1. Kokybiniai ir kiekybiniai TYRIMAI
Dr. J. Melnikova
Kokybiniai ir kiekybiniai TYRIMAI

2. Tyrimo koncepcija
Tyrimo tipas (kokybinis, kiekybinis, metodų trianguliacija?)
Tyrimo strategija
Tyrimo duomenų rinkimo metodai
Tyrimo duomenų analizės metodai
Tyrimo planavimas (imties nustatymas, instrumento parengimas, tyrėjo vaidmuo, tyrimo etika ir kt.)

3. Kiekybinio tyrimo apibūdinimas
Kiekybinis tyrimas – tai struktūrizuotas, besiremiantis iš mokslinės problemos kylančia hipoteze tyrimas, taikant matematinius analizės metodus tyrimo duomenims apdoroti bei nagrinėjamam reiškiniui aprašyti.
Ieškoma išorinių požymių, kurie matuojami, skaičiuojami, siekiant vienintelio paaiškinimo, dėsnių universalumo.

4. Kokybinio tyrimo apibūdinimas
Kokybinis tyrimas - sistemingas situacijos, įvykio, atvejo, individo ar grupės tyrimas natūralioje aplinkoje
siekiant suprasti tiriamuosius reiškinius
bei pateikti interpretacinį, holistinį (ne kaip atskirų kintamųjų pasekmę, bet "išgyventą patirtį) iš situacijų analizės kylantį paaiškinimą.

5. Kiekybinio ir kokybinio tyrimo paskirtis
Pagrindinė kiekybinių tyrimų paskirtis – objekto požymių aiškinimasis ir prognozavimas, tai yra siekiamas statistiškai pagrįsti objekto esminius požymius, reiškinių priežastinius ryšius, jo funkcionavimo veiksnius.
Kokybinio tyrimo išvados gali būti interpretuojamos kaip hipotetiniai teiginiai; tačiau tokius teiginius reikia toliau tikrinti

6. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai
kiekybiniai tyrimai yra orientuoti į objekto/reiškinio išorinių požymių, kurie gali būti išmatuoti ir išreikšti skaičiais, identifikavimą;
kokybiniai tyrimai yra orientuoti į reiškinio interpretaciją, ryšių nustatymą;
kokybiniams tyrimams netaikomi griežti imties reikalavimai; tyrimų reprezentatyvumą lemia lankstūs kriterijai.

7. Kokybinių ir kiekybinių tyrimų palyginimas
Kokybiniai tyrimai
Kiekybiniai tyrimai
Požiūris
kokybinis
kiekybinis
Tikslas
gauti kokybinį supratimą apie esmines reiškinio priežastis
apskaičiuoti duomenis ir gautus rezultatus išplėsti visai populiacijai
Imtis
mažas nereprezentatyvių atvejų skaičius
didelis reprezentatyvių atvejų skaičius
Duomenų rinkimas
nestruktūrizuotas
struktūrizuotas
Duomenų analizė
nestatistinė interpretacija
statistinė
Rezultatai
pradinio supratimo išvystymas
rekomenduojami veiksmai
Ataskaitos
aprašomojo pobūdžio
kiekybiniais rodikliais

8. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai
Kokybiniai metodai ir duomenys
Kiekybiniai metodai ir duomenys
Turtinga
←Informacija→
Menka
Subjektyvi
← Interpretacija →
Objektyvi
Reali, natūrali
← Aplinka →
Dirbtinė
Laisvas ir nestruktūrizuotas
← Dizainas →
Griežtai stuktūrizuotas
Aukštas
← Realizmas →
Žemas
← Patikimumas →

9. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai
Kiekybinis
Kokybinis
Standartiniai skiriamieji bruožai:
Duomenų forma
Skaitinė
Pagal situaciją
Analizės forma
Statistinė
Aiškinamoji/iliustracinė
Analizės “jautimas”
Šaltas, menkas
Šiltas, turtingas
Radikalūs skiriamieji bruožai
Pagal filosofiją
Pozityvizmas, realizmas
Reliatyvistinis, kontrukcionistinis
Analizės tikslai
Nomotetinis
Ideografinis
Analizės produktai
Patikimi, stabilūs ryšiai tarp kintamųjų
Galimos kintamųjų reikšmės ir taisyklės
Atradimų pritaikomumas
Bendras
Tam tikras, individualus

10. Trianguliacijos principas
Aktualūs postmodernistų pasisakymai už kokybinių ir kiekybinių metodų integraciją sprendžiant tą pačią problemą.
Anot Mason (1996) metodų integracija leidžia pažvelgti į problemą iš įvairių pusių: kokybiniais metodais siekiama pažvelgti į gylį, o kiekybiniais metodais – į plotį.
Svarbu paminėti, jog kokybiniai ir kiekybiniai duomenys reikalauja skirtingos analizės ir apibendrinimų.
Todėl pabrėžiama, jog kokybinė analizė - tai interpretacinis duomenų paaiškinimas, suteikiantis informaciją apie kokio nors loginio vieneto struktūrą.
Tuo tarpu kiekybinė analizė – tai duomenų, gautų tam tikroje populiacijoje, apibendrinimas, statistinių ryšių nustatymas, koncentravimasis ties esminių faktų bei atskirų faktų grupavimas

11. Kiekybinis tyrimas
Kiekybine paradigma grįstas tyrimas paprastai disponuoja žymiai svaresniais tyrimo reprezentatyvumo, validumo ir objektyvumo argumentais. Kiekybiniam tyrimui būdingas siekis ieškoti išorinio reiškinio požymių, išgaunant įvairius dydžius, kurie gali būti matuojami (Paulauskaitė, 1996), todėl šis tyrimo metodas tinkamas ryšiams ir temoms patikrinti populiacijoje (Gall et al., 1996).
Tačiau paminėtinas toks esminis komentuojamos paradigmos trūkumas, kaip tyrimo selektyvumas ir uždarumas. Iš esmės jis reiškia, jog kiekybinio tyrimo metu empirinėje realybėje ieškoma faktų, kurie patvirtintų (arba paneigtų) jau preliminariai suformuluotą teorinę poziciją (Šaparnis, 2000). Jei koks nors nagrinėjamos realybės aspektas teorijoje ir jos pagrindu parengtame tyrimo instrumente neatsispindėjo, tai galimybė šį aspektą aptikti yra prarandama.
Vaizdžiai tariant, kiekybinis tyrimas potencialiai apriboja probleminį lauką.

12. Kiekybinio tyrimo strategijos
Bendrų modelių ir santykių apibrėžimas
Teorijų išbandymas ir patikslinimas
Prognozavimas

13. Kiekybinio tyrimo duomenų rinkimo metodai
Anketavimas
Testavimas
Stebėjimas ir kt.

14. Anketavimas
Apklausos metodas yra vienas populiariausių sociologinės informacijos rinkimo metodų, kuriuo nesiekiama rasti naujų mokslui nežinomų išvadų.
Jo paskirtis – verifikuoti teiginius, patvirtinti įvairias intuityvias idėjas apie žmogaus elgesį, tarpusavio santykius.
Anketinės apklausos metodas numato duomenų rinkimą naudojant anketos blanką, kuriame suformuluoti ir tam tikra tvarka išdėstyti klausimai, kuriais paprastai siekiama išsiaiškinti apklausiamojo nuomonę apie elgesio motyvus, vertybines orientacijas, kasdieninės veiklos veiksnius, požiūrį į aplinką

15. Anketos struktūra
Tinkamai sudaryta anketa turi skatinti respondento norą bendradarbiauti, kuo teisingiau atsakinėti. Išskiriami bendrieji anketos reikalavimai:
pirmiausia turi būti motyvuotai, logiškai paaiškinta, dėl ko atliekamas tyrimas, po to pateikiama trumpa anketos užpildymo instrukcija;
apklausiamojo pastangos atsakyti turi būti minimalios, todėl klausimai turi būti konkretūs, o atsakymų variantai suprantami;
kuo mažiau respondentui tenka rašyti, tuo daugiau jis tiki, kad bus išlaikytas anonimiškumas;
svarbi anketos apimtis: ilga anketa tiriamąjį atbaido, nėra noro atidžiai ją skaityti, todėl galimi paviršutiniški atsakymai;
reikia vengti klausimų, į kuriuos respondentas gali pateikti tik vieną atsakymą, bei sudėtingų, erzinančių klausimų.
apklausos lapas turi atitikti šiuos reikalavimus: būti anketinės išvaizdos, klausimų ir atsakymų variantai turi būti skirtingų šriftų, atsakymų variantai turi būti viename puslapyje, turi tikti statistiniam apdorojimui.

16. Anketavimas
Atsižvelgiant į tyrimo tikslą, anketoje rekomenduojama pateikti vidutiniškai apie 30 klausimų.
Svarbu, kad būtų pasiektas tyrimo tikslas ir nebūtų itin nuvargintas apklausiamasis.
Patartina vengti jautrių, neetiškų, dviprasmiškų klausimų, taip pat klausimų, kurie turi būti adresuojami kitam žmogui, o ne apklausos dalyviui, bei klausimų, kurie nėra susiję su tiriama tema ar problema.

17. Kiekybinio tyrimo duomenų analizės metodai
Aprašomoji statistika
Koreliacija
Regresija
Klasterių analizė
Faktorinė analizė
Inferencinė statistika

18. Anketavimas
Kaip ir dauguma duomenų rinkimo metodų, apklausos metodas, atsižvelgiant į tyrimo tikslą, gali būti taikomas tiek pradiniame tyrimo etape, siekiant atskleisti respondentų nuomonę, nuostatas, požiūrį į tiriamą situaciją, problemą ir pan., tiek kaip pagrindinis metodas didelei respondentų imčiai.
Tai kiekybinis metodas, todėl jo dėka galima apklausti pakankamai didelę žmonių grupę.
Anketinė apklausa dažnai derinama su kitais metodais: interviu, focus grupe ir kt.

19. Kokybinis tyrimas
Interpretacinis tyrimas, pabrėžiantis tyrėjo siekį interpretuoti reiškinius tomis prasmėmis, kurias jiems suteikia tiriami žmonės (Gall et al., 1996).
Atvirumo principas sudaro galimybę į tyrimo objektą žiūrėti visybiškai ir teoriškai minimaliai teužsiangažavus. Kokybinis tyrimas atveria galimybę iš realybės ekstrahuoti autentišką informaciją ir hermeneutinės interpretacijos dėka teoriją euristiškai konstruoti tiesiog iš pačios realybės (Šaparnis, 2000).
Tyrėjas ieško būdų, kaip priversti individus atskleisti jų pačių sukonstruotą socialinę realybę, todėl kokybiniam tyrimui yra būdinga tyrėjo vaidmuo, jo kritinis mąstymas, analizė, paaiškinimas. Kokybinė prieiga pasižymi dar ir tokiais ribotumais, kurie yra ne kas kita, kaip kokybinės prieigos privalumai: reprezentatyvumas, validumas, objektyvumas.

20. Kokybinio tyrimo rūšys
Kokybiniai tyrimai apibūdinami kaip
natūralistiniai (siekiama suprasti objekto elgesį bei aplinkos poveikį jam),
lauko tyrimai (natūralioje aplinkoje),
etnografiniai (individų elgsena aplinkoje su savo papročiais, vertybėmis, žvelgiama į pasaulį realių žmonių akimis),
atvejo tyrimai (tyrimas remiasi atskirų atvejų studijomis),
interpretaciniai tyrimai (reiškinių interpretavimas prasmėmis, kurias jiems suteikia tiriami žmonės).

21. Kokybinių tyrimų strategijos, orientuotos į tyrimo objektą
Kokybinių tyrimų objektą apsprendžia:
tyrėjo interesai ir problemos, kurias jis siekia spręsti;
tyrimo procese siekiamų gauti žinių pobūdis,
tyrėjo ir tiriamojo objekto ryšys.
Šie parametrai apibūdina skirtingas kokybinių tyrimų strategijas – fenomenologinį, etnografinį ar hermeneutinį požiūrius

22. Etnografinė strategija
remiasi atitinkamos žmonių veiklos stebėjimu, neformaliu pokalbiu, o dažnai ir tiesioginiu tyrėjo dalyvavimu toje veikloje.
stengiamasi atskleisti kas atsitiko tam tikroje socialinėje aplinkoje, kaip palaikomi socialiniai ryšiai ir ką tie įvykiai ir ryšiai reiškia dalyviams
(pvz., ką paaugliai veikia laisvalaikiu, kaip jie aiškina savo elgesį, kaip grupės nariai siekia bendrų tikslų, ką grupės nariams reiškia specifiniai žodžiai, kuriuos jie vartoja ir t.t.

23. Hermeneutinė strategija
Teksto interpretavimas laikomas pirminiu pažinimo šaltiniu, jo dekodavimas yra fenomeno raiškos ir interpretuotojo požiūrio samplaika; naujos prasmės atsiranda susidūrus tekstui ir jo skaitytojui.
tyrėjas siekia suprasti teksto duomenis, nustatyti jų ištakas ir tai, kas suteikia jiems prasmę; skatinamas atviras dialogas, kaskart grįžtant prie pažinimo objekto (teksto), vis geriau jį suprantant ir tiksliau interpretuojant; tyrėjas yra įtrauktas į aiškinimo procesą, apimantį tekstinius duomenis.

24. Fenomenologinė strategija
Tyrėjas orientuojasi į respondento profesinę, socialinę, emocinę ir pan. patirtį ir jos raišką išsisakymuose, kurie geriausiai atitinka šios patirties turinį.
Jis atlieka respondento patirties bendraautorio funkcijas, įvairiais būdais stimuliuodamas pastarojo prisiminimus apie ankstesnę veiklą, siūlydamas analizuoti įsivaizduojamas kolizines situacijas, skatindamas išsisakyti dėl dabarties aktualijų ir pan.
Tyrėjui svarbiau aprašyti subjektą, apibūdinti patirties ar sąmonės esmines savybes, o ne paaiškinti procesą, jo ypatumus.

25. Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodai
Renkant duomenis, kokybiniuose tyrimuose paprastai naudojami stebėjimo, pokalbio, dokumentų rinkimo ir analizės metodai.
Tačiau jų taikymo metodologija šiek tiek kitokia nei kiekybiniuose tyrimuose.

26. Interviu
Interviu yra pagrindinis kokybinių duomenų rinkimo būdas edukologijoje.
Tai yra labai geras priartėjimo prie žmonių suvokimo, reikšmių, situacijų apibrėžimo ir realybės konstravimo (aiškinimo) būdas.
Tai taip pat yra viena įtaigiausių žmonių tarpusavio supratimo priemonių

27. Kokybiniuose tyrimuose interviu skiriasi struktūravimo lygmeniu.
Griežtai struktūruotas interviu taikomas atliekant kokybinius tyrimus. Tyrėjas iš anksto numato interviu klausimus / atsakymus bei jų tvarką, vartodamas tuos pačius žodžius interviu metu užduoda tuos pačius klausimus. Šie interviu taikomi tais atvejais, kai siekiama gauti vieno tipo informaciją iš kiekvieno respondento. Nagrinėjant gautą informaciją reikia lyginti atsakymus ir juos klasifikuoti.

28. Interviu
Pagrindinis nestruktūruoto interviu pranašumas – beveik visiška tyrėjo laisvė, kada jis, atlikdamas interviu, gali spontaniškai formuluoti klausimus, interpretuoti atsižvelgdamas į situaciją bei išsikeltą tikslą. Taikant nestruktūruotą interviu tiriamasis traktuojamas kaip statistinis vienetas, nesiekiama gauti vieno tipo informacijos. Tačiau kuo labiau interviu nestruktūruotas, tuo sudėtingiau atlikti surinktų duomenų analizę

29. Interviu
Plačiausiai iš visų kokybių interviu yra taikomas pusiau struktūruotas interviu, kuris apibrėžiamas kaip pokalbis pagal iš anksto parengtus klausimus. Tačiau tyrėjas visuometturi būti pasirengęs išplėsti pasakojimo temas. Pagrindinis pusiau struktūruoto interviu atliekant kokybinį tyrimą bruožas yra tas, kad tyrėjas prieš pradėdamas interviu turi labai aiškų klausimų sąrašą, tačiau visuomet yra pasiruošęs improvizuoti.
Lyginant su kitais interviu metodais, pusiau struktūruotam interviu reikia: 1) daugiau pasiruošimo prieš interviu; 2) daugiau susikaupimo ir kūrybiškumo imant interviu; 3) daugiau laiko analizei ir interpretacijai po interviu.
Tinkamai atliktas pusiau struktūruotas interviu suteikia didžiulį kiekį duomenų.

30. Kokybiniai duomenys Ne skaitmeniniai, dažniausiai prasminiai:
ką žmonės sako
piešiniai, pvz, graffiti
istorijų, dainų, mitų turinys
nekategorizuoti, neredaguoti elgesio aprašymai

31. Keletas bendrų principų renkant ir analizuojant kokybinius duomenis
Vystyti tinkamus tyrimo klausimus;
Nustatyti pagrindinius tyrimo tikslus/uždavinius;
Tiksliai apibrėžti susidomėjimo vienetus ir situaciją;
Nustatyti loginį ryšį tarp duomenų ir uždavinių;
Paaiškinti duomenų vertinimo kriterijus.

32. Kokybiniai duomenų rinkimo būdai
Grindžiamoji (Grounded) teorija(Glaser and Strauss(1967), Strauss and Corbin(1990))
Tyrimas atliekamas neturint jokių išansktinių numatymų ar lūkesčių.
teorija ‘išnyra’ iš pakartotinai gaunamų duomenų iš “vietinių” aplinkybių jų socialiniame kontekste
tai metodas plėtoti kategorijoms, kurios apibendrina centrinius duomenų bruožus, ir analizės, kuri pateikiama tyrimo pabaigoje, teorija

33. Grindžiamoji teorija
Akcentuoja empirinių duomenų svarbą kaip pagrindą apibendrinimams
Empirinius duomenis renka iš daugybės šaltinių.
Atviras duomenų rinkimo procesas
Duomenys sistemingai fiksuojami
Akcentuojamas duomenų niuansų tyrinėjimas, nuolat klausiant, o ką rodo šis pavyzdys?
Kuria sudėtingas sąvokas ir kategorijas and

34. Kokybiniai duomenų rinkimo būdai
Veiksmo tyrimas:
Naudojamas kai socialinis pokytis numatomas –socialinis poveikis įtakojo – pasekmės pokyčių stebimos
Susietas su taikomaisiais tyrimasi– kontekstas yra dalyvaujantis

35. Kokybinių duomenų rinkimo būdai
Pranešimo (Discourse ) analizė – konstruktyvistinis pritaikymas, t.y., konstruojamas mūsų socialinis pasaulis
Atliekama smulki kalbos analizė
Tyrėjai koncentruojasi į tai kaip žmonės kalba, kokie socialiniai veiksmai atliekami kalbos pagalba

36. Kokybinių duomenų analizės metodai
Turinio (content) kokybinė analizė
Aprašomoji-interpretacinė analizė

37. Turinio kokybinė analizė
Prasmiškai panašūs respondentų išsireiškimai, pasisakymai sujungiami į vadinamąsias kategorijas. Kitaip tariant, atskiroms tarpusavyje panašioms pavienėms nuomonėms buvo uždedama apibendrinanti etiketė.
Ši analizė apima keturis žingsnius (Žydžiūnaitė, 2003): 1) daug kartų teksto skaitymas; 2) manifestinių kategorijų išskyrimas remiantis “raktiniais” žodžiais; 3) kategorijų turinio skaidymas į subkategorijas; 4) kategorijų ir subkategorijų interpretavimas ir pagrindimas iš teksto ekstrahuotais įrodymais.
Po šitokios kokybinio tyrimo procedūros vėl atsivėrė galimybė skaičiuoti kategorijų dažnius, kurie parodė atskirų nuomonių ir jų derinių paplitimą nagrinėtoje populiacijoje. Tai yra – įgalino nustatyti ir vyraujančias, ir retas, netipines nuomones. Atkreiptinas dėmesys, jog vadinamuosiuose atviruose klausimuose tiriamiesiems NĖRA primetamas konkretus atsakymų turinys. Tiriamieji turi principinę galimybę savo atsakymuose įžvelgti, iškelti, akcentuoti pačius įvairiausius jiems teikiamo klausimo ir už jo slypinčių problemų aspektus. Netgi tokius, apie kuriuos tyrinėtojas gali net neįtarti. Vadinamųjų atvirų atsakymų contento analizė paprastai visuomet daugiau ar mažiau pasižymi euristiniu potencialu, o jos pagrindu gautos kategorijos leidžia giliau pažvelgti į tyrimo dalyvių sąmonę ir nuostatas.

38. Kokybinių metodų kritika
Kokybiniai metodai yra nemoksliški;
Kokybiniai metodai nepasako daug apie psichologiją;
Kokybiniai metodai pažeidžia savo logiką;
Kokybiniai metodai susitelkia ties tam tikru, o ne bendru, visuotinu dalyku, kas neleidžia daryti toli siekiančių pareiškimų apie psichologiją ir elgesį;
Kokybiniais metodais sunku pasitikėti, nes tai lengviausias kelias.

39. Kiekybinių ir kokybinių metodų skirtumai tyrimo planavimo procese
Tyrimo etapai
Kiekybinis metodas
Kokybinis metodas
1. Problemos formulavimas
Problema yra formuluojama prieš renkant duomenis.
Tiriami individai ar situacija yra pasirenkami, o jų svarba išryškėja tyrimų metu.
2. Ryšys su ankstesniais tyrimais
Prieš pradedant tyrimus, susipažįstama su jau atliktais tyrimais.
Įvairūs. Nebūtini.
3. Tyrimo klausimai, hipotezės
Nusakomi prieš pradedant tyrimą, eigoje galima modifikacija.
Iškyla tyrimo metu, eigoje nuolat peržiūrimi.
4. Subjektų pasirinkimas
Subjektai numatomi prieš renkant duomenis, o tyrimo eigoje galimi papildymai.
Tikslingas. Pasirenkama taip, kad jie išryškintų atrastas prasmes ar patikrintų hipotezes.

40. Tyrimo etapai
Kiekybinis metodas
Kokybinis metodas
5. Tyrimo aplinka
Natūrali arba laboratorinė.
Natūrali aplinka.
6. Tyrėjo arba nepriklausomų kintamųjų įtaka tyrimui
Tyrėjo arba nepriklausomų kintamųjų įtaka paprastai yra tyrimo objektas.
Tyrėjas įtakos tyrimui neturi.
7. Stebėjimas arba matavimai
Įvairūs matavimai ir struktūrizuoti stebėjimai. Siekiama išvengti tyrėjo vertybių atspindėjimo tyrime.
Nestruktūrizuoti, siekiama holistinio požiūrio, atsispindi tyrėjo vertybės.
8. Tyrimo pagrindas (bazė), kuriuo remiamasi suvokiant savybes ar pokyčius
Pagrindas parenkamas iš anksto, remiantis kontroline grupe ar standartiniu elgesiu. Pokyčiai suvokiami kaip poveikio rezultatas.
Ieškoma bendrų bruožų individų grupėje ar įvykyje. Ankstesnis elgesys lyginamas su vėlesniuoju.

41. Tyrimo etapai
Kiekybinis metodas
Kokybinis metodas
9. Tyrimo eiga
Tyrėjas kontroliuoja visą įvykių eigą.
Įvykių seka nėra kontroliuojama tyrėjo.
10. Duomenų analizė
Koncentruojamasi ties hipoteze, o ne ties kontekstu. Duomenų analizė paprastai yra statistinė.
Analizuojama atsižvelgiant į kontekstą. Retai naudojama statistika
11. Išvados ir ataskaita
Sudaro iš duomenų kylančios logiškai pagrįstos išvados, nėra alternatyvių paaiškinimų.
Aprašymas, atspindintis situaciją, atrastus ryšius arba pagrindžiamas teorija. Daug pavyzdžių.

42. Kiekybinės ir kokybinės tyrimo duomenų analizės ypatumai:
Fazė
Kokybinė analizė
Kiekybinė analizė
Interpre-tacinė
-   interpretacinis paaiškinimas
-   nuorodos į kitus tyrinėjimus ir teorinius modelius
-    nuodugnus duomenų peržiūrėjimas ir statistinių ryšių interpretacija
-    nuorodos į kitus tyrinėjimus ir hipotezes
Tyrimo duomenų apdoro-jimo
-  duomenų išryškinimas akcentuojant esminius dalykus
-  faktų grupavimas
-   kintamųjų apibūdinimas ir kodavimas
-   statistinių ryšių ir rodiklių nustatymas

43. Literatūra
Bitinas B. Edukologinis tyrimas: sistema ir procesas. – Vilnius: Kronta, 2006.
Bitinas B. Pedagoginės diagnostikos pagrindai. – Vilnius: UAB „Parama“, 2002.
Bitinas B. Ugdymo tyrimų metodologija. – Vilnius: Jošara, 1998.
Charles C. M. Pedagoginio tyrimo įvadas. – Vilnius: Alma littera, 1999.
Čekanavičius V., Murauskas G. Statistika ir jos taikymai (2 knygos). – Vilnius: TEV, 2000
Dey I. Qualitative data analysis: a user-friendly guide for social scientists. – London, New York: Routledge, 2002.
Gall M., Borg W., Gall J. Educational Research. An Introduction. – New York, 1996.
Girdzijauskienė S. Kokybinis interviu. – Vilnius: VU Specialiosios psichologijos laboratorija, 2006.
Grūnovienė D., Macas A., Pauliukėnas L. Mokslinio tyrimo procesas ir jo organizavimas. – Kaunas: Kauno kolegijos leidybos centras, 2005.
Guščinskienė J. Taikomoji sociologija: struktūrinės loginės schemos ir komentarai. – Kaunas: Technologija, 2002.
Handbook of Qualitative Research / ed. by N. Denzin, Y. Lincoln. – Thousand Oaks, London: Sage Publication, 1993.
Kardelis K. Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai. – Šiauliai: Lucilijus, 2005.
Luobikienė I. Sociologinių tyrimų metodika. – Kaunas: KTU, 2007.
Merkys G. Pedagoginio tyrimo metodologijos pradmenys. – Šiauliai: ŠPI, 1995.
Rupšienė L. Kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodologija. – Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007.
Žydžiūnaitė V. Grindžiamoji teorija – kokybinė edukologijos tyrimų metodologijos strategija // Pedagogika. T. 83 (2006), p. 57–63.
Žydžiūnaitė V. Tyrimo dizainas: struktūra ir strategijos. – Kaunas: Technologija, 2007

44. Dėkojame už dėmesį