1. Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?
Konferencija „15 m. distancija ir nauji iššūkiai žiedinės ekonomikos link“, Šiauliai.
Ekologinės planetos ribos: kodėl (ar) svarbūs mūsų vartojimo įpročiai?
Dr. Renata Dagiliūtė

2. Po keliolikos metų žmonijos poreikiams patenkinti reiks 2 Žemių
Visuomenė ir jos sukurtos sistemos funkcionuoja globalios, turinčios ribotus pajėgumus „tiekti“ vandenį, dirvožemį, biomasę ir, tuo pačiu metu, absorbuoti visuomenės veiklos keliamą taršą, ekosistemos ribose
Teikia
Priima
Po keliolikos metų žmonijos poreikiams patenkinti reiks 2 Žemių

3. Ekologinės ribos
Pasaulinis išteklių naudojimas iki 2030 m. išaugs du kartus lyginant su 2010 (SERI, 2013), o pasaulio gyventojų skaičius gali viršyti 11 mlrd. 21-ojo amžiaus pabaigoje (JT DESA, 2015).
Atskiros planetos ribos (talpa, geba) jau pažeistos: biosferos integralumas, azoto ir fosforo ciklai, klimato kaita (Steffen et al., 2015).
Novel entities - The chemical pollution boundary has been expanded and renamed “novel entities” created entirely by us humans. They include emissions of toxic compounds such as synthetic organic pollutants and radioactive materials, but also genetically modified organisms, nanomaterials, and micro-plastics. These can persist in the environment for a very long time, and their effects are potentially irreversible.
Steffen et al., Planetary boundaries: Guiding human development on a changing planet. Science, 13 Feb 2015

4. Rockström et al. , A safe operating space for humanity
Rockström et al., A safe operating space for humanity. NATURE|Vol 461|24 September 2009

5. Žemės pereikvojimo arba Aplinkosauginės skolos diena
1991 –spalio 12 d.
spalio 21 d.
rugsėjo 22 d.
rugpjūčio 20 d.
rugpjūčio 19 d.
rugpjūčio 13 d.
rugpjūčio 8 d.

6. Ekonominis aspektas
Europos ekonomika priklauso nuo nepertraukiamo srauto gamtos išteklių ir medžiagų, įskaitant vandenį, augalus, medieną, metalus, mineralus ir energiją, daugeliu atvejų importuojamų į ES.
Žiedinės ekonomikos nauda gali būti didelė - sumažintas aplinkos spaudimas Europoje ir už jos ribų, sumažinta priklausomybė nuo importo, nes tarptautinė konkurencija dėl išteklių didėja.
Mažesnės sąnaudos leidžia padidinti Europos pramonės konkurencingumą, kartu užtikrinant darbo galimybes.

7. Ekonominis aspektas Oro taršos kaštai ES
Health and Environment Alliance, 2013

8. Žiedinė Ekonomika: save palaiko (atsikurianti) ir siekia išlaikyti produktų, komponentų, medžiagų naudingumą ir vertę; sumažina naujų medžiagų ir energijos poreikį, tuo pačiu sumažinant aplinkos spaudimą, susijusį su išteklių gavyba, emisijomis ir atliekomis.
paimk
pagamink
vartok
išmesk
Linijiniai srautai
Linijinė ekonomika
Uždari srautai (apytakiniai, cikliniai)
Žiedinė ekonomika

9. Žiedinės ekonomikos principai ir ES keliami tikslai
Žiedinė ekonomika. Tikslai
perdirbama 65 % komunalinių atliekų;
perdirbama 75 % pakuočių atliekų;
į sąvartynus išmetamų atliekų kiekis sumažintas 10 %;
perpus sumažintas maisto atliekų kiekis;
skatinamas pakartotinis panaudojimas ir pramonės simbiozė;
ekologiškesni ilgiau tarnaujantys produktai; atliekų panaudojimo ir perdirbimo sistemos;
taikomos ekonominės priemonės, kuriomis siekiama sumažinti atliekų šalinimą sąvartynuose.

10. Žiedinės ekonomikos principai ir ES keliami tikslai
Žiedinė ekonomika.
Bruožai
Priemonės
Mažesnis išteklių poreikis ir naudojimas
Ekologinis projektavimas
Didesnė atsinaujinančių (perdirbamų) išteklių ir energijos dalis
Remontas, atnaujinimas ir perdarymas
Mažesnės emisijos
Perdirbimas (vengiant down-cycling)
Mažesni medžiagų nuostoliai
Ekonominės paskatos (finansai) – mokesčiai, subsidijos ir t.t.
Išsaugota produktų, sudedamųjų dalių ir medžiagų vertė
Nauji biznio modeliai (collaborative consumption/ sharing economy)
Eko -inovacijos
Valdymas ir žinios
Perėjimas prie žiedinės ekonomikos yra sudėtingas procesas, apimantis esminius pokyčius į gamybos-vartojimo sistemoje, finansinius mechanizmus, vartotojų elgseną, vyriausybės intervenciją, mokesčių politikos ir technologijų, socialines ir verslo inovacijas bei aplinkos poveikių stebėseną ir vertinimą.

11. pvz.: mobilieji telefonai.
Kodėl vartojimas?
namų ūkių vartojimas lemia iki 70 % poveikio aplinkai (Tukker, Jansen, 2006, Tukker et al., 2006).
prognozuojama, kad iki 2030 m. ES vartojimas išaugs dvigubai (EEA, 2005).
sparčiai augantis žmonių skaičius ir didėjantis vartojimas atsveria ekologinį veiksmingumą ir bendras gamtos išteklių naudojimas bei poveikis aplinkai vis tiek didėja:
pvz.: mobilieji telefonai.
Cia reiktu apie rebound ivairius pavyzdzius idet su telefonais ir pan. Su telefonais ir pan.

12. Vartojimas nuo žaliavų išgavimo, gamybos, naudojimo,
Vartojimas kelia įvairias aplinkos problemas visu produkto gyvavimo ciklu:
nuo žaliavų išgavimo,
gamybos,
naudojimo,
perdirbimo ir galutinio deponavimo
bei transportavimo (Bringezu, 2003).

13. Pagrindinės vartojimo sritys
maistas ir gėrimai,
būstas,
asmeninis mobilumas
turizmas.

14. Kaip atliekų kiekis priklauso nuo vartojimo įpročių?
Maisto pakuotės sudaro apie 105 kg arba 2/3 visų pakuočių atliekų per metus.
Auga importuojamo maisto kiekis.
1/3 viso maisto keliauja į sąvartynus.
Daugiau perkama pusgaminių, šaldytų maisto produktų.
Dažniau „take away“.
Auga vandens buteliuose vartojimas (ES vidutiniškai 105 l/gyv.)
Lietuvoje maisto bent kartą per savaitę išmeta apie 32% gyventojų.
Lietuvoje apie 12 litru.

15. Maisto būvio ciklas

16. Vidutiniškai ES išmetama 181 kg/gyv. maisto atliekų:
Maisto ir gėrimų indėlis į aplinkos problemas (namų ūkiai ir viešasis maitinimo sektorius):
Klimato kaita 22%
Aplinkos rūgštėjimas 41%
Pažemio ozono pirmtakai 21%
Išteklių naudojimas 41%
Vidutiniškai ES išmetama 181 kg/gyv. maisto atliekų:
42-43% namų ūkiai
39% maisto gamybos pramonėje

17. Lietuvoje suvartojamo maisto indėlis į klimato kaitą
Iki 1/3 išmetam!
Jei būtų padaryta prielaida, kad visas Lietuvos gyventojų suvartojamas maistas yra pagamintas Lietuvoje, ši emisija sudarytų vidutiniškai 18,25% bendros šalies ŠESD emisijos.
Juozėnaitė, 2012

18. Viešojo maitinimo sektorius - Restoranas X, Vilnius, maisto atliekos 1 klientui
Iš viso kg:
miltinių produktų 5924 kg,
mėsos produktų – 744 kg
Daugiau žiemą ir savaitgaliais
Musteikytė, 2016

19. Maisto atliekų išmetimo dažnumas
Ilgesnį laiką užsistovėjusius, bet dar tinkamus vartoti maisto produktus išmeta 52%
Maisto atliekų išmetimo dažnumas
88% maisto atliekas išmeta į bendrus buitinių atliekų konteinerius
Žinios apie maisto atliekų sukeliamas problemas
Musteikytė, 2016

21. Pakuočių atliekų susidarymas ir perdirbimas , 2014 (kg/1 gyv
Pakuočių atliekų susidarymas ir perdirbimas , 2014 (kg/1 gyv.) (Eurostat)

22. Kaip atliekų kiekis priklauso nuo vartojimo įpročių?
Daugėja buities prietaisų
Daugėja tų pačių buities prietaisų (2-3 televizoriai, telefonai)
Auga energijos poreikis
Auga atliekų kiekis (ypač pakuočių ir elektros ir elektroninės įrangos atliekų)

24. Elektros ir elektroninės įrangos atliekos (2012/19/ES)
Surinkimo tikslas - nuo 2016 m. 45% parduotos EEĮ, nuo 2019 m. 65% parduotos įrangos arba 85% EEĮ atliekų, t.y., nuo 2019 m. bus surenkama maždaug 10 milijonų tonų arba 20 kg vienam gyventojui EEĮ atliekų.
LT 2014 m. išleista į rinką 10,75 kg/gyv.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimas, kg/1 gyv. (Eurostat)

25. Vartotojų žinios apie EEĮ
Įrangos priskyrimas prie elektros ir elektroninės įrangos
Zabulionis, 2015

26. Vartotojų elgsena
Smulkios (A) ir stambios (B) nebenaudojamos EEĮ tvarkymas
Zabulionis, 2015

27. Skirtingų pakuočių perdirbimo įtaka klimato kaitai (pagal Pasqualino et al., 2011)

28. Ar tik vartotojas atsakingas?
Vartotojas „nėra karalius“ dabartinėje gamybos-vartojimo sistemoje (Akenji, 2014)
dirbtinis/suplanuotas senėjimas

29. Ar žiedinė ekonomika išeitis?
Pakankamumo principas (angl. sufficiency)

30. Iniciatyvos Pakuotei „ne“:),
„ugly fruit“ ( )
dalinimosi iniciatyvos:
food for free,
daiktų dalinimasis, pvz. elektrinis grąžtas
savivaldybių iniciatyvos:
Hamburgas uždraudė savo institucijose kavą kapsulėse
valstybių iniciatyvos:
sumažinimas PVM taisymo paslaugoms - Švedija

31. Ačiū! renata.dagiliute@vdu.lt