1. Hidroenergetikos potencialo panaudojimo ES ir Lietuvoje skirtumai
AEI „MAŽŲJŲ BRANDUOLINIŲ REAKTORIŲ IR ATSINAUJINANČIOS
ENERGETIKOS PERSPEKTYVOS BALTIJOS ŠALYSE IKI IR PO 2020
METŲ“ , Druskininkai
Hidroenergetikos potencialo panaudojimo ES ir Lietuvoje
skirtumai
Petras Punys
Lietuvos hidroenergetikų asociacija/ Lietuvos žemės ūkio universitetas

2. Turinys Informacijos šaltiniai
Hidroenergetikos (HE) sektoriaus apžvalga
Aplinkosaugos reikalavimai ir poveikis HE ištekliams
Hidroenergijos (HE) indėlis iki 2020 m. AEI veiksmų planuose
Hidroenergetikos technologijų vystymosi perspektyvos
Hidroenergetikos įvaizdis ir sprendimų priėmimas

3. 1. Informacijos šaltiniai
1. ES projektas: Hidroenergetikos kelrodis (STREAM MAP) (Sudaryta centrinė hidroenergetikos duomenų bazė HYDI)
2. ES projektas SHERPA:
3. ES projektas SHAPES:
4. HE duomenų bazės: The International Journal on Hydropower & Dams, EuroStat, IEA, Euroelectric, EurObserv’ER ir kt.
ES hidroenergetikos (HE) sektorius yra labai netolygiai išsivystęs - labiausiai lemia topografinės sąlygos, tačiau yra ir išimčių. Skiriama mažoji (<10 MW) ir didžioji (>10 MW) HE.

4. Hidroenergetikos duomenų
Hidroenergetikos duomenų
bazė HYDI

5. 2. Hidroenergetikos sektoriaus apžvalga
27150 MW
Instaliuota galia , MW
Didžiųjų hidroelektrinių instaliuota galia
(be hidroakumuliacinių)

6. Mažųjų HE (<10 MW) instaliuota galia
Instaliuota galia , MW
Mažųjų HE (<10 MW) instaliuota galia

7. Hidroakumuliacinių (HAE) instaliuota galia
7544 MW
Instaliuota galia , MW
Hidroakumuliacinių (HAE) instaliuota galia

8. HE komponavimo schemos
Vagos tipo HE
Lietuvoje - vyrauja vagos ir žemo/vidutinio slėgio aukščio HE.
ES sudaro ~80%
Tik apie 20% ES mažųjų HE yra vagos (užtvankos) tipo HE (Užtvanka ir jėgainė yra upės vagoje ir sudaro vieną kompleksą)
Derivacijos tipo HE
HE komponavimo schemos

9. Vienetinė hidroenergija (MWh/km2/metus)
Šalies HE ištekliai nėra dideli, o jų efektyvus panaudojimas labai priklauso nuo upės hidrologinių ir topografinių sąlygų. Mūsų upių santykinis energetinis pajėgumas yra nesulyginamas su kalnuotų šalių, kuris yra nuo 4 (Prancūzija, Švedija) iki 40 kartų (Norvegija, Šveicarija) didesnis
Vienetinė hidroenergija (MWh/km2/metus)

10. Vienetinė mažoji hidroenergija (ekonominiai) GWh/metus/km2
1 st
Vienetinė mažoji hidroenergija (ekonominiai) GWh/metus/km2

11. HE potencialo panaudojimas
ES senbuvių šalyse ~80% hidroenergijos potencialo panaudota (liko tik mažieji HE ištekliai)
Airija, Belgija, Vokietija - arti 100%
Naujose ES šalyse (EU -10) ~40%
Čekija, Prancūzija - 80%
Italija – 60%
Lenkija: %
Švedija: 55-77%
Anglija: %
Lietuva: %
mažieji–didieji %
HE potencialo panaudojimas

12. Nuo 2007 beveik nėra naujų HE Mažųjų HE plėtra Lietuvoje ir ES

13. Vidutinė jėgainės galia,MW
Senos HE (amžius didesnis kaip 40 metų) %
1 MW galios HE pagamina GWh/metus
mHE įnašas į bendrąją elektros gamybą %
mHE įnašas į hidroenergijos gamybą* %
Elektros kaina Eurocentai/kWh
Supir-kimo
Buitinių naudotojų
Lietuva
0,34 10
2,4
0.5
17.0
7.6*
10*
Senos ES šalys
(ES-15)
0,70 67
4,0
1.47
10,8
7,85
12,09
Naujos ES šalys (ES-12)
0,30 41
2,7
0.67
12,8
5,74
8,68
* 7,6 –dabar
Lietuvos, ES senbuvių ir naujųjų šalių mažų HE apibendrinti rodikliai (2006)

14. Slovenia & Macedonia
Mažųjų HE indėlis į bendrąją elektros gamybą (naujos ir kandidatės į ES)

15. Mažų hidroelektrinių investicijos ir elektros gamybos kaina
Šalis
Vidutinė elektros gamybos kaina €centai/kWh
Investicijos €/kW
Austrija
8 - 31
Ispanija
Prancūzija
Italija
10-17
Švedija
2-2.5
Lietuva
2.5 – 3.0
2200 – 2500
Čekija
1 - 3
Lenkija
3-4
Mažų hidroelektrinių investicijos ir elektros gamybos kaina
Šaltinis: ESHA, LHA, SERO 2008

16. 3. Aplinkosaugos reikalavimai ir poveikis HE ištekliams
ES “didžiausią siaubą” hidroenergijos naudojimui kelia ES Bendrosios vandens politikos direktyvos įgyvendinimas (2000/60/EC). Lietuvoje ši direktyva “nebeturi kur pasireikšti – viskas sutvarkyta iš anksto” – aplenkiant jos įgyvendinimo etapus.
Draudžiamos tvenkti upės:
Lietuvoje – masinis reiškinys, Naujose ES šalyse nėra (išskyrus – Latvija ir Estija), Senbuvių ES – pavienės upės)

17. Draudžiamos tvenkti upės
Lietuva : 170 upių ir jų ruožai (visos didžiausios ir vidutinės)
Estija: 112 upių ir jų ruožai (mažos upės)
Latvija : 214 upių ir jų ruožai (mažos upės)
Švedija: 4 didelės upės + atskirų upių ruožai
Suomija : keletą upių
Prancūzija: yra daug mažų upių

18. Lietuva. Visos saugomos teritorijos, įskaitant ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingas upes. Likusios ūkiniu požiūriu (hidroenergetikai, laivybai ir kt.) vertingos upės (~30 vnt.) pažymėtos mėlynai.

19. Hidroenergetikos plėtros etapai (ekonomiškai tikslingi panaudojimui)

20. Mažųjų HE išteklių mažėjimas (%) dėl draudžiamų upių
100%
Technically feasible
Economically feasible
Environmentally compliant
“Draudžiamos upės”
MHE potencialas, GWh
Natural
41%
30%
14% 5%

21. Mažieji hidroenergijos ištekliai (% teorinių)
Vidurkis
MHE potencialas (%)
Šaltinis: modifikuota pagal BlueAge, 2001

22. 2010 m. Valstybinio audito ataskaitoje dėl AEI potencialo naudojimo Lietuvoje pažymėta, kad aplinkosaugos reikalavimai hidroenergetikai Lietuvoje patys griežčiausi iš visų ES šalių, todėl yra ribotos galimybės plačiau naudoti hidroišteklius.
Šaltinis: Valstybinio audito ataskaita. Atsinaujinančių energijos išteklių potencialo naudojimas Lietuvoje. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, Vilnius, 2010.

23. 4. Hidroenergijos (HE) indėlis iki 2020 m
4. Hidroenergijos (HE) indėlis iki 2020 m. nacionaliniuose AEI veiksmų planuose (direktyvos 2009/28/EB reikalavimas)
Bendras HE galios augimas nėra didelis % (Austrija, Italija, Ispanija, Graikija, Prancūzija, Liuksemburgas, Rumunija, Slovėnija). Lietuva - 15%
Įspūdingas: Olandijoje (žymiai lėkštesnis kraštas nei Lietuva) - 450% (nuo 37 iki 203 MW), Portugalijoje -100%
Kitose šalyse yra nežymus (Suomija, Čekija, Belgija, Latvija, Vokietija, Švedija %)
Mažosios HE augimas (%) yra žymiai didesnis nei didžiųjų HE (Slovakija -194%, Graikija -187%, Portugalija -132%, Rumunija %)

24. Vis dėl to hidroenergija užleidžia pozicijas...
Šaltinis: EREC report RE-thinking 2050, 2010

25. 5.Hidroenergetikos technologijų perspektyvos
NEPATVANKINĖS: (UŽTVANKOS NĖRA, NAUDOJAMA TIK VANDENS GREIČIO ENERGIJA – HIDROKINETINĖ)
Potencialas: Lietuvoje ištekliai iki šiol nevertinti (ES taip pat) : ~šimtai, tūkstančiai megavatų
Net įsivysčiusiose šalyse, nėra efektyvios, komerciniu požiūriu patrauklios technologijos (JAV m. hidrokinetinių elektros jėgainių galia buvo apie 1 MW, kai tuo tarpu klasikinių HE (patvankinių) galia buvo apie MW. )
Rinkos vertė >15-20 metų (kaip vėjo energetika)
Baltijos jūros bangų energijos (priekrantės ar atviros jūros) panaudojimas.

26. Hidroakumuliacija (HAE): rezervinei galiai sudaryti- nepastoviems elektros generatoriams
Mišrios HAE (naudojančios pumpavimą ir natūralią prietaką)
Hibridinės (kartu su nepastoviais elektros generatoriais, pvz. vėjo-hidro)
Europos Komisija, dėl rezervinių galių sudarymo, inicijavo galimybių studiją hidroakumuliacijos potencialo įvertinimui ES, panaudojant esamas užtvankas bei statant greta naujas (2010 m.)

27. 6. Hidroenergetikos (mažosios) įvaizdis
Politikai (pvz. Parlamentas):
Remia MHE plėtrą (mažiau aktyvūs Kroatijoje, Latvijoje ir Juodkalnijoje)
Visuomenė:
teigiamai visose naujose ES šalyse
Susilaiko: Kroatija, Latvija, Slovėnija)
Aplinkos apsaugos specialistai
Žymi opozicija: Lietuvoje
Neutralūs Estijoje, Latvijoje ir Kroatijoje
Teigiami: Lenkija, Bosnia and Herzegovina, Makedonija
NVO:
Neutralūs (išskyrūs Bulgarija, Latviją ir Lietuvą)
Teigimai (Kroatijoje, Juodkalnijoje)
Šaltinis: SHERPA, 2008

28. 1. Nenaudojamų užtvankų – beveik neliko.
m. JAV bepatvankinių jėgainių (hidrokinetinė) galia sudarė <1 MW, o tradicinė HE – MW instaliuotos galios.

30. Bernardinai LT: Premjeras gavo koalicijos "Švari Baltija", vienijančios 25 Baltijos jūros aplinkosauga besirūpinančias nevyriausybines organizacijas (NVO), laišką, kuriame teigiama, jog NVO koalicija yra itin susirūpinusi dėl Lietuvos planų statyti hidroelektrinių užtvankas Lietuvos upių sistemoje, pranešė Ministro pirmininko taryba.
Premjero sprendimas: Reikėtų orientuotis į mažiau už hidroelektrines gamtai kenksmingą energetiką
Pastebėjimas:
1) HE “konsultantų” iš “Švarios Baltijos” (Coalition for clean Baltic) vadovų būstinė - Švedijoje, kur hidroenergijos dalis elektros gamyboje sudaro 47% (Lietuvoje - apie 3%). 2) Neteko girdėti, kad ES senbuvių šalių vadovai taip gražiai atsilieptų apie HE.
Šaltinis: Bernardinai LT: d.

31. Lietuvos sprendimų priėmėjai nežino, kad:
AEI naudojimo skatinimo direktyva 2009/28/EB :
nėra net jokios užuominos apie hidroenergetikos „nedarnumą”. HE be jokių išlygų, teisėtai laikoma AEI rūšimi ir niekas šito nekvestionuoja.

32. WWF Aršiausias energetikos oponentas :
Pasaulinis laukinės gamtos fondas (WWF) pagal 45 balų skalę, atsižvelgiant į poveikį aplinkai ir kylančią riziką, socialinį priimtinumą ir savikainą vertina:
Geotermija - 43,
HE galios padidinimas - 43
Saulė (šiluma) - 39
Mažoji hidroenergetika – 39
Tvari (darni) biomasė -39,
Netvari biomasė -17
Vėjas
Didžioji HE - 30,
Atominė - 13
Šaltinis: Climate Solutions: The WWF Vision for 2050, 2007.

33. Šaltinis: Climate Solutions: The WWF Vision for 2050, 2007.

34. Tačiau ES ir Lietuvos visuomenės nuomonė dėl hidroenergetikos plėtros – priešinga.....
Eurobarometro (2006 m.) ir „TNS Gallup Lietuva” apklausa dėl energetikos technologijų
Lietuvos žmonės skyrė prioritetą vėjo (73%), saulės (71%) ir hidroenergetikos technologijoms (71%).
Biomasės naudojimui pritaria 55% ES gyventojų, panašiai ir Lietuvoje -57%.

35. Ačiū už dėmesį