1. Šiaulių universitetas, 2012 m. kovo mėn. 02 d.
„STUDIJŲ PROGRAMŲ KOKYBĖ – AUKŠTOJO MOKSLO KOKYBĖS PAGRINDAS“
KĘSTUTIS PUKELIS
VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS
Studijų kokybės ir karjeros tyrimų grupė
© Kęstutis Pukelis
© Kęstutis Pukelis

2. Pagal MSĮ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d
Pagal MSĮ nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. Lietuvoje studijos turi būti grindžiamos ECTS kreditų sistema
Kreditas (ECTS) – kiekybiškai išreikšta studijavimo apimtis, pagrįsta būtinu studentų darbo krūviu, kad pasiekti nustatytus atitinkamos studijų pakopos (lygmens) studijų rezultatus .
Studento darbo (studijavimo) krūvis (workload) yra laikas, kurio reikia tipiniam studentui, kad jis atliktų ir atsiskaitytų už visas studijavimo veiklas :
a) pasirengimą ir dalyvavimą paskaitose, seminaruose, laboratoriniuose darbuose;
b) nustatytų savarankiškų darbų ir;
c) nustatytų praktikų atlikimą ir pan.;
© Kęstutis Pukelis

3. Studijavimo veiklų išdavoje turi būti pasiekti:
a) studijų programos komponentų (studijų dalykų, kursinių projektų, praktikų, baigiamojo darbo ar valstybinio egzamino ir pan.)
b) studijų dalyko komponentų (paskaitų, seminarų, laboratorinių ir kitų savarankiškų darbų, tarpinių bei baigiamųjų egzaminų ir pan.)
c) atskirų semestrų, akademinių metų ir visos studijų programos
studijų rezultatai
Studento darbo krūvis (studijavimo krūvis - workload) yra laikas per kurį turi būti pasiektas nustatytas studijų rezultatas (SR sudėtingumo ir jam pasiekti skirto laiko derinys)
Kreditai, kvalifikacija studentui suteikiami tik pasiekus nustatytus atskirų programos ar studijų dalyko komponentų studijų rezultatus

4. Pagrindinis studijų programos kokybės požymis
Kas yra kokybė?
Susitarimas, aprašytas kvalifikacijų aprašuose, profesijos standartuose ir pan. dokumentuose
Koks yra pagrindinis studijų programos kokybės požymis?
Pamatuojamumas
Kokiais parametrais turėtų būti aprašyta studijų programa, kad būtų galima pamatuoti jos kokybę?
Studijų rezultatais (learning outcome standards)
Reikia skirti “studijavimo rezultatą” (learning outcome), nuo studijų rezultato (learning outcome standard)
Prasmė ateina per žodį (kalbą)

5. Kas yra “learning outcomes”?
“Learning outcomes means statements of what a learner knows, understands and is able to do on completion of a learning process, which are defined in terms of knowledge, skills and competence” (EQF, 2008, p. 11)
„Studijavimo rezultatai yra teiginiai, kurie nurodo, ką studentas žino, supranta ir yra pajėgus padaryti pasibaigus mokymosi arba studijų procesui ir yra apibrėžiami žiniomis, mokėjimais ir kompetentingumu.“
(„European Qualifcation Framework, 2008, p. 11.)
Bet pasižiūrėkime į EQF dokumentą

6. Studijų rezultatai (Learning outcomes)
Studijų pakopos (EQF, 2008)
Lygmuo
Studijų rezultatai (Learning outcomes)
(Pakopa)
Knowledge (Žinios ir supratimas)
Skills
(Mokėjimai)
Competence
(Kompetentingumas)
7 lygmuo
(pakopa)
Labai specializuotos žinios, kai kurios iš jų naujausios darbo arba studijų srityje, kaip pagrindas originaliai mąstyti ir (arba) tyrimams atlikti.
Kritiškas kurios nors srities žinių problemiškumo supratimas ir jų susiejimas su skirtingomis sritimis.
Specializuoti problemų sprendimų mokėjimai, būtini tyrimuose ir (arba) inovacijose, kuriant naujas žinias ir procedūras bei integruojant skirtingų sričių žinias.
Valdyti ir pertvarkyti darbo arba studijų aplinkas, kurios yra sudėtingos, nenuspėjamos ir reikalauja naujų strateginių įžvalgų.
Prisiimti atsakomybę už indėlį į profesines žinias ir praktiką ir (arba) kritiškai vertinant strateginę komandų veiklą.
6 lygmuo
Pažangios darbo arba studijų srities žinios, paremtos kritišku teorijų ir principų supratimu.
Pažangūs mokėjimai, rodantys meistriškumą ir inovatyvumą, būtiną sudėtingoms ir nenuspėjamoms problemoms spręsti specializuotoje darbo ar studijų srityje.
Valdyti sudėtingas technines arba profesines veiklas ar projektus, prisiimant atsakomybę už sprendimų priėmimą nenuspėjamose darbo arba studijų aplinkose.
Prisiimti atsakomybę už atskirų asmenų arba grupių profesinį tobulėjimą.
© Kęstutis Pukelis

7. EQF tam pačiam terminui “learning outcome” priskiriamos dvi pramės:
EQF dokumente “learning outcome” apibrėžiamas kaip “studijavimo rezultatas”, t.y. subjektyvus studento studijavimo pasiekimas (learning achievement) po pamatavimo (vertinimo) procedūros. Su kuo lyginamas (matuojamas, vertinamas) subjektyvus studento studijavimo pasiekimas, kad jis taptų studento studijavimo rezultatu (learning outcome)? Pažiūrėkime vėl į Europos kvalifikacijų sąrangos lygmenų lentelę: matome, kad suteikiant studentui kvalifikaciją (kreditus) jo studijavimo pasiekimai yra lyginami su tuo pačiu terminu pavadintu “learning outcomes”?

8. Ar čia yra koks loginis prieštaravimas?
Ir taip, ir ne.
Taip, nes studento studijavimo pasiekimas:
a) negali būti lyginamas su studento studijavimo rezultatu (learning outcome), nes jo dar nėra
b) turi būti lyginamas su kažkokiu reikalavimu, kuris paprastai būna aprašytas profesijos standarte ar kvalifikacijos apraše
Čia atsiranda prieštaravimas tame, kad “learning outcome” turi dvejopą prasmę ir tampa nebeaišku su kuriuo “learning outcome” yra lyginamas studento studijavimo pasiekimas: ar su pateiktu “learning outcome” apibrėžimu EQF, p. 11, ar su “learning outcome” pateiktu, EQF lygmenų aprašuose?

9. Ar čia yra koks loginis prieštaravimas?
Ne, nėra, nes studento studijavimo pasiekimą siūloma matuoti (vertinti) lyginant su “learning outcomes”, pateiktais EQF lygmenų aprašuose.
Vadinasi, mes turime skirti du “learning outcome” tipus:
a) subjektyvius (asmeninius) studento “studijavimo rezultatus” (“learning outcomes”) ir
b) objektyvius reikalavimus studentų studijavimo rezultatams (“learning outcome standards), pateikiamus EQF ir visoje mokslinėje literatūroje, kuri “pagimdė” EQF ir kuri dabar jau pati remiasi EQF.
Šie objektyvūs reikalavimai studentų studijavimo rezultatams yra aprašyti studijas reglamentuojančiuose dokumentuose (pvz. dalyko studijų rezultatai, programos studijų rezultatai ir t.t.) ir vadintini “studijų rezultatais” arba “learning outcome standards”.
Visą šių paskutinių (reglamentuojančių) studijų rezultatų plejadą mes galėtumėm pavaizduoti taip:

10. Studijų rezultatai studijas reglamentuojančiuose dokumentuose
EKS – Europos kvalifikacijų sąranga; NKS – nacionalinė kvalifikacijų sąranga; SKS – sektorinė kvalifikacijų sąranga;
SKA – studijų krypties aprašai; SPA – studijų programų aprašai; SDA – studijų dalykų/modulių aprašai
arba

11. Studijų rezultatų panaudojimas aukštojo mokslo kvalifikacijų sąrangoje
AMKS – aukštojo mokslo kvalifikacijų sąranga; NKS – nacionalinė kvalifikacijų sąranga; PB – profesijos bakalauro kvalifikacijos pakopa; B – bakalauro kvalifikacijos pakopa; M – magistro kvalifikacijos pakopa; D – daktaro kvalifikacijos pakopa; SKA – studijų krypties aprašas; SPA – studijų programos aprašas; SDA – studijų dalyko/modulio aprašas
© Kęstutis Pukelis

12. Reikalavimai, keliami studijų rezultatų formulavimui
J. Moon (2002, p. 64) suformulavo tris pagrindinius reikalavimus:
(Studijavimo rezultatai yra teiginiai, kurie nurodo, ką studentas žino, supranta ir yra pajėgus padaryti pasibaigus mokymosi arba studijų procesui ir yra apibrėžiami žiniomis, mokėjimais ir kompetentingumu).
a) aktyvus neinterpretuojamas veiksmažodis, kuris parodo, ką besimokantysis turi mokėti padaryti studijų proceso pabaigoje;
b) žodis ar žodžiai, kurie nurodo su kuo arba ką (kaip?) besimokantysis turi padaryti. Jei studijų rezultatas susijęs su mokėjimais (atlikimu), tada žodis ar žodžiai gali apibūdinti būdą (metodą), kuriuo mokėjimas turi būti atliktas (pvz., „taisyklingai pašokti aukštyn ir žemyn“);
c) žodis ar žodžiai, kurie nurodo atlikimo kontekstą ar reikalavimo sąlygą kaip įrodymą, kad studijų rezultatas yra pasiektas nustatytame lygmenyje.
© Kęstutis Pukelis

13. Pavyzdžiui
Suprojektuoti sistemą, komponentą ar procesą, kuris tenkintų specialias reikmes
Suprojektuoti (sintezės lygmuo)
sistemą, komponentą ar procesą,
kuris tenkintų specialias reikmes
Aktyvus neinterpretuojamas veiksmažodis
Nurodoma, kas turi būti suprojektuota
Paaiškinama, kaip turi būti suprojektuota sistema, komponentas ar procesas (konteksto ar reikalavimo sąlyga)?

14. arba
Pritaikyti mokymo(si)/studijų metodus bei priemones, atitinkančias besimokančiųjų poreikius, mokymo(si)/studijų aplinką ir turimus resursus
Pritaikyti
(taikymo lygmuo)
mokymo(si)/studijų metodus bei priemones,
atitinkančias besimokančiųjų poreikius, mokymo(si)/studijų aplinką ir turimus resursus
Aktyvus neinterpretuojamas veiksmažodis
Nurodoma, kas turima būti parinkta
Paaiškinama, kaip turi būti parinkti metodai bei priemonės (konteksto ar reikalavimo sąlyga)?

15. Studijų programos rezultatas Pavyzdžiui:
“Parengti švietimo kokybės vertinimo metodikas bei priemones, pritaikytas konkrečios švietimo organizacijos poreikiams”
(Švietimo kokybės vadybininko magistro studijų programos rezultatas).
Parengti
(sintezė)
švietimo kokybės vertinimo metodikas bei priemones
pritaikytas konkrečios švietimo organizacijos poreikiams
Aktyvus neinterpretuojamas veiksmažodis
kas turi būti parengta?
kaip turi būti atlikta (konteksto ar reikalavimo sąlyga)?
© Kęstutis Pukelis

16. Studijų programos rezultatas Pavyzdys
“Konsultuoti švietimo organizacijų bendruomenės narius kokybės vertinimo ir gerinimo klausimais”
(Švietimo kokybės vadybininko magistro studijų programos rezultatas).
Konsultuoti
(Įvertinmas)
švietimo organizacijų bendruomenės narius
kokybės vertinimo ir gerinimo klausimais
Aktyvus neinterpretuojamas veiksmažodis
ką?
reikalavimo sąlyga
© Kęstutis Pukelis

17. Studijų rezultatai, suformuluoti ne “student –centred” paradigmoje
Apibūdinti švietimo organizavimo pagrindines dimensijas
(trūksta 3 dalies)
Apibūdinti švietimo sistemą ir apibrėžti jos paskirtį visuomenėje
(du aktyvūs veiksmažodžiai)
Paaiškinti švietimo sistemos socialinę struktūrą (nepilnas, trūksta 3 dalies)
Bendras trūkumas: jie yra dalyko centriniai

18. 1. Studijų programos rengimo (atnaujinimo) logikos pasirinkimas
1. Kaip atsiranda (nustatomi/identifikuojami) studijų programos rezultatai?
1. Studijų programos rengimo (atnaujinimo) logikos pasirinkimas
2. Studijų programos profilis (paskirtis);
3. Studijų programos tikslas;
4. Profesinės veiklos funkcijos
5. Studijų programos pakopą (profesijos bakalauras, bakalauras, magistras, daktaras) reglamentuojantys dokumentai (sektorinės sąrangos, profesijų standartai, kvalifikacijų aprašai ir pan.);
6. Socialiniai dalininkai
7. “Tarptautinė dimensija”
8. Studijų programos apimtis kreditais
9. Kiti galimi veiksniai
© Kęstutis Pukelis

19. Studentų studijavimo pasiekimų vertinimas
1. Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai? 1.1. Studijų programų rengimo ir atnaujinimo logikos pasirinkimas
Studijų programų rengimo ir atnaujinimo logika
studijų rezultatų pagrindu
(Student centered approach)
Tradicinė studijų programų rengimo ir atnaujinimo logika
(Teacher centered approach)
Studijų rezultatai ↓
Studentų studijavimo pasiekimų vertinimas
Studijų turinys ir studijų metodai
Studijų turinys
Dėstymo metodai
© Kęstutis Pukelis

20. 1. Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai. 1. 2
1. Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai? 1.2. Studijų programos profilis
1. Studijų programos profiliu suprantame pagrindinę studijų programoje rengiamo specialisto profesinės veiklos paskirtį (misiją, pobūdį), kuri gali būti, pavyzdžiui:
a) mokyti; b) ugdyti; c) gydyti; d) statyti; e) konsultuoti; f) diagnozuoti; g) projektuoti; h) vertinti; i) gerinti ir pan.
Studijų programos profilis (paskirtis) paprastai nusakomas atsižvelgiant į esminę profesinės veiklos paskirtį (pvz., “padėti asmeniui pasirinkti profesiją ir planuoti karjerą”), kuris konkretizuojamas, nurodant būsimo specialisto veiklos pobūdį, sąlygas ir kontekstą (studijų pakopa, studijų forma, trukmė ir kt. studijų programos parametrai).
Pavyzdžiui:
Studijų programos profilis (paskirtis): rengti karjeros konsultantus, dirbančius švietimo ir darbo rinkos institucijose bei padedančius įvairių tikslinių grupių asmenims pasirinkti profesiją ir planuoti karjerą
menamas karjeros projektavimo (edukologija) magistro programos profilis
© Kęstutis Pukelis

21. Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai. 1. 3
Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai? 1.3. Studijų programos tikslas
2. Studijų programos tikslas konkretizuoja studijų programos profilį (paskirtį), nusakydamas (siektina vienu sakiniu) pagrindines būsimo specialisto profesinės veiklos funkcijas (vertinti, diagnozuoti, projektuoti, analizuoti, auginti, tirti, konsultuoti ir t.t.), kurias jis turi išmokti atlikti tam tikro sudėtingumo (studijų pakopos) lygmenyje.
Pavyzdžiui:
Studijų programos tikslas rengti specialistus, mokančius
a) rinkti ir tvarkyti profesinio informavimo tikslinių grupių poreikius atitinkančią informaciją,
b) užtikrinti jos prieinamumą,
c) teikti ją ir
d) patarti kiekvienam asmeniui ar asmenų grupei, sudarant sąlygas priimti racionalius profesijos rinkimosi ir karjeros planavimo sprendimus, derinant saviraiškos ir individualius asmenybės tobulėjimo poreikius su darbo rinkos reikalavimais.
© Kęstutis Pukelis

22. Užduotis (komandinis studijų programos dalyvių darbas)
1. Išskirkite pagrindines būsimo specialisto pagrindines profesinės veiklos funkcijas 2. Suformuluokite studijų programos tikslą, atsižvelgdami į studijų programos paskirtį bei svarbiausias profesinės veiklos funkcijas

23. 1. Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai. 1. 4
1. Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai? 1.4. Profesinės veiklos funkcijos – studijų programos rezultatų užuomazgos
Pateiktame studijų programos tiksle išvardintos pagrindinės karjeros konsultanto profesinės veiklos funkcijos - rinkti, tvarkyti, teikti informaciją ir patarti (asmeniui ar asmenų grupei), nurodant, kokiu tikslu tai bus daroma: “padėti priimti racionalius profesijos rinkimosi bei karjeros planavimo sprendimus”.
N.B!
Studijų programos tiksle išvardintos profesinės veiklos funkcijos yra pagrindas:
a) studijų programos rezultatų skaičiui (siūloma 8-12) nustatyti (jei reikia - išskaidant profesinės veiklos funkcijas) ;
b) studijų programos rezultatams formuluoti konkretizuojant reikalavimus profesinės veiklos funkcijų atlikimo lygmeniui (remiantis studijas reglamentuojančiais dokumentais ir socialinių dalininkų patarimais)
© Kęstutis Pukelis

24. Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai. 1. 4
Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai? 1.4. Profesinės veiklos funkcijos – studijų rezultatų užuomazgos
Šios funkcijos (rinkti, tvarkyti, teikti ir patarti) turi būti pagrindžiamos atitinkamais studijų rezultatais, kurie įrodytų, kad absolventas bus pajėgus minėtas veiklas (rinkti, tvarkyti, teikti ir patarti) atlikti nustatytame (studijų pakopos ar kvalifikacijų sąrangos) reikalavimų lygmenyje.
Vadinasi, studijų rezultatai yra aiškiai apibrėžti teiginiai ką studentas TURI žinoti, suprasti ir mokėti pademonstruoti pasibaigus studijų procesui.
Kitaip tariant studijų programos tikslas yra savotiška “misija”, atskleidžianti pagrindines profesinės veiklos funkcijas (rinkti, tvarkyti, teikti, patarti ir pan.), o studijų rezultatai yra savotiška “vizija”, kuri parodo kaip konkrečios profesinės veiklos funkcijos (rinkimas, tvarkymas, teikimas, patarimas ir t.t.) bus realizuojamos.
© Kęstutis Pukelis

25. 1. Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai. 1. 5
1.Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai? 1.5. Studijų pakopa (krypties aprašas/reglamentas)
Sektorinės kvalifikacijų sąrangos
AEC (Association of European Conservatories) – representing some 300 conservatories has developed LO for HE music education;
EQANIE (European Quality Assurance Network for Informatics Education) – has developed LO for Informatics education;
ECTNA (European Chemistry Thematic Network Association) – more than 150 HEIs, plus Chemical societes in Europe plus ASIIN have developed LO for the European BA/MA in Chemistry
ENAEE (European Network Accreditation Engineering Education) – all European Engineering Accreditation Agencies plus FEANI, SEFI and ect. Have developed LO for FCD and SCD
Studijų pakopa (bakalauras, magistras ir pan.) nusako:
a) reikalaujamą būsimo specialisto kompetentingumo lygmenį savarankiškumo ir atsakomybės dimensijomis, kuriuos pasiekus suteikiama kvalifikacija;
b) kvalifikacijos deskriptorius (žinias, mokėjimus, vertybes ir požiūrius), kuriuos pasiekus suteikiama numatyta kvalifikacija.
© Kęstutis Pukelis

26. Studijų rezultatai (Learning outcomes)
1. Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai? 1.5. Studijų pakopa (EQF, 2008)
Lygmuo
Studijų rezultatai (Learning outcomes)
(Pakopa)
Knowledge (Žinios ir supratimas)
Skills
(Mokėjimai)
Competence
(Kompetentingumas)
7 lygmuo
(pakopa)
Labai specializuotos žinios, kai kurios iš jų naujausios darbo arba studijų srityje, kaip pagrindas originaliai mąstyti ir (arba) tyrimams atlikti.
Kritiškas kurios nors srities žinių problemiškumo supratimas ir jų susiejimas su skirtingomis sritimis.
Specializuoti problemų sprendimų mokėjimai, būtini tyrimuose ir (arba) inovacijose, kuriant naujas žinias ir procedūras bei integruojant skirtingų sričių žinias.
Valdyti ir pertvarkyti darbo arba studijų aplinkas, kurios yra sudėtingos, nenuspėjamos ir reikalauja naujų strateginių įžvalgų.
Prisiimti atsakomybę už indėlį į profesines žinias ir praktiką ir (arba) kritiškai vertinant strateginę komandų veiklą.
6 lygmuo
Pažangios darbo arba studijų srities žinios, paremtos kritišku teorijų ir principų supratimu.
Pažangūs mokėjimai, rodantys meistriškumą ir inovatyvumą, būtiną sudėtingoms ir nenuspėjamoms problemoms spręsti specializuotoje darbo ar studijų srityje.
Valdyti sudėtingas technines arba profesines veiklas ar projektus, prisiimant atsakomybę už sprendimų priėmimą nenuspėjamose darbo arba studijų aplinkose.
Prisiimti atsakomybę už atskirų asmenų arba grupių profesinį tobulėjimą.
© Kęstutis Pukelis

27. 1. Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai. 1. 6
1.Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai? 1.6. Socialiniai dalininkai
Socialiniai dalininkai (stakeholders) – visi asmenys ir visuomenės grupės, kurios prisiima dalį socialinės atsakomybės už būsimų specialistų rengimo kokybę (darbdaviai, studentai, jų tėvai ir dėstytojai, aukštosios mokyklos administracija, absolventai, profesinės asociacijos, profsąjungos ir t.t.).
Todėl studijų programos komitete turėtų būti racionaliai atstovaujami visų pagrindinių socialinių dalininkų atstovai:
a) dėstytojų; b) studentų; c) absolventų;
d) darbdavių; e) profesinių asociacijų; f) profesinių sąjungų;
g) kitų svarbių socialinių dalininkų atstovai.
Studijų programos profilis, tikslas ir rezultatai turi būti derinami su socialiniais dalininkais, nes standartai, reglamentai ir t.t. - sensta
© Kęstutis Pukelis

28. 1. Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai. 1. 7
1. Kaip atsiranda (nustatomi) studijų rezultatai? 1.7. Tarptautinė dimensija
Apibrėžiant studijų programos profilį, tikslą ir rezultatus tarptautinė dimensija svarbi siekiant studijų programos kokybės bei tarptautinio kvalifikacijos pripažinimo.
Studijų programų rengimas (atnaujinimas) studijų rezultatų pagrindu iš esmės yra “euro” įsivedimas universitete.
Nustatant (identifikuojant) studijų programos rezultatus svarbu:
1) aiškiai fiksuoti būsimo specialisto veiklos profilį (paskirtį, misiją) ir
2) aiškiai matyti profesinės veiklos tikslą (konkretizuota misija) kaip visuminį reiškinį su atitinkamomis svarbiausiomis jį nusakančiomis dimensijomis - profesinės veiklos funkcijomis;
3) įvertinti akademinę dimensiją - mokymosi visą gyvenimą poreikį, t.y. numatyti galimybę absolventams tęsti studijas aukštesnėje studijų pakopoje;
4) Profesinės veiklos funkcijų pagrindu nustatyti svarbiausius studijų programos rezultatus (“viziją”)
© Kęstutis Pukelis

29. 2. Studijų programos rezultato formulavimo logika
Studijų programos komitetas turėtų sutarti:
1. Ar profesinės veiklos funkcijos apimtis tinkama studijų programos rezultatui formuluoti ar ją reikia skaidyti (apjungti) į smulkesnes (stambesnę) funkcijas/ą?
2. Kokiai taksonomijos sričiai priskirtina kiekviena profesinės veiklos funkcija (kongnityvinės, vertybinės ar psichomtorinės)?
6. Įvertinimas
5. Sintezė
4. Analizė
3. Pritaikymas
2. Supratimas
1. Žinojimas
5. Vertybių perėmimas
4. Sisteminimas
3. Vertės suteikimas
2. Reagavimas
1. Priėmimas
7. Natūralumas (sukūrimas)
6. Adaptavimas
5. Sudėtinga atvira reakcija
4. Atlikimo technika
3. Valdoma reakcija
2. Nusiteikimas
1. Suvokimas
Kognityvinė sritis
(Bloom B. S., et al 1956)
Vertybinė sritis
(Krathwohl D. R., et al 1964)
Psichomotorinė sritis
(Dave 1968)
© Kęstutis Pukelis

30. Bloom‘o (1959) taksonomijos kognityvinės srities (violetinė spalva) ratas su aktyviais veiksmažodžiais (oranžinė spalva) ir studijų rezultatų pasiekimo įrodymais (žalia spalva)
© Kęstutis Pukelis

31. 3. Studijų programos rezultato formulavimo logika
Studijų programos komitetas turėtų sutarti:
3. Kokiame lygmenyje (bakalauro, magistro, daktaro) būtina atlikti profesinės veiklos funkciją, kad ji tenkintų teikiamos kvalifikacijos reikalavimus (standartus)?
4. Parenkamas aktyvus neinterpretuojamas veiksmažodis pagal būtiną pasiekti taksonomijos lygmenį, kad būtų tenkinami reikalavimai, nustatyti kvalifikacijos apraše ar kitame reglamentuojančiame dokumente (studijų krypties apraše);
Pavyzdžiui:
Parinkti (žinojimo lygmuo) pagrįstą dažniausiai pasitaikančio gripo formos gydymo būdą
Atlikti (taikymo lygmuo) dažniausiai pasitaikančio gripo formos gydymą
© Kęstutis Pukelis

32. 3. Studijų programos rezultato formulavimo logika
5. Suformuluojama antra ir trečia studijų rezultato dalis taip, kad atitiktų konkretų norimą pasiekti studijų programos rezultatą.
6. Pasitikrinama, ar suformuluotas studijų programos rezultatas:
a) atitinka reglamentuojančių dokumentų reikalavimus;
b) socialinių dalininkų siūlymus bei tarptautinę dimensiją;
c) galimybę studijuoti aukštesnėje studijų pakopoje;
d) N.B! dera su skiriamu studento savarankiško darbo laiku (kreditais) jam pasiekti
© Kęstutis Pukelis
© Kęstutis Pukelis

33. III. Studijų programos formulavimo logika
Formuluojant studijų programos rezultatus vengtinas per didelis smulkmeniškumas. Studijų programos rezultatai turi atspindėti esminius reikalavimus būsimo specialisto veiklai. Pvz.:
Pavyzdys:
Įvertinti konkrečios studijų programos nurodytus kokybės parametrus;
Suprojektuoti studijų programos kokybės užtikrinimo sistemos modelį;
Pagrįsti studijų programos kokybės vertinimo būdus;
Parengti konkretaus švietimo reiškinio ar jo dalies kokybės vertinimo priemonę;
Pritaikyti profesinės etikos reikalavimus konkrečioje studijų kokybės vertinimo situacijoje.
Parengti bendradarbiavimo su socialiniais dalininkais metodiką, nustatant konkrečios studijų programos rezultatus
Kiti SP rezultatai
(menamos magistro švietimo kokybės vadybininko programos rezultatai)
© Kęstutis Pukelis

34. Užduotis (komandinis studijų programos dalyvių darbas)
1. Pagrįskite, kokioje Bloom’o taksonomijos srityje bei lygmenyje būsimas studijų programos absolventas turi mokėti atlikti išskirtas profesinės veiklos funkcijas
2. Parinkite nustatytam Bloom’o taksonomijos srities lygmenįiui atitinkantį aktyvų neinterpretuojamą veiksmažodį ir suformuluokite studijų programos rezultatą, pridėdami antrą ir trečią jo dalis

35. 4. Studijų programos rezultatų skaidymas Pavyzdžiui, studijų programos rezultatas:
Atlikti pagrįstą dažniausiai pasitaikančio gripo formos gydymą
Išskaidymas į smulkesnius studijų rezultatus:
1. Išvardinti skirtingų gripo formų ligos požymius
2. Apibūdinti inkubacijos etapus, specifinius rizikos faktorius ir galimas prevencijos priemones
3. Parinkti bendruosius diagnostinius testus viruso ląstelėms nustatyti
4. Pagrįsti sergančio konkrečia gripo ligos forma prevencijos priemones
5. Paaiškinti vietines ir sistemines gripo pasekmes (konkrečios gripo formos atveju)
6. Parinkti virusų invazijos diagnozavimo metodus ir priemones (konkrečios gripo formos atveju)
7. Susieti gautus invazijos tyrimo duomenis su ligos stadija (konkrečios gripo formos atveju)
8. Paskirti gydymo procedūrą nustatytai konkrečiai gripo formai gydyti
(Modifikuota pagal Tim McMahon, Hemal Thakore, 2006, Aukštojo mokslo kokybė Nr. 3, p. 14)
© Kęstutis Pukelis

36. Išskaidyti studijų programos rezultatai leidžia pamatyti dėstytojui:
a) kokį studijų turinį jam reikia parinkti;
b) studentams – suprasti, ką ir kaip jie turės išmokti;
c) vertintojams ir darbdaviams – suprasti, kokio lygio specialistai numatomi parengti konkrečioje programoje;
© Kęstutis Pukelis

37. Savarankiško darbo užduotis (komandinis studijų programos dalyvių darbas)
Išskaidykite taisyklingai (remiantis profesinės veiklos funkcijomis ir reikalavimais studijų rezultatų formulavimui) suformuluotą studijų programos rezultatą į smulkesnius studijų rezultatus, laikydamiesi reikalavimų studijų rezultatų formulavimui:
1. nustatykite, ką reikia studentui žinoti, suprasti ir mokėti pademonstruoti, norint pasiekti studijų programos rezultatą
2. Taisyklingai suformuluokite smulkesnius studijų rezultatus, būtinus studijų programos rezultatui pasiekti
© Kęstutis Pukelis

38. 5. Suskaidytų studijų rezultatų grupavimas (kritinis derinimas)
1. Suskaidyti studijų programos rezultatai klasifikuojami (grupuojami, derinami) pagal savo a) dalykinį (turininį) giminingumą (priklausymą disciplinai), b) paskirtį (pvz., praktiniai mokėjimai) ir c) sudėtingumą (bakalauro, magistro, daktaro).
2. Pasikartojantys studijų rezultatai naikinami, trūkstami formuluojami (kritinis derinimas)
3. Šios klasifikacijos pagrindu gaunamos suskaidytų studijų programos rezultatų klasteriai (“kekės”), kurių pagrindu tik ir gali atsirasti atitinkami studijų dalykai bei kiti studijų komponentai (praktikos, kursiniai darbai ir pan.). Tik tokios logikos išdavoje atsiradęs studijų komponentas atitinka į studentą orientuotų studijų filosofiją
© Kęstutis Pukelis

39. 5. Suskaidytų studijų programos rezultatų kritinis derinimas ir priskyrimas studijų programos komponentams
Studijų komponentų
rezultatai
Studijų
Programos komponentai
komponento rezultatas Nr. 1
komponento
rezultatas Nr. 2
Studijų komponento rezultatas Nr. 3
Studijų komponento rezultatas Nr. N
Studijų dalykas
D 1
SR D1-1
SR D1-2
SR D1-3
SR D1-N
D 2
SR D2-1
SR D2-2
SR D2-3
SR D2-N
D M
SR DM-1
SR DM-2
SR DM-3
SR DM-N
Praktika P 1
SR P1-1
SR P1-2
SR P1-3
SR P1-N
Kursinis darbas KD1
SR KD-1
SR KD-2
SR KD-3
SR KD-N
Baigiamasis darbas BD 1
SR BD-1
SR BD-2
SR BD-3
SR BD-N
© Kęstutis Pukelis

40. 5. Suskaidytų studijų rezultatų grupavimas (kritinis derinimas)
4. Vienuose studijų komponentuose bus daugiau suskaidytų studijų rezultatų, kituose mažiau. Skirsis ir jų sudėtingumas. Vadinasi, skirsis ir ECTS kreditų skaičius, būtinas skirtingų studijų rezultatų pasiekimui skirtinguose studijų komponentuose.
5. Studijų rezultatų gausa studijų komponente ir jų sudėtingumas yra pagrindas nustatant studijų dalyko ar kito studijų programos komponento apimtį kreditais (studijų trukmę).
6. Studijų komponento rezultatų pobūdis ir sudėtingumas lemia studijų turinio parinkimą.
7. Studijų komponento studijų turinio pobūdis ir sudėtingumas lemia dėstymo ir studijavimo metodų parinkimą.
8. Kiekvienas studijų komponento rezultatas susiejamas su studijų programos rezultatais, pavyzdžiui
© Kęstutis Pukelis

41. Programos studijų rezultatai Dalyko studijų rezultatai
Pavyzdžiui, “Švietimo kokybės vadybos” programos studijų rezultatų ir “Švietimo tyrimų metodologijos” dalyko studijų rezultatų bei studijavimo pasiekimų įvertinimo kriterijų sąsajų matrica
Programos studijų rezultatai
Dalyko studijų rezultatai
Slenkstiniai studijavimo pasiekimų įvertinimo kriterijai
1. Paaiškinti mokslinio metodo esmę ir švietimo reiškinių tyrimo principus;
1.Paaiškinta mokslinio tyrimo metodo pagrindinių parametrų samprata ir tipai bei švietimo reiškinių tyrimo taisyklės
7. Atlikti taikomąjį švietimo kokybės
reiškinio tyrimą pagal
savo parengtą tyrimo
projektą
2. Apibūdinti visus 8 švietimo reiškinių tyrimo tipus, remiantis juos nusakančiais kriterijais;
2. Apibūdinti visi 8 švietimo reiškinių tyrimo tipai, išvardinant pagrindinius bent 4 tyrimo tipų kriterijus.
3. Parengti konkretaus švietimo reiškinio tyrimo planą, suformuluojant pagrindinius antrą studijų pakopą atitinkančius tyrimo parametrus;
3. Parengtas konkretaus švietimo reiškinio tyrimo planas su tinkamai suformuluotais ir suderintais pagrindiniais antrą studijų pakopą atitinkančiais tyrimo parametrais
4. Priskirti statistinius terminus konkrečiam švietimo reiškinio kiekybinio tyrimo atvejui;
4. Tinkamai priskirti nors du statistiniai terminai konkrečiu švietimo reiškinio kiekybinio tyrimo atveju

42. Siekiant parengti ar atnaujinti studijų programą studijų rezultatų pagrindu būtina:
1. Psichologinis studijų programos komandos nusiteikimas pagrįstai atnaujinti studijų programą 
2. Remiantis studijas reglamentuojančiais dokumentais ir socialinių dalininkų (tarptautinių taip pat) patirtimi pagrindžiamas studijų programos profilis, tikslas ir studijų rezultatai;
3. Studijų programos rezultatai suskaidomi į smulkesnius studijų rezultatus, tinkamus studijų dalykams (kitiems komponentams) pagrįsti ir atsirasti;
4. Smulkieji studijų rezultatai grupuojami pagal pasirinktus kriterijus (pvz., disciplinų, praktinių mokėjimų ir sudėtingumo pagrindu) į “klasterius” (kekes);
5. Studijų rezultatų “klasterių” pagrindu sprendžiama dėl studijų dalyko (kito komponento) atsiradimo tikslingumo;
© Kęstutis Pukelis

43. Siekiant parengti ar atnaujinti studijų programą būtina:
6. Studijų programos įgyvendinime dalyvaujantys dėstytojai supažindinami su studijų programos profiliu, tikslu ir studijų rezultatais;
7. Studijų dalykus dėstyti parinkti dėstytojai suteikia studijų dalykams :
a) pavadinimą; b) suformuluoja studijų dalyko tikslą; c) koreguoja studijų dalyko rezultatus, patikslinant jų sąsajas su atitinkamais studijų programos rezultatais;
d) suformuluoja studijų dalyko rezultatų pasiekimo vertinimo kriterijus;
N.B !
Tik tada rekomenduojama pereiti prie ECTS kreditų priskyrimo procedūros
8. Studijų dalyko dėstytojas pagrindžia reikalingą studijų trukmę numatytiems studijų komponento rezultatams pasiekti ir tuo pagrindu priskiria ECTS kreditų skaičių;
© Kęstutis Pukelis

44. Namų darbų užduotis
Konsultuodamiesi su profesinių asociacijų atstovais ir atsižvelgdami į studijų krypčių reglamentus, visuomenės poreikius, tarptautinius reikalavimus ir pan. pakoreguokite:
a) studijų programos tikslą (profesinės veiklos funkcijas);
b) studijų programos rezultatų formuluotes
Parenkite atnaujintų studijų programos rezultatų pristatymą, pateikdami studijų programos:
a) profilį (paskirtį),
b) tikslą ir
c) studijų rezultatus.

45. Sėkmės diegiant studijų rezultatus į studijų procesą!
© Kęstutis Pukelis