1. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
2012 m., 2013 m., 2014 m., 2015 m., 2016 m., 2017 m., 2018 m. buvusių koliokviumų aptarimas

2. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Bendros pastabos:
Koliokviumo užduotis - kriminologiniu požiūriu įvertinti spaudoje paskelbtą tekstą apie nusikalstamą elgesį. Viena iš kriminologijos kurse įgytų kompetencijų turėtų būti gebėjimas pažvelgti kritiškai į pateiktą informaciją, atskirti tikrus duomenis nuo fantazijų, pagrįstas mintis nuo stereotipų ir netgi melo. Koliokviumo metu tikrinamos žinios apie kurso metu išdėstytas I-VI temas.
Žemiau surašyti dalykai, į kuriuos reikėjo ir buvo galima atkreipti dėmesį vertinant pateiktą tekstą. Tai jokiais būdais nereiškia, kad reikėjo žinoti ir pastebėti viską, kas čia surašyta. Geram įvertinimui reikėjo pastebėti bent 10 iš paminėtų aspektų, tačiau galiausiai buvo vertinama atsakymų visuma.
Šių metų koliokviumo užduotis bus panaši į šias, tačiau tekstas bus kitas.
Ruošiantis koliokviumui svarbu perskaityti paskaitoje analizuotus straipsnius ir naudotis skaidrėse nurodyta literatūra.
Koliokviumo metu jokiais tekstais ir techninėmis priemonėmis naudotis neleidžiama.
Koliokviumo įvertinimas sudaro 30 proc. galutinio įvertinimo.

3. 2012 m. Žiniasklaidos vaidmuo. Nusikaltimų baimė. Kas yra “EUROSTAT”?
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
2012 m.
Žiniasklaidos vaidmuo.
Nusikaltimų baimė.
Kas yra “EUROSTAT”?
Kokią statistiką jie renka ir kokiu laikotarpiu?
Nužudymai neatspindi vietovės pavojingumo.
Nužudymai sudaro labai mažą dalį viso registruoto nusikalstamumo struktūroje.
Nužudymų kvalifikavimo ir registravimo skirtumai.
Žmogžudystės / nužudymai.
Nužudymų Lietuvoje, kaip ir Vilniuje, mažėja.
Rytų Europos kontekstas.
Gyventojų judėjimo (migracijos) veiksnys svarbus, nes nusikalstamos veikos registruojamos pagal vietą.
Ką reiškia “pavojingiausia gatvė”?

4. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Daugiausia nusikalstamo elgesio patiriama artimiausioje aplinkoje.
Neaišku, kokių nusikalstamų veikų ir kiek yra padaryta konkrečioje gatvėje.
Nėra latentinės dalies.
Tai tik pirminė registracija.
Vilnius: kaip ši nusikalstamų veikų struktūra atrodo palyginus su kitais miestais?
Padidėjimas 4,2 proc. – neesminis, būtina lyginti bent 5 metus, negalima lyginti vien tik su praėjusiais metais...
Sukčiavimai (žr. kitas 3 skaidres).
Į vieną krūvą sumesta daug skirtingų dalykų, iš dalies – kartojamasi.
Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai.
37 proc. išaiškintų nusikalstamų veikų yra visiškai normalu (Šveicarijoje išaiškinami tik 27 proc., Jungtinėje Karalystėje - 29 proc.).

5. Užregistruota nusikalstamų veikų Vilniuje 2011 m.:
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Užregistruota nusikalstamų veikų Vilniuje 2011 m.:
Iš viso – , iš jų –
(48 proc.) viešose vietose (visoje Lietuvoje – 20 proc.);
5 377 (tik 25 proc. !) gatvėse; (!) svarbu turėti mintyje selektyvumą ir latentiškumą;
320 (tik 1,5 proc. !) nepilnamečių arba jiems dalyvaujant;
339 (tik 1,6 proc. !) neblaivių asmenų;
1 032 (tik 4,9 proc. !) asmenų, anksčiau padariusių nusikalstamų veikų;
1 111 (tik 5,2 proc. !) grupės asmenų.
Vilniaus mieste ištirta 2011 m. 32,5 proc. užregistruotų veikų, Lietuvoje – 44,8 proc.

6. Vilniuje 2011 m. užregistruota:
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Vilniuje 2011 m. užregistruota:
Vagysčių – nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų (BK 178 str. 4 d.)
Iš jų – įsibraunant į gyvenamąsias patalpas – 857, transporto priemonių – 1 065, iš jų – tik 319 (!) automobilių
Sukčiavimų –
Plėšimų – 870.
Nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais – 769.
Nužudymų – 26.
Išžaginimų– 21.
Sunkių sveikatos sutrikdymų – 13.

7. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys

8. Statistikos “analizė”
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
2013 m.
Žiniasklaidos vaidmuo: didžioji dalis gyventojų apie nusikalstamas veikas sužino iš žiniasklaidos
“Daily Mail” yra dešiniosios pakraipos bulvarinis laikraštis, leidžiamas 2 mln. egz., Didžiojoje Britanijoje antroje vietoje po “The Sun”;
“Nešokiruojanti statistika”;
Įsilaužėlis su laužtuvu nuotraukoje;
Politiniai padariniai - valdžia kuria savo „kriminologiją“.
Statistikos “analizė”
Statistika / tyrimas (?);
2011 m. duomenims Londone gyveno maždaug 38 proc. žmonių, gimusių ne Didžiojoje Britanijoje (žr. kitą skaidrę);
Maždaug lietuvių Londone padaro nusikalstamą veiką, t.y. tiek pat, kiek ir Lietuvoje;
Lietuviai sudarė 1,3 proc. iš tų, kuriems buvo iškeltos bylos, rytų europiečiai – 5,6 proc., užsieniečiai iš viso – 24 proc.; visa tai yra natūralu;

9. Gyventojai Londone pagal kilmę www.wikipedia.org
2011 United Kingdom Census[143]
Country of birth
Population
        United Kingdom
5,175,677
        India
262,247
        Poland
158,300
        Ireland
129,807
        Nigeria
114,718
        Pakistan
112,457
        Bangladesh
109,948
        Jamaica
87,467
        Sri Lanka
84,542
        France
66,654
        South Africa
        Kenya
66,311
        Somalia
65,333
        United States
63,920
        Italy
62,050
        Ghana
62,896
        Turkey
59,596
        Germany
55,476
        Australia
53,959
        Romania
44,848
        Philippines
44,199
        Portugal
41,041
        Lithuania
39,817
Gyventojai Londone pagal kilmę

10. Statistikos “analizė” (tęsinys)
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Statistikos “analizė” (tęsinys)
Nusikalstamų veikų Didžiojoje Britanijoje mažėja (žr. kitą skaidrę).
Užregistruotos veikos ir asmenys, kuriems iškeltos bylos nėra tas pats;
Svarbūs santykiniai skaičiai, kurių čia nėra;
Nusikalstamų veikų dinamikai reikėtų analizuoti bent 5–10 metų laikotarpį;
Svarbu atsižvelgti į kintančius užsieniečių skaičius, ekonominius, socialinius pokyčius;
Statistiką Didžiojoje Britanijoje įprasta skaičiuoti rugsėjo 1 d.;
“Atvykėliai – tai ir imigrantai, ir turistai, ir jau seniai gyvenantys šalyje, bet turintys kitos šalies pasą; bet lygiai taip pat britas gali būti atvykėlis;
Londonas yra didmiestis (8 mln. gyventojų), tokiuose miestuose nusikalstamų veikų santykinis skaičius visada didesnis;
Tai tik pirminė statistika, tiksliau būtų analizuoti nuteistų asmenų duomenis;
Nužudymų pavyzdžiai yra išskirtiniai;
EUROSTAT duomenimis 2007 m. Londone buvo užregistruoti 164 nužudymai (2012 m ), Vilniuje – 41 (2012 m. - 23), t.y. tik 4 kartus mažiau, nors Vilniuje yra maždaug 20 kartų mažiau gyventojų nei Londone; (! Vilniaus skaičiai skiriasi nuo nacionalinių duomenų);
Koks skaičius iš teisų yra 9 iš 10 su narkotikais susijusių nusikaltimų arba 1 iš 3 su lytine prievarta susijusių nusikaltimų?;
Kalinių skaičius yra konkrečiai dienai, tai nėra per metus įkalintųjų skaičius.

11. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas

12. Atvykėlių išskirtinumas:
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Atvykėlių išskirtinumas:
Paprastai atvykėliai tai – jauni žmonės, apsigyvenantys didmiestyje, neturintys nuolatinio darbo, uždirbantys santykinai nedaug, gerai nemokantys kalbos, negalintys užsitikrinti efektyvios teisinės gynybos, neturintys tamprių socialinių ryšių, priklausantys žemesniems socialiniams sluoksniams, taigi dažnai gyvenantys įtampoje tarp turimų priemonių ir siekiamų tikslų (R. Mertono anomijos teorija); tai išskirtinė socialinė grupė, kurios nusikalstamą elgesį reikėtų lyginti su analogiška vietinių gyventojų socialine grupe;
Neretai gyvenantys atskirtyje (atskirtis netgi pagal neurobiologinius smegenų tyrimus skatina agresiją);
Jų aukos dažnai taip pat būna atvykėliai;
Be to, atvykėliai nukenčia nuo dešiniojo ekstremistinio smurto;
Vien nelegalus įvažiavimas į šalį / buvimas šalyje jau yra nusikaltimas, kokio britas padaryti negali;
Bendra sovietinės priespaudos erdvė yra svarbi, ten pastebima daugiau agresijos, kuri “eksportuojama” kartu su imigracija (tik Rumunija ir Lenkija nepriklausė Sovietų Sąjungai, kaip kai kas teigė atsakymuose);
Įdomu, kiek patys britai padaro nusikaltimų kitose šalyse?;
“Narkotikų tarptautiškumas” yra tik stambiuose kiekiuose, kartais – kai vežama savo reikmėms. Tačiau didžiąją dalį nusikaltimų sudaro smulki prekyba, į kurią vienodai gali būti įtraukti tiek vietiniai, tiek atvykėliai;
Atvykėliai gali nežinoti vietinės teisės, bet svarbiausia – teisinės kultūros.

13. Latentinė dalis: Bausmės:
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Latentinė dalis:
Nusikaltimai susiję su narkotikais ir lytinę prievarta yra itin latentiški;
Pasitikėjimas teisėsauga – Didžiojoje Britanijoje pasitiki 53 proc., Lietuvoje – 24 proc. (žr. kitą skaidrę);
Intensyvesnė socialinė kontrolė ir didesnis įtarumas atvykėlių atžvilgiu – dažnesnis baudžiamasis persekiojimas.
Bausmės:
2013 m. viduryje Didžiojoje Britanijoje buvo maždaug kalinių, iš jų tik maždaug 13 proc. užsieniečių;
Apie bausmę negalvojama arba tikimasi išsisukti;
Kas yra “SPA” ir ar norėtumėt ten praleisti 2–3 metus? (žr. kitas dvi skaidres);
Apie sąlygas kalėjimuose negalima spręsti pagal asmenų Didžiosios Britanijos pareigūnams esą sakomą nuomonę; Didžiojoje Britanijoje kalėjimų sąlygos yra vienos prastesnių Vakarų Europoje;
Nėra “nusikaltėlių” kaip tam tikro žmonių tipo;
Recidyvas.

14. Eurobarometer 71 (2009 m.)

17. Papildoma atsakymų kokybė:
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Teisiniai niuansai:
Nusikaltimai / nusižengimai / nusikalstamos veikos;
Padarę nusikaltimus / įtariamieji;
Suklastoti pasai (?);
Sienų kontrolė yra;
Ekstradicija ir kiti tarptautinės teisės niuansai.
Papildoma atsakymų kokybė:
Remtasi straipsniais.
Išvados egzaminui?

18. Vien kritika - ne išeitis:) Ekologinė (aplinkos) teorija
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
2014 m.
Vien kritika - ne išeitis:)
Ekologinė (aplinkos) teorija
Asociali asmenybė yra psichinis sutrikimas, ne išvaizda (!)
Nuotrauka
Registruoto nusikalstamumo statistika VRM puslapyje
Eurostat statistika
kurgyvenu.lt

19. 2014 m. Sunkumas Žmonių susibūrimo vietos Paplitimas
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Sunkumas
Žmonių susibūrimo vietos
2014 m.
Paplitimas
Absoliutūs / santykiniai skaičiai
Nusikalstamo elgesio struktūra:
smurtas / ne smurtas
Artima aplinka / vieša erdvė
Aukos vs. kaltininkai
Objektyvi grėsmė / subjektyvi baimė
Rytų / Vakarų Europos kontekstas
Skaičių dinamika
Gyventojų migravimas
Pasitikėjimas teisėsauga
Registruotas / latentinis nusikalstamumas
Valdžios vaidmuo
Anomijos teorija
Stigmatizacija
Teorinės įžvalgos
Tyrimo metodai
Baudžiamojo persekiojimo intensyvumas
Pozityvistinė vs. kritinė kriminologija
Statistikos šaltiniai

20. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas

21. Nusikaltimai ne pingvinai, jie niekur nesikilnoja
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
2015 m.
Nusikaltimai ne pingvinai, jie niekur nesikilnoja
Šis straipsnis – ne kriminologija
Pristato policija savo veiklos rezultatus, ne nusikalstamumą.
Ar “gerėja” statistiniai rodikliai, jei mažėja registruoto nusikalstamo elgesio / pranešimų apie įvykius?
Bet koks deviacinis (nuo normos nukrypstantis elgesys), taigi ir administraciniai teisės pažeidimai yra kriminologijos objektas.
Procentinis didėjimas / mažėjimas (nėra absoliučių skaičių, kai jie maži – procentiniai pokyčiai gali būti dideli).
Ilgalaikė perspektyva.
Statistiką renka teisėsaugos institucijos, ikiteisminio tyrimo statistiką renka Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM ir pateikia Statistikos departamentui prie LRV. Bet kas ją vertina?

22. Selektyvi informacija ir žurnalistinio darbo brokas. Latentinė dalis?
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
2015 m.
Selektyvi informacija ir žurnalistinio darbo brokas.
Latentinė dalis?
Palyginimas su kitais miestais / Lietuva?
Internetinių nusikaltimų sąvoka, tendencijos, dalis bendrame nusikalstamume?
Nusikalstamų veikų elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui (BK XXX skyrius) užregistruota 2012 m. – 150, 2013 m. – 622, 2014 m. – Tai natūralu.
Laikmetis R. van Swaaningen straipsnyje: “piliečiai”, procentiniai pokyčiai, “karšti pėdsakai”...
Kriminologinio žinojimo konstravimas M. Dobryninos straipsnyje. Selektyvi informacija.
Vaizdo kameros saugumo neužtikrina, tik padeda ištirti veikas.

23. 2015 m. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys

24. Žuvusiųjų keliuose amžiaus vidurkis... 69 metai.
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
2015 m.
Ištyrimo procentas skaičiuojamas kaip tais metais ištirtų (nesvarbu, kada užregistruotų) ir tais metais užregistruotų nusikalstamų veikų santykis.
Žuvusiųjų keliuose amžiaus vidurkis metai.
Didelės vertės turto pasisavinimo atvejų visoje Lietuvoje užregistruojami vos keli šimtai atvejų per metus.
Kauno apskrityje nusikalstamų veikų užregistruota ar ? Pagal oficialią statistiką Kauno apskrityje užregistruota m. – nusikalstamos veikos, 2014 m. – ; iš jų – (13 proc.) užregistruota viešose vietose, iš jų – 957 (5,6 proc.) gatvėse.
Nusikalstamos veikos gatvėje vs. artimoje aplinkoje.
Nužudymų ištyrimo procentas.

25. 2015 m. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Įskaitinių
eismo įvykių
statistika Lietuvoje m.
Vilnius, 2014.
Parengė Lietuvos
Automobilių kelių
direkcijos
prie Susisiekimo
ministerijos
Eismo saugumo skyrius

26. Tik 5 mėnesių laikotarpis. Lyginama tik su praėjusiais metais.
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
2016 m.
Geras pavyzdys, kaip apie nusikalstamumą galima rašyti bet ką (kaip ir apie orų prognozes).
Lyginamos apskritys, rajonai ir miestai – visiškai skirtingi savo teritorija, gyventojų skaičiumi, socialine aplinka ir visa kita specifika.
Tik 5 mėnesių laikotarpis.
Lyginama tik su praėjusiais metais.
Tik vagysčių absoliutūs skaičiai, turi būti santykiniai skaičiai 100 tūkst. gyventojų.
Net ir santykiniai skaičiai mažai ką pasako, nes jie skaičiuojami toje vietovėje registruotų gyventojų skaičiui (natūralus gyventojų migravimas į miestus, ypač – sostinę).
Kokios tai yra vagystės – taip ir lieka neaišku.

27. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
77,9 proc. vagysčių niekaip būti negali. Per metus registruojama maždaug tūkst. nusikalstamų veikų. Jei per 5 mėn. registruota maždaug 10 tūkst., padauginus iš 2,2 išeina tik maždaug 22 tūkst.
2015 m. buvo registruotos vagystės, tai sudarė maždaug 35 proc. iš visų registruotų nusikalstamų veikų; ištirta – tik 22 proc. Dėl likusių netgi neaišku, ar tai tikrai buvo nusikalstama veika.
Registruotų vagysčių nuolat mažėja, 2015 m. jų buvo registruota mažiausiai nuo 1991 m.
Vagystės ir kitų turtinių nusikalstamų veikų dalykas (BK 190 str.) nuo padidintas nuo 1 MGL iki 3 MGL.
„Neramumui“ turi įtakos ne tik vagystės, bet dar labiau – kitos nusikalstamos veikos (daugiausia jų padaroma artimoje aplinkoje), dar daugiau – kitos socialinės ir individualios aplinkybės.

28. Kas yra „kriminaliniai nusikaltimai“?
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
2016 m.
Absoliučių skaičių vertinimas: „padidėjimas“ nuo iki (! Vau!), dvigubas sumažėjimas nuo 16 iki 8!
Kurortuose dar nebuvo vasaros Jei būtų norima sąžiningai pristatyti vagysčių problemą, apie tai turėtų būti bent užsiminta
Kas renka duomenis ir kas yra nusikalstamumo statistika? Juos renka policija, apdoroja Informatikos ir ryšių departamentas prie VRM – ir Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir EROSTAT juo gauna iš ten. Statistika yra tik viena.
Vagysčių latentiškumas labai didelis – latentiškumą tiria mokslininkai. Deja, bet Lietuvoje jis buvo tirtas laba seniai.
Vagys, kaip nuolat egzistuojanti „grupė“ niekadėjų Teismo nutarties pavyzdys.
Kas yra „kriminaliniai nusikaltimai“?

29. Vagysčių struktūra (žr. lenteles). Sąsajos su skaitytais straipsniais
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
2016 m.
Migrantai, kitos tautybės ir pan. kaip „priežastis“. Žr. A. Lelkaičio dokumentinį filmą „Beveik Švedija“ (2015 m.), laisvai prieinamas internete.
Svarbu – nekurti savų teorijų ir nerašyti tai, ko nežinot. Blogiausiu atveju galiam kelti prielaidas...
Dar apie statistiką:
Žinoma, svarbu sekti tolesnį baudžiamojo persekiojimo kelią – o kiek gi realiai buvo nuteista asmenų?
Vagysčių struktūra (žr. lenteles).
Sąsajos su skaitytais straipsniais
Kurstoma mintis, kad vagysčių gali ir nebūti... Svarbu – gerai saugotis Atsakomybė perkeliama žmonėms...

30. Ką buvo galima pastebėti straipsnyje:
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
2017 m.
Trys skirtingos žinios, pasirinkusiems skirtingą mokymosi kriminologijos koliokviumui taktiką:
Kas mokėsi nuoširdžiai ir stengėsi suprasti – ačiū, kad mąstote kartu;
Kas iškalė punktus arba juos tik nusirašė – ačiū, tikiuosi, kad bent kažką išmokote ir supratote;
Kas tik atėjo į koliokviumą ir parašė bet ką – ačiū, kad atėjote ir buvote su mumis, ateikite dažniau.
Ką buvo galima pastebėti straipsnyje:
Vidaus reikalų ministras pristato VRM atliktą Viešojo saugumo situacijos Lietuvoje ataskaitą. Žinoma, kad galima pasitikėti tik objektyviomis nepriklausomų ekspertų rengiamomis ataskaitomis.
Tačiau nėra perspektyvu kritikuoti tiesiog viską.
Bernardinai.lt – sensacijų santykinai nesivaikantis portalas, straipsnio apačioje pateikiama nuoroda į visą ataskaitą (!).

31. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Straipsnio pavadinimas – „KAIP PER DEŠIMTMETĮ KITO NUSIKALTIMAI IR PASITIKĖJIMAS TEISĖSAUGA“.
Kito „nusikaltimai“, t. y. kriminalizavimas? (puiki kritinė kriminologinė įžvalga);
„Nusikaltimai“ ar „nusikalstamos veikos“?
Kito pasitikėjimas „teisėsauga“ ar „policija“?
Koks ryšys tarp nusikalstamų veikų dinamikos ir pasitikėjimo?
Kriminogeninė (ne kriminologinė) situacija šalyje gerėja – nusikaltimų padaroma mažiau, o ištiriama – daugiau.
Registruotos veikos parodo tik nedidelę dalį nusikalstamų veikų, tai yra tik teisėsaugos veiklos apimtys. Būtina tirti realią (ir latentinę) dalį.
Koks ryšys tarp nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimo ir ištirtų dalies didėjimo? Vis rečiau registruojami beviltiški atvejai?
Ar registruotų nusikalstamų veikų skaičiaus mažėjimas ir didesnis jų ištyrimo procentas rodo situacijos „gerėjimą“?
2015 m. registruotų nusikalstam veikų skaičiaus mažėjimui lemiamos įtakos turėjo vagysčių nuo 1 MGL iki 3 MGL dekriminalizavimas;
Tik absoliutūs skaičiai... Su santykiniais skaičiais išeina kiek kitaip (žr m.).

32. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Nusikalstamumo lygio tendencija Lietuvoje 2005–2015 m. Informatikos ir ryšių departamento prie VRM bei Statistikos departamento prie LRV duomenys

33. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Nusikalstamumo lygio tendencija Lietuvoje 2005–2015 m. Informatikos ir ryšių departamento prie VRM bei Statistikos departamento prie LRV duomenys

34. Beveik ¾ sunkių smurtinių nusikaltimų susiję su alkoholiu.
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
2017 m.
Nuo 42 proc. iki 55 proc. išaugo ištirtų nusikalstamų veikų dalis. Nes registruojama daugiau lengvai ištiriamų smurto artimoje aplinkoje atvejų.
Konfliktai vis dar sprendžiami smurtaujant? Alkoholis yra dažnas sunkių smurtinių nusikaltimų „palydovas“?
Beveik ¾ sunkių smurtinių nusikaltimų susiję su alkoholiu.
Kokių sunkių smurtinių?
Apsvaigimas – selektyvumo požymis?
LR daugiausia nužudymų ES gyventojų – 6,5 (skirtumai gali būti (ir) dėl skirtingų gyventojų skaičių rodiklių). Toks palyginimas galimas, nepaisant dviejų aplinkybių, kurias būtina turėti mintyje:
Kartu su pasikėsinimais?
Kvalifikavimo niuansai (pavyzdžiui, sveikatos sutrikdymas, sukėlęs nukentėjusiojo mirtį ir pan.).
Gilėja smurto artimoje aplinkoje problema... .

35. Smurto artimoje aplinkoje atvejų mažėja <...>
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
15min.lt
Aktualu/Lietuva
Publikuota: 2012 kovo 21 d. 13:04
Smurto artimoje aplinkoje atvejų mažėja
<...>
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla pastebi, kad įstatymas jau duoda vaisių ir tampa vis efektyvesne prevencine priemone smurtautojams. „Tikiuosi, kad ranką prieš savo artimuosius keliantys asmenys pagaliau suvokė, kad smurtavimas artimoje aplinkoje netoleruotinas ir išvengti atsakomybės nepavyks“, – teigia R.Požėla.

36. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

37. Lyginamoji dalis išaugo nuo 1 proc. iki 13 proc. Taip.
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
2017 m.
LR BK 140 str. kaip smurto artimoje aplinkoje sinonimas? Iš esmės – taip.
Lyginamoji dalis išaugo nuo 1 proc. iki 13 proc. Taip.
„Anksčiau smurto artimoje aplinkoje problema buvo laba latentinė...“. O dabar?
„Sudėtinga visuomenės <...> problema, kurios teisėsaugos institucijos išspręsti negali“. Taip. Tai kam tada imasi ją spręsti?
„Nusikaltėliai tampa vis išradingesni...“. Nėra jokių „nusikaltėlių“ už konkrečios nusikalstamos veikos ribų, išskyrus labai nedidelę dalį, kuri sudaro ne daugiau 1 proc., kuomet nusikalstamas elgesys yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis.
Joks nusikalstamas elgesys „nekeičia“ kito – nei sukčiavimai vagysčių ar plėšimų, nei dar kas nors ko nors. Vienų ar kitų gali daugėti ar mažėti, bet tai nėra vieni kitų „keitimas“.

38. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
„Sukčiavimas“ apima labai daug ir labai įvairaus pobūdžio nusikalstamų veiksmų, su labai įvairiu dalyko dydžiu, įskaitant ir iš esmės smulkius. Pavyzdžiui...
„<...> , tikslus laikas nenustatytas, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pažadėjęs vykdyti sutartyje numatytas sąlygas – mokėti įmokas už suteiktas paslaugas ir telefono aparatą, įtikino D. S. savo vardu su UAB „Tele2“ sudaryti telefono ryšio paslaugų teikimo bei įrangos suteikimo sutartį, pagal kurią D. S. įgijo 239 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną „Samsung 4500F Galaxy J5“ su išankstinio apmokėjimo paslaugos „Pildyk“ numeriu (duomenys neskelbtini), ir perduoti jam, tačiau savo pažado nevykdė ir įmokų nemokėjo, t. y. tokiais savo veiksmais R. R. apgaule įgijo svetimą – UAB „Tele2“ priklausantį 239 Eur vertės turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.<...>“

39. Asmenys, įtariami (kaltinami) vagystėmis, sukčiavimais...
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Asmenys, įtariami (kaltinami) vagystėmis, sukčiavimais...
Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

40. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
80 proc. nukentėjusių asmenų linkę pranešti teisėsaugos institucijoms apie nusikaltimus, nuo kurių jie nukentėjo. Tai – apklausos duomenys – labai daug, palyginus su kitų apklausų rezultatais, be to, galioja visi apklausos metodo trūkumai (žr. skaidres).
Taip pat ir teiginiai: 9 iš 10 pranešė apie vagystę iš buto ar namo bei apie transporto priemonės vagystę, 7 iš 10 pranešė apie vagystę iš automobilio, pusė nukentėjusiųjų asmenų pranešė apie viešosios tvarkos pažeidimus, sveikatos sutrikdymus, plėšimus ir sukčiavimo atvejus (be minėtų aspektų čia jau labai svarbios ir klausimų formuluotės, t. y. apklausos metodika).
Dauguma (?) gyventojų patenkinti teisėsaugos institucijomis reagavimo stadijoje.
Dauguma (?) šalies gyventojų jaučiasi saugūs. Saugumo jausmas yra labai subjektyvus dalykas, nuo policijos jis mažai priklauso.

41. „Mažėja skaudžių nelaimių keliuose...“.
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
2017 m.
Iš tarybinės ideologijos srities: „gyventojai vis labiau suvokia ir savo indėlį į saugios aplinkos kūrimą <...>“.
„... nerimą kelia narkotikų problema m. apklausos duomenys parodė, kad 40 proc m. jaunuolių, esant poreikiui, galėtų įsigyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų.“
Ką reiškia „galėtų“? O kiek įsigijo?
Kodėl tik 2016 m., kaip buvo anksčiau?
Kodėl palyginimui nėra kitų tyrimų rezultatų?
„Mažėja skaudžių nelaimių keliuose...“.
„Akivaizdžiai pagerėjo eismo saugumo situacija šalyje.“
„Smarkiai sumažėjo dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvykusių eismo įvykių, jų metu žuvusių ir sužeistų asmenų skaičius. Nors neblaivūs vairuotojai nėra pagrindinė eismo įvykių, kurių metu nukenčia žmonės (sudaro dešimtadalį visų įvykių), priežastis, tačiau nerimą kelia skaudžios jo pasekmės“. Neblaivumą pulti lengviausia...

42. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
„Per pastarąjį dešimtmetį eismo saugumo situacija beveik visose ES šalyse gerėjo.“ Kodėl, ar ten veikė tie patys veiksniai, kaip ir LR?
Įdomu, kad kiti portalai „kabinosi“ už kitų dalykų, bandė ieškoti sensacijų (pvz., dėl narkotikų).
Dar įdomu, kodėl alkoholio suvartojimas LR didėja, o smurtinių (ypač – sunkių) nusikaltimų skaičius mažėja?
Kas dar?...

43. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Tai, ką pateiktame tekste reikėjo pastebėti, atsižvelgiant į per 2 mėnesius (tikėtinai) įgytas kriminologines žinias ir kompetenciją:
a) Apibūdinant „nusikalstamumą“ remiamasi tik registruota nusikalstamų veikų statistika arba netgi tik „informacija viešoje erdvėje“:
nėra latentinės dalies;
registruotų veikų didėjimas turi būti geras ženklas ir vienas iš pavykusios reformos požymių, rodantis (1) efektyvesnį policijos darbą ir (2) didėjantį pasitikėjimą policiją;
sistemiškai neatsižvelgiama į BK pakeitimus, turinčius įtakos registruotų nusikalstamų veikų skaičiams.

44. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
b) lyginami tik kelių pastarųjų metų arba tik šių ir praėjusių metų statistiniai duomenys, reikia analizuoti ilgesnį laiko tarpą (5–10 metų);
c) 55,4 proc. ištirtų nusikalstamų veikų, 23,4 proc. – vagysčių yra labai daug, tačiau:
šis santykis priklauso nuo to, kiek registruojama pačių kriminalinių įvykių (dirbtinis latentiškumas);
kiek yra (naujai) registruojama „aiškių įvykių“, pavyzdžiui, 5 tūkst. naujų nusikalstamų veikų pagal LR BK 281 str. 2 d., smurto artimoje aplinkoje atvejų ir pan.
d) registruotų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų Lietuvoje mažėja; šis mažėjimas atspindi realią situaciją, nes:
jų latentiškumas yra santykinai mažas;
šioje srityje nebuvo jokių svarbių BK pakeitimų.

45. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
e) Nepilnamečių registruotas nusikalstamumas Lietuvoje nedidėja; be to:
jis yra labai latentinis, nesunkus nusikalstamas elgesys yra būdingas jauniems žmonėms;
registruotų nužudymų, kurių padarymu įtariami nepilnamečiai, skaičius 2017 m. neviršija 10 metų vidurkio;
jų padaugėjo nuo 5 iki 14, bet 2016 m. buvo pats mažiausias skaičius nuo 1991 m., jis buvo neįprastai mažas (nežinia kodėl);
nepilnamečių nusikalstamos veikos sudaro mažą dalį, bet jie vis tiek stigmatizuojami;
nepilnamečių reikalų inspektoriai kaip ir bet kokie policijos pareigūnai jokios reikšmingesnės įtakos registruoto nepilnamečių nusikalstamumo tendencijoms įtakos neturi ir turėti negali.

46. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

47. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys

48. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
f) nėra pateikiami santykiniai skaičiai gyventojų – nei kalbant apie bendrą registruotų nusikalstamų veikų skaičių, nei apie įtariamų nepilnamečių;
g) Lietuvoje registruotų nusikalstamų veikų skaičius yra labai mažas, palyginus su kitomis ES šalimis;
h) objektyvaus saugumo gatvėse policija nesukuria ir sukurti negali; subjektyvus gyventojų saugumo jausmas priklauso nuo daugelio subjektyvių veiksnių, jam realus nusikalstamumas įtakos beveik neturi;
i) jeigu teigiama, kad nusikalstamos veikos registruojamos kaip lengvesnės, reikia žiūrėti nuteistųjų statistiką – registruotų nusikalstamų veikų rodikliai yra nepatikimiausi.

49. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Tai, ką pateiktame tekste dar buvo galima pastebėti, bet ko galėjote ir nežinoti:
sunkių ir labai sunkių nusikaltimų bei jais kaltinamų asmenų statistika;
įtariamieji/kaltinamieji faktiškai yra tas pats;
114 proc. nusikalstamų veikų ištyrimas galimas, nes anksčiau buvo skaičiuojamos tais metais ištirtos veikos santykyje su tais metais registruotomis (tais metais ištirtos galėjo būti ir ankstesniais metais registruotos veikos);
nusikalstamumo neįmanoma „suvaldyti“;
pirmame paveikslėlyje (tai – paveikslėlis, ne lentelė) pirminis rodiklis yra „150“, o ne „0“, tai iškreipia vaizdą;
straipsniuose buvo galima atrasti įvairių naudingų dalykų...

50. Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys