1. Trumpas įvadas į IKT specialiajame ugdyme
Pekka Räsänen
tyrėjas, neuropsichologas
Niilo Mäki institutas, Jyväskylä

2. Impresionistinis autoportretas, 2007
Kas kalba?
Impresionistinis autoportretas, 2007

3. Publikacijos 2008 m. – Raidos ir ugdymo psichologija Neuropsichologija
Räsänen, P., Närhi, V., & Aunio, P. (2010). [Students with a poor performance in mathematics at the beginning of the 6th grade, in EK Niemi & J Metsämuuronen (eds.) National learning outcome assessment, follow-up from third to sixth grade. National Board of Education]
Wilson, A., & Räsänen, P. (2009). Effective interventions for numeracy difficulties/disorders. In Encyclopedia of Language and Literacy Development. The Canadian Language and Literacy Research Network.
Räsänen, P. (2008). Supporting Literacy and Numeracy Development. A presentation at the Workshop of the Foresight project on Mental Capital & Wellbeing. Feb 29th 2008, Royal Society, London, UK.
Neuropsichologija
Price, G.R., Holloway, I.D., Räsänen, P., Vesterinen, M., & Ansari, D. (2008) Impaired parietal magnitude processing in Developmental Dyscalculia. Current Biology. Ref.
Kompiuterių mokslas ir technologija
Räsänen, P. , Maslova, U., & Maslov, O. (submitted). A multidimensional adaptive system for web-based computer assisted learning: A model and an implementation.
Räsänen, P., Salminen, J., Wilson, A., Aunio, P., & Dehaene, S. (2009). Computer-assisted intervention for children with low numeracy skills. Cognitive Development, 24, 450–472. -ref.
Yevseyeva, I., Miettinen, K., & Räsänen, P. (2008). Verbal ordinal classification with multicriteria decision aiding. European Journal of Operational Research. Ref.
Testai ir reabilitacijos medžiaga
Mattinen, A., Räsänen, P., Hannula, M.M., & Lehtinen, E. (2008, 2010). [A program for supporting early learning prerequisities in mathematics]. NMI-Bulletin, 4, 40–53.
Aunio, P., & Räsänen, P., & Van Luit, J. E. H., (2010) [I count! A remedial programme for children’s number sense] . NMI.
Poutiainen, E., Kalska, Laasonen, Närhi, & Räsänen, P. (2010). [Trail Making – test. Manual]. Psychologist’s Publisher Corp..
Räsänen, P., Linnanmäki, K., Haapamäki, C., & Skagersten, D. (2008). RMAT – [A mathematical achievement test for ages 9–12 in Finnish- Swedish]. NMI.
Išsamesnį sąrašą žr.

4. IKT ankstyvajame ugdyme?
Devintame dešimtmetyje buvo karštai diskutuojama apie technologijų ir ypač apie kompiuterių vaidmenį ankstyvojo ugdymo mokymo programoje (Barnes & Hill, 1983; Cuffaro, 1984). Kai kurie ankstyvojo ugdymo pedagogai buvo tos nuomonės, kad maži vaikai neturėtų naudotis kompiuteriais, nes šie:
yra per daug abstraktūs ir leidžia vaikams patirti idėjas ir sąvokas tik dviejuose matmenyse;
visiškai sumažina mokytojų vaidmenį;
nepadeda vaikams dirbti bendradarbiaujant ir
turi programų, kurios raidos požiūriu laikomos netinkamomis.
Kritika neparemta empiriniais duomenimis (Clements & Sarama, 2003).
Neužduodami klausimai apie vadovėlius mažiems vaikams, kuriuose dažnai pateikiama tos pačios dviejų matmenų savybės, mokymasis mechaniškai įsimenant ir abstraktus turinys. 4

5. Pranešimo struktūra Trumpa mokymo naudojant kompiuterį istorija
IKT specialiajame ugdyme
IKT specialiajame ugdyme apibrėžimas
IKT specialiajame ugdyme veiksmingumas
Atvejo analizė:
LukiMat – nacionalinė specialiojo ugdymo, internetinė paramos sistema, skirta vaikų, turinčių mokymosi sutrikimų, ankstyvajam ugdymui 5

6. Mokymo naudojant kompiuterį istorija: greitai ir netiksliai6

7. CAL – CAI – CAMI
CAL (angl. Computer Assisted Learning) = mokymasis naudojantis kompiuteriu
CAI (angl. Computer Assisted Instruction) = mokymas naudojant kompiuterį
Prisitaikymas: kompiuterinė programa stebi naudotojo reakcijas užduoties atlikimo metu ir keičia savo veikimą, kad padėtų naudotojui atlikti užduotį ir mokytis (pvz., IRT).
Būdingi mokymosi naudojantis kompiuteriu ir mokymo naudojant kompiuterį metodai
vizualizacija ir kitos iliustracijos;
palaikančios ir intelektualios agentės (pvz., MS-Win programos sąvaržėlė);
Grįžtamasis ryšys.
CAMI (angl. Computer Assisted Maths Instruction) = matematikos mokymas naudojant kompiuterį 7

8. „Protingos mašinos“ – netikri šachmatai
Kempeleno šachmatais žaidžiantis turkas (1768)
„Protingos mašinos“ – netikri šachmatai 8

9. Pirmieji mokymo naudojant kompiuterį žingsniai
Skinner, H. (1866). Rašybos mokymas. Vašingtonas, Kolumbijos apygarda: Jungtinių Valstijų patentų biuras; Nr. 52,758)
Aparato viršuje buvo slankjuostė, valdoma traukiant rankeną, kurioje vienas po kito buvo rodomi įvairūs paveikslėliai (pvz., paveikslėlyje pavaizduotas arklys) ir taip pateikiamas informacijos vienetas. Mokinių užduotis buvo užrašyti atitinkamą žodį ar žodžius, pavyzdžiui, „mano arklys“. Ne ilgesnius kaip aštuonių raidžių žodžius buvo galima užrašyti spaudžiant aparato priekyje esančius klavišus. Klavišai pateikdavo apibrėžimo atsakymo reikalavimą ir judindavo aštuonis vidinius raidžių ratukus, kurių kiekviename buvo 26 abėcėlės raidės ir tarpas. (Tačiau mašina neteikė jokios grįžtamosios informacijos apie atsakymo teisingumą.)
Altman, G. G. (1897). Matematikos mokymo aparatas. Vašingtonas, Kolumbijos apygarda: Jungtinių Valstijų patentų biuras; Nr. 588,371)
Save kontroliuojantis, buvo priemonė mokiniui atsakyti, teikė grįžtamąją informaciją apie atsakymo teisingumą.
Aikins, H. A. (1913). Mokymo prietaisas. Vašingtonas, Kolumbijos apygarda: Jungtinių Valstijų patentų biuras, Nr. 1,050,327)
„aritmetika, skaitymas, rašyba, užsienio kalbos, istorija, geografija, literatūra ar bet kuris kitas dalykas, kur galima klausimus užduoti taip, kad būtų reikalaujama konkrečios žodžių... raidžių... ar rašmenų formos“. 9

10. Pirmosios technologijos
XX a. trečias dešimtmetis, Sidney Pressey
Ohajo valstijos universiteto ugdymo psichologijos profesorius
Kūrė mechanines mašinas pratyboms (panaudota rašomoji mašinėlė);
„Nuimti nuo jos [mokytojos] pečių kiek galima daugiau naštos ir išlaisvinti ją, kad ji galėtų užsiimti ta įkvepiančia ir mąstyti skatinančia veikla, kuri tikriausiai yra tikroji mokytojo funkcija“. Pressey, S.L. (1926). A simple apparatus which gives tests and scores - and teaches. School and Society, 23 (586), 10

11. XX a. šeštasis dešimtmetis: mokymo mašinos
„IBM 650“ spartusis skaitmeninis kompiuteris, susietas su rašomąja mašinėle, buvo naudojamas kaip mokymo mašina. Ši konfigūracija buvo žinoma pavadinimu „IBM 650 informacijos stotis“.
„IBM informacijos stotis“: kompiuterio instrukcijų programa pateikia užduotį mokiniui per rašomąją mašinėlę. Savo ruožtu mokinys įrašo atsakymą, kuris siunčiamas kompiuteriui patikrinti.
IBM taip pat sukūrė programą, vadinamą COURSEWRITER, pirmąją kompiuterinę kalbą. skirtą mokymui naudojant kompiuterį.
Skinner, B. F. (1958). Teaching machines. Science, 128, 11

12. XX a. septintasis dešimtmetis: optimizmo laikas
Septinto dešimtmečio viduryje buvo tūkstančiai programų įvairiems mokomiesiems dalykams
1963 m. Stanfordo universiteto Socialinių mokslų matematikos studijų institutas (IMSSS) pradėjo rengti pirmąją išsamią mokymo naudojant kompiuterį programą pradinėms mokykloms
ji buvo plačiai diegiama Kalifornijos ir Misisipės mokyklose;
naudojo „IBM 1500“;
tai buvo kompiuterizuotos pratybos ir praktiniai užsiėmimai, bandant pakelti vaikų skaitymo ir matematinių gebėjimų lygį.
„Dar po kelių metų milijonai mokinių galės naudotis... asmeninėmis mokytojo, kuris bus toks pat apsišvietęs ir greitai reaguojantis, kaip ir Aristotelis, paslaugomis“. Patrick Suppes, 1966, IMSSS direktorius 12

13. XX a. aštuntasis dešimtmetis: pirmieji asmeniniai kompiuteriai
„Atari“ sukurtas „Pong“ žaidimas, 1971, pirmasis veikiantis kompiuterinis žaidimas.
Mikrokompiuteriai: „Altair“, 1975; „Apple II“, 1976
buvo greitai pritaikyti mokyklose ir koledžuose bei tapo daugelio pirmųjų „mikroprocesorių“ kursų pagrindu. Tais pačiais metais buvo įkurtos „Microsoft“ ir „Apple“ korporacijos.
Projektai „PLATO“ 1961 m. ir „TICCIT“ 1969 m. 
Pratybomis ir biheviorizmu grįstos mokymo naudojant kompiuterį programos. 
Problemos, su kuriomis susidurta: techninės problemos, mokymo naudojant kompiuterį prieinamumas mokyklų aplinkoje, kokybiškos programinės įrangos trūkumas, mokytojų nepatyrimas ir programų kaina.
1978 m. išleistas pirmasis žurnalo „Journal of Special Education Technology“ („Specialiojo ugdymo technologijų žurnalas“) numeris. 13

14. XX a. devintasis dešimtmetis: grafinės sąsajos
1981 m.: žurnalas „Time“ paskelbė kompiuterį „metų žmogumi“
„IBM“ asmeninis kompiuteris, „Amiga Commodore“, „Apple Macintosh“
„Hypercard“ (1986 m. „Apple“ „Specialiojo ugdymo brošiūra“)
Knygos:
Behrmann, M. (1988), Integrating computers into the curriculum: A handbook for special educators (Kompiuterių integravimas į mokymo programą. Specialiojo ugdymo pedagogų vadovėlis).
Russell, Corwin, Mokros, & Kapisovsky (1989). Beyond drill and practice: Expanding the computer mainstream (Be pratybų ir praktinių užsiėmimų: kompiuterių masinio naudojimo plėtra). 14

15. XX a. dešimtasis dešimtmetis: internetas
Hipertekstas, „Mosaic“ 1994 m., „Netscape“ 1995 m.
GIF animacija, „JavaScript“ kalba, „Java“, atmintukas
Didėjantis „mokymosi pagalbą“ teikiančių interneto svetainių augimas
Eksperimentavimas saityne (žiniatinklyje)
1997 m. pirmoji internetinė Javos taikomoji programa, skirta vertinti vaikus, turinčius matematikos mokymosi sutrikimų (Räsänen, Ylinen & Kantola:
1998 m. specialus „Teaching Exceptional Children“ („Išskirtinių vaikų mokymas“) numeris „Saitynas ir specialusis ugdymas“, 30(5), tuo pat metu paskelbtas internete: 15

16. 2000 ->
Nešiojamųjų kompiuterių bumas, visi „prisijungę prie interneto 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę“.
Tinklinė ir „debesų“ kompiuterija (angl. cloud computing):
„Google“ ir „Google“ taikomosios programos;
Žaidimų pramonė labiausiai skatina pažangą (pvz., „Call of Duty: Black Ops“ („Tarnybinė pareiga: nešvarios operacijos“), išleistas 2010 m. lapkričio 9 d.: per penkias dienas pardavimai sudarė 650 mln. USD, pirmąją dieną - 2,6 milijonai žaidėjų).
Intelektualus mokymas naudojant kompiuterį (angl. Intellectual Computer-Assisted Instruction, ICAI), taip pat vadinamas intelektualiomis mokymo sistemomis arba IMS (angl. intelligent tutoring systems, ITS):
senesniu mokymu naudojant kompiuterį pagrįsti mokytojo veiksmai, IMS bandoma modeliuoti mokymosi procesą;
tikrai intelektualios sistemos gali kelti problemų, pagrįstų mokinio žinių modeliais, sprendžiant pačias problemas ir diagnozuojant bei aiškinant mokinių gebėjimus (žr. modelį, pvz., Vasilyeva, I., Puuronen, S., Pechenizkiy, M., & Räsänen, P. (2007). Feedback Adaptation in Web-based Learning Systems. International Journal of Continuous Engineering Education and Life-Long Learning. 17(4/5), 337 – 357.).
Įperkamos technologijos
pigesni išmanieji telefonai;
nešiojamasis kompiuteris kiekvienam vaikui.
Elektroninės knygos (1-os kartos: „Kindle“, „iPad“, „Android“, „Win7“ ir „Meego“ planšetės):
elektroninės mokyklinės knygos -> mokymas naudojant kompiuterį bei mokyklines knygas. 16

17. Specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) pogrupiai

21. SUP turinčių mokinių pogrupiai (%) Suomijos ir Čekijos pradiniame ugdyme
Suomija
Čekija
Sunkus intelekto sutrikimas
0,12
2,9
Vidutinis intelekto sutrikimas
0,5
Lengvas intelekto sutrikimas
1,5
Klausos sutrikimas
0,13
Regos sutrikimas
0,02
0,9
Fiziniai ir kiti sutrikimai
0,4
0,18
Emociniai ir socialinės raidos sutrikimai
0,3
Kiti sutrikimai
0,1
Kalbos sutrikimai
4,7
0,24
Skaitymo, rašymo ir matematikos mokymosi sutrikimai
10,3
4,5
Imigrantų vaikai, kuriems taikomas mokymas atsilikimui įveikti
1,2
Šaltinis: Eurostat 21

22. SUP pogrupiai Trys pagrindinės grupės
Vaikai su konkrečiais suvokimo, motorikos ar bendrųjų pažinimo gebėjimų sutrikimais
mažos grupės (paplitimas aiškiai mažesnis nei 1%)
Vaikai su vidutiniais ar mažesniais už vidutinius bendraisiais gebėjimais, bet turintys konkrečių kalbos ir (arba) pagrindinių akademinių gebėjimų sutrikimų (skaitymas, rašymas, aritmetika)
didelė grupė (priklausomai nuo kriterijų, 5–15%)
Vaikai, turintys emocinių ar elgesio sutrikimų
sunkūs atvejai mažoje grupėje (mažiau kaip 1%), sunku apskaičiuoti nesunkių atvejų paplitimą dėl šalių ir jų klinikinės bei diagnostinės praktikos skirtumų. 22

23. IKT specialiajame ugdyme: IKT specialiajame ugdyme apibrėžimas
Plačiąja prasme IKT specialiajame ugdyme galima suskirstyti į tokias kategorijas:
PAGALBA mokantis;
mokymosi TIKSLAS;
mokymosi PRIEMONĖ.

24. IKT kaip PAGALBA mokantis
Būdingiausia tikslinė asmenų grupė:
asmenys, turintys sunkių suvokimo ir komunikavimo sutrikimų
konkrečios technologijos, padedančios pagerinti suvokimą ir komunikavimą;
bendrosios IKT technologijos, padedančios suvokti ir komunikuoti. 24

25. Konkrečios technologijos, PADEDANČIOS suvokti ir komunikuoti
Klausą gerinančios technologijos
kochlearinis implantas, prie kaulo tvirtinamas klausos aparatas, vidinės ausies implantas;
įprasta procedūra.
Regą gerinančios technologijos
tinklainės implantai;
bioninės akys;
vykdomi pirmieji eksperimentai.
Paprastai labiau susiję su medicininiais ir neuropsichologiniais tyrimais, negu su švietimo mokslais. 25

26. Bendrosios technologijos, PADEDANČIOS suvokti, komunikuoti ir mokytis
Technologijos, taikomos esant klausos sutrikimų
teksto rengyklės, el. paštas, trumposios žinutės;
gestų kalbai skirtos vaizdinės komunikavimo priemonės;
įvairialypės terpės naudojimas iliustracijoms ir kūrimui.
Technologijos, taikomos esant regos sutrikimų
garso knygos;
kompiuteriai, didinantys šriftą ir vaizdą mokiniams su silpna rega;
teksto ir kalbos taikomosios programos. 26

27. IKT kaip mokymosi TIKSLAS
Retai keliamas klausimas ankstyvajame ugdyme ir ypač mažų vaikų su SUP ugdyme
labiausiai paplitusi ir paprasčiausia forma: teksto rinkimo gebėjimai
Problema: spartus IKT technologijų vystymasis
kompiuteriai: maždaug 2 metų eksploatavimo laikas
mobilieji telefonai: maždaug 8 mėnesių eksploatavimo laikas
SUP turintys vaikai paprastai lėtai mokosi, todėl spartūs IKT sąsajų ir naudojimo pokyčiai jiems sukelia papildomų sunkumų
vaikams su SUP sukurtos taikomosios programos paprastai turi mažiau sąsajų ir funkcijų, todėl jų reikia mokytis mažiau negu technologijų, kurios skirtos kasdieniam naudojimui (pvz., mobilieji telefonai) 27

28. IKT kaip mokymosi PRIEMONĖ
Dažniausias ugdymui naudojamų IKT tyrimų objektas
Ugdymo taikomosios programos (mokymas naudojant kompiuterį)
IKT priemonės ugdyme
nuotolinis mokymas, vaizdo konferencijos
informacijos paieška, saitynas
kompiuterių naudojimas ar turėjimas klasėje
Interaktyvių pateikčių priemonės, interaktyvioji lenta
mokytojų gebėjimai ir požiūriai į IKT taikymą ugdymui. 28

29. Tyrimų rezultatai ir veiksmingumas Ką mes iš tikrųjų žinome apie mokymą naudojant kompiuterį?

30. Tyrimai: ilga mišrių rezultatų istorija
McKeown, E. N. (1965). A comparison of the teaching of arithmetic in grade four by teaching machine, programmed booklet, and traditional methods. Ontario Journal of Educational Research, 7,
-> Nėra skirtumų tarp metodų
Lin, A. & al. (1994) CAI and the Development of Automaticity in Mathematics Skills in Students with and without Mild Mental Handicaps. Computers in the Schools, 11(1),
-> Mokymas naudojant kompiuterį + išplėstinis sustiprintas mokymas
Nicol, M.M. & Anderson, A. (2000). Computer-assisted vs. teacher-directed teaching of numeracy in adults. Journal of Computer Assisted Learning, 16, 184–192.
-> Jokių skirtumų, nereikšminga mokymo naudojant kompiuterį „kryptis“
Kontroliuojamų tyrimų trūkumas 30

31. Edyburn, D.L. (2004) in review: A synthesis of the special education technology literature. Journal of Special Education Technology, 19(4), 31

32. Specialiojo ugdymo intervencijų veiksmingumo įvertinimas
Įprasčiausias intervencijų (pvz., ugdymo intervencijų) veiksmingumo įvertinimo būdas yra standartinio poveikio dydžio taikymas.
Su standartiniu poveikio dydžiu galima lyginti įvairių rūšių intervencijas.
Taikant poveikio dydį, pokyčio dydis lyginamas su reiškinio pokyčiu imtyje (ar asmenų grupėje).
Dažniausias matas yra Coheno pokytis (Vidurkis2 – Vidurkis1/standartinis nuokrypis)
poveikio dydžio apytikriai skaičiavimai:
d > 0.8 (didelis), d ≈ 0.5 (vidutinis), d < 0.2 (mažas) 32

33. Bendrasis mokyklos poveikis... Ar mes jį žinome?
gatvės vaikai;
mokykloje nemokomi neįgalūs vaikai;
iškritusieji ir
- skirtumai tarp mokyklų ->>
Pati mokykla yra DIDŽIULĖ intervencija 33

34. Mega-meta-analizės rezultatai Lipsey,M. W. & Wilson,D. B
Mega-meta-analizės rezultatai Lipsey,M.W. & Wilson,D.B.(1993)The efficacy of psychological, educational, and behavioral treatment: Confirmation from meta-analysis. American Psychologist, 48(12),

35. Veiksmingi mokymo būdai Vidutinis poveikio dydis
Kavale, K.A. (2007). Quantitative Research Synthesis: Meta-Analysis of Research on Meeting Special Educational Needs. In Lani Florian (Ed.) Handbook of special education. Sage Publications.
Veiksmingi mokymo būdai
Vidutinis poveikio dydis
Mnemoninis mokymas
1,62
Savistaba
1,36
Įtvirtinimas
1,17
Savęs klausinėjimas
1,16
Pratybos ir praktiniai užsiėmimai
0,99
Strategijos mokymas
0,98
Grįžtamasis ryšys
0,97
Tiesioginis mokymas
0,93
Vaizdinės priemonės
0,90
Mokymas naudojant kompiuterį
0,87
Pakartotinis skaitymas
0,76
Klaidų taisymas
0,72
Ankstyva intervencija
0,71
Formuojamasis vertinimas
0,70
Kolegų tarpininkavimas
0,64
Diagnostinis-normatyvinis mokymas
Kolegų kuravimas
0,62
Teigiama klasės moralė
0,60
Grupavimas
0,43
Mokymasis bendradarbiaujant
0,40
Prailgintas laikas
0,38 35

36. Kulik, J.A. (1994). Meta-analytic studies of findings on computer-based instruction. In Baker & O’Neil (eds.) Technology assessment in education and training. NJ: Lawrence Erlbaum.
Vidutinis mokymo naudojant kompiuterį poveikio dydis pradinėse mokyklose buvo 0,32 (standartinis nuokrypis =0,39). Tai reiškia maždaug 3 mėnesių augimą dėl mokymo naudojant kompiuterį. 36

37. Räsänen, P. , Salminen, J. , Wilson, A. , Aunio, P. , & Dehaene, S
Räsänen, P., Salminen, J., Wilson, A., Aunio, P., & Dehaene, S. (2009). Computer-assisted intervention for children with low numeracy skills. Cognitive Development, 24, 450–472.
Mokymo poveikio ankstyviesiems matematikos gebėjimams naudojant kompiuterį dydžiai (6–9 metų), taikant skirtingų rūšių intervencijas vaikų su SUP grupėms 37

38. Tyrimų rezultatų santrauka
IKT kaip PAGALBA
Konkrečios pagalbinės priemonės
aiškus suvokimo ir komunikavimo pagerėjimas
susijusios tik su labai maža gyventojų dalimi
Bendrosios pagalbinės priemonės
Mokymasis tampa labiau prieinamas
IKT kaip TIKSLAS
nėra gerai ištirtas mažų vaikų su SUP grupėje
IKT kaip PRIEMONĖ
susijusi su didele gyventojų dalimi
mokymo naudojant kompiuterį poveikio dydžiai nesikeitė nuo XX a. septintojo dešimtmečio, nors technologijos sparčiai vystėsi;
poveikio dydis svyruoja nuo mažiausio 0,3 (mažas poveikis) iki 0,9 (didelis);
vykdoma didelė tyrimų ir plėtros veikla. 38

39. Priminimas: poveikio dydžio ir investicijų grąža
Poveikio dydis nėra tas pats, kas investicijų į psichologines ir ugdymo intervencijas grąža
Tačiau, jei vis tik turime poveikio dydžio skaičiavimus, sąnaudų ir naudos santykių bei pelno ir nuostolių pusiausvyros poveikio dydžius galime apskaičiuoti iš anksto
Žr., pvz., Wittmann,W.W., Nübling, R. & Schmidt, J. (2002) Evaluationsforschung und Programmevaluation im Gesundheitswesen. Zeitschrift für Evaluation,1. 39

40. Atvejo analizė: LukiMat – nacionalinė specialiojo ugdymo, internetinė paramos sistema, skirta vaikų su mokymosi sutrikimais ankstyvajam ugdymui
Nuolat vykdomos tyrimų ir plėtros veiklos Niilo Mäki institute pavyzdys

41. Niilo Mäki institutas
Mokslinių tyrimų ir plėtros centras vidurio Suomijoje
Tikslas: neleisti, kad būtų nesimokoma, taikant
tyrimus ir plėtrą;
klinikinį darbą (diagnostiką ir reabilitaciją);
mokymą ir leidybą.
Didžiausias tyrimų, mokymo ir leidybos institutas, užsiimantis mokymosi sutrikimais Suomijoje (apie 50 darbuotojų). 41

42.
projektas, skirtas sukurti visą šalį apimančias paslaugas, kurios:
susijusios su skaitymo ir matematikos mokymosi sutrikimais;
teikiamos ankstyvajam ugdymui;
teikiamos saityne (žiniatinklyje).
pradėtas 1997 m.
finansuojamas Švietimo ministerijos;
dirba iš viso apie 10 asmenų (tyrėjai, programuotojai, padėjėjai). 42

43. www.lukimat.fi Sudaro: žinių bazė mokytojams ir tėvams;
skaitymo ir matematikos mokomieji žaidimai naudojant kompiuterį
įrodymais pagrįstas požiūris (t. y. sujungtas su tyrimais pagrįsto plėtros darbo ciklais)
internetinė Javos kalba suprojektuota aplinka, skirta vertinimui ir tyrimams;
nemokama galutiniams naudotojams. 43

44. www.lukimat.fi Rezultatai (nuo pradžios 2007 11 01 iki 2010 11 19)
Tinklalapiai
beveik lankytojų, 2,4 milijono apsilankymų
11.19 penktadienį – 2970 lankytojų
Žaidimai
Jau daugiau kaip atskirų asmenų, kurie naudojasi skaitymo ir matematikos žaidimais
Palyginimas: Suomija
apie specialiojo ugdymo pedagogų;
ankstyvojo ugdymo pradinių mokyklų mokytojų;
vaikų per metus. 44

45. www.lukimat.fi Tyrimų rezultatai (skaitymas)
Rizikos grupėje esantys pirmaklasiai
Pritaikius skaitymo žaidimus naudojant kompiuterį specialiajame ugdyme, buvo gauti geresni rezultatai (patikrinus po 1 metų, poveikio dydis 1,0), lyginant vien tik su specialiuoju ugdymu, taikomu vaikams, kurie priskirti skaitymo sutrikimų rizikos grupei
Žaidžiantieji kompiuterinius žaidimus pasiekė normaliai skaitančiųjų lygį
Saine, N.L., Lerkkanen, M-K., Ahonen, T., Tolvanen, A. & Lyytinen, H. (2010). Predicting word-level reading fluency outcomes in three contrastive groups: Remedial and computer-assisted remedial reading intervention, and mainstream instruction. Learning and Individual Differences, 20, 402–414.
rezultatus reikėtų pakartoti suomių ir kitoms kalboms 45

46. www.lukimat.fi Tyrimų rezultatai (matematika)
prastai besimokantys ikimokyklinukai;
dviejų skirtingų rūšių žaidimų poveikis mokymuisi truputį skyrėsi;
pagerėjo skaičių suvokimas intervencijos metu, palyginti su standartine kontroline grupe (poveikio dydžio augimas 0,36– 0,53)
Räsänen, P., Salminen, J., Wilson, A., Aunio, P., & Dehaene, S. (2009). Computer-assisted intervention for children with low numeracy skills. Cognitive Development, 24, 450–472.
reiktų pakartoti su naujomis žaidimų versijomis 46

47.
galimas tarptautinis bendradarbiavimas tyrimų ir plėtros srityje su tyrimų institutais ir vyriausybės institucijomis
žaidimai jau išversti į keletą kalbų 47

48. Ačiū! Pekka Räsänen Informacija kontaktams Niilo Mäki Institutas
PO Box 35
FIN Jyväskylä universitetas
Suomija
Tel.:
El. paštas:
Interneto adresas:
Ačiū!