2018.09.21 ES institucinė sandara, sprendimų priėmimo procedūros ir praktiniai Lietuvos interesų atstovavimo ES aspektai.

ES institucinė sandara, sprendimų priėmimo procedūros ir praktiniai Lietuvos interesų atstovavimo ES aspektai

ES sprendimų priėmimas Lisabonos sutarties procesas
PLANAS ES institucinė sandara i. ES – kas tai? ii. ES institucijos iii. LT nuolatinė atstovybė ES ES sprendimų priėmimas Lisabonos sutarties procesas ES teisės pažeidimas LT Europos politikos formavimas i. ES reikalų koordinavimo tvarka ii. LT interesų atstovavimo praktiniai aspektai Pasirengimas pirmininkauti ES Tarybai

I. ES INSTITUCINĖ SANDARA

EUROPOS SĄJUNGA KAS TAI ?

EUROPOS SĄJUNGA – KAS TAI ?
EUROPOS SĄJUNGA – KAS TAI ? VALSTYBĖ ? Teritorija Gyventojai Suvereno teisė

EUROPOS SĄJUNGA – KAS TAI ? TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA ? įsteigta sutarčių pagrindu ją sudaro šalys-narės

EUROPOS SĄJUNGA – KAS TAI ? Konfederacija ? Federacija ? Valstybių asociacija ? ES tai net tik valstybių, bet ir žmonių sąjunga... ... ES – originalus darinys.

ES – SUI GENERIS POLITINĖ SISTEMA?
Stabili, viršnacionalinio valdymo institucijų sistema Turi “išoriškų” federalinės politinės sistemos bruožų, tačiau tokia nėra Skiriasi nuo tarpvyriausybinių tarptautinių organizacijų: nėra įdiegtas lygybės tarp valstybių narių principas ypatinga teisės sistema NĖRA: Europos politinių partijų Europinės spaudos Europos paso Europinio “identiteto”

2004 – CZ/SK/HU/PL/EE/LV/LT/CY/MT/SI 2006 – BG/RO
ES ŠALYS-NARĖS 1951 – BE/NL/LU/FR/DE/IT 1973 – DK/IE/UK 1981 – EL 1986 – ES/PT 1995 – AT/FI/SE 2004 – CZ/SK/HU/PL/EE/LV/LT/CY/MT/SI 2006 – BG/RO

NARYSTĖS SĄLYGOS ( ES Sut. 49 str.) būti valstybe
ES ŠALYS-NARĖS NARYSTĖS SĄLYGOS ( ES Sut. 49 str.) būti valstybe būti Europos valstybe gerbti Sąjungos vertybes (pagarba žmogaus orumui, laisvė, demokratija, lygybė, teisinė valstybė ir pagarba žmogaus teisėms) STOJIMO TVARKA NARYSTĖS SUSPENDAVIMAS IŠSTOJIMAS (LS naujovė, ES Sut. 50 str.)

ES ŠN pilietybė = ES pilietybė
... tačiau ji nepakeičia nacionalinės pilietybės, bet tik ją papildo

Teisė laisvai judėti ir apsigyventi bet kurioje ES valstybėje
ES PILIEČIŲ TEISĖS Teisė laisvai judėti ir apsigyventi bet kurioje ES valstybėje ES pilietis, reziduojantis ES valstybėje, kurios pilietis jis nėra, turi teisę balsuoti ir būti kandidatu vietos savivaldos ir EP rinkimuose tokiomis pat sąlygomis kaip ir tos valstybės piliečiai Teisė teikti peticijas EP, kreiptis į Europos ombucmeną bei ETT Teisė į bet kurios kitos ES ŠN diplomatinę ar konsulinę globą, esant trečioje šalyje

Svarbu nustatyti kokios teritorijos atžvilgiu taikoma ES teisė
ES TERITORIŠKUMAS Svarbu nustatyti kokios teritorijos atžvilgiu taikoma ES teisė Klasikinis sprendimas – ES teisė taikoma visoje ES šalies-narės teritorijoje ... tačiau, yra išimčių (ES Veik. Sut. 355 str.)

ES KOMPETENCIJŲ ĮGYVENDINIMO RIBOS
Subsidiarumas: visa Sutartimis Sąjungai nepriskirta kompetencija priklauso valstybėms narėms; Sąjunga ima veikti tik tada ir tokiu mastu, kai valstybės narės numatomo veiksmo tikslų negali deramai pasiekti savo lygiu, o Sąjungos lygiu dėl numatomo veiksmo masto arba poveikio juos pasiekti būtų lengviau. Proporcingumas : ES veiksmų turinys ir forma neturi viršyti to, kas būtina siekiant ES Sutarčių tikslų ES Sut. 5 str.; Protokolai Nr. 1 ir Nr. 2

Privilegijos ir imunitetai Personalas ir materialus turtas Būstinė
ES VEIKLOS PRIEMONĖS Teisinis statusas Privilegijos ir imunitetai Personalas ir materialus turtas Būstinė Finansinės lėšos

ES INSTITUCINĖS SANDAROS PRINCIPAI
Pusiausvyros Institucijų autonomijos Tarpinstitucinio bendradarbiavimo Skaidrumo ir dokumentų prieinamumo

Léontin-Jean Constantinesco (1980)
ES DINAMIZMAS “Europos integracija ne apie tai kas “yra”, bet apie tai kas “bus”; tai ne statinė padėtis, bet procesas; tai ne rezultatas, bet veiksmas siekiantis šio rezultato” Léontin-Jean Constantinesco (1980)

ES SIMBOLIAI 2018.09.21 The European anthem The European flag
Europe Day, 9 May The motto: United in diversity 18

23 OFICIALIOS KALBOS 19

8 PLĖTROS ETAPAI 1952 1973 1981 1986 1990 1995 2004 2007 20

GYVENTOJŲ SK., 2007 m., mln. 2018.09.21 1322 497 301 128 142 EU China
Japan Russia United States 21

TERITORIJA, 1000 kv. km. 2018.09.21 16 889 9327 9159 4234 365 EU China
Japan Russia United States 22

ES EKONOMIKOS DYDIS 37 300 27 800 24 700 10 793 10 035 10 000 6 400 3676 1 326 468 EU China Japan Russia United States EU China Japan Russia United States Size of economy: Gross Domestic Product in billion of euros, 2006 Wealth per person: Gross Domestic Product per person in Purchasing Power Standard, 2007 23

ES ŠALIŲ-NARIŲ TERITORIJA (1000 kv. km.)
ES ŠALIŲ-NARIŲ TERITORIJA (1000 kv. km.) 544.0 506.0 410.3 357.0 312.7 304.5 295.1 243.8 230.0 130.7 111.0 93.0 91.9 82.5 77.3 68.4 62.7 62.3 49.0 43.4 43.1 33.8 30.3 20.1 9.3 2.6 0.3 Spain Italy France Sweden Germany Poland Finland Latvia Estonia Greece Denmark Bulgaria Hungary Ireland Slovakia Netherlands Belgium Luxemburg Malta Romania Austria United Kingdom Lithuania Slovenia Cyprus Portugal Czech Republic 24

ES ŠALIŲ-NARIŲ GYVENTOJŲ SK. 2007 m. 497 mln.
ES ŠALIŲ-NARIŲ GYVENTOJŲ SK m. 497 mln. 82.4 63.4 60.9 59.1 44.5 38.2 21.6 16.3 11.2 10.6 10.5 10.3 10.1 9.0 8.3 7.7 5.4 5.4 5.3 4.3 3.4 2.3 2.0 1.3 0.8 0.5 0.4 Italy Spain Germany France Poland Sweden Finland Estonia Netherlands Greece Belgium Denmark Latvia Hungary Bulgaria Slovakia Ireland Luxemburg Malta Romania Austria Lithuania Slovenia Cyprus United Kingdom Portugal Czech Republic 25

GDP per inhabitants in Purchasing Power Standards, 2007
BVP VIENAM GYVENTOJUI GDP per inhabitants in Purchasing Power Standards, 2007 Index where the average of the 27 EU-countries is 100 280 144 131 129 127 123 121 118 117 113 113 104 102 100 94 89 87 79 77 75 67 66 63 58 56 53 38 37 Ireland Malta Austria Denmark Belgium Sweden Finland Germany France Italy Spain EU-27 Cyprus Greece Slovenia Portugal Estonia Hungary Slovakia Poland Luxembourg Netherlands Lithuania Latvia Romania Bulgaria United Kingdom Czech Republic 26

ES INSTITUCIJOS

ES INSTITUCIJOS Europos vadovų taryba Europos Parlamentas Taryba
Europos Komisija Kontrolės institucijos Europos Teisingumo Teismas Audito Rūmai Ombudsmenas Konsultacinės institucijos Ekonominių ir socialinių reikalų komitetas Regionų komitetas Finansinės institucijos Europos Centrinis Bankas Europos Investicijų Bankas

TRYS PAGRINDINĖS ES INSTITUCIJOS
TRYS PAGRINDINĖS ES INSTITUCIJOS Europos Parlamentas – piliečių balsas Europos Parlamento Pirmininkas Jerzy Buzek Ministrų Taryba – valstybių narių balsas Europos Vadovų Tarybos Pirmininkas Herman Van Rompuy Europos Komisija – bendrų interesų gynėja Europos Komisijos Pirmininkas José Manuel Barroso 29

ES INSTITUCINĖ SANDARA (ES sprendimų priėmimo kontekste)
ES INSTITUCINĖ SANDARA (ES sprendimų priėmimo kontekste) Politinės ir ekonominės gairės EUROPOS SĄJUNGOS VADOVŲ TARYBA Bendra pozicija Bendras sprendimų priėmimas EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA Nuomonė EP nuomonė / pakeitimai EKONOMINIŲ IR SOCIALINIŲ REIK. KOM-TAS COREPER’as EUROPOS PARLAMENTAS Pasiūlymas Nuomonė EUROPOS SĄJUNGOS KOMISIJA REGIONŲ KOMITETAS

EUROPOS VADOVŲ TARYBA

EUROPOS VADOVŲ TARYBA (EVT)
EVT – oficiali ES institucija (LS naujovė) EVT susikimai – formalūs ir neformalūs; formalūs - mažiausiai du kartus per metus EVT pirmininkas – renkamas 2.5 m. kadencijai (LS naujovė). Organizuoja EVT darbą, užtikrina jo tęstinumą Formalūs posėdžiai – Briuselyje

Konstitucinė ir institucinė ES raida
EVT FUNKCIJOS Konstitucinė ir institucinė ES raida Ekonominės ir socialinės politikos gairės ES pozicijos tarpt. derybose koordinavimas, santykių su kitomis šalimis gairės Naujų politikos sričių iniciavimas, sprendimai dėl ES Taryboje nesutartų klausimų EVT nevykdo ES teisės aktų leidėjo funkcijos

EUROPOS PARLAMENTAS

EPNARIŲ SKAIČIUS – 736 Šalis Vietų skaičius Vokietija 99 Prancūzija 72 JK Italija Ispanija 50 Lenkija Rumunija 33 Nyderlandai 25 Belgija 22 Čekija Graikija Portugalija Vengrija Švedija 18 Austrija 17 Bulgarija Danija 13 Slovakija Suomija Airija 12 Lietuva Latvija 8 Slovėnija 7 Estija 6 Kipras Liuksemburgas Malta 5 LS naujovė: fiksuotas maksimalus narių skaičius – 751 1 valstybė-narė negali turėti mažiau nei 6 ir daugiau nei 96 narių

EUROPOS POLITINĖS PARTIJOS
EUROPOS POLITINĖS PARTIJOS Politinėms grupėms Europos Parlamente tekusių vietų skaičius (2010 m. sausis) Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcija 84 (LT-2) Europos liaudies partija (krikščionys demokratai) 265 (LT-4) Žalieji / Europos laisvasis aljansas 55 Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcija 184 (LT-3) Europos konservatoriai ir reformistai 54 (LT-1) Frakcija „Laisvės ir demokratijos Europa“ 32 (LT-2) Europos vieningųjų kairiųjų jungtinė frakcija / Šiaurės šalių žalieji kairieji 35 Total : 736 Nepriklausomi Parlamento nariai 27 36

EUROPOS PARLAMENTO GALIOS
Įstatymų leidyba – kartu su Taryba Biudžetinės galios Vykdomosios valdžios kontrolė: Dalyvauja skiriant Komisijos pirmininką ir narius Gali pareikšti nepasitikėjimą Komisija Gali užduoti klausimus raštu ir žodžiu Komisijai ir Tarybai LS naujovė: Išplėsta bendro sprendimo procedūra taikymo sritis EP pritarimas visiems tarptautiniams susitarimams

EUROPOS KOMISIJA

EUROPOS KOMISIJOS FUNKCIJOS
Misija – remti ES bendruosius interesus: siūlo teisės aktus ir dalyvauja jų leidyboje (teisės aktų leidybos iniciatyvos teisė) vykdo ES politiką ir biudžetą, administruoja ES programas įgyvendina ES teisę (kartu su Teisingumo Teismu) atstovauja ES tarptautinėje arenoje

EUROPOS KOMISIJA NUO 2014 M. Pirmąją Komisiją, paskirtą įsigaliojus Lisabonos sutarčiai sudaro po vieną kiekvienos valstybės narės pilietį, įskaitant Pirmininką ir Sąjungos užsienio reikalų ministrą Pasibaigus šiai Komisijos kadencijai, Komisijos narių skaičius atitinka du trečdalius valstybių narių skaičiaus. Komisijos nariai renkami lygios rotacijos tarp valstybių narių sistemą, kurią nustato EVT

SĄJUNGOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRĖ
SĄJUNGOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRĖ Sąjungos vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai Catherine Ashton Atsakinga už bendrą užsienio ir saugumo politiką Pirmininkauja Užsienio reikalų tarybos posėdžiams Europos Komisijos Pirmininko pavaduotoja Vadovauja Europos išorės veiksmų tarnybai 41

KOMISIJOS TVIRTINIMO PROCEDŪRA
Valstybių-narių vyriausybės kartu sutaria, kas turėtų būti skiriamas naujuoju komisijos pirmininku Naująjį Komisijos pirmininką tvirtina Europos Parlamentas Komisijos pirmininkas, tardamasis su valstybių-narių vyriausybėmis pasirenka kitus komisijos narius Parlamentas kalbasi su kiekvienu nariu ir pateikia nuomonę apie visą grupę Parlamento patvirtinta, naujoji Komisija gali oficialiai pradėti darbą LS naujovė: “Komisijos narys atsistatydina, jei to reikalauja pirmininkas”

EUROPOS KOMISIJOS STRUKTŪRA
Primininkas Komisarai Generaliniai direktoriai Direktoriai Skyrių vadovai Komisijos narių kolegija Generaliniai direktoratai ir tarnybos

EK GENERALINIAI DIREKTORATAI
Spaudos ir komunikacijos Personalo ir administracijos Energetikos Transporto Regioninės politikos Vidaus rinkos Apmokestinimo ir muitų sąjungos Mokslinių tyrimų Jungtinis tyrimų centras Sveikatos ir vartotojų apsaugos Užimtumo ir socialinių reikalų Žemės ūkio Žuvininkystės Prekybos Įmonių Informacinės visuomenės Konkurencijos Vystimosi Humanitarinės pagalbos biuras (ECHO) Išorinių santykių Švietimo ir kultūros Biudžeto Finansinės kontrolės Ekonominių ir finansinių reikalų Plėtros Teisingumo ir vidaus reikalų Aplinkos KITOS TARNYBOS: Generalinis sekretoriatas Teisės tarnyba Politinių patarėjų grupė Europos mokslo ir naujų technologijų etikos grupė Jungtinė vertimų ir konferencijų tarnyba Vertimų tarnyba Vidaus audito tarnyba Leidinių biuras (EUR – OP) Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) Eurostatas

ES (ministrų) TARYBA

ES Taryba – viena Taryba, bet 9 sudėtys:
Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių (BRIST) Ekonomikos ir finansų (ECOFIN) Teisingumo ir vidaus reikalų (TVR) Žemės ūkio ir žuvininkystės Darbo, socialinių reikalų, sveikatos ir vartotojų apsaugos Konkurencijos, vidaus rinkos, pramonės, tyrimų Transporto, telekomunikacijų ir energetikos Aplinkos Švietimo, jaunimo reikalų, kultūros Iš viso – maždaug 100 posėdžių per metus Posėdžiauja Briuselyje ir Liuksemburge

ES TARYBA EUROPOS KOMISIJA Europos Sąjungos Vadovų Taryba EUROPOS
PARLAMENTAS EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA Politikos ir saugumo komitetas COREPER II Ambasadoriai, Nuolat. atstovai ES COREPER I Nuolat. atst. pav. Antici Mertens Bendr. spr. pr. tv. Sutaikinimo komitetas Darbo grupės ir komitetai (~300) Spec žemės ūkio komitetas

NUOLATINIŲ ATSTOVŲ KOMITETAS - COREPER
COmité des REpresentants PERmanents Ruošia / organizuoja Tarybos darbą Gali priimti procedūrinius sprendimus

ES TAYBOS SUDĖTYS pagal Nuolatinių atstovų komitetus
COREPER II Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių Ekonomikos ir finansų Teisingumo ir vidaus reikalų COREPER I Darbo, socialinės politikos, sveikatos ir vartotojų reikalų Konkurencingumo (vidaus rinka, pramonė ir moksliniai tyrimai Transporto, telekomunikacijų ir energetikos Žemės ūkio ir žuvininkystės Aplinkos apsaugos Švietimo, jaunimo ir kultūros

ES TARYBA – SĖDĖJIMO TVARKA
EL IT COM LV PT SI PRES LT IE CY DK PL BE ES SE CZ FR HU DE FI AT UK LU RO BU EE MT SK NL

TARYBOS FUNKCIJOS Kartu su Europos Parlamentu dalyvauja ES teisės aktų priėmime Koordinuoja šalių-narių ekonominę politiką Tvirtina ES biudžetą, kartu su EP Atsakinga už BUSP ir ESGP (Tarybos generalinis sekretorius yra ir aukštasis atstovas Bendrai užsienio ir saugumo politikai) Koordinuoja bendradarbiavimą teisingumo ir vidaus reikalų srityse

BALSŲ PASISKIRSTYMAS ES TARYBOJE
Vokietija 29 82 438,0 Prancūzija 62 886,2 JK 60 421,9 Italija 58 751,7 Ispanija 27 43 758,3 Lenkija 38 157,1 Rumunija 14 21 610,2 Nyderlandai 13 16 334,2 Graikija 12 11 125,2 Portugalija 10 569,6 Belgija 10 511,4 Čekijos Resp. 10 251,1 Vengrija 10 076,6 Švedija 10 9 047,8 Austrija 10 8 265,9 Bulgarija 7 718,8 Danija 7 5 427,5 Slovakija 5 389,2 Suomija 5 255,6 Airija 4 209,0 Lietuva 3 403,3 Latvija 4 2 294,6 Slovėnija 2 003,4 Estija 1 344,7 Kipras 766,4 Liuksemburgas 459,5 Malta 3 404,l ES-27 345 balsai ,2

BALSAVIMAS ES TARYBOJE
Būdai: vienbalsiai paprasta dauguma kvalifikuota dauguma

ES TARYBA KVALIFIKUOTA BALSŲ DAUGUMA
“už” ne mažiau kaip 255 balsai iš 345 ir “už” šalių-narių dauguma, t.y. 14 iš 27 “už” balsuojančiose šalyse-narėse turi gyventi ne mažiau kaip 62 proc. ES gyventojų ( ,3 tūkst.)* *Taikoma šaliai-nariai prašant

ES TARYBA BLOKUOJANTI BALSŲ MAŽUMA
“prieš” ne mažiau kaip 91 balsas iš 345 arba “prieš” šalių-narių dauguma t.y. 14 iš 27 “prieš” balsuojančiose šalyse-narėse turi gyventi daugiau kaip 38 proc. ES gyventojų ( ,9 tūkst.)* *Taikoma šaliai-nariai prašant

NUO 2014 M. KVALIFIKUOTA BALSŲ DAUGUMA EVT IR ET
Sudaro ne mažiau kaip 55 proc. Tarybos narių, jų turi būti ne mažiau kaip penkiolika, atstovaujančių valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 proc. Sąjungos gyventojų Sprendimų blokuojančią mažumą turi sudaryti ne mažiau kaip keturi tarybos nariai Kai Taryba sprendžia nesiremdama Komisijos arba užsienio reikalų ministro pasiūlymu, kvalifikuotą balsų daugumą sudaro ne mažiau kaip 72 proc. Tarybos narių, atstovaujančių valstybėms narėms, kurių gyventojai sudaro ne mažiau kaip 65 proc. Sąjungos gyventojų

LIETUVOS NUOLATINĖ ATSTOVYBĖ
EUROPOS SĄJUNGOJE

LIETUVOS NUOLATINĖS ATSTOVYBĖS ES STRUKTŪRA
COREPER I Konkurencingumas (vidaus rinka, moksliniai tyrimai) Darbo ir Socialinė politika Sveikatos apsauga Vartotojų reikalai Transportas Telekomunikacijos Energetika Aplinkosauga Švietimas Jaunimas Kultūra Veterinarija, fitosanitarija Žuvininkystė Žemės ūkis COREPER II / PSK Bendrieji reikalai Išoriniai santykiai (užsienio prekyba, plėtros ir pagalbos politika) Ekonomika ir finansai (ES biudžetas, mokesčiai, Struktūrinė politika) Teisingumas ir Vidaus reikalai LT ATSTOVYBĖS ES ADMINISTRAVIMAS Personalas Kanceliarija Finansai ir biudžetas Diplomatinis paštas Diplomatinis protokolas Atstovybės patalpos Informacinės technlogijos Transportas Saugumas

COREPER I DARBO SAVAITĖ
PIRMADIENIS PASIRUOŠIMAS MERTENS DG POSĖDŽIUI COREPER I POSĖDŽIO ATASKAITA ES TARYBOS POSĖDIS ANTRADIENIS ~ ~20.00 MERTENS DG POSĖDIS LT POZICIJŲ TVIRTINIMAS SUTAIKINIMO KOMITETO POSĖDIS TREČIADIENIS 10.15 PASITARIMAS COREPER I POSĖDIS KETVIRTADIENIS PENKTADIENIS ~15.00 COREPER I POSĖDŽIO DARBOTVARKĖ

DAUGIAŠALĖS DIPLOMATIJOS DARBO YPATUMAI
Diplomatinio darbo esmė – ryšiai Bendradarbiavimas su kitomis ES šalimis-narėmis Neformalūs posėdžiai Sąjungininkų grupės Galimas dvišalis/regioninis bendradarbiavimas Bendradarbiavimas su ES institucijų darbuotojais Darbas su nevyriausybinėmis organizacijomis

LIETUVOS NUOLATINĖ ATSTOVYBĖ ES
PERSONALO KVALIFIKACINIAI REIKALAVIMAI Geras kuruojamos veiklos srities žinojimas Gebėjimas analizuoti procesus Lietuvos valstybės mastu bei ES 27 kontekste ES teisės pagrindų išmanymas Užsienio kalbų mokėjimas: anglų laisvai, prancūzų – pagrindai Komunikabilumas Gebėjimas dirbti savarankiškai Nusiteikimas dirbti neribotą darbo dieną

II. EUROPOS SĄJUNGOS SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS

ES INSTITUCINĖ SANDARA (ES sprendimų priėmimo kontekste)
ES INSTITUCINĖ SANDARA (ES sprendimų priėmimo kontekste) Politinės ir ekonominės gairės EUROPOS SĄJUNGOS VADOVŲ TARYBA Bendra pozicija Bendras sprendimų priėmimas EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA Nuomonė EP nuomonė / pakeitimai EKONOMINIŲ IR SOCIALINIŲ REIK. KOM-TAS COREPER’as EUROPOS PARLAMENTAS Pasiūlymas Nuomonė EUROPOS SĄJUNGOS KOMISIJA REGIONŲ KOMITETAS

TEISĖKŪRA IR SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS ES
Priimant sprendimus svarbus teisinis pagrindas, kuris nustato: Kompetenciją tarp Europos Bendrijos ir valstybių narių Europos Parlamento dalyvavimą sprendimo priėmime Kokiu būdu Taryba priims sprendimą (pvz. kvalifikuota balsų dauguma) Ar sprendimas teisiškai įpareigojantis

ES TEISĖS INSTRUMENTAI
Teisiškai įpareigojantys reglamentai (regulations) direktyvos (directives) sprendimai (decisions) Teisiškai neįpareigojantys nuomonės rekomendacijos rezoliucijos (resolutions) išvados (conclusions) pareiškimai (statements) pirmininkaujančios šalies išvados (presidency conclusions)

RAMSČIŲ SISTEMA LISABONOS SUTARTIMI JOS, PRAKTIŠKAI, ATSISAKYTA
ES I ramstis EB EB, EAPB, Euroatom II ramstis BUSP ES III ramstis ex TVR ES Viršvalstybinis sprendimų priėmimas Tarpvyriausybinis sprendimų priėmimas

ES IR VALSTYBIŲ NARIŲ SANTYKIAI
Trys bendrosios kompetencijų kategorijos Išimtinė kompetencija Bendroji kompetencija (bendros teisės aktų leidybos galios, bet būtina vadovautis subsidiarumo principu) Rėmimo, bendradarbiavimo ar papildomieji veiksmai

IŠIMTINĖ KOMPETENCIJA
Sritys, kuriose vienintelė Sąjunga gali priimti įstatymo galią turinčius teisės aktus: Muitų sąjunga Bendroji prekybos politika Biologinė jūrų išteklių apsauga (žuvininkystės politika) Pinigų politika euro zonai Vidaus rinkos sandara ir veikimas

BENDROJI (pasidalomoji) KOMPETENCIJA
Sritys, kuriose šalys narės gali leisti aktus tol, kol, arba jei, Sąjunga toje srityje neužsiima įstatymų leidyba: Žemės ūkis ir žvejyba Keturios laisvės (laisvas prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimas) Transportas, Konkurencija Socialinė politika, Aplinkos apsauga Vartotojų teisių gynimas Transeuropiniai tinklai, energetika

PAPILDANTI KOMPETENCIJA
Sritys, kuriose Sąjunga apsiriboja papildydama ar paremdama šalių narių veiklą ar priima koordinuojančias priemones: Sveikatos apsauga Turizmas Švietimas Kultūra Moksliniai tyrimai ir plėtra

SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS ES (EP DALYVAVIMAS)
PIRMASIS RAMSTIS (BENDROJI RINKA, BŽŪP, PINIGŲ SĄJUNGA) Konsultavimosi procedūra (consultations) Bendra sprendimų priėmimo procedūra (co-decision ) Bendradarbiavimo procedūra (co-operation) Patvirtinimo procedūra (approval) ANTRASIS RAMSTIS (BUSP) LS naujovė: Bendra sprendimų priėmimo procedūra (co-decision ) TREČIASIS RAMSTIS (BENDRADARBIAVIMAS TEISINGUMO IR VIDAUS REIKALŲ SRITYSE)

BENDRO SPRENDIMO PRIĖMIMO PROCEDŪRA CO-DECISION
ES TARYBA (COM) EUROPOS PARLAMENTAS EUROPOS KOMISIJA COREPER I COREPER II ES TARYBOS DARBO GRUPĖS (apie 300) SUTAI- KINIMO KOMITETAS ES KOMISIJOS PASIŪLYMAS TEISĖS AKTAS PRIIMTAS

BENDRO SPRENDIMO PRIĖMIMO PROCEDŪRA CO-DECISION
ESK PASIŪ- LYMAS EP NUO-MONĖ TARYBA (KBD) SIŪLO PAKEI- TIMUS NĖRA TIMŲ PRIIMA VISUS PAKEIT. ATMETA NORS 1 TEIS. AKTAS PRIIM-TAS BENDRĄ POZICIJĄ (per 3 mėn.) BP ARBA NENA- GRINĖJA PATEIKIA (aps daug.) BP (aps. daug.) ŽLUN-GA GALI PERŽIŪR. PASIŪL. (PER 3 MĖN.) Gali priimti EP pakeit., bet reikia konsensuso SUTAIKI- NIMO KOMITET (per 6 sav.) SUTARIA DĖL BENDRO TEKSTO IR EP TEKSTĄ NESUTA- RIA DĖL PASIŪ- LYMAS ŽLUNGA

ES TEISĖS AKTŲ LEIDYBA INICIATYVA SPRENDIMAI ĮGYVENDINIMAS
Europos Komisija: - siūlo projektą - atlieka reguliavimo poveikio studiją Taryba: - Svarstymai - Balsavimas (KBD) - 1/5 teisės aktų projektų atmetama arba atidedama Europos Komisija: - pagrindinis veikėjas deleguotoje teisėje (80% visų teisės aktų) INICIATYVA SPRENDIMAI ĮGYVENDINIMAS Patariamieji organai: - Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas: 200 raportų per metus - Regionų komitetas: nuomonių per metus Europos Parlamentas: - bendro sprendimo su Taryba procedūra: taikoma ½ antrinės teisės aktų projektams, - 2 atvejais iš 3 teikiamos pataisos, sprendimų blokavimo galimybė

III. LISABONOS SUTARTIES PPROCESAS

Konstitucinės sutarties
Konstitucinio proceso pagrindinės datos 2000 m m m m m m m m m m. KONVENTAS TVK Referendumai Prancūzijoje ir Nyderlanduose NICOS DEKLARACIJA LAKENO DEKLARACIJA EVT TVK Ratifikavimas Konstitucinės sutarties pasirašymas Lisabonos sutarties pasirašymas ĮSIGALIOJIMAS

ES INSTITUCINIS TRIKAMPIS
Lisabonos Sutarties naujovės EUROPOS VADOVŲ TARYBA Pirmininkas – 2,5 metų laikotarpiui Komisijos narys išoriniams santykiams Atstovas bendrajai užsienio ir saugumo politikai Nacionaliniai parlamentai EUROPOS PARLAMENTAS KOMISIJA TARYBA 2014m. narių – 2/3 šalių skaičiaus Sustiprintos Pirmininko galios Nauja pirmininkavimo tvarka Vyriausiasis įgaliotinis užsienio reikalams ir saugumo politikai ES išorinių veiksmų tarnyba Nauja balsavimo tvarka Galios, narių skaičius Supaprastintas sprendimų priėmimas

NACIONALINIŲ PARLAMENTŲ VAIDMUO
Pirmą kartą atskiras straipsnis skirtas nacionaliniams parlamentams (NP) Subsidiarumo principo kontrolė – kiekvienos valstybės narės NP galės argumentuoti, kodėl, jo nuomone, siūlomas veiksmas neatitinka minėto principo: Jei 1/3 NP’ų prieštarauja, Komisija siūlymą persvarsto ir sprendžia: nekeisti, keisti ar atšaukti Jei Komisija nusprendžia nekeisti ir neatsisakyti – pradedama speciali procedūra – Komisija turi pagrįsti savo veiksmus, o EP ir ET nuspręsti, ar toliau tęsti teisės akto rengimo procedūrą, ar ne Jei 1/2 NP’ų prieštarauja, Komisija gali teikti siūlymą tik gavusi EP ir Tarybos pritarimą

IV. ES TEISĖS PAŽEIDIMAS

ES TEISĖS PERKĖLIMAS

PAŽEIDIMO PROCEDŪRA EK MOTYVUOTA ETT EK PAKLAU- SIMAI OFICIALUS
PRANEŠI- MAS MOTYVUOTA NUOMONĖ EK KREIPIMASIS Į ETT ETT SPRENDIMAS DĖL ES TEISĖS PAŽEIDIMO EK RAGINIMAS ĮVYKDYTI ETT SPRENDIMĄ PAKARTO- TINIS EK KREIPIMASIS Į ETT ETT SPRENDIMAS SKIRTI BAUDĄ SPRENDIMO NEĮVYKDYMO ATVEJU

ES TEISĖS PAŽEIDIMAS SVARBU !!! EK PAKLAUSIMŲ STADIJOJE:
IŠSPRĘSTI PROBLEMĄ PRIIMTI SPRENDIMĄ DĖL TIKSLINGUMO EITI IKI ETT PALAIKYTĮ GLAUDŲ KONTAKTĄ SU PAKLAUSIMĄ KURUOJANČIU EK PAREIGŪNU: NUOLAT KONSULTUOTIS GERAI IŠSIAIŠKINTI PROBLEMOS ESMĘ APTARTI PARENGTĄ LT ATSAKYMO PROJEKTĄ EK NESUINTERESUOTA INICIJUOTI NAUJUS PAŽEIDIMUS

V. LIETUVOS EUROPOS POLITIKOS FORMAVIMAS

LIETUVOS NARYSTĖ ES Lietuva yra pilnateisė ES politikos veikėja su iš to išplaukiančiom teisėmis, pareigomis ir atsakomybe – nėra valstybės gyvenimo klausimų, kurie nebūtų susiję su narystė ES Dėl ES teisės viršenybės ir tiesioginio jos taikymo ES priimami sprendimai turi esminį poveikį Lietuvos piliečiams ir valstybės raidai 84

LIETUVOS ATSTOVAVIMAS ES INSTITUCIJOSE
Europos Vadovų Taryba Ministrų Taryba LR Vyriausybės deleguoti atstovai Europos Parlamentas Bendras sprendimų priėmimas su Ministrų Taryba 12 atstovų iš Lietuvos, 5 m. kadencijai Europos Komisija 27 komisarai, atstovauja Europos interesą, iniciatyvos teisė įst. leidyboje LT Kvota: 16 aukšto ir vidutinio lygio bei 241 žemesnio lygio pareigūnai

LIETUVOS ATSTOVAVIMAS ES INSTITUCIJOSE
Teisingumo teismas ES teisės taikymas 1 teisėjas (P.Kūris) ir 1 Pirmos instancijos teismo teisėjas (V.Vadapalas) Audito rūmai ES veiklos finansinė kontrolė 1 Auditorius (R.Budbergytė) Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas darbdavių, verslo konfederacijų, profsąjungų ir kitų interesų atstovavimas 317 nariai (9 atstovai iš Lietuvos) Regionų komitetas vietinės valdžios atstovavimas ES institucijose 317 nariai (9 iš Lietuvos)

LIETUVOS POLITINIS “SVORIS” ES
LIETUVOS POLITINIS “SVORIS” ES Balsų taryboje - 2,02% Vietų Europos Parlamente - 1,63% Komisarų, teisėjų, auditorių – 3.7 % Lietuvos BVP - 0,14% ES BVP Lietuvoje gyvena - 0,71 % ES gyventojų

“LIETUVIŠKAS” BENDRADARBIAVIMO TINKLAS
Pas ką einame ieškoti patarimo ir pagalbos? Lenkija Estija Latvija Švedija Vokietija, Suomija.. 17. Prancūzija 18. Ispanija 19. Belgija Kas kreipiasi į Lietuvos atstovus Taryboje? Lenkija Latvija Estija Vokietija Švedija, Suomija.. 17. Airija 18. Ispanija 20. Italija Lietuvos integracijos į ES poveikio tyrimas 2007 m. gruodžio 20 d., Galutinė ataskaita / ESTEP, LRVK užsakymu

LIETUVOS ES POLITIKOS KONTEKSTAS
Lietuva Europos Sąjungoje: valstybė-narė ES periferijoje santykių su Rusija specifika ir didėjantys geopolitiniai iššūkiai kaimynystėje viena iš ilgiausių išorinių ES sienų 60 proc. ES BVP vidurkio energetinė priklausomybė nuo buvusios sovietinės erdvės Europos politikos dilema - “regioninis centras” versus “auksinė provincija”

REIKALŲ KORRDINAVIMAS LIETUVOJE
EUROPOS SĄJUNGOS REIKALŲ KORRDINAVIMAS LIETUVOJE

ES REIKALŲ KOORDINAVIMO PERŽIŪROS TEISINĖ BAZĖ
ES REIKALŲ KOORDINAVIMO PERŽIŪROS TEISINĖ BAZĖ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos 207 punktas Vienas išskirtinių Lietuvos diplomatijos iki 2012 m. uždavinių – tinkamai pasirengti Lietuvos pirmininkavimui ES Tarybai 2013 metais. Sukursime efektyvias vidines pasirengimo pirmininkauti struktūras, stiprinsime politinio ES reikalų koordinavimo gebėjimus, prireikus peržiūrėsime nacionalinį ES reikalų koordinavimo modelį atsižvelgdami į ES raidos tendencijas bei vieningos ir efektyvios užsienio politikos įgyvendinimo svarbą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonių plano 401 punktas: Persvarstyti ES reikalų koordinavimo modelį – įsteigti vyriausybinę ES komisiją Tobulinti pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai organizavimą

SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS ES TARYBOJE
SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS ES TARYBOJE EUROPOS VADOVŲ TARYBA ES TARYBA (9 sudėtys, posėdžiauja ministrų lygiu) COREPER II (nuolatiniai atstovai ES) COREPER I (nuolatinių atstovų ES pavaduotojai) SPECIALUS ŽEMĖS ŪKIO KOMITETAS ES TARYBOS DARBO GRUPĖS IR KOMITETAI (apie 250) (dalyvauja ekspertai iš sostinės arba nuolatinės atstovybės ES) EUROPOS KOMISIJA PATEIKIA ES TEISĖS AKTO PROJEKTĄ

Vyriausybės pasitarimai ir posėdžiai Strateginis komitetas
LR Prezidentas/ Premjeras Europos Vadovų Taryba Seimo ERK ES Ministrų Taryba Vyriausybės pasitarimai ir posėdžiai Strateginis komitetas Ministro Pirmininko tarnyba Vyriausybės ES Komisija VESK koordinacinė grupė Nuolatinių atstovų komitetas (COREPER) Užsienio reikalų ministerija LR Nuolatinė atstovybė ES Ministerijos Tarybos darbo grupės ir komitetai ES reikalų darbo grupės Ministro Pirmininko tarnyba Europos Komisija

VYRIAUSYBĖS EUROPOS SĄJUNGOS KOMISIJA (VESK)
VYRIAUSYBĖS EUROPOS SĄJUNGOS KOMISIJA (VESK) Pirmininkas – UR ministras, pavaduotojas – UR viceministras, nariai – visų ministerijų viceministrai, Ministro Pirmininko kanclerio pirmasis pavaduotojas, LR NA ES vadovas, ETD generalinis direktorius, veikloje dalyvauja ministerijų ES padalinių vadovai Komisijos funkcijos: Svarstyti Lietuvos pozicijas ir ES dokumentus ES institucijose nagrinėjamais klausimais Svarstyti atstovavimo ES institucijose klausimus Svarstyti Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai klausimus Svarstyti ES teisės perkėlimo ir įgyvendinimo Lietuvos teisėje klausimus Spręsti tarpinstitucinius nesutarimus

VESK KOORDINACINĖ GRUPĖ
VESK KOORDINACINĖ GRUPĖ Nariai: URM, Ministro Pirmininko tarnybos atstovai, kviečiami Europos teisės departamento prie TM atstovai Organizuoja komisijos darbą, rengia darbotvarkės, posėdžio protokolo, veiklos ataskaitos projektus Komisijos nariai gali teikti siūlymus dėl Komisijos posėdžio sušaukimo ir jame nagrinėtinų klausimų

VESK DARBO ORGANIZAVIMAS (I)
VESK DARBO ORGANIZAVIMAS (I) PENKTADIENIS Posėdžiauja VESK koordinacinė grupė, aptaria artimiausios VESK darbotvarkės klausimus bei preliminarų tolimesnės darbotvarkės projektą Išplatinama artimiausio VESK posėdžio darbotvarkė PIRMADIENIS Iki 15 h. žinybos pateikia medžiagą dėl VESK darbotvarkės klausimų (tame tarpe ir pozicijas dėl COREPER klausimų) ANTRADIENIS 13 h. MP tarnybos patalpose vyksta VESK posėdis; posėdžio pabaigoje pristatomas kitos savaitės VESK posėdžio darbotvarkės projektai Išplatinamas VESK posėdžio protokolas TREČIADIENIS / KETVIRTADIENIS Teikiama instrukcija Lietuvos nuolatinei atstovybei ES COREPER posėdžiams

VESK DARBO ORGANIZAVIMAS (II)
VESK DARBO ORGANIZAVIMAS (II) Vyriausybės Europos Sąjungos Komisijos posėdžių darbotvarkės sudaromos remiantis: Lietuvos ES politikos prioritetais Trumpojo laikotarpio (vienerių metų) Lietuvos ES politikos planavimo priemonėmis - kasmet rengiamu Lietuvos Vyriausybės ES politikos aktualiausių klausimų sąvadu ES Tarybos formacijų (EVT, BRIST, kt. tarybos, Coreper I ir Coreper II, prireikus darbo grupių) darbotvarkėmis Lietuvos pasirengimo pirmininkauti ES tarybai veiksmų plano priemonėmis

LIETUVOS POZICIJA LIETUVOS INTERESŲ ATSTOVAVIMAS ES

ES TEISĖS AKTO PRIĖMIMO EIGA TARYBOJE Nuolatinių atstovų pavaduotojų komitetas COREPER I
EUROPOS KOMISIJA (PASIŪLYMO PATEIKIMAS) DARBO GRUPĖS SPECIALIEJI KOMITETAI MERTENS COREPER TARYBA BENDRA POLITINĖ POZICIJA POVEIKIO TYRIMAS I ETAPAS: BENDRAS VERTINIMAS, TURINIO IŠLYGOS II ETAPAS (I SKAITYMAS): DETALI POZICIJA, IŠLYGŲ PATEIKIMAS III ETAPAS (II SKAITYMAS): IŠLYGŲ NAGRINĖJIMAS SVARBU VISUOSE ETAPUOSE: PRIORITETŲ NUSTATYMAS, DERYBINĖS POZICIJOS FORMAVIMAS RENGIANTIS POSĖDŽIUI: PRIORITETŲ NUSTATYMAS GALIMŲ KOMPROMISŲ PAIEŠKOS COREPER I DARBO ORGANIZAVI- MAS KOMPROMISŲ PRIĖMIMAS TARYBOS ORGANIZAVI-MAS KOMPROMSŲPRIĖMIMAS TEISĖS AKTO ES TEISĖS AKTO PRIĖMIMO EIGA

LIETUVOS POZICIJA ES TARYBOS DARBO GRUPĖS
PIRMAS ETAPAS (PIRMAS POSĖDIS) EUROPOS KOMISIJA PRISTATO TEISĖS AKTO PROJEKTĄ PIRMININKAUJANTIS INFORMUOJA APIE DARBO ORGANIZAVIMĄ ŠALYS NARĖS TEIKIA PIRMĄJĮ BENDRĄJĮ TEISĖS AKTO PROJEKTO VERTINIMĄ, TEIKIA PIRMĄSIAS IŠLYGAS PIRMININKAUJANTIS FIKSUOJA IR APIBENDRINA PATEIKTAS ŠALIŲ- NARIŲ POZICIJAS DĖL TEISĖS AKTO PROJEKTO INSTRUKCIJA DĖL LIETUVOS POZICIJOS: BENDRAS DOKUMENTO VERTINIMAS BENDRAS SVARBIAUSIŲ STRAIPSNIŲ, SKYRIŲ VERTINIMAS, GALIMOS TURINIO IŠLYGOS PAPILDOMA INFORMACIJA APIE PADĖTĮ ATITINKAMAME SEKTORIUJE, GALIMĄ POVEIKĮ KT.

ANTRAS ETAPAS (PIRMAS TEISĖS AKTO SKAITYMAS) PASTRAIPSNINĖ DOKUMENTO ANALIZĖ ŠALYS-NARĖS TEIKIA SAVO POZICIJĄ DĖL VISŲ TEISĖS AKTO STRAIPSNIŲ, TEIKIAMOS IŠLYGOS TARYBOS SEKRETORIATAS FIKSUOJA ŠALIŲ-NARIŲ POZICIJAS INSTRUKCIJA DĖL LIETUVOS POZICIJOS: DETALI, KIEKVIENAM STRAIPSNIUI ARGUMENTUOTA TEIKIANT PAKEITIMUS/PAPILDYMUS/SIŪLANT IŠBRAUKTI PATEIKIAMA IŠLYGA, TAIP PAT PATEIKIAMAS SAVO PASIŪLYMAS – KONRETI FORMULUOTĖ PASIŪLYMAI – DĖL TEKSTO (RAŠTU PATEIKIAMOS KONKREČIOS FORMULUOTĖS), DĖL TURINIO, KT.

TREČIAS ETAPAS (ANTRAS TEISĖS AKTO SKAITYMAS) ŠALIŲ-NARIŲ PATEIKTŲ POZICIJŲ (IŠLYGŲ) ANALIZĖ EP PASIŪLYMŲ ANALIZĖ KOMPROMISINIŲ SPRENDIMŲ PAIEŠKA, PRIĖMIMAS TEISĖS AKTO PROJEKTO TEIKIMAS COREPER’ui: Į I-JĄ DARBOTVARKĖS DALĮ, KUOMET SUTARIAMA DĖL DOKUMENTO Į II-JĄ DARBOTVARKĖS DALĮ, KUOMET BŪTINAS POLITINIS SPRENDIMAS DĖL ATSKIRŲ DOKUMENTO NUOSTATŲ INSTRUKCIJA DĖL LIETUVOS POZICIJOS: ATNAUJINAMA, REMIANTIS PATEIKTOMIS ŠALIŲ-NARIŲ POZICIJOMIS, GALIMOS LIETUVOS IŠLYGOS OPONUOJANČIOS KITŲ-ŠALIŲ POZICIJAI ATNAUJINAMA DĖL LIETUVOS PATEIKTŲ IŠLYGŲ FORMUOJAMI DERYBINIAI, KOMPROMISINIAI PAKETAI, PRIORITETIZUOJAMI LT PASIŪLYMAI, T.Y. IŠGRYNINAMI SVARBIAUSI LT PASIŪLYMAI BEI, JEI REIKIA, KOMPROMISO VARDAN ATSISAKOMA MAŽIAU SVARBIŲ LT PASIŪLYMŲ

SVARBU ŽINOTI !!! LT ATTOVAS DARBO GRUPĖJE, KOMITETE AR MINISTRŲ TARYBOJE ATSTOVAUJA VALSTYBĖS INTERESUS, BET NE ŽINYBINIUS AR ASMENINIUS, TAIGI LT ATSTOVAS KALBA LIETUVOS VALSTYBĖS VARDU LIETUVOS POZICIJA PRISTATOMA EUROPOS SĄJUNGOJE TURI ĮVERTINTI/BŪTI SUDERINTA SU VISOMIS LIETUVOS SUINTERESUOTOMIS VYRIAUSYBINĖMIS IR NEVYRIAUSYBINĖMIS ORGANIZACIJOMIS INTERESŲ ATSTOVAVIMAS ES YRA TĘSTINIS PROCESAS, KURIS NEAPSIRIBOJA TIK DARBO GRUPĖS POSĖDŽIU

VISAIS ATVEJAIS SVARBU !!! ARGUMENTUOTI SAVO POZICIJĄ PARUOŠTI PASIŪLYMUS RAŠTU VISUOMET PRIORITETIZUOTI LT PASIŪLYMUS NEPAMIRŠTI, KAD TAI DERYBINĖ POZICIJA, T.Y. TINKAMAI ĮVERTINTI SIEKTINĄ REZULTATĄ IR PIRMINĮ PASIŪLYMĄ VISUOMET BŪTI PASIRUOŠUS KOMPROMISINIAM SPRENDIMUI, T.Y. BŪTINA PARUOŠTI NET KELETĄ ATSITRAUKIMO VARIANTŲ PASIRUOŠTI, JEI REIKIA, SIŪLYTI KOMPROMISINIŲ SPRENDIMŲ PAKETUS VADOVAUTIS ES TARYBOS ELGESIO KODEKSU ĮVERTINTI VISOS ES 27 KONTEKSTĄ

PRAKTINIAI PATARIMAI Valstybės interesų atstovavimas yra tęstinis procesas, kuris neapsiriboja tik darbo grupės posėdžiu, todėl svarbu būti susipažinus su darbo grupės/komiteto pirmininku, Komisijos/Tarybos sekretoriato atstovais. Svarbu išsiaiškinti panašių interesų šalis-nares, siekti surasti galimus LT pozicijos sąjungininkus, pasitarti dėl galimos bendros taktikos posėdžio/pristatymo metu. Pasiūlymus dėl konkrečios ES teisės akto teksto formuluotės paruošti ir teikti raštu. Pasiūlymo forma: data; darbo grupės/komiteto pavadinimas; pasiūlymą teikiančios šalies pavadinimas; ES teisės akto projekto pavadinimas/numeris; siūlomo keisti ES teisės akto straipsnio/punkto/dalies visas tekstas, kuriame naujai siūlomas tekstas pabraukiamas, o siūlomas atsisakyti tekstas – perbraukimas. Išskirtiniais ir Lietuvai ypač svarbiais atvejais, kuomet LT vienintelė teikia pasiūlymą dėl ES teisės akto projekto, būtina glaudžiai bendradarbiauti su darbo grupės/komiteto pirmininku ir Komisijos atstovais, t.y. iš anksto paaiškinti Lietuvos specifinį interesą ir pasitarti dėl jo pristatymo posėdžio metu. Apie tokius atvejus būtina informuoti Lietuvos Nuolatinės atstovybės ES vadovą arba jo pavaduotoją taip pat Antici/Mertens. Posėdyje būti aktyviais, nebijoti pasisakyti ir užduoti klausimus. Esant abejonei dėl ES teisės akto projekto atskirų nuostatų ar šalių-narių/Komisijos teikiamų pasiūlymų atitikimo Lietuvos interesams – teikti/registruoti analitinę išlygą (scrutiny reservation). Pasisakymo metu kalbėti neskubant, trumpais sakiniais, aiškiai išdėstant esmę, argumentuotai. Pristatant LT poziciją geriau kalbėti, nei skaityti parengtą tekstą. Paremti panašių interesų šalis-nares. Vertimas į lietuvių kalbą ir iš jos užsakomas du kartus per metus, prašymai pateikiami per Užsienio reikalų ministeriją. Svarbesniais klausimais po posėdžio pasitikrinti ar tiksliai sekretoriatas užfiksavo LT poziciją.

LIETUVOS POZICIJA MERTENS
PASIRUOŠIMAS COREPER POSĖDŽIUI PIRMININKAUJANTIS PRISTATO ĮVYKSIANČIO CRP POSĖDŽIO DARBOTVARKĘ, INFORMUOJA, KURIAIS KLAUSIMAIS PLANUOJAMOS DISKUSIJOS, INFORMUOJA APIE SIEKTINUS REZULTATUS PERŽIŪRIMI COREPER DARBOTVARKĖS I-SIOS DALIES KLAUSIMAI ŠALYS-NARĖS INFORMUOJA APIE JOMS PROBLEMATIŠKIAUSIUS DARBOTVARKĖS II-SIOS DALIES KLAUSIMUS

LIETUVOS POZICIJA COREPER
PRIIMA KOMPROMISINIUS SPRENDIMUS DARBO GRUPĖSE NESUTARTAIS KLAUSIMAIS TEIKIA TEISĖS AKTO PROJEKTUS TARYBAI: Į “A” DARBOTVARKĖS DALĮ, KUOMET SUTARIAMA DĖL DOKUMENTO Į “B” DARBOTVARKĖS DALĮ, KUOMET BŪTINAS POLITINIS SPRENDIMAS DĖL ATSKIRŲ DOKUMENTO NUOSTATŲ GRĄŽINA TEISĖS AKTO PROJEKTUS DARBO GRUPEI TVIRTINA TARYBOS DARBOTVARKĘ ORGANIZUOJA TARYBOS DARBĄ

LIETUVOS POZICIJOS RUOŠIMAS BŪTINA VADOVAUTIS PIRMININKAUJANČIOS ŠALIES PARUOŠTU AIŠKINAMUOJU DOKUMENTU “EXPLANATORY NOTE”, KURIAME, PAPRASTAI, APIBENDRINAMA TEISĖS AKTO PROJEKTO SVARSTYMO EIGA, IŠSKIRIAMI AR SUGRUPUOJAMI NEIŠSPRĘSTI KLAUSIMAI “OUTSTANDING ISSUES”, PASIŪLOMA DARBO ORGANIZAVIMO TVARKA BŪTINA PARUOŠTI LT POZICIJĄ VISAIS PIRMININKAUJANČIOS ŠALIES IŠSKIRTAIS NEIŠSPRĘSTAIS KLAUSIMAIS AR JŲ GRUPĖMS SVARBUS GLAUDUS IR OPERATYVUS ATITINKAMOS MINISTERIJOS IR NAUOLATINĖS ATSTOVYBĖS ES (SPEC. ATAŠĖ, MERTENS, COREPER I) BENDRADARBIAVIMAS

AIŠKI, APIBRĖŽTA, SU NUORODOMIS Į TEISĖS AKTO PROJEKTO STRAIPSNIUS ARGUMENTUOTA APIBRĖŽIANTI, IDENTIFIKUOJANTI SIEKTINĄ TIKSLĄ NUSTATANTI PRIORITETUS SUTEIKIANTI “DERYBINĘ LAISVĘ”, T.Y. NUSTATANTI MINIMALŲ SIEKTINĄ REZULTATĄ, TAIP PAT MAKSIMALŲ

SVARBU COREPER SVARSTO IR PRIIMA SPRENDIMUS TIK DĖL DARBO GRUPĖJE PATEIKTŲ IR NEIŠSPRĘSTŲ IŠLYGŲ NEGALIMA TEIKTI NAUJŲ KLAUSIMŲ, T.Y. NEPATEIKTŲ DARBO GRUPĖJE COREPER – TAI “KOMPROMISŲ KALVĖ” VADOVAUTIS ES TARYBOS ELGESIO KODEKSU BŪTI NEPASIRUŠUSIAM PATEIKTI POZICIJĄ COREPER POSĖDYJE SVARSTOMAIS KLAUSIMAIS – NEGALIMA

LIETUVOS POZICIJA TARYBA
PRIIMA ES TEISĖS AKTUS PRIIMA KOMPROMISINIUS SPRENDIMUS COREPER’e NESUDERINTAIS KLAUSIMAIS VYKDO BENDRAS, ORIENTACINES, POLITINES DISKUSIJAS

TARYBOS DARBOTVARKĖ IR SVARSTOMI KLAUSIMAI “A” ir “B” DALYS (*) – GALIMAS BALSAVIMAS ADOPTION COMMON POSITION POLITICAL AGREEMENT GENERAL APPROACH COUNCIL RESOLUTION COUNCIL CONCLUSIONS COMMON APPROACH PRESIDENCY CONCLUSIONS ORIENTATION/POLICY DEBATE DEBATE, DISCUSSION PROGRESS REPORT, INFORMATION

KUOMET DARBOTVARKĖS KLAUSIMAS PAŽYMĖTAS “(*)”, - BŪTINA PASIRUOŠTI GALIMAM BALSAVIMUI “ADOPTION”, “POLITICAL AGREEMENT” – POZICIJA TRUMPA, LAKONIŠKA, AIŠKI. BŪTINA PASIRUOŠTI KOMPROMISINIAM SPRENDIMUI “ORIENTATION/POLICY DEBATE” – DISKUSIJA, ATSAKANT Į PIRMININKAUJANČIOS ŠALIES PARUOŠTUS KLAUSIMUS (PAPRASTAI 3), – PASISAKYMAS TRUMPAS, AIŠKUS, STRUKTŪRIZUOTAS, ĮVERTINANT VISOS ES 25 KONTEKSTĄ. SVEIKINTINAS POZICIJOS PATEIKIMAS IŠ ANKSTO RAŠTU SVARBUS GLAUDUS IR OPERATYVUS ATITINKAMOS MINISTERIJOS IR LIETUVOS ATSTOVYBĖS ES(SPEC. ATAŠĖ, MERTENS, COREPER I) BENDRADARBIAVIMAS

LT DELEGACIJOS (MINISTRŲ) PASISAKYMAI TARYBOJE pasisakymo tekstas: posėdžio metu LT pasisakymas verčiamas į dvidešimt kalbų, todėl rekomenduojama pasisakymo tekstą surašyti trumpais ir aiškiais sakiniais, vengti ilgų skaičių, dokumentų numerių, trumpinių ir pan.; pasisakymo intensyvumas: delegacijos vadovui rekomenduotina kalbėti neskubant, tokiu būdu suteikiant galimybę vertėjams tinkamai atlikti vertimą; pasisakymo trukmė neturi viršyti 2-3 min. Delegacijos vadovo pasisakymo tekstą, skaitymo patogumo dėlei, rekomenduojame surašyti 14 dydžio šriftu. Praktika rodo, kad A4 formato 1 puslapio 14 dydžio šriftu surašytą tekstą perskaityti užtrunka lygiai 2 min. pasisakymai diskusiniais klausimais: Kuomet vyksta diskusija ar apsikeitimas nuomonėmis pagal iš anksto suformuluotus klausimus visų ES šalių-narių delegacijos yra kviečiamos savo išsamius atsakymus iš anksto pateikti raštu, tokiu būdu žodinio pasisakymo metu susikoncentruojant tik ties pačiais aktualiausiais dalykais.

IŠLYGOS “RESERVATIONS”

IŠLYGOS – “RESERVATIONS”
IŠLYGA – ANGL. “RESERVATION” – ES VALSTYBĖS-NARĖS POZICIJA, REIŠKIANTI NEPRITARIMĄ VISAM AR DALIAI TEISĖS AKTO (STRAIPSNIUI, PUNKTUI AR PRINCIPUI) IŠLYGŲ RŪŠYS: TURINIO IŠLYGOS ANALITINĖS IŠLYGOS PARLAMENTINĖS IŠLYGOS LAUKIMO IŠLYGOS VERTIMO IŠLYGOS

TURINIO IŠLYGOS IŠLYGOS DĖL TEISĖS AKTO TURINIO (RESERVE OF SUBSTANCE) REIŠKIAMOS, KAI VALSTYBEI YRA NEPRIIMTINAS NAGRINĖJAMO TEISĖS AKTO AR JO DALIES TURINYS (ESMĖ). TURINIO IŠLYGOS IDENTIFIKUOJA RIMTĄ TURINIO PROBLEMĄ: ESMINĖ IŠLYGA (SUBSTANTIAL RESERVATION) – DAŽNIAUSIAI REIŠKIAMA DĖL TEISĖS AKTO DALIES (STRAIPSNIO, PUNKTO AR PRINCIPO) BENDRA ESMINĖ IŠLYGA (GENERAL SUBSTANTIAL RESERVATION) – DAŽNIAUSIAI REIŠKIAMA DĖL VISO TEISĖS AKTO ESMĖS

ANALITINĖS IŠLYGOS IŠLYGA DĖL TEISĖS AKTO ANALIZĖS (SCRUTINY RESERVATION) REIŠKIAMA, KAI VALSTYBEI TEISĖS AKTAS (JO DALIS) IŠ ESMĖS PRIIMTINAS, BET PAGRĮSTAI REIKIA DAUGIAU LAIKO TEKSTUI IŠNAGRINĖTI: BENDRA ANALITINĖ IŠLYGA (GENERAL SCRUTINY RESERVATION) – PRADINĖ VALSTYBIŲ NARIŲ POZICIJA, REIŠKIANTI NEUŽBAIGTĄ TEISĖS AKTO ANALIZĘ ANALITINĖ IŠLYGA (SCRUTINY RESERVATION) – NEBAIGTA DALIES DOKUMENTO ARBA STRAIPSNIO ANALIZĖ SPECIALI ANALITINĖ IŠLYGA (SPECIFIC SCRUTINY RESERVATION) – NEBAIGTA STRAIPSNIO TEKSTO ANALIZĖ (NUORODA Į NEIGIAMĄ VERTINIMĄ) TEIGIAMA/NEIGIAMA ANALITINĖ IŠLYGA (POSITIVE/NEGATIVE SCRUTINY RESERVATION) – NEBAIGTA STRAIPSNIO TEKSTO ANALIZĖ (NUORODA Į TEIGIAMĄ ARBA NEIGIAMĄ VERTINIMĄ)

PARLAMENTINĖS IŠLYGOS IŠLYGA DĖL TEISĖS AKTO NAGRINĖJIMO NACIONALINIAME PARLAMENTE (PARLIAMENTARY SCRUTINY RESERVATION) REIŠKIAMA, KAI NACIONALINIS PARLAMENTAS NĖRA PATEIKĘS POZICIJOS DĖL NAGRINĖJAMO TEISĖS AKTO LAUKIMO IŠLYGOS IŠLYGOS DĖL PAPILDOMO LAIKO (WAITING RESERVATIONS) REIŠKIAMOS, KAI VALSTYBEI REIKIA PAPILDOMAI LAIKO IŠNAGRINĖTI TEKSTĄ DAŽNIAUSIAI DĖL JAU SUDERĖTŲ COREPER DARBOTVARKĖS I DALIES PUNKTŲ VERTIMO IŠLYGOS IŠLYGOS DĖL VERTIMO (LANGUAGE/LINGUISTIC RESERVATION) REIŠKIAMOS, KAI VALSTYBĖ MANO, KAD TEISĖS AKTAS Į JOS KALBĄ IŠVERSTAS NETINKAMAI ARBAVERTIMO IŠ VISO NĖRA

VI. PASIRENGIMAS PIRMININKAUTI ES TARYBAI

PIRMININKAVIMO ES TARYBAI GRAFIKAS IKI 2020 m.
Čekija 2009 m. sausio–birželio mėn. Švedija 2009 m. liepos–gruodžio mėn. Ispanija 2010 m. sausio–birželio mėn. Belgija 2010 m. liepos–gruodžio mėn. Vengrija 2011 m. sausio–birželio mėn. Lenkija 2011 m. liepos–gruodžio mėn. Danija 2012 m. sausio–birželio mėn. Kipras 2012 m. liepos–gruodžio mėn. Airija 2013 m. sausio–birželio mėn. Lietuva 2013 m. liepos–gruodžio mėn. Graikija 2014 m. sausio–birželio mėn. Italija 2014 m. liepos–gruodžio mėn. Latvija 2015 m. sausio–birželio mėn. Liuksemburgas 2015 m. liepos–gruodžio mėn. Nyderlandai 2016 m. sausio–birželio mėn. Slovakija 2016 m. liepos–gruodžio mėn. Malta 2017 m. sausio–birželio mėn. Jungtinė Karalystė 2017 m. liepos–gruodžio mėn. Estija 2018 m. sausio–birželio mėn. Bulgarija 2018 m. liepos–gruodžio mėn. Austrija 2019 m. sausio–birželio mėn. Rumunija 2019 m. liepos–gruodžio mėn. Suomija 2020 m. sausio–birželio mėn.

PIRMININKAVIMAS ES TARYBAI
Pirmininkavimas Europos Sąjungos tarybai – teisė ir pareiga Pirmininkaudamas tampi “normalia ES nare” Pirmininkavimo krūvis vienodas ir didelėms ir mažoms šalims Matomumas viduje ir pasaulyje Galimybė nustatant ES veiklos prioritetus Postūmis išplėsti politinį akiratį, pagerinti įvaizdį, sustiprinti ekonomiką Pirmininkavimo sėkmę ar nesėkmę didele dalimi lemia šalies konceptualus požiūris į pirmininkavimą ir pasiruošimas

NYDERLANDŲ PIRMININKAVIMO ES TARYBAI LAIKOTARPIU (2004 m
NYDERLANDŲ PIRMININKAVIMO ES TARYBAI LAIKOTARPIU (2004 m. antras pusmetis): Pirmininkauta ~ 260 ES Tarybos darbo grupėse ir komitetuose; Surengta 3417 posėdžių ir susitikimų; Pasirašyti 66 ES susitarimai su trečiosiomis šalimis; Surengti 6 ES viršūnių susitikimai (su Kinija, Indija, Rusija, ASEM, Ukraina, Pietų Korėja); Surengta >200 tarptautinių konferencijų; Surengta >45 ministrų lygio susitikimai; Surengta >15 neformalių ES Tarybos ministrų lygio susitikimų (Nyderlanduose); Pirmininkavimui išleista 90 mln. eurų.

Pirmininkavimo ES tarybai DARBAI
Programos sudarymas Posėdžių vedimas Santykiai su kitomis ES institucijomis Santykiai su trečiosiomis šalimis Renginiai sostinėje Viešieji ryšiai Pirmininkavimo biudžetas Personalo planavimas

Pirmininkavimo ES tarybai PROGRAMA
18 mėnesių 3 šalių programa 6 mėnesių programa Visų tarybos susitikimų darbotvarkės Komisijos 5 metų ir metų programa EP programos

Pirmininkavimas ES tarybai PIRMININKAVIMAS POSĖDŽIAMS
Europos Vadovų Tarybos susitikimuose (2-3) – pirmininkaus 2,5 m. kadencijai renkamas pirmininkas; ES Tarybos ministrų lygio susitikimuose (apie 50) – pirmininkaus ministrai; ES Tarybos darbo grupių ir komitetų (kurių yra daugiau nei 250) susitikimuose – pirmininkaus LR institucijų atstovai. Bendras posėdžių skaičius pirmininkavimo metu siekia apie 3000.

Pirmininkavimas ES tarybai pirmininkavimas posėdžiams PASIRENGIMAS
Procedūrų žinojimas Aiškių ir realių tikslų formulavimas Dokumentų rengimas ir platinimas Aljansų formavimas Kontaktai su šalimis narėmis Kontaktai su institucijomis Alternatyvų formulavimas

Pirmininkavimas ES tarybai pirmininkavimas posėdžiams POSĖDŽIŲ EIGA
Vertimai Kontaktai prieš posėdį Kontroliuoti posėdžio eiga Siekti kompromiso Neutralumas Kalbėtojų seka, kreipiniai Reguliarūs apibendrinimai Aiškiai išskiriami nesutariami klausimai

Rezultatų aptarimas su sekretoriatu / pirmininkavimo grupės šalimis
Pirmininkavimas ES tarybai pirmininkavimas posėdžiams POSĖDŽIŲ REZULTATAI Rezultatų aptarimas su sekretoriatu / pirmininkavimo grupės šalimis Raportavimas Diskusijos aukštesniam lygmenyje rengimas

Pirmininkavimas ES tarybai SANTYKIAI SU KITOMIS ES INSTITUCIJOMIS
Europos Parlamentas Europos Komisija ES Teisingumo teismas Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas Regionų komitetas Audito rūmai

Pirmininkavimas ES tarybai VEIKLA TREČIOSE ŠALYSE
Derinti ES valstybių narių pozicijas ir atstovauti ES tarptautiniu mastu: viršūnių susitikimų su trečiosiomis šalimis organizavimas; ES atstovavimas JTO, ESBO, ET ir kitose tarptautinėse organizacijose; pirmininkavimo renginių dvišalėse LR ambasadose organizavimas; Demaršai, pareiškimai pirmininkavimo ES tarybai metu

Pirmininkavimas ES tarybai RENGINIAI SOSTINĖJE
Pirmininkaujančioje šalyje vyksta apie 200 susitikimų, iš jų: Apie 30 ministrų ir vadovų lygio Apie 150 aukšto lygio pareigūnų ir ekspertų lygio Šalia oficialių renginių, dar apie 200 konferencijų

Pirmininkavimas ES tarybai VIEŠIEJI RYŠIAI
Visuomenės informavimo politikos apsibrėžimas Bendradarbiavimas su žiniasklaida Pirmininkavimo logotipo ir šūkio sukūrimas Pirmininkavimo tinklapio sukūrimas Kultūrinės programos paketas Suvenyrai, dovanos Biuro priemonės su pirmininkavimo simbolika

Pirmininkavimas ES tarybai PERSONALAS
Identifikuojamos su pirmininkavimu susijusios pareigybės Numatoma, kaip bus užpildomos pozicijos (pvz. laikini darbuotojai) Kaip galima anksčiau paskiriami pareigūnai Motyvavimas – priedas prie atlyginimo / priedas už viršvalandžius

Pirmininkavimas ES tarybai BIUDŽETAS
Bendras pirmininkavimo biudžetas svyruoja nuo 70 iki 200 mln. eurų Apie trečdalį biudžeto – personalui; panaši proporcija – logistikai Galimybė pritraukti privačias lėšas

Pirmininkavimas ES tarybai KONTEKSTAS
2009 – Vilnius - Europos kultūros sostinė 2011 – pirmininkavimas ESBO 2011 – Europos krepšinio čempionatas 2013 – pirmininkausime ES planuojame tapti JT ST nenuolatiniais nariais

LIETUVOS PASIRUOŠIMAS PIRMININKAUTI ES
Pirminis/bendro pasirengimo pirmininkauti ES veiklos etapas m. Personalo planavimas, valstybės institucijų administracinių gebėjimų ir pirmininkavimo įgūdžių stiprinimas; infrastruktūros sukūrimas Baigiamasis/detalaus pasirengimo pirmininkauti ES etapas m. Galutinis politinis, dalykinis bei organizacinis pasirengimas pirmininkavimui

Lietuvos pasiruošimas pirmininkauti ES – ESAMA PADĖTIS
d. įsteigta darbo grupė pasirengimo pirmininkauti ES procesui nagrinėti ir koordinuoti Patvirtintas pasirengimo pirmininkauti ES artimiausio laikotarpio veiksmų planas (60 priemonių), dėmesys: personalo poreikio planavimui, administracinių gebėjimų stiprinimui, pirmininkavimo infrastruktūros ir logistikos planavimui, Nuolatinės atstovybės plėtrai komunikacijos bei viešųjų ryšių strategijos parengimui, patirties kaupimui, pirmininkavimo biudžetui, pirmininkavimo programai.

PASIRENGIMO PIRMININKAUTI ES TARYBAI ARTIMIAUSI LIETUVOS UŽDAVINIAI
PASIRENGIMO PIRMININKAUTI ES TARYBAI ARTIMIAUSI LIETUVOS UŽDAVINIAI Logistikos planavimas – renginių, delegacijų, susitikimų skaičiaus analizė; delegacijų apgyvendinimas, maitinimas, saugumas; renginių infrastruktūra, techninis aptarnavimas; vertimai Pirmininkavimo renginių organizavimas Lietuvoje – LITEXPO, Valdovų rūmai, galimybė organizuoti renginius regionuose? Pirmininkavimo programos gairės - pirminiai pasiūlymai Vyriausybei (“užprogramuoti prioritetai” – bendradarbiavimo su ACP šalimis 50 m.; diskusija dėl naujos finansinės perspektyvos; ES – Afrikos viršūnių susitikimas; ES plėtra; EP ir Komisijos mandato pabaiga) Pirmininkavimo biudžetas – racionalaus pirmininkavimo biudžeto suplanavimas ir įgyvendinimas (kitų šalių patirtis Airija 2004 m. – 60 mln. eurų; Prancūzija 2008 m. – 190 mln. eurų, Čekija 2009 m. – 130 mln. eurų) Komunikacija ir viešieji ryšiai - komunikacijos metmenys, logotipas, stiliaus paketo sukūrimas Personalo plėtros ir darbuotojų mokymų bei kvalifikacijos kėlimo planų įgyvendinimas (planuojama, kad su pirmininkavimu susijusią veiklą vykdys apie 1500 darbuotojų)

PIRMININKAVIMAS ES TARYBAI 2013 m. II PUSM. SPECIFINIAI UŽDAVINIAI
PIRMININKAVIMAS ES TARYBAI 2013 m. II PUSM. SPECIFINIAI UŽDAVINIAI Pagrindinės pirmininkavimo veiklos: nustatyti pirmininkavimo prioritetus, parengti 3 šalių (Airijos, Lietuvos, Graikijos) pirmininkavimo programą organizuoti Europos Vadovų Tarybos, ES Tarybos, jos darbo grupių ir komitetų posėdžius (viso apie 3400 susitikimų) bei jiems pirmininkauti atstovauti ES Tarybai santykiuose su kitomis ES institucijomis ir organais (Europos Komisija ir Europos Parlamentu) atstovauti Europos Sąjungai tarptautinėse organizacijose ir santykiuose su trečiosiomis šalimis Organizuoti pirmininkavimo renginius Lietuvoje (apie 200 renginių, iš kurių apie 40 vadovų ir ministrų lygio)

LIETUVOS 2013 m. PIRMININKAVIMO GALIMOS “KLIŪTYS” IR IŠMOKTINOS “PAMOKOS”
POLITIKA LT: naujos kadencijos LR Seimas -> nauja Vyriausybė. SLOVĖNIJA 2008 m.: pirmininkavimas nesustiprino “nuosavybės” jausmo Europos Sąjungos atžvilgiu, slovėnai iš esmės nepagilino žinių apie šalies narystę ES, nes dominavo vidaus naujienos, tačiau užtikrino sklandžią pirmininkavimo proceso eigą. ČEKIJA 2009 m.: vidaus nesutarimai tarp skirtingų politinių pažiūrų šalies lyderių apsunkina pirmininkavimą + viena politinė klaida perleidžia iniciatyvą didesnėms ES valstybėms narėms.

Rekomenduojama literatūra
Europos Bendrijos steigimo ir Europos Sąjungos sutartis - LR Vyriausybės programa - ES dokumentais ir kita oficiali informacija Lietuvos Europos politikos aktualijos ir dokumentai Desmond Dinan, Ever Closer Union. An introduction to European Integration, Palgrave Macmillan, 2005. Neill Nugent, The Government and Politics of the European Union, 5th edition, London, etc: Palgrave Macmillan, 2003. Vitkus G. (sud.), Europos Sąjunga: enciklopedinis žinynas

2018.09.21 ES institucinė sandara, sprendimų priėmimo procedūros ir praktiniai Lietuvos interesų atstovavimo ES aspektai.

Similar presentations

Presentation on theme: "2018.09.21 ES institucinė sandara, sprendimų priėmimo procedūros ir praktiniai Lietuvos interesų atstovavimo ES aspektai."— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback

Log in

Auth with social network:

2018.09.21 ES institucinė sandara, sprendimų priėmimo procedūros ir praktiniai Lietuvos interesų atstovavimo ES aspektai.

Similar presentations

Presentation on theme: "2018.09.21 ES institucinė sandara, sprendimų priėmimo procedūros ir praktiniai Lietuvos interesų atstovavimo ES aspektai."— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback