1. Elektroninis paštas Internetas

2. Darbai, kuriuos galima daryti naudojantis kompiuteriniu paštu
siųsti ir gauti kompiuterinius laiškus;
dalyvauti diskusijose;
naudotis kitomis Interneto paslaugomis: pvz. atsisiųsti dokumentus ir programas iš viešų saugyklų, atsisiųsti medžiagą iš informacinės sistemos World Wide Web.

3. Kompiuterinio pašto privalumai
nesunku naudotis;
greitas;
pigus;
nenaudojamas popierius;
nesunku pasiųsti kopijas daugeliui adresatų.

4. Kompiuterinio pašto trūkumai
nėra dar labai patikimas;
reikia turėti galimybę naudotis kompiuteriu ir prisijungti prie Interneto;
gali laiškus perskaityti nepageidautini asmenys.

5. Kompiuterinio pašto "dėžutė" ir jos adresas

6. Kompiuterinio pašto adresų pavyzdžiai
Kompiuterinio laiško pagrindiniai elementai
To: kam laiškas, pvz.
Subject: apie ką laiškas, pvz. Sveikinimas
Laiško tekstas: pvz., sveikinimo tekstas

7. Diskusijos
žmonės pasinaudodami kompiuteriniu paštu dalyvauja įvairiose diskusijose;
diskusijos yra suskirstytos pagal temas. Pasaulyje yra tūkstančiai temų;
norint dalyvauti diskusijoje pagal pasirinktą temą, reikia prie jos prisiregistruoti.

8. Diskusijų nauda galima dalyvauti įvairiose diskusijose;
galima gauti konsultacijas;
galima gauti informacinius biuletenius, kompiuterinius laikraščius, žurnalus.

9. Diskusijos Internete per kompiuterinį paštą

10. Turinys Įvadas Pasaulio kompiuterių tinklas Internetas
_ Internetas Lietuvoje
Vartotojų kompiuterių prijungimo prie Interneto tinklo būdai
Pagrindinės žinotinos sąvokos
Darbai, kuriuos galima daryti Internete
Pasiskaitymai apie Internetą

11. Kelias į pasaulio kompiuterių tinklo Internetas (angl
Kelias į pasaulio kompiuterių tinklo Internetas (angl. Internet) sukūrimą
5-ame dešimtmetyje sukuriami pirmieji elektroniniai kompiuteriai - dideli ir brangūs įrenginiai, skirti matematiniams skaičiavimams pagreitinti. Jais galėjo naudotis tik nedaugelis žmonių;
9-ame dešimtmetyje sukuriami ir paplinta personaliniai kompiuteriai. Labai išsiplečia kompiuterių panaudojimo sfera, jais pradeda naudotis labai daug žmonių;
kompiuteriai pradedami masiškai jungti į pasaulio kompiuterių tinklą Internetą. Kompiuteris tampa globaline žinių gavimo, skleidimo ir žmonių bendravimo priemone.

12. Kas gi yra tas Internetas?
Internetas - pasaulio kompiuterių tinklas, kurio žinioje yra didžiulis duomenų, programų, dokumentų ir kitokios informacijos kiekis, ir kuris leidžia asmeninį kompiuterį naudoti tos informacijos paieškai, tiesiogiai bendrauti su tinklo vartotojais.

13. Ryšys su įprastomis masinės informacijos platinimo ir žmonių techninėmis bendravimo priemonėmis
Įprastos masinės informacijos platinimo priemonės: spauda, radijas, televizija.
Įprastos techninės žmonių bendravimo priemonės: paštas, telefonas, faksas.
Internetas gali atlikti visas įprastų masinės informacijos platinimo ir žmonių bendravimo techninių priemonių funkcijas. Skirtumas nuo tradicinių priemonių - tai atliekama pigiau, greičiau, be to yra daug ir kitų papildomų galimybių.

14. Interneto kompiuterių tinklai Lietuvoje
yra pasaulio kompiuterių tinklo Interneto dalis;
apima visą Lietuvą, jais naudojasi apie 30% šalies gyventojų (2004 m.);
bet kuri Lietuvos organizacija ar asmuo, turintys kompiuterį gali įsijungti į Internetą.

15. Kompiuterių tinklas
Kompiuterių tinklą sudaro autonominiai kompiuteriai, sujungti ryšio priemonėmis ir galintys vienas kitam siųsti duomenis, pranešimus, komandas.

16. Kompiuterių tinklų pavyzdžiai
Lokalus: pvz., laboratorijos, bibliotekos, mokyklos, universiteto.
Miesto: pvz., miesto savivaldybių.
Valstybės: pvz., mokslo ir studijų institucijų, vyriausybinių įstaigų, švietimo.
Tarptautinis: pvz., Šiaurės šalių - NORDUNET.
Globalus: Internetas - jungia daugumą pasaulio šalių.

17. Kompiuterių tinklas Internetas
Kompiuterių tinklas Internetas yra tinklų, sujungtų tarpusavyje pagal visame pasaulyje pripažintą standartą, tinklas.

18. Globalus kompiuterių tinklas Internetas
Kompiuterių tinklas Internetas jungia 195 valstybes.

19. Keli įdomesni faktai apie Internetą
JAV universitetuose sukuriamas Interneto prototipas - tinklas iš keturių kompiuterių metais šis tinklas padidėja iki 15 kompiuterių, o 1972 metais - iki 32 kompiuterių.
Interneto technologija pradeda sklisti po pasaulį labai sparčiai, tai vyksta iki šiol.
metų viduryje Interneto tinkle buvo apie 19.6 milijonų kompiuterių.
Interneto tinkle buvo apie 513 mln. gyventojų, tai sudaro apie 8% visų pasaulio gyventojų

20. Lietuvos Internet tinklai
LITNET - mokslo ir studijų institucijų tinklas. Pirmas Internet kompiuterių tinklas Lietuvoje (1991);
VIKT - valstybinių institucijų kompiuterių tinklas;
Komerciniai tinklai: Omnitel, Micro link, Aiva, Penki kontinentai ir kiti.

21. Šiuo metu labiausiai paplitę:
- Per telefonų tinklą (DSL technologija).
Sparčiai plintantis:
- Per radijo ryšį.
Per kabelinės televizijos linijas.
Perspektyvūs:
- Per palidovinį ryšį.
- Mobiliuoju ryšiu.

22. Kompiuterių ryšys per telefonų tinklą modemų pagalba

23. "Prisiskambinimo" mazgas

24. Kompiuterio adresas Internete
Kompiuterio adresas Internete (angl. IP address) yra skaičius, kuris identifikuoja kompiuterį Internete. Kompiuterio adresą sudaro keturi skaičiai, atskirti taškais. Kiekvienas skaičius turi būti tarp 0 ir Pavyzdys:

25. Kompiuterio vardas Internete
Dauguma kompiuterių Internete turi ne tik adresus, bet ir jiems atitinkančius vardus. Vardai yra vaizdesni, lengviau įsimenami negu kompiuterių adresai, todėl jais naudotis patogiau.
Kompiuterio vardo pavyzdys: julius.ktl.mii.lt — jį atitinka adresas
Vardo sudėtinės dalys skiriamos tašku (.). Paprastai varde būna įrašyta tokia informacija, skaitant iš dešinės į kairę:
1) šalies identifikatorius (2 paskutinės raidės);
2) įstaigos (organizacijos) santrumpa;
3) padalinio santrumpa; • • •
n) padalinio kompiuterio vardas.

26. Vartotojo kompiuteris, serveris
Kompiuteriai Internete yra dviejų rūšių: vartotojų kompiuteriai ir serveriai.
Vartotojų kompiuteriai - kompiuteriai, kurių pagalba žmonės naudojasi kompiuterių tinklo teikiamomis paslaugomis.
Serveriai - tai kompiuteriai, kurių pagalba tos paslaugos tiekiamos.

27. Kuo internetas naudingas. Darbai, kuriuos galima daryti :
I. Medžiagos peržiūra informacinėse sistemose
II. Bendravimas
III. Nuotolinis mokymas
IV. Konkursai
V. Apsikeitimo duomenimis tarnybinė stotis ftp - failų perdavimo protokolas ftp://
VI. Darbas su tolimais kompiuteriais.

28. Darbai, kuriuos galima daryti :
I. Medžiagos peržiūra informacinėse sistemose
Internete yra daug įvairių informacinių sistemų: WWW, Gopher, WAIS ir pan.;
populiariausia pasaulyje informacinė sistema: World Wide Web (lietuviškai - pasaulio voratinklis). Informacijos pasiekimas HTTP protokolu.
WAP - būdas prisijungti ir naršyti su mobiliuoju telefonu.

29. I. Medžiagos peržiūra informacinėse sistemose
Paieškos sistema
Padės greitai susirasti bet kokią informaciją iš viso pasaulio.
Lietuvių k.
Užsienio k.

30. I. Medžiagos peržiūra informacinėse sistemose
Katalogai
Įmonių katalogai, elektroninė telefonų knyga internete padės greitai rasti dominančio asmens kontaktą.
lietuvišku svetainiu katalogas
Telefonų knyga

31. I. Medžiagos peržiūra informacinėse sistemose
Asmeninės svetainės
Tai puikus būdas prisistatyti visam pasauliui. Įmonės, mokykos interneto svetainė – puiki reklama, informacijos šaltinis ir prestižas.
Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija Palangos senoji gimnazija Kauno Jono Basanavičiaus vidurinė mokykla
Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazija Vilniaus Jėzuitų gimnazija Mažeikių "Gabijos" gimnazija

32. I. Medžiagos peržiūra informacinėse sistemose
Mokslas, švietimas – išteklių duomenų bazė – tai pirmas Lietuvoje nevalstybinis plačiai švietimo bendruomenei skirtas portalas -Nacionalinis egzaminų centras. Egzaminų programos, užduotys, rezultatai Atvira informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistema - Švietimo valdymo informacinė sistema
Savišvieta, Referatai, mokslams naudinga informacija ; ; ;

33. I. Medžiagos peržiūra informacinėse sistemose
Enciklopedijos Pasaulinė enciklopedija ENCARTA - Aukštos kokybės, laisvai prieinama enciklopedija. Nuorodos, straipsniai, paveikslai Didžioji tarybinė enciklopedija ir kt (RUS) Pasaulinė enciklopedija BRITANNICA. Nemokama registracija 3 dienoms Lietuviška medicinos enciklopedija.
Knygos on-line, bibliotekos ; Mokomės kalbų (4 kalbos)

34. I. Medžiagos peržiūra informacinėse sistemose
Interneto bankininkystė Padeda išvengti eilių, sutaupyti laiko – apmokėti sąskaitas galima iš namų.
Internete skelbiamos karščiausios naujienos ; ;
Interneto skelbimai Padeda greitai rasti tai, ko ieškai, nusipirkti ar parduoti. ;
Kelionių, renginių informacija Internete galima greitai sužinoti, ką veikti šį vakarą ar per atostogas.
Radio stotys M-1 , M-1 Plius - Užsienio muzika. Reikia Winamp. Lietus , Radiocentras , Lietuvos Radijo 1-oji programa - Reikia Windows Media Player

35. II. Bendravimas
Elektroninis paštas. Leidžia siųsti bei gauti kompiuterinius laiškus, dalyvauti diskusijuose; ; ;
Gali atstoti ir telefoną. Leidžia greitai susisiekti su toli (kituose miestuose, kitose šalyse) gyvenančiais draugais ir artimaisiais. ;

36. II. Bendravimas Telefonas (pagalbinės programos)
Skype - Šia programa nuolat naudojasi beveik pusė milijono žmonių iš 170 pasaulio šalių, Galima susirašinėti tekstinėmis žinutėmis ar keistis rinkmenomis. - Galima rengti konferencijas, reikia nurodyti abonentus (iki 5). - Naudinga savybė – pokalbių saugumas. Duomenys prieš juos išsiunčiant užšifruojami, tad galite būti ramūs – jūsų niekas nesiklausys.

37. II. Bendravimas Telefonas (pagalbinės programos)
PC GPhone - Norint bendrauti su pašnekovu, nereikia nurodyti IP adreso – kiekvienam vartotojui skiriamas numeris. Todėl įjungus programa reikia užsiregistruoti. Galima susirašinėti tekstinėmis žinutėmis ar keistis rinkmenomis.

38. II. Bendravimas 3. Interneto forumai, pokalbių kambariai
Padeda susirasti bendraminčių iš įvairių šalių, suteikia galimybę diskutuoti neišeinant iš namų ir bendrauti su daugybe žmonių rūpimais klausimais.
Internetinis forumas - svetainė, suteikianti galimybę diskutuoti tam tikromis temomis.
- Forumai išsivystė iš naujienų grupių ir BBS sistemų.

39. II.3. Interneto forumai
Dažnai forumų svetainė būna specializuota - pokalbiams apie tam tikrą technologiją, žaidimą, tačiau dažni ir universalūs forumai.
Tako forumai, Supermama - Lietuvoje populiariausios universalios forumų svetainės,
Pagalbos mokytojui forumai - Specializuota
Vienas didžiausių pasaulyje forumų - japonų 2ch metais lankytojų skaičius pasiekė 10 milijonų kasdien, jis turi ryškią įtaką Japonijos visuomenei, kuri yra panaši į tradicinių žiniasklaidos priemonių kaip televizija, radijas ar laikraščiai daromą poveikį. Yra daugiau kaip 100 "lentų grupių“.

40. II.3 Pokalbių kambariai
Internet Relay Chat arba IRC yra ryšio protokolas ir interneto paslauga, skirta gyvam bendravimui Internete (operatyviam apsikeitimui trumpomis tekstinėmis žinutėmis).
Tinklas veikia nekomerciniais pagrindais, jį sudaro 15 serverių, kuriuos palaiko stambiausi Lietuvos interneto paslaugų teikėjai. Vienu metu Aitvare būna prisijungę apie vartotojų.
- Dalyvio registracija, kanalo registracija.
- Populiarūs pokalbiu kambariai DELFI svetainėje.
- Radijo stoties "M-1" pokalbiu kambarys.
- "Informacijos tilto" pokalbių kambarys.
- Animuoti pokalbiai, nereikia jokio diegimo.
- Animuoti pokalbiai. (reikės parsisiųsti ir įdiegti programą)

41. III. Nuotolinis mokymas
- tai studijų sistema, kai specialiai savarankiškam mokymuisi skirta medžiaga suteikia studentams galimybę studijuoti jų pasirinktoje vietoje, pagal pasirinktą metodiką, patogiu laiku. Virtualios mokymo aplinkos - WebCT, Atutor, Moodle
Nuotolinės studijos turi keletą pagrindinių studijų modelių:
asinchroninis,
sinchroninis ir
mišrusis mokymo modeliai.

42. Asinchroninis mokymo modelis
Studentai studijuoja pateiktą medžiagą bet kokiu pavidalu (konspektai, knygos, CD, internetinė medžiaga ir t.t.), bet kuriuo jiems patogiu laiku.
Studentai turi galimybę bendradarbiauti su kolegomis ir dėstytoju, tačiau jie nėra garantuoti, kad į jų klausimus bus atsakyta tuoj pat, kadangi dėstytojas tuo metu gali būti neprisijungęs prie kurso.
Gegužės 14 d. 9:00
Gegužės 24 d. 11:00
Gegužės 4 d. 17:00
Kaunas
Vilnius
Šiauliai
Virtualioji mokymo terpė

43. Sinchroninis mokymo modelis
Tai studijų forma, pagrįsta garso ir/arba vaizdo konferencijų rengimu ir dalyvavimu jose. Šiuo atveju studentai privalo sutartu laiku būti toje vietoje, kur yra priimami signalai iš studijos, kurioje dėstytojas skaito paskaitą.
- KTU Distancinio mokymo centro Video paskaitų sistema
Klasė: gegužės 14 d. 12:00
Kaunas
Šiauliai
Vilnius
Virtualioji mokymo terpė

44. Mišrusis mokymo metodas
– tai tokia studijų forma, kai skaitomos paskaitos, sinchroniškai vyksta darbas grupėje ir diskusijos, pasitelkus IT (garso ir vaizdo konferencijas, elektroninį paštą, elektroninių pokalbių priemones), o studento individualus mokymasis vyksta asinchroniniu būdu, pateikus jam medžiagą individualiam darbui ir individualias užduotis.

45. Mišrusis mokymo metodas
Mišrusis mokymo metodas yra:
įvairių tinklinių technologijų kombinacija vienoje mokymo programoje;
įvairių pedagoginių metodų sintezė, kuri leidžia pasiekti optimaliausią mokymosi proceso kokybę;
įvairių dėstymo technologijų kombinacija (vaizdajuostė, kompaktinė plokštelė, internetinė medžiaga ir pan.) kartu su tiesioginiu instruktoriaus dėstymu.

46. III. Konkursai
- Tarptautinis matematikos konkursas „KENGŪRA 2005“ (kovo mėn.)
- Informacinių technologijų konkursas „BEBRAS“ 2005 (spalio mėn.)

47. WWW istorija
Hiperteksto koncepciją Internetui ir terminą World Wide Web (pasaulinis voratinklis, sutrumpintai WWW, The Web arba W3) pasiūlė Tim Berners-Lee ir Robert Cailiau Europos branduolinės fizikos tyrimų laboratorijoje (CERN, Centre Européenne pour la Recherche Nucléaire) Šveicarijoje 1990 metais. Hipertekstą galėtų paaiškinti toks pavyzdys: knyga suplėšoma į atskirus straipsnelius, jie išbarstomi po visą pasaulį, tačiau prie kiekvieno straipsnelio, minties, svarbesnio žodžio pririšamas siūlelis, kuriuo galima nueiti iki tolesnių aiškinimų. Tokiu būdu saugomi ne tik tekstai, bet ir iliustracijos, video medžiaga, garsai. Internete WWW technologija pradėjo dominuoti nuo 1993 metų, sukūrus kompiuterinę programą Mosaic. Vienas programos autorių, Markas Andresenas kartu su Džimu Klarku po metų įkūrė didžiausią pasaulyje Interneto programinės įrangos kūrėjų korporaciją Netscape Communications.
WWW standartus toliau vysto kompanija The World Wide Web Consortium (sutrumpintai W3C). Europą joje atstovauja Prancūzijos Informatikos ir Automatikos tyrimo institutas (Institute Nationale de Recherche en Informatique et en Automatique), Ameriką Masačiusetso technologijos instituto kompiuterių laboratorija (Massachusetts Institute of Technology Laboratory for Computer Science), Aziją Japonijos Kejo universitetas (Keio University Shonan Fujisawa Campus).