Lietuvos Lisabonos strategijos įgyvendinimas

Lietuvos Lisabonos strategijos įgyvendinimas
Programos įgyvendinimo įžvalgos Lietuvos Lisabonos strategijos įgyvendinimas 2005 gruodis

LLS atsiskaitomybė “On the end of the day” Lietuva (Ūkio ministerija) turės ES referuoti apie save pagal tokius kriterijus: Grupė Struktūrinis rodiklis Gamyba Bendra ekonominė aplinka BVP, tenkantis vienam gyventojui Darbo našumas vienam dirbančiajam Verslo aplinka Ekonominės reformos Užimtumas Moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra Santykinis kainų lygis Verslo investicijų lygis Užimtumo lygis Vyresnio amžiaus dirbančiųjų užimtumo lygis Išlaidos mokslo tiriamajai veiklai, palyginti su BVP, proc. Aplinka Aplinkosauga Socialinė sanglauda Šiltnamio efektą sukeliančios dujos Energijos intensyvumas Krovinių apyvartos santykis su BVP Skurdo rizikos lygis po socialinių išmokų Ilgalaikio nedarbo lygis Struktūrinis nedarbas

LLS “ kraitis” (1) Lietuvos ekonomikos konkurencingumo situacija 2. Lietuvoje vyrauja vidutinės ir žemos kvalifikacijos darbo jėgos reikalaujanti pramonė ( 50,6%)* ir tik 3,5% sudaro aukštos kvalifikacijos darbo jėgos pramonė. 3. Lietuvoje dominuoja orientuota į pardavimus ( maisto, tabako, odų, leidybos,…), kapitalui imli ( naftos perdirbimo, pagrindinių cheminių medžiagų) bei darbui imli pramonė. Orientuota į mokslo tyrimus pramonė ( pesticidų, farmacijos, kompiuterių, radijo ryšių, automobilių ir t.t.) sudaro tik 5,9 %. ( ES – 22,46%) Išvada : Lietuvoje vidutinėje ir žemų technologijų pramonėje sukuriama 73% visos produkcijos, o aukštų technologijų pramonė sukuria tik 4,4% produkcijos. Lietuvos pramonės absorbcinis pajėgumas inovacijoms yra ribotas dėl jos ekonominės struktūros. * Lietuvos pramonės konkurencingumas, Lietuvos Ūkio ministerija, 2004

ES valstybės pagal suminį inovatyvumo indeksą (SII) ir jo augimo tendencijas
Remiantis suminiu inovatyvumo indeksu (SII) ir jo augimo tendencijomis ES valstybės narės gali būti grupuojamos į 4 grupes: Pirmoji grupė – “Lyderiaujančios šalys”: Suomija, Danija, Švedija, Vokietija ir Šveicarija. Antroji grupė – „Vidutinį lygį rodančios šalys“: Prancūzija, Liuksemburgas, Airija, Didžioji Britanija, Nyderlandai, Belgija, Austrija, Norvegija, Italija ir Islandija. Trečioji grupė – „Besivejančios šalys“: Lietuva, Slovėnija, Vengrija, Portugalija, Čekija, Latvija, Graikija, Kipras ir Malta. Ketvirtoji grupė – „Prarandančios augimo pagreitį šalys“: Estija, Ispanija, Bulgarija, Lenkija, Slovakija, Rumunija ir Turkija. Šaltinis: 2005 m. Europos inovacijų statistika – European Innovation Scoreboard‘2005

Metų skaičius reikalingas pasiekti ES inovacinės veiklos vidurkį
Šaltinis: 2005 m. Europos inovacijų statistika – European Innovation Scoreboard‘2005

Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV
Lietuvos įmonės pagal darbuotojų skaičių ir inovacinę veiklą vykdančių įmonių dalis Šaltinis: Statistikos departamentas prie LRV

LNPLS “ kraitis” (2) Lietuvos mokslo ir studijų kokybės situacija
Lietuvos gyventojų dalyvavimas tertiriariniame mokymosi cikle yra vienas aukščiausių pasaulyje- 70% baigusiųjų vidurines mokyklas tęsia mokslus aukštosiose mokyklose (OECD vidurkis - 45%). Tačiau net 70% baigusiųjų aukštasias mokyklas dirba ne pagal specialybę. Darytina prielaida, kad aukštojo mokslo sistema dirba nepakankamai ŠMM duomenimis Lietuvos aukštojo mokslo institucijoms reikia kasmet 500 mokslo daktarų, kad patenkinti savo poreikius. Tačiau kasmet apsigina disertacijas ne daugiau nei 200 mokslo daktarų. * Lietuvos pramonės konkurencingumas, Lietuvos Ūkio ministerija, 2004

LNPLS “ kraitis” (3)

LLS “ kraitis” (4) Šiuo metu nėra duomenų prieinamų visuomenei :
Kokios mokslinės temos vystomos Lietuvos mokslo tiriamuose institutuose ir mokslo įstaigose Kiek ir kokios kokybės žmogiškų išteklių yra užimta prie kiekvienos šių mokslinių temų Kokia mokslo infrastruktūra yra priskirta kiekvienai šių temų Kelios iš šių mokslinių temų yra sėkmingai komercializuotos; kurios-ne. Kodėl. Kokios investicijos į mokslo sistemos žmogiškus išteklius ir mokslo infrastruktūrą numatoma investuoti artimiausiu metu. Išvada: Esama informacinio vakuumo situacija ir viešųjų išteklių vadybinė praktika mokslo sferoje sudaro prielaidas ir toliau didėti atotrūkiui tarp Lietuvos verslo ir mokslo.

LLS “ kraitis” (5) Nacionalinė statistika mokslinėms publikacijoms ir išradimų patentams tūkst. gyventojų. Lietuvos skaičiai nepaisant didelio viešo finansavimo-kuklūs. Mokslinės publikacijos , 2003) Moksliniai išradimai (, 2000) Source: DG Research (2005), Thomson ISI (for Iceland, Norway and Russia) Note: data for Iceland, Norway and Russia from 2002 Source: OECD, author’s analysis Note: data by priority year and inventor’s country of residence

R&D finsavimo šaltiniai (procentais nuo viso finansavimo)
LLS “ kraitis” (6) R&D finsavimo šaltiniai (procentais nuo viso finansavimo)

LLS “ kraitis” (7) Lietuvos žmogiškų išteklių kokybės situacija
Lietuvos žmogiškųjų išteklių kokybė ir kiekybė sąlygota demografinių procesų ( mažėjantis gimstamumas (2030 m.- Lietuvos gyventojų sumažės 9%), visuomenės senėjimas ( 2030 m. 27%-vyresni nei 60 metų), didelis žūstančių ne savo mirtimi skaičius(2010 per metus), vertybių sistemos pokyčiai ( nuolat auga nusikalsti linkęs asmenų skaičius ( apie 17 tūkst. per metus iš jų apie 6 tūkst. per metus patenka į kalėjimus ), yrantis šeimos institutas (kas antra šeima išsiskiria per metus), hedonistinės paradigmos paplitimas tarp jaunimo, didžiule emigracijos banga ( m. į užsienį išvyko 318 tūkst.; tai -22% nuo visų dirbančiųjų). Žmogiškų išteklių praradimas tampa nacionalinio saugumo ir ekonominę plėtrą ribojantis klausimas.

LLS “ kraitis” Išvados Lietuvos ekonomikos absorbcinis pajėgumas inovacijoms yra nedidelis dėl dabartinės šalies ekonomikos struktūros, palyginti žemo įmonių internacionalizavimosi laipsnio bei neefektyvaus finansinių, žmogiškųjų bei infrastruktūrinių išteklių paskirstymo valstybiniame lygyje Ūkio ministerija tampa pagrindiniu “ keitimosi proceso agentu ”ryžtingiems struktūriniams ir elgsenos pokyčiams Lietuvos ekonomikoje įvairiuose lygiuose, interesų grupėse įgyvendinti Ūkio ministerija turės sukurti stiprią valdymo struktūrą, besiremenčią į platų ir kompetentingą socialinių partnerių tinklą. ŪM turės imtis tvirto kitų valstybinių institucijų, įtrauktų į LLS tinklą, veiklos koordinavimo.

LLS įgyvendinimo žingsniai
LLS parengiamasis etapas prasidės – Sukurti struktūrą ( tinklą) LLS įgyvendinimui, kurios pagrindu turės būti - ŪM, socialiniai partneriai ir kitos valstybines institucijos. Aprašyti šios struktūros informacines ir vadybines procedūras. ( ) Inventorizuoti turimus išteklius mokslo-tiriamojoje infrastruktūroje, verslo konkurencingumo vertinime pagal atskiras ekonomines šakas, žmogiškųjų išteklių kokybės ir kiekio vertinime. Tai bus vidinė tinklo informacija. (LLS Internetinis portalas )

LLS įgyvendinimo tinklas ( valstybinė dalis)
Ministras Pirmininkas . Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programos rengimo ir įgyvendinimo priežiūros komisija Ūkio ministras ŠMM Sekretorius, atsakingas už Lisabonos strategijos įgyvendinimą ŪM Sekretorius, atsakingas už Lisabonos strategijos įgyvendinimą SADM Sekretorius, atsakingas už Lisabonos strategijos įgyvendinimą FINMIN Sekretorius, atsakingas už Lisabonos strategijos įgyvendinimą ŠMM Lisabonos strategijos darbo grupė ŪM Lisabonos strategijos skyrius SADM Lisabonos strategijos darbo grupė Vyr. spec. Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai Vyr. spec. Verslo konkurencingumui Vyr. spec. Žmogiškiems ištekliams

LLS įgyvendinimo tinklas (visuomeninė dalis)
- Žmogiškų išteklių NACIONALINĖ FOCUS grupė + mokslo, verslo, valstybinių institucijų atstovai Makro ekonominės politikos NACIONALINĖ FOCUS grupė + mokslo, verslo, valstybinių institucijų atstovai Mokslo ir Tyrimų infrastruktūros NACIONALINĖ FOCUS grupė + mokslo, verslo, valstybinių institucijų atstovai Verslo konkurencingumo NACIONALINĖ FOCUS grupė + mokslo, verslo, valstybinių institucijų atstovai SMEDA LEPA Inovacijų centras ( aptarnavimo funkcija. Išorinės informacijos lygis) LLS regioniniai atsparos centrai ( 6 MTP, verslo inkubatorių, VKC pagrindu-aptarnaujančios visuomeninės institucijos f., informacijos rinkimas ir idėjų bei galimybių skleidimas f. ( vidinės informacijos lygis) Vietiniai-regioniniai Verslo soc. partneriai Vietiniai-regioniniai Žmogiškų išteklių formavimo soc. partneriai Vietiniai-regioniniai Mokslo soc. partneriai

LLS įgyvendinimo žingsniai
Veikla LLS parengiamajame etape: Surinkti informaciją apie tendencijas ES ekonominėse šakose bei įjungti Lietuvos įmones ir mokslo institucijas į tarptautinius vertės kūrimo tinklus per dalyvavimą tarptautinių klasterių, technologinių platformų veikloje. Tai bus išorinė tinklo informacija. ( ) Po aktyvių konsultacijų su Lietuvos verslo ir mokslo atstovais bei tarptautinių korporacijų bei tarptautinių vertės kūrimo tinklų atstovais suformuoti kelias Lietuvos proveržio kryptis ir atitinkamai koncentruoti administracinius, finansinius, infrastruktūrinius bei žmogiškuosius išteklius. ( ) Parengti veiklos planus “ senųjų” Lietuvos pramonės šakų konversijai į aukštesnės pridėtinės vertės šakas ( infrastruktūros komponentams, žmogiškiesiems ištekliams, inovaciniam palaikymui, investiciniam palaikymui ( vietiniam, užsienio, valstybiniam kapitalui), verslo internacionalizavimui ir t.t.) ( – ) LLS parengiamasis etapas baigsis –

LLS įgyvendinimo tinklas
VALSTYBINĖ-POLITINĖ IŠTEKLIŲ PASKIRSTYMO DALIS Top-down Bottom up Informacija, sprendimai, vizijos-strategijos VISUOMENINĖ-ĮGYVENDINANČIOJI DALIS Sistemos aptarnavimo centras bus valstybinių agentūrų ir institucijų pagrindu. Šių agentūrų veiklos efektyvumui vertinti, turi būti sukurta aiškių kokybės vertinimo kriterijų sistemą bei aiški nuostata, kokią funkciją LLS bei kokią socialinę grupę aptarnauja kiekviena iš valstybinių institucijų.

Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės, kuriose dalyvauja ar yra atsakinga Ūkio ministerija Mokslo ir tyrimų grupė 18 Verslo konkurencingumo grupė 32 Žmogiškųjų išteklių grupė 2

bendrieji asignavimai
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (1) Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Atlikti Lietuvos ūkio (ekonomikos) raidos įžvalgą pagal regionines ir pasaulio tendencijas Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija 2006 metų III ketvirtis 0,7 mln. litų Struktūrinių fondų ir (ar) nacionalinio biudžeto lėšomis skatinti privačių įmonių (iš jų – bendrai su mokslinių tyrimų įstaigomis) vykdomus mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (naujų produktų ir technologijų kūrimo) projektus Ūkio ministerija nuo 2005 metų 180 mln. litų (2005–2008 metais) Nustatyti ir taikyti finansines skatinimo priemones MTEP darbus atliekantiems ūkio subjektams Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2007 metų bendrieji asignavimai

Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (2) Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Atsižvelgiant į valstybės finansines galimybes ir ūkio augimo tendencijas, teikti pasiūlymus dėl papildomų valstybės asignavimų ir fiskalinių priemonių MTEP sektoriui stiprinti, derinant procesą su struktūrinės paramos naudojimu ir socialinių partnerių pasiūlymais; siekti, kad bendrosios investicijos į MTEP 2008 metais būtų 1,2 procento BVP Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija ir Finansų ministerija 2006–2008 metai bendrieji asignavimai Suformuoti prioritetines nacionalines mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros kryptis, parengti ir pradėti įgyvendinti atitinkamas veiksmų programas, siekiant, kad viešajame sektoriuje atliekami MTEP darbai kuo geriau atitiktų verslo ir rinkos poreikius Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija 2007 metų I ketvirtis 0,5 mln. litų

Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (3) Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Parengti kompleksines programas, apimančias specialistų rengimą toms MTEP strateginėms ateities technologijų sritims, kuriose Lietuva turi mokslinį ir (ar) gamybinį potencialą, skirti joms įgyvendinti struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšas Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 2006–2008 metai 0,5 mln. litų; 100 mln. litų (skirti šiai priemonei didesnę lėšų dalį); 2007–2013 metais – struktūriniai fondai Konkurso būdu finansuoti ūkio subjektų mokslinių tyrimų ir technologijų plėtojimo darbų užsakymus mokslo ir studijų institucijoms, taip skatinti viešojo ir privataus sektorių partnerystę Švietimo ir mokslo ministerija, Valstybinis mokslo ir studijų fondas, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija nuo 2005 metų 2 mln. litų (2004–2006 metais – struktūriniai fondai); 10 mln. litų (2007–2013 metais – struktūriniai fondai)

Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (4) Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Skatinti mokslo ir studijų institucijų, privačių įmonių ir inovacijų paramos infrastruktūros įstaigų dalyvavimą ES 6-ojoje ir 7-ojoje bendrojoje mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir demonstravimo, CIP*, COST** ir kitose tarptautinėse mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros programose, taip pat EUREKA*** iniciatyvoje Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija nuo 2005 metų 5 mln. litų Sudaryti palankias sąlygas ir skatinti mokslo ir studijų institucijų, privačių įmonių dalyvavimą ES technologinėse platformose Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Aplinkos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Susisiekimo ministerija, kitos ministerijos nuo 2006 metų I pusmečio–2008 metai 0,6 mln. litų –studija; 5 mln. litų – įgyvendinimas

Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (5) Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Parengti programą, pagal kurią konkurso būdu būtų finansuojamos įmonių ir aukštųjų mokyklų mokslinio bendradarbiavimo programos ir bendri kompetencijos centrai (t.y. centrai, turintys didžiausią šalyje tam tikros mokslo ar studijų srities kompetenciją) Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija 2006 metai 0,1 mln. litų Plėtoti didelės kompetencijos centrus ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir kituose regionuose, atsižvelgiant į jų specifiką, ir užtikrinti darnią jų plėtrą Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, universitetai nuo 2006 metų 0,2 mln. litų –studijai atlikti Sudaryti sąlygas studentams atlikti praktiką mokslo centruose, įmonėse ir ūkininkų ūkiuose, skatinti juos tai daryti Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Žemės ūkio ministerija 0,9 mln. litų; 1,7 mln. litų (2004–2006 metais –struktūriniai fondai)

0,5 mln. litų; 2,6 mln. litų (2004–2006 metais – struktūriniai fondai)
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (6) Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Skatinti mokslo darbuotojus, ypač – aukštųjų technologijų studijų dėstytojus – tyrėjus, dirbti konsultantais verslo įmonėse Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija nuo 2006 metų 0,3 mln. litų Parengti programą, finansiškai skatinančią kurti verslumo centrus valstybinėse aukštosiose mokyklose Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Žemės ūkio ministerija 1 mln. litų Parengti ir pradėti vykdyti reikiamos MTEP kompetencijos specialistų pritraukimo iš užsienio programą; skatinti sugrįžti užsienyje parengtus lietuvių mokslininkus Švietimo ir mokslo ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija 0,5 mln. litų; 2,6 mln. litų (2004–2006 metais – struktūriniai fondai)

Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Mokslo ir tyrimų infrastruktūrai (7) Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Atlikti MTEP finansavimo reformą, mokslinių tyrimų bazinio finansavimo modelį papildant programiniu konkursiniu finansavimu Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija nuo 2006 metų 0,2 mln. litų; 1,475 mln. litų (2004–2006 metais – struktūriniai fondai) Restruktūrizavus esamą Lietuvos mokslo institutų sistemą, įkurti Lietuvos technologijos institutą (-us), kuris (-ie) padėtų verslui ir visuomenei spręsti eksperimentinės plėtros ir technologijų kūrimo, inovacijų ir su tuo susijusio gamybos ir paslaugų plėtojimo uždavinius 10 mln. litų (2007–2013 metais – struktūriniai fondai) Atskirti iš institutų stebėsenos ar kitas valstybei reikalingas ne MTEP funkcijas (ekologijos, aplinkos taršos ir kitokios stebėsenos) ir jas atliekančias įstaigas, pavesti jas atlikti agentūroms prie ministerijų ir finansuoti ne iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų MTEP Švietimo ir mokslo ministerija, Aplinkos ministerija, Ūkio ministerija 0,1 mln. litų

Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (1)
Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Parengti pasiūlymus dėl Lietuvos ekonomikos augimo ir konkurencingumo šaltinių (veiksnių) ir tendencijų tyrimo (atsižvelgiant į Lietuvos politinių partijų ir akademinės bendruomenės institucijų 2004 m. birželio 22 d. memorandumo nuostatas) Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Aplinkos ministerija, Susisiekimo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija 2005 metų IV ketvirtis bendrieji asignavimai Struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšomis skatinti ūkio subjektų inovacinių ir technologijų perdavimo projektų įgyvendinimą Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija 2005–2008 metai 220 mln. litų

Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Vykdyti inovacijų propagavimo ir visuomenės sąmoningumo inovacijų klausimais didinimo priemones (seminarai, konferencijos, inovacijų konkursai ir panašiai) Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, Finansų ministerija, Statistikos departamentas, Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005–2008 metai 5 mln. litų Sukurti nacionalinę technologijų ir inovacijų plėtros agentūrą ir (ar) inovacijų fondą, numatyti priemones privataus kapitalo investicijoms skatinti Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija nuo 2006 metų 10 mln. litų Skatinti projektus, susijusius su regioninių inovacijų strategijų rengimu ir įgyvendinimu Ūkio ministerija nuo 2005 metų 0,5 mln. litų

Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuoti inovacijoms palankios infrastruktūros plėtrą (inovacijų ir technologijų centrų, mokslo ir technologijų parkų, technologinių verslo inkubatorių ar panašių įstaigų steigimo ir fizinės plėtros projektai) Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija 2005–2008 metai 185 mln. litų Struktūrinių fondų ir nacionalinio biudžeto lėšomis finansuoti technologijų perdavimo, verslo ir inovacijų skatinimo paslaugų teikimą, siekiant gerinti šių paslaugų kokybę ir didinti prieinamumą verslui; siekti, kad verslo ir inovacijų paramos įstaigoms vadovautų aukštos kvalifikacijos ir verslo patirtį turintys (gerai verslo visuomenėje žinomi) vadovai

vidutiniškai 30 mln. litų kasmet
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (4) Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Parengti, pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir įgyvendinti Investicijų skatinimo programą, leisiančią sudaryti palankias teisines, ekonomines, finansines, administracines sąlygas investuoti privatų kapitalą, taip pat viešojo ir privataus sektorių partnerystės sąlygas, pritraukti stambių pasaulinių kompanijų, dirbančių aukštųjų technologijų srityje, investicijas į Lietuvą Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Aplinkos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra 2005–2008 metai vidutiniškai 30 mln. litų kasmet Sukurti atskirų rūšių pramonės veiklos konkurencingumo nuolatinio stebėjimo ir vertinimo sistemą, parengti paramos mechanizmus, šalinančius įmonių konkurencingumo didėjimą ribojančias priežastis Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra nuo 2006 metų 4 mln. litų

Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Sukurti institucinę (kompetencijos) sistemą, leisiančią teikti Lietuvos įmonėms informacines konsultavimo paslaugas, susijusias su veiklos internacionalizavimu ir gamybos procesų tobulinimu Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra nuo 2007 metų 2 mln. litų Skatinti efektyvių gamybos ir tiekimo grandinių valdymo sistemų diegimą, įmonių iniciatyvas diegti naujas sektorines kokybės ir aplinkos vadybos sistemas ir standartus Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra nuo 2006 metų Užtikrinti, kad Lietuvos laimėjimai gerinant verslo aplinką būtų tinkamai pristatyti pasaulio investuotojams Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Užsienio reikalų ministerija 2005–2008 metai 6 mln. litų

Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Skatinti Lietuvos įmonių ir jų prekės ženklų pristatymo iniciatyvas užsienio rinkose Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Užsienio reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija nuo 2006 metų 2 mln. litų Parengti ir įdiegti Lietuvos pramonės ir verslo klasterizacijos skatinimo priemonių sistemą Ūkio ministerija 2006 metai Parengti Lietuvos pramonės ir verslo klasterizacijos žemėlapį, susijusį su kaimyninių šalių ūkine struktūra ir jos kitimo tendencijomis 0,7 mln. litų

Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (7) Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Parengti, patvirtinti ir pradėti įgyvendinti Klasterizacijos plėtros programą Ūkio ministerija 2006–2008 metai 6 mln. litų Parengti ir pateikti ūkio ministrui metodiką, pagal kurią bus nustatoma ir įvertinama administracinė našta verslui (įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 197 (Žin., 2005, Nr ) Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija 2005 metų IV ketvirtis bendrieji asignavimai Remiantis administracinės naštos verslui įvertinimo metodika, išnagrinėti kai kurių verslo sričių teisinį reglamentavimą Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kitos suinteresuotos institucijos 2006 metų II ketvirtis

Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Verslo konkurencingumui (8) Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei nacionalinį geresnio reglamentavimo planą (programą), remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) parengtos ataskaitos rekomendacijomis Ūkio ministerija, Vidaus reikalų ministerija ir kitos suinteresuotos institucijos 2006 metų IV ketvirtis Parengti ir pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei teisės akto, reglamentuojančio verslą kontroliuojančių institucijų veiklą, projektą (įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 21 d. nutarimą Nr. 197) Ūkio ministerija, Teisingumo ministerija ir kitos suinteresuotos institucijos 2006 metų III ketvirtis bendrieji asignavimai Skatinti nacionalinio darbdavio ugdymo programų ir kitų verslumo mokymo (ugdymo) programų rengimą ir įgyvendinimą Ūkio ministerija, Lietuvos pramonininkų konfederacija 2006–2007 metai 2 mln. litų

Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Rengti verslumo skatinimo kampanijas: skelbti sėkmingo verslo pavyzdžius, skleisti socialiai atsakingo verslo idėją, finansuoti konferencijas, seminarus verslui rūpimais klausimais Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra 2006–2008 metai 5 mln. litų Finansuoti informavimo, konsultavimo, mokymo ir kitas paslaugas verslui per verslo informacijos centrus ir verslo inkubatorius; įgyvendinti verslo informacijos centrų ir inkubatorių paslaugų kokybės gerinimo priemones, nustatyti, kad didėjantis verslumas – pagrindinė šių įstaigų veiklos kryptis Ūkio ministerija, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra 20 mln. litų Skatinti įmones, įdarbinančias (priimančias atlikti praktiką) jaunimą verslo organizavimo patirčiai perimti Ūkio ministerija 2 mln. litų

Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Finansuoti metodinės medžiagos, verslo žinynų, teisės aktų sąvadų ir kitokių informacijos priemonių verslininkams rengimą Ūkio ministerija, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra 2006–2008 metai 1 mln. litų Skleisti informaciją apie inovacijų ir technologijų plėtros paramos infrastruktūrą Lietuvoje ir užsienyje, galimybes dalyvauti nacionalinėse ir tarptautinėse programose ir gauti finansinę paramą inovacijų projektams vykdyti Ūkio ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės Parengti ir įgyvendinti įmonių verslo plėtros projektus, apimančius įmonių įvertinimą, tobulintinų sričių nustatymą ir sprendimų pateikimą, įmonių produktų tyrimus, inovacijas, personalo mokymą, gamybos procesų analizę Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra 5 mln. litų

Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Parengti ir įdiegti mikrokreditavimo sistemą, pritaikytą smulkaus ir vidutinio verslo poreikiams, šiuo tikslu parengti atitinkamus teisės aktus ir juose nustatyta tvarka teikti mikrokreditus verslui Ūkio ministerija, Finansų ministerija 2005–2006 metai 29 mln. litų –mikrokreditams teikti Skleisti ES ir kitų šalių „verslo angelų“ investavimo kultūros patirtį Ūkio ministerija, Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra 2005–2008 metai Išanalizuoti galimybę ir siekti įkurti rizikos kapitalo fondą, skatinti investuoti į smulkaus ir vidutinio verslo subjektus, iš jų „pumpurines“ įmones, atsiskyrusias nuo valstybinių mokslinių tyrimų įstaigų, veikiančias modernių technologijų pramonėje, parengti atitinkamus teisės aktus 2006 metai ES parama, privatus kapitalas, valstybės lėšos

Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Pašalinti kliūtis Lietuvoje įsteigtoms bendrovėms jungtis su bendrovėmis, įsteigtomis kitose ES valstybėse Ūkio ministerija 2007 metai bendrieji asignavimai Užtikrinti galimybę Lietuvoje įsteigtoms bendrovėms perkelti buveinę į kitą ES valstybę ir galimybę kitose ES valstybėse įsteigtoms bendrovėms perkelti buveinę į Lietuvą 2008 metai

Bendrieji asignavimai
Nacionalinės Lisabonos strategijos programos įgyvendinimo priemonės Žmogiškiesiems ištekliams Priemonės Vykdytojai Terminas Lėšų poreikis Skatinti investicijas į žmogiškuosius išteklius, žinias ir inovacijas, taip pat plynojo lauko investicijas, investicijas į viešąją infrastruktūrą ir pramoninių zonų kūrimą Ūkio ministerija, Finansų ministerija, Aplinkos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Žemės ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra 2005 metai Bendrieji asignavimai Toliau vykdyti Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategiją ir jos įgyvendinimo veiksmų planą – plėsti paslaugų tinklą, rengti nuotolinio mokymo programas (ypač riboto mobilumo ir specialiųjų poreikių asmenims) Švietimo ir mokslo ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, apskričių viršininkai, savivaldybės 2005–2008 metai 17,0 mln. litų (pagal BPD)

.... Ateitis prasideda čia ( The future starts here)

Lietuvos Lisabonos strategijos įgyvendinimas

Similar presentations

Presentation on theme: "Lietuvos Lisabonos strategijos įgyvendinimas"— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback

Log in

Auth with social network:

Lietuvos Lisabonos strategijos įgyvendinimas

Similar presentations

Presentation on theme: "Lietuvos Lisabonos strategijos įgyvendinimas"— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback