1. Informuotumas ir pilietiškumas Dalyvaujanti demokratija
E-valdžia, e-valdymas ir “citizen as a shareholder” samprata

2. Informuotumas ir gebėjimas žinias pritaikyti – informacijos amžiaus iššūkiai
Lietuvoje: pagarba žinioms, bet menkas jų pritaikomumas; Verslo ir mokslo bendradarbiavimas;
Valstybės institucijų veiklos koordinavimas: Žinių vadybos pritaikymas e-valdyme; personalo ugdymas (Informatikos ministerija);
Life-long learning (4-80m.) sąlygų užtikrinimas (kreditai, atleidimas nuo mokesčių):
A learner perspective; An economic and labor market perspective—but not in isolation from social and cultural factors; An education policy perspective—including reviewing key competencies required for the knowledge economy, fostering good governance of education institutions, and promoting equity and access across life stages and learning systems; A broader knowledge economy perspective—linking education and human resource development to innovation systems and the information society.

3. Pagrindiniai žinių ekonomikos įgyvendinimo “aktoriai”:
Valdžia: naujos iniciatyvos, mobilizacija, politika;
Verslas: iniciatyvų įgyvendinimo variklis; lobizmas;
The education and research communities, which will increasingly become the providers of demand-driven learning and research services.
Civil society, as both a participant in and source of demand for products and services in the knowledge economy.

4. Informacija ir pilietinės visuomenės kūrimas:
Moderni visuomenė ir informacija
tarptautinė komunikacinė priklausomybė: tarptautiniai įvykiai, ūkio subjektų susietumas (užsienio investicijos), bendros žinios ir kultūriniai pranešimai: kas populiaru ir madinga, žiniasklaidos priemonių transformacija: pamokos internete, TV
Politinės kultūros kokybė ir informacija
1. demokratinės institucijos, 2. Naujienų pliuralizmas  sprendimai ir dalyvavimas
Viešoji erdvė ir jos institucijos – tarpininkas (vertybės ir tikėjimas. Atstovaujanti žiniasklaidos funkcija).

5. Informacijos atranka: (Shoemaker, 1991)
Individo: subjektyvus ir labai personifikuotas (Kas man patinka? Ką aš mėgstu?)
Komunikacinės veiklos praktika ir taisyklės: rutininio/profesinio darbo formos ir taisyklės: Ar naujiena yra pakankamai svarbi kad būtų įtraukta į TV/interneto naujienas?)
Organizacijos įtaka: galia samdyti/atleisti darbuotojus; paties atrenkančiojo įtaka ir galia daryti sprendimus)

6. Socialinis ir institucinis lygmuo: išorinis organizacijos veiklos “reguliavimas”
Priklausomybė nuo informacijos šaltinių
Auditorijos įtaka (įsivaizdavimas, kokios informacijos pageidaujama)
Rinka ir kitos ekonominės jėgos (žiniasklaidoje: reklamdavių interesai, televizijos programų sėmės garantas – auditorijos share)
Valdžios, interesų grupių, PR, kitų žiniasklaidos priemonių įtaka.

7. Dalyvavimas: žinojimas, pliuralizmas, mobilizacija
Tyrimų rezultatas:
Piliečiai, dalyvaujantys laisvo dalyvavimo principu veikiančiose organizacijose, aktyviau reiškiasi politinėje veikloje.
Informuotumo ir pilietiškumo reikšmė.
Dalyvavimas ir narystė nepolitinėje organizacijoje suaktyvina ir motyvuoja politiniam dalyvavimui (political participation).

8. Narystė grupėje ir interesai:
Sidney Verba, Norman Nie:
Išplečia interesų lauką.
Narystė suveda su kitokių interesų žmonėmis, todėl užsimezgę nauji kontaktai ir pažintys ir socialiniai ryšiai įtraukia individą į naujas veiklos formas, taip pat ir politika gali būti viena iš jų.
Narystė automatiškai lavina socialinio bendravimo įgūdžius, taip pat ir “leadership skills”.
Tai kartu tampa ir nauju kanalu, per kurį galima daryti poveikį.

9. Pseudo-priklausomybė
Tiesioginė-netiesioginė socializacija
Politinės socializacijos būdai:
Šeima; Mokykla (išsilavinimas ir domėjimasis politika);
Religinės organizacijos;
Grupės; Užimtumas: profesinės organizacijos;
Žiniasklaida: perduoda visuomenę vienijančias vertybes. Socialinė ir kultūrinė aplinka.

10. Dalyvaujančios demokratijos reikalavimai:
Galimybės ir būdai dalyvauti visiems: įvairiai įsijungti, aktyviai ir tiek kiek jie nori (as extensively as they wish) dalyvauti sprendimų priėmime; Decentralizacija: įtraukimas, dalyvavimas ir atsakomybė.
Įvairios dalyvavimo formos (ne tik balsavimas);
Atsakomybė “padalinta” visiems;
Visaapimantis dalyvavimas (ne tik politinėje sferoje, bet ir socialiniuose – darbo, mokslo – santykiuose); “Open and flexible learning”.
Tikslas – naujų bendradarbiavimo įgūdžių lavinimas. “Participatory skills”.

11. Efektyviam tiesioginės demokratijos užtikrinimui būtina:
Visi piliečiai turi dalyvauti sprendimų priėmime, ar bent jau kuo didesnis jų skaičius;
Abipusės pagalbos dvasia;
Visa reikalinga informacija tolygiai paskirstoma ir prieinama visuomenei; Tolygus naudos paskirstymas;
Sprendimai priimami visuotinio įtikinimo bei sutarimo būdu;
Priėmus sprendimą tikimąsi visų įsipareigojimo ir bendradarbiavimo sprendimą įgyvendinant.

12. Siekiamybė vs problemos
Noras dalyvauti kolektyviniame sprendimų priėmime.
Nėra įrodymų, kad dalyvavimas mažesnėse aplinkose (tokiose kaip darbo ar šeimos aplinka), gali būti sėkmingai perkeltas į didesnes – bendruomenės ir visuomenės reikalų svarstymo aplinkas.
Kokie būdai? Nauji dalyvavimo skatinimo mechanizmai?
Optimalus organizacinis vienetas?
Kas priims sprendimus?

13. Bendros prielaidos dalyvaujančiai demokratijai plėstis:
Keisis piliečių elgesio modelis (mažiau dėmesio materialioms reikmėms, daugiau – savirealizacijai);
Komercinių interesų galia ir jų priimamų sprendimų poveikis; Tarptautinės korporacijos ir globali jų įtaka nacionalinėms valstybėms;
Globalių problemų reikšmė; Ekologija, socialinė atskirtis (modernios technologijos: raštas, internetas);
Naujų technologijų įsisavinimas, skverbtis ir galimybių pripažinimas.

14. “What kind of governments do citizens need for the 21st century?”

15. “Elektroninė valdžia” ir dalyvaujančios demokratijos (participatory democracy) nuostatos.
Naujų technologijų “galia” ir dalyvavimas: mobilizuojantis poveikis, domėjimasis politika, lygiateisis dialogas – elektroninė viešoji erdvė:
Racionalių diskusijų ir debatų arena; Autonomija: Nepriklauso nuo valdžios ir neturi ekonominių interesų; Refleksija: vertybių analizė ir perklausa. Racionalus mąstymas, kritika ir vertinimas; Reikalinga tam, kad susiformuotų nuomonė kaip politinė jėga; Idealas – visiems sudaromos lygios galimybėms dalyvauti ir išreikšti nuomonę; Kulminacija – išgryninta daugialypė visuomenės valia. Nuomonė kaip daugelio požiūrių sintezė;

16. Internetas kaip demokratinė arena: už ir prieš
Tradicinė žiniasklaida ir jos ribotumas:
galimybės skleisti informaciją, “mechaninis informacijos ribotumas”: apimtys, laikas
Internetas kaip elektroninė viešoji erdvė, kur bendraujama lygiaverčių horizontaliųjų ir vertikaliųjų ryšių pagalba.
alternatyviosios organizacijos (grassroots organizations) efektyviai konkuruoja su interesų grupėmis;
Privalumai: lengviau sužadinami interesai, daugiau galimybių burtis į grupes ir sukurti pilietiškai angažuotą bendruomenę;
Trūkumai: Internetinės laisvės išlygos (“dvejopo kapitalo” turėjimas).

17. Argumentai už:
Naujos technologijos ir “mažo žmogaus” problema; personifikuoti interesai ir individualiai skiriamas laikas;
Pigi technologija formuotis alternatyvioms grupėms ir viešai skelbti pranešimus;
Abipusė komunikacija: piliečių-politikų ir atvirkštinis ryšys (“polling”);
Gyvos ir aktyvios diskusijos;
(Politinės) informacijos įvairovė: kandidatų puslapiai, žiniasklaida; naujos galimybės į politiką “susigražinti” jaunimą;
Skatina įsitraukti ir dalyvauti politikoje.

18. Argumentai prieš: Internetu nesukuriama kažkas absoliučiai naujo – priešingai, nauja aplinka “atkartoja” realiame gyvenime egzistuojančius santykius
Interneto vartotojai yra išsilavinę (ir taip politiškai aktyvūs); Todėl internetu bus suteikiama dar daugiau galimybių tiems, kurie ir taip jų turi pakankamai;
Informacijos kiekis nepadarys piliečių aktyvesnių: politikoje nedalyvaujama ne todėl, kad neturima informacijos, bet manoma, kad negalima padaryti poveikio;
Informacijos pateikiama daugiau, tačiau abejotinos kokybės;
Pavojinga remtis vien tik internetinių apklausų duomenimis;
Technologijos (TV, internetas) keičia kaip politiniai klausimai yra pateikiami.

19. Saviorganizacijos principų taikymas internete:
Neveikia komerciniai ir politiniai motyvai, nėra valdžios kontrolės;
Nereikia leidimo tokioms organizacijoms formuotis;
Atviras dalyvavimas (low barrier of entry).
Abipusės (responsive) komunikacijos galimybės. Galimybės abiem pusėms įsiklausyti į nuomones:
Bendruomenės interesų tyrimai (apklausos, nuomonės ir reakcija į jas): “Poling” technologijos (pigu ir informatyvu), tačiau “atsiliepia” tie, kurių balsas ir taip girdimas;

20. Psichologiniai internetinio dalyvavimo motyvai:
Artumas erdvės ir laiko požiūriu;
Įtraukiami “home-bound” piliečiai;
Tiesioginės diskusijos įtraukia daugiau individų nei galėtų bet kuri reali fizinė aplinka;
Anonimiškumas leidžia nevaržomai reikšti mintis (išlaisvinanti sąlyga); Gyvos ir veržlios diskusijos. Kritika (dominuojanti);
Online journalism kaip “test-bed”.

21. Elektroninės valdžios koncepcija: patvirtinta 2002.12.31
E-valdžios tikslas: gerinti viešųjų paslaugų teikimą valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, Lietuvos Respublikos gyventojams, verslo subjektams.
Uždaviniai:
Skatinti informacines paslaugas teikiančių įmonių konkurenciją;
Užtikrinti saugumą;
Skatinti elektroninio parašo vartojimą viešajame ir privačiame sektoriuose;
Tolerancija ir dėmesys visiems: neįgalieji, įvairaus amžiaus gyventojai (mažinti socialinės atskirties pavojus);
Įgyvendinant e. valdžios projektus, reorganizuoti valdymą (valdymo transformacija);
Įdiegti e-valdžią, kad valstybės valdymas taptų atviresnis, demokratiškesnis, atskaitingesnis, efektyvesnis (“open governance”);
Skatinti informacinių technologijų lietuviškos terminijos plėtotę.

22. Gyventojams: Geresnis priėjimas prie informacijos ir viešųjų paslaugų;
Geresnė integracija į visuomenę;
Paslaugos teikiamos nuotoliniais būdais;
Paslaugos skirstomos pagal rinkos dalies tikslinius poreikius;
Reakcija apie viešųjų paslaugų kokybę ir turinį;
Gyventojai įtraukiami į paslaugų pertvarkymą ir tobulinimą;
E-valdžios viešosios paslaugos bus teikiamos 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę.

23. Rezultatas -- atsiras daugiau internetinių paslaugų.
Verslui:
Verslo subjektams atlikti atsiskaitomybės, registravimo operacijas realiu laiku, taupyti laiką ir išteklius;
Valstybės registrus pritaikyti elektroniniams duomenų mainams su verslo informacinėmis sistemomis;
Išbandymai: keisis verslo aplinka -- darbo organizavimo principai, grupės darbo samprata, būdai, kaip pasiekti naudotoją, kaip įsigyti prekių.
Rezultatas -- atsiras daugiau internetinių paslaugų.
Vartotojai įvertins internetu gaunamų paslaugų kokybę, patogumą ir pareikalaus iš Lietuvos verslo subjektų naujos kokybės internete – naujo mąstymo ir papildomų investicijų.

24. Tikslas -- įgyvendinti valstybės valdymo reformą:
Institucijoms:
Tikslas -- įgyvendinti valstybės valdymo reformą:
Padedant IT gali būti efektyviai įdiegti jos ideologiniai pamatai – orientuotis į vartotoją ir pritaikyti verslo valdymo modelius institucijų darbe.
Skaidresnis valstybės valdymas, valstybės tarnautojų asmeninė atsakomybė, aiški atskaitomybės sistema, skaidrūs sprendimų priėmimo mechanizmai;
Naujos darbo kokybės poreikis -- iš valstybės tarnautojų bus reikalaujama geriau ir produktyviau dirbti.

25. E-valdžios uždavinys – pasiekti, kad nuo 2005 metų viešosios paslaugos Lietuvos Respublikos gyventojams ir verslo subjektams būtų teikiamos panaudojant skaitmenines technologijas:
internetą, mobiliuosius telefonus ir kt.

26. Viešųjų paslaugų perkėlimo etapai:
informacinio pobūdžio viešosios paslaugos.
dalinė transakcija. (formos ir anketos)
dalinis interaktyvumas. Vartotojo tapatybė nustatoma sistemoje. Jis gali pateikti paklausimus, ir institucija elektroninio paklausimo pagrindu atsako į šį paklausimą. Tačiau viešoji paslauga (pvz., pažyma) pristatoma neelektronine forma;
visiškas interaktyvumas. Baigtas e. valdžios projektas. Vartotojas elektroniniais kanalais paduoda užklausą ir gauna galiojančią elektroninę viešąją paslaugą.

27. E-valdžios projektų prioritetas – sukurti integruotą registrų sistemą:
LRV nutarimas “Valstybės registrų integralios sistemos kūrimo strategija”: 2002m. Rugpjūčio mėn.
Svarbiausieji registrai: duomenys naudojami daugumoje registrų, informacinių sistemų ir kurie sudaro valstybės registrų integralios sistemos pagrindą (identifikavimo kodas).
Juridinių asmenų registras
Gyventojų registras
Nekilnojamojo turto registras (kartu su Adresų registru)
Registrų centras (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro, Juridinių asmenų registro ir Adresų registro tvarkytojo funkcijos).
Gyventojų registro tarnyba

28. Rezultatai:
Siekiamybės: institucijų valdymą daryti pigesniu, efektyvesniu, lankstesniu;
Naujos IT ne tik skatina efektyviau ir lanksčiau dirbti, bet diegia skaidrius valdymo būdus ir gali turėti poveikį keliant pasitikėjimą valdžios institucijomis bei didinti piliečių dalyvavimą.

29. E-valdžios projektų įgyvendinimas – tęstinis procesas
E-valdžios projektų įgyvendinimas – tęstinis procesas. Viešųjų paslaugų teikimas internetu nuolat atnaujinamas;
Informacijos saugumo užtikrinimas
Žinios ir įgūdžiai valstybės tarnautojams: kompiuterinio raštingumo žinių tikrinimas ir tobulinimas; ECDL
Planuojant teikti viešąsias paslaugas elektroniniais kanalais, turės būti nustatyta apmokėjimo tvarka, kuri skatins naudotis tokiu būdu teikiamomis viešosiomis paslaugomis (optimali kaina, trumpesnis aptarnavimo laikas ir kita). Viešųjų paslaugų teikimas elektroniniu būdu neturi būti subsidijuojamas.

30. “After e-commerce, get ready
for e-government”

31. Transformacija kaip naujų technologijų skverbties pasekmė:
Naujų technologijų skverbtis, politinės diskusijos internete, “grass-roots” judėjimai;
Re-engineering: strategijų ir funkcijų transformavimas
Electronic public service delivery, public-private partnerships, reformulation of the very notion of governnace
“Government and the citizen-customer” (service provider, tax collector) vs “Government and the citizen-shareholder” (political forum for setting policy and mediating political debates): vertybinė transformacija
Internetworked government – atsižvelgia į naujus poreikius (lanksti ir mobili visuomenė: paslaugų teikimas nuolat – 7 dienas per savaitę ir 24 val. Per parą). Tikslas – kurti tokias programas ir vykdyti itokią veiklą, kurios reikia piliečiams.

32. Persitvarkymų reikalaujančios valdymo sritys:
Administracinis atsinaujinimas (administrative renewal): projektinės ir grupinės veikos skatinimas, horizontaliosios integracijos taikymas, naujų technologijų panaudojimas;
Integruotų skaitmeninių privalumų perkėlimas (integrated digital benefits transfer): elektroninės duomenų bazės – registrai;
Informacijos pasiekiamumas (integrated digital access to government information): efektyviai dirbanti ir atsiskaitanti, siekianti skaidrumo valdžia pateikia informaciją piliečiams el. būdais;
Partnerystė (tarptautinė ir lokali): saugesnės elektroninės aplinkos užtikrinimas. Tarptautinių sutarčių palaikymas ir teisinis pripažinimas.

33. E-valdymas pagal “Citizen as a shareholder of government” modelį:
Industrinio ir skaitmeninio amžiaus priešprieša:
Democracy: representative vs participatory (1994: “Minessota E-democracy”; TV ir interneto poveikio pavojai);
Citizens: passive consumers vs active partners: “The Net Generation” – who are the e-citizens?
Politics: broadcast, mass, polarized vs one-to-one: digital era political issues, direct accountability, net-based political communication and debates;
States: national, monocultural vs global, local, virtual, multicultural.

34. E-valdžia: ryšiai su “aktoriais”:
Public information: artimesnis ryšys su piliečiais; bibliotekų ir kitų duomenų bazių informacija; “Open government”: institucijų pasirengimas teikti paslaugas elektroniniu būdu (kainos nustatymas); Autorinių teisių apsauga (informacijos ir elektroninių ryšių apmokestinimas);
Nauji dalyvavimo kanalai (channels for communication): užklausos, skundai, keitimasis informacija;
Politinio dialogo tinklai: horizontalieji ir vertikalūs tinklai; socialinio bendravimo normos ir nauji pavojai: “flaming”, “spam”;
Skaitytojų forumai: reguliavimo ir priežiūros problemos (apribojimai laisvam kalbėjimui).

35. Dilemos Apsauga? Efektyvumas: laiko, klaidų, darbo sąnaudų požiūriu;
Naujos paslaugos;
Piliečių dalyvavimas: laisvė laiko, geografinės vietos, amžiaus, lyties, rasės požiūriu;
Skaidrumas: politine prasme – demokratizacija; ekonomine prasme – verslo principų diegimas valstybės valdyme. Kaitos variklis – informacija yra integruojama, greičiau ir laisvai pasiekiama.
Apsauga?