1. PINIGŲ POLITIKOS ESMĖ
Kurso įvadas. Pinigų politikos sudedamosios ir jų sąsajos.
Komercinės ir centrinės bankininkystės institucijų sąveika. Kitų šalies finansinių institucijų (finansų ministerijų, vertybinių popierių biržų ir kt.) funkcijos bei sisteminė sąveika. Pagrindinis kiekvieno centrinio banko tikslas – užtikrinti, kad bėgant laikui būtų išlaikyta pinigų vertė.
Šalies pinigų sistemos kūrimas. Pinigų rūšys ir jų išteklių panaudojimo veiksmingumas. Pinigų srautų multiplikacinis bei akceleracijos efektai. Finansinės sistemos stabilumo ir konkurencingumo palaikymas. Psichologinio pasitikėjimo bei bankų krizių problemos, ekonomikos dolerizavimas.
Lito įvedimo aspektai, jo sistemos reformos, jų ekonominės pasekmės. Litas kaip LR valiuta iki visai įsijungiant į vieningą Europos pinigų erdvę.

2. Pinigų polit esmė ir kurso strukt
Bankų rūšys
Pagal veiklos pobūdį bankai skirstomi į:
1. Centrinį banką - vadinamąjį pirmos eilės arba bankų banką;
2. Komercinius bankus (Lietuvos Respublikoje tai - kredito įstaiga, kuri turi licenciją verstis ir verčiasi indėlių ar kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolinimu ir prisiima su tuo susijusią riziką bei atsakomybę). Skiriami:
2.1. Komerciniai universalūs bankai;
2.2. Komerciniai specializuoti bankai:
- investicinius;
- taupomuosius;
- inovacinius;
- hipotekas.
3. Nebankiniai finansiniai tarpininkai:
- taupymo ir paskolų asociacijos;
- kreditinės sąjungos.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

3. Pinigų polit esmė ir kurso strukt
BANKŲ SISTEMA IR FUNKCIJOS:1
CENTRINIO BANKO funkcijos:
pinigų politikos formavimas bei reguliavimas (grynųjų pinigų, palūkanų ir valstybės vertyb. popierių masės rinkose kontrolė);
pinigų emitentas (nacionalinės valiutos masė cirkuliacijoje);
komercinių bankų priežiūros centras (auditas, privalomieji reikalavimai; nacionalinio atsiskaitymų centro kontrolė);
paskutiniojo kreditoriaus ir bankų banko funkcijos;
valstybės sąskaitų prižiūrėtojas (auditas, rekomendacijos);
mokėjimų balansų finansinių sąskaitų prižiūrėtojas;
aukso ir kt. valstybės valiutos rezervų bei šalies tarptautinių atsiskaitymų tvarkytojas.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

4. Centrinio banko politikos įrankiai
Centrinio banko poveikio ekonomikai politikos įgyvendinimo būdas
Centrinio banko politikos įrankiai
Palūkanų normos ir verty-
binių popierių kainos
Bankų sistemos rezervų apimtys ir augimo apimtys
Kreditų kaina
ir prieinamu-
mas
Pinigų pasiūlos
apimtys ir au-
gimo tempai
Vertybinių
popierių
rinkos kainos
Visuomenės lūkesčiai dėl vertybi-
nių popierių kainų, palūkanų normų ir kreditų galimybių
Skolinimosi iš išlaidų apimtys ir augimas
Šalies ekonominiai tikslai
Visiškas
užimtumas
Stabilių kainų
lygiai
Tvarus ekonomikos augimas
Stabili mokėjimų balanso pozicija
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

5. Lietuvos banko funkcijos:
formuoja ir vykdo pinigų politiką; parengia ir įgyvendina šalies ekonominę strategiją pinigų apyvartos, kredito, atsiskaitymų ir valiutinių santykių srityje
vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją; nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą;
valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja;
atlieka valstybės iždo agento funkcijas;
išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms ir leidimus užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių bei atstovybių steigimui, prižiūri jų veiklą ir nustato jų finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką; reguliuoja pinigų ir kredito apyvartą šalyje;
kuria ir valdo tarpbankinę lėšų pervedimo sistemą ir nustato reikalavimus tarpbankinės lėšų pervedimo sistemos dalyviams;
renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą;
nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką;
skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą;
saugo Lietuvos Respublikos aukso ir kitų brangiųjų metalų atsargas bei užsienio valiutos valstybinius rezervus;
atstovauja Lietuvos interesams kitų šalių centriniuose, komerciniuose ir tarptautiniuose bankuose bei kitose tarptautinėse kredito institucijose.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

6. Pinigų politikos priemonės ekonominėje sistemoje
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

7. BANKŲ SISTEMA IR FUNKCIJOS:2
KOMERCINIAI BANKAI:
tai – ppr. privačios finansinės institucijos, kurios:
1. sukaupia klientų sąskaitose jų pinigus ir jas tvarko;
2. teikia kreditus ar tarpininkauja juos gaunant (garantijos), t.p. išduoda kredito korteles, debeto korteles, įrengia bankomatus;
3. atlieka atsiskaitymo funkciją, tarpininkauja pinigų pervedimuose (tarpbankiniuose ar kelionių čekių);
4. atlieka fondų ir kt. finansinių investicijų operacijas (prekyba akcijomis bei obligacijomis), Išgrynina čekius;
5. Teikia internetinės bankininkystės paslaugas bei vertingų daiktų saugojimo seifuose paslaugą
6.tarpininkauja valiutinėse operacijose (parduoda bei superka valiutą).
Komerciniai bankai, skolindami pinigus, padidina jų kiekį cirkuliacijoje, nes jie skolina daugiausiai ne savo, o depozitų pinigus – asmenų įneštus į jų sąskaitas. Komerciniai bankai t.p. gali didinti pinigų masę, leisdami savo akcijas ir obligacijas, teikdami garantijas, akceptuodami čekius ir tt.
Pinigų multiplikatorius = 1 / privalomos rezervų normos (2-10 %).
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

8. CENTRINĖS BANKININKYSTĖS FUNKCIJOS IR SISTEMOS:1
Tarptautinių rezervinių valiutų ir centrinių bankų rolė monetarinėse sąjungose. Vieningosios Europos pinigų erdvės, Federalinės rezervų sistemos, NVS (Rusijos rublio) ir kitų tarptautinių pinigų zonų ypatumai bei skirtumai. Kitos rezervinių valiutų institucijos.
Eurosistema: ją sudaro Europos centrinis bankas ir 11 valstybių narių, kuriose įvestas euras, centriniai bankai.
Europos pinigų sistemos plėtra ir Baltijos šalių pinigų sistemų integracijos į ją klausimai. Monetarinės politikos Kopenhagos kriterijai. Baltijos ir Skandinavijos šalių centrinių bankų monetarinė praktika. Nacionalinių pinigų rezervų kvotų ir paskolų prioritetų nustatymas.
Tarptautinių finansų sistemų reguliavimo ir koordinavimo priemonės.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

9. CENTRINĖS BANKININKYSTĖS FUNKCIJOS IR SISTEMOS: 2
Pinigų emisijos ir infliacijos reguliavimo tobulinimas. Palūkanų normos, santykių tarp prekių ir paslaugų bei pinigų augimo reguliavimo įtaka kainų pusiausvyrai.
Privalomųjų rezervų, finansinių bei kredito paslaugų standartų, tarifų, bankų patikimumo, mokėjimų ir portfelinių investicijų vadybos, vartotojų apsaugos (depozitų draudimo ir kt.) reikalavimų ir įsipareigojimų suvienodinimas. Paskutiniojo kreditoriaus ir bankų banko funkcijos. Rezervinių depozitų pasiūla ir paklausa.
Šalies monetarinės sistemos rizikos įvertinimo tobulinimas ir valstybės pinigų rezervų politika.
Centrinio banko kaip valstybės monetarinių atsargų ir valiutinių bei vertingųjų metalų depozitoriaus ir tvarkytojo funkcija.
Bankų klientų interesų apsauga (kreditų draudimo, didesnių sąskaitų atidarymo bei įmokų kontrolės ir kt. praktika).
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

10. PINIGŲ POLITIKOS PRIEMONĖS IR TIKSLAI
Šalies bei tarptautinės pinigų politikos tikslai bei siekiai: kainų stabilumas, ekonominio augimo bei nacionalinės valiutos kurso (keitimo į užsienio valiutas) pastovumas, optimalaus užimtumo palaikymas.
Pinigų politikos apribojimai ir cikliniai ypatumai. Monetarinių tikslų prieštaringumo sušvelninimas ir balansavimo būdai. Palūkanų normos trumpalaikis bei ilgalaikis reguliavimas. Tų pačių pinigų politikos priemonių priešingas poveikis dėl skirtingos jų taikymo trukmės.
Operacijos atviroje (vidaus) pinigų ir valiutų rinkoje, valstybės skolos ir kt. vertybinių popierių rinkoje. Diskonto politikos priemonės. Paskolų sąlygų reguliavimo praktika. Privalomųjų rezervų einamoji ir ciklinė politika.
Paskolų ir investicijų portfelių diversifikavimo kriterijai, centrinių ir komercinių bankų operacijų ir tikslų skirtingumai.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

11. SKATINANČIOJI IR RIBOJANČIOJI PINIGŲ POLITIKA
Monetarinė politika turi skatinti kainų stabilumą, ekonominį augimą bei didesnį užimtumą, kartu nesukeldama spartaus kainų lygio augimo.
Skatinančioji (ekspansinė) monetarinė politika: didinant pinigų pasiūlą, skatinamas gamybos apimties augimas. Šiuo tikslu centrinis bankas ir vyriausybė įgyvendina vadinamąją “lengvų (lengvai prieinamų) pinigų” taktiką, skatina palūkanų normos kritimą pinigų rinkose ir investicinės veiklos pagyvėjimą.
Artėjant prie visiško užimtumo, pasiūlos didinimas skatina ne tik BNP augimą, bet ir kainų lygio kilimą. Tai gręsia ūkio “perkaitimu” su sparčia infliacija. Ribojančioji (varžančioji, arba restrikcinė) monetarinė politika: centrinis bankas ir vyriausybė pereina prie “sunkiau prieinamų” pinigų politikos priemonių – kredito sąlygos tampa sunkesnės, dalis investicijų atkrenta ir gamybos infliacinis tarpsnis palengva likviduojamas, ekonomika ima veikti savo potencinių galimybių ribose.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

12. BANKŲ PRIEŽIŪRA EKONOMINĖJE IR PINIGŲ SĄJUNGOJE
1.Remiasi nacionaline kompetencija ir bendradarbiavimu priežiūros srityje. Bankų priežiūrą vykdo institucijos, kurios gali turėti įtakos finansinio sektoriaus stabilumui. Visi bankai, gavę Europos pasą (licenciją), turi teisę teikti savo paslaugas visoje ES. Rizikos ribojimo principais pagrįstą priežiūrą atlieka tos valstybės, kuri davė veiklos leidimą, priežiūros institucija.
2.ECBS privalo palaikyti bankų ir finansų sistemos stabilumą, indėlininkų ir investuotojų apsaugą; 1999 m. įkurtas Bankų priežiūros komitetas (BPK).
3. Yra glaudus priemonių, taikomų pinigų politikoje, ir priemonių, numatytų palaikyti bankų ir finansų sistemų stabilumą, sąryšis. Remiantis bendru kredito įstaigos supratimu, buvo suderinti objektyvūs bankų licencijavimo, skyrių steigimo ir paslaugų teikimo tarptautiniu mastu kriterijai. Visa euro zonoje veikiančių bendradarbiavimo priemonių sistema skirta tam, kad sustiprintų prevencines priemones, nukreiptas prieš galimus sunkumus, kurie atsiranda bankų sistemoje. Tačiau, nestabilumo atveju, tos pačios priemonės gali būti panaudotos ir kovojant su tarptautinėmis krizės pasekmėmis ir užkertant kelią jos plitimui.
Belgijoje, Liuksemburge ir Suomijoje centriniai bankai tiesiogiai nedalyvauja bankų priežiūroje. Direktyva dėl indėlių draudimo sistemų palieka interpretavimo laisvę dėl veikimo zonos, administravimo ir finansavimo.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

13. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

14. Pinigų polit esmė ir kurso strukt
VALSTYBĖS ATSARGOS IR SKOLOS VALDYMAS. TARPBANKINIŲ ATSISKAITYMŲ ORGANIZAVIMAS
Valstybės pinigų rezervai ir skolos reguliavimas.Valstybės sąskaitų tvarkymas.
Europos pinigų sąjunga. Tarptautinių atsiskaitymų bankas.
Amerikos, Centrinės Afrikos ir kitos pinigų sąjungos. Tarptautiniai bankiniai įsipareigojimai ir klyringo operacijos. Tarptautinis valiutos fondas. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas. Atsiskaitymų ir jų organizavimo sistemos (SWIFT, ACCESS, CHIPS, FEDERAL WIRE). Automatizuoti kliringo centrai
Eurovaliutų ir eurodolerių rinkos. Pagrindiniai tarptautiniai bankiniai centrai. Europos Centrinio banko funkcijos, jo valdymas ir vieninga Europos ekonominė erdvė. Tolesnis bankinių ir finansinės veiklos normatyvų standartizavimas. Vieningos Europos piniginės sistemos formavimo uždaviniai bei problemos.
Oficialios valstybės iždo/finansų institucijų ir centrinio banko atsargos. Aukso ir užsienio valiutų atsargų politika.
Valstybės biudžeto sąskaitų tvarkymas ir valstybinės skolos reguliavimas, kiti santykiai su finansų ministerija (valstybės iždu).
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

15. CB rolė tvarkant valstybės skolą
ECB nustato griežtas privalomųjų atsargų normas (dižiausią leistiną atsargų ir atsargų bazės santykį).
ECB nustato sankcijas už privalomųjų atsargų normos nesilaikymą.
Privalomosios pinigų atsargos privalo būti ECB ir nacionalinių CB sąskaitose.
ECB įgyvendina finansinių įstaigų balansų priežiūros politiką, nustato jos privalomus reikalavimus.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

16. VALIUTŲ RINKOS IR KURSAI
Valiutos kursas – nacionalinio piniginio vieneto kaina, išreikšta kitos šalies piniginiais vienetais arba nacionalinės valiutos kiekis, reikalingas vienam užsienio piniginiam vienetui įsigyti. Valiutų keitimo kursas priklauso nuo jų perkamosios galios pariteto.
Perkamoji galia – skirtingų nacionalinių valiutų sumų, reikalingų vienodam prekių kiekiui įsigyti, santykis. Valiutų perkamosios galios paritetas nustatomas pagal vidutines prekių ir paslaugų, perkamų ir parduodamų užsienio rinkoje, kainas. Faktinė prekės kaina priklauso nuo šalies vartojimo tradicijų.
Valiutos kursui didesnę įtaką daro jos paklausos ir pasiūlos santykis. Valiutos paklausa atsiranda, kai iš užsienio perkamos prekės bei paslaugos, samdomi užsienio darbuotojai, perkamas užsienio finansinis turtas ar žemė (ambasadoms ir pan.). Valiutos pasiūla atsiranda eksportuojant prekes ir paslaugas, parduodant užsieniečiams turtą, valiuta gaunama iš turizmo, piniginių perlaidų ir kt.
Palūkanų norma ir valiutos keitimo kursas veikia užsienio kapitalo investicijas. Pingant nacionalinei valiutai gaunama palūkanų norma mažėja, o brangstant – didėja.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

17. EUROPOS INTEGRACIJA IR KONVERGENCIJOS KRITERIJAI
1979 m. tuometinės devynios EEB valstybės narės įkūrė Europos pinigų sistemą (EPS) . Pagrindinis šios sistemos bruožas – valiutų kurso mechanizmas (VKM) , kuriuo remiantis įvestas fiksuotas, bet koreguojamas devynių šalių valiutų keitimo kursas.
Europos Bendrijos steigimo sutartis pasirašyta 1992 m. vasario mėn. Mastrichte ir įsigaliojo 1993 m. lapkričio 1 d.
EPS Europoje įgyvendinamas trimis etapais. Pirmasis (1990–1993 m.) - sukurta bendra Europos rinka, pašalinanti visas vidaus kliūtis laisvam prekių, asmenų, paslaugų ir kapitalo judėjimui Europoje. Antrasis etapas (1994–1998 m.) - Europos pinigų instituto įkūrimas ir pasirengimas bendros valiutos įvedimui, Trečiasis etapas prasidėjo 1999 m. neatšaukiamai nustačius valiutų kursus, perdavus pinigų politikos įgyvendinimą ECB ir įvedus eurą kaip bendrą valiutą m. sausio 1 d. eurų banknotai ir monetos tapo teisėta mokėjimo priemone dalyvaujančiose šalyse.
Šalys, norinčios įsivesti eurą kaip savo valiutą, turi pasiekti aukštą tvarios konvergencijos lygį: • 1. didelį kainų stabilumą , • 2. patikimus valstybės finansus,• 3.stabilų valiutos kursą, • 4. mažas ir stabilias ilgalaikių palūkanų normas.
1999 m.Belgija, Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Austrija, Portugalija ir Suomija, o ir Graikija įsivedė EUR. Ne visus kriterijus įgyvendino Švedija. Be to, Danija ir Jungtinė Karalystė yra „ypatingą statusą turinčios valstybės narės“ m. birželio pabaigoje kartu su Lietuva VKM II pradėjo dalyvauti Estija ir Slovėnija. Nuo 2005 m. gegužės 2 d. VKM II narėmis tapo Latvija, Malta ir Kipras m. lapkričio 28 d. prie VKM II prisijungė Slovakija. Nuo 2007 m. pradžios Slovėnija prisijungė prie euro zonos.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

18. EUROPOS PINIGŲ SĄJUNGA (EURO ZONA) pasaulyje
2004 m Euro zonos gyventojų skaičius siekė 312 milijonų. Europos Sąjungą sudaro 25 valstybės narės, kuriose gyvena 460 mln gyventojų. Palyginimui, JAV ir Japonijoje gyvena atitinkamai 294 ir 128 mln gyventojų.
Pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) , kurį išreiškia perkamosios galios paritetai , 2004 m. didžiausia buvo JAV ekonomika, kurios BVP sudarė 20,9 proc. pasaulio BVP. Po jos sekė euro zona – 15,3 proc. pasaulio BVP. Japonijos dalis buvo 6,9 proc. pasaulio BVP.
2004 m. euro zonos eksportuojamos prekės ir paslaugos sudarė gerokai didesnę BVP dalį (19,4 proc.) negu JAV (9,8 proc.) ir Japonijoje (13,6 proc.).
Turint bendrą valiutą, daug lengviau priimti investicinius sprendimus, nes valiutų kursų svyravimai nebeturi įtakos tarptautinių investicijų euro zonos viduje grąžai.
Euro zonos tarpbankinė pinigų rinka yra visiškai integruota.
Eurais denominuotų obligacijų rinka yra gerai integruota, nesekli ir likvidi bei suteikia daug investavimo ir finansavimo galimybių.
Į euro zonos akcijų rinką vis dažniau žiūrima kaip į bendrą rinką.
Euro zonos bankai pradėjo atlikti daugiau vidaus ir tarptautinių susijungimų
ir įsigijimų.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

19. Keturi EUROSISTEMOS UŽDAVINIAI
Pirmasis– vykdyti ECB valdančiosios tarybos priimtą pinigų politiką:
priimti sprendimus dėl pagrindinių ECB palūkanų normų (pagrindinių refinansavimo operacijų minimalios siūlomos palūkanų normos,
dėl palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis ) ir, prireikus,
sprendimus, susijusius su pinigų tikslais ir atsargų pasiūla. Pavyzdžiui, Vykdomoji valdyba kartą per savaitę nusprendžia dėl likvidumo paskyrimo bankų sistemai per pagrindines refinansavimo operacijas.
Antrasis ir trečiasis - atlikti operacijas užsienio valiuta ir laikyti bei valdyti oficialiąsias euro zonos šalių atsargas.Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai perdavė ECB užsienio atsargas, kurių suma sudarė apie 40 milijardų eurų (85 proc. užsienio valiuta ir 15 proc. auksu). Už tai jie gavo eurais denominuotus reikalavimus ECB, už kuriuos mokamos palūkanos .
Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai dalyvauja ECB užsienio atsargų valdyme: jie veikia kaip ECB tarpininkai pagal ECB nustatytas portfelio valdymo gaires. Reikalingas išankstinis ECB pritarimas dėl sandorių, viršijančių tam tikras ribas.
Ketvirtas - skatinti sklandų mokėjimo sistemų veikimą. Be to, Eurosistema prisideda prie jų finansinės priežiūros.
Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai turi nuo ECB atskirą teisinį subjektiškumą (pagal atitinkamos šalies teisę). Tačiau tuo pačiu metu jie yra neatsiejama Eurosistemos dalis, kuri yra atsakinga už kainų stabilumą euro zonoje. Kai kurie nacionaliniai centriniai bankai dalyvauja bankų priežiūroje ir (arba) atlieka valstybės banko funkcijas.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

20. Pinigų polit esmė ir kurso strukt
Lietuvos ekonominiai rodikliai pagal Mastrichto kriterijus
Liet ir Mastr kriter
Infliacija pagal suderintą infliac. kriterijų 2007 m.-3-4 proc. [prival. kriterijus <2,4].
Ilgalaikė palūkanų norma 5,7-6,5 [prival. kriterijus < 6,4].
Vyriausybės einamasis biudžeto deficitas 2,8 [prival. kriterijus < 3].
Valstybės skola, proc. nuo BNP 23 proc. [prival. kriterijus < 60].
Realiosios konvergencijos kriterijai – neoficialūs reikalavimai, keliami visateisės narystės EPS siekiančiai šaliai. Tokių kriterijų vykdymas jai leidžia tikėtis didžiausios naudos, būnant EPS.
Realiosios konvergencijos kriterijų pagrindas –Optimalios valiutos zonos (OVZ) teorija.Pagal ją, pinigų sąjungos šalių ekonomikos reakcija į šokus turi būti simetriška.
Ateities Europos pinigų sąjunga (kartu su Vidurio ir Rytų Europos šalimis) dar mažiau nei dabartinė atitiks optimalios valiutos zonos kriterijus. Mastrichto sutarties konvergencijos kriterijai yra daugiau finansinio pobūdžio, todėl jų laikymasis atspindės tik išorinį pinigų ir fiskalinės politikos suartėjimą, bet ne ekonomikos realios plėtotės ar gyvenimo lygio priartėjimą prie dabartinių Europos pinigų sąjungos šalių lygio.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

21. Pinigų polit esmė ir kurso strukt

22. CENTRINIO BANKO POLITIKOS PRIEMONĖS IR TIKSLAI
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

23. Praktinių užsiėmimų kryptys:
Aktualios Europos pinigų sąjungos plėtros prielaidos bei problemos toliau vystantis EES.
Europos finansų sistemos tobulinimo problemos ir perspektyvos.
Pinigų politikos tarptautiniai informacijos šaltiniai: lyginamoji Interneto duomenų bazių analizė.
Bankininkystės patikimumas: vertinimo sistemos bei rodikliai.
Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių pinigų politikos lyginamoji analizė
Lietuvos ir Skandinavijos šalių pinigų politikos lyginamoji analizė.
EPS ir FRS pinigų politikos skirtingumai.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

24. Magistrantų referatų kryptys:
Europos pinigų sąjungos politika bei tobulinimo perspektyvos.
Stojančių į EPS šalių finansų sektorių evoliucija ir būtinos reformos. ECB ir FRS bankininkystės sistemų lyginamoji analizė ir pinigų politikos ypatumai.
Lyginamieji atsiskaitymų sistemų -Target, SWIFT ir Fedwire -ypatumai.
Tarptautinių pinigų sąjungų ekonominiai bei teisiniai aspektai ir jų veikla.
Vertybinių popierių rinkų įtaka poveikis pinigų politikai.
ECB ir Tarptautinio atsiskaitymų banko funkcijų koordinavimas.
Tarptautinių finansų informacijos šaltiniai ir internetinės pinigų politikos DB.
Globalizacijos poveikis tarptautinei pinigų politikai.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

25. Studijų vertinimas ir reikalavimai referatui
Referatą sudaro savarankiškos išvados ir jas pagrindžianti faktinė medžiaga, pateikiama lentelių ar/ir grafine medžiaga, nenaudojant laikraštinės.
Visi nurodomi skaičiai turi būti teikiami su šaltinių nuoroda, pvz., ne o labai konkretus web puslapis; ne Statistikos metraųtis, o konkretūs leidybos duomenys ir psl., iš kurių paimta.Visa medžiaga teikiama MsWord Times 10 p šriftu ne mažiau 12 psl. viena byla. Atspausdinti darbo nereikia, bet jo kopiją turėti pasirašant už egzaminą.
Pavadinimas turi būti suderintas, siekiant vengti pasikartojimų; jis ir pavardė sudaro laiško antraštę, pvz.: Joanos Martinaitienės Valiutų valdyba ir juo sutrumpintai įvardijama byla taip:
Val_v-ba_Martin.doc.
kursinio darbo vertinimas – proc. galutinio pažymio,
darbo gynimas – 5-15 proc. galutinio pažymio,
baigiamasis egzaminas - 50 proc. galutinio pažymio.
Išimtiniais atvejais labai originalaus praktinio darbo sėkmingas gynimas gali būti įskaitomas kaip egzaminas.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

26. Pinigų polit esmė ir kurso strukt
PRIVALOMA LITERATŪRA
Įstatymai ir norminiai aktai, reglamentuojantys Lietuvos bankų veiklą. Valstybės žinios,
Lietuvos banko metinės ataskaitos, ketvirtiniai ir mėnesiniai biuleteniai:
Mokėjimų balansų metraštis; Bankų statistikos, Finansinio stabilumo ,Valiutų rinkos apžvalgos;
Pranešimas apie Lietuvos banko pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę. Teikiamas Lietuvos Seimui, 2006.
Lietuvos bankų statistikos metraštis, 2006.
The Monetary Policy of the ECB. Frankfurt am Main, 2004, 2007.
Europos Centrinis Bankas, Eurosistema, Europos centrinių bankų sistema (2006). Žr.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

27. PAPILDOMA LITERATŪRA:1
Vaškelaitis V. Pinigai: centriniai bankai ir jų funkcijos. Vilnius, 2006; Pinigai: pinigų politika ir jos priemonės
Kropas S. , Kropienė R. Europos pinigai. V., 2005.
The Transformation of the European Financial System / Ed V. Gaspar, P.Hartmann, O.Sleijpen. ECB, May2003.
Pinigų studijos. LB žurnalas, online:
Federal Reserve Act and Other Statutory Provisions Affecting FRS. Washington, 2000, 2007.
Payment and securities settlement systems in accession countries // "Accession Countries Blue Book"
Report on Financial Structures. ECB, 2002(lyginamoji EPS šalių-narių analizė).
The European Central Bank // Monthly Bulletins // also: Working Papers // Occasional Papers
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

28. PAPILDOMA LITERATŪRA:2
The Bank for International Settlements// Monthly Bulletins // also: Working Papers // Occasional Papers
Centrinio banko vaidmens, reglamentuojant finansinių paslaugų rinką, teisiniai aspektai. G. Pošiūnas LB svetainė, online.
Barron’s Finance and Investment Handbook (cf. barronseduc.com).
Encyclopedia of Banking and Finance/ Munn G.G. a/o., Chicago-Cambridge, 1993.
World Economic Outlooks // International Monetary Fund
A Guide to Money and Banking Statistics. IMF,
The Financial Analyst’s Handbook. Ed. by S.N.Levine.Part two. Business One Irwin, 1988.
Euromoney / Žurnalas,
Fiscal Dimensions of Sustainable Development / Ed. Sanjeev Gupta a/o.Washington, D.C. : International Monetary Fund,
Tarptautinė finansų ir investicijų informacija // A.Buračas, MRU, 2006.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt

29. Kiti internetiniai adresai:
Lietuvos Respublikos Seimo ir LitlexTeisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos bendrovių, bankų bei informacinių duomenų bazių veiklą
- Europos centrinis bankas 11 kalbų info apie Europos pinigų sąjungos politiką
.org - Pasaulio Banko projektai, finansavimas, statistika
Tarptautinių atsiskaitymų bankas;Pinigų politikos pagrindai, centrinių bankų adresai
- Centrinės bankininkystės Interneto studijos, leidiniai, darbo pasitarimai; paskaitų santraukos
- nurodomi norminiai aktai, reglamentuojantys tarptautinių - informacinių ir konsultacinių - verslo ir finansinių institucijų veiklą
/EURfcast.html University of British Columbia, Vancouver- Valiutos, jų prognozės.
Pinigų polit esmė ir kurso strukt