1. Įvadas į kokybinius tyrimus
Kas tai yra
Imties formavimas
Duomenų rinkimo būdai/metodai:
Interviu
Stebėjimas
Dokumentai
Strategijos
Tyrimo patikimumas ir validumas
Tyrimo planavimas. Tyrėjo savybės.

2. Kas tai yra
Kokybinis tyrimas- sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo ar grupės tyrimas natūralioje aplinkoje,
siekiant suprasti tiriamuosius reiškinius
bei
pateikti interpretacinį, holistinį (ne kaip atskirų kintamųjų pasekmę, bet "išgyventą patirtį) iš situacijų analizės kylantį paaiškinimą.

3. Atsakymų paieškos į klausimus:
Kodėl žmonės elgiasi taip, kaip jie elgiasi
Kaip formuojasi nuomonės ir požiūriai
Kaip žmonės paveikiami aplink vykstančių įvykių
Kaip ir kodėl kultūros išsivystė būtent taip, kaip jos išsivvystė
Kokie skirtumai tarp socialinių grupių
Why people behave the way they do
How opinions and attitudes are formed
How people are affected by the events that go on around them
How and why cultures have developed in the way they have
The differences between social groups

4. Kokybinių tyrimų kritika
Kokybiniai metodai yra nemoksliški;
Kokybiniai metodai susitelkia ties tam tikru, o ne bendru, visuotinu dalyku, kas neleidžia daryti toli siekiančių pareiškimų;
Kokybiniais metodais sunku pasitikėti, nes tai lengviausias kelias;
Ir t.t.

5. Pagrindiniai principai
Generuoja hipotezę
Geriau, kai mažiau žinomą apie tiriamą problemą
Atskleidžia nerašytas taisykles, kuriomis grindžiamas tam tikrų žmonių tikėjimas ir elgsena
Suteikia giluminių žinių, pagrindžiančių kiekybinių tyrimų radinius

6. Tyrimo klausimas apsprendžia tyrimo tipą, atlikimo būdą

7. Imties sudarymas Tikslinė atranka
Atrankų būdai (pvz. vėžio supratimas (įvairūs žmonės, visus požiūrius – jaunas, senas ir t.t.)
Informacija turtingi asmenys
Skaičius (“prisotinimas”)
Įvairovė

8. Duomenų rinkimo būdai Interviu Stebėjimas Dokumentai
Individualūs
Grupinė diskusija
Stebėjimas
Dokumentai
Žiniasklaidos analizė

9. Interviu rūšys Neformalūs Nestruktūrizuoti
Pusiau struktūrizuoti (išklausinėjimai)
Struktūrizuoti

10. Interviu būdai Personaliniai žodžiu
Distanciniai žodžiu (telefonu, internetiniu ryšiu ir pan.)
Raštu (popierinis, el. pašto ar internetinis variantas)
Klausimai atviri

11. Kokybinio tyrimo klausimai
Vietoj “Ar valgote daržoves pietums?”
Ką paprastai valgote pietums?
Vietoj “Kaip įvertintumėt šiandieninį vizitą pas gydytoją?”
Papasakokite, kaip praėjo šios dienos vizitas pas gydytoją.

12. Interviu tipai Giluminiai (depth) Gyvenimo istorijos
Žmonės, susiję su nagrinėjamu klausimu (key informants)
Kognityviniai

13. Grupinė diskusija Grupės dalyvių tarpusavio diskusija
Tikėtis labiau paviršutiniškų duomenų nei iš individualių interviu
8-10 dalyvių
Kruopščiai atsirinkti dalyvius
Įrašymas
Diskusijos gairės, lanksčiai naudojamos

14. Kiti grupiniai interviu
Natūralios grupės
Bendruomenė
Nominalinė grupė
Delfi metodas

15. Stebėjimas Kas tai: Kam tai daryti: Stebėjimas Apmąstymas
Žinomas/nežinomas dalyvavimas, pasyvus/ aktyvus
Neformalūs interviu galimi
Kam tai daryti:
Gauti išorinį vaizdą
Lyginti su kitų būdų radiniais
Geriau suprasti ką žmonės sako
Pačiam pamatyti, ką žmonės daro
Žinoti ko paklausti

16. Kaip tai daryti Žinoti, ką stebėti: Žinoti, ko ieškai
Būti atviram, ko nesitiki
Suprasti, ką matai
Pastebėti detales, nukrypimus ir t.t.
Užsirašinėti
Apmąstyti stebėjimo užrašus, uždavinėti sau klausimus
Vėl grįžti ir stebėti

17. Dokumentai Rašytiniai (tekstai) Žodiniai
Vizualūs (video ir fotografija)
Nepriklausomi
Tyrimo/tyrėjo inicijuoti

18. Kokybinio tyrimo teorijos/strategijos/ metodai/tipai/dizainai
Pagrindinės:
Fenomenologija (phenomenology)
Pagrindžiamoji teorija (grounded theory)
Etnografija (gr. etnos – žmonės, grapho – rašyti; antropologai)

20. Fenomenologija
Tikslas - ištirti reiškinį, kuris gali būti žinomas, bet svarbiausia atskleisti žmonių patirties prigimtį. Reiškinys gali būti įvykiai, situacijos, patirtys ar koncepcijos.
Kada taikoma
Kasdienės patirtys (meilė)
Tipiškos žmonių grupės patirtys (onkologiniai pacientai)
Įprasti pokyčiai (tapimas tėvu/mama)
Pagrindinis duomenų rinkimo būdas – interviu
Pvz. Mahler M, Sarvimäki A. Appetite and falls: Old age and lived experiences. Int J Qual Stud Health Well-being. 2012;7. doi: /qhw.v7i Epub 2012 Feb 28.
Phenomenology. The aim is to show how complex meanings are built out of simple units of direct experience. The aim of phenomenology is to investigate phenomena, which might be known, but the main point is to disclose the nature and ways of human experience. Phenomena may be events, situations, experiences or concepts. The researcher studies daily life, how the people experience it, and what those experiences mean. The experiences of different people are bracketed, analyzed and compared to identify the essences of the phenomenon. For example concerning phenomenon back pain, correlation studies tell about what people experience back pain, how many and the apparent causes. Randomized controlled trials of drugs compare the effectiveness of one analgesics against others. But what is it actually like to live with back pain? What are the effects on peoples’ lives? What problems does it cause? A phenomenological study might explore, for example, the effect that back pain has on sufferers’ relationships with other people by describing the strain it can cause in marriages or the effect on children of having a disabled parent. {Hancock B 1998}
Phenomenological research will not necessarily provide definitive explanations but it will raise awareness and increases insight.
Fenomenologinių tyrimų akcentas – socialinio reiškinio esmės ar struktūros supratimas per tą reiškinį patiriančių asmenų prizmę (kas bendra skirtingose
skirtingų žmonių patirtyse)

21. Pagrindžiamoji teorija
Tikslas – (Glaser and Strauss‘) induktyviai suformuoti teoriją, kuri pagrįsta duomenimis.
Pati teorija gali būti vertinama pagal 4 kriterijus:
Tinkamumas/prisiderinimas (fitness)
Supratimas (understanding)
Bendrumas (generality)
Modifikavimas (modifying)
Duomenų rinkimo būdai įvairūs, dažniau nei kitur naudojama ir dokumentų analizė.
Pvz. Esther Hjälmhult, Gerd Unstad Haaland, Astrid Synnøve Litland. Importance of public health nurses precepting students in clinical practice: A qualitative study. Nurse Education Today (2012),
Grounded theory was originated with Glaser and Strauss‘ and their work on interactions between health care professionals and dying patients. The goal of this type of qualitative study is to derive inductively from the data a theory that is „grounded“ in the data. Grounded theory lets researcher to search for theoretical concepts according initial material and build substantive theory, which is distinguished from grand or formal theory. There are no hypotheses starting the study. The researcher gives a subjective sense to gathered data (texts), interprets ideas of informants (the respondent in qualitative research) through his/her understanding.
The main feature is the development of new theory through the collection and analysis of data about a phenomenon. It goes beyond phenomenology because the explanations that emerge are completely new knowledge and are used to develop new theories about a phenomenon. In health care settings, the new theories can be applied enabling us to approach existing problems in a new way. For example, our approaches to health promotion or the provision of care. {Hancock B, 1998}
Grounded theory examines the “six Cs” of social processes (causes, contexts, contingencies, consequences, covariances, and conditions) to understand the patterns and relationships among these elements {Strauss & Corbin, 1998}.

22. Etnografija
Tikslas - aprašyti, interpretuoti ir parodyti, kaip žmonės kaupia patirtis per savo asmeninį gyvenimą ar grupėje/organizacijoje/bendruomenėje, kaip jie pažįsta savo socialinę grupę, jos tradicijas ir simbolius, socialinę aplinką, sistemą, ryšius su kitomis kultūromis. Grupės ypatumai toje pačioje kultūroje.
Duomenų rinkimo būdai įvairūs, dažniau nei kitur naudojamas stebėjimas.
Labai išsamus aprašymas
Pvz. Susan Hinder and Trisha Greenhalgh. "This does my head in". Ethnographic study of self-management by people with diabetes. BMC Health Services Research 2012, 12:83
Etnography (gr. etnos – people, grapho – to write). This type of qualitative research was developed by anthropologists specifically to study cultures and people. Of course they should have some common parameter as geographical, religious, tribal, shared experience. The aim of etnography is to describe, interpret and point out how people accumulate their experience during their individual life or in group/organization/community, how they recognize their social group, its traditions and symbols, social environment, system, relations with different cultures. Therefore the common sense to apply etnography is to elucidate the specifics of groups in the same culture, rather than look for the disparities between different cultures.
In health care settings, researchers may choose an ethnographic approach because the cultural factor is suspected to affect the population’s response to care or treatment. For example, cultural rules about contact between males and females may contribute to reluctance of women from an Asian subgroup to take up cervical screening. Ethnography helps health care professionals to develop cultural awareness and sensitivity and enhances the provision and quality of care for people from all cultures. {Hancock B, 1998}
For a qualitative study to be an ethnographic, a sociocultural interpretation of the data must be done,

23. Kitos kokybinio tyrimo teorijos/strategijos/ metodai/tipai/dizainai
Veiklos/atvejo tyrimas.
Naratyvas. Diskursas.
Kritinis kokybinis tyrimas.
Postmodernus tyrimas
Basic interpretive. The researcher is interested in understanding how participants make meaning of a situation or phenomenon. A rich descriptive account of the findings is presented and discussed, using references to the literature that framed the study in the first place.
Action research.
Case study. It is an intensive in-depth desription and analysis of phenomenon or social unit such as individual, group, institution or community.
Narrative analysis. The key is the use of stories as data as biography, autobiography, life story, oral story, autoetnography and life narratives. Narrative analysis usually reflects perspective of the teller rather than that of society. Context is very important, as narratives can take many forms in different audiences and due to other factors. Discourse analysis is one of actual analysis of narratives. It examines the written text of the story for its component parts or assesses the spoken words by looking for intonation, pauses. Sequence and consequence are particularly important in narrative analysis.
Apibendrintai, konteksto įtaką diskurso turiniui galima apibūdinti taip (van Dijk, 2001:108): „ką mes sakome, kaip sakome priklauso nuo to, kas kalba, su kuo kalba, kada ir kur kalba, kokiu tikslu kalba“
Tekstinių duomenų/kalbos analizės metodas
Metodologinė strategija, pritaikyta diskurso turinio (išreikšto kalboje ir komunikaciniuose veiksmuose) bei diskurso konteksto (apimančio ir platesnius istorinius socialinius, politinius, kultūrinius kontekstus, ir tiesioginį diskurso vyksmo kontekstą, institucinę ar organizacinę sąrangą, diskurso dalyvius, jų tarpusavio santykius ir pan.) aprašomajai bei analitinei (dialektinės) sąveikos analizei.
Ne tik tekstai, tai įvairūs tekstiniai, vaizdiniai, garsiniai kūriniai (ženklai) ir kontekstiniai suvokimai-interpretacijos-mąstymo struktūros apie tam tikrą objektą (konstitucija, šeima, veto, beprotybė)
Critical qualitative research focuses less on individuals than on context.
Postmodern research report does not follow a specific format, each has its own rhythm and structure. { Sharan M and associates 2002}. In modern world reality is predictable, research is scientific and there are ssumed to be universal norms for truth and morality, the postmodern world is one of uncertainty, fragmentation, diversity and plurality. There are many truths and all generalizations, hierarchies, typologies and binaries are contested, troubled or challenged.

24. Validumas ir patikimumas (validity & reliability)
Nagrinėjamo klausimo tinkamumas kokybiniam tyrimui
Vidinis
Išorinis

25. Vidinis validumas Kiek duomenys atitinka realybę, rezultatai tikslūs?
Trianguliacija
Informacijos išdėstymo patikrinimas (informantai)
Aptarimas, peržiūra su kolegomis (proceso, interpretacijų)
Tyrėjo refleksyvumas
Tyrėjo įsitraukimas į duomenų rinkimą

26. Trianguliacija
Tai pastanga visapusiškiau ištirti reiškinį tiriant jį iš skirtingų taškų.
Rūšys:
Matavimo trianguliacija – kelių matavimo instrumentų naudojimas to paties reiškinio tyrimui.
Tyrėjų trianguliacija – skirtingų tyrėjų nepriklausomas tyrimas.
Teorijos trianguliacija – daugiau nei vienos teorinės perspektyvos taikymas duomenų interpretavimui (retai).
Tyrimo metodų trianguliacija – skirtingų kiekybinių ir kokybinių strategijų derinimas tyrime.

27. Vidinis validumas Kiti kriterijai
Informacijos išdėstymo patikrinimas (informantai)
Aptarimas, peržiūra su kolegomis (proceso, interpretacijų)
Tyrėjo refleksyvumas, pozicija
Tyrėjo įsitraukimas į duomenų rinkimą

28. Išorinis validumas arba generalizavimas
Kiek rezultatai gali būti perkeliami (transfer), pritaikomi
Išsamus turtingas aprašymas
Tyrimo vietų, informantų, laiko įvairovė

29. Patikimumas Kiek tai gali būti atkartota?
Tyrėjas – instrumentas, praktika.
Metodologinės trianguliacijos taikymas
Aptarimas, peržiūra su kolegomis
Auditas (audit trail)
Kitų asmenų įtraukimas į duomenų rinkimą
Kitų informantų įtraukimas į tyrimą
Laipsniškas duomenų rinkimo kartojimas kitomis sąlygomis
Kiek tai gali būti atkartota su kitais informantais, kitomis sąlygomis, kitose situacijose, taikantkitus duomenų rinkimo ir analizės metodus

30. Tyrimų etika Etikos dilema renkant duomenis ar skleidžiant rezultatus
Tyrėjų etika tiriamųjų požiūriu (santykis su informantu, sutikimas)
Tyrėjų etika užsakovų požiūriu (šališkumas, subjektyvumas)
Užsakovų etika tyrėjų ir tiriamųjų požiūriu (tyrimo apribojimai, neteisingas informacijos naudojimas)

31. Tyrimo planavimas (J.Lewis, 2003)
Suformuluoti tyrimo problemą.
Apsispręsti dėl tyrimo vietos ir tyrimo imties.
Sudaryti duomenų rinkimo grafiką.
Pasirinkti duomenų rinkimo metodą/-us.
Apgalvoti žmogiškųjų santykių aspektus (etikos, priėjimo prie duomenų).

32. Tyrimo planavimas (Y.S.Lincoln ir E.G.Guba, 1985)
Apsibrėžti tyrimo objektą.
Apsispręsti, ar kokybinis tyrimas tinkamas ištirti pasirinktą objektą.
Apsispręsti dėl tyrimo vietos ir tyrimo imties.
Nuspręsti, kokiais etapais bus vykdomas tyrimas.
Suplanuoti duomenų rinkimo logistiką (tvarkaraštį, biudžetą).
Pasirinkti duomenų rinkimo metodą/-us. Nuspręsti, kokius dar papildomus instrumentus galima panaudoti tyrime.
Suplanuoti duomenų analizės metodus.
Suplanuoti, kokiais būdais bus siekiama validumo ir patikimumo.

33. Tyrimo atlikimo kliūtys
Vykimas į vietą
Šeimos, draugų ar “ekspertų” nuomonės
Interviu ar stebėjimo laiko trukmė
Su vieta susiję trukdžiai
Hawthorne efektas
Tyrėjo žinios ir statusas

34. Kokybinio tyrimo tyrėjas
Atviras teoriniam pliuralizmui (iš anksto neformuluoja vertinimui teikiamų teorinių prielaidų).
Tyrėjas turi būti pasirengęs ieškoti priimtiniausios, geriausiai atitinkančios tyrimo sąlygas metodologijos.
Reikalavimai tyrėjui žymiai didesni negu kiekybinio tyrimo vykdytojui.

35. Reziumė Kokybinis tyrimas neturi būti išeitis vengiant kiekybinio
Tyrėją turi dominti nagrinėjamas klausimas.