1. SVEIKATOS STIPRINIMAS IR UGDYMAS (Health Promotion and Education)

2. KUO SKIRIASI SVEIKATOS STIPRINIMAS IR UGDYMAS?

3. Sveikatos stiprinimas (Health promotion)
Mokslas ir menas padėti žmonėms keisti jų gyvenimo būdą siekiant optimalios sveikatos būklės. Is the science and art of helping people change their lifestyle toward a state of optimum health
Procesas, suteikiantis žmonėms daugiau galimybių rūpintis savo sveikata ir ją gerinti
Procesas įgalinantis, rūpintis sveikata, sumažinti neigiamus veiksnius, plėsti prevencines galimybes ir padėti žmonėms susidoroti su jų problemomis, kurti sveikatai palankią aplinką, kurioje žmonės galėtų geriau pasirūpinti savimi patys

4. Sveikatos stiprinimo veiklos sferos:
sukurti visuomenės politiką, padedančią stiprinti sveikatą;
sukurti aplinką, padedančią gerinti sveikatą;
įtraukti į sveikatos stiprinimą bendruomenę;
tobulinti individualias sveikatos stiprinimo žinias bei įgūdžius;
orientuoti sveikatos priežiūros tarnybas į ligų profilaktiką ir sveikatos stiprinimą

5. Sveikatos stiprinimo veikla jungia tris tarpusavyje susijusias sferas
Sveikatos ugdymą
Ligų profilaktiką
Sveikatos saugą (politiką ir įstatymus, padedančius stiprinti sveikatą)

6. SVEIKATOS UGDYMAS (Health education)
pastangos sukelti asmens, grupės ar populiacijos elgesio pokyčius, sudarant prielaidas elgesiui keistis sveikatai pozityvia linkme
individo(-ų) gebėjimų priimti sprendimus, susijusius su sveika elgsena, formavimą asmeniniu ir socialiniu lygmenimis
pagrindinė ligų prevencijos ir optimalios sveikatos palaikymo priemonė, užkertanti kelią ligų gydymui, reabilitacijai ir ilgai ligonio priežiūrai

7. Sveikatos ugdymo disciplina siekia:
Užkirsti kelią vėlesnėms ligoms.
Sumažinti ar pašalinti įvairias įmanomas sveiktos negeroves
Paveikti žmonių žalingus įpročius.
Suteikti pagrindines žinias ir įgudžius, susijusius su dabartinės sveikatos išlaikymu ir pagerinimu.

8. Sveikatos ugdymas
kryptingos ir sąmoningos pastangos gilinti žinias apie sveikatos saugojimo ir stiprinimo būdus, įtvirtinti teigiamą požiūrį į sveikatą ir ją stiprinančius veiksnius, formuoti sveiko elgesio įgūdžius

9. Sveikatos ugdymas remiasi holistiniu PSO sveikatos apibrėžimu
Sveikata - daugiapusis fenomenas, reiškiantis kur kas daugiau, nei žmogaus buvimą sveiku ar nesveiku.
Taigi, sveikatos ugdymo disciplina susikoncentruoja ties viso žmogaus tobulėjimu ir vystymusi, apimdama individą visose įmanomose srityse.

10. Sveikatos ugdymas realizuojamas šiose aplinkose
šeimoje
ugdymo įstaigose (universitetuose, mokyklose, darželiuose)
sveikatos priežiūros įstaigose (ligoninėse, farmacijos kompanijose, savanoriškose sveikatos įstaigose)
prekybos centruose
rekreacijos zonose
visuomeninėse organizacijose, darbo aplinkose
per žiniasklaidą, internetą,
valdymo įstaigose

11. Sveikatos ugdymas
Moksliškai pagrįstas pedagoginis procesas, kuriuo metu ugdytojas veikia ugdytinį remdamasis sveikatos saugojimo ir stiprinimo vertybėmis.
Tai ugdytojo ir ugdytinio kryptinga pedagoginė sąveika, kurios tikslas – padėti išsiugdyti teigiamą požiūrį į sveiką gyvenseną, asmens higienos, kultūros įgūdžius, įpročius, tinkamą elgseną bei įgyti žinių apie sveikatos saugojimą ir stiprinimą.

12. Sveikatos ugdymui palankiausios – vidurinių mokyklų programos, nes:
1. Suteikia pagrindines žinias, reikalingas priimti tinkamiems sprendimams sveikatingumo klausimais.
2. Susitelkiama ties mokinių socialinių, emocinių įgūdžių lavinimu sprendžiant problemas, priimant sprendimus, dirbant grupėse, ugdant savikontrolę, saviraišką bei savivertę.
3. Mokyklų bendruomenės yra paraginamos prisidėti prie sveikatos ugdymo veiklos.
4. Pabrėžiama sveikatos ugdymo programų įtraukimo į mokyklų mokymo programas svarba.

13. Pagrindiniai sveikatos ugdymo aspektai
Žmogaus augimas ir vystymasis;
Protinė, lytinė ir aplinkos nulemta sveikata;
Gyvenimo būdas ir asmens sveikatos palaikymas;
Sportas ir sveikata;
Infekcinės ligos ir rūpinimasis savimi;
Socialinės ir sveikatos rūpybos paslaugos;

14. KAS YRA SVEIKATOS RAŠTINGUMAS?

15. RAŠTINGUMAS naudotis naujausiomis technologijomis;
bendrauti ir bendradarbiauti;
kurti ir keistis idėjomis;
kritiškai ir naujai mąstyti bei veikti šiuolaikinėmis gyvenimo sąlygomis;
nuolat mokytis ir rūpintis visapusišku bendruomenės augimu.

16. SVEIKATOS UGDYTOJO KOMPETENCIJOS
POKYČIŲ INICIJAVIMAS – gebėjimas įgalinti asmenis ir bendruomenę gerinti savo sveikatą;
VADOVAVIMAS – gebėjimas suteikti strateginę kryptį visuomenės sveikatos politikos raidai, resursų mobilizavimui ir valdymui sveikatinimo veikloje, kompetencijoms kurti;

17. SVEIKATOS UGDYTOJO KOMPETENCIJOS
ĮVERTINIMAS (SITUACIJOS ANALIZĖ) – gebėjimas įvertinti asmens ir bendruomenės poreikius ir vertybes. Šis įvertinimas leidžia nustatyti ir išanalizuoti elgesio, kultūros, socialinius, organizacinius ir aplinkos veiksnius, kurie stiprina ar žaloja sveikatą;

18. SVEIKATOS UGDYTOJO KOMPETENCIJOS
PLANAVIMAS – gebėjimas nustatyti pamatuojamus tikslus ir uždavinius, atsižvelgiant į poreikius ir išteklius bei strategijos parinkimas, kuris grindžiamas žiniomis ir teorijos, mokslinių tyrimų, akivaizdžių faktų ir praktikos
ĮGYVENDINIMAS – gebėjimas įgyvendinti efektyvias ir veiksmingas kultūriškai jautrias, etiškas strategijas, siekiant užtikrinti kuo didesnį sveikatos efektą įskaitant žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymą.

19. SVEIKATOS UGDYTOJO KOMPETENCIJOS
ADVOKATAVIMAS (GYNIMAS, PALAIKYMAS, PROPAGAVIMAS) – gebėjimas atstovauti individus ir bendruomenę, siekiant pagerinti jų sveikatą ir gerovę bei įgalinti juos imtis priemonių, kurios pagerintų jų sveikatą bei sustiprintų bendruomenės vertybes
BENDRADARBIAVIMAS (PARTNERYSTĖ) – gebėjimas dirbti komandoje/bendradarbiaujant, turint omenyje tarpsiscipliniškumą ir tarpsektorinį bendradarbiavimą.

20. Mokytojo sveikatos raštingumas
mokytojo gebėjimas rasti, paaiškinti ir suprasti esminę sveikatos informaciją ir paslaugas, su kompetencija naudotis tokia informacija ir paslaugomis taip, kad pagerinti mokyklos mokinių sveikatos koncepcijų mokymąsi ir įgūdžius
netinkamas mokytojų pa(si)ruošimas tampa esmine kliūtimi įgyvendinant aukštos kokybės sveikatos ugdymą

21. Mokytojų sveikatos raštingumas
Integruoti sveikatos ugdymą į dėstomo dalyko programos dalykus.
Valdyti pagrindines žinias apie bendruomenės sveikatą, vartotojo sveikatą, aplinkos sveikatą, šeimos gyvenimą, protinę ir emocinę sveikatą, traumų prevenciją ir saugumą, maitinimąsi, ligų prevenciją ir kontrolę, alkoholio- tabako –narkotikų prevenciją;
Pritaikyti principus, atitinkančius mokinio amžiaus tarpsnio ypatumus sveikatos ugdymo metodologijai;
Suprasti kaip efektyviai formuoti sprendimo priėmimo įgūdžius susijusius su sveikatos elgesiu;
Skatinti šeimą ir bendruomenes tapti partneriais, siekiant sveikos elgsenos formavimosi;
Suprasti, kokį vaidmenį atlieka asmeniniai įsitikinimai ir aplinka sveikatos sprendimo priėmimui;
Bendradarbiauti su multidisciplininėmis komandomis mokykloje ir bendruomenėje sprendžiant sveikatos problemas ir vystant sveikatos strategijas.

22. Sveikatos ugdytojas turi:
pedagoginę/didaktinę kompetenciją, atsiskleidžiančia gebėjimu panaudoti įvairius mokymo metodus, mokymo strategijas, šiuolaikines mokymo technologijas vaikų ir paauglių sveikatos koncepcijų mokymui
dalykinę kompetenciją, t.y. supranta biologinius, psichologinius ir socialinius faktorius, kurie lemia individo elgesį.

23. Mokinių/studentų sveikatos raštingumas
Supranta sveikatos stiprinimo ir ligų prevencijos koncepcijas;
Geba surasti reikalingą sveikatos informaciją, priemones ir paslaugas;
Ugdo(-si) pozityvų sveikatos elgesį;
Analizuoja kultūros, žiniasklaidos ir technologijų įtaką sveikatai;
Geba išsikelti asmeninius tikslus sveikatos stiprinimui ir priimti sveikatai palankius sprendimus
Geba palaikyti/saugoti ir stiprinti savo, šeimos ir bendruomenės sveikatą.

24. Mokymo/ugdymo metodai – veiklos būdai, kuriuos taikant besimokantieji mokomi ir lavinami įgyja žinių ir gebėjimų (mokėjimų, įgūdžių), taip pat auklėjami ir formuojami įgyja vertybių.
Mokymo/ugdymo technologijos – tai priemonės, padedančios mokyti ir mokytis.

25. Dabar ugdymui reikalingi metodai, kurie būtų orientuoti į problemų sprendimą, šiuolaikines technologijas, skatintų mokinių savarankiškumą ir kūrybingumą, sudarytų sąlygas besimokančiajam išmokti mąstyti ir mokytis, atlieptų visuomenės gyvenimo laikmetį ir informacijos kaitą.

26. Tradicinis sveikatos ugdymas Modernus sveikatos ugdymas
Prevencinis – medicininis modelis;
Negatyvus, moralizuojantis;
 Daugelį disciplinų apimantis modelis;
Remiasi Otavos chartija (PSO, 1986) ir Džakartos deklaracija (PSO, 1997);
Demokratiškas, pagarbus;
Sveikata
Uždara, fragmentiška sveikatos koncepcija;
Susitelkimas ties vienu individu;
Prevencija, nukreipta į ligas;
Elgesio / gyvenimo būdo svarba;
Išorinės vertybės;
Vertinimas pagal galiojančius įstatymus ir standartus;
Holistinė samprata;
Individo,bendruomenės stiprinimas;
Sveikatos palaikymas;
Socialinių santykių, gyvenimo sąlygų svarba;
Mokyklų bendruomenių vertybės;
Sveikatos strategijos palaikomos kuriamais įstatymais;

27. Tradicinis sveikatos ugdymas Modernus sveikatos ugdymas
Sveikatos mokymas, konsultavimas ir mokymasis
Mokymo metu svarbiausias – specialistas ir jo žinios;
Tradicinis konsultavimas kabinete/mokymas klasėse;
Siekiama: elgesio pasikeitimo;
Tarp mokyklose dirbančių medicinos darbuotojų, daktarų, mokytojų ir moksleivių vystomi autoritariniai santykiai;
Mokymo metu svarbiausi – moksleiviai;
Sveikatos mokymasis pagrįstas bendru darbu;
Siekiama: sveikatos raštingumo, sugebėjimo kontroliuoti gyvenimą, atsakomybės už savo veiksmus;
Santykiai tarp moksleivių ir mokyklose dirbančių medikų, mokytojų, grindžiami bendradarbiavimo ir dialogo principu.
Sveikatos ugdymo organizavimas ir dalyviai
Sukoncentruotas į individą ir atliekamas užduotis, fragmentiškas;
Užsiėmimai yra ribojami mokyklos galimybių;
Sukoncentruotas į bendruomenę. Jungiantis skirtingų profesijų žmones; grupes, prof. sąjungas;
Orientuotas į gyvenamąją aplinką ir visuomenę;

28. UGDYMO SAMPRATA

29. UGDYMAS
žmogaus tapsmo veiksnys, grindžiamas mokymu, lavinimu, auklėjimu, formavimu, švietimu ir kitais ugdymo kriterijais.

30. UGDYMO SĄVOKOS

31. UGDYMO SĄVOKOS
MOKYMAS Žinių, faktų pateikimas, pagalba ir vadovavimas individui ar grupei, siekiantiems perimti mokslo, kultūros ir socialines vertybes.

32. UGDYMO SĄVOKOS
LAVINIMAS
Fizinių, psichinių galių ir praktinių mokėjimų bei įgūdžių plėtotė žinių pagrindu.

33. UGDYMO SĄVOKOS
AUKLĖJIMAS
Individo santykių su aplinka reguliavimas, grindžiamas tiesos, gėrio ir grožio vertybėmis.

34. UGDYMO SĄVOKOS
FORMAVIMAS
Ugdytinių kreipimas (veikimas) norima linkme, kuriuo jie įgyja naują kokybinį virsmą, reikalingą visapusiškam asmens gyvenimui.

35. UGDYMO SĄVOKOS
ŠVIETIMAS
Tam tikros socialinės patirties kaupimas (bendras, profesinis, religinis, kultūrinis, politinis, ekologinis. Pagal. V.Jakavičių)

36. Ką išgirstu, tą pamirštu;
Ką išgirstu ir pamatau, truputį prisimenu;
Ką išgirstu, pamatau, išklausinėju ir aptariu, tą pradedu suprasti;
Ką išgirstu, pamatau, aptariu ir padarau, tą sužinau ir įgyju reikalingų įgūdžių;
Ką pateikiu kitiems, tą įvaldau pats.

37. AČIŪ UŽ DĖMESĮ