1. Informatikos didaktika: bendrumai ir išskirtinumai
Eglė Jasutė
VU MII Informatikos krypties doktorantė

2. Didaktikos samprata
Ištakos, mokslas, struktūra, šiuolaikinės didaktikos ypatumai

3. Ištakos Didaktikos užuomazgos
2400 m. pr. Kr. Kinijoje,
VII–VI a. pr. Kr. Graikijoje
Terminas „didaktika“ – 1613 m., J. A. Comenius ir W. Ratke
J. A. Comenius „Didžioji didaktika“
A. Dysterweg „Vadovas vokiečių mokytojams mokyti“
()Užuomazgos didaktikai atsirasti ir susiformuoti pastebimos dar 2400 m. pr. Kr. Kinijoje, VII-VI a. pr. Kr. Graikijoje.
()Terminą „didaktika“ pirmą kartą pavartotojo 1613 m. pedagogai J. A. Comenius ir W. Ratke.
()XVII a. pasirodo pedagogų darbai paremti praktiniu darbu – J. A. Comenius „Didžioji didaktika“, A. Dysterweg „Vadovas vokiečių mokytojams mokyti“
W. Ratke
Eglė Jasutė

4. Didaktika Graik. didaskein – mokyti, didaktikos – pamokomas;
Didaktika – mokymo menas (A. J. Comenius, W. Ratke);
Didaktika – mokymo terija (DLKŽ);
Didaktika – pedagogikos mokslo šaka (Mičiulis, Bordovskaja, Reano ir kt.);
Didaktika – racionalus pasaulio pažinimo, veiklos išmokino, psichinių ir kitokių mokinių galių pedagogine prasme ugdymo mokslas (V. Šernas);
Didaktika – mokslas apie mokymą, ir mokymąsi, mokymo(si) tikslus, turinį, metodus, priemones, organizavimą bei siekiamus rezultatus (V. Kukušin)...
Eglė Jasutė

5. Didaktika – mokslas Didaktika
Mokslas – rezultatų pažinimo sistema (DLKŽ);
Mokslas – susistemintų žinių apie gamtą, visuomenę ir mąstymą, sukauptų visuomeniniame istoriniame procese, visuma (V. Rajackas)
Didaktika
Sukauptų žinių apie mokymą bei mokymąsi, šių procesų tobulinimą, apie mokymo(si) tikslus ir kt. visuma
Mokslas
Eglė Jasutė

6. Šiuolaikinės didaktikos objektas – mokymas ir mokymasis
Mokymasis – aktyvus procesas, kuris užtikrina pačių mokinių iniciatyvą ir įsitraukimą į mokymosi procesą.
Aktyvus mokymasis apima aktyvią veiklą ir tos veiklos apmąstymą.
Mokymasis yra paties individo konstruktyvi veikla, sudarant jam mokymosi sąlygas bei suteikiant paramą.
Keičiasi mokymosi vieta – visur, kur besimokantysis naudojasi informacijos šaltiniais ir priemonėmis.
Eglė Jasutė

7. Šiuolaikinės didaktikos bruožai
Didaktikos turinio elementų kaita (tikslų, turinio, metodų, principų);
Požiūrio į mokymąsi kaita santykyje su mokymusi;
Lygiavertė mokinio ir mokytojo sąveika mokymosi procese.
Šiuolaikinė didaktika nepaneigia visų klasikinės didaktikos teiginių, bet išryškina, jog mokymas ir mokymasis sudaro tokią edukacinę aplinką, kuri siekia pagrįsti, kad sąmoningas žinių pagrindų perėmimas nėra savitikslis, o tolesnės veiklos pagrindas
Eglė Jasutė

8. Šiuolaikinės didaktikos filosofija
Konstruktyvizmo filosofija
Pagrindinis principas – mokymasis yra efektyvus procesas.
Kognityvinė teorija
Remiasi Piaget kognityviniais procesais
Konstrukcionizmo teorija
Konstruktyvizmas
Tokio mokymosi tikslas yra ne perduoti ir gauti informaciją, bet skatinti pačių besimokančiųjų supratimą ir aktyvumą, išmokyti individą susivokti pasaulyje, kuriame jis gyvena, suprasti įvykių esmę, kolektyviai spręsti problemas.
Kognityvinė teorija
Sukurta Piaget, taip pat ir Vygotsky
Kognityviniai procesai: asimiliacija – procesas, kai naudojant schemas, patirtis padaroma prasminga; ji leidžia turimą schemą priderinti prie aplinkos; akomodacija – schemos keitimas, siekiant įtraukti naują informaciją. Ji leidžia pakeisti schemą kad galėtų valdyti, tvarkyti naują situaciją aplinkoje. Kiekvieną kartą, kai schema modifikuojama, ji užtikrina geresnę pusiausvyrą tarp aplinkos ir vaiko turimo aplinkos supratimo. Pusiausvyros siekimas – asimiliacijos ir akomodacijos subalansavimas, lygsvaros pasiekimas
Konstrukcionizmas
Konstruktyvizmo teorija paaiškina, kaip žmonės mokosi, tačiau nesiūlo konkrečių pedagoginių priemonių ir metodų, kaip tokį mokymąsi efektyviai organizuoti (Noss, 2010). Todėl formuojasi kitos, neokonstruktyvistinės teorijos, kurios pripažindamos žinių konstravimo ypatumus, ieško konkrečių būdų mokymuisi pagerinti. Viena tokių pedagoginių teorijų yra konstrukcionizmas.
„Konstrukcionizmas turi tą patį požiūrį į mokymąsi, kaip konstruktyvizmas (žinių schemų konstravimas), tačiau papildomai remiasi idėja, kad tai geriausiai vyksta kontekste, kai besimokantysis yra sąmoningai įsitraukęs į konstravimą tam tikro objekto, ar tai būtų smėlio pilis paplūdimyje, ar visatos teorija“
Konstrukcionizmo teoriją pasiūlė S. Papertas, žymus matematikas, edukologas, informatikas, dirbtinio intelekto teorijos vienas iš pradininkų, Logo programavimo kalbos autorius. Anot Paperto, mokymasis geriausiai vyksta tada, kai besimokantysis aktyviai kuria išorinio pasaulio objektus (o ne tik žinių schemas, kaip mentalinius objektus). Konstrukcionistinį mokymąsi gerai apibūdina frazė „mokymasis kuriant“ (angl. learning by making). Tokį mokymąsi realizuoti padeda informacinės ir komunikacinės technologijos (IKT).
S. Papertas apie konstrukcionizmą ir jo santykį su konstruktyvizmu rašo: „Konstrukcionizmas turi tą patį požiūrį į mokymąsi, kaip konstruktyvizmas (žinių schemų konstravimas), tačiau papildomai remiasi idėja, kad tai geriausiai vyksta kontekste, kai besimokantysis yra sąmoningai įsitraukęs į konstravimą tam tikro objekto, ar tai būtų smėlio pilis paplūdimyje, ar visatos teorija“ (Papert, 1991).
Eglė Jasutė

9. Šiuolaikinė mokymo(si) paradigma
Sutelkta į mokinį;
Realizuojama per pedagoginę sąveiką;
Orientuota į mokinių informacijos konstravimą, o ne į mokytojo informacijos pateikimą;
Akcentuoja bendradarbiavimą ir atradimus, mokymąsi, savo veiklos vertinimą, skatina kritinį mąstymą.
Šių filosofijų ir teorijų įtakoje susiformavo šiuolaikinės didaktikos paradigma
Eglė Jasutė

10. Didaktikos nuostatos
Remiasi konstruktyvaus mokymo(si) paradigmos idėjomis
Orientuotos į ugdytinio poreikius, asmeninę jo patirtį, bei jų tobulinimą
Žinios nėra galutinės, nekintančios, tokios, kurias galima perteikti; žinios turi būti suvokiamos, analizuojamos, vertinamos, pritaikomos;
Pagal didaktikos nuostatas mokymo(si):
tikslas – ne tik žinių ir gebėjimų plėtotė, bet ir kritinio mąstymo ugdymas
pagrindas – racionalumas, besivystantis plėtojant kritinį mąstymą
rezultatas – mąstantis ir visą gyvenimą besimokantis asmuo
Eglė Jasutė

11. Didaktikos dalys (pagal L. Šiaučiukienienę)
Mokymo tikslai ir uždaviniai;
Mokymo turinys;
Mokymo metodai ir formos;
Mokytojas ir mokinys.
Eglė Jasutė

12. Informatikos didaktika
Informatikos samprata, savybės, mokymo nuostatos, tikslai, turinys

13. Informatika Vokietijoje – Informatik, Prancūzijoje – Informatique,
Rusijoje – информатика,
Lenkijoje – informatyka,
Ispanijoje – informatica,
Italijoje – informatica,
Austrijoje, Šveicarijoje – Informatik,
Anglijoje – computer science ,
JAV - computing science,
. . .
Eglė Jasutė

14. Informatika
Mokslo šaka, tirianti visų rūšių informacijos struktūrą, organizaciją, funkcijas, sąveiką su kitais materijos elementais, genezę.
Informacijos pažinimo ir jos tvarkymo bei vartojimo technologijų kūrimo bei taikymo sritis.
Sritis, kuri betarpiškai siejasi su kompiuteriais ir tenkina tradicinius mokslinės disciplinos standartus: homogeninės raidos galimybė, harmoningai integruota teorija, eksperimentai ir projektavimas
Visuotinis reiškinys, būdingas tam tikram visuomenės išsivystymo etapui.
Mokyklinis apibrėžimas
Dagienė pagal Mitašiūno str.
Dagienė
Eglė Jasutė

15. Informatikos principai
informacija yra universali;
informacija visada susijusi su kokia nors materialia sistema;
informacija yra organizavimo priemonė ir gali būti vienaip ar kitaip organizuota;
informacija teigiamai arba neigiamai veikia individą arba visuomenę;
objektui vystantis informacija artėja prie tam tikros objekto esmę išreiškiančios reikšmės.
Informatikos pagrindiniai principai, kurie atskleidžia svarbiausias informacijos savybes,
yra šie:
()informacija yra universali, t. y. funkcionuoja negyvojoje ir gyvojoje gamtoje;
()informacija visada susijusi su kokia nors materialia sistema;
()informacija yra organizavimo priemonė (pavyzdžiui, komandos, genetinė programa) ir gali būti vienaip ar kitaip organizuota;
()informacija teigiamai arba neigiamai veikia individą arba visuomenę;
objektui vystantis informacija artėja prie tam tikros objekto esmę išreiškiančios reikšmės
Eglė Jasutė

16. Informatikos paradigmos
Informatika
Informacinė paradigma
Matematinė paradigma
Gamtamokslinė paradigma
Inžinerinė paradigma
Komunikacinė paradigma
Informatikos disciplinos, kaip kompiuterių mokslo ir kompiuterių inžinerijos visumos,
samprata remiasi požiūriu, kad informatika susideda iš penkių paradigmų:
Informacijos specialistų požiūriu labai svarbu ištirti informacijos kaupimo, perdavimo,
skleidimo, apdorojimo, paieškos, saugojimo aspektus. Čia ypač svarūs bibliotekininkų bei kitų
informologų moksliniai darbai.
Matematikų požiūriu, moksliniai rezultatai yra tiek esminiai, kiek jie formalūs, kiek galima sudaryti įvairių veiksmų algoritmus.
Gamtos mokslų atstovams esminė mokslinė veikla yra hipotetinio modelio formulavimas ir jo adekvatumo patvirtinimas eksperimentu.
Inžinerinė paradigma atkreipia dėmesį į techninės sistemos konstravimo pricipus, į funkcionavimo patogumą ir efektyvumą.
Komunikacinė paradigma šiuo metu tik pradeda ryškėti, ji remiasi kompiuterių tinklų plitimu, jų panaudojimu tiek socialiniams, tiek kultūriniams visuomenės poreikiams tenkinti.
Taigi informatikos disciplina yra ta sritis, kuri betarpiškai siejasi su kompiuteriais ir tenkina tradicinius mokslinės disciplinos standartus: homogeninės raidos galimybė, harmoningai integruota teorija, eksperimentai ir projektavimas. Informatikoje visos paradigmos yra persipynusios, sąlygoja viena kitą ir neegzistuoja viena be kitos.
Kita vertus, visos šios paradigmos yra skirtingos, kadangi jas atstovauja skirtingos
kompetencijos sritys. Apskritai, šių visų krypčių atstovai apsikeičiamos patirties neturi, tačiau
vienų veikla ir rezultatai padeda kitiems. Informatika yra informacijos teorijos, taikomosios
matematikos, gamtos mokslų, inžinerijos ir komunikacijos procesų kryžkelėje ir visi šie
procesai yra vienodai fundamentalūs informatikos disciplinai.
Eglė Jasutė

17. Informatikos didaktikos nuostatos
IKT siejama su visu mokyklos gyvenimu, visais mokomaisiais dalykais.
Mokant IT, pirmenybė skiriama praktinei informacinei veiklai, darbui su įvairiomis technologijomis.
Mokymosi prasmingumas.
Kalbos puoselėjimas.
Viena esminių IT dalyko savybių – orientacija į taikymą.
Eglė Jasutė

18. Tikslai
Didaktikos tikslai, tikslų taksonomijos, informatikos tikslas

19. Koks mokymo(si) tikslas?
Mokytojo edukacinė paradigma.
Tikslas turi atspindėti žmogaus, gebančio gyventi žinių visuomenėje, esminių kokybių plėtojimą.
Mokinys pats formuluoja mokymosi tikslus.
Mokinys savo mokymosi tikslus derinti su ugdymo programos pagrindiniais tikslais.
Mokytojas konsultuoja, pataria, kokios yra pasirinkimo galimybės, eiliškumas, kaip galėtų atrodyti visuminė mokinio mokymosi tikslų struktūra.
(1)Mokymo, taip pat ir ugdymo tikslų formulavimas priklauso nuo to, kokia edukacine paradigma vadovaujasi mokytojas (tradicinė, sąveikos, mokymosi).
(2)Tikslas turi atspindėti žmogaus, gebančio gyventi žinių visuomenėje, esminių kokybių plėtojimą.
(3) Vadovaujantis šiuolaikine mokymosi paradigma, mokinys yra savivaldus, todėl jis pats formuluoja mokymosi tikslus.
(4)Tačiau norėdamas įgyti valstybės pripažintą išsilavinimą, jis turi savo mokymosi tikslus derinti su ugdymo programos pagrindiniais tikslais.
(5)Mokytojas konsultuoja, pataria, kokios yra pasirinkimo galimybės, eiliškumas, kaip galėtų atrodyti visuminė mokinio mokymosi tikslų struktūra, įskaitant formalų, neformalų ir neoficialų mokymąsi. Šią principinę poziciją atspindi ir pamokos tikslai bei jų formulavimas.
Eglė Jasutė

20. Koks yra mokyklos tikslas?
Šiuolaikinė mokykla turi padėti:
mokiniams įgyti bendrųjų gebėjimų, įgalinančių nuolat mokytis pažinti ir suprasti,
mokytis atsakingai veikti ir kurti,
mokytis gyventi kartu – bendrauti ir bendradarbiauti,
mokytis prasmingai būti.
Eglė Jasutė

21. Mokymo ir mokymosi tikslų formulavimas mokytojų nuomone (%)
Apie 96 proc. Lietuvos mokytojų formuluodami pamokos tikslą, orientuojasi į mokinius, į
jų kritinio mąstymo ugdymą.
Tik apie 10 proc.mokytojų netiki, kad pamokose įmanoma ugdyti mokinių kritinį mąstymą ir gebėjimus argumentuotai išsakyti savo nuomonę.
Tai rodo, jog dauguma mokytojų formuluodami pamokos tikslus jau vadovaujasi ne savo išankstiniais tikslų šablonais, o orientuojasi į tos klasės, tų mokinių pasirengimą, gebėjimus ir
pan.
Tikslo formuluotę paprastai papildo uždaviniai, kurie konkrečiai įvardija, kaip bus siekiama tikslo. Ką mokytojams lengviau įvardyti: tikslą ar uždavinius? Apie 40 proc. mokytojų teigia, kad jiems nesunku kiekvienoje pamokoje apibrėžti jos tikslą ir uždavinius, 25 proc. – lengviau įvardyti pamokos tikslą, o 20 proc. – pamokos uždavinius.
Tai rodo, kad mokytojams dar trūksta įgūdžių ir pasitikėjimo formuluojant pamokos tikslus, ypač jei norima į šį procesą įtraukti ir pačius mokinius.
Mokytojui, siekiančiam įgyvendinti šiuolaikinius ugdymo tikslus, svarbu sukurti palankias edukacines ir mokymosi aplinkas, kurios nebuvo akcentuojamos tradicinėje mokymo paradigmoje. Tai daroma atsižvelgiant į realią situaciją: mokinių poreikius ir galimybes, paties mokytojo gebėjimus, savybes ir pan.
Eglė Jasutė

22. Mokymo(si) tikslų reikalavimai (Jucevičius, 1996)
Konkretumas ir aiškumas
Išmatuojamumas
Pasiekiamumas
Suderinamumas
Priimtinumas
Lankstumas
Taksonomijos lygmenų tikslai
(1) Tikslai turi būti aiškiai suformuluoti ir suprantami vienareikšmiškai. Tikslai turi išreikšti rezultatą, o ne veiklą.
(2) Abstraktūs, sunkiai kiekybiniais, laiko ar kitais fiziniais mato vienetais išreiškiami tikslai nėra tinkami.
(3) Tikslai turi būti organizuoti į aukštus rezultatus, tačiau pasiekiami.
(4) Dažnai keliama tikslų sistema, todėl atskiri tikslai turi būti tarpusavyje suderinami, kad vienas kitam neprieštarautų.
(5) Visos suinteresuotos grupės turėtų savo tikslus suderinti.
(6) Tikslai turi būti pakankamai stabilūs ir fiksuoti, tačiau reikia siekti, jog keičiantis situacijai juos būtų galima koreguoti nekeičiant visos tikslų sistemos
Eglė Jasutė

23. Bloom IT (digital) tikslų taksonomija
Bloomo taksonomija
projektuoti, konstruoti, planuoti, kurti, išrasti, sumanyti, programuoti, filmuoti, animuoti, publikuoti straipsnius (ir vaizdą) internete, kurti viki, derinti arba išderinti skirtingų sistemų produktus, parinkti vaizdą,...
Bloom IT (digital) tikslų taksonomija
Kūrimas
tikrinti, kelti hipotezes, kritikuoti, eksperimentuoti, testuoti, aptikti, nagrinėti, stebėti, komentuoti, peržiūrėti ir rašyti, tvarkyti, bendradarbiauti, dirbti tinkle,...
Vertinimas
Raktiniai žodžiai
Analizė
Palyginti, organizuoti, grupuoti, rasti, nusakyti, struktūruoti, integruoti, iškonstruoti, susieti, išspręsti,...
realizuoti, atlikti, naudoti, sukurti, vykdyti, įkelti, nusiųsti, žaisti, operuoti, dalintis, įsibrauti, taisyti,...
Taikymas
Bloom taksonomija (1956)
Žinios – Supratimas- taikymas- analizė- sintezė- įvertinimas
Digital taksonomija Karsten 2010
Interpretuoti, sisteminti, numanyti, klasifikuoti, lyginti, aiškinti, iliustruoti, perfrazuoti, vykdyti papildomą loginę paiešką, sudaryti kategorijas, komentuoti, rašyti anotacijas, prenumeruoti,...
Supratimas
atpažinti, klausyti, aprašyti, nustatyti, įvardyti, nustatyti vietą, rasti, paryškinti, logiškai žymėti, dirbti socialiniam tinkle, ieškoti, naršytis,....
Atsiminimas
Eglė Jasutė

24. Marzano elgesio modelis (2001)
Ego sistema nusprendžia imtis
Nauja užduotis
Tęsti buvusią veiklą
Metakognityvinė sistema numato tikslus ir strategijas
Prieš pateikiant Marzano tikslų taksonomiją, reikėtų pristatyti Marzano mokinio elgesio modelį.
Kognityvinė sistema apdoroja tinkamą informaciją
Žinios
Eglė Jasutė

25. Marzano taksonomija 6 lygmuo Ego sistema 5 lygmuo
Metakognityvinė sistema
4 lygmuo
Žinių panaudojimas
3 lygmuo
Analizė
Kognityvinė
2 lygmuo
Supratimas
sistema
1 lygmuo
Paieška
Kognityvinę sistemą sudaro 4 lygmenys: Paieška, Supratimas, Analizė ir Žinių panaudojimas. Ši sistema turi sąsajų su Bloom taksonomijos lygiais.
1 Paieškos lygmuo artimas Bloom žinių lygiui. Jį sudaro atgaminimas (gali identifikuoti ir atpažinti informacijos bruožus, bet nebūtinai supranta žinių struktūrą arba skiria esminius elementus nuo neesminių) ir atlikimas (gali atlikti procedūrą be didelių klaidų, bet nebūtinai supranta, kaip ir kodėl procedūra vyksta)
2 Supratimo lygmenį sudaro sintezė (gali identifikuoti bazinę žinių struktūrą ir esminius bruožus kaip priešingybę neesminiams) ir pavaizdavimas (gali identifikuoti ar atpažinti žinių struktūrą, bet nebūtinai ją supranta arba gali skirti esminius elementus nuo neesminių),
3 Analizės lygmenį sudaro lyginimas (gali nustatyti svarbius žinių panašumus ir skirtumus), klasifikavimas (gali įvardyti su žiniomis susijusias platesnes ir siauresnes kategorijas), klaidų analizė (gali nurodyti klaidas, padarytas pateikiant ar panaudojant žinias), apibendrinimas (gali apibendrinti naujus žiniomis grįstus apibendrinimus arba principus), specifikavimas (Gali įvardyti specifines paskirtis ar logines žinių pasekmes) Bloom atitiktų analizę, sintezę ir vertinimą
4 Žinių panaudojimo lygmenį sudaro apsisprendimas (gali pasinaudoti žiniomis apsispręsdamas arba gali apsispręsti dėl žinių naudojimo), problemų sprendimas (gali pasitelkti žinias problemoms spręsti arba spręsti problemas apie žinias), eksperimentiniai tyrimai (gali pasitelkti žinias generuoti ir patikrinti hipotezei arba generuoti ir patikrinti hipotezes apie žinias), nagrinėjimas (gali pasitelkti žinias imdamasis nagrinėjimo arba imtis nagrinėti žinias)
Artimiausia Bloom sintezei, nors Bloom nenagrinėja konkrečiai žinių pritaikymo, daugiau naujų rezultatų bei minčių generavimą.
Eglė Jasutė

26. Marzano tikslų taksonomija (2001)
5 lygmuo. Metakognityvinis mąstymas
Tikslų nustatymas
gali sudaryti su žiniomis susijusių tikslų planą
Proceso stebėjimas
gali kontroliuoti žinių įsisavinimą
Aiškumo stebėjimas
gali nustatyti, kiek jam ar jai aiškios žinios
Tikslumo stebėjimas
gali nustatyti, kiek jis tikras dėl žinių
Vienas iš pirmųjų metakognityvinės sistemos uždavinių – numatyti aiškius tikslus
Procesų stebėjimo komponentas kontroliuoja algoritmo, taktikos proceso, pasitelkimo užduočiai įvykdyti efektyvumą, bet tik protinės veiklos ir procedūrinėms fizinėms žinioms (netinka informacijai)
Eglė Jasutė

27. Marzano tikslų taksonomija (2001)
6 lygmuo. Ego
Svarbos įvertinimas
gali pasakyti, kiek jam ar jai yra svarbios žinios ir kuo šis suvokimas pagrįstas
Efektyvumo įvertinimas
gali įvardyti nuostatas dėl savo gebėjimo padidinti kompetenciją ar su žiniomis susijusį supratimą ir kuo šis suvokimas pagrįstas
Emocinės reakcijos įvertinimas
gali nurodyti emocines reakcijas į žinias ir šių reakcijų priežastis
Motyvacijos įvertinimas
gali įvardyti savo motyvacijos padidinti kompetenciją ar su žiniomis susijusį supratimą lygmenį ir šio lygmens priežastis
Taksonomijos lygmenų tikslai
Ego susideda iš tarpusavyje susijusių požiūrių, įsitikinimų ir emocijų sistemų.
Kitaip tariant nuo ego sistemos priklauso, ar žmogus imsis ar nesiims konkrečios užduoties, lemia kiek energijos žmogus įdės į tą užduotį.
Yra keturi ego sistemos mąstymo principai: svarbumo įvertinimas (svarbu tiek, patenkina kažkokius poreikius) (žemėlapio skaitymas padės geriau orientuotis ir nepasiklysti žygyje, tai jis įdės pakankamai pastangų ir laiko jam išstudijuoti), veiksmingumo įvertinimas (kokiu mastu žmogus tiki, kad turi pakankamai įgūdžių, galių ir išteklių pasiekti kompetencijai), emocinės reakcijos (apima mastą, kuriuo žmogus emociškai reaguoja į tam tikrą žinių komponentą ir tą dalį, kuri tenka šiai reakcijai žmogaus motyvacijoje) ir bendrosios motyvacijos įvertinimas (motyvacijos lygis – žmogus mano, kad gali
Eglė Jasutė

28. Kodėl mokytojas turi žinoti tikslų taksonomijas?
Padeda ne tik išskirti ir konkretizuoti tikslus, bet ir nurodo tolesnę veiklos perspektyvą;
Padeda mokiniams išaiškinti veiklos orientyrus, juos aptarti;
Konkrečių tikslų, kurie išreiškiami veiklos rezultatu, suformulavimas nulemia objektyvesnį vertinimą.
Taksonomijos lygmenų tikslai
Eglė Jasutė

29. Informatikos mokymo tikslas
Pagrindinis informatikos kurso tikslas – moksleivių informacinės kultūros ugdymas.
Siekiamybės mokiniui:
taikyti IKT visose savo veiklos srityse ir tikslingai mokytis;
naudojant IKT plėsti visapusį bendravimą;
gebėti naudotis IT teikiamomis galimybėmis ieškant informacijos, ją apdorojant ir pateikiant;
gebėti planuoti savo veiksmus, kryptingai kūrybiškai improvizuoti, pasitikėti savo jėgomis;
puoselėti smalsumą naujovėms, polinkį mokytis naujesnių, veiksmingesnių veiklos būdų, domėtis naujomis technologijomis;
mokėti gauti, atrinkti, tvarkyti, perduoti ir priimti skaitmeninę, tekstinę, vaizdinę informaciją tikslingai naudojant IKT.
Pagrindinis informatikos kurso tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams įgyti įgūdžių, žinių ir patyrimo naudotis šiuolaikinėmis IT, tai siejant su mokinių mokymosi proceso tobulėjimu ir įsiliejimu į gyvenimą žinių visuomenėje.
įvairių informacijos rūšių savybių ir apdorojimo būdų išmanymas;
gebėjimas pasirinkti veiksmingas priemones informacijai apdoroti;
IT raidos ir taikymo svarbos žinojimas;
tvarkingas, taisyklingas ir teisėtas naudojimasis IT techninėmis priemonėmis ir metodais;
asmeninės informacinės veiklos pobūdžio ir stiliaus gerinimas, veiksmingumo didinimas, gebėjimas taikyti naujas technines priemones ir metodus;
veiksmingas IT taikymas savarankiškai mokantis įvairių dalykų: ieškant su šiais dalykais susijusios informacijos, ją apdorojant, taikant, skleidžiant;
gebėjimas nuosekliai, struktūriškai, algoritmiškai mąstyti, kūrybiškai improvizuoti, planuoti įvairius su informacijos apdorojimu ir taikymu susijusius veiksmus, gebėjimas priimti pagrįstus sprendimus;
įvairios kompiuterinės technikos, IT terminų žinojimas, gebėjimas aiškiai ir argumentuotai dėstyti savo mintis žodžiu ir raštu kompiuterio ir IT taikymo, pranašumų ir problemiškumo, jų įtakos visuomenei temomis;
siekimas nuolatos mokytis
Eglė Jasutė

30. Informatikos mokymo(si) turinys
Šiuolaikinio mokymo turinio parinkimo problema

31. „Curriculum“, ugdymo turinio ir mokymo turinio ryšys
Mokymo turinys
Tam tikro dalyko žinių, įgūdžių, gebėjimų ir vertybinių nuostatų sistema
Ugdymo turinys
Integruota žinių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma
„Curriculum“
Ugdymo programa, kurioje numatyti ugdymo tikslai, juos atitinkantis turinys, jo realizavimo formos, metodai, priemonės
Su edukaciniu turiniu siejamos kelios sąvokos: ugdymo turinys, mokymo turinys, curriculum. Dažnai curriculum suprantamas, kaip kitų dviejų sinonimas. Tačiau pagal pateikiamus tyrėjų apibrėžimus mūsų suprantamas ugdymo tyrinys yra siauresnis už curriculum.
Eglė Jasutė

32. Mokymo(si) turinio sudarymo principai
Turi atitikti tikslus
Mokymo(si) turinio moksliškumas ir šiuolaikiškumas
Mokymo(si) turinio įsisavinimo savarankiškumas
Mokymo(si) turinio prieinamumas ir logiškumas
Mokymo(si) turinio praktinis pritaikomumas
Mokymo(si) turinio dalykinė ir tarpdalykinė integracija
Mokymo(si) turinio bendrojo išsilavinimo pobūdis
(1)Mokymosi turinys turi atitikti tikslus
(2)Mokymo(si) turinį turi sudaryti visų mokslų pagrindas, atskleidžiantis šiuolaikinį mokslinį ir socialinį pasaulio vaizdą. Mokslo pagrindai – visuma fundamentalių dėsnių, teorijų, pagrindinės problemos, kurias sprendžia mokslas, metodai ir kt. Jis turi atitikti šiuolaikinį išsivystymo lygį
(3)Galimybė įsisavinti turinį savarankiškai – literatūra prieinama kiekvienam, pateikiamos aiškios turinio ribos ir įsisavinimo lygis
(4) Optimaliai prieinamas ir ekonomiškai logiškas. Turinys sudaromas iš dviejų dalių – privalomas ir papildomas
(5)Turi atsispindėti teorinių žinių praktinio pritaikymo sritys
(6) Būtina realizuoti tarp dalykinius ryšius t.y. turi integruotis su kitomis temomis ir kitais dalykais
(7) Numatoma ir žinios ir gebėjimai ir vertybės
Eglė Jasutė

33. Mokymo turinys formuojamas atsižvelgiant į:
Socialinius, ekonominius, politinius ir kultūrinius visuomenės, valstybės tikslus;
Paties mokinio poreikius ir tikslus;
Mokinių amžių;
Mokinių galimybes.
Eglė Jasutė

34. Informacinių technologijų dalyko turinio sąsaja su ugdymo teorijomis
Etapas
Kryptis, sąsaja su ugdymo teorijomis
Turinys
V–VII kl.
Konstruktyvusis (kognityvusis)
ugdymas
Orientacija į vaiką, aktyvi veikla, praktinis
darbas panaudojant šiam amžiui tinkamą
programinę įrangą (Logo), darbas rupėmis
IX–X kl.
Akcentuojami praktiniai mokėjimai
ir įgūdžiai, ypač informacinių
įgūdžių lavinimas
Kompiuterinio raštingumo pagrindai, informacinis išprusimas, informacinės kultūros ugdymas, individualus ir grupinis darbas
Profilinis
XI–XII kl.
Diferencijuotas mokymas
Turinio sąsajos su Europos informacinio išprusimo standartais, rengimasis būsimai profesijai, IKT išmanymas ir taikymas mokantis
Formuojant informacinių technologijų turinį buvo laikomasi konstruktyviojo ugdymo teorijos
principų, tačiau atskiruose etapuose akcentuojami skirtingi principai (Dagienė)
Formuojant informacinių technologijų kurso turinį pagrindiniu tikslu laikomas informacinės kultūros ir kompiuterinės veiklos ugdymas. Formuojant privalomąjį pagrindinės mokyklos informacinių technologijų ugdymo turinį (bendrąją programą), buvo pasirinkti šie svarbiausi komponentai:
informacijos apdorojimas;
algoritmavimas;
3) pažintis su kompiuteriu;
4) Informacinės technologijos (3 lentelė).
Vidurinės mokyklos informacinių technologijų ugdymo turinys įvairesnis:
tekstų apdorojimas;
informacijos pristatymas (pateiktys);
informacijos paieška ir komunikavimas;
4) skaičiavimai, lentelių apdorojimai (skaičiuokle);
5) socialiniai, etiniai, teisiniai aspektai.
Visi šie komponentai glaudžiai siejasi su sintetiniu modeliu.
Eglė Jasutė

35. Informacinių technologijų mokymo turinys
IX–X klasių privalomojo kurso
turinys
XI–XII klasių bendrojo
(privalomojo) kurso turinys
XI–XII klasių išplėstinio
(pasirinktinio) kurso moduliai
Kompiuteris (darbo su kompiuteriu pradmenys)
Teksto rengimas kompiuteriu
Informacija informacijos apdorojimo pagrindai)
Algoritmai (pagrindinės algoritmų sąvokos ir veiksmai)
Sudėtingesni teksto tvarkymo elementai
Pateikčių rengimas
Žiniatinklis ir elektroninis paštas
Socialiniai ir etiniai naudojimosi informacija aspektai
Naudojimasis skaičiuokle
Duomenų bazių kūrimas
Programavimas
Hipertekstas ir multimedija
Eglė Jasutė

36. Informatikos mokymo(si) metodika
Mokymosi stiliai, motyvacija, šiuolaikiniai mokymo(si) metodai,

37. Mokymo(si) stilius Tipo apibūdinimas Metodinės rekomendacijos
Aktyvistas
„Vieną kartą verta išbandyti viską“
Sudaryti sąlygas rizikuoti, darant klaidas, bet priverčiant iš jų pasimokyti; padrąsinti išsakyti savo nuomonę; tinkami metodai - darbas grupėse, vaidinimas, žaidimas...
Pragmatikas
„Visada galima rasti geresnį veiklos būdą“
Sudaryti galimybes išbandyti įvairią veiklą; padrąsinti planuoti veiklą, iškelti realius tikslus, susieti teoriją su praktika; tinkami metodai – simuliaciniai pratimai, projektai, grupės...
Refleksyvus mąstytojas
„Būk atsargus“
Užduoti atvirus klausimus; skatinti remtis sava patirtimi; raginti apmąstyti rezultatus; sukurti kūrybišką aplinką; tinkami metodai – paskaitos, demonstravimas, atvejo analizė, diskusijos...
Teoretikas
„Jei tai logiška, vadinasi tai yra gerai“
Paskatinti planuoti veiksmus; rinkti ir analizuoti duomenis; aiškiai pateikti faktus, tikslus; tinkami metodai – paskaita, demonstravimas, darbas su vadovu...
Veikimas atskiria tuos, kurie yra aktyvūs nuo tų, kurie daugiau mąsto.
D. Kolb nustatė, kad keturios suvokimo ir veikimo kombinacijos atitinka keturis skirtingo mokymosi stiliaus tipažus:
Reflektoriai yra lakios vaizduotės žmonės, apibendrinantys tai, ką mato.
Teoretikai yra analitinio mąstymo, priimantys patirtį abstrakčiai ir ją analizuojantys.
Pragmatikai yra praktiški mąstytojai ir veiklūs žmonės, priimantys patirtį abstrakčiai ir vėliau ją aktyviai apdorojantys. Jie pradeda nuo idėjos, ją išbando ir patikrina, ar ji veikia (praktiški/blaivaus proto žmonės).
Aktyvistai yra dinamiški, intuityvūs žmonės, priimantys patirtį konkrečiai ir aktyviai ją apdorojantys. Pradeda nuo to, ką mato, girdi, liečia, ir greitai išbando veikloje. Dauguma besimokančiųjų turi mėgstamą mokymosi stilių, tačiau taip pat gali išsiugdyti ir kitus mokymosi stilius.
M. Corner paaiškina, kaip besimokantieji naudojasi visais pojūčiais, bet paprastai pirmenybę teikia vienam. Mes veikiame vizualiai (regėdami), girdėdami (klausydami garsų), kinestetiškai (judėdami) ir lytėdami (liesdami):
Eglė Jasutė

38. Mokymosi stiliai
M. Corner nagrinėja mokinių mokymosi ryšį su jų pojūčiais:
besimokantieji vizualiai mėgsta matyti tai, ko jie mokosi
girdintys besimokantieji skiriami į du tipus: klausytojai ir girdintys-kalbantys besimokantieji.
kinestetiniai besimokantieji nori pajusti padėtį ar judesį, ko jie mokosi,
liečiantys besimokantieji siekia paliesti tai, ko jie mokosi.
Kalbant apie į studentą orientuotą mokymąsi, reikėtų pažvelgti į kiekvieną besimokantįjį individualiai ir į skirtingus mokymosi ypatumus. Tyrėjai (pvz., McCarthy) teigia, kad yra du pagrindiniai skirtumai, kaip mes mokomės: kaip mes suvokiame ir kaip mes veikiame. Suvokimas reiškia, kaip mes priimame informaciją: jausdami ar galvodami.
besimokantieji vizualiai mėgsta matyti tai, ko jie mokosi, todėl įvairūs paveikslėliai ir iliustracijos padeda jiems suvokti informaciją geriau, negu paaiškinimai
girdintys besimokantieji skiriami į du tipus: klausytojai ir girdintys - kalbantys besimokantieji. Pastarieji dažniausiai kalbėdami su savimi išmoksta taip pat gerai, kaip ir klausydamiesi kitų,
kinestetiniai besimokantieji nori pajusti padėtį ar judesį, ko jie mokosi,
liečiantys besimokantieji siekia paliesti tai, ko jie mokosi.
Kiti tyrėjai (pvz., Schank) nesutinka su tyrimais apie mokymosi stilius. Jie teigia, kad žmonės neturi skirtingų mokymosi stilių: tiesiog jų asmenybės skiriasi. Kiekvienas išmoksta tuo pačiu būdu: per klaidas ir praktiką. Kadangi kiekvieno asmenybė skiriasi, mokymo programų kūrėjai turi tai įvertinti prieš kurdami mokymo programą.
Mokytojai iš dalies mokosi tuo būdu, kuris priimtinas jiems patiems, kuris teikia didesnį komfortą ir pasiryžimą mokytis. Mokymas mažiau priimtinu stiliumi suteikia praktikos ir grįžtamąjį ryšį apie būdus, kuriais apgalvojamos ir sprendžiamos problemos, kurios pradžioje galbūt nėra „patogios“, bet kurias jie turės spręsti, norėdami tapti efektyviais profesionalais.
Eglė Jasutė

39. Motyvacija C. O. Houle identifikavo tris motyvacijos stilių pogrupius:
į tikslą orientuoti besimokantieji naudoja mokymą savo aiškių tikslų įgyvendinimui,
į veiklą orientuoti (socialiniai) besimokantieji dalyvauja mokyme iš esmės dėl socialinių kontaktų,
į mokymąsi orientuoti besimokantieji siekia žinių dėl žinių.
E. Deci nurodo, kad yra du motyvacijos tipai:
Vidinė motyvacija kyla iš asmens vidaus, ji dažnai vadinama savimotyvacija.
Išorinė motyvacija kyla išorėje, pavyzdžiui, žodinis atpildas – pagyrimas arba materialus atpildas – pinigai.
Motyvacija yra esminė daugumos mokymosi teorijų sąvoka. Ji glaudžiai siejasi su sužadinimu, dėmesiu, troškimu ir grįžtamuoju ryšiu / sustiprinimu. Asmuo turi būti pakankamai motyvuotas, kad mokydamasis išlaikytų dėmesį. Kiekvieno besimokančiojo unikali motyvacija padeda jiems išlaikyti susikaupimą ties tema, kol sprendžia problemą. Jei besimokantysis yra nemotyvuotas mokytis, jis neišmoks, nesvarbu, kaip gerai parengta medžiaga atitiktų kitų besimokančiųjų individualius poreikius.
C. O. Houle identifikavo tris motyvacijos stilių pogrupius:
į tikslą orientuoti besimokantieji naudoja mokymą savo aiškių tikslų įgyvendinimui,
į veiklą orientuoti (socialiniai) besimokantieji dalyvauja mokyme iš esmės dėl socialinių kontaktų,
į mokymąsi orientuoti besimokantieji siekia žinių dėl žinių.
Tam tikri dalykai motyvuoja, kiti – atima norą. Kai kurie dalykai slopina motyvaciją, pvz., baimė. Mokymasis yra emocinis procesas, kurio metu mes turime matyti, jausti, daryti. Baimė, nerimas ir pyktis yra emociniai veiksniai, neigiamai įtakojantys efektyvų mokymąsi.
Du svarbūs dalykai, įtakojantys motyvaciją yra atitikimas ir betarpiškumas. Informacija turi atitikti besimokančiojo poreikius ir būti naudinga besimokančiajam. Tai siejasi su suaugusiųjų mokymo teorija. Dauguma žmonių yra labai užsiėmę ir negali švaistyti savo laiko, todėl siekia susikoncentruoti į esminius dalykus, sąlygojančius didžiausius pokyčius. Šiandieninėje karštligiškoje verslo aplinkoje tai ypač dažna situacija.
Darbdavius motyvuoja verslo tikslai, bet ne kiekvienas mokymąsi laiko tikslu, ir gali būti vedami kitų tikslų. Todėl vadovai turi atpažinti tikslus, į kuriuos reaguos jų darbuotojai. Kitas motyvas yra kolegų pripažinimas. Žmonės nėra tiek motyvuojami sulaukę instruktorių pritarimo, kiek juos motyvuoja kolegų, bendradarbių, su kuriais dirba viename kabinete, pripažinimas.
E. Deci nurodo, kad yra du motyvacijos tipai: vidinis ir išorinis.
Vidinė motyvacija kyla iš asmens vidaus, ji dažnai vadinama savimotyvacija. Šio tipo motyvacijoje egzistuoja natūralus santykis tarp asmens ir priežasties, dėl kurios jis atlieka tam tikrą veiklą. Žmonės jaučia natūralų kompetencijos ir pasiryžimo jausmo poreikį. Vidinė motyvacija yra žmogaus vidinis skatulys mokytis, siekiant jaustis labiau kompetentingu
Išorinė motyvacija kyla išorėje, pavyzdžiui, žodinis atpildas – pagyrimas arba materialus atpildas – pinigai.
Mokymosi procesuose motyvacijai tenka lemiamas vaidmuo. Vidiniai skatuliai ir savimotyvacija mokytis yra veiksmingesnė nei išorinė motyvacija, tačiau kai kuriais atvejais išoriniai atpildai gali būti panaudojami siekiant sukurti reikiamą motyvacijos lygį.
Eglė Jasutė

40. Šiuolaikinių mokymo(si) metodų bruožai
Orientuoti į mokymąsi;
Sukuriama skatinanti aplinka;
Skatinamas bendravimas, bendradarbiavimas, įsivertinimas;
Atskleidžiamas individualus mokymosi stilius;
Ugdomas kritinis mąstymas, savarankiškumas;
Padedama mokytojui pažinti ugdytinius;
Skatinama visų mokinių savarankiška mokymosi veikla;
Atitinka mokinių amžiaus tarpsnius;
Sudaromos sąlygos ir silpnesnių ir gabesnių mokinių saviraiškai;
Leidžiama ir mokytojui ir mokiniui laisvai kurti, išreikšti savo individualybę veikloje.
Orientuoti į mokymąsi;
Sukuriama skatinanti aplinka, įgalinanti veikloje remtis kuo gausesniais pojūčiais;
Skatinamas bendravimas, bendradarbiavimas, savo veiklos įsivertinimas;
Atskleidžiamas individualus mokymosi stilius;
Ugdomas kritinis mąstymas, savarankiškumas;
Padedama mokytojui pažinti ugdytinius;
Skatinamas visų mokinių savarankiška mokymosi veikla;
Atitinka mokinių amžiaus tarpsnius;
Sudaromos sąlygos ir silpnesnių ir gabesnių mokinių saviraiškai;
Leidžiama ir mokytojui ir mokiniui laisvai kurti, išreikšti savo individualybę veikloje;
Mokymo ir mokymosi procesas yra kūrybinis visiems dalyviams.
Eglė Jasutė

41. Šiuolaikinių mokymo(si) metodų klasifikacija pagal mokinių veiklą
Skaitymo
Rašymo
Klausinė-jimo
Bendradar-biavimo
Jungiantys įvairią veiklą
Mokausi raidžių;
Mano žodžių sąsiuvinis;
Paskutinis žodis priklauso man;
Teksto žymėjimas;
„Ištęsta“ paskaita;
IDEAL;
Dviejų pusių dienoraštis.
Kryžminė diskusija;
Nebaigti sakiniai;
Žodžių žemėlapis;
Tinklo nėrimas;
Piramidės istorija;
Penkiaeilis;
Laisvas rašymas;
Rašymo procesas.
Klausiamie- ji žodžiai;
„Stori“ ir „Ploni“ klausimai;
6W;
Klausimų ramunė.
Kompozicija;
Abipusis mokymas;
Diskusija;
Debatai;
Sakyk ir klausyk;
Apskritasis ratas;
Kampai;
Mokymas grupėmis.
Raktiniai terminai;
Sumaišytas loginis eiliškumas;
ŽNI;
Akvariumas;
Situacijų žaidimas;
Minčių lietus;
Ledlaužis;
Minčių ežys;
Testai;
Nuo visumos prie dalių;
Interviu;
Argumentai „už“ ir „prieš“;
Inscenizavimas;
Sutarčių sudarymas...

42. Mokymo metodo taikymo dažnis mokinių nuomone, %
Eglė Jasutė

43. Mokymo(si) aplinka
Edukacinė aplinka, mokymosi aplinkos kūrimas: klasės aplinka, individo aplinka

44. Aplinka Edukacinė Mokymosi
Tai dinamiška mokymo ir mokymosi erdvė, sukurta ir veikiama edukatoriaus bei sąlygota edukacinio tikslo, jį atitinkančio turinio bei jo įsisavinimą paremiančių metodų, būdų
Tai erdvė, kurioje padedant įvairioms mokymo priemonėms, metodams ir būdams, naudojantis įvairiais informacijos šaltiniais, atsirenkant ir interpretuojant informaciją, ir sąmoningos, konstruktyvios veiklos būdu, grindžiamu refleksija, įgyjama žinių, gebėjimų, vertybių.
Mokytojui, siekiančiam įgyvendinti šiuolaikinius tikslus, orientuotus į konstruktyvų mokymo(si) paradigmą, svarbų sukurti palankias mokymo(si) ir tikslų realizavimo aplinkas.
Išskiriamos dvi aplinkos – edukacinė ir mokymosi
Mokymosi aplinką sudaro mokinys ir vieta arba erdvė, kurioje jis mokosi, padedamas įvairių mokymo priemonių, metodų ir būdų, naudodamasis įvairiais informacijos šaltiniais, atsirinkdamas ir interpretuodamas informaciją. (B.G. Wilson, 1995)
Mokymosi aplinka – tai erdvė, kurioje mokinys, sąveikaudamas su informacijos šaltiniais bei didesnę patirtį turinčiais individais, konstruktyvia, valinga, sąmoninga veikla, grindžia tikslingumu ir refleksija, įgyja žinių, gebėjimų ir vertybių. (P. Jusevičienė, 2000)

45. Edukacinės aplinkos kūrimo principai
Orientuota į mokinį;
Turi būti įvertinama mokinio kompetencija ir patirtis;
Pripažįstama nuomonių įvairovė;
Aplinka turi apimti kognityvinį, emocinį ir psichomotorinį mokymą;
Turi būti įvertinta:
Mokymosi proceso charakteristikos;
Veikiančiųjų subjektų charakteristikos;
Fizinė ar virtuali aplinka;
Socialinės psichologinės sąlygos.
Edukacinės aplinkos kūrimo principai
Orientuota į mokinį;
Turi būti įvertinama mokinio kompetencija ir patirtis;
Pripažįstama nuomonių įvairovė;
Aplinka turi apimti kognityvinį, emocinį ir psichomotorinį mokymą;
Turi būti įvertinta:
Mokymosi proceso charakteristikos;
Veikiančiųjų subjektų charakteristikos;
Fizinė ar virtuali aplinka;
Socialinės psichologinės sąlygos.
Kuriant edukacines aplinkas reikia įvertinti fizinius, emocinius ir kultūrinius veiksnius
Eglė Jasutė

46. Mokymosi aplinkos dalys
Informacijos bankai
Simbolių užrašymas
Fenomenarijos
Konstrukcijų rinkinys
Užduočių vadovai
Mokymosi aplinkos dalys:
Informacijos bankai – knygos, vadovėliai, mokytojai, enciklopedijos, garso ir vaizdo priemonės;
Simbolių užrašymas – plotas simboliams ir kalbai užrašyti bei jais manipuliuoti – mokinių užrašai, kompiuterinės programos, kataloginės kortelės;
Fenomenarijos – plotas, kuriame tam tikri reiškiniai pateikiami, stebimi ir jais manipuliuojama (akvariumai, fizikinių mikropasaulių imitacijos);
Konstrukcijų rinkinys – tam tikri kolekcijų paketai;
Užduočių vadovai – elementai nurodantys gaires, mokymosi šaltinius, kryptį...
Eglė Jasutė

47. Kaip edukacinė aplinka projektuojasi į mokymosi aplinką?
Edukacinė ir mokymosi aplinkos gali iš dalies sutapti.
Mokymosi aplinka gali naudoti edukacinės aplinkos sukurtomis galimybėmis, todėl galimi įvairūs tarpiniai variantai.
Edukacinė ir mokymosi aplinkos gali visiškai sutapti.
Edukacinė ir mokymosi aplinkos gali visiškai nesutapti.
Mokinys ir mokymosi tikslus ir informacijos šaltinius ir išteklius naudoja ne iš jam sukurtos edukacinės aplinkos.
Eglė Jasutė

48. Aplinkos kūrimas Klasės lygmenyje: Individo lygmenyje:
Klasės klimatas;
Klasės savybės;
Klasės procesai;
Klasės struktūros.
Individo lygmenyje:
Poreikiai;
Interesai;
Individualios savybės;
Motyvai.
Eglė Jasutė

49. Vadovavimo mokymosi aplinkoms kurti modelis
MOKYMOSI APLINKOS
KLASĖ
MOKINYS
KLIMATAS
PROCESAI
MOTYVAI
POREIKIAI
SAVYBĖS
STRUKTŪROS
INTERESAI
INDIVIDUALIOS SAVYBĖS
MOKYTOJAS
Transakcinis:
Mokymosi tikslo nusakymas;
Mokinių pasitikėjimo skatinimas;
Motyvacija.
Transformacinis:
Mokinių aktyvumo ir bendradarbiavimo skatinimas;
Mokinių poreikių išplėtimas;
Skatinamasis:
Mokinių galimybių nusakymas;
Atsakomybės suvokimo skatinimas;
Vertės jausmo ugdymas.
Vadovavimo – vadovauja mokinių grupei, ieško veiksmingų skatinimo priemonių, koordinuoja kartu dirbančių ugdytinių veiklą;
Sąveikos – tiesiogiai moko mokinius įvairių dalykų, pasitelkę įvairius mokymo būdus, strategijas, remdamiesi savo pedagogine patirtimi;
Organizavimo – organizuoja bendrą ugdytinių mokymąsi, plėtoja gerus santykius su kolegomis, ugdytinių tėvais.
Transakcinis vadovavimas
Transforma-cinis vadovavimas
skatinantis vadovavimas

50. Mokymosi veiklos
Mokymosi veiklos teorinis pagrindimas, informatikos mokymosi veiklos

51. Veiklos teorijos Veiklos per tarpininką modelis (pagal Vygotsky, 1978)
Veiklos teorija remiasi filosofinėmis Kanto, Hegelio, Markso ir Engelso idėjomis bei Rusijos
mokslininkų – Vygotskio, Leontjevo ir Lurijos išplėtota kultūrine-istorine psichologija (Engeström,
1987). Veiklos teorija - tai filosofinė konstrukcija įvairioms žmonių veiklos formoms tyrinėti (Kuutti, 1995; Jonassen ir Rohrer-Murphy, 1999).
Remiantis veiklos teorija, žmonių veikla yra orientuota į objektą (tikslą), o sąveika su aplinka yra ne tiesioginė, o per artefaktus. Su aplinka žmonės niekuomet nesąveikauja tiesiogiai. Tarp žmonių ir aplinkos objektų visuomet yra tarpininkas (1 pav.) – kultūros suformuotos prasmės, įrankiai ir simboliai (Vygotsky,1978).
Eglė Jasutė

52. Veiklos teorijos Veiklos sistema (pagal Engeström, 1987)
Engeström (1987) veiklos teoriją išplėtojo iki veiklos sistemos kaip praktinės žmogaus
veiklos modelio.
Šią veiklos sistemą sudaro šeši tarpusavyje sąveikaujantys elementai: subjektas,
objektas, įrankiai, taisyklės, darbo pasidalijimas (vaidmenys) ir bendruomenė (2 pav.).
Subjektai yra į veiklą įtraukti žmonės ar jų grupės.
Objektai (konkretūs ar abstraktūs) ar tikslai yra tai, į ką nukreipta veikla siekiant juos transformuoti ir pasiekti norimo rezultato.
Įrankiais gali būti bet kas (kompiuteriai, kalba, idėjos), kas padeda objektus transformuoti. Bendruomenė yra grupė žmonių, kurie nuolatos sąveikauja su aplinka siekdami tikslo (objekto). Taisyklės – tai sutarimai, normos ir principai, kuriais turi vadovautis bendruomenės nariai. Darbo pasidalijimas - tai vaidmenų, galios ir atsakomybės pasidalijimas tarp veiklos sistemos dalyvių.
Eglė Jasutė

53. Mokymosi veiklos apibrėžimas
Mokymosi veikla – tai bet kuri asmens organizuota veikla nukreipta patobulinti jo arba jos žinias, įgūdžius ir kompetenciją.
Veikla turi būti iš anksto apgalvota
Organizuota veikla
Mokymosi veikla – tai bet kuri asmens organizuota veikla nukreipta patobulinti jo arba jos žinias, įgūdžius ir kompetenciją.
Veikla turi būti iš anksto apgalvota (o ne atsitiktinis mokymasis), taigi turi turėti iš anksto numatytą tikslą
Veikla kažkokiu būdu organizuota, apimant ir tai, kad gali būti organizuota ir pačio mokinio; paprastai ji įtraukia ir informacijos perdavimą plačiąja prasme (žinutės, idėjos, žinios, strategijos)
Apgalvota reiškia sąmoningą žinių, įgūdžių, kompetencijos ir nuostatų paiešką.

54. Mokymosi veikla (pagal Beethem, 2004)
A model for learning activity design adapted from Beetham, 2004
Eglė Jasutė

55. Mokymosi veiklos nustatymas
All such educational activities should be classified based on their equivalence with
the educational content of regular programmes. In other words, they should be
classified together with those regular educational programmes to which they are
most similar with respect to the criteria provided. For example, where familycentred
early childhood education satisfies the content-based criteria of ISCED
level 0, it should be classified as an ISCED level 0 pre-primary programme.
Sometimes the qualifications or certifications awarded upon successful completion
of a programme can help to classify an educational activity. For example, the level
of educational content of a distance education programme might be classified
based on the type of qualifications that are awarded upon its successful
completion.

56. Mokymosi veiklų klasifikavimas
Mokymosi veiklos
1. Formalus ugdymas
2. Neformalus ugdymas
2.1. Neformalios programos
2.2. Kursai
Kursai vadovaujami dėstytojo
Teoriniai – praktiniai kursai (ir seminarai)
Atviri ir nuotoliniai kursai
Privačios pamokos
2.3. Darbo praktika
2.4. Kitos nenurodytos sistemos
3. Savaiminis mokymasis
3.1. Mokymas mokytis
Treniravimas/ neoficialus mokymas
Vadovaujamas lankymai
3.2. Mokymasis nemokant
Savarankiškas mokymasis
Mokymasis grupėse
Praktika
Nevadovaujamas lankymai
A Single Learning Activity is defi ned as being “characterised by unity of method and subject”.
Codes Broad categories / Classes / Sub-classes
Formal education
By applying the NFQ criterion formal education refers to institutionalised learning activities that are designed to lead to a learning achievement (qualifi cation or award) that can be positioned in a National Framework of Qualifi cations. This situation can also be formulated as “formal education includes activities that are part of the NFQ” denoting the link existing on the basis of the design of the activity with the resulting qualifi cation.
This activity is to be considered formal if this qualifi cation which is part of the design of the programme is already included in the NFQ (direct recognition and equivalence), or if it is in principle recognised by the NFQ but there are additional equivalence examinations to
decide whether the student has a suffi cient level of knowledge so as to recognise equivalence on a personal basis. Otherwise the programme is non-formal education.

57. Mokymosi veiklų taksonomija (pagal Mark Rollins)
Jis mokymosi veiklas suklasifikuoja remdamasis Bloom taksonomija.

58. Informatikos mokymosi veiklos
Pasiekti mokymosi tikslus
Veiklų įvairovė
Veiklos pagal poreikius
Veiklų paskirtis
Planuojant mokymosi veiklas, akcentuojama tai, ką mokiniai turės daryti ir veikti, kad mokymosi uždaviniai būtų pasiekti.
Veiklos ir užduotys turi būti įvairios, tada mokytojas galės išlaikyti mokinių susidomėjimą.
Galima numatyti skirtingas užduotis ir veiklas skirtingų poreikių mokiniams ar jų grupėms.
Veiklų paskirtis skirtinga: išmokti naują medžiagą, pakartoti, pertvarkyti, pritaikyti, praturtinti, patikslinti jau įgytas žinias, supratimą, gebėjimus ir nuostatas.
Eglė Jasutė

59. Literatūra
L. Šiaučiukėnienė, N. Stankevičienė (2006) Šiuolaikinės didaktikos pagrindai. Kaunas, Technologija.
V. Dagienė (2007) Informacinės mokymo technologijos.
V. Dagienė (2005) Informacinių technologijų ugdymo turinio komponentai. Informacijos mokslai, 2005, 34.
A. Karsten (2010) Bloom’s digital taxonomy.
R. J. Marzano (2005) Naujoji ugdymo tikslų taksonomija. Vilnius, Žara.
J. Adomavičius, V. Petreikienė (2007) Mokyklinės informatikos didaktika. Kaunas, KTU.
Lietuvos mokytojų didaktinė kompetencija (2006).
Eglė Jasutė

60. Literatūra
P. Baltrušaitis (2007) E-mokymosi veiklos modelio teorinės prielaidos. Profesinis rengimas: tyrimai ir realijos. 2007, 13.
C. Smart (2005) Why focus on pedagogy?
Classification of learning activities – Manual (2006). European Commission
Taxonomy of learning activities (2006).
Eglė Jasutė

61. Dėkoju už dėmesį!

62. Informatikos metodų pavyzdžiai

63. Informatikos mokymo metodai
Virtuali komanda
Grupinis darbas
„Minčių lietus“
Koncepcijų žemėlapiai
Projektinis darbas
Informatikoje yra palanki terpė grupinėms ir komandinėms užduotims virtualioje aplinkoje.

64. Virtuali komanda Ribų nustatymas misijai ir riboms apibrėžti
Virtualiai komandai sudaryti ir vystyti gali būti naudojami papildomi metodai, tokie kaip:
Virtualios komandos leidžiantis individams dirbti drauge neleidžiant laiko tiesioginiams, taupant kelionės laiko ir kitas išlaidas, susijusias su tiesioginiais susitikimais. Komandos sudaromos kokiam nors projektui įgyvendinti, gali naudoti kolektyvines aplinkas su integruotos bendravimo ir bendradarbiavimo priemonėmis. Šis metodas integruojamas į bet kurį mokymo dalyką tiek vidurinėje mokykloje, tiek suaugusiųjų švietime.
Kaip ir kiekvienai grupei, taip ir virtualiai gali būti naudojami papildomi metodai, padedantys nustatyti grupės darbo misiją, apibrėžti užduoties ribas ir pan. (Ribų nustatymas)
Taip pat iškilus įtampai tarp grupės narių, padeda Skirtumų dialogas, kuris naudojamas, kai norima išsakyti komandos narių nuomones vienas apie kitą. Ji skatina sąžiningumą kalbant apie galimas prielaidas ir nuogąstavimus bei padeda sukurti pasitikėjimą
Kodėl ir kada jis naudojamas?
Norint užkirsti kelią potencialiam konfliktui virtualioje komandoje, sudarytoje iš pačių įvairiausių žmonių: užimančių skirtingas pareigas, skirtingų tautybių, amžiaus, šalies ir t.t.
Panaudoti skirtumus ir požiūrius, ieškant bendro pagrindo.
Modeliuoti dialogą, kuris skatintų sąžiningumą ir pasitikėjimą.
Pradėjus formuoti komandą, naudojamas identifikuoti potencialiems skirtumams.
Naudojamas pradėti nuolatiniam dialogui tarp narių, galinčiam paskatinti didesnę darną ir pasitikėjimą.
Naudojamas, siekiant perkelti komandos susitelkimą nuo skirtumų prie bendrumų, ypač kalbant apie bendrus tikslus ir normas.
Sprendimų matrica
Sprendimų matrica yra įrankis, teikiant pagalbą sprendimų priėmimo procese. Suteikia struktūrą sprendimų priėmimo procesui; Suteikia loginį pagrindą, dėl ko buvo priimtas sprendimas ir kokie veiksniai buvo įvertinti; Suteikia pagrindą susitarimams; Naudojamas kaip pagalba komandai priimant sprendimus, kai nustatomi keli galimi sprendimai ir yra žinomi sprendimo priėmimo kriterijai; Naudojamas kai yra nesutarimų, koks turėtų būti sprendimas.
Kaip jis naudojamas?
Apibrėžkite keletą sprendimo variantų, kurie iš tikrųjų galėtų išspręsti problemą.
Nustatykite kriterijus, kurie galėtų būti naudingi priimant sprendimą.
Sukurkite faktus, įtakojančius kiekvieną kriterijų.
Priimkite sprendimą, remdamiesi gautais įrodymais
Ribų nustatymas misijai ir riboms apibrėžti
Skirtumų dialogas nuomonei išsakyti
Sprendimų matrica sprendimų priėmimui

65. Grupinis darbas
Mokymas(is) grupėse ugdo klausymą, indėlio įdėjimą, iššūkių kėlimą, paramą, vadovavimą
1 fazė: tikslų išdėstymas ir parengties sužadinimas;
2 fazė: informacijos perteikimas;
3 fazė: mokinių grupių, kuriose jie mokysis, organizavimas;
4 fazė: pagalba grupėms dirbti ir mokytis;
5 fazė: tikrinimas;
6 fazė: laimėjimų pripažinimas

66. Grupinis darbas Pagal sudėties vienalytiškumą Pagal skirstymo būdą
Homogeninės grupės
Heterogeninės grupės
Pagal skirstymo būdą
Dinaminės, lanksčios, kaitos grupės
Statinės, pastovios grupės
Laisvos, atviros grupės
Pagal didaktinį tikslą
Intensyvaus mokymo grupės
Išlyginimo - adatapcinės

67. „Minčių lietus“ pateikti naują temą
pateikti kuo daugiau idėjų
atrasti studentams savo pačių idėjas apie tam tikrą dalyką ar sugalvoti visiškai naujus požiūrio į problemą būdus
aiškiai parodyti santykius tarp idėjų gausybės ir problemos sprendimo alternatyvų sudarymo
susisteminti problemines sritis
apibendrinti diskusiją
sukurti atpalaiduojančią ir draugišką atmosferą
paskatinti bendravimą, aktyvų visų grupės narių dalyvavimą
padėti mokiniams pasitikėti jų pačių gebėjimais, išbandyti anksčiau įgytas žinias
„Minčių lietus“ – mokiniai aktyviai skatinami kurį laiką pateikti kuo daugiau idėjų. Tikslas pateikti klausimą ir leisti mokiniams siūlyti kuo daugiau galimų problemos sprendimų
Neskubėkite spręsti;
Rinktis tai, kas originalu ir neįprasta;
Kuo daugiau idėjų, tuo geriau;
Plėtoti mintis susiejant įvairius pasiūlymus;
Minčių lietui pavaizduoti yra daug kompiuterinių priemonių „maindmeister“ (

69. Koncepcijų žemėlapis įgyti ir analizuoti bendrus požiūrius
analizuoti idėjų sąryšius
sužadinti, apibrėžti ir sisteminti anksčiau įgytas žinias
patikrinti supratimo lygius
struktūrizuoti sudėtingas sąvokas
aiškiai ir vaizdžiai pateikti žinias
parengti įsiminimo priemones
parengti, įvykdyti ir pratęsti užsiėmimus
analizuoti tekstą
kaip alternatyvi įvertinimo forma
Koncepcijų žemėlapių centre yra pagrindinė idėja ar koncepcija, sufleruojanti kitas, šalutines idėjas. Koncepcijų žemėlapis sudaro sąlygas atskleisti sudėtingas specifinės srities ar temos idėjų ar turinio asociacijas, taip pat veikia kaip įsiminimo įrankis.
Dabar yra nemažai kompiuterinių priemonių tokiems koncepcijų žemėlapiams sudaryti.
Rekomendacijos mokytojams
Analizuojant susijusius elementus, studentams derėtų parodyti skirtingus kūrimo elementus, pvz., spausdintas raides, skaičius, paveikslėlius, strėles, simbolius ar spalvų junginius, ir kt.
Alternatyvos
1 alternatyva:
Skirtingos idėjos (ne šakos) užrašomos ant skirtingų popieriaus lapų ir tuomet siejamos su giminingomis sritimis ar temomis (pvz., nubrėžiant strėles). Galimos asociacijos: apibrėžimas, priešingybės, sudedamosios dalys ir kt.
2 alternatyva:
Koncepcijų žemėlapiai gali būti kuriami su skirtingomis sąvokomis, pvz., atsižvelgiant į hierarchinius kriterijus, „už ir prieš“ debatus ir kt.

71. Projektinis darbas
Projektai – darbo ir mokymo būdas, skatinantis mokinius sieti mokymąsi su tikrove, ieškant sąsajų tarp daiktų ir reiškinių, pratinantis dirbti grupėje
PATIRTIS
PROBLEMA
DARBO PLANAVIMAS IR EIGA
SPRENDIMAI IR IŠLAIDOS

72. Projektinis darbas Projektiniame darbe mokoma:
Rinkti ir naudoti reikiamą literatūrą;
Sisteminti didelės apimties medžiagą;
Organizuoti savo ir kitų darbą;
Imtis atsakomybės už savo veiksmus:
Turėti savo nuomonę ir ją ginti;
Būti savarankiškam ir galėti kritikuoti kitus;
Suvokti savo darbo tikslus ir perspektyvas;
Sieti teorines žinias su praktiniu darbu;
Suprasti pagrindinius visuomenėje vykstančius procesus.

73. Projektas „Miestas“
Užduotis: sukurti ciklišką gyvenimą mieste, panaudojant bent 5 veikėjus, bent dvi scenas.
Patirtis: „Scratch“ arba „Imagine Logo“, „Comenius Logo“, realus arba įsivaizduojamas gyvenimas mieste, IT naudojimo įgūdžiai
Problema: perkelti sugalvoto miesto idėją į „Scratch“
Darbo eigos planavimas:
1. Išnagrinėti pateiktus pavyzdžius
2. Aprašyti miesto idėją: laikmetį, metų laiką, paros laiką, veikėjus, jų veiksmus ir t.t.
3. Sukurti arba susirasti veikėjus ir scenas internete, juos pakoreguoti, pritaikyti įgyvendinamai idėjai
4. Parašyti scenų ir veikėjų scenarijus, konsultuojantis su mokytoja, kitais mokiniais
5. Sukonstruoti scenarijus „Scratch“ programoje
Įsivertintinimas: palyginti su idėjos aprašymu, ar viską pavyko įgyvendinti, kokių žinių trūko labiausia, ką sužinojo naujo....
Mokiniai apibūdina projektą pagal pateiktą planą.177psl.