1. Biomasės energetika Lietuvoje: Еsama situacija, galimybės ir iššūkiai
, Šiauliai
Remigijus Lapinskas

2. Apie asociaciją “LITBIOMA”
Lietuvos biomasės energetikos asociacija “Litbioma” įsteigta 2003 m. birželio 4 d.
Šiuo metu LITBIOMA vienija 45 narius
Asociacija bendradarbiauja su:
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija
Generaline miškų urėdija
Lietuvos miškų savininkų asociacija
Asociacijai suteikta išskirtinė teisė atstovauti ENplus medienos granulių sertifikavimo sistemą Lietuvoje

3. Apie asociaciją “LITBIOMA”
Esame nariais:
Europos biomasės asociacija AEBIOM
Lietuvos pramonininkų konfederacija
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacija
Europos granulių taryba
PET Lietuvos komitetas

4. Biomasės potencialas Lietuvoje IŠ VISO – virš 2 mln. tne kasmet
tne (~ ha)
IŠ VISO – virš 2 mln. tne kasmet

5. Neskaičiuojami rezervai
Visiškai neįvertintas biomasės iš kelmų potencialas – ~ m3
Nepanaudotas nusausintas dumblas - ~ t
Lietuvoje yra ~ ha nenaudojamos žemės
Biodujos- tuo pačiu ir ekologinių problemų sprendimo būdas

6. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame kuro balanse šilumos
gamybai ( )

7. Biokuro suvartojimas Lietuvoje (ktne)

8. Kaina
*(šaltinis- Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija)

9. INVESTICIJOS: ~ 1,1 mlrd. Lt
Šilumos gamyba CŠT sektoriuje iš AEI (biokuro)
2011
Gamyba iš AEI ~ 2 TWh
Instaliuota galia ~ 430 MW
(ne CŠT sektoriuje papildomai biokuro katilų instaliuota galia siekia ~310 MW)
Biokuro sudeginama
apie 182 tūkst. tne
2020
Gamyba iš AEI ~6,5 TWh
Instaliuota galia ~1487 MW
Biokuro bus sudeginama
~ 560 tūkst. tne
Biokuro šilumos generavimo įrenginių plėtra
Papildomai įrengti: ~ 1057 MW; Pagaminti: ~ 4,6 TWh
INVESTICIJOS: ~ 1,1 mlrd. Lt

10. Elektros gamyba CŠT sektoriuje iš AEI (biokuro)
2011
Gamyba iš AEI ~ 172 GWh
Instaliuota galia ~ 34 MW
Biokuro sudeginama apie
13 tūkst. tne
2020
Gamyba iš AEI ~ 1,342 TWh
Instaliuota galia ~ 355 MW
Biokuro bus sudeginama apie 160 tūkst. tne
Biokogeneracijos plėtra
Papildomai instaliuoti: ~ 321 MW; Pagaminti: - 1,170 TWh
INVESTICIJOS : ~ 1,23 mlrd. Lt

11. Tačiau galimos dar didesnės biokogeneracijos apimtys:
CŠT sistema
Maksimalus šilumos poreikis (2011) [MWš]
Potencialios kogeneracinės elektrinės šiluminė galia [MWš]
Potencialios kogeneracinės elektrinės elektros/šilumos sąntykis
Potencialios kogeneracinės elektrinės elektros gamybos  galia [MWe]
Vilnius
1000,5
400
0.75
360
Kaunas
520,0
208
0.38 78
Klaipėda
334,3
134 50
Panevėžys
199,2 80 30
Šiauliai
179,5 72 27
Alytus
133,5 53 20
Marijampolė
93,4 37 14
Druskininkai
72,4 29 11
Mažeikiai
63,6 25 10
Utena
55,4 22 8
Jonava
45,6 18 7
Plungė
42,9 17 6
Tauragė
32,8 13 5
Šilutė
31,3
Iš viso:
 2804
 1121
632
Šaltinis: LEKA, Martynas Nagevičius
REZULTATAS: vidutinė elektros kaina per elektrinių tarnavimo laiką:
15.3 ct/kWh (kogeneraciniu režimu)
17.3 ct/kWh (kogeneraciniu ir kondensaciniu režimu)

12. ES struktūrinių fondų panaudojimas
ES struktūrinių fondų panaudojimas. Biomasės rinkos plėtros vizija (I)
Pasiūlymai ES struktūrinės paramos biomasės energetikos sektoriui:
I. Tobulinti biokuro mobilizavimo bei logistikos sistemas
(ES struktūrinių lėšų poreikis ~ 300 mln. Lt.)
Rezultatas:
Biokuro gamybos įrenginių ir logistikos priemonių įsigijimas;
Biokuro logistikos sistemos tobulinimas, siekiant optimizuoti biokuro srautus;
Garantuotas biokuro tiekimas patenkinant didėjančius vartojimo poreikius.

13. ES struktūrinių fondų panaudojimas
ES struktūrinių fondų panaudojimas. Biomasės rinkos plėtros vizija (II)
Pasiūlymai ES struktūrinės paramos biomasės energetikos sektoriui:
II. Didinti biokuro resursus
(ES struktūrinių lėšų poreikis ~ 150 mln. Lt.)
Rezultatas:
Greitai augančių energetinių plantacijų plėtra; 
Miško kirtimo atliekų pasiūlos ir panaudojimo energijos gamybai padidinimas;
Biomasės resursų gausinimas;
Mažesnė biokuro kaina;

14. ES struktūrinių fondų panaudojimas
ES struktūrinių fondų panaudojimas. Biomasės rinkos plėtros vizija (III)
Pasiūlymai ES struktūrinės paramos biomasės energetikos sektoriui:
III. Didinti biokuro naudojimo privačiose namų valdose efektyvumą
(ES struktūrinių lėšų poreikis ~ 700 mln. Lt.)
Rezultatas:
Iškastinio kuro keitimas į biomasės naudojimą;
Efektyviau naudojami turimi biomasės ištekliai;
Papildomi biomasės ištekliai CŠT sistemų poreikiams, atitinkamai- mažesnė biokuro kaina.

15. ES struktūrinių fondų panaudojimas
ES struktūrinių fondų panaudojimas. Biomasės rinkos plėtros vizija (IV)
Pasiūlymai ES struktūrinės paramos biomasės energetikos sektoriui:
IV. Kurti ir tobulinti šilumos ir elektros gamybos iš biokuro technologijas
(ES struktūrinių lėšų poreikis ~ 100 mln. Lt.)
Rezultatas:
Naujų technologijų biomasės naudojimui sukūrimas;
Vietinės tokių technologinių įrenginių gamybos skatinimas;
Sukurtų technologijų eksporto galimybės.

16. Kur juda Europa?
Anglija – didžiausi šilumos gamintojai kardinaliai keičia strategijas:
DRAX investuoja milijardą dolerių elektrinių keitimui į biokuro jėgaines;
Manoma, kad ji taps didžiausia švarios energijos gamintoja šalyje.

17. Anglija – didžiausi šilumos gamintojai kardinaliai keičia strategijas (II)
RWE Vyriausybei pateikė prašymą mažiausiai 10-čiai metų pratęsti į biokuro jėgainę paverstos elektrinės veikimą

18. E.ON 500 MW elektrinę taip pat planuoja paversti į biokuro jėgainę
Anglija – didžiausi šilumos gamintojai kardinaliai keičia strategijas (III)
E.ON 500 MW elektrinę taip pat planuoja paversti į biokuro jėgainę

19. Anglija – didžiausi šilumos gamintojai kardinaliai keičia strategijas (IV)
Bendrai pradėtos statyti daugiau nei 36 naujos biokuro jėgainės (virš 20 MW kiekviena)
Vyriausybė energetikos srityje iškėlė tikslus,
atitinkančius ilgo laikotarpio (iki 2050m.)
ES strategiją energetikos srityje

20. 4 integruotos CŠT sistemos 500,000 galutinių vartotojų
18 savivaldybių
4 integruotos CŠT sistemos
500,000 galutinių vartotojų
Apie 20 % viso Danijos šilumos poreikio
I:\Branding\skr\PowerPoint\SBI
CŠT nuo 1903

21. DANIJA. Avedøre kogeneracinė elektrinė – biomasės panaudojimo didžiojoje energetikoje pavyzdys
Katilas 1
Katilas 2
Kaminas150 m
Prieplauka
Medžio granulių
sandėliai
Anglies aikštelė
Šiaudų
sandėlis
Anglies
padavimas
Dujų turbinos
Coal yard: tons
Wood pellet storage facilities: (total: tons)
Little silo + two long-term stores: tons tins ( x 2) = tons
The new wood pellet silo: m3 = tons
Oil tanks: tons
Straw barn: tons
Wood pellets imported from the world market:
August 2011:
The Baltic States: 40%
Russia: 15%
Portugal: 15%
USA + Canada: 10%
Germany: 10%
Šilumos akumuliatoriai
CŠT cirkuliaciniai siurbliai
Mazuto saugyklos
*(šaltinis- DONG Energy)

22. Faktai apie Avedøre kogeneracinę jėgainę
Elektra tiekiama 1,3 mln. namų Šiaurės Europoje
CŠ tiekimas namų Didžiojoje Kopenhagoje
Elektra (kondensac. rež.): 250 MW MW (iš jų 60% biokuras)
Kogeneracinis rež.: 215 MW MW (iš jų 60% biokuras)
157 darbuotojai
*(šaltinis- DONG Energy)

23. Biokuro socialinė- ekonominė nauda
Remiantis tarptautine praktika,
1 TWh energijos ~ 1’000 naujų darbo vietų:
Išteklių nustatymas;
Moksliniai tyrimai;
Miško kirtimas;
Biomasės mobilizavimas;
Biokuro gamyba;
Biokuro transportavimas;
Biokuro sandėliavimas;
Biokuro deginimas;
Deginimo įrenginių gamyba, montavimas, priežiūra;
Šilumos ir elektros gamyba iš biokuro;
Šilumos ir elektros tiekimas, klientų aptarnavimas.

24. Biomasės naudojimo nauda
Ekologinis saugumas
Ekonominė nauda
Socialinė nauda
Energetinis saugumas
Eksporto/importo balansas
Lietuvos regioninis vystymasis

25. Ačiū už dėmesį Lietuvos biomasės energetikos asociacija “Litbioma”
Ukmergės g. 283B, Vilnius