1. Lietuvos ūkio raidos įžvalga pagal regionines ir pasaulio tendencijas
Lietuva 2017 metais - kokiomis įžvalgomis remtis
ir kuriomis strategijomis pasikliauti?
Lietuvos ūkio raidos įžvalga
pagal regionines ir pasaulio tendencijas (
V.Snitka

2. apjungiantis bendrą ateities suvokimą, tačiau
ĮVADAS
Įžvalga -sisteminis ilgos perspektyvos vizijos kūrimo procesas,
apjungiantis bendrą ateities suvokimą, tačiau
besiremiantis šiandienos sprendimais.
Strateginis planas - koordinuojamų veiksmų, būtinų
keliamiems tikslams pasiekti, visuma.
Nacionalinis planas yra apjungtos veiklos visuma,
finansuojama iš Valstybės biudžeto.
Nacionalinės programos - Nacionalinio plano instrumentai

3. SLĖNIAI ???????? Kuriant įžvalgas skiriami trys tikslų tipai:
Galima ateitis – tai vaizduotės kuriama vizija, scenarijai
Tikėtina ateitis – tai alternatyvos, kurios tikėtina kad realizuosis, remiasi detaliomis galimų vystymosi trajektorijų analitinėmis studijomis ir tyrimais
Norima, siektina ateitis – analizuojamos galimybės ir trukdžiai judėti link tos ateities, dedamos pastangos šiandien, kad siektini tikslai realizuotųsi.
Ar turi Lietuva viziją, kurios siekia ??
SLĖNIAI ????????

4. Ekonominio augimo scenarijai (pajamų, išlaidų ?)
ES plėtra
5 %
2.5 %
ES-15
Lietuva 1 2 3
Šuolis?
BVP (per capita)
1985
1995
2015
Ekonominio augimo scenarijai (pajamų, išlaidų ?) 8%
BVP/capita: World Facts and Figures,2003
EU USD, Lietuva – USD,
ES-25

5. EU-15: 370 mil. BVP 8500 milijardo EUR
EU Plėtra: 45% daugiau smegenų !
Ar 45% daugiau žinių ir kūrybingumo ?

6. Ekonominis augimas prasideda nuo
organizacinių gebėjimų mobilizuoti resursus
Lester Thurow, Creating wealth, 2000
Konkurencinėje kovoje laimi tos šalys, kurios sugeba efektyviau naudoti resursus (dažniausiai ribotus).
M.Porteris, The Competitive Advantage of Nations
BVP –Produktyvumo augimo santykis
Žemas Lietuvos ūkio produktyvumas rodo, kad neefektyviai yra
naudojami resursai - žmogiški, kapitalo, natūralūs.

7. Prognozės slidus dalykas
Įžvalga nėra prognozė
Prognozė – pasyvus veiksmas
Prognozės slidus dalykas

8. SEB 200.000 000 Lt paskola “Ekranui” Rezultatas 2006
2004 m prognozės
“Mechatronikos klasterio” iniciatyvinės grupės paskirtis – pasiekti, jog per 2004
metus klasterizacijos procesai susijusiuose pramonės sektoriuose įgytų tokį
mąstą, kad antroje metų pusėje būtų galima konstatuoti tokio klasterio
egzistavimą.
Tolesne klasterio plėtra ir vystymusi turėtų rūpintis klasterio
narių interesus atstovaujanti Taryba.
Ištrauka ir Tarybos posėdžio protokolo
Šaltinis: Lietuvos pramonės klasterių programinė studija, UM, 2003
SEB Lt paskola “Ekranui”
Rezultatas 2006
Bankrutavo pagrindiniai žaidėjai
Naujieji Vasiukai :
milijonų lt
Mechatronikos slėnis Kaune

9. Resursų valdymas šiandien lems ateitį
Įžvalga yra,
norimos ateities kūrimas šiandien
Resursų valdymas šiandien lems ateitį
Kokį visuomeninį-ekonominį modelį siekiame suformuoti 2020 m Lietuvoje ??
Ar žinom kokie tie modeliai galėtų būti ??

10. EKRANAS - TELEKOMAS VINGIS
VADYBA
VADYBA
Valstybės ekonominį pajėgumą
duotu momentu lemia
materialus kapitalas.
Tačiau ekonomikos augimo
dinamiką lemia
nematerialus kapitalas.
Nematerialaus kapitalo kokybė – žinojimas, intelektas, etika
Visuomeninės Vizijos kūrimas ir įgyvendinimas
reikalauja
aukšto visuomenės intelekto
Valstybės valdymo sistemos intelekto lygis ?

11. judėti augimo trajektorija analizė
2 dalis
Aplinkos analizė
Resursų analizė
Trukdžių ir galimybių
judėti augimo trajektorija analizė

12. - Pasaulinės ekonomikos varikliai
Pasaulio, Europos Sąjungos, Baltijos jūros regiono ir kaimyninių Rytų šalių geopolitinės, socialinės ir ekonominės plėtros scenarijai.
- Pasaulinės ekonomikos varikliai
(spiečiaus tipo struktūros, klasteriai)

13. Pasaulio tendencijos 2007-2015
Globalizacija , varomos jėgos
5-ta Technologinė banga
Naujas finansinių srautų globalizacijos etapas
Rizikos kapitalo geografinė plėtra
Tinklinės visuomenės formavimasis, virtuali geografija
Tapatumo problema
Migracija

14. Pasaulio tendencijos link 2007-2015

15. Žinių ekonomika Sugebėjimas ir galimybės kurti ir inovuoti
naujas idėjas, mintis, procesus ir produktus
ir visa tai paversti ekonomine verte
Esmė ne technologijos,
Tačiau technologijos užtikrina produktyvumo augimą
Naujos ekonomikos instrumentai ???

16. Žinių ekonomikos instrumentai

17. Globaliniai technologiniai pokyčiai: evoliucinė perspektyva
Technologijos B: Biotechnologija
Informacinės technologijos
Mikrosistemos
Nanotechnologija
Technologinių ciklų kaita ir sistemos technologinis-ekonominis pajėgumas
Technologijos A:
Mikroelektronika
Tradicinė mašinų gamyba
Kitos
(Telekomas, Ekranas, Vingis
Lietuvos pramonės
technologinių
žinių bazė
Kritinių sprendimų
sritis
1-ma S- kreivė
2-a S- kreivė
Telekomas
Momentas lokaliai
V.Snitka, Technologiniai klasteriai - Infrastruktūra ar verslo kultūra, LR Prezidentūra, 2002.

18. Pasaulinės tendencijos ir scenarijai:
3-ias finansinės globalizacijos
etapas
Globalizacijos krizė
Europos plėtros divergencija
Rytų Europos ūkio ir gyvenimo kokybės tendencijos
Pabaltijo vieta (skurdi, izoliuota, brangi pasiekti)
Kaimynai, Rusija- Kaliningradas

31. Rizikos kapitalo
srautų kryptys

32. BP6 Kompetencijos Centrai

33. EUROPOS TENDENCIJOS Europos Komisijos kelias į naujoviškesnę Europą
Esko Aho
Komunikatas: 10 veiksmų planas
Atskirties didėjimas-
Svarbu Lietuvai
Europos ateitis – kritinis požiūris
European future, The Past, Current and Future Economic Performance
of European Nations, Robert Huggins Associates
BVP/gyv
Atskirtis

34. EUROPOS TENDENCIJOS
Atskirtis
BVP/gyv

35. EUROPOS TENDENCIJOS
Pietų ir centrinė Europa – produktyvumas mažėja (Austrija, Šveicarija lyderiai)
Airija, Skandinavija – produktyvumo augimo lyderiai ?
Problema – TUI mažėjimas Skandinavijoje Kodėl
Kaip Baltijos regionui išlikti globalios Ekonomikos aktyvia zona ?

36. Lietuvos ūkio vystymosi įvertinimas makroekonominiu aspektu

37. Bendrasis vidaus produktas, tenkantis vienam gyventojui
(perkamosios galios standartais, proc.)

38. Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Banko (ERPB) 2006 m. lapkričio mėn
Europos Rekonstrukcijos ir Plėtros Banko (ERPB) 2006 m. lapkričio mėn. paskelbtoje ataskaitoje dėl ES 8 naujų šalių-narių ekonominio augimo Lietuva užima paskutinę vietą pagal BVP sukūrimo tempus, palyginus 1989 m. ir 2005 m. vertes. Lietuva dar nepasiekė 1989 m. sukurto BVP lygio. Šaltinis: ERPB

39. Bendrojo vidaus produkto pokyčiai (palyginti su ankstesniais metais, proc.)

40. Prekyba ir transportas
BVP struktūra pagal ūkio veiklas 2004 metais (proc.)
Šalys
Žemės ūkis, žvejyba
Pramonė
Statyba
Prekyba ir transportas
Finansai ir verslas
Kita veikla
ES-25
2,1
20,7
5,9
21,5
27,0
22,8
ES-15
2,0
20,3
21,3
27,6
23,0
Čekija
3,3
31,0
6,9
25,4
16,3
17,1
Estija
4,3
22,2
6,7
28,2
18,0
Kipras
3,1
12,1
8,2
28,5
23,9
24,2
Latvija
4,1
16,8
5,8
35,4
18,2
19,7
Lietuva
25,5
7,2
32,3
12,4
Vengrija
3,8
26,1
5,1
20,5
24,0
Malta
2,5
18,9
4,8
28,6
17,7
27,3
Lenkija
5,6
27,2
17,5
19,3
Slovėnija
29,5
5,7
21,0
20,9
Slovakija
3,9
26,5
25,8
16,9

41. Aukštų technologijų pramonė- MTTP > 5% nuo apyvartos
Aukštoms ir vidutiniškai aukštoms technologijoms priskiriama dalis apdirbamojoje pramonėje 2005 m. (proc.)
Aukštų technologijų pramonė- MTTP > 5% nuo apyvartos
Žemų technologijų pramonė - MTTP < 3% nuo apyvartos
Lietuvoje nėra aukštų technologijų pramonės

42. Realaus BVP ir darbo našumo pokyčiai Lietuvoje
(palyginti su ankstesniais metais, proc.)
EUROSTAT duomenimis 2003 metais Lietuvos apdirbamojoje pramonėje
darbo našumas sudarė tik 11,9 proc. palyginti su Vokietijos apdirbamąja pramone.

43. Investicijų į bendrojo pagrindinio kapitalo formavimą dalis
kitų šalių BVP struktūroje 2005 m. (proc.)
Pagrindinės investicijos: nekilnojamas turtas

44. Tiesioginių užsienio investicijų srautai pagal šalis
(1 gyventojui, eurais)

45. Investicijų augimo struktūra pagal ūkio veiklas
(2005 m. palyginti su 2004 m., proc.)

46. Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal apskritis, tūkst. Lt

47. Konkurencingumo potencialas vidaus ir tarptautinėse rinkose, stipriosios ir silpnosios pusės

49. Ekonominės plėtros stadijos
Žaliavų
ekonomika
Investicijų
ekonomika
Inovacijų
ekonomika
BVP 1 gyv.
< USD 2,000
BVP 1 gyv.
>USD
BVP 1 gyv.
USD USD 9,000

50. Šakų konkurencingumas
Lietuvos pramonės eksporto struktūra 2005 m.:
mineraliniai produktai – 27,5 %;
mašinos, mechaniniai ir elektros įrenginiai - 12,4 %;
tekstilės dirbiniai – 9,2 %;
chemijos produkcija – 7,3 %.

51. Eksportas ir jo dalis BVP, mlrd. LTL
% nuo BVP
Abs. eksportas, mlrd. LTL
Estija, Airija,
80 proc.

52. Lietuvos prekių eksporto konkurencingumo rodikliai, 2000 - 2004 m.
Prekių sk. Nr.
Prekių skyriaus pavadinimas
Eksporto dalis visame Lietuvos eksporte 2004 m., %
Eksporto vid. metinis prieaugio tempas,  m., %
Grynosios pajamos iš prekių eksporto, mln. Lt
Grynųjų pajamų iš eksporto pokytis,  m.  mln. Lt I
Gyvi gyvūnai, gyvūnų produktai
4.3
14.6
498.8
187.1 IV
Paruošti maisto produktai; gėrimai; tabakas
4.4
17.1
-155.5
68.0 V
Mineraliniai produktai
25.2
32.8
-277.1
1570.8 VI
Chemijos pramonės produkcija
6.9
9.9
-326.6
VII
Plastikai; kaučiukas
3.0
19.3
-389.9 IX
Mediena; kamštiena; jų dirbiniai; dirbiniai iš šiaudų
5.0
10.9
612.9
-7.1 XI
Tekstilė ir tekstilės gaminiai
11.7
2.0
589.3
-208.6 XV
Netaurieji metalai ir jų dirbiniai
25.1
-820.4
XVI
Mašinos ir mechaniniai įrenginiai; elektros įrenginiai
12.7
19.5
XVII
Antžeminio, oro, vandens transporto priemonės
9.1
37.6 XX
Įvairūs pramonės dirbiniai
6.4
29.1
1064.1
766.2

54. Lietuvos transporto paslaugų eksportas ir importas (mln. Litų)
2000
2001
2002
2003
2004
2005
      Eksportas
1 966,54
2 127,33
2 395,30
2 851,81
3 760,39
4 413,23
      Importas
-884,45
-946,47
-1 085,60
-1 549,98
-1 841,21
-2 496,86
      Balansas
1 082,09
1 180,86
1 309,70
1 301,83
1 919,18
1 916,37
Teigiamą balansą turi ir kelionių sektorius, kuris 2005 m. sudarė +494,3 mln. litų.

55. Sektorių analizė Sektorių analizės pjūviai: Sukuriama pridėtinė vertė;
Eksporto apimtys;
Dirbančiųjų skaičius;
Pelningumas;
Investicijos.

56. Dešimt didžiausią pridėtinę vertę sukuriančių ūkio sektorių
Lietuvoje m.

57. Dešimt mažiausią pridėtinę vertę sukuriančių ūkio sektorių
Lietuvoje m.

58. Sektoriuose sukurta pridėtinė vertė
Labiausiai augę sektoriai:
Transporto įrangos gamyba
547,0%
Trąšų ir azoto junginių gamyba
280,8%
Chemikalų, chemijos produktų ir cheminių pluoštų gamyba
213,0%
Elektrinės ir optinės įrangos gamyba
186,5%
Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba
106,3%
Didžiausios PV 1 dirbančiajam 2004 m. (tūkst.Lt) sektoriai:
Trąšų ir azoto junginių gamyba
85,9
Krovinių tvarkymas ir sandėliavimas
60,0
Chemikalų, chemijos produktų ir cheminių pluoštų gamyba
58,8
programinė įranga
52,7
Transporto įrangos gamyba
45,8

59. Sektorių eksportas
Sektoriai – didžiausi eksportuotojai 2005 m., mln Lt
Maisto produktų ir gėrimų gamyba
2119,4
Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba
1601,4
Medienos ir medienos gaminių gamyba
1351,8
Drabužių siuvimas
1346,4
Tekstilės gaminių gamyba
941,7
Didžiausią savo produkto dalį 2005 m. eksportuojantys sektoriai, proc.
Chemikalų ir chemijos pramonės gaminių gamyba
79,7
Tekstilės gaminių gamyba
78,8
Elektros mašinų ir aparatūros gamyba
Rafinuotų naftos produktų gamyba
78,1
Drabužių siuvimas
76,7

60. Sektoriuose sukurta pridėtinė vertė
KĄ TAI RODO ?????

61. Sektorių pelningumas B L

62. Investicijos Trąšų ir azoto junginių gamyba 140,0
Sektoriai, daugiausiai investavę 1 darbuotojui m. (tūkst.Lt)
Trąšų ir azoto junginių gamyba
140,0
Krovinių tvarkymas ir sandėliavimas
120,5
Farmacijos preparatų gamyba
104,3
Chemikalų, chemijos produktų ir cheminių pluoštų gamyba
101,1
Radijo , televizijos ir ryšių aparatūros gamyba
83,6
Sektoriai, kuriuose m. labiausiai augo investicijos
Plaušienos ir popieriaus gaminių gamyba
463,2%
Transporto įrangos gamyba
322,2%
Projektavimas, konstravimas
230,8%
Guminių ir plastikinių dirbinių gamyba
226,1%
Kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba
190,2%

63. Investicijos AT sektoriuje
Pagal
FRASCATI
(OECD)
Vadovą
LT AT sektorius
Yra žemų
technologijų
Sektorius.
MTTP < 3%

64. Išvados
Stipriausias pozicijas kol kas užima tradiciniai sektoriai – maisto produktų gamyba, chemijos pramonė (ypač mineraliniai produktai), tekstilė, mediena ir baldai.
Yra poslinkiai link galutinio produkto gamybos; taip pat stiprėja paslaugų sektoriai (leidyba, logistika, projektavimas ir konstravimas)
LIETUVOS GAMYBINĖ PRAMONĖ YRA BEVEIK
100% ŽEMŲ TECHNOLOGIJŲ PRAMONĖ

65. faktai ir tendencijoss
Demografija:
faktai ir tendencijoss

66. Net išvystytose ekonomikose, ekonomikos augimo
pirminiai resursai yra darbo jėga ir kapitalas

67. Nuo 2000 metų gyventojų Lietuvoje kasmet
mažėja po 20 tūkstančių

72. Nacionalinė žinių bazė
Tarptautiniai tyrimų vartotojai
Studijos ir
mokymas
Fundamentiniai
tyrimai
Vietiniai taikomieji tyrimai
Importuoti tyrimų rezultatai
Nacionalinė žinių bazė
(akumuliuotos visuomenėje žinios)
Besiformuojanti
nauja pramonė
(spin-off, start-up)
Tradicinės pramonės
palaikymas
Tiesioginis darbo vietų kūrimas
(indiv. įmonės)
Patentai, know-how,
honorarai
(valstybės pajamos)
Užsienio partnerių
rėmimas

77. MTTP lėšos , milij. Eur EU-25: 188212 Danija: 4851 verslas: 3355
valdžios sekt.: 337
Universitetai:

78. Mokslo darbuotojų skaičius 2004
Verslas labai mažai investuoja į MTTP veiklos stiprinimą (tyrėjus) įmonėse
Esant tokiai struktūrai verslo absorbciniai pajėgumai žinioms ir inovacijoms-menki

79. TIESINIS INOVACIJŲ MODELIS NE VEIKIA
Jei įmonės neinvestuoja į tyrimus, vadinasi,
jos nemato perspektyvų,
Kur ir kaip turėtų rizikuoti valstybė
ir mokesčių mokėtojai investuodami į tyrimus?
Esminis klausimas – kodėl nenori investuoti?
TIESINIS INOVACIJŲ MODELIS NE VEIKIA
ŽINIOS
Universitetai, institutai
INOVACIJOS
Imonės
Aukštų ir “ Žemų technologijų” dilema
Inovacijos “ Žemų technologijų” sektoriuje

81. Fakultetų ISI publikacijos 2005
Creightono universiteto profesorius Terry D.Clarkas taip apibūdina padėtį technologiniuose universitetuose – “…padėtis jūsų universitetuose siaubinga. Tai rodo, kad šie fakultetai miršta, ir būtų geriau, jei tai atsitiktų kuo greičiau” “ Citata iš “Veidas”.

82. Inovatyvumo rodiklių kitimo ES-25 tendencijos
Lietuvos inovacinis
modelis
Inovatyvumo rodiklių kitimo ES-25 tendencijos

83. Nauja Inovacinė politika - kompleksiškumas
Ekonominio augimo variklis - Kūrybingumas
Tolerancija
Kūrybinė
klasė
Inovacijos
Technologija
Talentai
Ekonominis
augimas

84. Kūrybinės klasės augimas

87. JEI NEMĖGSTA _ JIE IŠVAŽIUOJA !!!
TRUMPALAIKĖJE PERSPEKTYVOJE _ PIGI DARBO JĖGA
ILGALAIKĖJE – TALENTŲ TRŪKUMAS EUROPOJE IR
TUO LABIAU LIETUVOJE
TALENTAMS IŠLAIKYTI REIKĖS KONKURUOTI SU EUROPOS CENTRAIS
AR LIETUVOS VISUOMENĖ MĖGSTA PROTINGESNIUS UŽ SAVE ???
JEI NEMĖGSTA _ JIE IŠVAŽIUOJA !!!

88. Inovacijos žinių ekonomikoje ir
Struktūriniai ir Sanglaudos fondai
Investicijos į žinias ir inovacijas

89. 2004-2006 metų SF dalis visų investiciojų į MTTP GERD

90. Struktūrinių Fondų 2004-2006 MTTP projektų vadyba

91. Absorbciniai MTTPI sektoriaus pajėgumai
SF dalis MTTP veiklai nuo visos SF paramos

93. Žinių ekonomikos regionų lygiai
Globalios konsolidacijos
Tvarios konkurencijos pranaš.
Augančio verslumo žinių
Pradedančios žinių ekon.
Skirtingi intervencijos
prioritetai

94. Keliami klausimai
Kaip regioninė politika per SF gali padidinti MTTP ir inovacinį potencialą ?
Siaurų nišų tikslinis finansavimas ar visos inovacijų sistemos stiprinimas ?
Į kokį žinių ekonomikos modelį orientuojamės ir kokį norim pasiekti 2015 ?
Kokių priemonių visuma būtų geriausia siekiant sustiprinti MTTP pajėgumus ir juos optimaliai panaudoti ?
Ko reikia siekiant aktyvios partnerystės tarp universitetų, institutų ir verslo?
Kokios iniciatyvos tikėtina stimuliuotų inovacijų kūrimo intensyvumą ?
Kokių reiktų specifinių instrumentų tam, kad inovatyvios įmonės turėtų galimybes siekti reikalingų finansinių lėšų ?

95. Žinių ekonomikos veiksniai
Viešų žinių lygis
Urbanizacijos paslaugų lygis

96. Technologinis lygis
Besimokanti visuomenė

97. Žinių ekonomikos tipai
Šiaurės AT besimokanti
Mokslo-paslaugos
Vietinio mokslo paslaugos
Senstanti akademijai
Centro Technologinė
Besimokanti
Aukšt. Techn.
Pietu E sanglauda
Rytų E sanglauda
Žemės ūkio pramonė
Žemų techn. pramonė

98. Proveržio kryptys ir rekomendacijos
- Tradicinė pramonė (maisto perdirbimas, žemės ūkis, tekstilė, baldai, chemija)
yra ir dar ilgai bus regiono ekonomikos pagrindas ir variklis
- Strateginė kryptis turėtų būti tradicinės pramonės konkurencingumo didinimas
- Valstybės strategija turėtų būti nukreipta atgaivinti tradicinės pramonės
šakas remiant Naujausių technologijų perdavimą šioms šakoms
(konverguojančios technologijos info-nano-bio)
- Priemonių akcentas turėtų būti dedamas įsijungimui į tarptautinius
žinių kūrimo ir technologijų sklaidos tinklus, bet ne į vietinius “polius”.
- Siaurų vadinamų AT nišų prioritizavimas neturi ekonominio
ir strateginio pagrindo (Suomijos biotech patirtis)
- Verslumo ( antreprenerystės ) mentaliteto ir įgūdžių visuomenėje formavimas
(bet ne mokslininkų tarpe).

99. Ačiu už dėmesį !