1. Rūkymo įtaka moters sveikatai
Rūta Babarskienė
KMUK Kardiologijos klinika

3. RŪKYMAS LIETUVOJE
Lietuvoje kasdien rūko 38,3 proc., ir 14,9 proc. moterų
Rūko apie Lietuvos gyventojų
Jei jie nemes rūkyti, apie mirs nuo tabako sukeltų ligų, o jų gyvenimo trukmė sutrumpės 5-25 metais
Jau dabar kasmet Lietuvoje priskaičiuojama apie 6,5 tūkst. su tabako vartojimu susijusių hospitalizacijų (apie 3 tūkst. yra susiję su plaučių vėžiu ir apie 2,5 tūkst. su miokardo infarktu)

4. TABAKAS Tabako legaliai galima įsigyti visose pasaulio šalyse.
Rūkymui, kramtymui ar uostymui naudojami džiovinti augalo nicotiana tabacum lapai.

5. TABAKAS Tabako rūkymas siejamas su dešimtimis mirtinų ligų.
Tabako dūmuose randama per 4000 cheminių junginių, iš kurių apie 200 laikomi realiai kenksmingais sveikatai, o 40 yra patvirtinti A grupės kancerogenai.
Tabake yra daug sveikatai kenksmingų medžiagų: nikotino, sieros vandenilio, anglies dioksido ir monoksido, kancerogeninių dervų, radioaktyviojo polonio ir kt.

6. CIGARETĖS komponentai

7. PRIKLAUSOMYBĖ NUO NIKOTINO
Nikotinas veikia vidurines smegenis, sukeldamas nervinius impulsus ir norą griebtis cigaretės.
Didina noradrenalino koncentraciją kraujyje ir dopamino koncentraciją smegenyse.
Dėl tabako poveikio įvykę cheminiai smegenų pokyčiai sukelia nikotino alkį, kai jo negaunama.
Atsisakius nikotino pasireiškia abstinencijos sindromas, kyla nemalonios emocijos ir fiziniai simptomai, kurios nuslopina rūkymas.

8. NIKOTINAS – svarbiausia tabako dūmų veiklioji medžiaga
1 cigaretės dūmas = 50 µg nikotino;
Receptorių yra smegenyse, PNS ganglijuose, antinksčiuose, nervinėse-raumeninėse jungtyse.     
Sukelia SNS stimuliavimą - išskiriama daug katecholaminų veikiančių širdį ir kraujagysles.

9. RŪKYMO žala
Rūkymas – vienas iš labiausiai sveikatą žalojančių veiksnių.
Tabakomanija priskiriama prie ypač paplitusių narkomanijos formų.
Su rūkymu yra siejama apie 30 proc. visų vėžinių susirgimų.
Rūkymas sąlygoja proc. plaučių vėžio atsiradimo ir iki 70 proc. lėtinės obstrukcinės plaučių ligos atvejų.

10. RŪKYMAS ir depresija
Rūkymas siejamas ir su kai kurių psichikos ligų būklės pablogėjimu.
Nikotinas, būdamas psichotropine medžiaga ir įtakodamas neuromediatorių veiklą, pablogina depresijos eigą, ir atvirkščiai – depresija sergantys ligoniai yra mažiau motyvuoti ir sunkiau meta rūkyti.
Sergantiems depresija ir rūkantiems pacientams 40 proc. padidėja tikimybė susirgti išemine širdies liga ir iki 60 proc. išauga mirties rizika vyrams ir moterims.

11. RŪKYMAS IR MOTERYS
‘65- ‘66
‘70
‘74- ‘75
‘78- ‘80
Metai
‘83- ‘85
‘90- ‘91
‘92- ‘93
‘94- ‘95
‘97- ‘99
‘99- ‘00 10 20 30 40 50 60
Moterų (%)
Danija
JAV
Švedija
Vakarų Europoje paskutiniųjų dekadų metu sumažėjo rūkymo paplitimas tarp moterų
JAV rūkančių moterų sumažėjo nuo 34% 1965m. iki 21% m.
Tačiau dar daug moterų pasaulyje rūko
Key Point
Smoking prevalence among young women in the United States and Western Europe has declined over recent decades; however, more than 20% of young women in these countries still smoke.
The National Health Interview Survey has been conducted by the US Department of Health since The survey estimates that the prevalence of current smoking among American women aged 18 years declined from 34% in 1965 to 21% in 2000.
When the analysis is limited to younger women in the United States (aged years), the decrease in smoking prevalence observed is from a rate of 38% in 1965 to 25% in 2000.
In Europe, although actual smoking rates vary widely, a similar trend has been seen. The Swedish Survey of Living Conditions reports that approximately 40% of women aged 16 to 24 years smoked in 1980 with the prevalence decreasing in 2000 to 21%.
In Denmark, according to the National Board of Health, the smoking rate in women among the young age group (20-29 years) was much higher than in the other 2 countries in 1980 (50%), but the prevalence has declined rapidly, so that by 2000 it was similar to that of the others (28%).
Cnattingius. Nicotine Tob Res. 2004;6(suppl 2):S125-S140
Reference
Cnattingius S. The epidemiology of smoking during pregnancy: smoking prevalence, maternal characteristics, and pregnancy outcomes. Nicotine Tob Res. 2004;6(suppl 2):S125-S140.

12. RŪKYMO PAPLITIMAS TARP MOTERŲ
Moterys (%)
The American Cancer Society has compiled the latest available data on tobacco use across the globe using national databases and studies performed in each country.
The above graph shows the smoking prevalence for women in several countries representing different regions of the world. In Chile, 36.8% of women smoke, and in Lebanon, 30.6%. In Austria, Argentina, Bangladesh, and Croatia, the prevalences are in the 25% range. In the United States, Latvia, and Turkey, the rates are just below 20%, and in Cambodia, the rate is only 10%.
Mackay et al. The Tobacco Atlas. 2nd ed. 2006
Reference
Mackay J, Eriksen M, Shafey O. The Tobacco Atlas. 2nd ed. Atlanta, GA: American Cancer Society; 2006;

13. MOTERYS IR RŪKYMAS
Moterims rūkymas yra didesnis miokardo infarkto ir staigios mirties rizikos faktorius nei vyrams.
Nuo išeminės širdies ligos staiga mirus jaunesnei nei 45 metų moteriai, labai dažnai paaiškėja ją buvus rūkale (>1 pokelio per dieną).
Rūkančios moterys miokardo infarktu serga daug dažniau nei niekada nerūkę vyrai.
Moterys jautresnės nikotinui, nes yra nustatyta dūmų komponentų ir hormoninių faktorių sąveika.

14. NIKOTINO POVEIKIS ŠIRDŽIAI IR KRAUJAGYSLĖMS [1]
SUSTIPRĖJĘS ŠIRDIES DARBAS
Laikinas arterinio kraujospūdžio pakilimas 5-10 mm Hg, padidina širdies susitraukimų dažnį kartų per minutę. Dėl to širdies raumeniui reikia daugiau deguonies, sustiprėja kraujotaka vainikinėse širdies arterijose.
VAINIKINIŲ ŠIRDIES KRAUJAGYSLIŲ KONSTRIKCIJA (SPAZMAS)
Susitraukia epikardinės širdį maitinančios kraujagyslės, padidėja bendras koronarinės kraujotakos pasipriešinimas, sumažėja koronarinė kraujotaka. Rūkymas padidina vazospastinės krūtinės anginos riziką, sukelia ūminį vazospazmą angiografijos metu.

15. NIKOTINO POVEIKIS ŠIRDŽIAI IR KRAUJAGYSLĖMS [1]
ANGLIES MONOKSIDO POVEIKIS
Prie Hb jungiasi daug aktyviau negu anglies dioksidas. Kraujyje sumažėja laisvo Hb, o karboksihemoglobino kiekis padidėja 5-10 %  sukelia širdies raumens išemiją, skilvelio disfunkciją, skatina sunkius, kompleksinius ritmo sutrikimus.

16. NIKOTINO POVEIKIS ŠIRDŽIAI IR KRAUJAGYSLĖMS [2]
 KREŠĖJIMO SISTEMOS AKTYVAVIMAS. 
Suaktyvėja trombocitai ir pagausėja fibrinogeno,  homocisteino koncentracija.
Trombocitai labiau linkę sulipti, padidėja kraujo klampumo rodikliai.
   
TROMBOZĖ YRA PAGRINDINĖ RŪKANČIŲJŲ MIOKARDO INFARKTO PRIEŽASTIS. 
 Rūkymas daug labiau padidina MI ir staigios mirties bei krūtinės anginos  riziką.

17. NIKOTINO POVEIKIS ŠIRDŽIAI IR KRAUJAGYSLĖMS [2]
POVEIKIS KRAUJO LIPIDAMS. 
Tabaką vartojančių žmonių organizme randamas didesnis susikaupusių oksidacijos produktų kiekis, įskaitant ir oksiduotus MTL. Rūkymas mažina kardioprotekcines DTL savybes.
ENDOTELIO DISFUNKCIJA. 
 Kraujagyslės, kurių endotelis pažeistas, prireikus sunkiau išsiplečia.
 Rūkalių kraujagyslės, užuot normaliai išsiplėtusios, jos siaurėja Išsiskiria mažiau NO, tai skatina aterosklerozę ir ūminius koronarinius širdies priepuolius.

19. Moterų širdies ligos ir rūkymas

20. MOTERS ŠIRDIS [1]
Anatomines, fiziologines bei patofiziologines moters organizmo ypatybes bei skirtumus nuo vyro organizmo:
 siauresnės širdies vainikines arterijos,
 mažesnė kairiojo skilvelio miokardo masė,
 svarbi lytinių hormonų kaita gyvenimo eigoje,
 psichologija, pareigos, padėtis visuomenėje.
Tai lemia didelį moterų mirtingumą nuo IŠL, o ligos baigtis yra blogesnė nei vyrų.

21. MOTERS ŠIRDIS [1]
30 proc. atvejų moterų sergančių išemine širdies liga simptomai gali skirtis nuo vyrų :
nevirškinimas,
diskomfortas,
pykinimas,
krūtinės skausmas,
spaudimas,
blogumas,
nugaros skausmas.

22. McSweeney, JC et al, Circulation. 2003;108:2619-2623
MOTERS ŠIRDIS [2]
Moterys, sergančios IŠL, dažniausiai metų vyresnės nei vyrai.
Moterims 3 kartus dažniau nei vyrams nustatomos psichologinės problemos nei širdinė patologija.
Moterims rečiau atliekami invaziniai tyrimo metodai.
Moterims dažniau taikomas medikamentinis nei chirurginis gydymas.
McSweeney, JC et al, Circulation. 2003;108:

23. MOTERYS IR ŠIRDIES LIGOS
Nuo širdies ligų ir insultų miršta 8 kartus augiau moterų nei nuo krūties vėžio.
Prasidėjus menopauzei moters rizika susirgti širdies ligomis padidėja keturis kartus
Moters sergančios CD rizika susirgti IŠL didesnė nei CD sergančio vyro.
Fiziškai neaktyvios moterys nuo infarkto miršta du kartus dažniau nei fiziškai aktyvios.

24. DĖMESYS MOTERS ŠIRDŽIAI
2003 metais JAV vyriausybė pradėjo akciją Go Red For Women;
Women at Heart tapo pagrindine 2005 Europos Kardiologų Kongreso tema Stokholme,
2006 Briuselyje Europos Kardiologų Draugija kartu su Europos Sąjunga suorganizavo konferenciją Women's Health at Heart, kurios metu buvo svarstomi moterų širdies ligų prevencijos, diagnostikos ir gydymo klausimai, ir dalinamasi patirtimi.
2006 pavasarį „Raudonosios Suknutės" programa pradėta ir Lietuvoje.

26. Women are equal - širdies ligos nėra vien tik vyrų ligos.
Women are different - gydytojai turėtų išmokti įvertinti kardiovaskulinę riziką, diagnozuoti ir gydyti širdies ligas moterims taip, kaip jie tai moka daryti vyrams.
Women are underrepresented - didžiųjų kardiologinių klinikinių studijų išvadų šiandien negalima taikyti moterims, nes moterų juose dalyvavo mažuma.
Women are undertreated - gydytojai yra išmokę gydyti moteris nežiūrint aiškių skirtumų rizikos veiksniuose, ligos diagnostikoje ir klinikinėje eigoje, nes remiasi klinikinėmis studijomis, kurios yra vyrų studijos

27. RŪKYMAS GERIAMIEJI KONTRACEPTIKAI TROMBOZĖ

28. Santykinė rizika susirgti IŠL padidėja iki 90%, jei moteris, vartodama KT, rūko.
Rūkančios ir vartojančios KT
Nerūkančios ir vartojančios KT
Rūkančios
Nerūkančios

29. RŪKYMAS IR GERIAMIEJI KONTRACEPTIKAI: Kardiovaskulinis mirtingumas
GK, 25 cig. per dieną.
Nėštumas
GK, 25 cig. per dieną
GK, nerūko
Ne GK, nerūko
15-19
20-24
25-29
30-34
35-39
40-44
Amžius 10 20 30 40 50 60 70
Mirtingumas 100,000 gyv.
Key Point
Smoking is associated with an increase in mortality from cardiovascular events in OC users aged 35 years.
In 1999, Schwingl et al conducted an analysis of data from World Health Organization studies (1996 and 1997) and 2 other studies, Petitti et al. N Engl J Med. 1996;335:8-15 and Thorogood et al. Int J Epid. 1992;21:41-52, that investigated the role of low-dose OCs in the occurrence of cardiovascular events (MI, ischemic and hemorrhagic stroke, and venous thromboembolism).
Average annual mortality data for 1993 to 1994 were obtained from the National Center for Health Statistics. They computed age-specific baseline death rates for each of the 4 causes of death using RRs for each category of OC use and smoking. To estimate attributable risk, they took the differences in absolute risk and used the method described by Rothman to calculate the joint effect of the combination of smoking and OC use.
For comparison, they also computed the risk of death from pregnancy in a hypothetical cohort of nonusers of OC using the decision-analysis method described by Harlap and developed by Hollenberg. The 1993 to 1994 mortality and natality data were the source of mortality data on live births.
The risk of cardiovascular mortality was greatly increased by smoking in OC users who were 35 years, but was not greatly increased in younger women. The absolute risk of death was 3.3 per 100,000 for ages 15 to 34 years, and 29.4 in women aged 35 to 44 years.
GK=geriamieji kontraceptikai.
Sherif. Am J Obstet Gynecol. 1999;180:S343-S348; Adapted from Schwingl et al. Am J Obstet Gynecol. 1999;180(1):
References
Schwingl PJ, Ory HW, Visness CM. Estimates of the risk of cardiovascular death attributable to low-dose oral contraceptives in the United States. Am J Obstet Gynecol. 1999;180(1):
Rothman KJ. Modern Epidemiology. Boston, MA: Little Brown; 1986:
Hollenberg J. SMLTREE [microcomputer software program]. The all purpose decision tree builder. Versions 2.9, New York, NY: Jim Hollenberg; 1989.

30. RŪKYMAS IR GERIAMIEJI KONTRACEPTIKAI: Miokardo infarkto rizika
Šansų santykis (95% CI)
Key Point
Risk of myocardial infarction (MI) is increased in women who smoke and use OCs.
Between , the Risk of Arterial Thrombosis in Relation to Oral Contraceptives (RATIO) study, a nationwide, population-based, case-control study in The Netherlands, evaluated 248 women, aged 18 to 49, who were hospitalized for a first MI; 925 controls, who had no history of coronary, cerebral, or peripheral arterial disease, who had not had an MI, were evaluated as well.
Participants completed a questionnaire that included questions about demographics, use of OCs, reproductive history, height and weight, and the presence or absence of a history of hypertension, diabetes, hypercholesterolemia, cigarette smoking, and family history of cardiovascular disease.
Mean age of patients was 43 years. Mean age of controls was 38 years.
When compared with women who did not smoke and did not use OCs, the adjusted OR for MI was 7.9 (95% CI ) and 13.6 (95% CI ) among smokers who did not and did use OCs, respectively.
Based upon the results of this and other studies, the American College of Obstetrics and Gynecology recommend that “combination oral contraceptives should be prescribed with caution, if ever, to women who are older than 35 years and are smokers.”
Nerūkančios/ Nevartojančios
kontraceptikų
Nerūkančios/ Nevartojančios
kontraceptikų
Rūkančios/ Nevartojančios
kontraceptikų
Rūkančios/ Vartojančios
kontraceptikus
Tanis et al. N Engl J Med. 2001;345:
References
Tanis BC, van den Bosch MAAJ, Kemmeren JM. Oral contraceptives and the risk of myocardial infarction. N Engl J Med. 2001;345:
American College of Obstetricians and Gynecologists. Use of hormonal contraception in women with coexisting medical conditions. ACOG Practice Bulletin No. 73. Obstet Gynecol. 2006:

31. RŪKYMAS IR GERIAMIEJI KONTRACEPTIKAI: Išeminio insulto rizika8 7 6 5
4.4
Šansų santykis (95% CI)a 4
2.8
Key Point
OC users who smoke increase their risk of ischemic stroke.
Between , the RATIO study, a nationwide, population-based, case-control study in The Netherlands, evaluated women, aged 18 to 49, who were hospitalized for their first ischemic stroke; 925 controls, who had no history of coronary, cerebral, or peripheral arterial disease, who had not had an MI, were evaluated as well. The objective of this portion of the study was to evaluate the effect of cigarette smoking on the relationship between OC use and arterial thrombosis, including stroke.
Participants completed a questionnaire that included questions about demographics, use of OCs, reproductive history, height and weight, and the presence or absence of a history of hypertension, diabetes, hypercholesterolemia, cigarette smoking, and family history of cardiovascular disease.
Out of 295 potential patients, 203 were included in the analysis.
OC use was defined as use of an OC within 1 month before the index date. Nonuse was defined as either past use or no past use. Smoking was defined as the patient having smoked in the year before the index date.
ORs were calculated using unconditional logistic regression and were adjusted for age, area of residence, and calendar year.
Smoking alone and use of OC alone both increased the risk of ischemic stroke, and the risk was even greater in smokers using OCs.
Current smokers who were noncurrent OC users: OR, 2.3; 95% CI,
Nonsmokers who were current OC users: OR, 2.8; 95% CI,
Current smokers who were current OC users: OR, 4.4; 95% CI, 3
2.3 2
1.0 1
Nerūkančios
Rūkančios
Nerūkančios
Rūkančios
Nenaudoja GK
Current OC Useb
Naudoja GK
GK=geriamieji kontraceptikai.
Kemmeren et al. Stroke. 2002;33:
Reference
Kemmeren JM, Tanis BC, van den Bosch MAAJ, et al. Risk of Arterial Thrombosis in Relation to Oral Contraceptives (RATIO) study: oral contraceptives and the risk of ischemic stroke. Stroke. 2002;33:

32. RŪKYMAS IR GERIAMIEJI KONTRACEPTIKAI: Veninės trombozės rizika (VTR)
Rūkymas >10 cig. Per dieną padidina VTR 71%
Rūkymas >20/ cig.per dieną padidina VTR 94%
P<.001
P<.001
Key Point
Cigarette use is associated with an increased risk of thromboembolism in oral contraceptive (OC) users.
Lidegaard et al conducted a 5-year ( ) case-control study to determine the effects of OC use on the occurrence of VTE and included an analysis of the effects of smoking on this risk. Danish women with a first VTE were included in the study. Out of 1241 women, 987 were available for analysis; controls were included in the study. All the women answered questionnaires about relevant medical history, including contraceptive use and smoking habits.
Current OC use was defined as use of OCs at the time of admission (cases) or time of receiving the questionnaire (controls). Prior OC use was defined as any previous use among women not currently taking OCs.
The data were analyzed by graphical log linear models for multidimensional contingency tables to identify potential confounders, and then by conditional logistic regression. Significance was assessed by the 2 test, and, in case of ordinal variable, by the partial Goodman-Kruskal gamma. Adjusted odds ratios (aORs) were determined, and, in the case of cigarette smoking, adjusted for OC use, body mass index, and years of schooling.
Cigarette use was associated with an increased risk of thromboembolism in OC users:
1-10 cigarettes/day: aOR, 1.3; 95% CI,
11-20 cigarettes/day: aOR, 1.7; 95% CI, (P<.001)
>20 cigarettes/day: aOR, 1.9; 95% CI, (P<.001).
Šansų santykis (95% CI)
Nrūkė
1-10/per d.
11-20/per d.
>20/per d.
Cigarečių per dieną
Rūkančios
Lidegaard et al. Contraception. 2002;65:
Reference
Lidegaard O, Edström B, Kreiner S. Oral contraceptives and venous thromboembolism: a five-year national case-control study. Contraception. 2002;65:

33. GERIAMIEJI KONTRACEPTIKAI IR RŪKYMAS: kręšėjimo pokyčiai
Nerūkančios ir vartoja GK
Patikimai padidėja (P<.05) antitrombino III aktyvumas
Rūkančios ir vartoja GK
Nenustatyta padidėjusio antitrombino III aktyvumo
Balansas tarp koaguliacijos ir antikoaguliacijos, vyraujant hiperkoaguliacijai
Nerūkantys
Rūkantys
120
P<.05 80
Key Point
Antithrombin III levels are increased in nonsmoking OC users but not in OC users who smoke. This could be a possible factor contributing to the increased risk of thrombosis observed in OC users who smoke.
The hemostasis profiles of 448 healthy women aged 17 to 46 years who attended the Family Planning Clinic of the Department of Obstetrics and Gynecology of Pisa, Italy, from 1986 to 1989 were analyzed by Fruzzetti et al to determine the effect of smoking on coagulation factors in OC users.
The OCs used contained:
35 g ethinyl estradiol plus 2 mg cyproterone acetate
30 g ethinyl estradiol plus 75 g gestodene or 150 g desogestrel
20 g ethinyl estradiol plus 150 g desogestrel.
Women who were not taking OCs or who had discontinued use at least 6 months before the study (n=371) were randomized to treatment with OCs for 6 months. At the end of 6 months, 333 women were available for analysis, of whom 133 were current smokers with a mean consumption of 11.2 (3-40) cigarettes/day. Before OC use was initiated, plasma levels of a number of coagulation factors were measured between days 18 and 21 of their cycles, and then measured again during the sixth month of treatment at the same time (between the 18th and 21st pill).
Data were analyzed using 1- or 2-way analysis of variance and the t test for unpaired data. Data were expressed as mean and standard deviation of absolute values.
The data presented in this slide show the antithrombin III activity in women before, and 6 months after, taking OCs. In nonsmokers, the antithrombin III activity significantly increased after 6 months of OC treatment (before treatment, 94.7 ± 13.2%; after 6 months of treatment, 98.5 ± 13.2%; P<.05), whereas it did not increase in smokers. (In the nonsmoking 35-g ethinyl estradiol group, the values were 91.1 ± 10.2 vs ± 11.4; P<.05.)
This is relevant because antithrombin III is an important endogenous coagulation inhibitor. The direction of the coagulation factor profile in OC users seems to point toward hypercoagulation. Elevation of antithrombin III levels would be a positive correction for this. The fact that antithrombin III levels are not increased in smokers could be one possible factor contributing to the elevated risk of thrombosis observed in OC users who smoke. 40
Antitrombino III aktyvumas%
120 80 40
GK = geriamieji kontraceptikai 6
Mėnesiai
Fruzzetti et al. Contraception 1994;49:
Reference
Fruzzetti F, Ricci C, Fioretti P. Haemostasis profile in smoking and nonsmoking women taking low-dose oral contraceptives. Contraception 1994;49:

34. RŪKYMAS PERORALINIŲ KONTRACEPTIKŲ KONTRAINDIKACIJA!
Pagrindinis suminis poveikis pasireiškia rūkančioms ir vartojančioms kombinuotus (turinčius estrogenų) peroralinius KT:
 MI rizika padidėja 20 kartų
 Insulto rizika padidėja 7,2 karto
 Rūkymas dvigubai padidina neplanuoto pastojimo riziką vartojant peroralinius KT

35. RŪKYMAS: Ankstyva menopauzė
Rūkančioms moterims menopauzė prasideda anksčiau 2.8 m.
Šansų santykis (95% CI)a
Key Point
Smoking has been shown to be associated with early onset of menopause.
Gold et al analyzed data from the Study of Women’s Health Across the Nation (SWAN), a multiracial, multiethnic study of 3150 women aged 40 to 55 years from 7 United States cities, to determine the effect of various factors, including smoking, on the age of onset of natural menopause. The women were interviewed from 1995 to 1997 about health, reproductive, demographic, and lifestyle data.
Natural menopause was defined as at least 12 consecutive months of amenorrhea not due to other causes, such as surgery. The number of cigarettes currently smoked per day was recorded.
Data were adjusted for site and other important variables. These were use of oral contraceptives (OCs), live births, education, marital status, race, employment, and history of heart disease. Bivariate Kaplan-Meier survival analyses were used to evaluate categorical variables and Cox proportional hazards regression analyses were used to evaluate continuous variables.
The adjusted hazard ratio (aHR) obtained from the data analysis indicated that current smokers have an increased rate of earlier menopause than nonsmokers. Those smoking between 10 and 19 cigarettes per day had an aHR of 1.70 (95% CI, ), and those smoking >20 cigarettes per day had an aHR of 1.63 (95% CI, ). Quitting seemed to have reversed this risk, as ex-smokers’ aHR was similar to that of the nonsmoking controls (1.04; 95% CI, ).
The median age for menopause onset in this study for nonsmokers was 51.4 years, for ex-smokers, 51.7, for those smoking <10 cigarettes per day, 51.1, for cigarettes/day smokers, 50.2, and for ≥20 cigarettes per day, 50.8.
In another study, Kinney et al were able to analyze data from 494 women ≥44 years of age who had previously participated in a study of spontaneous abortion. From 1993 to 1997 they interviewed the women and determined their age of onset of menopause. Natural menopause was defined as 12 months of amenorrhea in the absence of other causes. By study end, 159 of these women had reached menopause.
Data were adjusted for alcohol and caffeine use, and parametric logistic survival analysis was used to determine an association.
Women who smoked at least 14 cigarettes per day experienced menopause earlier than nonsmokers. The median age of onset (51.4±0.9) was 2.8 years (95% CI, -4.8 to -0.8) earlier than that for nonsmokers (54.4±0.4). Those who smoked less than 14 cigarettes per day reached menopause at about the same age as women who had never smoked.
Nerūkančios
Anksčiau rūkė
10-19
20
Cigarečių/per dieną Rūkančios
Kinney et al. Maturitas. 2006;54:27-38; Gold et al. Am J Epidemiol. 2001;153(9):
References
Kinney A, Kline J, Levin B. Alcohol, caffeine and smoking in relation to age at menopause. Maturitas. 2006;54:27-38.
Gold EB, Bromberger J, Crawford S, et al. Factors associated with age at natural menopause in a multiethnic sample of midlife women. Am J Epidemiol. 2001;153(9):

36. OSTEOPOROZĖS RIZIKA IR RŪKYMAS

37. ŠLAUNIKAULIO KAKLELIO LŪŽIMO RIZIKA RŪKANČIOMS MOTERIMS
Rūkymas yra šlaunikaulio kaklelio lūžimų rizikos veiksnys pomenopauzės periode.
Rūkančioms moterys postmenopauzėje šlaunikaulio lūžimo rizika lyginant su nerūkančioms padidėja 17% vyresnėms nei 60 metų, 41% vyresnėms nei 70 metų, ir 71% vyresnėms nei 80 metų amžiaus.
Iš visų šlaunikaulio lūžimų įvykusių moterims, 1 iš 8 moterų buvo rūkanti.
Key Point
The risk of hip fracture in postmenopausal women is increased by smoking.
Law et al sought to clarify whether there was a relationship between smoking and hip fractures in postmenopausal women. They performed a meta-analysis of 19 cohort and case-controlled studies of hip fractures in smokers and nonsmokers, and conducted a linear regression analysis for each study. The combined total hip fractures recorded was 3889.
They determined that smokers have a greater risk of hip fracture, which increases with age, and that the lifetime risk of hip fracture is also increased.
Law et al. BMJ. 1997;315:
Reference
Law MR, Hackshaw AK. A meta-analysis of cigarette smoking, bone mineral density and risk of hip fracture: recognition of a major effect. BMJ. 1997;315:

38. KAULŲ MINERALINIS TANKIS: Premenopauzės laikotarpis
1.0
0.5
KMT pokyčiai
Key Point
Smoking does not affect bone mineral density (BMD) in premenopausal women.
Law et al also studied the relationship between smoking and BMD. They conducted a meta-analysis of 29 cross-sectional studies of BMD in smokers and nonsmokers, which included data on 2156 smokers and 9705 nonsmokers. Data were analyzed with respect to age and menopausal status. Because the absolute BMD units varied among studies, the difference between average BMD was recorded as a proportion of 1 standard deviation (SD), and linear regression analysis was performed.
No difference in BMD between smokers and nonsmokers was observed in premenopausal women. The estimated difference in BMD was about 0.1% (95% CI, −1% to 1%), regardless of age.
(0.5)
(1.0) 20 30 40 50 55
Amžius metais
Premenopauzės laikotarpyje kaulų mineralinis tankis tarp rūkančių ir nerūkančių esminiai nesiskyrė
Law et al. BMJ. 1997;315:
Reference
Law MR, Hackshaw AK. A meta-analysis of cigarette smoking, bone mineral density and risk of hip fracture: recognition of a major effect. BMJ. 1997;315:

39. KAULŲ MINERALINIS TANKIS : Postmenopauzės laikotarpis
0.5
(0.5)
(1.0)
1.0
KMT pokyčiai
Key Point
Smoking in postmenopausal women causes an accelerated decline in bone density.
A difference was seen between smokers and nonsmokers in postmenopausal women. Per 10 years, the estimated BMD of smokers fell an additional 2% (95% CI, 1%-3%) below that of nonsmokers. By the age of 80, the difference in BMD between smokers and nonsmokers was 6%. 45 50 60 70 80
Amžius metais
Postmenopauzėje KMT ryškiau sumažėjo rūkančioms moterims: papildomai 2% kiekvienam amžiaus metų dešimtmečiui, ir 6% sulaukus 80 metų amžiaus.
Law et al. BMJ. 1997;315:
Reference
Law MR, Hackshaw AK. A meta-analysis of cigarette smoking, bone mineral density and risk of hip fracture: recognition of a major effect. BMJ. 1997;315:

40. RŪKYMAS IR GINEKOLOGINĖ ONKOLOGIJA

41. UROGENITALINĖ ONKOLOGIJA
Didesnė rizika susirgti inkstų ir šlapimo pūslės karcinoma
Nutraukus rūkymą rizika mažėja
Rūkymas didina gimdos kaklelio onkologines ligas
Papilomatozinio viruso infekcija didina rūkančioms moterims riziką susirgti gimdos kaklelio vėžiu.
Didėja kiaušidžių vėžio rizika
- Nutraukus rūkymą rizika mažėja

42. Aš nerūkau, bet...
 Pasyviu rūkymu vadinamas kvėpavimas tabako dūmais užterštu oru.
,,Exposing the Evidence – Women and Second Hand Smoke in Europe”
Amanda Amos, Sara Sanchez, Mariann Skar, Patti White
Projektas remiamas Europos Sąjungos Visuomenės sveikatos programos m.

43. PASYVUS RŪKYMAS – mirties, ligų priežastis, kancerogeninis veiksnys ir nerūkantiems
Pasyvus rūkymas darbe, namie, mašinoje....
Kvėpavimo takų ligos:
Sudirginti kvėpavimo takai, kosulys
Plaučių funkcijos mažėjimas, dusulys
Astma, bronchitas, LOPL, CF paūmėjimas
Vėžys:
plaučių, krūties, gimdos kaklelio.
Širdies ligos:
Mirtingumo didėjimas
Koronarinė širdies liga
Miokardo infarktas
Insultas
Kitos:
infekcinių ligų rizika, galvos skausmas

44. Nerūkančiai moteriai rizika susirgti širdies ligomis
padidėja
25-60%,
esant rūkančiųjų aplinkoje.
(US DHHS 2006, Wen W. 2006)

45. MIRTIES ATVEJAI NUO PASYVAUS RŪKYMO 28 V. Europos šalyse (2002 m.)
dėl PR darbe – 8000 (2800 nerūkančių)
dėl PR namie – (16600 nerūkančių)
Lietuvoje mirties atvejai:
dėl PR darbe – 42
dėl PR namie – 1320 !
Jamrozik K. 2006

46. Kai rūko mama...
Pirmasis žmogaus kontaktas su tabaku gali įvykti dar vaisiui augant gimdoje, kai jį veikia motinos kraujyje esantys metabolitai.
Naujagimiai ir kūdikiai yra veikiami tabako dūmų, jei nors vienas jų šeimos narys rūko.

47. Kai rūko mama...
44 proc. iš 594 ištirtų ikimokyklinio amžiaus vaikų yra veikiami pasyvaus rūkymo.
Pasyviai rūkantys vaikai kenčia:
Mažas gimimo svoris
Staigios mirties sindromas
Ūmios ir lėtinės kvėpavimo takų ligos
Vidurinės ausies infekcija
Astma

48. Už gyvenimą be tabako...
Dėl rūkymo sukeltų negalavimų Europos Sąjungoje miršta vis daugiau moterų. Dėl su rūkymų susijusių ligų (vėžys, širdies nepakankamumas ir t.t.) per metus miršta mažiausiai 148 tūkst. moterų – tai sukrečiantis skaičius.
Europos komisijos pradėta kampanija „HELP“ skatina merginas ir moteris nerūkyti.
HELP: už gyvenimą be tabako yra Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato iniciatyva

50. KLINIKINIS ATVEJIS Lig. V. N. , 38 m
KLINIKINIS ATVEJIS Lig. V.N., 38 m. amžiaus Ligos istorija KP /2009

51. NUSISKUNDIMAI Prieš 1 val. krūtinėje atsirado skausmas  angininis,
Lig. V.N., gim.1971
NUSISKUNDIMAI
Prieš 1 val. krūtinėje atsirado skausmas
 angininis,
 spaudžiančio pobūdžio,
 stiprus priepuolinis (atsirandantis ramybėje, trukmė < 6 val.)
 nitratai neefektingi.
 Krūvio tolerancija (NYHA) II kl.
Kiti nusiskundimai:
 nuo serga 2 tipo CD (pastoviai vartoja insuliną)

52. ANAMNESIS VITAE LIGOS: endokrininės  cukrinis diabetas 2 tipo
Lig. V.N., gim.1971
ANAMNESIS VITAE
LIGOS:
endokrininės  cukrinis diabetas 2 tipo
operacijos (ne širdies) – cholecystektomija prieš 10 metų.

53. STATUS PRAESENS:  ŠSD – 91k/min Bendra būklė sunki Sąmonė nesutrikusi
Lig. V.N., gim.1971
STATUS PRAESENS:
Bendra būklė sunki
Sąmonė nesutrikusi
Oda ir gleivinės nepakitusios
Liežuvis su apnašu
Krūtinės ląstos skausmingumas paviršinis
Alsavimas vezikulinis visame plaučių plote
 ŠSD – 91k/min
 Širdies tonai I ir II aiškūs
AKS
131/89 mmg (dešinėje rankoje)
Pilvo apžiūra - norma
 palpacija neskausminga
 peristaltika normali

54. RIZIKOS FAKTORIAI Cukrinis diabetas Antsvoris Gausus rūkymas
Lig. V.N., gim.1971
RIZIKOS FAKTORIAI
Cukrinis diabetas
Antsvoris
Gausus rūkymas

55. LABORATORINIAI TYRIMAI
Lig. V.N., gim.1971
LABORATORINIAI TYRIMAI
K – 3,9 mmol/l
Na – 127,0 mmol/l
UREA – 5,0 mmol/l
CRE – 59 mol/l
Glu – 11,58 mmol/l
CRB – 5,7 mg/l

56. LABORATORINIAI TYRIMAI
Lig. V.N., gim.1971
LABORATORINIAI TYRIMAI
Hb – 130 g/l
Leu – 4,7 109/l
Tr –306109/l
Troponinas I – 0,19 µg/l

57. LABORATORINIAI TYRIMAI
Lig. V.N., gim.1971
LABORATORINIAI TYRIMAI
LIPIDAI:
BCHOL – 5,10 mmol/l
MTLCHOL – 2,6 mmol/l
DTLCHOL – 1,3 mmol/l
TRG – 1,53 mmol/l
GOT – 165 U/l
GPT – 97 U/l
CK – U/l

58. EKG (2009 02 15 1945 val. ) Lig. V.N., gim.1971 avR v1 I v4 v2 avL II
avF
III v6

59. EKG (2009 02 17 905 val. ) Lig. V.N., gim.1971 v1 v4 I avR v5 v2 avLII
III
avF v6 v3

60. KRŪTINĖS LĄSTOS ORGANŲ RENTGENOGRAMA
Lig. V.N., gim.1971
KRŪTINĖS LĄSTOS ORGANŲ RENTGENOGRAMA
Diafragma lygi, pleuros sinusai laisvi.
Plaučiai ir šaknys be pakitimų. Širdis ir aorta nepraplitusi.

61. KLINIKINĖ DIAGNOZĖ MIC. Infarctus myocardii Q undae inferior v.s.c.
Lig. V.N., gim.1971
KLINIKINĖ DIAGNOZĖ
MIC. Infarctus myocardii Q undae inferior v.s.c.
Stenosis aa. coron S3 – 100 proc., S5 – 40 proc., S8 – 50 proc. ( ). PTCA et stent S3 ( ).
Insuff.cordis. Cl.f. I (Killip).
Diabetes mellitus typus II. Dyslipidaemia.

62. ECHOKARDIOGRAFIJOS TYRIMAS (2)
Lig. V.N., gim.1971
ECHOKARDIOGRAFIJOS TYRIMAS (2)
DS dydis diastolėje - 23,0 mm
KP dydis - 39 mm
DP dydis - 38 mm
Aorta ties sinusais - 29,0 mm
Kraujo akceleracijos laikas 120,0 ms
SKS diastolinė funkcija:
 E=92 cm/s, A=86 cm/s, E/A=1.07.
 E’ = 9.5 cm/s
 E/E’ = 9.7 cm/s
Kitos KS diastolinės funkcijos skaitinės reikšmės:
 Dt = 226 ms
KS diatolinė funkcija: “pseudonormali”

63. ECHOKARDIOGRAFIJOS IŠVADOS
Lig. V.N., gim.1971
ECHOKARDIOGRAFIJOS IŠVADOS
Širdies ertmių dydžiai, KS geometrija normos ribose
Kontrakcijos sutrikimai DVA baseine
Bendra sistolinė KS funkcija saikiai sumažėjusi
Sutrikusi diastolinė KS funkcija
Saikūs fibrodegeneraciniai ao pakitimai
PA doplerinė kreivė simetriška
DS kontrakcija ir f-ja normali

64. KORONAROGRAFIJA 2009 02 15 KG išvada: 2 VA pakenkimas
Lig. V.N., gim.1971
KORONAROGRAFIJA
S3-100 
S5-40 
S8-50 
Kraujotakos tipas - dešinysis.
Kolateralės silpnos.
VA anomalija – nėra.
KG išvada:
2 VA pakenkimas

65. GYDYMO PLANAS GYDYMO PLANAS • Režimas – II-III
Lig. V.N., gim.1971
GYDYMO PLANAS
GYDYMO PLANAS
• Režimas – II-III
• Dieta – Na ir R sumažinta + CD
• Medikamentai KITS:
- glycerol trinitras 0,5 mg/h į/v AŠP
- heparinas 5000 v.v. ,vėliau 1000 v.v. į/v AŠP
• Medikamentai I kard. sk.:
- aspirinas 100 mg x 1 k/d
- klopidogrelis 75 mg x 1k/d
- nebivololis 2,5 mg x 1 k/d
- ramiprilis 2,5 mg x 1 k/d
- rosuvastatinas 10 mg x 1k/d
- KCl x 1,5 g per os
- humulin MIX 10 v.v. ryte ir 10 v.v. vakare
- humalog 10 v.v. per pietus

66. NAMUOSE REKOMENDUOTA • Režimas • Dieta: hipolipidinė + CD
Lig. V.N., gim.1971
GYDYMO PLANAS
NAMUOSE REKOMENDUOTA
• Režimas
• Dieta: hipolipidinė + CD
• Medikamentai:
- aspirinas 100 mg x 1 k/d
- klopidogrelis 75 mg x 1k/d
- nebivololis 2,5 mg x 1 k/d
- ramiprilis 2,5 mg x 1 k/d
- rosuvastatinas 10 mg x 1k/d
- KCl x 1,5 g per os
- insulinas pagal glikemiją