali būti draudžiami tik įstatymo ginami interesai. Ši taisyklė labai svarbi, nes interesai, kurie nėra ginami ar saugomi įstatymo, negali būti draudimo objektu.

Draudimo interesas Pagal LR Draudimo įstatymo 2 str. 14 p. draudimo interesas apibrėžiamas kaip nuostolis kurį gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui. Anglijos teisėje draudiminis interesas apibrėžiamas kaip santykis (aut. pastaba - teisinis), jungiantis konkretų asmenį su turtu arba su subjektine teise, kilusia iš sutarties, kurios dalyku yra turto dalis. Šis santykis pasireiškia tuo, kad objektyviai egzistuoja galimybė patirti ekonominius nuostolius, jei draudimo dalykas bus prarastas, sugadintas ar kitu būdu jam pakenkta[1]. [1] Mcgivray. Parkington on Insurance. London, p. 112

Draudimo interesas Vienas iš Vokietijos 1908 m. Įstatymo apie draudimo sutartį (“Gesetz uber Versicherungsvertrag”) kūrėjų Ehrenberg draudiminį interesą apibrėžė kaip santykį, pagal kurį konkretus asmuo, atsitikus žinomoms aplinkybėms, gali patirti turtinę žalą[1]. [1] Ehrenberg. Interesse im Versicherungsrecht Festgabe f. Sohm; 1915

Draudimo interesas Praktinė draudimo intereso reikšmė yra ta, kad:
Draudimo interesas laikytinas kiekvienos nuostolių draudimo sutarties esmine sąlyga. Todėl, nesant draudimo intereso, draudimo sutartis yra niekinė ir negalioja, nes ji neatitinka LR Draudimo įstatymo 92 str. nuostatų (LR CK 1.80 str. 1 d.).

Draudimo interesas Pavyzdžiui, praktikoje teko susidurti su krovinių draudimo sutartimis, kuomet ekspeditoriai iš esmės svetimus krovinius draudžia savo naudai ir po to savo vardu reikalauja, kad draudikai mokėtų draudimo išmokas tiesiogiai ekspeditoriams. Ar turi ekspeditorius interesą, drausti krovinį savo naudai?

Draudimo interesas Kai kuriais atvejais praktikoje yra iki galo neišspręstų problemų, kurios susijusios su draudimo interesu, pavyzdžiui: Vienoje byloje pirmos instancijos teismas, turto draudimo sutartį, kuomet buvo apdraustas turtas su nustatyta banko naudai hipoteka, tačiau tokioje draudimo sutartyje bankas nebuvo

Draudimo interesas nurodytas naudos gavėju sprendė, kad pagal CK str. 4 ir 5 d. bankas kaip hipotekos turėtojas, laikytinas naudos gavėju pagal įstatymą. Bylos kontekste lyg ir problemos nėra, nes apdraustas turtas visiškai buvo sunaikintas, bet jei būtų tik apgadintas – tai ar galima būtų draudėją laikyti neturinčiu teisės į draudimo išmoką, jei jam reikia tą namą taisyti.

Draudimo interesas Byloje Nr. 2A-392/2012 Apeliacinis teismas sprendė, kad vežėjo ir draudiko sudaryta generalinė krovinių draudimo sutartis, kai joje nebuvo apskritai nurodytas naudos gavėjas, vis tiek laikytina sutartimi trečiojo asmens naudai, o naudos gavėju laikytinas prarasto krovinio savininkas.

Didžiausio pasitikėjimo principas
Didžiausio pasitikėjimo principas (lot. - uberimae fidei) buvo išvystytas Anglijos teisėje ir šio principo pažeidimas praktiškai kiekvienoje valstybėje sukelia neigiamus teisinius padarinius. Anglijos teismų praktika yra suformulavusi keletą uberimae fidei principo sąvokų. Štai teisėjas Kennedy byloje L.G.O.G. v. Holloway konstatavo: “Asmuo ketinantis sudaryti draudimo sutartį, laikomas tokiu, kuris žino visas aplinkybes, turinčias esminę reikšmę (draudikui- aut.) prisiimant riziką, ir toks asmuo (draudėjas- aut.) yra vieninteliu subjektu, turinčiu reikiamą informaciją apie šias aplinkybes”.[1] [1] Birds J. Modern insurance law. London, 1993, P. 99

Atsižvelgiant į Lietuvos teisės normas, didžiausio pasitikėjimo principą galima būtų apibrėžti, kaip šalių pareigą ikisutartiniuose santykiuose ir draudimo sutarties sudarymo ar vykdymo metu, būti viena kitai visiškai atviromis ir pranešti viena kitai visas aplinkybes turinčias reikšmės nustatant draudimo riziką, jos dydį, esmines draudimo sutarties sąlygas ir jų vykdymo ypatumus, bei sutarties pažeidimo teisinius padarinius, taip pat visas kitas aplinkybes, kuriomis domisi sutarties šalys. Kitaip tariant draudimo sutarties šalys, turi maksimaliai viena kita pasitikėti ir elgtis viena kitos atžvilgiu, kaip didžiausią pasitikėjimą turintys asmenys.

LR CK nagrinėjamam klausimui skirta keletas straipsnių, tai: a) su draudėjo pareigomis susiję straipsniai, konkrečiai CK str. 1 d. - draudėjo pareiga atskleisti informaciją apie esmines aplinkybes, turinčias reikšmę draudimo rizikos nustatymui; CK str. - draudėjo pareiga pateikti apžiūrai draudžiamą turtą; CK str. – draudėjo pareiga pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą; CK str. – draudėjo pareiga pranešti apie draudiminį įvykį. b) su draudiko pareigomis susiję straipsniai, konkrečiai CK str. 2 d. - draudiko pareiga sudaryti sąlygas viešai susipažinti su draudimo rūšies taisyklėmis ir įteikti draudėjui jų kopijas; CK str.8 d. - draudiko pareiga pranešti draudėjui informaciją apie save, kylančių ginčų sprendimo tvarką, draudiko elgesį tuomet, kai draudėjas pažeidžia draudimo sutartį ir kitą įstatyme nurodytą informaciją; CK str. - draudiko pareiga saugoti konfidencialią informaciją apie draudėją.

Būtina pažymėti, jog draudimo sutarties šalims, pažeidusioms didžiausio pasitikėjimo principą, gali kilti įvairiausi teisiniai padariniai , kurie gali būti nenaudingi tiek draudėjui, tiek ir draudikui. Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra taikęs civilinę atsakomybę draudikams, kurie prieš sudarant draudimo sutartį ar jos sudarymo metu, nebuvo draudėjui pateikę draudimo taisyklių, o vėliau savo atsisakymus mokėti draudimo išmokas motyvuodavo draudimo taisyklių pažeidimais[1]. [1] LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2000 m., UAB “Pozicija” v. AB “Lietuvos draudimas”; LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2000 m., S. Lisovskis v. AB “Lietuvos draudimas”; LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-911/2002 m., N. Pocius v. UAB “Ergo Lietuva”.

Draudimo rizika LR CK str. prasme, draudimo rizika gali būti suprantama kaip draudiko žinios, sukauptos jo darbo praktikoje, taip pat aprašytos mokslinėje - praktinėje literatūroje, apie pavojus galinčius turėti esminės įtakos draudiminio įvykio tikimybei ir dėl šio įvykio galimų nuostolių dydžiui. Konkretus pavojus priklauso nuo įvairių esminių aplinkybių ir įstatymas įpareigoja draudėją apie tokių aplinkybių egzistavimą pranešti draudikui prieš sudarant draudimo sutartį (LR CK str. 1 d.), taip pat draudėjas privalo galiojant draudimo sutarčiai pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą (LR CK str. 1 d.), o draudikas prieš sudarant draudimo sutartį turi teisę įvertinti draudimo riziką (LR CK str.).

Draudimo rizika Draudimo rizika draudikui - tai visų pirma, proporcingos prisiimtai draudimo rizikai draudimo įmokos nustatymas, antra – tai apskritai draudiko valia prisiimti konkrečią draudimo riziką, sudarant draudimo sutartį. Būtina pažymėti, kad draudimo rizikos įvertinimas yra draudiko teisė, o ne pareiga, todėl jei draudikas nereikalauja iš draudėjo konkrečių aplinkybių atskleidimo arba prašyme draudimo sutarčiai sudaryti nesuformuluoja atitinkamų klausimų dėl aplinkybių, kurias draudikas laiko esminėmis, tai reiškia, kad draudikui jo prisiimama draudimo rizika yra nesvarbi ir jis ją jau įvertino in abstracto. Vėliau remtis savo atsikirtimuose tuo, kad jis nebuvo pakankamai informuotas, ir dėl to sudarė labai nenaudingą sutartį, draudikas neturi galimybės.

Draudimo rizika LR Draudimo įstatymo 2 str. 20 p. draudimo rizika apibrėžiama kaip tikėtinas pavojus, gresiantis draudimo objektui. Šioje sąvokoje būtina išskirti du esminius požymius - tai tikimybinis ir atsitiktinis draudiminio įvykio pobūdis.

Draudimo rizika Tikimybė atsitikti (įvykti) draudiminiam įvykiui visų pirma reiškia, kad draudimo sutartyje nurodytas draudiminis įvykis iš tikrųjų gali įvykti. LR CK str. teigiama, kad draudimo sutartis gali būti nutraukta prieš joje nustatytą terminą, jeigu po sutarties sudarymo išnyko galimybės įvykti draudiminiam įvykiui, arba draudiminė rizika išnyko dėl aplinkybių, nesusijusių su draudiminiu įvykiu.

Draudimo rizika Minėtoje įstatymo normoje yra įdomu tai, kad draudėjas tokią sutartį tik gali nutraukti, o ji pati nenutrūksta, nors akivaizdu, kad nesant galimybės įvykti draudiminiam įvykiui, draudikas niekada negalėtų įvykdyti savo prievolės – įvykus draudiminiam įvykiui mokėti draudimo išmoką. Jei draudėjas tokios sutarties nenutraukia, o toliau moka draudimo įmokas, galima diskutuoti apie draudiko neteisėtą praturtėjimą.

Draudimo rizika Kaip jau minėjome, draudiminio įvykio atsitikimo (įvykimo) tikėtinumo kriterijus yra objektyvus. Jis nustatomas vertinant situaciją protingo ir gyvenimą žinančio žmogaus akimis. Draudėjui būtina studijuoti siūlomas draudimo sutarties sąlygas, šioje sutartyje numatytas rizikas ir draudiminius įvykius, nes pasitaiko atvejų, kai sutartis, nors ir galiojanti, konkrečiam asmeniui yra visiškai nereikalinga.

Draudimo rizika Pavojai nuo kurių materializavimosi draudžiasi draudėjas tiesiogiai aprašyti draudimo sąlygose arba gali iš jų plaukti netiesiogiai (iš konteksto), todėl labai svarbu sudarant sutartį suvokti, o nuo kokių rizikų visgi yra draudžiamasi ir kokios rizikos nepriklauso draudimo apsaugai (nedraudiminiai įvykiai).

Draudimo rizika Antras draudimo rizikos požymis susijęs su žodžių junginiu “įvykti draudiminiam įvykiui”. Žodis “įvykti” šioje konstrukcijoje reiškia, kad įvykis, nuo kurio draudžiamasi, sutarties šalims turi būti nežinomas, tiksliau turi būti nežinomas tokio įvykio atsitikimo faktas, laikas, arba pobūdis. Kaip pastebėjo žymus vokiečių draudimo teisės specialistas Kisch, “Laivo draudimas galioja, jeigu draudimo sutarties šalims nebuvo žinoma, jog laivo triume yra “pragaro mašina” (aut. sprogmuo), kuri su matematiniu tikslumu per tam tikrą dienų skaičių susprogdins laivą”.Nežinojimas apie draudiminį įvykį siejamas ne su “objektyvia tikrove”, o su šalių subjektyviu nežinojimu apie draudiminio įvykio egzistavimą ir neišvengiamumą, tai yra pakanka to, kad sutarties šalys sąžiningai nežino, kad įvykis jau atsitiko ar neišvengiamai atsitiks. .

Draudimo rizika Tokias nuostatas pailiustruosime Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluota taisykle. Draudimo sutartis yra atsitikimo rizikos draudimas. Draudimo sutarties sudarymo metu abi draudimo sutarties šalys nežino ir neturi žinoti, kad draudiminis įvykis būtinai įvyks. Ir jei bent viena šalis žino apie draudiminio įvykio neišvengiamumą, draudimo sutartis prieštarauja draudiminio įvykio sampratai (1964 m. CK 462 str.; naujojo CK str.). Atsitiktinumas draudime suponuoja sąžiningą sutarties šalių elgesį[1]. [1] LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-903/2002 m., ADB “Preventa” v UAB DK “Baltic Polis”, tretieji asmenys – UAB “Plateliai”, UAB “Kargūnas”, DUAB “Baltik garant” ir Anuarbek Abuov.

Draudimo rizika Draudimo rizika visuomet neatskiriamai susijusi su draudiminiu įvykiu, nes draudiko prisiimta draudimo rizika, jos apimtis ir konkretūs pavojai, dėl kurių galimo poveikio objektui draudikas prisiėmė neigiamų padarinių riziką, tiesiogiai sąlygoja draudiminio įvykio sąvokos turinį konkrečioje draudimo sutartyje. Dar daugiau, LR Draudimo įstatymo 90 str. 1 d. 2 p. ir 3 p. nuostatos imperatyviai įpareigoja draudiką parengtose draudimo rūšies taisyklėse apibrėžti, kas konkrečioje draudimo sutartyje bus laikoma draudiminiu, o kas nedraudiminiu įvykiu. Priešingai, apie draudimo rizikos nustatymą draudimo rūšies taisyklėse nekalbama, o tai reiškia, jog praktiškai draudiko prisiimtos draudimo rizikos apimtį mes galime nustatyti tik išstudijavus draudiminio įvykio, draudimo objekto apibrėžimus ir kitas draudimo sutarties sąlygas. Lietuvos įstatymų leidėjas nusprendė neskirti didesnio dėmesio draudimo rizikos apibrėžimui įstatymuose, ir to daryti taip pat nereikalauja iš draudikų, ruošiančių draudimo rūšies taisykles. Draudimo rizika įgauna praktinę reikšmę per įstatyme ar draudimo sutartyje numatytą ir apibrėžtą draudiminį įvykį.

Draudžiamasis įvykis LR CK str. pateiktoje draudimo sutarties sampratoje, draudiminis įvykis turi esminę reikšmę, nes būtent atsitikus (įvykus) draudiminiam įvykiui atsiranda draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką. Kas kiekvienoje draudimo sutartyje bus laikoma draudiminiu įvykiu, nustatoma arba įstatyme, arba draudiko ir draudėjo sudarytoje draudimo sutartyje.

Draudžiamasis įvykis LR Draudimo įstatymo 2 str. 27 p. pateikta legali draudiminio įvykio definicija, pagal kurią draudiminis įvykis - tai draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

Draudžiamasis įvykis Remiantis įstatymine draudiminio įvykio samprata, taip pat atsižvelgiant į mūsų jau išnagrinėtus draudimo teisinio santykio elementus (draudimo interesą ir draudimo riziką), galime iškirti keletą būtinų draudžiamojo įvykio požymių, tai:

Draudžiamasis įvykis a) draudiminis įvykis – objektyvioje tikrovėje pasireiškiantis reiškinys, numatytas draudimo sutartyje, ir dėl to laikomas juridiniu faktu, sukeliančiu draudikui pareigą mokėti draudimo išmoką. Remiantis šiomis nuostatomis, LR CK str. 1 d. įtvirtinta draudėjo ir naudos gavėjo pareiga pranešti draudikui apie draudiminį įvykį. LR Draudimo įstatymo 96 str. taip pat numatyta, kad draudikui reikalavimą dėl draudimo išmokos mokėjimo pareiškiantis asmuo visuomet privalo įrodyti draudiminio įvykio, kaip juridinio fakto, egzistavimą, šio įvykio pasekmes ir kitas svarbias aplinkybes

Draudžiamasis įvykis draudiminis įvykis – kaip objektyvioje tikrovėje atsitikęs (įvykęs) reiškinys draudėjui ir draudikui subjektyviai turi būti atsitiktinio pobūdžio, tai yra draudiminio įvykio įvykimas neturi būti sąlygotas draudėjo sąmoningų veiksmų. Tai reiškia, jog jei draudiminį įvykį sąlygojo draudėjo tyčiniai veiksmai ar neveikimas, tai draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo (LR CK str. 1 d.), nes tyčiniais veiksmais ar neveikimu sukeltas įvykis, nėra laikomas draudiminiu įvykiu.

Draudžiamasis įvykis Pavyzdžiui:
Vežėjas - UAB “G” savo draudikui pranešė, kad šios įmonės transportu, pagal CMR važtaraščius NL , NL ir NL gabentą krovinį (šokolado gaminiai ir kramtomoji guma), Lietuvos teritorijoje pagrobė plėšikai ir paprašė Lt. draudimo išmokos sumokėjimo. Policija, tyrusi šį nusikaltimą, nustatė, kad minėtą krovinį iššvaistė, perduodamas nenustatytiems asmenims, pats UAB “G” direktorius ir tos pačios įmonės vairuotojas. Dėl krovinio dingimo fakto buvo iškelta ir ištirta baudžiamoji byla, o teismas abu minėtus asmenis nuteisė. Taip pat krovinio savininkui kompanijai „M“B.V. buvo pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka[1]. [1] Baudžiamosios bylos Nr /2001 medžiaga.

Draudžiamasis įvykis Praktiškai tuo pat metu, kai buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, Nyderlanduose Hertogenboso apskrities teisme pagal ekspeditoriaus kompanijos „AGT“B. V. ieškinį buvo iškelta civilinė byla, kurioje ieškovas reikalavo iš UAB “G” ir jo draudiko priteisti žalą, kuri preliminariai buvo vertinama Vokietijos markių. Teismo posėdžio metu draudikas pateikė įsiteisėjusį apylinkės teismo nuosprendį, kuriame buvo konstatuoti UAB “G” direktoriaus ir vairuotojo nusikalstami veiksmai, ir paprašė draudiko atžvilgiu ieškinį atmesti, remiantis tuo, kad draudiminis įvykis atsitiko dėl draudėjo tyčios. Ieškovas atsisakė savo ieškinio ir byla buvo nutraukta.

Draudžiamasis įvykis Paprastai pagal bendras taisykles draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jei draudiminis įvykis atsitiko dėl draudėjo tyčios (dolus), jei įvykis atsitiko dėl didelio neatsargumo (culpa lata) tai turo draudime draudikas atleidžiamas nuo išmokos tik jei dėl to individualiai susitarta (DĮ 103 str.)

Draudžiamasis įvykis arba c/a draudimo atveju turi teisę susigrąžinti sumokėtą išmoką iš draudėjo (DĮ 110 str.) , o esant paprastam draudėjo neatsargumui (culpa levis) draudikas privalo mokėti draudimo išmoką.

Draudžiamasis įvykis Pagal savo pobūdį ir teisines pasekmes didelis neatsargumas prilyginamas tyčiai. Dideliu neatsargumu reikėtų laikyti atvejus, kuomet asmuo elgiasi nepaisydamas paparasčiausių atidumo, rūpestingumo taisyklių. Tuo pat metu, atkreiptinas dėmesys, kad vystantis techniniam progresui ir siekdamas apsaugoti nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus, įstatymų leidėjas atskirose draudimo sutarčių rūšyse numatė draudikų pareigą mokėti draudimo išmoką net ir tais atvejais, kai draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar apdraustojo asmens didelio neatsargumo.

Draudžiamasis įvykis Pavyzdžiui, Rusijos CK 963 str. įtvirtintos panašios į Lietuvos CK str. taisyklės, bet esminis skirtumas tas, kad Rusijoje tik įstatymas gali būti atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl didelio neatsargumo pagrindu.

Draudžiamasis įvykis Aiškinant draudėjo didelio neatsargumo įtaką draudiko pareigai mokėti draudimo išmoką, svarbi yra LR CK str. 2 d. nustatyta taisyklė: “Įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo”. Minėta taisyklė, gali būti aiškinama dvejopai:

Draudžiamasis įvykis dėl draudėjo didelio neatsargumo sukeltas draudiminis įvykis gali būti pagrindu nemokėti draudimo išmokos, jei draudėjo didelis neatsargumas esti įtvirtintas draudimo sutartyje kaip nedraudiminis įvykis;

Draudžiamasis įvykis - draudėjo didelis neatsargumas negali būti pagrindu, atleidžiančiu nuo draudimo išmokos mokėjimo, išskyrus atvejus, kai įstatyme įtvirtinta, kad draudėjo didelis neatsargumas yra atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo pagrindas.

Draudžiamasis įvykis Lietuvos Aukščiausias Teismas kol kas laikosi nuomonės, kad “CK str. nuostata dėl didelio neatsargumo, kaip atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo pagrindo, gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei įstatymas tiesiogiai konkrečiai draudimo formai ar rūšiai numato tokią galimybę. Tokio atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo pagrindo dėl vairuotojo didelio neatsargumo šiai draudimo rūšiai (aut. pastaba – automobilio draudimo) įstatymas nenumato. [1] LAT CBS teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 2 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K /2002 m., M. Dubauskaitė v. DUAB “Baltijos Garantas”.

Draudžiamasis įvykis CK nurodyti atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo (apdraustojo ar naudos gavėjo tyčia) pagrindai numatyti tam atvejui, kai draudiminis įvykis jau įvyko, t.y. atsisakymas mokėti draudimo išmoką yra susietas su tam tikromis aplinkybėmis, atleidžiančiomis nuo tokios išmokos mokėjimo. Tai, vienok, nereiškia, kad šalys, sudarydamos draudimo sutartį negalėtų numatyti, kad įvykiai, įvykę dėl draudėjo (naudos gavėjo) didelio neatsargumo, laikytini nedraudiminiais.

Draudžiamasis įvykis Šalys nėra ribojamos numatyti nedraudiminių įvykių sąrašą, išskyrus atvejus, jei šalys ar bent viena jų žino ar turi žinoti, kad toks draudiminis įvykis būtinai įvyks, nes tai prieštarautų draudiminio įvykio sampratai[1]. Pateikęs tokį LR CK str. 2 d. aiškinimą, Lietuvos Aukščiausias Teismas išskyrė du aspektus:

Draudžiamasis įvykis - visų pirma, Teismo nuomone, remiantis sutarties šalių laisvės principu, draudimo sutarties šalys laisva valia gali susitarti dėl to, kad draudėjo didelis neatsargumas bus laikomas nedraudiminiu įvykiu, nesukeliančiu draudikui pareigos mokėti draudimo išmoką;

Draudžiamasis įvykis - jei šalys buvo susitarusios, kad draudėjo didelis neatsargumas bus laikomas draudiminiu įvykiu, įvykus draudiminiam įvykiui dėl draudėjo didelio neatsargumo draudikas gali mažinti ar atsisakyti mokėti draudimo išmoką tik tuo atveju, jei tokia draudiko teisė yra aiškiai įtvirtinta įstatyme.

Draudžiamasis įvykis Draudimo įstatymo 103 str. nurodyta, kad draudimo sutartyje galima nustatyti atvejus, kai draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo, jei draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar apdraustojo didelio neatsargumo. Tokie atvejai privalo būti aptarti individualiai. Bet tai galioja tik turto draudimo sutartyse.

Draudžiamasis įvykis Ši koncepcija Lietuvoje dar tik formuojasi, tačiau teismai ją palaiko, ir tikėtina, kad toks CK 1014 str. 2 d. aiškinimas galutinai įsitvirtins praktikoje. Tai pailiustruosime pavyzdžiais. Kompanija “D” pareiškė ieškinį vežėjui – “I”, jo draudikams “A” ir “B’, bei tretiesiems asmenims, dėl žalos, padarytos krovinio praradimu, atlyginimo.

Draudžiamasis įvykis Byloje buvo nustatyta, kad vežėjas nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje sustojo nakvoti, ir vairuotojui bemiegant dalis krovinio buvo pavogta. Vežėjo ir draudikų sudarytos vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygose buvo numatyta vežėjo pareiga poilsiui sustoti saugomose automobilių stovėjimo aikštelėse. Vairuotojas sustojo poilsiui nesaugojamoje aikštelėje, ir dėl to krovinys buvo pavogtas.

Draudžiamasis įvykis Teismas tenkino ieškovo ieškinį ir priteisė iš vežėjo kompensaciją, o draudikų atžvilgiu ieškinys buvo atmestas. Sustojimas poilsiui nesaugojamoje stovėjimo aikštelėje ir po to įvykusi vagystė teismo buvo pripažinti dideliu neatsargumu, ir todėl teismas draudikų atsisakymą mokėti draudimo išmoką dėl didelio neatsargumo laikė pagrįstu[1].

Draudžiamasis įvykis [1] LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 dienos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K /2003 m., JAV kompanija “Droheda Corporation” v. UAB “Ireitė”, UAB DK “Lindra”, UAB DK “Ergo Lietuva”, tretieji asmenys V. Potiejūnas, Individuali J. Šavareikos įmonė, UAB “Arvega”.

Draudžiamasis įvykis Kita vertus LAT nagrinėjamais klausimai, taip pat paraleliai vysto ir kitą koncenciją. LAT vienoje byloje nurodė, kad Draudimo įstatymo 96 str. 7 d. taikymui reikšminga draudėjo kaltė gali reikštis didelio neatsargumo forma (CK str. 2 d.)

Draudžiamasis įvykis Draudimo įstatymo 96 str. 7 d.
Draudikas atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo atsižvelgti į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos atsiradusios dėl pažeidimo dydį.

Draudžiamasis įvykis CK 6.1014 str. 2 d.
Įstatymas gali nustatyti atvejus, kuriais draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo dėl to, kad draudiminis įvykis įvyko dėl draudėjo ar naudos gavėjo didelio neatsargumo.

Draudžiamasis įvykis LAT byloje Nr. 3K-3-545/2007 nurodė, kad Draudimo įstatymo 96 str. 7 d. prasme, kaltė gali būti ir didelis neatsargumas ir tai yra pagrindu iš viso nemokėti draudimo išmokos, kai tuo tarpu pagal CK str. 2 d. draudikas, esant dėl didelio neatsargumo sukeltam draudiminiam įvykiui, gali nieko nemokėti tik įstatymo nustatytais atvejais.

Draudžiamasis įvykis Pagal draudimo įstatymą tokiu atveju gali būti tik 103 str. numatytas atvejis, bet dėl to turi būti susitarta individualiai. Kaip toliau praktika vystysis prognozuoti turbūt sunku, bet pastebima, kad esant draudėjo dideliam neatsargumui, teismas kartais nelinkęs to laikyti dideliu neatsargumu.

Draudžiamasis įvykis Pavyzdžiui, LAT byloje Nr. 3K-3-266/2011 autovežiu vežtų automobilių susidūrimą su tiltu, nelaikė vežėjo dideliu neatsargumu.

Draudžiamasis įvykis c) objektyvioje tikrovėje atsitikęs įvykis turi visiškai atitikti draudimo sutartyje įtvirtinto draudiminio įvykio požymius. Tas, kas siekia pagal draudimo sutarties sąlygas, savo patirtos žalos atlyginimui gauti draudimo išmoką, visuomet privalo įrodyti draudiminio įvykio atsiradimą. Būtina atkreipti dėmesį, jog privalu įrodyti ne žalos atsiradimo faktą, o draudiminį įvykį, kuris apibrėžtas konkrečioje draudimo sutartyje. Tik įrodžius draudiminio įvykio egzistavimą, atsiranda draudiko pareiga apskaičiuoti ir sumokėti draudimo išmoką (LR CK str.).

Draudžiamasis įvykis Kartais praktikoje, tas kas reikalauja draudimo išmokos, klaidingai įrodinėja tik žalą ir visiškai neįrodinėja draudiminio įvykio atsiradimo fakto ir kaip taisyklė, tuomet teismai tokius ieškinius draudikui atmeta, motyvuojant tuo, jog atsiradusi žala nelaikoma draudiminiu įvykiu arba jog draudiminis įvykis byloje neįrodytas. Tokią situaciją pailiustruosime pavyzdžiu iš teismų praktikos:

Draudžiamasis įvykis UAB “M” buvo sudariusi vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, kurioje draudiminis įvykis buvo apibrėžtas, kaip vežėjo (draudėjo) civilinės atsakomybės atsiradimas, kilęs dėl patikėto pervežti krovinio praradimo ar sugadinimo. Galiojant draudimo sutarčiai UAB “M” su V. įmone sudarė sutartį, pagal kurią UAB “M” įsipareigojo teikti krovinių pervežimo paslaugas iš Lenkijos į Armėniją. Vėliau sutartis buvo pataisyta ir buvo sutarta, jog krovinį gabens S. įmonei priklausantis vilkikas ir refrižeratorius. Pakeliui S. įmonės transportuojamas krovinys visiškai sugedo ir dėl to krovinio siuntėjas patyrė ,85 JAV dolerių žalą.

Draudžiamasis įvykis Civilinėje byloje atsakovais buvo patraukti solidariai UAB “M” ir S. įmonė ir galiausiai kasacinės instancijos teismas konstatavo abiejų atsakovų solidarią atsakomybę, bei iš jų, krovinio siuntėjo naudai priteisė žalos atlyginimą[1]. UAB “M” kreipėsi į savo draudiką su prašymu gauti draudimo išmoką, tačiau mokėti draudimo išmoką draudikas atsisakė, motyvuojant tuo, kad UAB “M” turtiniai nuostoliai atsirado ne dėl draudiminio įvykio (patikėto pervežti krovinio sugadinimas), o dėl to, kad vežamą krovinį sugadino S. įmonė, dėl kurio neteisėtų veiksmų UAB “M” buvo pritaikyta solidari atsakomybė. Kai tuo tarpu vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutartyje sudarytoje su UAB “M” nėra numatyta, kad draudikas mokės draudimo išmoką, už trečiuosius asmenis, kuriuos UAB “M” pasitelkė savo prievolėms vykdyti. [1] Civilinės bylos Nr. 3K /2001 m. medžiaga.

Draudžiamasis įvykis Būtina atkreipti dėmesį, jog privalu įrodyti ne žalos atsiradimo faktą, o draudiminį įvykį, kuris apibrėžtas konkrečioje draudimo sutartyje. Tik įrodžius draudiminio įvykio egzistavimą, atsiranda draudiko pareiga apskaičiuoti ir sumokėti draudimo išmoką (LR CK str.). Kartais praktikoje reikalaujantis draudimo išmokos asmuo klaidingai įrodinėja tik žalą ir visiškai neįrodinėja draudiminio įvykio atsiradimo fakto. Teismai tokius ieškinius draudikui paprastai atmeta, motyvuodami tuo, jog atsiradusi žala nelaikoma draudiminiu įvykiu, arba jog draudiminis įvykis byloje neįrodytas.

Nedraudiminiai įvykiai ir jų teisinė reikšmė
Sudarydamas draudimo sutartį draudikas siekia sumažinti arba apriboti prisiimamą draudimo riziką. Pagal Draudimo įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 3 punktą draudiko parengtose draudimo rūšies taisyklėse privalu nurodyti nedraudiminius įvykius, kai draudikas neprivalo mokėti draudimo išmokų.

Nedraudiminiai įvykiai draudimo taisyklėse paprastai formuluojami kaip išimtys iš draudiminių įvykių, todėl aprašant atvejus, kurie nebus laikomi draudiminiu įvykiu, nurodomi papildomi požymiai, kuriems esant įvykis, kuris pagal draudimo sutarties sąlygas potencialiai galėtų būti pripažintas draudiminiu, šalių susitarimu laikomas nedraudiminiu. Remiantis civilinės teisės dispozityviškumo principu, draudikas ir draudėjas iš esmės laisvai gali susitarti dėl bet kokių aplinkybių, kurioms susiklosčius, šalių susitarimu įvykis bus laikomas nedraudiminiu, svarbiausia, kad toks šalių susitarimas neprieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms. Susiklosčius aplinkybėms, kurios pagal draudimo sutarties sąlygas laikytinos nedraudiminiu įvykiu, draudikui apskritai nekyla prievolė apskaičiuoti ir sumokėti draudimo išmoką, nes nėra atsiradusi sąlyga, kuriai esant draudikas privalėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

Draudimo sutarčių, kuriose numatant draudiko prievolės atsiradimą būtų remiamasi vien draudiminių ir nedraudiminių įvykių sąrašais, beveik nepasitaiko. Tokiais atvejais draudiminio įvykio apibrėžimas tiesiog būtu pernelyg sudėtingas, nes turėtų apimti aplinkybes, susijusias su sutarties galiojimo teritorija, laiku arba visas kitas aplinkybes, kurioms sutarties šalys teikia esminę reikšmę. Todėl dažnai dar numatomos vadinamosios draudiminės apsaugos išlygos, dėl kurių draudėjas ir draudikas susitaria atskirai, ir šis susitarimas įtvirtinamas sutarties tekste ne nedraudiminių įvykių sąraše, o kaip atskiros draudimo sutarties sąlygos, kurių įsipareigoja laikytis draudėjas.

Teoriškai tarp nedraudiminių įvykių ir draudiminės apsaugos išlygų skirtumo faktiškai nėra, kartais vienoje draudimo sutartyje vienokia ar kitokia aplinkybė įtvirtinama kaip nedraudiminis įvykis, o kitoje panašioje sutartyje – kaip draudiminės apsaugos išlyga. Bendra šioms aplinkybėms yra tik tai, kad jos objektyvioje tikrovėje galėtų pasireikšti iki sutartyje numatyto draudiminio įvykio arba kartu su draudiminiu įvykiu. Jei draudimo sutarties sąlyga objektyvioje tikrovėje gali pasireikšti tik įvykus draudiminiam įvykiui, tokia aplinkybė negali būti nei nedraudiminiu įvykiu, nei draudiminės apsaugos išlyga – ji gali būti traktuojama tik kaip draudimo sutarties sąlygų pažeidimas.

Skirtumas tarp nedraudiminių įvykių ir draudiminės apsaugos išlygų gali būti nustatytas tik pagal teisinius padarinius. Nedraudiminiai įvykiai pagal savo teisinius padarinius skiriasi nuo vadinamųjų draudiminės apsaugos išlygų, kurioms esant įvykis laikomas draudiminiu, tačiau draudikas dėl šių išlygų gali būti atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo arba bent įgyja teisę draudimo išmoką sumažinti. Esant nedraudiminiam įvykiui, draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką apskritai nekyla.

Geriausiai šiuos teiginius iliustruoja LAT nutartis byloje Nr. 3K-3-180/2012, kuomet teismas sprendė, kad a/m dokumentų palikimas pavogtame a/m negali būti laikomas nedraudžiamuoju įvykiu, nes toks veiksmas objektyviai nepalengvina tyčinės vagystės įvykdymo, todėl jis gali būti traktuojamas kaip sutarties sąlygų pažeidimas, suteikiantis teisę mažinti draudimo išmoką.

Objektyvios draudiminės apsaugos išlygos
Objektyvios draudiminės apsaugos išlygos visuomet turi būti įtvirtintos įstatyme arba draudimo sutartyje ir pagal savo pobūdį turi turėti galimybę pasireikšti mūsų aplinkoje. Šiuo metu įstatyme (LR CK str. 5 d.) įtvirtintos šios objektyvios draudiminės apsaugos išlygos: a) jeigu draudiminis įvykis įvyko dėl karo veiksmų arba radioaktyvaus spinduliavimo poveikio; b) jeigu žala atsirado dėl turto konfiskavimo, arešto arba sunaikinimo valstybės valdžios institucijų nurodymu; c) kitais įstatymų numatytais atvejais.

Pažymėtina, jog šis objektyvių draudiminės apsaugos išlygų sąrašas nėra imperatyvus. Draudėjas ir draudikas visuomet gali susitarti dėl šių aplinkybių pripažinimo draudiminiu įvykiu.

Draudimo sutartyse paprastai nurodomos šios objektyvios draudiminės apsaugos išlygos: a) draudiminės apsaugos apribojimas laiko terminu, kuris sutartyje įtvirtinamas kaip draudimo sutarties galiojimo terminas;

b) draudimo sutarties galiojimas apribojamas tam tikra geografine vietove, pavyzdžiui: draudiminė apsauga galioja Europoje, išskyrus Bosniją, Kroatiją, Juodkalniją, Serbiją, Turkiją, Pietų Italiją (į pietus nuo Romos). NVS šalyse ši sutartis galioja kroviniui, vežamam į vietoves arba iš vietovių, kurios yra ne toliau kaip 500 km nuo Lietuvos sostinės Vilniaus;

natūralus draudžiamo turto sumažėjimas, nubyrėjimas, natūralus nutekėjimas, natūralus krovinio svorio arba tūrio sumažėjimas ir pan.; Pateiktas objektyvių draudimo apsaugos išlygų sąrašas nėra baigtinis. Draudikas su draudėju visuomet sutartyje gali susitarti dėl kitokių išlygų, tačiau tokios išlygos bus laikomos objektyviomis draudiminę apsaugą ribojančiomis sąlygomis tik tuomet, jei jos nepriklausys nuo sutarties šalių valios, ir pagal savo pobūdį galės pasireikšti objektyvioje tikrovėje prieš įvykstant draudiminiam įvykiui arba kartu su draudiminiu įvykiu.

Visoms objektyvioms draudiminės apsaugos išlygoms būdingas vienas bruožas – jos būtinai turi būti nurodytos draudimo sutartyje, ir draudikas, atsisakydamas mokėti draudimo išmoką remdamasis šiomis aplinkybėmis, privalo jas įrodyti.

Subjektyvios draudiminės apsaugos išlygos
Subjektyvios draudiminės apsaugos išlygos – tai aplinkybės, priklausančios nuo draudėjo valios. Jos gali būti įtvirtintos įstatyme arba draudimo sutartyje. Esant tokioms aplinkybėms, draudikas atleidžiamas nuo draudimo išmokos mokėjimo arba, kai kuriais atvejais, jei tai numatyta draudimo sutartyje, draudimo išmoka gali būti sumažinta.

Įstatymas prie tokių aplinkybių visų pirma priskiria draudėjo, apdraustojo ir naudos gavėjo tyčią, išskyrus atvejus, kai tyčiniai veiksmai arba neveikimas yra socialiai vertingi (LR CK str. 1 d.).

Norėtume ypač atkreipti dėmesį į tai, kad draudėjo didelis neatsargumas pagal Civilinio kodekso straipsnį gali būti atleidimo nuo draudimo išmokos mokėjimo pagrindu tik tuomet, kai tai numatyta įstatyme, tačiau draudikas ir draudėjas draudimo sutarties sąlygose gali susitarti, kad draudiminio įvykis, įvykęs dėl draudėjo didelio neatsargumo, bus laikomas nedraudiminiu įvykiu, kuris nesukelia draudikui pareigos mokėti draudimo išmoką.

Dar kartą priminsiu LAT praktiką, kad Draudimo įstatymo 96 str. 7 d. taikymui reikšminga draudėjo kaltė gali reikštis didelio neatsargumo forma (CK str. 2 d.) Civilinė byla 3K-3-545/2007 “Įstros aerodromas” v. BTA draudimas

Vienoje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nurodė, kad „Sudarydamas draudimo sutartį atsakovas (draudėjas – aut. pastaba) sutiko su tuo, kad jo didelis neatsargumas nebus laikomas draudiminiu įvykiu. (...) Byloje nustatyta, jog buvo atsakovo vairuotojo – trečiojo asmens didelis neatsargumas, todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad krovinio dalis prarasta dėl nedraudiminio įvykio, ir žalą privalo atlyginti vežėjas[1]. [1] Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–1013/2003 m. JAV kompanija „Droheda Corporation“ prieš UAB „Ireitė“, UAB DK „Lindra“, UAB DK „Ergo Lietuva“, tretieji asmenys V. Potiejūnas, individuali J. Šavareikos įmonė, UAB „Arvega“.

Kiti subjektyvūs draudimo apsaugos apribojimai turi teisinę reikšmę tik tuomet, kai jie įtvirtinti draudimo sutartyje. Esant subjektyvioms draudimo apsaugos išlygoms, draudikas, dėl jų atsisakydamas mokėti draudimo išmoką arba ją mažindamas, privalo įrodyti priežastinį ryšį tarp minėtų aplinkybių ir draudiminio įvykio, tai yra įrodyti, kad aplinkybės buvo draudiminio įvykio atsiradimo tiesioginė ir (ar) netiesioginė priežastis. Šių aplinkybių neįrodžius, draudimo išmoka turi būti mokama.

Draudikas negali perkelti priešingų aplinkybių įrodinėjimo naštos ant trečiojo asmens ar draudėjo pečių, nors tokių atvejų kartais pasitaiko. Vienos draudimo kompanijos išduotame draudimo poliso priede buvo nustatyta sąlyga, jog „Draudėjo vairuotojai privalo palaikyti reikiamą temperatūros režimą. Draudėjas privalo įrodyti, kad jo vairuotojai palaikė reikiamą temperatūros režimą. Jei draudėjas neįrodo, kad jo vairuotojai palaikė reikiamą temperatūros režimą, draudimo išmoka nemokama“[1]. [1] Civilinės bylos Nr. 2–2168/2002 m. medžiaga.

Iš šio pavyzdžio aiškiai matyti, kad draudikas savo paties parengtose standartinėse vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutarties sąlygose draudimo sutarties pažeidimo įrodinėjimo faktą perkėlė ant draudėjo pečių, o to daryti, mūsų nuomone, negalima. Tokia sąlyga, remiantis Civilinio kodekso straipsnio 1 dalimi, galėtų būti pripažinta siurprizine su visomis iš to plaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis.

Draudimo sutarties sąlygų pažeidimai
Sudarius su draudiku draudimo sutartį ir šiai sutarčiai įsigaliojus, draudėjas (vežėjas) kartais pažeidžia sutarties sąlygas. Tai gali tiesiogiai lemti atsisakymą mokėti draudimo išmoką tiek draudėjui, tiek ir išreiškusiam valią dėl draudimo išmokos gavimo trečiajam asmeniui. Visus draudimo sutarties sąlygų pažeidimus santykinai galima suskirstyti į:

a) draudimo sutarties sąlygų pažeidimus, kurie buvo padaryti iki draudiminio įvykio; b) draudimo sutarties sąlygų pažeidimus, kurie buvo padaryti įvykius draudiminiam įvykiui.

Prie draudimo sutarties sąlygų pažeidimų, padarytų prieš draudiminį įvykį, priskirtini: 1) nepranešimas apie draudimo rizikos padidėjimą. Šis pažeidimas nesuteikia teisės draudikui atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Pagal Civilinio kodekso straipsnio 2 dalį draudikui suteikiama tik teisė kreiptis į teismą dėl draudimo sutarties sąlygų pakeitimo arba sutarties nutraukimo.

2) kiti standartinėse draudimo sutarties sąlygose numatyti prievolių pažeidimai. Labai dažnai sutarties sąlygose numatomos draudėjo pareigos susijusios su taip vadinamų “atsargumo priemonių” laikymusi. Pvz. nepalikti neužrakinto buto. O jis apvogtas, vienu atveju įėjus pro neuždarytas duris, kitu atveju per langą?? Šiais atvejais draudikas, atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, jog draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, privalo įvertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudiminiu įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (Draudimo įstatymo 96 str. 7 d.). Visus šiuos sutarties pažeidimų teisinius padarinius draudikas gali panaudoti prieš draudėją ir trečiąjį asmenį.

Prie draudimo sutarties sąlygų pažeidimų, padarytų įvykus draudiminiam įvykiui, priskirtini: 3) nepranešimas apie draudiminį įvykį draudikui arba jo atstovui per sutartyje nustatytą terminą. Šią pareigą visų pirma privalo įvykdyti draudėjas, kaip draudimo sutarties šalis, tačiau įstatymas taip pat įpareigoja ir trečiąjį asmenį pranešti apie draudiminį įvykį, jei jis žino apie jo naudai sudarytą draudimo sutartį ir ketina pasinaudoti teise į draudimo išmoką. Lietuvos draudimo įmonių siūlomose vežėjo civilinės atsakomybės draudimo sutarties standartinėse sąlygose visuomet reikalaujama, kad pranešimas būtų rašytinis, o šio pranešimo pateikimo draudikui terminai skiriasi. Tai gali būti: nedelsiant, per tris darbo dienas, vėliausiai per vieną savaitę, vėliausiai per tris darbo dienas ir ne vėliau kaip per septynias darbo dienas. Kaip matome, skirtingų draudikų draudimo sąlygose nurodyti terminai skiriasi, todėl draudėjas ir (ar) tretysis asmuo šias pareigas privalo vykdyti tinkamai. Tokio pažeidimo teisiniai padariniai numatyti Civilinio kodekso straipsnio 2 dalyje: draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos nevykdė tyčia, ar dėl neatsargumo. Ir priešingai, draudikas pasinaudoti savo teisėmis negali, jei įrodoma, kad apie draudiminį įvykį jis sužinojo laiku, pavyzdžiui,

– apie draudiminį įvykį draudikui tinkamai pranešė nukentėjęs trečiasis asmuo; arba kai nepranešimas apie nedraudiminį įvykį neturi įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką, pavyzdžiui, – pagal LR transporto priemonių savininkų ir vairuotojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį draudėjo nepranešimas apie draudiminį įvykį neturi įtakos draudimo išmokos mokėjimui;

4) pareigos imtis priemonių žalai sumažinti (LR CK str. 1 d.) pažeidimas. Draudėjas, įvykus draudiminiam įvykiui, privalo imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jei tokie draudėjui buvo duoti. Atkreiptinas dėmesys, jog imtis protingų priemonių žalai sumažinti turi ir tretysis asmuo. 5) kiti draudimo sutarties sąlygų pažeidimai gali būti draudiko atsisakymo mokėti draudimo išmoką, jei tokie padariniai numatyti draudimo sutartyje, priežastis.

6) subrogacijos draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, neužtikrinimas arba savo turimų reikalavimų į kitus asmenis atsisakymas. (lot. subrogatio – pakeitimas)

Jei sumokėjęs draudimo išmoką draudikas pagal subrogaciją įgijo reikalavimo teisę į kaltą asmenį, draudėjas privalo perduoti visą informaciją tam, kad draudikas galėtų įgyvendinti įgytas teises. Šiuo atveju draudėjas, pažeisdamas sutartį, gali: – nepateikti draudikui įrodymų, pagrindžiančių draudėjo turėtą reikalavimo teisę; – praleisti pretenzijų pateikimo terminus, jei pretenzija pagal įstatymą būtina; – praleisti ieškinio senaties terminus; – atsisakyti savo turimo reikalavimo arba tokį reikalavimą perleisti trečiajam asmeniui; – atleisti skolininką nuo skolos; – sunaikinti įrodymus, kurie pagrindžia trečiojo asmens kaltę dėl žalos padarymo ir pan. Visais šiais atvejais draudikas gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką visiškai arba iš dalies, o jei draudimo išmoka buvo sumokėta, reikalauti grąžinti draudimo išmoką.

Draudimo suma Draudiminio įvykio egzistavimas, jei nėra draudimo išmokos nemokėjimo pagrindų, visuomet lemia draudiko pareigą mokėti draudimo išmoką, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į draudimo sutarties sąlygas. Sutartyje draudimo išmokos dydis dažniausiai ribojamas tam tikra nustatyta pinigų suma, kuri vadinama draudimo suma.

Draudimo suma Civilinio kodekso straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, pagal kurią: „Turtinių interesų draudimo suma ir suma, kurios dydžio draudimo išmoką (draudimo suma) draudikas įsipareigoja išmokėti, nustatoma draudimo sutarties šalių susitarimu arba įstatymu“. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 21 punkte pateikta draudimo sumos samprata nuo anksčiau pateiktos beveik nesiskiria.

Kulanz ar ex gratia payment
Manau, kad būtina pakalbėti apie reiškinį, kuris Lietuvoje net neturi specifinio pavadinimo, turiu omenyje draudimo išmokos mokėjimą, kuomet nėra draudiminio įvykio ar kuomet tarp sutarties šalių kyla ginčas dėl įvykio buvimo ar nebuvimo. Lietuvos draudimo įstatymo 96 str. 3 d. išmokos mokėjimas neįsitikinus draudiminio įvykio būvimu formaliai negalimas, bet nėra numatyta sankcijų, todėl tai nuolat vyksta.

Kulanz įvyksta tuomet, kai draudikas faktiškai ir teisiškai neesant draudiminio įvykio, tačiau esant žalai, mokėdamas draudimo išmoką, šią žalą atlygina. Tokio mokėjimo motyvai teisine prasme neturi reikšmės, bet tai dažniausiai siejama su marketingo, moralės ir kitais ekonominiais dalykais, taip pat vengimas galimai “garsaus” teismo proceso. Iš esmės mes Kulanz institutą vertiname labai teigiamai, juk teisinė taika visuomet geriau, nei konfliktas.

Mokant išmoką, be draudiminio įvykio būtina turėti omenyje, kad draudikas iš esmės rizikuoja, nes toks mokėjimas yra draudimo sutarties vykdymo įrodymas, kuris vėliau tokioje pat ar panašioje situacijoje gali būti panaudotas prieš draudiką, kaip sutarties aiškinimo ir vykdymo pavyzdys. Dėl šių priežasčių, draudikas atlikdamas ex gratia payment privalo šį mokėjimą labai aiškiai ir tiksliai motyvuoti, parodant, kad tai nėra draudiminis įvykis, bet jis atlieka dovanotą mokėjimą.

Ieškinio senatis Pagal Civilinio kodekso straipsnio 7 dalį iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams taikomas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Pagrindinis šių reikalavimų yra draudėjo draudikui pareikštas reikalavimas išmokėti draudimo išmoką[1]. Sutrumpintas senaties terminas taip pat taikomas ir kitiems iš draudimo sutarties atsiradusiems reikalavimams. [1] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Pirmoji knyga. Bendrosios nuostatos. Vilnius: Justitia P. 252.

Ieškinio senatis Draudiko pagal subrogaciją įgytiems reikalavimams taikomi reikalavimo atsiradimo teisiniam santykiui nustatyti senaties terminai, sutartinei atsakomybei 10 m., deliktinei – 3 m., bet yra spec. įstatymų, kur senatis trumpesnė, pvz. CMR konvencija – 1 metai.

Ieškinio senatis Tokiais atvejais senatis skaičiuojama ne nuo išmokos sumokėjimo dienos, o nuo draudėjo teisės į ieškinį atsiradimo dienos.

Ieškinio senatis Draudiko regresiniams reikalavimams prieš draudėją taikomas 1 metų senaties terminas, kuris skaičiuojamas nuo draudimo išmokos sumokėjimo dienos. Biuro reikalavimai prieš c/a draudimo sutarties neturėjusį vairuotoją, kuomet Biuras sumokėjo žalą, taikoma 3 metų senatis.

The End Ačiū už dėmesį .

Draudimas Advokatas dr. Edvardas Sinkevičius advokatų kontora Sinkevičius ir partneriai “BSP Legal” Žalgirio 92, Vilnius Tel. + 370 5 205 1222.

Similar presentations

Presentation on theme: "Draudimas Advokatas dr. Edvardas Sinkevičius advokatų kontora Sinkevičius ir partneriai “BSP Legal” Žalgirio 92, Vilnius Tel. + 370 5 205 1222."— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback

Log in

Auth with social network:

Draudimas Advokatas dr. Edvardas Sinkevičius advokatų kontora Sinkevičius ir partneriai “BSP Legal” Žalgirio 92, Vilnius Tel. + 370 5 205 1222.

Similar presentations

Presentation on theme: "Draudimas Advokatas dr. Edvardas Sinkevičius advokatų kontora Sinkevičius ir partneriai “BSP Legal” Žalgirio 92, Vilnius Tel. + 370 5 205 1222."— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback