1. KLASTERIZACIJOS PRIELAIDOS AUKŠTŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIUJE
Klasterizacijos Lietuvoje analizė,
Pranešimas ūkio ministerijoje, 2003
KLASTERIZACIJOS PRIELAIDOS AUKŠTŲ TECHNOLOGIJŲ SEKTORIUJE
Prof. Valentinas Snitka
Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU
There are several main reasons why do we talk so much about the present and the future of high–tech industry in our countries.
The main reason is low productivity of our economies. For example turnover per employee in Lithuanian companies is only 19.3 percent of Western European level according to Deloitte & Touche benchmarking study in It is explained by the fact that industry in Baltic is based on labor-intensive products.
Secondly, insufficient availability of labor resources and the rising labor costs make traditional export products like textile and workforce services less relevant and less promising. We need export product with more intellectual capital involved.
At the same time Baltic states have competitive science potential and traditions of innovation. These advantages combined with relatively good quality of education can be used for knowledge intensive products. Information technology products are an example of them.

2. TIKSLAS – SPARČIAI DIDĖJANČIŲ PAJAMŲ EKONOMIKOS KŪRIMAS
KLASTERIO SĄMPRATA
KODĖL PRAMONINIS KLASTERIS ?
GAL ĮMONIŲ AGREGACIJA ?
AR PRAMONINIS REGIONAS = KLASTERIS ?
KLASTERIŲ POLITIKA:
TIKSLAS – SPARČIAI DIDĖJANČIŲ PAJAMŲ EKONOMIKOS KŪRIMAS
There are several main reasons why do we talk so much about the present and the future of high–tech industry in our countries.
The main reason is low productivity of our economies. For example turnover per employee in Lithuanian companies is only 19.3 percent of Western European level according to Deloitte & Touche benchmarking study in It is explained by the fact that industry in Baltic is based on labor-intensive products.
Secondly, insufficient availability of labor resources and the rising labor costs make traditional export products like textile and workforce services less relevant and less promising. We need export product with more intellectual capital involved.
At the same time Baltic states have competitive science potential and traditions of innovation. These advantages combined with relatively good quality of education can be used for knowledge intensive products. Information technology products are an example of them.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

3. KLASTERIAI KOKIAI PRAMONEI ORIENTUOTI?
Aukštų technologijų pramonė ?
Žemų technologijų pramonė ?
NĖRA AUKŠTŲ TECHNOLOGIJŲ AR ŽEMŲ TECHNOLOGIJŲ PRAMONĖS –
YRA AUKŠTŲ TECHNOLOGIJŲ ARBA ŽEMŲ TECHNOLOGIJŲ ĮMONĖS !!!
There are several main reasons why do we talk so much about the present and the future of high–tech industry in our countries.
The main reason is low productivity of our economies. For example turnover per employee in Lithuanian companies is only 19.3 percent of Western European level according to Deloitte & Touche benchmarking study in It is explained by the fact that industry in Baltic is based on labor-intensive products.
Secondly, insufficient availability of labor resources and the rising labor costs make traditional export products like textile and workforce services less relevant and less promising. We need export product with more intellectual capital involved.
At the same time Baltic states have competitive science potential and traditions of innovation. These advantages combined with relatively good quality of education can be used for knowledge intensive products. Information technology products are an example of them.
AR GALI BŪTI ĮMONĖ -
lazerių –žemų technologijų ? žemės ūkio – aukštų technologijų ?
GALI !!!!
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

4. KADA ĮMONĖ YRA AUKŠTŲ TECHNOLOGIJŲ ĮMONĖ ?
2-a S- kreivė
Technologijos B:
Informacinės technologijos
Biotechnologija
Mikrosistemos
Nanotechnologija
Kritinių sprendimų
sritis
Pramonės technologinis pajėgumas
Technologijos A:
Mikroelektronika
Tradicinė mašinų gamyba
Vakum. Kineskopai
There are several main reasons why do we talk so much about the present and the future of high–tech industry in our countries.
The main reason is low productivity of our economies. For example turnover per employee in Lithuanian companies is only 19.3 percent of Western European level according to Deloitte & Touche benchmarking study in It is explained by the fact that industry in Baltic is based on labor-intensive products.
Secondly, insufficient availability of labor resources and the rising labor costs make traditional export products like textile and workforce services less relevant and less promising. We need export product with more intellectual capital involved.
At the same time Baltic states have competitive science potential and traditions of innovation. These advantages combined with relatively good quality of education can be used for knowledge intensive products. Information technology products are an example of them.
1-ma S- kreivė
Lietuvos pramonės
žinių bazė
Laikas ( metai )
Technologinių ciklų kaita ir sistemos technologinis-ekonominis pajėgumas
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

5. KOKIA YRA KLASTERIZACIJOS EKONOMINĖ NAUDA?
Klasterizacija užtikrina efektyvų žinių pavertimą pastoviai didėjančia ekonomine verte
Klasterizacija didina ne vienos įmonės, bet visos sistemos konkurencingumą
Technologinė, tarptautinio marketingo, finansinė kompetencija nebegali būti sukaupta vienoje įmonėje, būtina kooperuoti žinias ir jų panaudojimą
Lietuvos įmonės pavieniui nėra pajėgios įsijungti į tarptautinės gamybos grandis
Tai XXI amžiaus verslo modelis
There are several main reasons why do we talk so much about the present and the future of high–tech industry in our countries.
The main reason is low productivity of our economies. For example turnover per employee in Lithuanian companies is only 19.3 percent of Western European level according to Deloitte & Touche benchmarking study in It is explained by the fact that industry in Baltic is based on labor-intensive products.
Secondly, insufficient availability of labor resources and the rising labor costs make traditional export products like textile and workforce services less relevant and less promising. We need export product with more intellectual capital involved.
At the same time Baltic states have competitive science potential and traditions of innovation. These advantages combined with relatively good quality of education can be used for knowledge intensive products. Information technology products are an example of them.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

6. KAM LIETUVAI REIKIA KLASTERIZACIJOS ?
Auganti tarptautinė konkurencija (ypač ES sudėtyje) reikalauja aukšto produktyvumo
Būtinybė įsijungti į tarptautines gamybos grandis
Kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas ir auganti darbo jėgos kaina
Technologinės kultūros nykimas
Aukštas išsilavinusių žmonių skaičius, bet žemas jų potencialo panaudojimas
There are several main reasons why do we talk so much about the present and the future of high–tech industry in our countries.
The main reason is low productivity of our economies. For example turnover per employee in Lithuanian companies is only 19.3 percent of Western European level according to Deloitte & Touche benchmarking study in It is explained by the fact that industry in Baltic is based on labor-intensive products.
Secondly, insufficient availability of labor resources and the rising labor costs make traditional export products like textile and workforce services less relevant and less promising. We need export product with more intellectual capital involved.
At the same time Baltic states have competitive science potential and traditions of innovation. These advantages combined with relatively good quality of education can be used for knowledge intensive products. Information technology products are an example of them.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

7. KLASTERIŲ SUDĖTINĖS DALYS
Įmonių kūrimosi aktyvumas ( 25%)
Žmonių talentas (25%)
Rizikos kapitalas (15 %)
Globalūs ryšiai (15 %)
Universitetai ir institutai (10 %)
Mokesčiai, administravimo aplinka (10 %)
What is the current state of IT industry in Baltic? At the first sight, everything seems changing in the right direction. Although IT industry isn’t exploding by a 30 to 40 percent annual growth rate, there are a lot of established and new IT companies, their annual turnover reached 7 or even 8 digit numbers in euros and it is increasing relatively fast, especially in Lithuania.
Klasterių “ įėjimo – išėjimo” ryšiai, “kieta” ir “minkšta” aplinka
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

8. EKONOMIKOS AUGIMO MODELIS
Antreprenerystės
Aplinkos sąlygos
Krašto
Socialinis,Kultūrinis
Politinis
Kontekstas
Antrepre-nerystės galimybės
Antrepre-neriniai pajėgumai
Nacionalinės
ekonomikos
augimas
(BVP,
darbo vietos)
Verslo
dinamika
! ! !
Bendrosios Nacionalinės
Dauguma įsitvirtinusių versle įmonių
(Pirminė ekonomika)
Individualus, smulkus ir vidutinis verslas
(antrinė ekonomika)
Materialūs
resursai
Intelektualūs
POLITIKA
Tradicinės pramonės restruktūrizavimas
( Privatizacija)
Visuomenės (socialinė) restruktūrizacija (200x -200y)
VADYBA
Antreprenerystė
Intelektas, kūrybingumas, įgūdžiai
What is the current state of IT industry in Baltic? At the first sight, everything seems changing in the right direction. Although IT industry isn’t exploding by a 30 to 40 percent annual growth rate, there are a lot of established and new IT companies, their annual turnover reached 7 or even 8 digit numbers in euros and it is increasing relatively fast, especially in Lithuania.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

9. KLASTERIO APIBRĖŽIMAS
Geografinė, tarpusavyje susietų įmonių, specializuotų tiekėjų, paslaugų tiekėjų, susietų pramonės šakų įmonių ir asocijuotų institucijų (universitetų, standartų ir prekybinių asocijacijų) tam tikroje kryptyje, koncentracija, kurios konkuruoja, bet taip pat ir bendradarbiauja.
The table on the slide illustrates that. You see Microlink group with annual turnover of over 60 million euros leading the pack followed by Sonex with turnover of about 40 million and Alna with 20 million euros. The big three are followed by the rest of the largest IT companies in the Baltic Sates like Verdi and Dati from Latvia, Bue Bridge, Ordi and others.
M.Porter On Competition, Harward Business Review Books, 1998
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

10. KLASTERIŲ TIPAI Vertikalios gamybos grandies
Susietų sektorių agregacija
Regioninis klasteris
Pramoninis rajonas
Tinklas
Inovacinė erdvė
The table on the slide illustrates that. You see Microlink group with annual turnover of over 60 million euros leading the pack followed by Sonex with turnover of about 40 million and Alna with 20 million euros. The big three are followed by the rest of the largest IT companies in the Baltic Sates like Verdi and Dati from Latvia, Bue Bridge, Ordi and others.
Klasteriui būdingas “ gyvenimo ciklas” ir atitinkama išsivystymo stadija.
Todėl ir jų atžvilgiu turi būti taikomos skirtingos politinės priemonės
JEI PRADĖSI MAITINTI KŪDIKĮ MĖSA - JIS MIRS (ESMĖ NE PINIGAI)
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

11. KLASTERIŲ identifikavimas
Pagal pramonės kryptį
Produktą
Rinką
Geografinės lokalizacijos laipsnis yra esminis kriterijus
Klasterio esmė – jo konkurencingumas
The table on the slide illustrates that. You see Microlink group with annual turnover of over 60 million euros leading the pack followed by Sonex with turnover of about 40 million and Alna with 20 million euros. The big three are followed by the rest of the largest IT companies in the Baltic Sates like Verdi and Dati from Latvia, Bue Bridge, Ordi and others.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

12. KLASTERIŲ KLASIFIKAVIMAS
Išsivystymo lygį (embrioninis, nusistovėjęs, subręndęs ) gyvenimo kreivėje
Klasterio gylį ( ryšių gylis ir kiekis)
Ekonominį aktyvumą ir arbo jėgos dinamiką (auganti, stabili, mažėjanti)
Ekonominę svarbą regionui, kraštui ar tarptautiniam regionui (užimamą ekonomikos dalį)
Konkurencingumą (eksporto dalį) globaliai
The table on the slide illustrates that. You see Microlink group with annual turnover of over 60 million euros leading the pack followed by Sonex with turnover of about 40 million and Alna with 20 million euros. The big three are followed by the rest of the largest IT companies in the Baltic Sates like Verdi and Dati from Latvia, Bue Bridge, Ordi and others.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

13. NAUDOTA METODOLOGIJA Kryptys – lazeriai, biotechnologija, Info
Orientuota į įmonių duomenų analizę pagal jų veiklą, lokalizaciją, darbuotojų ir apyvartos apimtis
Be kiekybinio duomenų vertinimo, taip pat buvo vertinama kokybiškai, remiantis interviu su įmonių vadovais, asocijacijų vadovais.
Atlikta apklausa remiantis išsiūstu klausimynu.
The table on the slide illustrates that. You see Microlink group with annual turnover of over 60 million euros leading the pack followed by Sonex with turnover of about 40 million and Alna with 20 million euros. The big three are followed by the rest of the largest IT companies in the Baltic Sates like Verdi and Dati from Latvia, Bue Bridge, Ordi and others.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

14. INFORMACINIŲ-KOMUNIKACINIŲ PASLAUGŲ SEKTORIUS
Lietuvos sektoriaus apyvarta
Šaltinis: A.Vitkauskas Infobalt 2003
The table on the slide illustrates that. You see Microlink group with annual turnover of over 60 million euros leading the pack followed by Sonex with turnover of about 40 million and Alna with 20 million euros. The big three are followed by the rest of the largest IT companies in the Baltic Sates like Verdi and Dati from Latvia, Bue Bridge, Ordi and others.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

15. ...ir tarptautinėj perspektyvoj
Šaltinis: A.Vitkauskas Infobalt 2003
But when you look at it at the different prospective, Baltic IT companies, even the largest of them like Microlink and Sonex, are small compared to their peers in the neighboring countries. Our largest IT companies make only small part of turnover that is achieved by IT companies in Poland or Scandinavia. And we don’t talk about such High-Tech industry heavyweights like Nokia, Ericsson or Alcatel.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

16. Eksporto dalis Šaltinis: A.Vitkauskas Infobalt 2003
The problem here is not the size of the local market. If Nokia produced headsets only for the Finnish market, it would never become the largest headset developer and manufacturer in the world. The problem is that our IT companies are mainly import-oriented. System integrators, value added resellers and even IT service companies serve local customers using imported technologies and products.
Of course there are few exported-oriented software development companies like Dati, Exigen, part of Alna and others. About one of them we will talk a little bit later. But figures show that only several percent of Baltic IT production in terms of money is exported and the other part, which makes about 95 percent, is produced for the local market. That is because there are no global product companies in our countries.
Šaltinis: A.Vitkauskas Infobalt 2003
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

17. IŠŠŪKIAI IK PASLAUGŲ SEKTORIUI
Priklausomybė nuo vietinės rinkos
Smulkus, fragmentuotas, žemos specializacijos su silpna kapitalo baze
Žemos pridėtinės vertės lyginant netgi su Centrinės Europos ar tuo labiau su Skandinavija
Aštri konkurencija, menki kooperacijos ryšiai
Nežiūrint Infobalt egzistavimo, tarp įmonių praktiškai nenustatyta kooperacijos ryšių verslo veikloje.
SEKTORIUS YRA EMBRIONINĖJE
KLASTERIZACIJOS STADIJOJE.
So one of the factors that could prevent Baltic States from transforming their economies into knowledge economy is big dependence on local demand for IT products and services.
Another factor is fragmentation of the local market, low specialization, large number of relatively small size companies and therefore weak capital base.
The third major factor is low value-add efficiency compared to Central and Eastern Europe and Nordic peers, which can be attributed to buy and sell business concept of Baltic IT companies and low intellectual capital involved into their business.
The most negative scenario for Baltic High-Tech industry is to become only the consumer of IT products and services with low value-adding intellectual capital. It means that Baltic IT market will be big, because the demand for information technologies, will always be here, but it will be controlled by either big international IT companies, or by comparatively small local companies.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

18. IKP įmonių išlikimo rinkoje šansas: konsolidacija ir inovacijos
Baltijos regiono mastelio įmonių atsiradimas
Eksportui orientuotų įmonių plėtra
Išlaidų moksliniams tyrimams ženklus didinimas
What is another scenario and is there any? The solutions that will enable Baltic States to have internationally important and competitive High-Tech industry are consolidation and innovation.
Why innovation and consolidation? Because the knowledge economy cannot be based on local IT service companies or even High-Tech manufacturing. Knowledge economy needs globally oriented companies based on research and development. Innovation and commercialization of innovation will produce companies with research and development capabilities and consolidation will concentrate needed resources for their international expansion.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

19. LAZERIAI IR JŲ KOMPONENTAI
Pavadinimas
Apyvarta
mln. JAV
Doleriu
2001 m.
Darbuotojų
skaičius 2001 m.
Apyvarta 1 darbuotojui
JAV dolerių
!!!
UAB “Eksma”
4,9 92
 53.260
UAB “Ekspla”
1,6 35
 45.714
UAB “Šviesos
konversija”
1,4 27
 51.851
UAB “Standa”
0,8 40
 20.000
UAB “Geola”
0,6 19
 31.579
Rimkevičiaus ir
Gintauto Bendrija
0,4
 14.814
UAB “Altechna”
0,3 5
 60.000
UAB “Optida”
0,2 14
 14.285
UAB
“Aštuonetas”
0,1 8
 12.500
UAB “ EKSMA” Milijonai, LTL
What is another scenario and is there any? The solutions that will enable Baltic States to have internationally important and competitive High-Tech industry are consolidation and innovation.
Why innovation and consolidation? Because the knowledge economy cannot be based on local IT service companies or even High-Tech manufacturing. Knowledge economy needs globally oriented companies based on research and development. Innovation and commercialization of innovation will produce companies with research and development capabilities and consolidation will concentrate needed resources for their international expansion.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

20. LAZERIAI IR JŲ KOMPONENTAI
Įmonių sektorius užima labai “siauros nišos” rinkos dalį, kurios plėtros galimybės yra menkos.
Sektorius neturi jokių galimybių vaidinti žymią rolę Lietuvos ekonomikoje, jo rinka yra labai specializuota (mokslinės institucijos ir laboratorijos).
Žemas sektoriaus produktyvumas, skatina ieškoti bendradarbiavimo būdų, tačiau realiausias kelias – įmonių apsijungimas
Menkas potencialas net ateityje virsti regiono ekonominės reikšmės klasteriu
What is another scenario and is there any? The solutions that will enable Baltic States to have internationally important and competitive High-Tech industry are consolidation and innovation.
Why innovation and consolidation? Because the knowledge economy cannot be based on local IT service companies or even High-Tech manufacturing. Knowledge economy needs globally oriented companies based on research and development. Innovation and commercialization of innovation will produce companies with research and development capabilities and consolidation will concentrate needed resources for their international expansion.
NEMATYTI KLASTERIZACIJOS UŽUOMAZGŲ. KAI KURIŲ TENDENCIJA IŠ LIETUVOS IŠEITI
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

21. BIOTECHNOLOGIJŲ SEKTORIUS
Biotechnologijos įmonės
Pavadinimas
Apyvarta mln.
JAV dolerių
2001 m.
Darbuotojų
skaičius
Apyvarta 1
darbuotojui
!!!! AB
“Fermentas”
5,7
155
36.774
UAB
“Sicor
Biotechna”Teve
5,1
125
40.800
“Biocentras”
0,4 25
16.000
“Biosinteze”
BIOTECHINSTI
BIOTECHASOC
What is another scenario and is there any? The solutions that will enable Baltic States to have internationally important and competitive High-Tech industry are consolidation and innovation.
Why innovation and consolidation? Because the knowledge economy cannot be based on local IT service companies or even High-Tech manufacturing. Knowledge economy needs globally oriented companies based on research and development. Innovation and commercialization of innovation will produce companies with research and development capabilities and consolidation will concentrate needed resources for their international expansion.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

22. BIOTECHNOLOGIJŲ PRAMONĖ
Įmonių produkcija orientuota eksportui
Veikla orientuota į specifinę rinkos nišą
Kooperacijos tarp įmonių praktiškai nėra (gylis menkas)
Menki ryšiai su vietine farmacijos pramone, ligoninėmis
Darbo jėga užimta sektoriuje sudaro menką dalį nuo regiono darbo jėgos
Ekonominė reikšmė menka
What is another scenario and is there any? The solutions that will enable Baltic States to have internationally important and competitive High-Tech industry are consolidation and innovation.
Why innovation and consolidation? Because the knowledge economy cannot be based on local IT service companies or even High-Tech manufacturing. Knowledge economy needs globally oriented companies based on research and development. Innovation and commercialization of innovation will produce companies with research and development capabilities and consolidation will concentrate needed resources for their international expansion.
KLASTERIZACIJA PRIEŠEMBRIONINĖJE BŪSENOJE
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

23. SEKTORIŲ EKONOMINĖ SVARBA
The problem here is not the size of the local market. If Nokia produced headsets only for the Finnish market, it would never become the largest headset developer and manufacturer in the world. The problem is that our IT companies are mainly import-oriented. System integrators, value added resellers and even IT service companies serve local customers using imported technologies and products.
Of course there are few exported-oriented software development companies like Dati, Exigen, part of Alna and others. About one of them we will talk a little bit later. But figures show that only several percent of Baltic IT production in terms of money is exported and the other part, which makes about 95 percent, is produced for the local market. That is because there are no global product companies in our countries.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

24. KAS TOLIAU ? Antreprenerystės (verslumo) ugdymas tautoje
Finansinė parama naujai atsirandančioms įmonėms
Rizikos kapitalo, paskolų rinkos plėtra
Mokslinių tyrimų ir universitetų esminė reforma
And that’s not all. Facilitation of entrepreneurship and financial support for start-ups is also needed. And that is where venture capital funds come in.
ESMINĖ PROBLEMA – MENKA ŽINIŲ GAMYBA IR
NEINOVATYVI PRAMONĖ
MENKAS TECHNOLOGINIS RAŠTINGUMAS
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

25. ES fondus skirti: Aukštų technologijų įmonių infrastruktūrai
Esminę reformą pagerinti švietimo sistemai
Investicijoms į mokslinius tyrimus naujoms
(2-os S kreivės) technologijoms
Informacinės struktūros plėtra
There is also another option. Besides private equity funds, EU funds can be used to make available low cost infrastructure for High-Tech enterprises, facilitate substantial improvements in education system, support investments in R&D and applied science and increase local IT demand developing information and communication technologies for state and municipalities.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

26. SAF Tehnika 18 m EUR Baltijos įmonė
Sėkminga globalioj IKT įrengimų rinkoj
Vienintelė tikrai sėkminga Baltijos IKT įmonė
Now let’s turn to one real example – a Latvian company called SAF Tehnika. SAF Tehnika is a maker of radio communication equipment and is part of Microlink group. SAF Tehnika was founded in 1999 merging the two companies - SAF and Fortech, both being in wireless communication equipment development and distribution business from 1995.
SAF Tehnika is a High-Tech R&D and production company, not manufacturer or service enterprise. It commands percent share of global telecom equipment market, which is estimated to be worth anywhere from 1.4
to 2 billion USD annually.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

27. SAF’o pardavimų geografija
It exports products to Central and Eastern European countries, European Union, Commonwealth of Independent States and, what is most important, to Asia including China. Breakdown of SAF Tehnika sales by region you can see on the slide. Last year SAF Tehnika achieved turnover of 18 million euros and is increasing it fast.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU

28. DAUGIAU RASITE: AČIU UŽ DĖMESĮ !
AČIU UŽ DĖMESĮ !
Thank you for your attention. We still have a few minutes for a short questions and answers session in case there are any.
V.Snitka, Mikrosistemų ir nanotechnologijos MC, KTU
Žinių ekonomikos ir žinių vadybos centras, VU