1. Kokybiniai ir kiekybiniai metodai
Rita Žukauskienė

2. Kokybinio tyrimo apibūdinimas
Kokybinis tyrimas- sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo ar grupės tyrimas natūralioje aplinkoje,
siekiant suprasti tiriamuosius reiškinius
bei pateikti interpretacinį, holistinį (ne kaip atskirų kintamųjų pasekmę, bet "išgyventą patirtį) iš situacijų analizės kylantį paaiškinimą.

3. Kokybinio tyrimo rūšys
Kokybiniai tyrimai apibūdinami kaip
natūralistiniai (siekiama suprasti objekto elgesį bei aplinkos poveikį jam),
lauko tyrimai (natūralioje aplinkoje),
etnografiniai (individų elgsena aplinkoje su savo papročiais, vertybėmis, žvelgiama į pasaulį realių žmonių akimis),
atvejo tyrimai (tyrimas remiasi atskirų atvejų studijomis),
interpretaciniai tyrimai (reiškinių interpretavimas prasmėmis, kurias jiems suteikia tiriami žmonės).

4. Kokybinių tyrimų strategijos, orientuotos į tyrimo objektą
Kokybinių tyrimų objektą apsprendžia:
tyrėjo interesai ir problemos, kurias jis siekia spręsti;
tyrimo procese siekiamų gauti žinių pobūdis,
tyrėjo ir tiriamojo objekto ryšys.
Šie parametrai apibūdina skirtingas kokybinių tyrimų strategijas – fenomenologinį, etnografinį ar hermeneutinį požiūrius

5. Kokybinis tyrimas
Renkant duomenis, kokybiniuose tyrimuose paprastai naudojami stebėjimo, pokalbio, dokumentų rinkimo ir analizės metodai.
Tačiau jų taikymo metodologija šiek tiek kitokia nei kiekybiniuose tyrimuose.

6. Kokybiniai duomenys Ne skaitmeniniai, dažniausiai prasminiai:
ką žmonės sako
piešiniai, pvz, graffiti
istorijų, dainų, mitų turinys
nekategorizuoti, neredaguoti elgesio aprašymai

7. Kokybinių ir kiekybinių tyrimų palyginimas

8. Kokybiniai ir kiekybiniai metodai duomenys
Kokie skirtumai?
Kiekybinis– skaitmeniniai duomenys
Kokybinis – duomenys ne skaičiais

9. Kiekybinio ir kokybinio tyrimo paskirtis
Pagrindinė kiekybinių tyrimų paskirtis – objekto požymių aiškinimasis ir prognozavimas, tai yra siekiamas statistiškai pagrįsti objekto esminius požymius, reiškinių priežastinius ryšius, jo funkcionavimo veiksnius.
Kokybinio tyrimo išvados gali būti interpretuojamos kaip hipotetiniai teiginiai; tačiau tokius teiginius reikia toliau tikrinti

10. Kiekybinis tyrimas
Kiekybinis tyrimas – tai struktūrizuotas, besiremiantis iš mokslinės problemos kylančia hipoteze tyrimas, taikant matematinius analizės metodus tyrimo duomenims apdoroti bei nagrinėjamam reiškiniui aprašyti.
Ieškoma išorinių požymių, kurie matuojami, skaičiuojami, siekiant vienintelio paaiškinimo, dėsnių universalumo.

11. Kiekybiniai duomenys
Statistines procedūros yra atliekamos su kiekybiniais duomenimis;
Skaitiniai sprendimai nelabai tiksliai atspindi realų pasaulį ir psichologinių tyrimų dalyvius;
Procedūros, kuriomis apdorojame kiekybinius duomenis yra palyginti apibrėžtos ir lengvai koduojamos, o tos, kuriomis apdorojame kokybinius duomenis yra žymiai daugiau neapibrėžtos, įvairios ir kintamos.

12. Kokybinių ir kiekybinių tyrimų palyginimas
kiekybiniai tyrimai yra orientuoti į objekto/reiškinio išorinių požymių, kurie gali būti išmatuoti ir išreikšti skaičiais, identifikavimą;
kokybiniai tyrimai yra orientuoti į reiškinio interpretaciją, ryšių nustatymą;
kokybiniams tyrimams netaikomi griežti imties reikalavimai; tyrimų reprezentatyvumą lemia lankstūs kriterijai;

13. Kokybinių ir kiekybinių tyrimų palyginimas
kokybiniuose tyrimuose vyrauja stebėjimai, pokalbiai, dokumentų studijavimas ir kt.;
kokybiniams tyrimams dažnai taikomas lyginamasis metodas, kai duomenys grupuojami, ieškoma tarpusavio ryšių;
kokybiniai tyrimai susiję su teiginių ir hipotezių formulavimu.

14. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai
Kiekybinis tyrimas – stuktūrizuotas, besiremiantis iš mokslinės problemos kylančia hipoteze tyrimas, taikant matematinės analizės metodus tyrimo duomenims apdoroti bei nagrinėjamam reiškiniui aprašyti.
Kokybinis tyrimas – sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo ar grupės tyrimas natūralioje aplinkoje, siekiant suprasti tiriamus reiškinius.

15. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai
Kintamas tyrimų kontekstas ir ideologinis požiūris:
Grynas kiekybinis požiūris;
Kokybiniai duomenys gali būti įvertinti skaičiais;
Kiekybiniai atradimai gali būti papildyti ar išvystyti iš kokybinių duomenų;
Kokybiniai ir kiekybiniai metodai – skirtingi “arkliai” skirtingoms priežastims;
Grynas kokybinis požiūris.

16. Kokybinių ir kiekybinių tyrimų palyginimas
Kokybiniai tyrimai
Kiekybiniai tyrimai
Požiūris
kokybinis
kiekybinis
Tikslas
gauti kokybinį supratimą apie esmines reiškinio priežastis
apskaičiuoti duomenis ir gautus rezultatus išplėsti visai populiacijai
Imtis
mažas nereprezentatyvių atvejų skaičius
didelis reprezentatyvių atvejų skaičius
Duomenų rinkimas
nestruktūrizuotas
struktūrizuotas
Duomenų analizė
nestatistinė interpretacija
statistinė
Rezultatai
pradinio supratimo išvystymas
rekomenduojami veiksmai
Ataskaitos
aprašomojo pobūdžio
kiekybiniais rodikliais

17. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai
Kokybiniai metodai ir duomenys
Kiekybiniai metodai ir duomenys
Turtinga
←Informacija→
Menka
Subjektyvi
← Interpretacija →
Objektyvi
Reali, natūrali
← Aplinka →
Dirbtinė
Laisvas ir nestruktūrizuotas
← Dizainas →
Griežtai stuktūrizuotas
Aukštas
← Realizmas →
Žemas
← Patikimumas →

18. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai
Kiekybinis
Kokybinis
Standartiniai skiriamieji bruožai:
Duomenų forma
Skaitinė
Pagal situaciją
Analizės forma
Statistinė
Aiškinamoji/iliustracinė
Analizės “jautimas”
Šaltas, menkas
Šiltas, turtingas
Radikalūs skiriamieji bruožai
Pagal filosofiją
Pozityvizmas, realizmas
Reliatyvistinis, kontrukcionistinis
Analizės tikslai
Nomotetinis
Ideografinis
Analizės produktai
Patikimi, stabilūs ryšiai tarp kintamųjų
Galimos kintamųjų reikšmės ir taisyklės
Atradimų pritaikomumas
Bendras
Tam tikras, individualus

19. Kokybinių duomenų rinkimo metodai

20. Kokybinių duomenų rinkimo metodai
Beveik visos technikos, kurios paprastai yra naudojamos rinkti kiekybinius duomenis, gali būti naudojamos rinkti kiekybinę informaciją:
iš interviu, grupinės diskusijos;
rašytinės komunikacijos;
įrašytos medžiagos.

21. Keletas bendrų principų renkant ir analizuojant kokybinius duomenis
Vystyti tinkamus tyrimo klausimus;
Nustatyti pagrindinius tyrimo tikslus/uždavinius;
Tiksliai apibrėžti susidomėjimo vienetus ir situaciją;
Nustatyti loginį ryšį tarp duomenų ir uždavinių;
Paaiškinti duomenų vertinimo kriterijus.

22. Kokybinių duomenų rinkimo metodai
Kokybinių duomenų gavimo būdai skiriasi trimis atžvilgiais:
Duomenys gali būti struktūriniai ar nestruktūriniai (neapibrėžti).
Duomenys gali būti surinkti aiškiai tyrimo tikslams ar gali egzistuoti nepriklausomai nuo tyrimo.
Pats tyrėjas gali būti išoriškas arba vidinis duomenims.

23. Kokybiniai duomenų rinkimo būdai
Pagrindžiamoji (Grounded) teorija(Glaser and Strauss(1967), Strauss and Corbin(1990))
Tyrimas atliekamas neturint jokių išansktinių numatymų ar lūkesčių.
teorija ‘išnyra’ iš pakartotinai gaunamų duomenų iš “vietinių” aplinkybių jų socialiniame kontekste
tai metodas plėtoti kategorijoms, kurios apibendrina centrinius duomenų bruožus, ir analizės, kuri pateikiama tyrimo pabaigoje, teorija

24. Kas yra Pagrindžiamoji teorija?
" pagrindžiamosios teorijos metodai yra rinkinys lanksčių analitinių nurodymų, kurie padeda tyrėjui fokusuoti savo duomenų rinkimą ir kurti induktyvias vidutinio dydžio teroijas, atliekant duomenų analizes skirtais lygiais ir ją konceptualizuojant bei tobulinant”
Charmaz, K. (2005)

25. Kas yra Pagrindžiamoji teorija?
Frazė “pagrindžiamoji teorija" reiškia, jog teorija induktyviai kuriama, remiantis surinktais duomenimis
Jei tai pavyksta padaryti gerai, tai reiškia, kad teorija puikiai atitinka bent vieną duomenų rinkinį.
Tai yra priešinga tam būdui, kai teorija kuriama deduktyviai, išvedant ją iš didesnės teorijos, be duomenų naudojimo, ir todėl gali netikti jokių duomenų paaiškinimui
Steve Borgatti

26. Pagrindžiamoji teorija
Akcentuoja empirinių duomenų svarbą kaip pagrindą apibendrinimams
Empirinius duomenis renka iš daugybės šaltinių.
Atviras duomenų rinkimo procesas
Duomenys sistemingai fiksuojami
Akcentuojamas duomenų niuansų tyrinėjimas, nuolat klausiant, o ką rodo šis pavyzdys?
Kuria sudėtingas sąvokas ir kategorijas and

27. Kokybiniai duomenų rinkimo būdai
Veiksmo tyrimas:
Naudojamas kai socialinis pokytis numatomas –socialinis poveikis įtakojo – pasekmės pokyčių stebimos
Susietas su taikomaisiais tyrimasi– kontekstas yra dalyvaujantis

28. Veiksmo tyrimas vs dalyvavimo veiksme tyrimas
“jei norite suprasti, kaip iš tikrųjų viskas yra, pabandykite tai pakeisti”
Kurt Lewin, once said: "If you want to know how things really are, just try to change them"

29. Veiksmo tyrimas vs dalyvavimo veiksme tyrimas

30. Kokybinių duomenų rinkimo metodai
Žodinis protokolas (Ericcson and Simon (1980,1983,1993)) – kokybinio tyrimo priemonė. Dalyviai introspektyviai komentuoja kažkokią tai temą, ir jų atsakymai yra koduojami naudojant iš anksto nustatytas gaires;
Užrašoma, ką sako, ką kalba žmonės, atlikdami užduotį, gavę instrukciją verbalizuoti visas savo mintis. Dažniausiai naudojamas sprendžiant problemas, siekiant gauti daugiau informacijos apie žmonių naudojamas strategijas

31. Kokybinių duomenų rinkimo metodai
Q-sort – kokybinio tyrimo priemonė. Dalyviai rūšiuoja/klasifikuoja korteles (su tam tikrais teiginiais) į krūvas, susijusias su skirtingu atsako dimensijos punktu;

32. Kokybinių duomenų rinkimo metodai
Technika, kurios pagalba sąvokų rinkiniai (ar kiti žiniomis pagrįsti objektai) surašyti ant atskirų kortelių ir ekspertų rūšiuojami į atskiras krūveles siekiant išskirti klases, remiantis specifiniais požymiais.
Taip pat leidžia išaiškinti reikšmingas savybes ir dimensijas
Naudojamos išsiaiškinti sąvokų supratimą ir nevarbalizuojamas, neišreiškiamas žodžiais žinias
Galima rūšiuoti ne korteles, bet objektus ar piešinius

33. Kokybinių duomenų rinkimo metodai
Repertuarinė gardelė – kokybinio tyrimo priemonė naudojama tam, kad prieiti prie dalyvio asmenybės konstruktų.
Repertuarinės gardelės analizė – metodas apibendrinantis dalyvių asmeninių konstruktų aspektus.
Pagrindinis jo bruožas yra tinklelis, kuris aptinka panašumus ir skirtumus tarp elementų, kurie yra nagrinėjami su nuoroda į dimensiją (konstruktą) sukurtą dalyvio.

34. Repertuarinės gardelės (Repertory Grid) technika
Naudojama
Išaiškinti svarbius sąvokų rinkinių požymius
Išranguoti, įvertinti sąvokas pagal tuos požymius naudojant skaitmeninę sklaę
naudoja statistinę analizę sudėlioti ir sugrupuoti panašias sąvokas ir požymius
Naudingas būdas išsiaiškinti sąvokų supratimą ir nevarbalizuojamas, neišreiškiamas žodžiais žinias
Reikia spacilios programos (PC-PACK)

35. Repertuarinės gardelės pavyzdys

36. Kokybinių duomenų rinkimo metodai
Pranešimo (Discourse ) analizė – konstruktyvistinis pritaikymas, t.y., konstruojamas mūsų socialinis pasaulis
Atliekama smulki kalbos analizė
Tyrėjai koncentruojasi į tai kaip žmonės kalba, kokie socialiniai veiksmai atliekami kalbos pagalba

37. Kokybinių duomenų rinkimo metodai
Etnografiniai tyrimai
siekiama apibūdinti, interpretuoti ir paaiškinti, kaip žmonės, gyvendami grupėje, organizacijoje, bendruomenėje ar visuomenėje,
kaupia patirtį,
suvokia savo grupę, jos ritualus ir simbolius, aplinką, visuomenę, socializacijos sistemą, santykius su aukštesnio lygmens kultūromis

38. Kokybinių duomenų rinkimo metodai
Etnografiniai tyrimai
remiasi atitinkamos žmonių veiklos stebėjimu, neformaliu pokalbiu, o dažnai ir tiesioginiu tyrėjo dalyvavimu toje veikloje.
stengiamasi atskleisti kas atsitiko tam tikroje socialinėje aplinkoje, kaip palaikomi socialiniai ryšiai ir ką tie įvykiai ir ryšiai reiškia dalyviams
(pvz., ką paaugliai veikia laisvalaikiu, kaip jie aiškina savo elgesį, kaip grupės nariai siekia bendrų tikslų, ką grupės nariams reiškia specifiniai žodžiai, kuriuos jie vartoja ir t.t.

39. Etnografiniai tyrimai
leidžia pažvelgti į pasaulį realių, jame gyvenančių žmonių akimis
labai dažnai jų požiūriai, nuomonės skiriasi (arba gali skirtis) nuo visuotinai priimtų stereotipų ar atskiro mokslininko nuomonės.
Todėl tokie tyrimai gali būti patrauklūs ir įdomūs

40. Turinio analizė (Content Analysis)

41. Kokybinių duomenų rinkimo metodai
Turinio analizė (Content analysis) – metodas skirtas reziumuoti reikšmingus kiekybinius duomenis iš kokybinių duomenų, kurie susiję su bendravimo aspektu.

42. Turinio analizė
Turinio analizė yra standartinis metodas, naudojamas socialiniuose moksluose bendravimo (komunikavimo) supratimui.
Earl Babbie apibūdina tai kaip “užfiksuotus žmonių komunikavimo būdus, tokius kaip knygos, interneto puslapiai, piešiniai ir įstatymai”

43. Turinio analizė
Harold Lasswell suformulavo esminius turinio analizės klausimus: “Kas sako ką, kam, kodėl, kokiu laipsniu ir su kokiu efektu?"
Ole Holsti (1969) pateikė platų apibūdinimą: “turinio analizė yra bet būdas daryti išvadas objektyviai ir sistemingai identifikuojant specifines pranešimų charakteristikas"

44. Turinio analizė

45. Teksto analizė
Nesant aiškaus būdo kaip organizuoti, tvarkyti duomenis, ir padrikas duomenų rinkimas gali būti klaidų priežastis
Nors ir turint geriausių ketinimų ir stengiantis nebūti tendencingu, kai duomenys yra labai skirtingai interpretuojami, labai norima pasirinkti geriausią interpretaciją, kuri geriausiai tinka tyrimo klausimui

46. Paprastas skaičiavimas
dalykas
pinigai
prestižas
galia
socialinis
Saviraiška
kita 1 15 6 4 38 2 5 3 27 12 21 46
…..
viso
Karjeros pasirinkimo priežastys

47. Kategorijų parinkimas
Naudoti randamas literatūroje
Naudoti kategorijas susijusias su tyrimo klausimu
Kurti kategorijas remiantis tyrimo duomenimis

48. Kokybinių tyrimų pavyzdžiai: realistinis metodas
Atlikti turinio analizei reikalingi tam tikri žingsniai:
Pasirenkamas šaltinis, iš kurio kokybiniai duomenys yra surenkami ir virš kurio analizė yra atliekama.
Kuriami kodavimo vienetai – kokybinėje analizėje, atskiras bet koks pasirinko šaltinio bruožas (tam tikri žodžiai ar frazės), kurie formuoja kodavimos sistemos pagrindus.
Inter – rater reliability – susitarimo lygis tarp dviejų ar daugiau vertintojų, kai jie naudoja tam tikrą kodavimo sistemą koduoti kokybinius duomenis.

49. Hermeneutinis požiūris
Teksto interpretavimas laikomas pirminiu pažinimo šaltiniu, jo dekodavimas yra fenomeno raiškos ir interpretuotojo požiūrio samplaika; naujos prasmės atsiranda susidūrus tekstui ir jo skaitytojui.
tyrėjas siekia suprasti teksto duomenis, nustatyti jų ištakas ir tai, kas suteikia jiems prasmę; skatinamas atviras dialogas, kaskart grįžtant prie pažinimo objekto (teksto), vis geriau jį suprantant ir tiksliau interpretuojant; tyrėjas yra įtrauktas į aiškinimo procesą, apimantį tekstinius duomenis.

50. Fenomenologinis požiūris į tyrimo objektą
Tyrėjas orientuojasi į respondento profesinę, socialinę, emocinę ir pan. patirtį ir jos raišką išsisakymuose, kurie geriausiai atitinka šios patirties turinį.
Jis atlieka respondento patirties bendraautorio funkcijas, įvairiais būdais stimuliuodamas pastarojo prisiminimus apie ankstesnę veiklą, siūlydamas analizuoti įsivaizduojamas kolizines situacijas, skatindamas išsisakyti dėl dabarties aktualijų ir pan.
Tyrėjui svarbiau aprašyti subjektą, apibūdinti patirties ar sąmonės esmines savybes, o ne paaiškinti procesą, jo ypatumus.

51. Kiekybinės ir kokybinės tyrimo duomenų analizės ypatumai:
Fazė
Kokybinė analizė
Kiekybinė analizė
Interpre-tacinė
-   interpretacinis paaiškinimas
-   nuorodos į kitus tyrinėjimus ir teorinius modelius
-    nuodugnus duomenų peržiūrėjimas ir statistinių ryšių interpretacija
-    nuorodos į kitus tyrinėjimus ir hipotezes
Tyrimo duomenų apdoro-jimo
-  duomenų išryškinimas akcentuojant esminius dalykus
-  faktų grupavimas
-   kintamųjų apibūdinimas ir kodavimas
-   statistinių ryšių ir rodiklių nustatymas

52. Kokybinių metodų kritika
Kokybiniai metodai yra nemoksliški;
Kokybiniai metodai nepasako daug apie psichologiją;
Kokybiniai metodai pažeidžia savo logiką;
Kokybiniai metodai susitelkia ties tam tikru, o ne bendru, visuotinu dalyku, kas neleidžia daryti toli siekiančių pareiškimų apie psichologiją ir elgesį;
Kokybiniais metodais sunku pasitikėti, nes tai lengviausias kelias;

53. Kokybinio tyrimo planavimas

54. Tyrimo metodika.
Tyrimo metodika. Nurodomas kokybinio tyrimo strategijos tipas, tyrimo tikslą atitinkantis tyrimo metodas, pagrindžiamas šiuo metodu renkamos informacijos turinys, nusakomi informacijos analizavimo būdai.

55. Tyrimo imtis.
Tyrimo imtis. Nurodomi objektai, apie kuriuos bus renkama informacija, apibūdinami informantai ar informacijos šaltiniai, apibrėžiama, jei reikia, generalinė aibė.
Kokybiniams tyrimams pagrindžiama, kodėl nagrinėjamoji imtis yra pakankamas pagrindas gauti informaciją, reikalingą gauti atsakymą į problemos klausimą.

56. Kokybinė imtis
šiems tyrimams netaikomi griežti imties tūrio reikalavimai.
reprezentatyvumą lemia ne tiriamųjų parinkimo būdai, o lankstūs vienokie ar kitokie teoriniai kriterijai.
Todėl galima manyti, kad svarbiausias kokybinių tyrimų elementas – tyrimo duomenų apibendrinimas.

57. Kokybinė imtis
ekstremalių įvykių imtis; ją sudaro stebėjimo objektai su išskirtinumo požymiais;
poliarinių grupių imtis; iš jos eliminuoti stebėjimo objektai, priskirti nagrinėjamo požymio vidutinio intensyvumo intervalui;
homogeninę imtį sudaro tarp savęs panašūs stebėjimo objektai;
tipinių įvykių imtis; ją sudaro teoriškai ar empiriškai išskirtų stebėjimo objektų grupių tipiški atstovai (asmenys, struktūros, organizacijos, ir kt.);

58. Kokybinė imtis
kritinių įvykių imtis apibūdina minimalias reiškinio funkcionavimo sąlygas; tai, kas galioja šiai imčiai, būtinai galioja visiems galimiems stebėjimo objektams;
ekspertų imtis; ją sudaro asmenys, kurie gali pasakyti kompetentingus teiginius apie tiriamąjį objektą, jo požymius ar funkcionavimą;
kriterijaus imtį sudaro stebėjimo objektai, tenkinantys tyrėjui reikšmingo kriterijaus reikalavimus;
propagandinė imtis formuojama tada, kai tyrimu siekiama atkreipti kitų mokslininkų ar praktikų dėmesį į problemą.

59. Tyrimo objekto požymiai
Empirinis tyrimas pradedamas objekto požymių parinkimu, matavimu, vertinimu, diagnozavimu.
Šie požymiai yra operacionalizuojami, tai yra apibrėžiami kaip įmanomų stebėti ir vertinti veiklos operacijų visuma.

60. Tyrimo organizavimas Tyrimo organizavimas.
Apibūdinami mokslinių publikacijų paieškos būdai, empirinės medžiagos rinkimo organizavimas, nurodomi etapai, atlikimo terminai.
Jei planuojamas tiriamasis projektas, apibūdinamos jo organizavimo prielaidos.

61. Kokybinio ir kiekybinio tyrimo planavimo skirtumai

62. planavimo skirtumai Mokslinio tyrimo proceso etapai Kokybinis metodas
Kiekybinis metodas
1. Problemos formulavimas
Tiriami individai ar situacija yra pasirenkami, o jų svarba išryškėja tyrimų metu. Daugiaplaniuose tyrimuose kartais problema gali būti suformuluota prieš tai padaryto atradimo.
Problema yra formuluojama prieš renkant duomenis, nes surinkti duomenys gali turėti įtakos problemai, todėl gali tekti rinkti papildomus duomenis.
2. Ryšiai su ankstesniais tyrimais
Įvairūs. Vienų tyrėjų teigimu, siekiant išvengti išankstinės nuomonės susiformavimo, nereikalingas išankstinis literatūros studijavimas. Kiti mano, jog žmogus visada turi susiformavęs išankstinę nuomonę, todėl tyrėjas turi kuo daugiau apie ją žinoti.
Prieš pradedant tyrimą, atidžiai studijuojama literatūra. Tai padeda tyrėjams išvengti nesėkmių, kurios būdingos darbo pradžiai.
3. Tyrimo klausimai, hipotezės
Tyrimo klausimai, hipotezės iškyla tyrimo metu tyrinėjant individus arba situaciją; tęsiant tyrimą, jie yra nuolat tikrinami ir peržiūrimi.
Tyrimo klausimai, hipotezės paprastai nusakomi prieš pradedant rinkti duomenis, bet tyrimo metu gaunami duomenys juos gali modifikuoti.

63. planavimo skirtumai 4. Subjektų pasirinkimas
Mokslinio tyrimo proceso etapai
Kokybinis metodas
Kiekybinis metodas
4. Subjektų pasirinkimas
Subjektų pasirinkimas yra tikslingas; individai ar situacijos pasirenkami taip, kad jie išryškintų atrastas prasmes ar patikrintų hipotezes
Subjektai numatomi prieš renkant duomenis, nors kartais vykstant tyrimui gali būti papildyti kitais. Dažnai subjektai pasirenkami siekiant visuotinumo.
5. Tyrimo aplinka
Pasirinktiems subjektams parenkama natūrali jiems aplinka. Ji gali kisti, atsiradus naujiems subjektams ar naujoms hipotezėms.
Tyrimo aplinka gali būti įvairi: tiek laboratorinė, tiek natūrali.
6. Tyrėjo arba nepriklausomų kintamųjų įtaka tyrimui
Tyrėjas įtakos tyrimui neturi, tačiau jeigu kartais ji ir yra pastebima, tai tik kaip natūralus, nuo tyrėjo nepriklausomas reiškinys. Tyrinėjamas nepriklausomų kintamųjų elgesys.
Paprastai yra tyrinėjamas priežasties-pasekmės santykis, kuomet priežastis yra nepriklausomas kintamasis arba tyrėjo įtaka.

64. planavimo skirtumai 7. Stebėjimas arba matavimai
Mokslinio tyrimo etapai
Kokybinis metodas
Kiekybinis metodas
7. Stebėjimas arba matavimai
Stebėjimas ir matavimai paprastai nestruktūrizuoti, pateikiantys ataskaitas apie tiriamus asmenis, elgesį arba dokumentus su svarbiais įrašais. Siekiama holistinio požiūrio, kreipiant dėmesį į atskiras detales, kurios vėliau gali pasirodyti svarbios. Svarbios vertybės, požiūriai, esami ir naujai atrasti ryšiai bei jų įtaka duomenims. Tyrime atsispindi tyrėjo vertybės.
Tyrime naudojami įvairūs matavimai ir struktūrizuoti stebėjimai; didelis dėmesys skiriamas metodų validumui, patikimumui ir objektyvumui. Stengiamasi išvengti tyrėjo vertybių ar pomėgių atsispindėjimo tyrime..
8. Tyrimo pagrindas (bazė), kuriuo remiamasi suvokiant savybes ar pokyčius
Ieškoma bendrų bruožų individų grupėje arba bendrų pokyčių kokio nors įvykio fone (pavyzdžiui, religingumo padidėjimas prieš karą). Paprastai pats individas ar jo aplinka yra atskaitos taškas pokyčiams matuoti. Ankstesnis elgesys yra lyginamas su vėlesniuoju.
Tyrimo pagrindas paprastai rūpestingai parenkamas, remiantis kontroline grupe arba standartiniu elgesiu. Tuomet pokyčiai suvokiami kaip poveikio rezultatas.
9. Tyrimo eiga
Įvykių seka nėra kontroliuojama tyrėjo (naudojant stebėjimo metodą). Tyrėjas gali bet kur ir bet kada eiti, tikėdamasis atrasti kažką svarbaus. Naudojant interviu metodą, galima griežtesnė darbo tvarka, laikantis grafiko.
Tyrėjas kontroliuoja visą įvykių eigą, siekdamas laikytis darbo grafiko.

65. planavimo skirtumai Mokslinio tyrimo proceso etapai Kokybinis metodas
Kiekybinis metodas
10. Duomenų analizė
Apibūdinant subjektą, ypač svarbus kontekstas. Dažnai duomenų analizė atliekama siekiant paaiškinimo. Retai naudojama statistika.
Duomenų analizė paprastai yra statistinė, siekiant sumažinti atvejų skaičių iki prasmingų dydžių. Koncentruojamasi ties hipoteze, o ne ties kontekstu. Siekiant geriau suprasti išimtis, turėtų būti taikoma ir kokybinė duomenų analizė.
11. Išvados ir ataskaita
Ataskaitoje atsispindi atrasti ryšiai, kurie paprastai nurodomi situacijos paaiškinime arba yra pagrindžiami teorija. Daugybe pavyzdžių yra siekiama leisti skaitytojui pajusti duomenų prasmę. Tyrimo technikos aprašymas yra paprastai pateikiamas kaip metodologinis priedas.
Ataskaitą sudaro iš duomenų kylančios išvados, loginis pagrindimas, darbo eiga bei diskusija. Svarbu parodyti tyrimo planą, siekiant pademonstruoti, kaip buvo išvengta alternatyvių paaiškinimų.

66. Kiekybiniai tyrimai
Kokybiniai tyrimai
Laiko socialinę realybę objektyvia
Laikosi prielaidos, kad socialinė tikrovė sukuriama jos dalyvių
Laiko socialinę realybę sąlygiškai pastovia laike ir aplinkoje
Mano, kad socialinė realybė yra nuolat kuriama lokalinėse situacijose
Siekia objektyvaus, bešališko požiūrio į tyrimo dalyvius ir jų aplinką
Asmeniškai įsitraukia aiškindamiesi tyrimo dalyvių požiūrius ir palaikydami šiltus, globėjiškus santykius su jais
Tyrinėja populiacijas arba grupes, kurios atstovauja populiaciją
Tyrinėja atskirus atvejus
Tyrinėja elgesį ir kitus fenomenus, kuriuos galima stebėti
Tyrinėja prasmes, kurias kuria individai, bei kitus vidinius fenomenus
Tiria žmonių elgesį natūralioje arba dirbtinėje (laboratorinėje) aplinkoje
Tiria žmonių elgesį natūralioje aplinkoje
Siekia paveikti subjektus, kad galėtų nustatyti kintamųjų ryšius
Retai daro išorinį poveikį. Atlieka holistinius viso konteksto, susijusio su reiškiniu, stebėjimus
Remiasi išankstinėmis koncepcijomis ir teorijomis, lemiančiomis renkamų duomenų pasirinkimą
Koncepcijas ir teorijas kuria po to, kai surenka duomenis
Struktūrizuotas, kruopščiai suplanuotas duomenų rinkimas
Nestruktūrizuotas, spontaniškas duomenų rinkimas
Duomenis išreiškia skaičiais
Duomenis aprašo žodžiais ar vaizdais
Analizuodami duomenis, naudojasi statistiniais metodais
Analizuodami duomenis, naudoja loginę indukciją
Naudoja statistinės procedūras, tam tikrai grupei padarytas išvadas priskirdami apibrėžtai populiacijai
Tyrinėjant atskirus atvejus, padarytus atradimus perkelia tik kitiems panašiems atvejams
Siekia paruošti kuo objektyvesnes tyrimų ataskaitas
Paruošia interpretacines ataskaitas, kaip tyrėjas rinko duomenis, ir sudaro sąlygas aprašymo skaitytojui susidaryti savo nuomonę

67. Kokybinių ir kiekybinių metodų integravimas

68. būtina atsižvelgti į:
1. Metodų integracijos tikslą. Kadangi skirtingi metodai sprendžia tą pačią problemą, todėl jų derinimui tikslinga būtų juos panaudoti tyrimo uždaviniams spręsti arba stengtis pažvelgti į tą pačią problemą iš įvairių pusių. Anot autoriaus, kokybiniais metodais siekiama pažvelgti į gylį, o kiekybiniais metodais – į plotį.
2. Metodų integracijos būdą. Šiuo atveju metodus reikia taip derinti, kad prielaidos, kuriomis jie remiasi, papildytų, o ne prieštarautų vienos kitoms. Antra vertus, svarbu, ar technine prasme tie metodai gali būti derinami.
3. Numatyti būsimų apibendrinimų pagrindus, t.y. kuo remiantis bus daromi tyrimo apibendrinimai, nes kokybiniai ir kiekybiniai duomenys reikalauja skirtingos analizės ir apibendrinimų.

69. Ne visi tyrėjai pasisako už kokybinių ir kiekybinių tyrimų derinimą.
Kritika
Ne visi tyrėjai pasisako už kokybinių ir kiekybinių tyrimų derinimą.
kokybiniai tyrimai kritikuojami dėl patikimumo, vertingumo ir kontrolės trūkumo.
kiekybinių metodų šalininkai labiau vertina pastarųjų objektyvumą, nes, pavyzdžiui, testuojant galima gauti patikimesnius duomenis, o atsitiktinis tiriamųjų skirstymas į eksperimentines ir kontrolines grupes garantuoja jog bus išvengta bet kokio tendencingumo.

70. Kokybinių ir kiekybinių metodų integravimas
kokybinių metodų šalininkai teigia, kad socialiniai individo veiksmai priklauso nuo aplinkos (konteksto). Todėl jų nuomone, negalima suprasti elgesio, atskirto nuo aplinkos.
Be to, eksperimento dalyviai gali reaguoti į dirbtinę aplinką ir tyrimų priemones, todėl tradiciniai metodai negali atspindėti tipiško elgesio, gilesnių jausmų ar reakcijos į situacijas, kurių nesukuria eksperimentatorius.
Ir nors objektyviai galima užregistruoti kito asmens išoriškai matomą elgesį, tačiau jo emocijas, pažinimą galima suprasti tik darant išvadas iš analogijų su tyrinėtojo emocijomis.
Tam tikslui su asmeniu reikia praleisti daug laiko, suvokti aplinkos poveikį, o teisingo duomenų apibendrinimo pagrindas yra atidi loginė analizė, lyginant tiriamojo pavyzdžio panašumus ir skirtumus su kita grupe.

71. Ačiū už dėmesį!