Paruošė Prof. dr. A. Paškevičius

Paruošė Prof. dr. A. Paškevičius
Finansų valdymas Paruošė Prof. dr. A. Paškevičius

ĮŽANGA Apie kursą Kurso organizavimas Internetinis puslapis

Įžanga Ryšys su kitais mokslais Bendrovės finansų kurso specifika JAV ir Europoje Praktiniai įgūdžiai Kalkuliatoriai “Xy” “log”

WEB Site

Egzaminų centrą rasite

TURINYS Tema 1 Įvadas į Finansų valdymą Tema 2 Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai Tema 3 Finansinių ataskaitų nagrinėjimas Tema 4 Ilgalaikio finansavimo planavimas ir bendras augimas Tema 5 Vertės nustatymas: Pinigų laiko vertė Tema 6 Diskontuotų pinigų srautų vertė Tema 7 Palūkanų normos ir obligacijų vertinimas Tema 8 Akcijų vertinimas

Tema 1 Įvadas į finansų valdymą
Temos struktūra 1.1 Įmonės finansai ir finansų vadovas 1.2 Verslo organizavimo formos 1.3 Finansų valdymo tikslai 1.4 Atstovavimo problemos ir bendrovės kontrolė 1.5 Finansų rinkos ir akcinė bendrovė Pirmosios temos , kuri vadinasi ‘įvadas i finansų valdymą’, struktūra jums pateikta šioje skaidrėje. Šiandien aptarsime kas t.y. Įmonės finansai, koks finansininko vaidmuo įmonės veikloje. Bendrais bruožais išsiaiškinsime biznio organizavimo formas bei finansų valdymo tikslus. Turime aptarti atstovavimo akcininkų interesams problemas bei bendrovės kontroliavimo klausimus. Taip pat, apžvelgsime finansų rinkas, pagrindinius jos bruožus ir veikimo ypatumus.

1.1 Bendrovės finansai ir finansų vadovas
Bendrovės finansai - kas tai? Kokių ilgalaikių investicijų reikia? 2. Kur gauti ilgalaikį finansavimą investicijoms apmokėti? 3. Kaip turi būti organizuojama kasdieninė finansinė veikla: kada pinigai gaunami iš pirkėjų, kada sumokama tiekėjams?

The Financial Manager

Akcininkai tiesiogiai nedalyvauja kasdieniniame sprendimų priėmime Pasamdyti vadovai atstovauja savininkų interesus jų naudai Finansų vice-prezidentas atsakingas už Finansų ir Apskaitos valdymo sritis Apskaitos padaliniai tvarko sąnaudų, mokesčių ir valdymo apskaitą bei rengia finansinę atskaitomybę Finansų padaliniai yra atsakingi už mokėjimų ir kreditų valdymą, finansinį planavimą ir kapitalo investavimą

Finansų valdymo sprendimai: Kapitalo investavimas Kapitalo struktūra Apyvartinio kapitalo valdymas Kapitalo investavimas – įmonės ilgalaikio turto įsigijimo planavimo ir valdymo procesas. Pagrindiniai elementai: pinigų srautų dydžio, periodiškumo ir rizikos įvertinimas. Kapitalo formavimas. Pirmasis klausimas siejasi su ilgalaikėmis investicijomis. Firmos ilgalaikių investicijų planavimas ir valdymas vadinamas kapitalo formavimu. (Capital budgeting). Formuodamas kapitalą, finansininkas stengiasi identifikuoti (nustatyti) investicines galimybes tokias, kurios generuotų didesnę naudą, negu buvo išleista lėšų joms įsigyti. Paprasčiau kalbant, tai reiškia, kad turimo turto generuojami pinigų srautai turi viršyti to turto įsigijimo sąnaudas. Taigi, planuojant investicinius projektus, finansininkas turi atsižvelgti ne tik į planuojamų gauti pinigų kiekį, bet taip pat į tai kada ir su kokia tikimybe bus gauti pinigai. Pinigų srautų ateityje dydžio, periodiškumo ir rizikos įvertinimas yra kapitalo formavimo esmė. Faktiškai, kai sekančiose mūsų studijų temose kalbėsime apie verslo sprendimų vertinimą, pinigų srautų dydžio, periodiškumo ir rizikos vertinimas bus pats svarbiausias dalykas, kurį turime nustatyti, įvertinti ir žinoti. Kapitalo struktūra. Antras klausimas , į kurį finansininkas turi atsakyti, tai kokiais būdais bus įsigyjamas ir valdomas ilgalaikis finansavimas, kuris reikalingas ilgalaikėms investicijoms palaikyti ir užtikrinti. Firmos kapitalo struktūra, tai specifinis, tam tikras firmos skolų ir nuosavybės santykis, kurį firma naudoja savo finansinei veiklai vykdyti. Šioje vietoje finansininkas turi rūpintis dviem dalykais: Pirma – kiek firma turi pasiskolinti t.y. Koks skolų ir nuosavybės santykis yra geriausias? Pažymetina, kad pasirinktas santykis įtakos du dalykus: riziką ir firmos vertę.Antra: koks yra pigiausias lėšų šaltinis? Firmos turi dideles kapitalo struktūros pasirinkimo galimybes.Ir klausimas , kuri kapitalo struktūra yra geresnė konkrečiai firmai, yra pagrindinė kapitalo struktūros formavimo problema. Spręsdamas kapitalo struktūros klausimus , finansininkas turi tiksliai nuspręsti kaip ir kur jis gaus pinigų savo veiklai vystyti ir investavimo procesams užtikrinti. Išlaidos susijusios su su ilgalaikio finansavimo gavimu gali būti labai žymios, didelės, todėl skirtingos finansavimo galimybės privalo būti atsargiai įvertintos. Taip pat, bendrovės skolinasi pinigus iš labai įvairių šaltinių, kartais labai egzotiškais būdais. Taigi, skolintojų ir skolinimosi būdų pasirinkimas yra dar vienas finansininko uždavinys. Apyvartinis kapitalas. Trečiasis klausimas apima apyvartinio kapitalo valdymą. Sąvoka apyvartinis kapitalas (working capital) Reiškia firmos trumpalaikį turtą ir trumpalaikius įsipareigojimus, tokius kaip pinigai priklausantys tiekėjams. Apyvartinio kapitalo valdymas yra kasdieninė finansininko veikla, tam kad būtų užtikrintas efektyvus resursų valdymas ir būtų išvengta staigių veiklos nutrūkimų. Keletas klausimų, kurie iškyla valdant apyvartinį kapitalą: Kiek pinigų ir atsargų reikia turėti? II.Ar turime parduoti kreditan? Jei taip, kokius terminus mes galime siūlyti, ir kokiems klientams juos galime pratęsti? III. Kaip mes ketiname gauti trumpalaikį finansavimą? Ar pirksime išsimokėtinai ar imsime trumpalaikį kreditą ir tiekėjams mokėsime grynais? |Jei mes skolinamės trumpam terminui, kur ir kaip mes tą darom? Čia yra tik keletas problemų pavyzdžių, kurios iškyla valdant apyvartinį kapitalą. Išvada.

Finansinis valdymas balanso požiūriu

Kapitalo investavimas Pinigų srautas ir apskaitinis pelnas Buhalterinis požiūris Pelno (nuostolio) ataskaita Pardavimai — Savikaina Pelnas Finansinis požiūris Piniginės įplaukos 0 — Piniginės išlaidos Grynasis pinigų srautas

Kapitalo investavimas Pinigų srautų periodiškumas Metai Produktas A Produktas B Viso

Kapitalo investavimas Pinigų srautų rizikos įvertinimas Pesimistinis Labiausiai Optimistinis įtikėtinas Europa 15 mln. 20 mln. 25 mln. Japonija 0,1 mln. 30 mln. 40 mln.

Kapitalo struktūra (finansinė struktūra) - tai ilgalaikių skolų ir nuosavybės santykis, kurį įmonės naudoja finansuodamos savo veiklą. Kokie pigiausi finansavimo šaltiniai? Koks optimalus skolos ir nuosavybės santykis? Kada ir kur skolintis? Apyvartinio kapitalo valdymas – tai trumpalaikio turto ir trumpalaikių įsipareigojimų valdymas. Kiek atsargų turi turėti įmonė? Kokia geriausia skolinimosi politika? Kur mes gausime trumpalaikes paskolas? Kapitalo formavimas. Pirmasis klausimas siejasi su ilgalaikėmis investicijomis. Firmos ilgalaikių investicijų planavimas ir valdymas vadinamas kapitalo formavimu. (Capital budgeting). Formuodamas kapitalą, finansininkas stengiasi identifikuoti (nustatyti) investicines galimybes tokias, kurios generuotų didesnę naudą, negu buvo išleista lėšų joms įsigyti. Paprasčiau kalbant, tai reiškia, kad turimo turto generuojami pinigų srautai turi viršyti to turto įsigijimo sąnaudas. Taigi, planuojant investicinius projektus, finansininkas turi atsižvelgti ne tik į planuojamų gauti pinigų kiekį, bet taip pat į tai kada ir su kokia tikimybe bus gauti pinigai. Pinigų srautų ateityje dydžio, periodiškumo ir rizikos įvertinimas yra kapitalo formavimo esmė. Faktiškai, kai sekančiose mūsų studijų temose kalbėsime apie verslo sprendimų vertinimą, pinigų srautų dydžio, periodiškumo ir rizikos vertinimas bus pats svarbiausias dalykas, kurį turime nustatyti, įvertinti ir žinoti. Kapitalo struktūra. Antras klausimas , į kurį finansininkas turi atsakyti, tai kokiais būdais bus įsigyjamas ir valdomas ilgalaikis finansavimas, kuris reikalingas ilgalaikėms investicijoms palaikyti ir užtikrinti. Firmos kapitalo struktūra, tai specifinis, tam tikras firmos skolų ir nuosavybės santykis, kurį firma naudoja savo finansinei veiklai vykdyti. Šioje vietoje finansininkas turi rūpintis dviem dalykais: Pirma – kiek firma turi pasiskolinti t.y. Koks skolų ir nuosavybės santykis yra geriausias? Pažymetina, kad pasirinktas santykis įtakos du dalykus: riziką ir firmos vertę.Antra: koks yra pigiausias lėšų šaltinis? Firmos turi dideles kapitalo struktūros pasirinkimo galimybes.Ir klausimas , kuri kapitalo struktūra yra geresnė konkrečiai firmai, yra pagrindinė kapitalo struktūros formavimo problema. Spręsdamas kapitalo struktūros klausimus , finansininkas turi tiksliai nuspręsti kaip ir kur jis gaus pinigų savo veiklai vystyti ir investavimo procesams užtikrinti. Išlaidos susijusios su su ilgalaikio finansavimo gavimu gali būti labai žymios, didelės, todėl skirtingos finansavimo galimybės privalo būti atsargiai įvertintos. Taip pat, bendrovės skolinasi pinigus iš labai įvairių šaltinių, kartais labai egzotiškais būdais. Taigi, skolintojų ir skolinimosi būdų pasirinkimas yra dar vienas finansininko uždavinys. Apyvartinis kapitalas. Trečiasis klausimas apima apyvartinio kapitalo valdymą. Sąvoka apyvartinis kapitalas (working capital) Reiškia firmos trumpalaikį turtą ir trumpalaikius įsipareigojimus, tokius kaip pinigai priklausantys tiekėjams. Apyvartinio kapitalo valdymas yra kasdieninė finansininko veikla, tam kad būtų užtikrintas efektyvus resursų valdymas ir būtų išvengta staigių veiklos nutrūkimų. Keletas klausimų, kurie iškyla valdant apyvartinį kapitalą: Kiek pinigų ir atsargų reikia turėti? II.Ar turime parduoti kreditan? Jei taip, kokius terminus mes galime siūlyti, ir kokiems klientams juos galime pratęsti? III. Kaip mes ketiname gauti trumpalaikį finansavimą? Ar pirksime išsimokėtinai ar imsime trumpalaikį kreditą ir tiekėjams mokėsime grynais? |Jei mes skolinamės trumpam terminui, kur ir kaip mes tą darom? Čia yra tik keletas problemų pavyzdžių, kurios iškyla valdant apyvartinį kapitalą. Išvada.

Kapitalo struktūra: Kokie yra pigiausi finansavimo šaltiniai? Koks yra optimalus skolos-nuosavybės santykis? Kur ir kada įmonė gali gauti finansavimą?

1.1 Corporate Finance and the Financial Manager
Apyvartinio kapitalo valdymas: Kiek įmonė gali turėti atsargų? Kuri skolinimosi politika yra geriausia? Kur gauti trumpalaikį kreditą?

1.2 Verslo organizavimo formos
Individuali veikla – verslas priklausantis vienam asmeniui. Partnerystė (bendrija) – panašu į individualią veiklą, tik verslas priklauso vienam ar keliems individualiems savininkams (partneriams). Bendrovė - juridinis asmuo, kurio turtas yra atskirtas nuo savininkų turto, ir turi daugelį teisių ir pareigų kaip ir fizinis asmuo.

Individuali veikla (sole propietorship) Privalumai Paprasčiausias būdas pradėti verslą Mažiausiai reguliuojama verslo organizavimo forma Individualios įmonės savininkui atitenka visos pajamos ir pelnas Trūkumai Savininkas turi neribotą atsakomybę dėl verslo skolų Individualios įmonės veiklos laikotarpis yra apribotas savininko gyvenimo trukme Įmonės turto augimą riboja savininko asmeninis turtas Komplikuotas nuosavybės perleidimas

Bendrija Tikroji ūkinė bendrija – visi partneriai dalinasi pelną ir nuostolius; visi partneriai atsako visu savo turtu už įmonės patirtus nuostolius Komanditinė ūkinė bendrija – vienas ar daugiau tikrųjų narių valdo įmonę ir atsako visu savo turtu. Ribotos atsakomybės partneriai atsako tik ta suma, kurią įdėjo į įmonę ir nedalyvauja įmonės valdyme.

Bendrija Privalumai: daugiau nuosavo kapitalo galima pritraukti, negu individualios įmonės atveju; lengviau pradėti verslą (nors partnerių sutartis yra būtinas elementas) pajamos apmokestinamos tik vieną kartą Trūkumai: tikrieji bendrijos nariai už nuostolius atsako visu savo turtu; vienam partneriui mirus arba atsisakius veiklos bendrija išyra; žemas likvidumas

Akcinė Bendrovė Privalumai Nuosavybė (kapitalo dalis- akcijos) gali būti lengvai perleidžiama Bendrovės veikimo laikotarpis neribotas Akcininkai turi ribotą atsakomybę dėl bendrovės skolų Jei bendrovei reikia papildomo kapitalo, ji gali pritraukti investuotojus išleisdama naujas akcijas Trūkumai Sudėtinga reguliavimo sistema: daug priežiūros institucijų Dvigubas pajamų apmokestinimas: apmokestinamas bendrovės pelnas ir pinigai sumokėti akcininkams dividendų forma, yra apmokestinami kaip akcininkų pajamos.

Type of Company Company Country of Origin In Original Language Translated Bayerische Germany Aktiengesellschaft Corporation Moterenwerke AG Dornier GmBH Germany Gesellschaft mit Limited liability co Beschrankter Haftung Rolls-Royce PLC United Kingdom Public limited company Public limited co. Shell UK Ltd. United Kingdom Limited Corporation Unilever NV Netherlands Naamloze Vennootschap Joint stock co. Fiat SpA Italy Societa per Azioni Joint stock co. Volvo AB Sweden Aktiebolag Joint stock co. Peugot SA France Societe Anonyme Joint stock co.

1.3 FINANSŲ VALDYMO TIKSLAI
Išgyventi Išvengti finansinių sukrėtimų ir bankroto Sėkmingai konkuruoti Maksimizuoti pardavimus ar rinkos dalį Mažinti išlaidas Didinti pelną Išlaikyti pastovų pajamų augimą

1.3 FINANSŲ VALDYMO TIKSLAI
Trys lygiaverčiai finansų valdymo tikslai Didinti akcininkų turtą Didinti akcijų kainą Didinti firmos vertę

1.4 BENDROVĖS KONTROLĖ IR ATSTOVAVIMO PROBLEMA
Atstovavimo ryšiai ir valdymo tikslai Ryšiai atsirandantys tarp akcinės bendrovės akcininkų ir samdomų vadovų yra vadinami atstovavimo ryšiais. Ryšiai atsiranda, kai viena pusė (akcininkai) samdo kitą (vadovai) veikti jos vardu. Įmonės akcininkų ir įmonės vadovų interesų konflikto galimybė yra vadinama atstovavimo ryšių problema.

Atstovavimo išlaidos – tai išlaidos, kurios susidaro įmonės akcininkų ir įmonės vadovų interesų konflikto atveju. Tiesioginės atstovavimo išlaidos yra dviejų formų: išlaidos, kurios yra naudingos samdomiems vadovams ir nebūtinos akcininkų požiūriu; išlaidos, susijusios su būtinybe prižiūrėti samdomų vadovų veiklą. Netiesioginės atstovavimo išlaidos – tai prarastos arba neįgyvendintos galimybės.

Akcininkų interesų atstovavimo užtikrinimo mechanizmas: Valdymo kompensavimo sistemos Karjeros galimybės Direktorių taryba (Board of directors) Instituciniai investuotojai (Institutional Investors) Įgaliojimai (Proxy Contest) Bendrovės perėmimas (Takeover activity) Dalininkas (A stakeholder) – tai fizinis ar juridinis asmuo, nesantis nei bendrovės akcininku nei kreditoriumi, tačiau turintis teisę gauti dalį įmonėje sukuriamų pinigų srautų.

1.5 FINANSŲ RINKOS IR BENDROVĖ
Kokią įtaką finansų rinkos daro bendrovės finansams? Pinigų srautai į firmą ar iš jos Pinigų rinka ir kapitalo rinka Pirminė ir antrinė rinkos

Cash Flows to and from the Firm Pradėsime nuo firmos, kuri parduoda akcijas ir skolinasi pinigų ppaildomoms lėšoms bendrovės veiklai plėtoti. Piniginės lėšos patenka į bendrovę iš finansų rinkų Bendrovė investuoja lėšas i trumpalaikį ir ilgalaikį turtą. Šis naujasis turtas generuoja šiek tiek piniginių lėšų Tas lėšas naudojame mokesčiams sumokėti Likę pinigai grįžta į finansų rinkas kaip mokėjimai kreditoriams ir akcininkams. FINANSŲ RINKOS, KAIP IR KITOs rinkos yra tik būdas ir vieta kur susitinka pirkėjai ir pardavėjai. Finansų rinkoje vyksta skolos ir nuosavybės vertybinių popierių pirkimas ir pardavimas. Beabejo finansų rinkos skiriasi. Skirtumai pasireiškia dėl prekiaujamų vertybinių popierių tipo, vykdomos prekybos pobūdžio, dėl pirkėjų ir pardavėjų statuso ir vaidmens. Finansų rinkoms apibūdinti yra naudojami tokie terminai – pirminė ir antrinė rinkos. Akcijų ir obligacijoms finansų rinka veikia ir kaip pirminė ir kaip antrinė. Pirminė rinka apima vertybinių popierių pardavimą, kurį vykdo akcinė bendrovė arba vyriausybė. T.y. Pvz., naujai išleidžiamas akcijas akcinė bendrovė platina, populiariai kalbant pardavinėja viešo platinimo būdu. Paskelbia platinimo laikotarpį per kurį bet kas gali pasirašyti akcijų įsigijimo sutartį ir nusipirkti akcijų. Antrinė rinka tai tokia rinka, kai tie patys vertybiniai popieriai yra pardavinėjami po pirminio išplatinimo. PIRMINĖ RINKA. Pirminės rinkos sandorio metu akcinė bendrovė yra pardavėjas. Šio sandorio pasekoje akcinė bendrovė gauna lėšų, arba kaip finansininkai sako, pritraukia lėšas. Akcinė bendrovė dalyvauja dviejų tipų pirminės rinkos sandoriuose: viešo pasiūlymo ir privataus platinimo. Public offering arba private placement. Pagal įstatymus, viešam platinimui skirti vertybiniai popieriai turi būti užregistruoti Vertybinių ir Biržų komisijoje. JAV SEC, Lietuvoje VPK. Registravimas reikalauja atskleisti daug informacijos apie vertybinius popierius leidžiančią bendrovę prieš parduodant bet kokius vertybinius popierius. Viešo pasiūlymo sąnaudos gali būti labai didžiulės ir susijusios su apskaitos, juridiniais bei pardavimo klausimais. Nors dalinai sumažinti viešo pasiūlymo platinimo išlaidas ir išvengti reguliavimo reikalavimų, yra naudojamasi privataus platinimo būdu, kai skolos ir nuosavybės vertybiniai popieriai yra parduodami stambiems instituciniams investuotojams tokiems kaip gyvybės draudimo fondams ar kitokiems pasitikėjimo fondams. Tokie privataus platinimo būdu platinami vertybiniai popieriai nėra registruojami Vertybinių popierių komisijose ir nėra reikalaujama į platinimo procesus įtraukti platintojus – angliškai vadinamus underwriters. Tokias platintojų paslaugas teikia investiciniai bankai kurie specializuojasi viešo vertybinių popierių pardavimo srityje. Antrinė rinka. Antrinės rinkos veikimas sudaro salygas susitikti vertybinių popierių pardavėjui ir pirkėjui. Antrinė rinkas sudaro sąlygas perleisti akcinių bendrovių nuosavybę. Nors bendrovės tiesiogiai dalyvauja tik pirminės rinkos sandoriuose, kai pritraukinėja lėšas savo įmonėms, tačiau antrinė rinka lieka naudinga ir vertinga rinka didelėms bendrovėms. Priežastis yra ta, kad investuotojai žymiai mieliau investuoja į tokios bendrovės akcijas, kurias vėliau bus galima lengvai parduoti antrinėje rinkoje. Dilerinė ir aukcionų rinka Yra dvi antrinės rinkos rūšys: aukcionų tipo ir dilerių rinka. Apskritai, dileriai (tarpininkai) perka ir parduoda savo sąskaita, prisiimdami riziką sau. Jie nusiperka vertybinius popierius savo nuosavybėn. O brokeriai ir agentai suveda pirkėjus ir pardavėjus, bet faktiškai nėra vertybinių popierių savininkais. Ilgalaikių skolų ir akcijų dilerių rinka yra vadinama over-the-counter OTC rinka. (UŽBIRŽINĖ RINKA). Aukciono rinka skiriasi nuodilerių rinkos dviem dalykais. Pirmaiuis,a aukciono rinka arba birža turi savo fizinę buvimo vietą, kaip WALL STREET Niujorke. Antra, dilerinė rinka daugumą sandorių sudaro patys dileriai prekiaudami savo turimais vertybiniais popieriai. Svarbiausias aukciono rinkos tikslas suderinti ketinančių parduoti ir ketinančių pirkti duotus pavedimus. Dilerių vaidmuo labai ribotas. Daugumo JAV didelių bendrovių akcijomis prekiaujama organizuotose aukciono tipo rinkose. Didžiausia iš jų NYSE (niujorko birža), kurioje apskaitoma daugiau kaip ūį procentai visų aukciono rinkose prekiaujamų vertybinių popierių. Greta tradicinių vertybinių popieirų biržų, egzistuoja didlė OTC birža, kuri vadinasi NASDAQ Metais Nacionalinė dilerių ascociacija sukūrė elektroninė kotiravimo sistemą, kurią pavadino NASDAQ. Šioje rinkoje yra prekiaujama dvigubai didesniu akcinių bendrovių skaičiumi, bet prekybos apimtys yra mažesnės ir mažiau aktyviai prekiaujama. Yra pasaulyje daug stambių ir labai savrbių finansų rinkų. Pažymėtina London stock exchange, Tokyo stock exchange. Tas faktas , kad OTC rinkos neturi savo konkrečios prekybos vietos, nacionaliniai barjerai vis mažiau įtakoja finansų rinkų globalizaciją. Globalizacijos dėka finansų rinkos pasiekė tokį lygį, kad prekyba niekada nesustoja, ji keliauja aplink pasaulį. Listingavimas. Vertybiniai popieriai, kuriais prekiaujama organizuotoje rinkoje, vadinami listinguojamais biržoje. Tam kad jie taptų listinguojami, akcinė bendrovė turi atitikti tam tikrus kriterijus susijusius su turto dydžiu, akcininkų skaičiumi. Šie kriterijai skiriasi skirtingose biržose. Pavyzdžiui NYSE turi griežčiausius kriterijus JAV listinguojamoms bendrovėms. NYSE bendrovė turi turėti viešojoje apyvartoje šimtą milijonų akcijų, mažiausiai du tūkstančius akcininkų, kievienas akcinikas tuir turėti mažiausiai po ą00 akcijų. Yra nustatomi dar papildomi pajamų, turto ir laisvų akcijų skaičiaus reikalavimai.

Pirminė ir antrinė rinkos Pirminė rinka Pirminėje rinkoje pati akcinė bendrovė parduoda savo vertybinius popierius Pirminėje rinkoje akcinė bendrovė parduoda savo vertybinius popierius ir gauna lėšas savo veiklos finansavimui. pirminė vieša vertybinių popierių apyvarta (IPO) (Privalomas registravimas vertybinių popierių komisijoje ir platinama per FMĮ viešosios apyvartos tarpininkus) Uždaras platinimas Antrinė rinka Dileriai v.s Aukcionų rinka Prekyba bendrovių vertybiniais popieriais Listingavimas

Antrinė rinka Antrinė rinka – tai rinka, kurioje prekiaujama anksčiau išleistais vertybiniais popieriais ir kurioje vyksta prekyba tarp investitorių. Vertybinių popierių pirkimas-pardavimas antrinėje rinkoje reiškia, kad vienas vertybinių popierių savininkas ar kreditorius perleidžia juos kitam. Biržos tokios kaip Niujorko vertybinių popierių birža arba NASDAQ užbiržinės prekybos birža yra pagrindinė antrinės vertybinių popierių prekybos vieta.

Dileriai ir aukcionų rinkos Dilerių rinka yra tokia rinka, kurioje yra keletas prekiautojų turinčių konkretaus vertybinio popieriaus atsargas ir pasiruošusių šiuos vertybinius popierius pirkti nustatyta pirkimo kaina (bid) arba parduoti nustatyta pardavimo kaina (ask) Dilerių rinka, kurioje prekiaujama akcijomis bei ilgalaikiais skolos vertybiniais popieriais (obligacijomis) yra vadinama užbiržine rinka.

Aukcionų rinkos skiriasi nuo dilerių rinkų: prekybos vieta aukcionų rinkos pagrindinis tikslas yra susieti tuos asmenis, kurie nori pirkti su tais asmenimis, kurie nori parduoti. Listingavimas Akcijos, kuriomis prekiaujama organizuotoje biržoje, vadinamos listinguojamomis toje biržoje Listingavimo reikalavimai: Rinkos vertė Akcininkų skaičius Minimali apyvarta Minimalus turtas Kiti reikalavimai

Tema 2 . Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai
Prof. dr. A Paškevičius

Finansinės ataskaitos ir pinigų srautai
2.1 Balansas (balance sheet) 2.2 Pelno-nuostolio ataskaita (The Income Statement) 2.3 Pinigų srautai (Cash flow)

Balansas

Balansas- kairioji pusė
Ilgalaikiam turtui priskiriamas toks turtas, kurio naudojimo terminas yra ilgesnis negu 1 metai (materialusis - pastatai, mašinos, kompiuteriai; nematerialusis – prekybos ženklai ar patentai; finansinis - akcijos, obligacijos ir kt.) Trumpalaikiam turtui priskiriama – atsargos, pinigai, per metus gautinos sumos

Balansas – dešinioji pusė
Įsipareigojimai – skirstomi į ilgalaikius ir trumpalaikius Trumpalaikiai įsipareigojimai, kaip ir trumpalaikis turtas, yra trumpesnio nei 1 metų laikotarpio. Tai reiškia jie bus apmokėti per metus laiko. Ilgalaikiai įsipareigojimai tai tokios sumos, kurios bus apmokėtos daugiau nei po 1 metų. Nuosavybė – akcininkams priklausantis turtas ir uždirbtas pelnas ar nuostolis

Balansas Elementai Turtas (trumpalaikis ir ilgalaikis)
Įsipareigojimai (trumpalaikiai ir ilgalaikiai) Savininkų nuosavybė Turtas Įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė Trumpalaikis turtas 400 Trumpalaikiai įsipareigojimai 150 Ilgalaikis turtas 600 Ilgalaikiai įsipareigojimai 200 Savininkų nuosavybė Visas turtas 1000 Visi įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė Kiek yra nuosavybės? Kiek yra grynojo apyvartinio kapitalo?

Balansas Turtas Įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė
Trumpalaikis turtas 400 Trumpalaikiai įsipareigojimai 150 Ilgalaikis turtas 600 Ilgalaikiai įsipareigojimai 200 Savininkų nuosavybė 650 Visas turtas 1000 Visi įsipareigojimai ir savininkų nuosavybė Savininkų nuosavybė = 1000 – ( ) =650 Grynasis apyvartinis kapitalas = = 250

Balansas Turtas Prad. Pab. Įsipareigojimai ir nuosavybė
Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai Pinigai 104 160 Mokėtinos sumos 232 266 Gautinos sumos 455 688 Apmokėtini vekseliai 196 123 Atsargos 553 555 Viso trumpalaikių įsipareigojimų 428 389 Viso trumpalaikio turto 1112 1403 Ilgalaikės skolos 408 454 Ilgalaikis turtas Savininkų nuosavybė Pastatai ir įrengimai 1644 1709 Paprastosios akcijos ir akcijų priedai 600 640 Nepaskirstytas pelnas 1320 1629 Viso savininkų nuosavybės 1920 2269 Viso turtas 2756 3112 Viso įsipareigojimai ir nuosavybė

Balansas Pagrindinės sąvokos Likvidumas Grynasis apyvartinis kapitalas
Trumpalaikis turtas minus trumpalaikiai įsipareigojimai Skolos v.s. Nuosavybė Rinkos vertė v.s. buhalterinė vertė

Likvidumo dimensijos Likvidumas – tai turto pavertimas pinigais, turintis du aspektus laiką ir kainą. Likvidus turtas - tas turtas, kurį greitai ir nesumažinę kainos paverčiame absoliučiai likvidžiu turtu – pinigais. Turtas ir įsipareigojimai balanse pateikiami pagal likvidumo laipsnį laiko atžvilgiu - mažėjančia likvidumo tvarka. Labai likvidus turtas generuoja labai mažas pajamas. Pvz. palūkanos už pinigų laikymą sąskaitoje.

Rinkos vertė v.s. Buhalterinė vertė
GAAP – generally Accepted Accountig Principles (GAAP) Pagal GAAP – paprastai naudojama historical cost (įsigijimo vertė t.t. buhalterinė vertė) Ilgalaikio turto vertinimo atveju buhalterinė ir rinkos vertės gali žymiai skirtis Trumpalaikio turto buhalterinės ir rinkos vertės skirtumai nedideli.

Pajamos – Išlaidos = Pelnas
Pelno ataskaita Pelno (nuostolių) ataskaitos komponentai: Pajamos Sąnaudos Piniginės ir nepiniginės sąnaudos Kintamosios ir pastovios sąnaudos Grynasis pelnas Pelnas akcijai Dividendai Pajamos – Išlaidos = Pelnas

Pelno ataskaita Pardavimai ir paslaugos 1509 Savikaina 750
Nusidėvėjimas 65 Pelnas prieš apmokestinimą (EBIT) 694 Palūkanos 70 Apmokestinamosios pajamos 624 Mokesčiai 212 Grynasis pelnas 412 Dividendai 103 Nepaskirstyto pelno padidėjimas 309 Pelno / nuostolio ataskaitose pirmiausia yra parodomos pajamos gautos iš pagrindinės veiklos ir sąnaudos patirtos pagrindinei veiklai atlikti. Sekančios dalys apima finansines išlaidas t.y. tokias, kaip mokėtinos palūkanos. Mokėtini mokesčiai rodomi atskirai. O paskutinėje dalyje pateikiamas (vadinamojoje bottom line) paskutinysis apskaitinis vienetas t.y. grynasis pelnas. Grynasis pelnas dažnai yra išreiškiamas pelno vienai akcijai apskaičiuojamuoju dydžiu (angliškas atitikmuo – Earnings per share – EPS) arba dividendų tenkančių vienai akcijai vertine išraiška. Skirtumas tarp grynojo pelno ir sumokėtų dividendų yra nepaskirstytasis pelnas gautas ataskaitiniu laikotarpiu. Šį gautą skaičių (nepaskirtytąjį rezultatą) pridėję prie sukaupto pelno praeitais laikotarpiais, gautume skaičių esantį balanse, kuris vadinamas nepaskirstytas pelnas (nuostolis). Paskaičiuojame EPS ir DPS. Sąlyga. Įsivaizduokime, kad US. Corporation yra išleidusi 200 milijonų akcijų 2002 metų pabaigoje. Remiantis lentelėje pateiktais duomenimis paskaičiuokime EPS ir dividendus tenkančius vienai akcijai. Sprendimas 1. Kadangi iš Pelno atskaitos žinome, kad Grynasis pelans sudarė 412 mln dolerių per metus. Viso dividendų buvo išmokėta 103 mln dolerių. Kadangi žinome, kad metų pabaigoje išleistų akcijų skaičius buvo 200 mln akcijų, galime apskaičiuoti Pelną tenkatį vienai akcijai ir dividendus tenkančius vienai akcijai.

Pelno ataskaita Finansininkas nagrinėdamas pelno ataskaitą turi įvertinti tris svarbius dalykus: GAAP arba TAS Pinigines ir nepinigines įmokas/išmokas Kintamas ir pastovias išlaidas TAS ir pelno ataskaita. Pelno / nuostolių ataskaita parengta pagal Tarptautinius apskaitos standartus fiksuoja pajamas tada, kai jos atsiranda. Tai yra, nebūtinai tada, kai įplaukia grynieji pinigai. Egzistuoja tokia pagrindinė taisyklė : pajamas reikia pripažinti tuomet, kai pajamų uždirbimo procesas yra iš esmės užbaigtas ir kai patikimai galima nustatyti prekių ar paslaugų pardavimo (realizavimo) vertę arba kai prekių ar paslaugų apsikeitimo vertė yra žinoma. Praktikoje šis principas reiškia, kad pajamos yra pripažįstatmo uždirbtomis prekių ar paslaugų pardavimo momentu, kuris nebūtinai turi sutapti su apmokėjimu. Sąnaudos pelno nuostolių ataskaitoje rodomos remiantis suderinamumo principu. Šis principas reiškia, kad pirmiausia pajamos pripažįstamos jų “uždirbimo” momentu kaip paaiškinta anksčiau, o paskui nustatomos sąnaudos, patirtos toms pajamoms uždirbti. Taigi, jei mes pagaminome prekę ir ją paradvėme skolon, tai pajamos bus pripažįstamos jų pardavimo momentu. Sąnaudos patirtos tos prekės gamybai bus pripažintos tuo pačiu metu – pardavimo momentu. Išvadoje, faktiškai pinigų srautai gali atsirasti šiek tiek skirtingu metu. Tokių apskaitos principų pasekoje akivaizdu, kad pelno ataskaita gali visiškai nerodyti faktinių pinigų srautų įplaukų ar išmokų, kurie atsiranda tam tikru laikotarpiu. Toliau: Nepiniginiai elementai

Piniginės ir nepiniginės įmokos/išmokos
Nepiniginės išlaidos - tai tokios išlaidos, kurios patiriamos uždirbant pajamas, ir kurios tiesiogiai neįtakoja pinigų srauto pvz. nusidėvėjimas, vertės sumažinimas Nusidėvėjimas – apskaitinis vienetas, bet ne realiai išmokėti pinigai. Realus išmokėjimas atsiras, kai ilgalaikis turtas bus parduotas. Nepiniginiai elementai Pagrindinė prižastis dėl ko skiriasi apskaitinis pelnas ir ir pinigų srautai yra ta, kad pelno ataskaita apima nepiniginius elementus. Svarbiausias iš jų - nusidėvėjimas.

Pvz. Pelno/nuostolių ataskaita
Nepiniginės išmokos Pardavimai ir paslaugos 1509 Savikaina 750 Nusidėvėjimas 1000 Pelnas prieš apmokestinimą (EBIT) (241) Palūkanos 50 Apmokestinamosios pajamos (291) Mokesčiai Grynasis pelnas Grynasis pinigų srautas = = 709

2.2 Pelno / nuostolių ataskaita
Kintamos ir pastovios išlaidos Lūžio taškas (100 vnt) Pardavimai (100 vnt x €100=10.000 10.000 Kintamosios išlaidos (100units x €80= =8.000 8.000 Pastovios išlaidos 2.000 Grynasis pelnas

2.2 Pelno / nuostolių ataskaita
Kintamos ir pastovios išlaidos Lūžio taškas (80 vnt) Pardavimai (80 vnt x €100=€8.000 8.000 Kintamosios išlaidos (80vnt x €80= =€6.400 6.400 Pastovios išlaidos 2.000 Grynasis pelnas -400

Pelno ataskaita Rodikliai, kuriais matuojamas pelningumas:
EPS ( earnings per share ) – pelnas tenkantis vienai akcijai Pelnas akcijai (EPS) = Grynasis pelnas / Akcijų skaičius Pelnas akcijai (EPS) = 412 / 200 = 2.06 Dividends per share- dividendai tenkantys vienai akcijai Dividendai akcijai =Viso dividendų/Akcijų skaičius Dividendai akcijai = 103 / 200 = 0.515 Net income – grynasis pelnas

2.3 Pinigų srautai JAV– Pinigų srautų standartinė ataskaita
ES – Nėra standartinės pinigų srautų ataskaitos Lietuva – TAS, VAS ir kt. Kitos pinigų srautų ataskaitos -

Tema 3 Finansinių ataskaitų nagrinėjimas
Temos struktūra 3.1 Detalesnis finansinių ataskaitų ir pinigų srautų nagrinėjimas 3.2 Standartizuotos finansinės ataskaitos Koeficientinė analizė Du Pont lygybė 3.5 Finansinės informacijos naudojimas

3.1. Detalesnis finansinių ataskaitų ir pinigų srautų nagrinėjimas
Balansas Turtas 2010 2011 Pokytis Trumpalaikis turtas Pinigai 84 98 +14 Gautinos sumos 165 188 +23 Atsargos 393 422 +29 Trumpalaikis turtas iš viso 642 708 +66 Ilgalaikis turtas Pastatai ir įrengimai 2.731 2.880 +149 Turtas iš viso 3.373 3.588 +215

Įsipareigojimai ir nuosavybė 2010 2011 Pokytis Trumpalaikiai įsipareigojimai Mokėtinos sumos 312 344 +32 Mokėtini vekseliai 231 196 -35 Trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso 543 540 -3 Ilgalaikės skolos 531 457 -74 Akcininkų nuosavybė Paprastosios akcijos ir akcijų priedai 500 550 +50 Nepaskirstytasis pelnas 1.799 2.041 +242 Nuosavybė iš viso 2.299 2.591 +292 Įsipareigojimai ir nuosavybė iš viso 3.373 3.588 +215

Pinigų šaltiniai Mokėtinų sumų padidėjimas 32 Paprastųjų akcijų padidėjimas 50 Nepaskirstytojo pelno padidėjimas 242 Pinigų šaltiniai iš viso 324 Pinigų panaudojimas Gautinų sumų padidėjimas 23 Atsargų padidėjimas 29 Mokėtinų vekselių sumažėjimas 35 Ilgalaikių skolų sumažėjimas 74 Ilgalaikio turto įsigijimai 149 Pinigų panaudojimas iš viso 310 Grynųjų pinigų pasikeitimas 14

2011 m. Pelno nuostolių ataskaita Pardavimai 2.311 Sąnaudos 1.344 Nusidėvėjimas 276 Pelnas neatskaičius palūkanų ir mokesčių 691 Sumokėtos palūkanos 141 Apmokestinamos pajamos 550 Mokesčiai 187 Grynasis pelnas 363 Dividendai 121 Nepaskirstytas pelnas 242

3.1 Detalesnis finansinių ataskaitų ir pinigų srautų nagrinėjimas
2011 m. Pinigų srautų ataskaita Pinigai metų pradžioje 84 Pinigų srautas iš veiklos Grynasis pelnas + 363 Nusidėvėjimas + 276 Mokėtinų sumų padidėjimas + 32 Gautinų sumų padidėjimas 23 Atsargų padidėjimas 29 Grynas pinigų srautas iš veiklos + 619 Pinigų srautas iš investicinės veiklos Ilgalaikio turto įsigijimai 425 Grynas pinigų srautas iš investicinės veiklos

2011m. Pinigų srautų ataskaita Pinigų srautas iš finansinės veiklos Mokėtinų vekselių sumažėjimas 35 Ilgalaikių skolų sumažėjimas 74 Išmokėti dividendai 121 Akcinio kapitalo padidėjimas + 50 Grynas pinigų srautas iš finansinės veiklos 180 Grynas pinigų srautas + 14 Pinigai metų pabaigoje 98

Pinigų srautų ataskaita Pagrindinė veikla + Net income Grynasis pelnas + Depreciation Nusidėvėjimas + (–) Any decrease (increase) in current assets (except cash) + (–) Sumažėjimas (padidėjimas) tr. turto (išskyrus pinigus) + (–) Increase (decrease) in accounts payable + (–) padidėjimas (sumažėjimas) mokėtinų sumų Investicinė veikla + Beginning fixed assets Ilgalaikis turtas pradžioje – Ending fixed assets Ilgalaikis turtas pabaigoje – Depreciation Nusidėvėjimas Finansinė veikla + (–) Increase (decrease) in notes payable + (–) Padidėjimas (sumažėjimas) mokėtini vekseliai + (–) Increase (decrease) in long-term debt + (–) Padidėjimas (sumažėjimas) ilgalaikių skolų + Increase in common stock + Padidėjimas akcinio kapitalo – Dividends paid (sumokėti dividendai)

3.2 Standartizuotos finansinės ataskaitos
Bendro dydžio balansas Turtas 2010 2011 Pokytis Trumpalaikis turtas Pinigai 2,5% 2,7% +0,2% Gautinos sumos 4,9% 5,2% +0,3% Atsargos 11,7% 11,8% +0,1% Trumpalaikis turtas iš viso 19,1% 19,7% +0,6% Ilgalaikis turtas Pastatai ir įrengimai 80,9% 80,3% - 0,6% Turtas iš viso 100,0% 0,0%

Bendro dydžio balansas Įsipareigojimai ir nuosavybė 2010 2011 Pokytis Trumpalaikiai įsipareigojimai Mokėtinos sumos 9,2% 9,6% + 0,4% Mokėtini vekseliai 6,8% 5,5% - 1,3% Trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso 16,0% 15,1% - 0,9% Ilgalaikės skolos 15,7% 12,7% - 3,0% Akcininkų nuosavybė Paprastosios akcijos ir akcijų priedai 14,8% 15,3% + 0,5% Nepaskirstytasis pelnas 53,3% 56,9% + 3,6% Nuosavybė iš viso 68,1% 72,2% + 4,1% Įsipareigojimai ir nuosavybė iš viso 100,0% 0,0%

Bendro dydžio pelno nuostolių ataskaita Pardavimai 100,0% Sąnaudos 58,2% Nusidėvėjimas 11,9% Pelnas neatskaičius palūkanų ir mokesčių 29,9% Sumokėtos palūkanos 6,1% Apmokestinamos pajamos 23,8% Mokesčiai 8,1% Grynasis pelnas 15,7% Dividendai 5,2% Nepaskirstytas pelnas 10,5%

Bazinių metų balansas Turtas 2010 2011 Pokytis Trumpalaikis turtas Pinigai 84 98 1,17 Gautinos sumos 165 188 1,14 Atsargos +393 +422 1,07 Trumpalaikis turtas iš viso 642 708 1,10 Ilgalaikis turtas Pastatai ir įrengimai 2.731 2.880 1,05 Turtas iš viso 3.373 3.588 1,06

Bazinių metų balansas Įsipareigojimai ir nuosavybė 2010 2011 Pokytis Trumpalaikiai įsipareigojimai Mokėtinos sumos 312 344 1,10 Mokėtini vekseliai 231 196 0,85 Trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso 543 540 0,99 Ilgalaikės skolos 531 457 0,86 Akcininkų nuosavybė Paprastosios akcijos ir akcijų priedai 500 550 Nepaskirstytasis pelnas 1.799 2.041 1,14 Nuosavybė iš viso 2.299 2.591 1,13 Įsipareigojimai ir nuosavybė iš viso 3.373 3.588 1,06

3.3 Koeficientinė analizė
Finansinių rodiklių grupės Trumpalaikio mokumo arba likvidumo rodikliai Galimybė apmokėti sąskaitas per trumpą laikotarpį Ilgalaikio mokumo arba kapitalo struktūros rodikliai Galimybė įvykdyti ilgalaikius įsipareigojimus Turto valdymo efektyvumo ir apyvartumo rodikliai Turto naudojimo efektyvumą ir intensyvumą nusakantys rodikliai Pelningumo rodikliai Galimybė kontroliuoti sąnaudas Rinkos vertės rodikliai Apskaičiavimui reikalingi ne tik finansinių ataskaitų duomenys

Trumpalaikio mokumo arba likvidumo rodikliai Bendrasis padengimo koeficientas (Current ratio) Bendrasis padengimo koeficientas = Trumpalaikis turtas 708 = ——————————————— = ——— = 1,31 Trumpalaikiai įsipareigojimai 540

Turtas 2010 2011 Įsipareigojimai ir nuosavybė Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai Pinigai 84 98 Mokėtinos sumos 312 344 Gautinos sumos 165 188 Mokėtini vekseliai 231 196 Atsargos 393 422 Trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso 543 540 Trumpalaikis turtas iš viso 642 708 Ilgalaikės skolos 531 457 Ilgalaikis turtas Akcininkų nuosavybė Pastatai ir įrengimai 2.731 2.880 Paprastosios akcijos ir akcijų priedai 500 550 Nepaskirstytasis pelnas 1.799 2.041 Nuosavybė iš viso 2.299 2.591 Turtas iš viso 3.373 3.588 Įsipareigojimai ir nuosavybė iš viso

Trumpalaikio mokumo arba likvidumo rodikliai Skubaus padengimo koeficientas (Quick (or Acid-Test) ratio) Skubaus padengimo koeficientas = Trumpalaikis turtas — Atsargos = ————————————————— = Trumpalaikiai įsipareigojimai 708 — 422 = —————— = 0,53 540

Trumpalaikio mokumo arba likvidumo rodikliai Grynasis padengimo koeficientas (Cash ratio) Grynasis padengimo koeficientas = Pinigai = ——————————————— = Trumpalaikiai įsipareigojimai 98 = ————— = 0,18 540

Trumpalaikio mokumo arba likvidumo rodikliai Grynojo apyvartinio kapitalo santykis su turtu (Net working capital to total assets) Grynojo apyvartinio kapitalo santykis su turtu = Grynasis apyvartinis kapitalas = ——————————————— = Turtas = —————— = 0, 047 = 4,7% 3588

Trumpalaikio mokumo arba likvidumo rodikliai Intervalo matas (Interval measure) Intervalo matas = Trumpalaikis turtas = ———————————————————— = Vidutinė vienos dienos savikaina = —————— = —————— = 192 days / 365 3,68

2011 m. Pelno (nuostolių) ataskaita Pardavimai 2.311 Sąnaudos 1.344 Nusidėvėjimas 276 Pelnas neatskaičius palūkanų ir mokesčių 691 Sumokėtos palūkanos 141 Apmokestinamos pajamos 550 Mokesčiai 187 Grynasis pelnas 363 Dividendai 121 Nepaskirstytas pelnas 242

Ilgalaikio mokumo ir kapitalo struktūros rodikliai Skolos koeficientas (Total debt ratio) Turtas — Nuosavybė Skolos koeficientas = ———————————————— = Turtas — = —————————————— = 0,28 3.588

Ilgalaikio mokumo ir kapitalo struktūros rodikliai Skolos / nuosavybės santykis (Debt / equity ratio) Skolos / nuosavybės santykis = Turtas — Nuosavybė = —————————————————— = Nuosavybė — = —————————————— = 0,39 2.591 0,28 Skolos / nuosavybės santykis = —————— = 0,39 0,72

Ilgalaikio mokumo ir kapitalo struktūros rodikliai Nuosavybės multiplikatorius (Equity multiplier) Turtas Nuosavybės multiplikatorius = ————————— = Nuosavybė 3.588 = ———————— = 1,39 2.591 1,00 Nuosavybės multiplikatorius = —————— = 1,39 0,72

Ilgalaikio mokumo ir kapitalo struktūros rodikliai Ilgalaikės skolos koeficientas (Long-term debt ratio) Ilgalaikės skolos koeficientas = Ilgalaikė skola = ———————————————— = Ilgalaikė skola + Nuosavybė 457 = —————————— = 0,15

Ilgalaikio mokumo ir kapitalo struktūros rodikliai Palūkanų koeficientas (Times interest earned ratio) EBIT Palūkanų koeficientas = —————————— = Palūkanos 691 = —————— = 4,9 141

2011 m. Pelno nuostolių ataskaita Pardavimai 2.311 Sąnaudos 1.344 Nusidėvėjimas 276 Pelnas neatskaičius palūkanų ir mokesčių (EBIT) 691 Sumokėtos palūkanos 141 Apmokestinamos pajamos 550 Mokesčiai 187 Grynasis pelnas 363 Dividendai 121 Nepaskirstytas pelnas 242

Ilgalaikio mokumo ir kapitalo struktūros rodikliai Pajamų padengimo koeficientas (Cash coverage ratio) Pajamų padengimo koeficientas = EBIT + Nusidėvėjimas = ——————————————————— = Palūkanos = —————————— = 6,9 141

Turto valdymo efektyvumo ir apyvartumo rodikliai Atsargų apyvartumas (kartais ir dienomis) (Inventory turnover and days, sales in inventory) Savikaina Atsargų apyvartumas = —————————— = ———— = 3,2 Atsargos 422 Atsargų apyvartumas dienomis = =———————————————— = ———— = 114 days Atsargų apyvartumas 3,2

Turto valdymo efektyvumo ir apyvartumo rodikliai Gautinų sumų apyvartumas (kartais ir dienomis) (Receivables turnover and Days’ sales in receivables) Gautinų sumų apyvartumas = Pardavimai = ——————————— = ———— = 12,3 Gautinos sumos Gautinų sumų apyvartumas dienomis = = ————————————————— = ———— = 30 dienų Gautinų sumų apyvartumas ,3 30 dienų yra vidutinė metinė trukmė nuo pardavimo iki pinigų patekimo į sąskaitą

Turto valdymo efektyvumo ir apyvartumo rodikliai Mokėtinų sumų apyvartumas (kartais ir dienomis) (Payables turnover and Days’ sales in payables) Mokėtinų sumų apyvartumas = Savikaina = ————————————— = ———— = 3,9 Mokėtinos sumos 344 Mokėtinų sumų apyvartumas dienomis = = ——————————————————— = ———— = 94 dienos Mokėtinų sumų apyvartumas 3,9

Turto valdymo efektyvumo ir apyvartumo rodikliai Grynojo apyvartinio kapitalo (GAK) apyvartumas (NWC turnover) Pardavimai GAK apyvartumas = ———————— = ———————— = 13,8 GAK 708 — Ilgalaikio turto apyvartumas Ilgalaikio turto apyvartumas = Pardavimai = —————————— = ————— = 0,8 Ilgalaikis turtas 2.880

Turto valdymo efektyvumo ir apyvartumo rodikliai Turto apyvartumas (Total asset turnover) Pardavimai Turto apyvartumas = ———————— = —————— = 0,64 Turtas 3.588

Pelningumo rodikliai Grynasis pelningumas (Profit margin) Grynasis pelnas Grynasis pelningumas = —————————— = ————— = 15,7% Pardavimai Turto grąža (ROA) Grynasis pelnas Turto grąža = —————————— = ————— = 10,12% Turtas

Pelningumo rodikliai Nuosavybės grąža (ROE) (Return on equity) Grynasis pelnas 363 Nuosavybės grąža = ——————————— = ————— = 14% Nuosavybė Vidutinis turtas = ( ) / 2 = Vidutinė nuosavybė = ( ) / 2 = ROA = ———— = 10,43% ROE = ———— = 14,85%

Rinkos vertės rodikliai Pelnas tenkantis 1 akcijai (EPS) (Earnings per share) Tarkime, kad mūsų akcinė bendrovė yra išleidusi 33 mln. akcijų ir kad vienos akcijos kaina metų pabaigoje biržoje buvo 88 Lt. Grynasis pelnas 363 EPS = —————————————— = ——— = 11 Akcijų skaičius 33

Rinkos vertės rodikliai Kainos ir pelno akcijai santykis (P/E) (Price-earnings ratio) Akcijos kaina 88 P/E ratio = ————————————————— = ——— = 8 kartai Pelnas tenkantis 1 akcijai Rinkos ir buhalterinės vertės santykis Rinkos ir buhalterinės vertės santykis = Akcijos rinkos vertė = —————————————— = ——————— = ——— = 1,12 kartų Buhalterinė vertė (2.591 /33 ) 78,5

3.4 Du Pont Lygybė Grynasis pelnas ROE = ————————— Nuosavybė iš viso Padauginus iš Turtas/Turtas ir Pardavimai/Pardavmai lygybėje niekas nepasikeičia: Gr.pelnas Turtas Pardavimai Nuosavybės grąža = —————— x ————— x ——————— = Nuosavybė Turtas Pardavimai

3.4 Du Pont Lygybė Gr.pelnas Pardavimai Turtas
ROE = ———————— x ——————— x —————— = Pardavimai Turtas Nuosavybė ROE = Gr. pelningumas x Viso turto apyvartumas x Nuosavybės multiplikatorius ROE = 15,7% x 0,64 x 1,39 = 14%

3.4 Du Pont Lygybė Du Pont lygybė apibrėžia, kad nuosavybės grąžą nulemia trys veiksniai : Veiklos efektyvumas (matuojama grynuoju pelningumu) Turto apyvartumas (matuojama turto apyvartumo rodikliu) Kapitalo struktūra (matuojamas nuosavybės multiplikatoriaus rodikliu)

3.5 Finansinės informacijos naudojimas
Kam naudojamos finansinių ataskaitų informacija? Vidiniams poreikiams Išskirstyti išteklius, kapitalą padaliniams Išmatuoti veiklos rezultatus ir atlyginti už juos Išoriniams poreikiams Suteikti prekinius kreditus užsakovams, klientams Investuotojų sprendimams pagrįsti Paskolų sutartims su bankais sudaryti Konkurencijos analizei Planuojant ilgalaikius turto pirkimus Etalono naudojimas (Benchmarks) Eilės metų laikotarpio palyginimas Lygių grupės - tos pačios šakos, kategorijos, grupės ir pan. Bendrovių bei jų rodiklių, indeksų palyginimas. (Peer group)

3.5 Finansinės informacijos naudojimas
Finansinių ataskaitų analizės problemos Teorijos poreikis Nėra įtikinamų argumentų, kurie įrodytų kad finansinių ataskaitų duomenimis galima naudotis priimant sprendimus dėl vertės ir rizikos nustatymo. Kuris rodiklis yra svarbiausias? Kokia rodiklio vertė yra “teisingiausia”? Konglomeratai Jie nėra tokie, kurie veikia vienoje gamybos šakoje ar sektoriuje Sunku rasti palyginimą Globalūs aspektai Finansinių ataskaitų palyginamumas tarp šalių

Paruošė Prof. dr. A. Paškevičius

Similar presentations

Presentation on theme: "Paruošė Prof. dr. A. Paškevičius"— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback

Log in

Auth with social network:

Paruošė Prof. dr. A. Paškevičius

Similar presentations

Presentation on theme: "Paruošė Prof. dr. A. Paškevičius"— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback