1. Moksliniai tyrimai - kokybė ir vertinimo problemos
MRU seminaras
EUROPOS SĄJUNGA
Europos socialinis fondas
MYKOLO ROMERIO
UNIVERSITETAS
Moksliniai tyrimai  - kokybė ir vertinimo problemos
Eugenijus Butkus

2. Mokslo žinių vaidmuo visuomenėje
Žinių kūrimas ir sklaida
Valstybė
Ūkis, verslas
Universitetai,
institutai
Žinių
naudojimas

3. Mokslo darbų publikavimas ir sklaida yra vienas pagrindinių mokslininko veiklos rezultatų.
Kas pasiekta moksle per laikotarpį nuo nepriklausomybės atstatymo, kiek Lietuvos mokslas matomas ir žinomas pasaulyje, kiek lietuvių mokslininkų darbai iš tiesų pelnė pripažinimą

4. Mokslinių publikacijų skaičius Europos Sąjungos statistikoje [1] vertinamas pagal straipsnius Tarptautinės mokslinės informacijos instituto (ISI, Institute for Scientific Information, įkurtas 1960 m., dabar Thomson Scientific) duomenų bazėje esančiuose žurnaluose. [2]
[1] European Commission. Directorate-General for Research. Towards a European Research Area Science, Technology and Innovation. Key figures 2003–2004. (EUR EN, 2003).
[2]

5. Šiuo metu ISI duomenų bazėje yra per 10 Lietuvos mokslinių žurnalų, o tokie kaip Baltic Astronomy, Baltic Forestry, Informatica, tapo iš tiesų tarptautinėje mokslo bendruomenėje žinomais žurnalais, ir dabar pusės publikacijų autoriai šiuose žurnaluose yra iš kitų šalių.
Atkreiptinas dėmesys į du humanitarinių ir socialinių mokslų žurnalus – Problemos ir Verslo ir ekonomikos transformacijos, kurie įtraukti į ISI humanitarinių ir socialinių duomenų bazes.

6. Mokslinės informacijos instituto (Institute for Scientific Information (ISI) Web of Science duomenų analizė Web of science sudaro 3 duomenų bazės: Science Citation Index (SCI) Expanded, Social Sciences Citation Index (SSCI), Arts & Humanities Citation Index (A&HCI)

7. LIETUVOS MOKSLININKŲ ISI PUBLIKACIJOS (EFEKTYVUMAS )

8. LIETUVOS MOKSLININKŲ DARBŲ CITAVIMAS ISI DUOMENŲ BAZĖJE (kokybė ?)

9. Lietuvos, Latvijos ir Estijos publikacijų skaičius
Arts & Humanities Citation Index (A&HCI) Menai ir humanitariniai mokslai
Lietuva
Latvija
Estija
1997 1 4
1998 6 2
1999 10
2000
2001 3
2002 5
2003 8
2004
2005 28
2006 32
Science Citation Index Expanded (SCI)
Lietuva
Latvija
Estija
1997
359
325
464
1998
408
346
514
1999
471
363
555
2000
479
324
512
2001
500
327
565
2002
608
339
544
2003
643
297
581
2004
815
334
659
2005
869
295
722
2006
1106
280
850
© LMT

10. Bendras publikacijų skaičius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1997-2006 m.

11. ISI Publikacijų skaičius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1 mlj
ISI Publikacijų skaičius Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 1 mlj. gyventojų
© LMT

12. Socialinių mokslų duomenų bazė
Socialinių mokslų duomenų bazė. Latvijos, Lietuvos ir Estijos publikacijų skaičius

13. Address=(Law Univ Lithuania)
Results
Address=(Law Univ Lithuania)
Timespan=All Years. Databases=SCI-EXPANDED, SSCI,
A&HCI.
Results:17
Results: 24
Results: 24

14.  1.
Title Implementation of electronic governance: The case of society interaction with public administration in Lithuania Author(s): Limba T Source: TRANSFORMATIONS IN BUSINESS & ECONOMICS   Volume: 6   Issue: 2   Pages:   Supplement: Suppl. A   Published: Times Cited: 0
 2.
Title: The generalizability of the Youth Self-Report syndrome structure in 23 societies Author(s): Ivanova MY, Achenbach TM, Rescorla LA, et al. Source: JOURNAL OF CONSULTING AND CLINICAL PSYCHOLOGY   Volume: 75   Issue: 5   Pages:   Published: OCT Times Cited: 0
 3.
Title: Social security and welfare: Concepts and comparisons (introducing social policy) Author(s): Cesnuityte V Source: SOCIOLOGICAL RESEARCH ONLINE   Volume: 12   Issue: 2   Published: MAR Times Cited: 0
 4.
Title: Foreword Author(s): Caplinskiene M, Pauliukevicius A Source: FORENSIC SCIENCE INTERNATIONAL   Volume: 169   Pages: S1-S1   Supplement: Suppl. 1   Published: JUN Times Cited: 0                                                                                                    
 5.
Title: Maintenance of forest biodiversity in a Post-Soviet governance model: Perceptions by local actors in Lithuania Author(s): Lazdinis M, Angelstam P, Lazdinis I Source: ENVIRONMENTAL MANAGEMENT   Volume: 40   Issue: 1   Pages:   Published: JUL Times Cited: 1                                                                                                    
 6.
Title: Morphologic, experimental-comparative investigation as an identification of the injuring instrument method Author(s): Sitiene R, Zakaras A, Pauliukevicius A, et al. Source: FORENSIC SCIENCE INTERNATIONAL   Volume: 167   Issue: 2-3   Pages: Times Cited: 0

15. 7.
Title: Epidemiological comparisons of problems and positive qualities reported by adolescents in 24 countries Author(s): Rescorla L, Achenbach TM, Ivanova MY, et al. Source: JOURNAL OF CONSULTING AND CLINICAL PSYCHOLOGY   Volume: 75   Issue: 2   Pages:   Published: APR Times Cited: 2                                                                                                    
 8.
Title: Application of atomic absorption spectroscopy for detection of multimetal traces in low-voltage electrical marks Author(s): Jakubeniene M, Zakaras A, Minkuviene ZN, et al. Source: FORENSIC SCIENCE INTERNATIONAL   Volume: 161   Issue: 1   Pages:   Published: AUG Times Cited: 1                                                                                                    
 9.
Title: Towards hydrogen economy in Lithuania Author(s): Milciuviene S, Milcius D, Praneviciene B Source: INTERNATIONAL JOURNAL OF HYDROGEN ENERGY   Volume: 31   Issue: 7   Pages:   Published: JUN Times Cited: 1                                                                                                    
 10.
Title: Group interests of agents functioning in changing environments Author(s): Raudys S, Pumputis A Source: MULTI-AGENT SYSTEMS AND APPLICATIONS IV, PROCEEDINGS   Volume: 3690   Pages:   Published: Times Cited: 0
 11.
Title: Adolescents' social strategies: Patterns and correlates Author(s): Sondaite J, Zukauskiene R Source: SCANDINAVIAN JOURNAL OF PSYCHOLOGY   Volume: 46   Issue: 4   Pages:   Published: AUG Times Cited: 0

16. Vilniaus Universitetas
Publikacijos Citavimai

17. Lietuvos, Latvijos ir Estijos humanitarinių mokslų publikacijų skaičius
Menai ir humanitariniai mokslai
Arts & Humanities Citation Index (A&HCI)
Lietuva
Latvija
Estija
1997 1 4
1998 6 2
1999 10
2000
2001 3
2002 5
2003 8
2004
2005 28
2006 32

18. SpringerLINK 
Compendex
IEEE/IEE 
INSPEC
MEDLINE
AGRICOLA
IBSS  
MLA  
MUSE
PsycInfo
The Philosopher’s Index
ERIC  
EMERALD  
IPSA  
Business Source Complete
ABC-CLIO / Historical abstracts
Academic Search Premier
CAB Abstracts
CEPOL Research and Science Database
Chemical Abstracts (CAplus)
GeoRef
Humanities International Index
ICONDA
IndexCopernicus 
LISA 
MathSciNet (Mathematical Reviews)
SocINDEX with Full Text
Sociological Abstracts

19. Tarptautinė duomenų bazė "Lituanistika"
Duomenų bazė „Lituanistika“ kuriama vykdant ES Socialinio fondo BPD,,Žmogiškųjų išteklių kokybės gerinimas mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje“  projektą „Tarptautinė mokslinė duomenų bazė „Lituanistika“
Projekto tikslas: humanitarinių ir socialinių mokslo sričių mokslininkų galimybės pristatyti savo mokslinius pasiekimus nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis bei tuo pačiu įtvirtinti savo kaip mokslininkų pripažinimą bei kompetenciją. Iš kitos pusės, mokslininkai ir visuomenė turi galimybę susipažinti su Lietuvos humanitarinių ir socialinių mokslų srities mokslininkų pasiekimais bei įvertinti jų reikšmę

20. Lietuvos dalyvavimo ES 6-oje bendrojoje programoje rezultatai
Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra

21. Tarptautiniai Lietuvos mokslo vertinimai Norvegijos mokslo tarybos organizuotas vertinimas 1996 m. Pasaulio banko ekspertizė „Lietuva žinių ekonomikos link” 2003 m. Europos Komisijos atviro koordinavimo metodo (CREST) ekspertizė 2007 m. (pristatyta Vyriausybei)

22. ES ekspertų, vertinusių Lietuvos mokslo sistemą, rekomendacijos
Po kelerius metus trukusių diskusijų dabar atėjo laikas imtis veiksmų, tačiau reikia ( ...) paremti veiksmus patikima analize.
Svarbiausi politikos kūrimo tikslai turi būti planavimas ir strategijos kūrimas. Reikia turėti strateginę viziją ir plačiai suderintus principus apie tai, koks turėtų būti konkretus šalies profilis, susijęs su inovacijomis, verslo vaidmeniu, valstybinės mokslo sistemos vaidmeniu pramonei ir mokslo bei švietimo sistemos prisitaikymo gebėjimais

23. Reikia konsoliduoti ir patikslinti institucijų vaidmenis, siekiant daugiau dėmesio skirti aukštai dėstymo kokybei, … ūkio ir visuomenės poreikiams. Kadangi konsolidavimas reikštų institucijų sujungimą ar net kai kurių institucijų panaikinimą, vienintelis tinkamas būdas pasirengti tokiam procesui būtų nepriklausomas mokslinių tyrimų sistemos bei atskirų jos institucijų įvertinimas, atliekamas tarptautinių ekspertų. Tokį įvertinimą reikėtų pradėti kiek įmanoma greičiau.
Reikia modernizuoti valstybinės mokslo sistemos, ypač universitetų, valdymą, labiau orientuojantis į strategijų kūrimą ir atskaitingumą išorės interesų grupėms, kurios turi turėti daugiau galimybių pareikšti savo nuomones universitetų ilgalaikiame strategijų kūrime, o universitetų ir institutų vadovai turėtų būti atskaitingesni.

24. Atsižvelgiant į didžiules MTTPI mišriosios politikos ir ypač struktūrinių fondų lėšų teikiamas galimybes, reikia suderinti ilgalaikį politikos kūrimo ir įgyvendinimo sistemos gebėjimų stiprinimą. Tam reikėtų sukurti struktūras, organizuojančias bei įgyvendinančias fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslinius tyrimus (Mokslinių tyrimų tarybos modelis, Technologijų agentūros modelis).
Visos papildomos finansinės paskatos, ypač atlyginimų padidinimas mokslininkams ir tyrėjams Lietuvoje turėtų būti glaudžiai siejamos su elgesio ir veiklos pokyčiais, padedančiais kurti palankias sąlygas inovacijoms. … tai apima paskatas tiek atskiriems mokslininkams tyrėjams, tiek institucijoms.

25. Research of low quality is dangerous even when relevant, because it may create false authority. We recommend that the criteria for becoming qualified for a professorship be reconsidered. We suggest that one criterion should be to have published at least two articles in international peer-reviewed journals (Philosophy, Modern History, Political Science, Sociology)

26. MOKSLINIŲ TYRIMŲ FINANSAVIMAS: Bazinis finansavimas Programinis mokslo finansavimas Konkursinis mokslo finansavimas (didinti nuo 5-6%) Suformuoti Lietuvos mokslo prioritetus Mokslo ekspertizė Parengti mokslo, technologijų ir inovacijų įžvalgą (plėtros raidos scenarijų)

27. MOKSLINIŲ TYRIMŲ FINANSAVIMAS
Lietuvoje išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai tik 0,8 % BVP. Europos Sąjungos iškeltas uždavinys – MTEP finansavimas 2010 m. turi priartėti prie 3% nuo BVP. Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimas Lietuvos politinių partijų ir akademinės bendruomenės institucijų 2004 m. M e m o r a n d u m a s - valstybės biudžeto išlaidos mokslui ir eksperimentinei plėtrai kasmet augtų 0,1% BVP ir 2010 metais pasiektų 1% BVP

28. MTEP finansavimas, % BVP, 2004

29. Mokslinių tyrimų programų ir prioritetų optimizavimas:
mokslinių tyrimų erdvės tikslas – užtikrinti nacionalinių ir regioninių MTP darną ir prioritetą Europos svarbos klausimais;
tolesnės pažangos forma – tarpusavio vertinimo, kokybės užtikrinimo ir bendro Europos, nacionalinių ir regioninių programų vertinimo principų sukūrimas;
gerinti programų koordinavimą ir finansavimo veiksmingumą;
Sudaryti bendras svarbias MTP;
koordinuoti mokslinių tyrimų programas ir prioritetus.
„Europos mokslinių tyrimų erdvė: naujos perspektyvos“ (Žalioji knyga)

30. Mokslinių tyrimų prioritetai Lietuvoje
Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) prioritetines kryptis nustatyti planuojant ir koordinuojant veiklą, nustatant kryptis, į kurias tikslinga koncentruoti ribotus Lietuvos resursus.
Nuolatiniai mokslo plėtotės visuomeniniai prioritetiniai tikslai, kurie turi būti svarbus prioritetinės paramos tyrimams kriterijus, yra mokslo poveikio šalies ekonomikai didinimas ir šalies mokslinės kultūros ugdymas.
Prioritetinis tikslas yra tarptautinio lygio mokslo, įeinančio į pasaulinę mokslo apyvartą, ugdymas.
LMT studija „Siūlymai dėl mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros prioritetinių krypčių nustatymo“. Darbo grupės vadovas prof. habil. dr. A. Lukoševičius

31. Nacionalinės mokslo programos samprata
Nacionalinė mokslo programa yra mokslinių tyrimų projektų ir jų vykdymui būtinų metodų ir priemonių visuma, sukurianti prielaidas valstybei ir visuomenei svarbioms problemoms spręsti.
Programos tikslas -
sutelkti Lietuvos mokslinį potencialą ir finansinius išteklius, inicijuojant apibrėžtai problemai spręsti būtinus naujus ir koordinuojant vykdomus (tarp jų ir tarptautinio bendradarbiavimo pagrindu) įvairių institucijų ir tyrėjų grupių mokslinius tyrinėjimus.

32. Lietuvos mokslo taryba apibendrino mokslo ir studijų institucijų, mokslininkų, valstybės įstaigų siūlymus dėl nacionalinių mokslo programų tematikos ir pateikė siūlymą rengti penkias nacionalines mokslo programas:
1. Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas. 2. Socialiniai iššūkiai nacionaliniam saugumui. 3. Lietuvos ekosistemos: klimato kaita ir žmogaus poveikis Lėtinės neinfekcinės ligos. 5. Darni energetika.

33. Uždaviniai
Mokslo ir studijų sistemos tarptautinis vertinimas
Ekspertizių rezultatus panaudoti mokslo administravimo ir finansavimo sistemos pertvarkai.
Padidinti lėšas programiniam ir konkursiniam tyrimų finansavimui
Esminiams pertvarkymams įgyvendinti panaudoti struktūrinių fondų galimybes (Tyrėjų karjeros programa).

34. Creating a German “elite”
Creating a German “elite”
Controversial plan aims to select universities to challenge Oxford, Harvard | By Ned Stafford In an attempt to stimulate scientific research and give German universities an international scientific reputation, Germany's federal government has announced a competition that will result in five institutions being named as “top universities” and receiving €250 million over 5 years.

35. Source: Journal of Investigative Medicine, May 2007

36. Retractions unsettle structural bio
January 2007
Scientists from the Scripps Research Institute led by Geoffrey Chang have retracted three highly-cited papers (1, 2, 3) in Science on ATP binding cassette transporters, stating that new findings by another group invalidated their proposed structure and biology of the transporters. Two more retractions will appear in upcoming issues of the Journal of Molecular Biology and Proceedings of the National Academy of Science. The retracted papers span more than five years of work

37. How to change NIH peer review?
December 2007
NIH Director Elias Zerhouni has presented US biomedical researchers with a mission: "Fund the best science, by the best scientists, with the least administrative burden." Since July, 2007, the NIH has received more than 2600 suggestions from researchers about ways to improve the agency's peer review process. Currently, the agency is sifting through the suggestions, and plans to conduct pilot experiments to test their effectiveness early next year. The stakes are high: Each year, the Center for Scientific Review - the portal for NIH grants - receives 80,000 applications, and recruits more than 18,000 external experts for peer review.

38. Bringing Order to Authorship
In August 2007, the members of a US government interdisciplinary research group gathered behind closed doors to discuss a controversy in the lab. The group - which comprised chemists, biologists, toxicologists, and physicists - was discussing an author dispute that had arisen over a soon-to-be-published manuscript. One of the life scientists in the lab (who asked to remain anonymous for fear of retribution) had directed a smaller project within his discipline, mentoring a postdoc throughout the conception and execution of the experiments, as well as compiling the paper, which the postdoc wrote. When this researcher returned from vacation and saw the final version of the paper, the postdoc was correctly listed as first author. However, the lab director - not a life scientist - was listed as senior corresponding author. The postdoc's mentor was listed in the middle of the author list.