1. Psichologijos tyrimo metodai bei jų analizė
Klausimynai ir jų konstravimas.
Skalių ir testų apibūdinimas

2. Temos Klausimynų konstravimo principai Atvirų ir uždarų klausimų tipai
Gerų klausimynų ir vertinimo skalių bruožai
Skalių tipai
Klausimų (teiginių) pateikimo ypatumai
Klausimynų patikimumas, validumas, standartizavimas
Tyrimų vidinis ir išorinis validumas

3. anketa Bendrieji anketos reikalavimai:
pirmiausia turi būti motyvuotai, logiškai paaiškinta, dėl ko atliekamas tyrimas, po to pateikiama trumpa anketos užpildymo instrukcija;
apklausiamojo pastangos atsakyti turi būti minimalios, todėl klausimai turi būti konkretūs, o atsakymų variantai suprantami;
kuo mažiau respondentui tenka rašyti, tuo daugiau jis tiki, kad bus išlaikytas anonimiškumas;
svarbi anketos apimtis: ilga anketa tiriamąjį atbaido, nėra noro atidžiai ją skaityti, todėl galimi paviršutiniški atsakymai;
svarbus ir anketos apipavidalinimas, klausimų kompozicija - tai gali sušvelninti kilusias neigiamas nuostatas;
reikia vengti klausimų, kurie stumia respondentą į vieną atsakymą;
reikia vengti sudėtingų, erzinančių klausimų.

4. Klausimynų konstravimas
Atliekant mokslinį tyrimą, vienas svarbiausių dalykų - tinkamas klausimyno sudarymas ar parinkimas
Tyrėjas turi nuspręsti:
Kokio pobūdžio klausinėjimas yra tinkamiausias informacijos gavimui
Kokie tinkamiausi informacijos rinkimo metodai
Koks tinkamiausias klausimo formatas
Kokia turi būti klausimų seka
Kokią informaciją realu surinkti

5. Klausimų uždavimo tinkamumas
Ar geriausias būdas gauti reikiamą informaciją yra klausinėti?
Žmonės pamiršta
Klausimų formatas gali iškreipti atsakymus ir duomenis
Kai kuriuos jautrius dalykus geriau sužinoti kitais būdais, neklausinėjant
Respondentai gali suprasti kokios yra klausimų priežastys ir atsakyti atitinkamai

6. Pagrindiniai klausimynų principai:
1. Klausti minimalų kiekį informacijos, reikalingos tyrimo tikslams.
2. Užtikrinti, kad į klausimą būtų įmanoma atsakyti.
3. Atsakovas sugebėtų parinkti teisingą atsakymą (pasakytų tiesą)
4. Atsakovas neatsisakytų į juos atsakyti.

7. Atviri ir uždari klausimai
Į uždarojo tipo klausimus respondentas pasirenka vieną iš anksto pateiktų atsakymų
Į atvirojo tipo klausimus respondentas atsakymus formuluoja pats

8. Uždarų klausimų pavyzdžiai

9. Uždarų klausimų pavyzdžiai
Aš dalyvavau šių metų rinkimuose TAIP/NE

10. Uždarų klausimų pavyzdžiai
Laisvalaikį aš praleidžiu
prie kompiuterio (televizoriaus)
skaitydamas knygą
sportuodamas
draugų būryje
su tėvais ir giminaičiais

11. Atvirų klausimų pavyzdžiai
Kokie jūsų ateities tikslai?
Apibūdinkite savo dabartinę nuotaiką
Ką jūs mėgstate veikti savaitgaliais?
Kaip jūs dabar jaučiatės?

12. Atvirų klausimų privalumai ir trūkumai
Sunku sudaryti kodavimo sistemą
Privalumai:
Nereikia rinktis neatitinkančio atsakymo
Suteikia daugiau informacijos
Respondentui nereikia interpretuoti klausimo tam kad į jį atsakytų

13. Gerų klausimynų bruožai
Patikimi
Standartizuoti
Validūs
Galintys identifikuoti, atskirti pvz., normą nuo patologijos, vieną bruožą nuo kito

14. Reikalavimai skalėms ir klausimynams:
1. Patikimumas
2. Validumas
3. Standartizavimas

15. Pagrindinės 3 skalių rūšys
Lygių intervalų (Diferencinė)
Suminė
Semantinio diferencialo

16. Thurstone, 1931 Pirmoji - Thurstone, 1931
Pagrindinė idėja: respondentai sutinka su teiginiais, artimais savo nuomonei, ir nesutinka su tais, kurie jam nepriimtini
Respondentui pasirinkus teiginį, t.y., sutikus su teiginiu, duodama taškų suma, lygi teiginio stiprumui.

17. Skalės sudarymo procesas
Paruošti teigiamus ir neigiamus teiginius;
Įvertinti kiekvieną teiginį nuo labiausiai neigiamo iki labiausiai teigiamo;
Siekiant patikimumo išmesti teiginius,dėl kurių buvo nesutarta;
Suskaičiuoti respondento taškų sumą.

18. Lygių intervalų (diferencinė) skalė
1) Sudaromi teiginiai, kurie gali atspindėti respondento teigiamą arba neigiamą požiūrį
2) Kiekvienam teiginiui priskiriami taškai, kurie nurodo teiginio “stiprumą”, pvz, norėdami sužinoti respondento požiūrį į lygias teises, mūsų teiginiai galėtų būti tokie:

19. Lygių intervalų (diferencinės) skalės pavyzdys
Darbdaviai turėtų pilnai apmokėti motinystės atostogas.
Darbovietėse turėtų būti daugiau moterų tualetų.
Moterys mažiau patikimos darbuotojos, nes tikėtina, kad po neštumo nesugrįš į darbą.
(9,8)
(6,2)
(2,1)

20. Lygių intervalų (diferencinė) skalė (tęs.)
3) Respondentas nežino priskirtų skaitinių reikšmių
4) Priskiriami taškai nuo 1 (labai neigiamas požiūris) iki 11 (labai teigiamas požiūris)
5) Priskirti taškai – ekspertų nuomonių vidurkiai
6) Asmeninės ekspertų vertybės, požiūris ar nuostatos neturi įtakoti taškų priskyrimo

21. Thurstone skalė People with AIDS are like my parents (6)
Because AIDS is preventable, we should focus our resources on prevention instead of curing (5)
People with AIDS deserve what they got. (1)
AIDS affects us all (10)
People with AIDS should be treated just like everybody else. (11)
AIDS will never happen to me. (3)
It's easy to get AIDS (5)
AIDS doesn't have a preference, anyone can get it (9)
AIDS is a disease that anyone can get if they are not careful (9)
If you have AIDS, you can still lead a normal life (8)
AIDS is good because it helps control the population. (2)
I can't get AIDS if I'm in a monogamous relationship. (4)

22. Thurstone skalės trūkumai
Sunku išsaugoti neutralumą ir objektyvumą priskiriant taškus
Sunku nustatyti kritines ribas

23. Suminės skalės (Likert, 1932)
Respondentai reaguoja į pateiktus teiginius kurie tikrai jiems labai tinkami arba visiškai nepriimtini.
Tie teiginių įverčiai (su svorio koeficientu ar be jo) apie kiekvieną teiginį yra kombinuojami ir apskaičiuojamas suminis balas.

24. Suminės skalės (Likert, 1932)
Respondentui pateikiami teiginiai, kuriuos reikia įvertinti
Respondento atsakymai į skalę nuo 5 iki (nuo “visiškai sutinku” iki “visiškai nesutinku”);
Atsakymų įvertinimas-visų teiginių taškų suma;

25. Likert skalės trūkumai
Atsakymas “nežinau”: neutrali pozicija, ar negalėjimas apsispręsti tarp prieštaringų jausmų?
Dauguma pasirinktų atsakymų 1 ir 5, arba 3, 4 ir 2

26. Likert skalės pavyzdys
Visas man pavestas užduotis aš stengiuosi atlikti sąžiningai.
Aš turiu aiškius tikslus ir kryptingai jų siekiu.
Aš iššvaistau daugybę laiko, kol prisiruošiu pradėti darbą. R
Kad pasiekčiau savo tikslus, aš sunkiai dirbu.
Kartais aš nebūnu toks patikimas, koks turėčiau būti. R

27. Osgood, Suci ir Tannenbaum,1957 Semantinis diferencialas
Respondentas paprašomas pažymėti skalėje savo nuomonę apie t.t. reiškinį, savybę tarp priešingų būdvardžių pagal jų išsidėstymą toje skalėje.
Ši skalė pasižymi geru patikimumu.

28. Semantinis diferencialas
Septynių balų skalės su priešingais būdvardžiais ir tuščiomis linijomis tarp jų
Trys pagrindinės dimensijos:
įvertinimas (patinka-nepatinka)
objekto potencijos ar galios, jėgos suvokimas
objekto aktyvumo suvokimas

29. Osgood, Suci ir Tannenbaum,1957 Semantinis diferencialas
Respondentas vertina tarp dviejų priešingų žodžių (būdvardžių) Aš esu/mano vaikas...

32. Trūkumai Netikslus savo požiūrio įvertinimas Kas yra vidurys?
Kaip respondentai supranta sąvokas “gėris”, “blogis” ir t.t.

33. Skalės
Tam tikri atskirų teiginių įverčiai, ir atskirų teiginių įverčių suma sudaro bendrą skalės įvertį
Pvz: CBCL, aštuonios sklės
Kai kurie teiginiai yra tiesioginiai, pvz., lytis, rasė. Jie nesumuojami, t.y., skalę sudaro vienas teiginys
Kiti kintamieji sudėtingesni, reikia keleto (keliolikos) teiginių kad gauti validų matą

34. Ko vengti formuojant teiginius?
Sudėtingumo, painumo
Mokslinės terminologijos
Dvireikšmių klausimų
Dviejų neiginių naudojimo;
Sujaudinančių žodžių
6) Teiginių, su kuriais sunku nesutikti
Įsikišimo į asmeninį gyvenimą
Neteisingo vertinimo skalės parinkimo

35. Klausimų išdėstymas klausimyne
Tendencija atsakyt teigiamai;
Todėl daromas teigiamo požiūrio ir neigiamo požiūrio klausimų tarpusavyje sumaišymas (kad išvengti “taip” sakymo)
Respondento interpretacija; svarbus respondento požiūrio formavimas į klausimyną.
Socialinis pageidaujamumas - Noras įtikti.

36. Projekciniai testai

37. Projekciniai testai
Jie sudaryti tam, kad žmogus, atsakydamas į dviprasmišką stimulą, atskleistų paslėptas emocijas ir vidinius konfliktus.
Esminis skirtumas nuo kitų testų tas, kad projekcinių šalininkai teigia gaunantys ne patį atsakymą, o tai, ką jis slepia, t.y., netiesiogiai.

38. Rorschach rašalo dėmių testas
Rodomos rašalo dėmės ir išvados daromos atsižvelgiant į atsakymo turinį, laiko prieš atsakant trukmę, santykį su kitais atsakymais.

39. TAT (Thematic apperception test)
Rodomi žmonių veidai su skirtingomis emocijomis, klausiama apie tų emocijų interpretaciją.
Rezultatai analizuojami
kartu su pacientu.

40. Intelekto ir asmenybės testai
Intelekto ir asmenybės testai dar vadinami psichometriniais testais.
Jie turi būti:
Standartizuoti
Validūs
Patikimi

41. Intelekto ir asmenybės testai
Tokie testai turi būti periodiškai atnaujinami, nes iš jų gaunami rezultatai yra labai priklausomi nuo kultūrinių, klasių ir kitų socialinių faktorių kaitos.
Testų validumas taip pat priklauso nuo to, ar tinkamą socialinę grupę tiriantysis pasirinks.Pavyzdžiui, į tuos pačius klausimus skirtingų socialinių klasių nariai atsakys skirtingai.

42. Psichometrinių testų metu gauti duomenys naudojami:
Kaip priklausomas kintamasis eksperimentuose.
Koreliaciniuose ir grupių skirtumo tyrimuose
Kaip mokomoji medžiaga psichologijos moksle.

43. Testų patikimumas, validumas ir standartizavimas
Psichologijoje įprasta matuoti kintamuosius, kuriems nėra sukurta jokios bendrai priimtos matavimo sistemos.
Pavyzdžiui, nerimas, motyvacija, intelektas
Testus psichologai kuria tam, kad išmatuoti tokius kintamuosius ir pateikti operacinius apibrėžimus apie juos teorijose.
Tam naudojami šie duomenų matavimo –testų- parametrai: patikimumas, validumas ir standartizavimas.

44. Testo ar kitos diagnostinės priemonės patikimumas

45. Patikimumas
Patikimumas – testo rezultatų pastovumo matas, nustatomas iš dviejų testo pusių, skirtingų testo formų arba kartotinio testavimo įverčių pastovumo.
Kuo aukštesnė koreliacija tarp dviejų testavimų įverčių arba tarp padalinto testo pusių įverčių, tuo testas patikimesnis.
Jei metodas patikimas, pakartotų tyrimų rezultatai turi būti panašūs.

46. Patikimumo samprata
Patikimumas (angl. reliability) – diagnostinės priemonės tikslumas, apibūdinamas jos daromos paklaidos dydžiu;
šis tikslumas gali būti nustatomas diagnostinės priemonės pakartotinu taikymu, lygiagrečių priemonių taikymu ir priemonės komponentų vidinio suderinamumo (angl. internal consistency) vertinimu

47. Policijoje rašote pareiškimą
Policijoje rašote pareiškimą. Jis gali būti nepatikimas dėl dviejų priežasčių:
vidinis pastovumas – pareiškime jūs galite pats sau prieštarauti;
stabilumas – paprašytas po kažkiek laiko pakartoti savo pareiškimą, jūs galite pakeisti kai kurias svarbias detales.

48. Metodai vidiniam patikimumui patikrinti

49. Patikimumas
Patikimumas – tai psichologinių matavimo priemonių, dažniausiai testų, kokybės kriterijus, - matavimų tikslumas, stabilumas.
Praktikoje naudojami trys patikimumo matavimų vertinimo metodai:
1) pakartotinis matavimas, 2) paralelinis matavimas, 3) skaidymas.

50. Pakartotinis matavimas
Pranašumas yra tas, kad tai natūralus ir paprastas patikimumo koeficiento nustatymas,
Trūkumas – neapibrėžtumas, parenkant laiko intervalus, nes pirmasis matavimas visada skirsis nuo antro. Be to, tiriamieji jau yra susipažinę su testavimo turiniu, atsimena pirminius atsakymus ir orientuojasi į tai atsakinėdami į klausimus.

51. Išorinio patikimumo tikrinimas testo-testo (test-retest) pagalba
Tam, kad ištirti išorinį testo patikimumą, reikia pakartoti testo atlikimą po kurio laiko.
Gautus rezultatus koreliuojame.
Koreliacijos koeficientas turėtų būti apie 0,75-0,8.
Tai reikš, kad testas yra išoriškai patikimas.

52. Paralelinis matavimas
atliekamas pakartotinis matavimas naudojant paralelinius arba ekvivalentinius testus.
Paraleliniai testai – tai tokie testai, kurie matuoja vieną ir tą pačią psichikos savybę su vienoda klaida, t.y. vertinimas priklauso tiktai nuo tiriamojo psichikos savybės išraiškos laipsnio, bet ne nuo paralelinio testo formos.

53. Paralelinis matavimas
Apskaičiuotas koreliacijos koeficientas tarp dviejų testų rezultatų yra vadinamas ekvivalentiniu patikimumu. Šio koeficiento reikšmė yra labai svarbi, nes jis parodo dviejų testų patikimumą ir jų psichologinio turinio ekvivalentiškumą.
Jeigu ekvivalentinis patikimumas žemas, tai testų psichologinis turinys yra neekvivalentiškas arba jo patikimumas yra mažas

54. Skaidymas
Šis metodas – tai paralelinio metodo tęsinys. Patikimumo koeficiento apskaičiavimas taikant skaidymo metodą, atliekamas skaidant užduotis į atskiras dalis.
Dažnai testo skaidymo procedūra susideda iš dviejų dalių: į vieną dalį grupuojami lyginiai rezultatai, į kitą – nelyginiai. Suskaidyti testą į dvi dalis galima įvairiais būdais ir kiekvienas iš jų duos naują patikimumo įvertinimą – tai vienas šio testo patikimumo trūkumų.

55. Skyrimo pusiau (Split - half ) metodas
Psichologinis testas paprastai sudarytas iš kelių klausimų.
Tuos klausimus turi būti galima išdėstyti atsitiktine tvarka arba pagal skirtumus ir panašumus į dvi lygiavertes grupes.
Lygiavertiškumo lygis nustatomas naudojant koreliaciją. Turi būti gautos teigiamos koreliacijos 0,8 arba 0,9.
Skyrimo pusiau metodo patikimumas gali būti apskaičiuotas naudojant SPSS programą.

56. Cronbach’o alfa
Cronbacho alfa skirta matuoti testo patikimumui. Ji labai priklauso nuo to, kaip kinta žmonių atsakymai į tuos pačius klausimus. Jei kinta stipriai, tai testas laikomas nepatikimu.
Alfa yra ekvivalentiška vidurkiui visų galimų išsibarstymo apie vidurį įverčių, kurie tik gali būti apskaičiuoti iš duomenų.
Geras pakimumas būna, kai alfa vertės yra nuo 0,75 iki 1.
Jei įverčiai skalėje yra dichotominiai (atsakymai yra, pvz. “taip” arba “ne”), naudojama paprastesne Kuderio-Ričardsono matavimo sistema,

57. Testo patikimumo statistiniais kriterijai
Atliekant pakartotinius matavimus (test-retest) matavimų rezultatai vertinami koreliacine analize.
Kuo aukštesnė rezultatų koreliacija, tuo tikriau, kad kelis kartus buvo matuotas tas pats reiškinys.
Rezultatas laikomas pakankamu, jei (r) >0,7.

58. Testo patikimumo tikrinimas
2. Naudojamas Kappa koeficientas. Tai statistinis testas, kuriuo palyginami dviejų tyrėjų tyrimo rezultatai (to paties subjekto).
Patikimumas yra labai mažas, kai koeficientas mažesnis nei 0.40;
nuo 0.40 iki 0.59 – patenkinamas,
nuo 0.60 iki didelis,
daugiau nei 0.74 – labai didelis

59. Testo patikimumo tikrinimas
3. Taikomas vidinio suderinamumo (internal consistency) koeficientas, atspindintis vidinį klausimų homogeniškumą klausimyne.
Dažniausiai naudojamas metodas – Cronbach‘o alpha koeficiento skaičiavimas.
Koeficiento reikšmės iki 0,60 rodo žemą anketos homogeniškumą,
nuo 0,60 iki 0,70 –pakankamas ,
nuo 0.70 iki 0.90 – aukštas homogeniškumas.

60. Testo patikimumo didinimas per klausimo analizę
SPSS programos pagalba galime padidinti testo patikimumo koeficientą.
Pirma, reikia paskaičiuoti Cronbacho alfa koeficientus kiekvienam klausimui, pasirinkti klausimą, kuris mažina testo patikimumą ir jį ištrinti, po to liepti programai paskaičiuoti bendrą alfa koeficientą iš naujo.
Tokiu būdu ištrinama tiek klausimų, kiek prireikia gauti siekiamą alfa koefcientą.

61. Testo patikimumo didinimas per teiginio, klausimo analizę
Antra, skaičiuojamos klausimo-visų klausimų koreliacijos. Tai yra tiriamųjų atsakymo į klausimą ir atsakymų bendrai į visus klausimus koreliacijos.
Jei žmonės gauna žemus arba vidutiniškus balus iš atskirų klausimų ir didelius balus, atsakę į visus klausimus, tai koreliacija bus žema ir kris testo patikimumas.
Šiuo atveju geriausia išmesti tokius pavienius klausimus.

62. Testo patikimumo didinimas per (item) teiginio, klausimo analizę
Trečia, klausimo diskriminacija tarp kraštutinių grupių.
Šis metodas, didinant patikimumą, priklauso nuo tų klausimų pašalinimo, kurie vertinami žemai tų žmonių, kurių bendras pasiektas balas yra arba labai aukštas, arba labai žemas.
Jei šių grupių tiriamieji į klausimą atsako skirtingai, tai yra gerai, bet jei ne, tai toks klausimas mažina testo patikimumą ir yra pašalinamas.

63. “Užburtas ratas” duomenų patikimumo analizėje
Visi šie metodai gali būti kritikuojami dėl to, kad siekdami padidinti testo patikimumą ir šalindami “blogus” klausimus, mes keičiam viso testo bendrus rezultatus, o patį testą darome nevalidų, t.y.
Matuojame nebe tai, ką ketinome matuoti. Testas tampa tarsi netikras, dirbtinis.

64. Faktorinė analizė
Tai sudėtinga statistinė procedūra, kurios tikslas yra rasti faktorius (paslėptus arba “įsiterpusius” kintamuosius), kurie galėtų paaiškinti stebimus ryšius tarp žmonių atsakymų keliuose testuose arba sub-testuose.

65. Faktorinė analizė:
tai kintamųjų grupavimas pagal jų koreliavimą į tarpusavyje nesusijusias grupes (faktorius)
padeda paremti įrodymais skalių išskyrimą
visiškai statistinė procedūra, kuri pagrindžia teoriją
gali būti interpretuojama skirtingai, priklausomai nuo tyrėjų požiūrio į psichikos veiklą

66. Testo validumas

67. Validumo samprata
Požymių matavimo, vertinimo, diagnozavimo priemonių pagrindinė charakteristika yra jų validumas (angl. validity) – tyrėjo taikomų tyrimo instrumentų kompleksinė savybė, nusakanti, kokiu mastu ši priemonė atitinka savo paskirtį, tai yra ja renkama ta ir tik ta pirminė informaciją, kuri reikalinga mokslinėms išvadoms gauti

68. Validumas Tyrimo priemonių ir rezultatų adekvatumas tiriamai savybei.
Validumas parodo, ar tikrai matuojama tai, kas turėtų būti matuojama.

69. Matavimo instrumento validumas
Validumas kaip metodologinė charakteristika atspindi, ar tikrai matuojama būtent tai, kas yra įvardyta.
Dažniausi validumo tipai:
konstrukto validumas;
kriterinis validumas;
turinio validumas;

70. Konstrukto validumas
Validumo rūšis, nusakanti, ar tikrai sumanytu tyrimu galima nagrinėti teorine sąvoka apibūdintą sritį.
Jei tyrimas neturės konstrukcinio validumo, bus tiriama ne tai, kas sumanyta.

71. Konstrukto validumas
Konstrukcinis validumas (angl. construct validity) – tyrimo instrumento teorinis pagrįstumas, nuoroda į šio instrumento turinio ir diagnozuojamos savybės teorinio modelio atitikimą.
Konstrukcinis validumas dažnai vertinamas faktorine analize, jį apibūdina instrumento komponentų vidinis suderinamumas.

72. Konstrukto validumas
Konstrukto validumas rodo testo tinkamumą įvertinti tokią psichikos sritį, kuri nusakoma abstrakčia teorine sąvoka.
Jis susijęs su tuo, kiek matavimas atitinka teorinius lūkesčius arba kaip tiksliai matuoja teorinį konstruktą.
Finally, the most rigorous validity test you can put your attitude survey through is the construct validity check. Do the scores your survey produce correlate with other related constructs in teh anticipated manner? For example, if your attitude survey has construct validity, lower attitude scores (indicating negative attitude) should correlate negatively with life satisfaction survey scores, nd positively with life stress scores.

73. Konstrukto validumas
Konstrukto validacija siekiama įrodyti, kad sąvoka (konstruktas) gali teoriškai paaiškinti empirinius, testo nustatomus ir individualius skirtumus.
Konstrukto validumas tikrinamas eksperimentu, testo duomenų palyginimu su kitų, jau aprobuotų, testų duomenimis, faktinės analizės būdais.

74. Kriterinis validumas
Kriterinis validumas (arba empirinis iššorinis validumas) parodo, kaip testo rezultatai atitinka tiriamą savybę, nuspėja jos kitimą.
Jis nustatomas pagal tai, kiek testo rezultatai atitinka išorinį kriterijų.
Išoriniu kriterijumi gali būti įvairūs nuo validuojamo testo nepriklausomi ir patikimi matuojamo dalyko rodikliai, pvz.: ekspertų atlikti vertinimai, medicininė diagnostika.

75. Kriterijaus validumas
Testo apie neurotiškumą kriterijaus validumas gali būti nustatytas, atlikus testą su grupe neurotiškas būsenas patiriančių žmonių, o gautus rezultatus palyginus su kontrolinės grupės rezultatais.
Nauda iš neurotiškų žmonių grupės ir kontrolinės grupės rezultatų ir yra pavyzdys to, ka vadiname ŽINOMŲ GRUPIŲ KRITERIJUMI – t.y., jei testas leis atskleisti neurotiškos ir kontrolinės grupės skirtumus, tai testas pasižymi kriterijaus validumu

76. Kriterijaus validumo rūšys:
Sutampantis (concurrent) validumas. Jei naujo testo validumas yra nustatomas, lyginant jį su senesniu panašiu testu, tai turime sutampantį validumą.
Prognostinis validumas. Jei spėjimas, hipotezė pasitvirtino, atlikus testą, tai testas turi prognostinį validumą.

77. Turinio validumas
Turinio validumas rodo ar pasirinkti indikatoriai suformuoja visą reiškinio turinį, t.y. ar apima visas koncepto didžiąsias dimensijas;
Ar pvz subjektyvus gerbūvis gali būti įvertintas pakankamai matuojant tris dimensijas: laimingumą, teigiamas ir neigiamas emocijas.

78. Turinio validumas
Dažnai vadinamas loginiu validumu, jis rodo, ar adekvačiai yra parinktas testo uždavinys iš visos jų populiacijos, ar tinkamos testų proporcijos.
Testo turinį validuoja ekspertai.

79. Turinio validumas
Testas turi turinio validumą, jei kiti tyrėjai įvertina jo turinį, atlikę ekspertizę, ir nustato, kad testas yra reprezentatyvus ir matuos tai, kas buvo ketinta matuoti.

80. Turinio validumas
ekspertams pateikiamas užduočių sąrašas. Jeigu konkreti užduotis atitinka specifiką, tai ekspertas vertina ją kaip atitinkančią testo turinį. Priešingu atveju užduotis yra brokuojama.
Keliems ekspertams neigiamai įvertinus vieną ir tą pačią užduotį, daroma išvada, kad užduotys neatitinka testo specifikos

81. Standartizavimas
Įverčių reikšmės nustatymas pagal atstovaujamosios grupės rezultatus vadinamas standartizavimu.

82. Stadartizavimas. : Į testo standartizavimo procesą įeina
Testo sutvarkymas, koregavimas
Patikimumo ir validumo testų panaudojimas, siekiant eliminuoti visus netinkamus teiginius (klausimus)
Reprezentatyvios imties parinkimas
Galutinai sutvarkyto (patikimo ir validaus) testo pateikimas visuomenei
Iš gautų rezultatų išvedami matavimų vidurkiai, normos, būdingos tam tikrai populiacijai.
Padaromos išvados

83. Standartizavimas iki normalaus pasiskirstymo
Dauguma testų yra koreguojami tol, kol didelė imtis duoda rezultatus, kurie yra artimi normaliam pasiskirstymui.
Tai daroma todėl, kad normalaus pasiskirstymo savybės leidžia tyrėjui daryti plataus naudojimo statistines išvadas.
Svarbu paminėti tai, kad testas, kuris buvo standartizuotas remiantis tam tikra populiacija, nebegali būti pritaikytas kitos populiacijos tyrime.

84. Vidinis ir išorinis tyrimo validumas

85. Vidinis tyrimo validumas
Vidinis validumas apibrėžiamas kaip tyrėjo gebėjimas atsiriboti nuo įvairių galimų pašalinių veiksnių įtakos tyrimo rezultatams (arba, kitaip tariant, juos kontroliuoti).

86. Vidinis tyrimo validumas
Pvz., atlikdami priežastinį-lyginamąjį tyrimą, kuriame yra keliama hipotezė, jog skurdas yra ligų arba nusikalstamumo priežastis, mes turime įvertinti, ar kitos alternatyvios priežastys iš tyrimo yra pašalintos, nes gali veikti ir kiti šalutiniai veiksniai.
Ir jeigu nėra kitų esminių paaiškinimų, vadinasi mes galime kalbėti apie vidinį tyrimo validumą.

87. Išorinis tyrimo validumas
Išorinis tyrimo validumas siejamas su tyrimo rezultatų ekstrapoliacija į kitas panašias grupes bei panašias aplinkybes.
Pvz, jei studijos tiriamųjų imtis yra moterys, gyvenančios didmiestyje, ar gautume tuos pačius rezultatus, jei imtis būtų sudaryta iš moterų ir vyrų, gyvenančių mažame miestelyje, ir pan.

88. Išorinis tyrimo validumas
Išorinį tyrimo validumą lemia imties dydis. Todėl planuojant tyrimą, svarbu žinoti, kam bus pritaikyti tyrimo rezultatai.
Norint juos apibendrinti platesnei populiacijai, būtina formuoti imtį tikimybiniu būdu, parenkant tokį atvejų skaičių, kuris leistų reprezentuoti tiriamąją populiaciją. To nepadarius, tyrimas (ypač kiekybinis) įgauna tik eksploratyvinį pobūdį.

89. Vidinis ir išorinis tyrimo validumas
Ar manipuliacija su
IV  tikrai paveikė  DV?
Vidinis validumas
Išorinis validumas
Ar efektas gali būti generalizuotas:
populiacijose?
vietovėse
(ekologinis validumas)
Laike ir kontekstuose?

90. Tyrimo validumas (tęsinys)
Tyrimas gali turėti gerą vidinį validumą, bet menką išorinį validumą ir tai gali mažinti rezultatų pritaikomumą.
Matavimo reikšmingumo įvertinimo kriterijai dažniausiai būna glaudžiai tarpusavyje susiję.
Pavyzdžiui, dėl nepakankamo tyrimo turinio validumo, lygiai kaip ir dėl pasirinkto objekto nepagrįstumo, nukenčia vidinis tyrimo validumas.
Todėl, planuojant bet kokį tyrimą, ypač svarbu prisilaikyti jam keliamų metodologinių reikalavimų.

91. Klausimai?