1. Hipertenzija, diabetas ir širdis
Dr. Loreta Jankauskienė

2. Širdies kraujagyslių ligų ratas Endotelio disfunkcija
Plokštelės įtrūkimas
+ Trombozė
Miokardo
Išemija
Miokardo Infarktas
Miocitų nekrozė
Aritmijos
IŠL
KS dilatacija ir
remodeliavimas
Aterosklerozė
Rizikos Faktoriai
Hipertenzija
Dislipidemija
Diabetas
Rūkymas …
Širdies nepakankamumas
Endotelio disfunkcija
Terminalinė širdies liga
After Dzau and Braunwald

3. Patofiziologinių procesų nepertraukiama seka
Centrinis aortos spaudimas
Pulsinis spaudimas
Endotelio pakenkimas
Aterosklerozė
Stambiųjų kraujagyslių standumas
Centrinės bangos atspindėjimas

4. Hipertenzija

5. Širdies-kraujagyslių, inkstų ligų pradžios rizikos faktorius
Faktorius, pastumiantis asmenis į širdies-kraujagyslių ligų ratą
Hipertenzija

6. Hipertenzijos paplitimas
2000 m % pasaulio gyventojų
2025 m % (1,56 bilijonai žmonių) 2

7. HIPERTENZIJA - J. Klumbienė ir bendr., 1999
viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų.
Lietuvoje atliktų epidemiologinių tyrimų duomenimis, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (140/90 mmHg) nustatytas 57,9 proc. vyrų ir 52,4 proc. moterų.
J. Klumbienė ir bendr., 1999

8. Kraujospūdžio klasifikacija
(EKD Arterinės hipertenzijos gydymo gairės, 2007)
Kategorija
Optimalus
Normalus
Didelis normalus
1 laipsnio hipertenzija
2 laipsnio hipertenzija
3 laipsnio hipertenzija
Izoliuota sistolinė hipertenzija
Sistolinis
< 120
≥ 180
≥ 140
Diastolinis
< 80
80-84
85-89
90-99
≥ 110
< 90

9. Arterinė hipertenzija – tai ne vien AKS
Arterijų funkcijos ir struktūros pažeidimai
Hipertenzinė širdies liga (hipertenzinė kardiopatija)
Hipertenzinė inkstų liga (hipertenzinė nefropatija)

10. Su hipertenzija susijusios klinikinės būklės
Arterinė hipertenzija
Nutukimas
Sutrikusi
lipidų apykaita
Aterosklerozė
KS hipertrofija ir
disfunkcija
Rezistencija
insulinui
Krešėjimo
sistemos
disbalansas
Inkstų funkcijos
pakitimai
Neurohormoninė
Gliukozės
tolerancijos
sutrikimas
Endotelio
Arterijų
elastingumo
sumažėjimas
Kannel WB. JAMA. 1996;275: Weber MA et al. J Hum Hypertens. 1991;5:
Dzau VJ et al. J Cardiovasc Pharmacol. 1993;21(suppl 1):S1-S5.

11.  Kraujospūdis – rizikos veiksnys
Išeminės širdies ligos, insulto rizika
Širdies, inkstų nepakankamumo rizika
Ilgalaikis DKS sumažėjimas 5-6 mmHg sumažina
insulto riziką %
IŠL riziką 20-25%
terminalinės inkstų nepakankamumo stadijos riziką 25%
Padidėjęs kraujospūdis kartus padidėja rizika susirgti ŠN
WHO J Hyperension 1999;17:

12. HIPERTENZIJOS VAIDMUO VYSTANTIS ŠN

13. Sistolinis kraujospūdis ir širdies - kraujagyslių sistemos ligos
100
Vid. dažnumas per m.
10 000 90
IŠL 80 70 60 50
Insultas 40 30 20 ŠN 10
<100
120
140
160
>180
Sistolinis AKS, mmHg
Framingham studija: 20 metų stebėjimas

14. Hipertenzija – reikšmingas širdies -kraujagyslių ligų rizikos faktorius
(Framinghamo studija))
Išeminė širdies liga
Periferinės arterijų
ligos
Insultas ŠN 50
45.4 40
Atvejų skaičius 1000 asmenų
Normalus AKS
Hipertenzija 30
22.7
21.3 20
13.9
36 trukusios Framinghamo studijos analizė parodė, kad AH (AKS ≥140/90 mm Hg) yra svarbus rizikos veiksnys, susijęs ir įtakojantis visas svarbiausias kardiovaskulinės ligos išeitis – KŠL, insultą, periferinių arterijų ligą ir ŠN.
Dėl didelio ligonių, sergančių AH bendroje populiacijoje skaičiaus ir didelio rizikos laipsnio, apie 35% kardiovaskulinių įvykių yra susiję su AH.
AH 2-3 kartus padidina didžiųjų kardiovaskulinių įvykių riziką tiek vyrams, tiek moterims (nepriklausomai nuo lyties).
Apie 1/2 žmonių, kuriems pirmą kartą diagnozuojamas MI ir 2/3, kuriems pirmą kartą diagnozuojamas insultas, turi AKS >160/95 mm Hg.
References
American Heart Association. Heart Disease and Stroke Statistics Update. Dallas, TX: American Heart Association; 2002.
Kannel WB. Blood pressure as a cardiovascular risk factor. JAMA. 1996;275:
12.4
9.5
9.9 10
7.3
6.2
6.3
5.0
3.3
3.5
2.4
2.0
2.1
Rizikos santykis:
Vyr.
2.0
Mot.
2.2
Vyr.
3.8
Mot.
2.6
Vyr.
2.0
Mot.
3.7
Vyr.
4.0
Mot.
3.0
Kannel WB. JAMA. 1996;275:

15. Rizikos stratifikavimas
Hipertenzijos gydymo pasirinkimas nepriklauso vien tik nuo kraujospūdžio dydžio
Svarbu
Kiti kardiovaskuliniai rizikos faktoriai
Cukrinis diabetas
Organų taikinių pažeidimas
Nustatyta kardiovaskulinė ar inkstų liga

16. Rizikos veiksniai Sistolinio ir diastolinio AKS dydžiai
Pulsinis AKS (vyr. pacientams)
Amžius (vyrai>55 m.; moterys >65 m.)
Rūkymas
Dislipidemija (B-ch >5 ar MTL - >3,0, ar DTL -<1-1,2, ar TG ->1,7 mmol/l )
Glikemija nevalgius 5, mmol/l
GTT sutrikimas
Pilvinio tipo nutukimas (vyrų juosmens apimtis >102 vm, moterų - >88 cm
Šeimos anamnezė

17. Organų taikinių pažeidimas
Elektrokardiografiniai KSH požymiai
Echokardiografiniai KSH požymiai (v. KSMI > 125, mot. - > 110 g/m²)
Miego art. sienelės sustorėjimas (IMS>0,9 mm)
Miego ir šlaunies arterijų pulsinės bangos greitis > 12 m/s
Kulkšnelių ir žąsto indeksas <0,9
Kreatinino koncentracija v , mot umol/l
Kreatinino klirensas < 60 ml/min.
Mikroalbuminurija ( mg/24 val.

18. Širdies-kraujagyslių ar inkstų liga
Smegenų kraujagyslių liga: insultas, hemoragija, PSIP
Širdies liga: MI, KA, VA revaskuliarizacija, ŠN
Inkstų liga: diabetinė nefropatija, inkstų funkcijos sutrikimas (kreatinino koncentracija v. >133, mot. >124 umol/l; proteinurija >300 mg/24 val.)
Periferinių kraujagyslių liga
Pažengusi retinopatija: hemoragijos ar eksudatai, regos nervo spenelio edema

19. Didelę ir labai didelę riziką turintys asmenys
Didelė rizika - tikimybė susirgti insultu ar miokardo infarktu % per 10 metų
Labai didelė rizika - tikimybė susirgti insultu ar miokardo infarktu > 30%
AKS sistolinis >= 180 ir ar diastolinis >= 110 mmhg
Sistolinis AKS >160, o diastolinis <70 mmHg CD
Metabolinis sindromas
>3 rizikos veiksniai
Organų taikinių pažeidimas
Diagnozuota širdies ir kraujagyslių ar inkstų liga

20. Middle-aged Americans face a 90% chance of developing hypertension at some time during the rest of their lives. A recent analysis of a cohort (N=1,298) from the Framingham Heart Study determined that the lifetime risk for developing hypertension for individuals aged 55 to 65 was 90%. Thirty-five to 44% will develop stage 2 high blood pressure or higher.1 These new statistics demonstrate the importance of halting the deleterious cascade of effects, and protecting the heart, kidneys, and vasculature by controlling hypertension with the most effective, well-tolerated agents.
Reference:
1. Vasan RS, Beiser A, Seshadri S, et al. Residual lifetime risk for developing hypertension in middle-aged women and men. The Framingham Heart Study. JAMA. 2002;287:1003–1010.
AH gydymo tikslas - apsaugoti kraujagysles ir perspėti organų taikinių pažeidimą

21. Cukrinis diabetas -
širdies-kraujagyslių ligų rizikos faktorius

22. Cukrinis diabetas
Pasaulinė sveikatos organizacija
Cukrinis diabetas apibūdinamas kaip multietiologinis metabolinis sutrikimas, kurio metu stebima lėtinė hiperglikemija su angliavandenių, riebalų, baltymų apykaitos sutrikimu, atsirandančiu dėl
insulino sekrecijos,
jo veikimo sutrikimų
arba dėl abiejų preižasčių.
Diabeto eigoje atsiranda ilgalaikis įvairių organų pažeidimas, jų disfunkcija ir napakankamumas

25. Sergamumas diabetu pasaulyje 2003 ir 2025 m.
 16%
81.8 M
 91%
25.0 M
 59%
18.2 M
 97%
13.6 M
 98%
10.4 M
 88%
Most of the doubling in diabetes projected to occur over the next 20 years (90–95%) will be type 2 diabetes, primarily due to growth of the middle-aged and elderly population. It is likely that these numbers will be matched or exceeded by people with impaired glucose tolerance and impaired fasting glucose who are at increased risk of developing diabetes, and greatly adding to the future burden of disease.
1.1 M
 59%
2003 m.: 189 milijonai
2025 m.: 324 milijonai
Padidėjimas 72%
Zimmet et al. Diab Med 2003;20:693–702

26. 2 tipo cukrinio diabeto paplitimas vidutinio amžiaus Kauno m
2 tipo cukrinio diabeto paplitimas vidutinio amžiaus Kauno m. gyventojų tarpe
(Norkus A., Domarkienė S., Šulcaitė R. ir kt. Lietuvos endokrinologija. ─ ─ Vol. 1, 2. ─ P. 60 ─ 66)

27. Klasifikacija Norma WHO GN - <6,1 + 2 val. po valgio <7,8 ADA
Kategorija
Šaltinis
Kriterijus (mmo/l)
Norma
WHO
GN - <6,1 + 2 val. po valgio <7,8
ADA
GN - <5,6
Sutrikusi glikemija nevalgius
GN - >=6,1 ir <7,0 + 2 val. po v. < 7,8
GN - >=6,1 ir <7,0
Gliukozės tolerancijos sutrikimas
GN - <7,0 + 2 val. po v. >=7,8 ir <11,1
Cukrinis diabetas
GN - >7,0 ar 2 val. po v. >=11,1
GN - >7,0

30. II tipo CD diagnostika
Diabetas 50 % pacientų lieka nediagnozuotas, jei neatliekamas gliukozės tolerancijos testas
Svarbu anksti diagnozuoti gliukozės tolerancijos sutrikimą (GTS)
Gliukozės tolerancijos testas (GTT) (o ne gliukozės plazmoje nevalgius tyrimas) – pagrindinis diagnostikos metodas nustatant GTS

31. B-ląstelių funkcija normali
2 tipo diabeto patogenezė:
audinių atsparumas insulinui ir sutrikusi B ląstelių funkcija
Genai
Gyvenimo būdas
Atsparumas insulinui
B-ląstelių funkcija normali
B-ląstelių funkcija
sutrikusi
Kompensacinė
hiperinsulinemija
Insulino nepakankamumas
Hiperglikemija
Normoglikemija
2 tipo diabetas

32. Atsparumas insulinui: priežastys ir susijusios ligos

33. Diabeto komplikacijos
Insultas
(cerebrovaskulinės ligos)
Diabetinė retinopstija, katarakta, gleukoma
Širdies ligos (IŠL, MI, ŠN)
Odos bakterinės ir
grybelinės ligos
Diabetinė nefropatija
Autonominė neuropatija
(diarėja, obstipacijos)
Aterosklerozė
Seksualinė disfunkcija
From the IDF publication: ‘Cost Effective Approaches to Diabetes Care and Prevention’, p.10
Periferinių kraujagyslių
ligos
Periferinė neuropatija
Lipoidinė nekrobiozė
Diabetinė pėda
Gangrena

34. Mirštamumo priežastys
Vėžys
IŠL
Insultai
Kitos kraujotakos ligos
Vyrai
Alkoholis
Moterys
Kvėpavimo ligos
Kitos ligos
Kitos diabeto priežastys 10 20 30 40 50 60
Mirštamumas (%)
Koskinen et al. Am J Public Health 1998

35. CD ir širdies-kraujagyslių ligos
CD – IŠL ekvivalentas
IŠL sergantiems neretai nustatomas diabetas ar pre-diabetas

36. Širdies-kraujagyslių ligų rizika
Kiekvienas HbAIC padidėjimas 1 % akivaizdžiai didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką
Sergant CD širdies ir kraujagyslių ligų rizika vyrams išauga 2-3 k., moterims k.
CD ir anksčiau diagnozuotos IŠL derinys – ypatinga rizika
Sergančiųjų diabetu mirštamumo nuo IŠL rizika 2-3 k. didesnė lyginant su nesergančiais

37. OASIS tyrimas: bendras mirštamumas
Diabetas/KVL (n = 1148)
RR=2.88 (2.37–3.49)
Diabetas/be KVL (n = 569)
Be diabeto/KVL (n = 3503)
Be diabeto/be KVL (n = 2796)
RR=1.99 (1.52–2.60)
Įvykių dažnumas
RR=1.71 (1.44–2.04)
RR=1.00
OASIS study: total mortality
The OASIS study also supports the concept of diabetes as a CHD risk equivalent. This study is more generalizable than the Finnish East-West study since it was based in 6 different countries and has a larger population.
Reference:
Malmberg K, Yusuf S, Gerstein HC, Brown J, Zhao F, Hunt D, Piegas L, Calvin J, Keltai M, Budaj A. Impact of diabetes on long-term prognosis in patients with unstable angina and non-Q-wave myocardial infarction: results of the OASIS (Organization to Assess Strategies for Ischemic Syndromes) Registry. Circulation 2000;102: 3 6 9 12 15 18 21 24
Mėnesiai
Malmberg K et al. Circulation 2000;102:
©2000 Lippincott Williams & Wilkins.

38. Framingham tyrimas: širdies-kraujagyslių ligų rizika
Bet koks KV įvykis * *
Insultas
Protarpinis šlubavimas † * †
Širdies nepakankamumas *
vyrai
Koronarinė širdies liga † ‡
moterys ‡ MI *
Angina pectoris
Staigi mirtis
N/A †
Koronarinis mirštamumas † 1 2 3 4 5 6
Pagal amžių adaptuota rizika (1 = rizika nesergantiems diabetu)
Adapted from Kannel WB et al. Am Heart J 1990; 120:
*p<0.001 †p<0.05; ‡p<0.01; §p<0.1 (p values vs non-diabetics)

39. DECODE tyrimas: glikemija 2 val
DECODE tyrimas: glikemija 2 val. po valgio – pagrindinis mirštamumo rizikos faktorius
2.5
2.0
Reliatyvi rizika
1.5
11.1
The greater importance of acute prandial glucose peaks compared with fasting hyperglycaemia as a determinate of risk was particularly well illustrated by the recent DECODE study (Diabetes Epidemiology: Collaborative analysis Of Diagnostic Criteria in Europe). A retrospective meta-analysis of data from more than 25,000 individuals found that when stratified by level of fasting blood glucose, patients’ mortality risk increased with increasing blood glucose levels 2-hours after an oral glucose challenge. Conversely, when patients were stratified by 2-hour blood glucose levels there was no trend for increasing mortality risk with increasing fasting blood glucose levels. Thus, the major determinate of risk was post-challenge blood glucose level and not fasting blood glucose. This was true for non-diabetic individuals, those with impaired glucose tolerance and patients with diabetes.
1.0
<7.8
Glikemija 2 val. po
valgio (mmol/l)
<6.1
7.8
GN (mmol/l)
DECODE Study Group. Lancet 1999;354:617

40. Diabeto įtaka širdies-kraujagyslių ligų išeitims
The burden of diabetes on cardiovascular disease is clearly demonstrated here in the study from the Multiple Risk Factor Intervention Trial, which had the largest group of diabetics compared to about 355,000 nondiabetics who were followed for 6 years. Mortality was the outcome, and everyone knows that as the number of the classical risk factors -- smoking, hypercholesterolemia, or hypertension -- increase among those men, their risk of dying increased. In addition, we can see that from the diabetics in that study 2 things are obvious. One is that for any number of risk factors, more of them died over those 6 years. Second is that the slope of these 2 lines is parallel, and that means that there was nothing qualitatively different about the impact of any of the major risk factors in the diabetic vs the nondiabetic population. The difference was all the other things that happened to our diabetics.
Kiti rizikos faktoriai: hipertenzija, rūkymas, dislipidemija

42. CD ir hipertenzija

43. 1 mmol/L padidėjimas = 7 mmHg sistolinio AKS padidėjimui
Glikemija 2 val. po valgio ir sistolinis kraujospūdis: mirtingumo rizika
1 mmol/L padidėjimas = 7 mmHg sistolinio AKS padidėjimui
Postprandial glucose is a continuous risk factor for all-cause mortality, like many CV risk factors, and thus can be directly compared to them.
For example, the CV risk related to a 1 mmol/L increase in 2-hour prandial glucose corresponds to a 7 mmHg increase in systolic blood pressure.
1. Tuomilehto J. Pers. comm.
1. Tuomilehto J. Pers. comm.

44. CD ir arterinė hipertenzija
Cukrinis diabetas
Arterinė hipertenzija
80 % miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų
>70 % sergančiųjų CD diagnozuojama arterinė hipertenzija
atsparumo insulinui sukelta hipertenzija
diabetinė nefropatija
nutukimas, amžius
Dažnai susijusi su sutrikusia gliukozės tolerancija, rezistentiškumu insulinui, nutukimu
Neretai išsivysto diabetas
Kai kurie antihipertenziniai vaistai didina riziką susirgti CD

45. Rezistentiškumas insulinui ir arterinė hipertenzija
Insulino poveikiai
anti-natriuretinis efektas
simpatinės nervų sistemos aktyvacija
Hyperglikemijos ir insulino sąlygota renino- angiotenzino sistemos aktyvacija

46. CD ir IŠL
Nebyli išemija ( % ir 1- 4%), asimptominiai MI, staigios mirtys, “died in bed” sindromas
Nepakankamas IŠL gydymas (heparinai, trombolitikai, intervencinės procedūros)

48. CD ir širdies nepakankamumas

49. CD ir širdies nepakankamumas
Sergant CD ŠN dažnesnis vyrams 2 k., moterims 5 k.
Diabetinė kardiomiopatija
Insulinas ir ŠN – gerina miokardo funkciją, bet mirštamumas ?
Tiazolidinedionai kontraindikuotini esant III – IV funkcinės klasės ŠN
AKF-inhibitoriai ir glikemiją reguliojantys medikamentai – hipoglikemija pradedant AKFI

50. Diabetinė kardiomiopatija
Įrodymai
Diastolinė disfunkcija
Sistolinė disfunkcija
Struktūriniai pokyčiai – perivaskulinė ir/ar intersticinė fibrozė

51. Diabetinė kardiomiopatija - mechanizmai
Marwick, T H Heart 2006;92:
Diabetinė kardiomiopatija
Rezistentiškumas insulinui
Metaboliniai pokyčiai
Miokardo fibrozė
Širdies autonominė neuropatija
Smulkiųjų kraujagyslių liga

52. Rizikos veiksnių kontrolė - gydymas
Tikslas – sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką
Gyvenimo būdo korekcija
Glikemijos kontrolė
Metabolinė kontrolė
AKS kontrolė
Širdies ir kraujagyslių ligų (IŠL, ŠN) prevencija ir gydymas

53. Gyvenimo būdo korekcija
Fizinis aktyvumas (30 min. 5 k./sav.)
Svorio kontrolė
1500 kcal/d
Riebalai – %
Kūno svoriui sumažėjus 5 kg HbA1c sumažėja 2 %
Europos kardiologų draugijos diabeto, prediabeto ir širdies kraujagyslių ligų gydymo gairės, 2007

54. Metabolinė kontrolė

55. Metabolinės kontrolės tiksliniai rodikliai
ADA
IDF
ACE
HbA1c
<7,0%
<6,5% GN
mmol/l
4,4-6,7
<6,0
GpV -
<7,5
7,8
Europos kardiologų draugijos diabeto, prediabeto ir širdies kraujagyslių ligų gydymo gairės, 2007

56. Glikemijos kontrolė ir makrovaskulinės ligos
Studijų metaanalizė: 1 ir 2 tipo CD

57. GLIKEMIJOS KONTROLĖ IR KOMPLIKACIJŲ RIZIKA
UKPDS 33: Lancet (1998) 352,

60. Svarbu
Ankstyvas laipsniškas medikamentinis gydymas siekiant normoglikemijos
Ankstyvas gydymas vaistų kombinacijomis siekiant maksimalaus efektyvumo bei mažinant šalutinių poveikių pasireiškimą;
Ankstyvas gydymas insulinu, jei peroraliniais medikamentais nepavyksta pasiekti tikslo ar išlieka dideli glikemijos po valgio svyravimai
Metforminas – pirmo pasirinkimo vaistas esant viršsvoriui (Rekomendacijų klasė IIa, įrodymų lygis B)

61. Gydymo vaistų kombinacijomis privalumai
Skirtingi veikimo mechanizmai, didesnis efektyvumas
Įvairios patologijos korekcija
Vidutinė medikamento dozė – 80% max poveikio, minimalūs šalutiniai reiškiniai

62. Medikamentai Privalumai Įspėjimai Insulinas taip
Metforminas taip sutrikusi inkstų f-ja
Sulfonylurea taip širdies k-kanalai ?
Alfa-glukosidazės-
inhibitoriai taip
Glitazonai ? ŠN
Glinidai ?

63. Medikamentų efektyvumas
Medikamentas Vid. sumažina HbAlc (%)
Alfa-glucosidaės
inhibitoriai
Biguanidai
Glitazonai
Sulphonylurea
Glinidai
Insulinas
Standl et al, Diabetologia(2003) 46 Suppl1:30-36

64. Gydymas atsižvelgiant į metabolinę situaciją
Hiperglikemija po valgio
Hiperglikemija nevalgius
Alfa-glukosidazės-
inhibitoriai
Trumpo veikimo sulfonylureos preparatai
Trumpo veikimo insulinas ar insulino analogai
Biguanidai
Ilgo veikimo sulfonylureos preparatai, glitazonai
Ilgo veikimo insulinas ar insulino analogai

65. Gydymas atsižvelgiant į metabolinę situaciją
Atsparumas insulinui
Insulino trūkumas
Biguanidai
Glitazonai
Alfa-glukosidazės-
inhibitoriai
Sulfonylureos preparatai
Glinidai
Insulinas

66. Dislipidemijos kontrolė

67. Gydymo principai
Statinai – pirmo pasirinkimo vaistas mažinant MTL koncentraciją sergant CD
Esant CD ir širdies ir kraujagyslių ligai statinai turi būti skiriami nepaisant išeities MTL siekiant <1,8-2,0 mmol/l
CD be širdies ir kraujagyslių ligų - statinai skiriami, kai bendras cholesterolis >3,5 mmol/l siekiant sumažinti %
Išliekant hipertrigliceridemijai >2 mmol/l didinama statinų dozė. Atskirais atvejais skiriamas ezetimibas, fibratai.
Europos kardiologų draugijos diabeto, prediabeto ir
širdies kraujagyslių ligų gydymo gairės, 2007

69. Hipertenzijos kontrolė

70. AKS kontrolės tyrimas Su diabetu susiję galutinės išeitys 24% p=0.0046
1148 CD sergantys ligoniai
Griežta AKS kontrolė – 140/82 mm/Hg
Su diabetu susiję galutinės išeitys 24% p=0.0046
Su diabetu susiję mirtys % p=0.019
Insultas % p=0.013
Mikrovaskulinės ligos % p=0.0092
Širdies nepakankamumas % p=0.0043
Progresuojanti retinopatija % p=0.0038
Regėjimo pablogėjimas % p=0.0036

71. Gydymo tikslai AKS <130/80 mmHg (IB)
Padidinto AKS sumažinimas = kardiovaskulinės rizikos sumažinimas (IA)
Diabetu sergantiems pacientams paprastai reikia skirti kelių vaistų derinį (IA)
Diabetu sergantiems pacientams būtinai turi būti skiriamas RAS inhibitorius (IA)
Mikroalbuminurijos nustatymas, AKF-inhibitorių ir angiotenzino II receptorių blokatorių skyrimas sumažina mikro ir makrokraujagyslinių komplikacijų skaičių (IA)

72. Studijos RAAS blokada geriau nei KKB Inkstų funkcijos monitoravimas
Metaboliniai poveikiai – ß-blokatoriai ir tiazidai didina 2 tipo CD riziką (CAPPP, ALLHAT, ASCOT)
ß-blokatoriai ir tiazidai nemažina centrinio kraujo spaudimo. Tai gali pašalinti apsauginį kardiovaskulinį poveikį (ASCOT)

73. 2 tipo CD ir hipertenzijos gydymo tikslai
HbAIC (DCCT standartas)
% hemoglobinas
6,5
Gliukozės kiekis veninio kraujo plazmoje
Nevalgius/prieš valgį (mmol/l)
2 val.po valgio (mmol/l)
6,0
<7,5
Arterinis kraujo spaudimas
mm Hg st.
130/80
Bendras cholesterolis
mmol/l
<4,5
<4,0
MTL-cholesterolis
<2,5
1.8
Triglyceridai
<1,7
Europos kardiologų draugijos diabeto, prediabeto ir širdies kraujagyslių ligų gydymo gairės, 2007

77. Steno 2 tyrimas: pasiekti gydymo tikslai

78. Širdies ir kraujagyslių ligų prevencija
Būtina koreguoti visus rizikos faktorius
Pacientai, kuriems nustatyta širdies ir/ar kraujagyslių liga
Asmenys, turintys padidintą širdies ir kraujagyslių ligų riziką:
Mirties dėl širdies ir kraujagyslių ligų rizika ≥5% per 10 m. (nustatyti keli rizikos faktoriai)
2 tipo diabetas ar 1 tipo diabetas su mikroalbuminurija
Ženkliai padidintas vienas rizikos faktorius ypač esant organų pažeidimui

79. Širdies ir kraujagyslių ligų rizikos balų lentelės
10 m. širdies ir kraujagyslių ligų rizika didelės rizikos Europos regionuose
10 m. širdies ir kraujagyslių ligų rizika mažos rizikos Europos regionuose
EKD Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos gairės, 2007

80. Širdį apsaugantys medikamentai
Greta AKS mažinančių, dislipidemiją, glikemiją koreguojančių medikamentų
Aspirinas – visiems, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, asmenims, turintiems didelę riziką (>10%)
ß-blokatoriai – po MI, ŠN
AKF-inhibitoriai – KS disfunkcija, CD + hipertenzija ar nefropatija
Antikoaguliantai esant padidintai trombembolijų rizikai, ypač PV

83. E. Standl

84. Ačiū už dėmesį