1. Audiovizualinės žiniasklaidos rinkos kaita ir tendencijos
Gytis Juodpusis
TNS LT direktorius
2016 m. balandis
Šaltinis: Media Day 2015 pavasaris. Apklausta 1822 Lietuvos gyventojų m. amžiaus.

2. Medijų rinka 2015 46,1 15,3 10,9 10,1 8,8 8,5 0,6 0,79 TV INTERNETAS*
MEDIA/
NET MLN EUR
Pokytis % TV
46,1
INTERNETAS*
15,3
ŽURNALAI
10,9
LAIKRAŠČIAI
10,1
LAUKO REKLAMA**
8,8
RADIJAS
8,5
KINAS
0,6
VIDAUS REKLAMA***
0,79
Iš viso
101,1
+0,7 %
+14,8%
+1,7 %
-14,9 %
+12,5%
Vidutiniškai per dieną Lietuvos gyventojai praleidžia 7 val. 32 min. su medijomis
+1,2%
+29,5%
+6,6 %
+2 %
* banerinė interneto reklama
** įskaitant ir lauko vaizdo reklamą ir „Fillboard“ (reklamą ant degalinių degalų pylimo pistoletų) reklamą
**** vidaus TV reklama - ekranai prekybos centruose

3. Medijų vartojimas
Radijo ir interneto dly reach toks pat, tačiau prie interneto praleidžiama daugiau laiko.

4. Ribos tarp medijų nyksta
2015 m. 26 proc. gyv. kasdien naudojosi mob. telefonais, kad pasiektų medijas, tai yra 4 proc. punktais daugiau nei 2014 m.
Keletą medijų vienu metu per dieną (angl. multitaskig) naudoja 29 proc. gyv.
Daugiausia laiko praleidžiama naudojantis internetu kartu su kitomis medijomis – vid. 29 min. per dieną.

5. TELEVIZIJA FAKTAI Vidutinis TV pasiekimas 2010-2015 m. mažėjo;
TV žiūrėjimo trukmė, augusi m., m. ėmė mažėti m. vienas Lietuvos gyventojas per parą TV žiūrėjo 6 minutėmis mažiau nei 2013 m.;
Uždraudus reklamą nacionalinėje televizijoje, dalis reklamos pinigų teko kitiems komerciniams TV kanalams, dalis atiteko kitoms medijoms;
TV reklamos rinka 2015:
Mln. eurų Reklamos rinkos dalis
46, ,6 proc.
REACH‘as: m. vidutinis dienos pasiekimas per metus sumažėdavo apie 1 proc., 2014 m. krito jau 3,5 proc. punkto, bet 2015 m. dienos pasiekimas sumažėjo tik 0,3 proc. punkto. Ta pati tendencija ir su savaitės bei mėnesio pasiekimu: didesnis kritimas 2014 m., mažas – 2015 m.
ŽIŪRĖJIMO TRUKMĖ: iki 2013 m. palaipsniui augo, o m. – mažėjimas (2015 m. 6 minutėm mažiau nei 2013 m.). Iki 2014 m. TV žiūrėjimo trukmė ženkliai mažėjo tik m. amžiaus gyventojų tarpe, o tarp vyresnių didėjo, tačiau nuo 2014-ųjų TV žiūrėti trumpiau pradėjo ir vyresnių amžiaus grupių atstovai – tik 60+ gyventojų tarpe TV žiūrėjimo trukmė šiek tiek auga.

6. TELEVIZIJA TENDENCIJOS TV ir interneto konvergencija;
Augančios galimybės TV turinį žiūrėti ne tik televizoriuje, bet kompiuteryje, nešiojamuose įrenginiuose;
Augančios galimybės atidėtam/įrašytam žiūrėjimui;
TV fragmentacija;
TV reklamos pardavimo pajėgų konsolidavimas;
TV reklamos rinkos pokyčiai, susiję su reklama (ir požiūriu į ją) rusiškuose TV kanaluose.
IŠŠŪKIAI
Atidėto/įrašyto žiūrėjimo, TV turinio žiūrėjimo internete įtaka TV rinkai;
Galimas naujų TV rinkos žaidėjų atėjimas.
TV ir interneto konvergencija
TV turinys „išeina“ į internetą: pačių TV kanalų TV player‘iai (TV3play, LNKgo, LRT mediateka) bei on-line transliacijos internetu (Lrytas.tv); TV turinys interneto portaluose (youtube.com).
38 proc. namų ūkių KASDIEN ARBA BEVEIK KASDIEN žiūri TV transliacijas player‘iuose arba interneto portaluose (Establishment, 2015 m.).
Augančios galimybės TV turinį žiūrėti ne tik televizoriuje, bet kompiuteryje, nešiojamuose įrenginiuose
Multiscreen‘o galimybės – 73 proc. Lietuvos namų ūkių turi galimybę žiūrėti TV turinį naudodami ne televizorių, bet kitus prietaisus.
Augančios galimybės atidėtam/įrašytam žiūrėjimui
Lietuvos namų ūkių, turinčių galimybę atidėtam žiūrėjimui, procentas išaugo nuo 25 proc m. iki 39 proc m.
TV fragmentacija
Keturių didžiausią auditorijos dalį turinčių TV kanalų auditorijos dalis per 10 metų sumažėjo nuo 75 proc m. iki 48 proc aisiais. Augant matomų kanalų skaičiui, auditorija „išsibarsto“.
TV reklamos pardavimo pajėgų konsolidavimas
LNK grupė nusipirko BTV, TV3 pardavinėja „Lietuvos ryto TV“ reklamą.
Reklama rusiškuose kanaluose
BMA kanalų grupės kanaluose 2014 m. reklamavosi 163 reklamuotojai, o 2015 m. jų liko tik 100 (reklamuotojų skaičius sumažėjo apie 40 proc.).
IŠŠŪKIAI
Galimas naujų TV rinkos žaidėjų atėjimas – Viacom, Sony, Fox kanalų grupės; Netflix.

7. RADIJAS
FAKTAI
Vidutinis radijo dienos pasiekimas 2010 – 2015 m. kinta nežymiai.
Radijo klausymo trukmė m. išlieka stabili.
Radijo reklamos rinka 2015:
TENDENCIJOS
Integracija su TV ir internetu.
Interneto erdvės išnaudojimas – socialinė medija, savo tinklalapiai.
IŠŠŪKIAI
Muzikos klausymosi internetu platformos, nešiojamų prietaisų gausa, individualizuotas muzikinis turinys.
Mln. eurų
Reklamos rinkos dalis
8,5
8,4 proc.
DIENOS PASIEKIMAS: m proc. ribose.
SAVAITĖS PASIEKIMAS: apie 86 proc. (Sumažėjo ~ 3 proc. punktais jei lyginsime su 2010 ir ankstesniais metais).
Radijo klausymo trukmė taip pat išlieka stabili.
INTERNETAS: Ketvirtadalis Lietuvos gyventojų klausosi radijo internetu, bet klausymas per imtuvą (namie, auto ar telefone)- dominuojantis
SĄVEIKOS SU KITOMSI MEDIJOMIS SVARBA: Stabili radijo rinka rodo prisitaikymą prie technologinių pokyčių. Radijo privaluymai-daugiaplatformiškumas, mobilumas, muzikos įvairovė, interaktyvumas bei informacijos operatyvumas.
Stotys išnaudoja interneto erdvę – socialinę mediją ir savo tinklalapius jaunesnei auditorijai. Radijuje, kaip ir televizijoje, itin svarbų vaidmenį atlieka ir laidų vedėjai – asmenybės. Radijo vedėjų populiarumo didinimas jiems dirbant TV kanaluose. Tokie medijų sąveikos sprendimai radijui būtini norint išlaikyti savo pozicijas ir pasiekti fragmentuotą auditoriją.
Radijas susiduria su nauja konkurencija – muzikos klausymosi internete platformomis, pasiekiamomis bet kurioje vietoje, bet kokiu įrenginiu (telefonas, kompiuteris, planšetė). „Spotify“ naudojasi apie 6 proc. Lietuvos gyventojų.

8. SPAUDA
FAKTAI
Per pastaruosius metus dienraščių skaitytojų auditorija vis mažėja.
Savaitraščiai išlieka populiariausia spausdintinio leidinio periodiškumo forma, pasiekianti daugiausia auditorijos.
Mėnesiniai žurnalai išlaiko lojalius skaitytojus.
Laikraščių reklamos rinkos dalis per pastaruosius 5 metus drąstiškai krenta, žurnalų – išlieka stabili ir 2015 m. pirmą kartą aplenkė laikraščius pagal rinkos dalį.
Laikraščiai
Metai
Mln. eurų
Reklamos rinkos dalis
2015
10,1
10,0 proc.
Per pastaruosius 5-erius metus laikraščių reklamos rinkos dalis sumažėjo 8,5 punktais – nuo 18,5 iki 10.
2015 m. buvo pirmieji metai, kai žurnalų reklamos rinka (NET) buvo didesnė nei laikraščių.
Žurnalai
Metai
Mln. eurų
Reklamos rinkos dalis
2015
10,9
10,8 proc.

9. SPAUDA
TENDENCIJOS
Pasaulinės spaudos tendencijos rodo, kad Vakarų rinkose spaudos tiražai, skaitytojų auditorija ir reklamos pajamos mažėja. Akivaizdu, kad vis daugiau auditorijos persikelia į interneto erdvę.
Regioninė spauda išlieka aktuali.
IŠŠŪKIAI
Dienraščių eros pabaiga – pozicijos užleidžiamos interneto naujienų portalams.
Popieriniu formatu išliks tie spaudos leidiniai, kurie pateiks išskirtinį, kokybišką, analitinį turinį, pritaikytą nišinei auditorijai.

10. INTERNETAS
FAKTAI
Lietuvos interneto auditorija jau susiformavo. Internetu naudojasi 76% šalies gyventojų.
Internetas nėra efektyvus media kanalas vyresnių nei 50 metų šalies gyventojų pasiekimui.
Išmaniųjų telefonų skvarba Lietuvoje lemia dažnesnį ir ilgiau trunkantį šalies interneto naudotojų naršymą internete.
Socialinių tinklų auditorija metais labiausiai augo dėl prisijungiančių metų šalies gyventojų.
Interneto banerinės reklamos rinka 2015:
Mln. eurų
Reklamos rinkos dalis
15,3
15,1 proc.
Bendra šalies interneto auditorija praktiškai nustojo augti
2015 metais internetu apskritai naudojosi 76 proc šalis gyventojų – tai tik 1 proc punktu daugiau nei 2013 metais. Didesnis Lietuvos interneto skvarbos augimas ateityje įmanomas jei 50 metų ir vyresni Lietuvos gyventojai šiuo metu nesinaudojantys internetu pradės tai daryti. Tačiau per 3 metus interneto skvarba metų grupėje paaugo tik 2 proc punktais.
Internetas nėra efektyvus media kanalas vyresnių nei 50 metų šalies gyventojų pasiekimui
2015 metais bent kartą per savaitę internetu naudojosi 90 proc šalies gyventojų iki 50 metų amžiaus ir tik 42 procentai vyresnių nei 50 metų amžiaus
Išmaniųjų telefonų skvarba Lietuvoje lemia dažnesnį ir ilgiau trunkantį Lietuvos interneto naudotojų naršymą internete
2015 metais kasdien internetu naudojosi 8 procentinias punktais daugiau Lietuvos gyventojų ir internete praleisdavo vidutiniškai 25 minutėmis daugiau nei 2013 metais.Augantis prisijungimo prie interneto dažnumas bei didėjantis internete praleidžiamo laiko dalis labiausiai priklausė nuo išmaniųjų telefonų bei mobilaus interneto skvarbos. Nuo 2013 metų išmaniųjų telefonų turėtojų Lietuvoje padaugėjo 21 procentiniu punktu, o kasdien prisijungiančių prie interneto per išmanų įrenginį – 22 procentiniais punktais metais išmaniuosius telefonus turėjo 46 proc , o mobiliuoju internetu kasdien naudojosi 35 proc šalis gyventojų
Socialinių tinklų auditorija metais labiausiai augo dėl prisijungiančių metų šalies gyventojų
Prisijungiančių prie socialinių tinklų bent kartą per savaitę amžiaus grupėje nuo 2013m metais socialiniais tinklais naudojosi 50 proc metų šalies gyventojų

11. INTERNETAS TENDENCIJOS
Numatoma, kad dėl intensyvios interneto skvarbos tarp metų šalies gyventojų 2016 metais internetu kasdien naudosis apie 70 proc. lietuvių.
Lankstesni atsiskaitymo būdai elektroninėje erdvėje (grynieji pinigai, banko kortelės) lemia e-komercijos sektoriaus augimą.
TV kanalų grupės siekia pritraukti auditoriją siūlydamos alternatyvius televizijos turinio žiūrėjimo būdus.
IŠŠŪKIAI
Auga dalis naudojančių programinę įrangą skirtą vaizdinės reklamos internete blokavimui (AdBlock).
2015 metais Lietuvos media ekspertų vertinimų 47% visų interneto reklamos išlaidų Lietuvoje teko Facebook, Youtube ar reklamos pirkimams Google sistemoje.
Lankstesni atsiskaityvo būdai elektroninėje erdvėje (grynieji pinigai, banko kortelės) leamia e-komercijos sektoriaus augimą
Elektroninės komercijos pardavėjams pradėjus plačiau taikyti lankstesnius atsiskaitymo būdus pirkimas internetu buvo ta interneto veikla, kuri 2015 augo bene žymiausiai ir per metus perkančių internetu auditorija išaugo beveik 5 procentiniais punktais.
Auga dalis naudojančių programinę įrangą skirtą vaizdinės reklamos internete blokavimui
Įvairių šaltinių duomenimis naudojančių tokią programinę įrangą Europoje galėtų būti apie 20%. Ekspertiniu TNS LT vertinimu, Lietuvoje šis procentas gali svyruoti tarp proc nuo visų interneto naudotojų

12. Apibendrinimai
Ribos tarp medijų nyksta, tradicinis medijos supratimas keičiasi.
Dėl multiscreen galimybių dėmesys medijoms tampa fragmentuotas.
Nebelieka „prime time“.
Interneto skvarbos augimas sustojo.
Interneto vartotojas tampa vyresnis. Interneto skvarbos augimas vyks tik vyresnių žmonių sąskaita.
Reklamos rinkos tendencijos:
TV reklamos trukmė augo 6,7 proc.
Radijo reklamos trukmė augo 2,9 proc.
Laikraščių reklamos plotas mažėjo 9,8 proc., žurnalų – 2,1 proc.
2015 metais vienam gyventojui tenkantis reklamos lėšų kiekis Lietuvoje buvo 34,6 eurai.
Šalies auditorijos dėmesys dėl multiscreen galimybių tampa fragmentuotas
Auditorijos dėmesys dėl medijų triukšmo darosi fragmentuotas, todėl svarbu nustatyti tas situacijas, kuomet auditorija yra ramesnėje aplinkoje ir išnaudoti šią akimirką auditorijai pasiūlant įtraukiantį turinį. TNS pasaulinės studijos duomenimis didelė dalis on-line auditorijos mato televiziją ir socialinius tinklus kaip tuos kanalus, kuriuos vartoti vienu metu yra priimtiniausia. Lietuvos media kanalai ir reklamdaviai turi atsižvelgti į šią tendenciją ir integruoti paid media kanalus – (maksimizuojant pasiekimo rodiklius) su owned ir earned –į turinį įtraukiant bendro media triukšmo išblaškytos auditorijos dėmesį. Palyginimui COST PER CAPITA kitose Europos šalyse: Estija (2015) – ~64 EUR, Norvegija – ~321 EUR (2014), UK – ~272 EUR (2014), Vokietija – ~234 EUR (2014).

13. MEDIA REKLAMOS RINKOS PROGNOZĖS 2016
TNS LT atliktos didžiausių žiniasklaidos planavimo agentūrų, reklamos davėjų, žiniasklaidos priemonių savininkų ir vadovų apklausos duomenimis, 2016 m. Lietuvos reklamos rinka turėtų augti 5 proc.
internetas– +10 proc., lauko reklama - +6 proc., kino reklama - +5 proc., televizija - +3 proc., radijas - +2 proc. žurnalai - ~0 laikraščiai - -6 proc.

14. Ačiū už dėmesį!