1. Kokybinio ir kiekybinio tyrimo skirtis. Kiekybinio tyrimo logika
A. Krupavičius

2. Socialinis tyrimas - tai mokslinės informacijos rinkimo, apdorojimo ir apibendrinimo, procesas
Šiuolaikinių socialinių mokslų situacija geriausiai apibūdina 5 kategorijos. Pirmos dvi sąvokos yra teorinis ir empirinis, naudojamos neretai kaip priešingybės. Socialiniai tyrimai yra teoriniai tuo požiūriu, kad kuria, aiškinasi ir išbando teorijas. Kartu socialiniai tyrimai yra empiriniai, nes pagrįsti stebėjimais ir tikrovės matavimais.
Trečia kategorija yra -- nomothetic (nomotetinis)– prigijusi iš psichologo Gordon Allport darbų. Kategorija nomotetinis reiškia, kurie tinka bendriems atvejams (nomos in Greek), priešingai, terminui "idiographic" (idiografinis), kuris apibūdina dėsnius ir taisykles tinkančius individams. Socialiniai tyrimai kaip tik analizuoja nomotetinius, t.y. bendrus, bet mažiau individualius atvejus. Net jei studijuojami individai, tai išvados daromos apie daugelį individų.
Ketvirta socialinių tyrimų kategorija yra tikimybiškumas. Išvados socialiniuose tyrimuose dažniau yra tikimybinės, o rečiau reiškia dėsnį, kuris tinka visiems atvejams. Dėl tikimybinio socialinių tyrimų pobūdžio juose sparčiai įsitvirtino statistinės technologijos kaip instrumentas tiksliau apskaičiuoti tikimybines situacijas.
Penktasis terminas yra priežastinis, kuris reiškia ypatingą socialinių mokslų dėmesį priežasties- pasekmės ryšiui ir santykiui.

3. Metodologinės tyrimų strategijos
ESMINIAI KIEKYBINIŲ IR KOKYBINIŲ TYRIMŲ SKIRTUMAI
KIEKYBINIAI
KOKYBINIAI
Teorijos vaidmuo tyrime
Dedukcinis: teorijų patikrinimas
Indukcinis: teorijų formulavimas
Epistemologinė orientacija
Į gamtos mokslus ir pozityvizmą
Interpretyvizmas
Ontologinė orientacija
Objektyvizmas
Konstruktyvizmas

4. Esminiai teiginiai
Kokybinis tyrimas apima tokių duomenų kaip žodžiai (pvz. interviu), vaizdai, ar objektai (artefaktai) analizę.
Kiekybinis tyrimas apima skaitinių duomenų analizę.
Kokybinio ir kiekybinio tyrimo silpnybės ir stiprybės yra daugiamečių, karštų debatų, ypač socialiniuose moksluose, objektas. Svarstomos problemos žymi klasikinį 'paradigmų karą'.
Asmenybė / tyrėjo stilius ir/ar organizacijos kultūra yra pagrindinis faktorius vieno ar kito metodo pasirinkime.
Per daug susitelkiama debatų "kokybinis prieš kiekybinius" rėmuose.
Svarbiau kaip skirtingos technikos gali būti sujungtos mišriuose metoduose.

5. Kokybinis tyrimas
Kokybinis tyrimas analizuoja vieną ar kelis atvejus, naudodamas gilius interviu ar plačią istorinę medžiagą, yra paremtas diskursyviniu (racionalių argumentų) metodu ir siekia pakankamai apimti įvykio ar analizės vieneto aplinką.
Kokybinis tyrimas reikalauja apdoroti milžinišką informacijos kiekį net analizuojant atskirą atvejį.
Kokybinių tyrimų duomenys analizuojami ne matematiškai, bet analitiškai nustatant jų subjektyvią esmę.

6. Kokybinio ir kiekybinio tyrimo ypatybės
"Visi tyrimai galiausiai turi kokybinį pagrindą- "All research ultimately has a qualitative grounding" - Donald Campbell: Nėra tokio dalyko kaip kokybiniai duomenys. Viskas gali būti pažymėta 1 ar 0.- "There's no such thing as qualitative data. Everything is either 1 or 0" - Fred Kerlinger: [Tyrimo] tikslas yra pilnas, detalus aprašymas. Tikslas yra klasifikuoti ypatybes, jas suskaičiuoti ir sukonstruoti statistinius modelius bandant paaiškinti tai, kas yra stebima. Tyrėjas iš anksto gali tik apytiksliai žinoti ko jis/ji ieško.
Kiekybinis tyrėjas iš anksto aiškiai žino, ką jis / ji ieško. Tačiau kokybinio tyrimo sandara paaiškėja, kai atsiskleidžia tyrimas. Visi kiekybinio tyrimo aspektai yra kruopščiai suplanuojami iki duomenys yra surenkami.
Kokybiniam tyrime tyrėjas yra duomenų rinkimo instrumentas. Tyrėjas naudoja įrankius, pavyzdžiui, anketas ar įrangą rinkti skaitinius duomenis.
Subjektyvi individų interpretacija, kai aiškinami įvykiai yra svarbi, pavyzdžiui, kai naudojamas dalyvaujantis stebėjimas, giluminiai interviu etc. Objektyvūs matavimai - siekia sukurti tikslias matavimo ir analizės objekto koncepcijas, per apklausą, klausimynus etc.
Kokybiniai duomenys yra "turtingesni", daugiau laiko vartojantys ir mažiau gali būti apibendrinti. Kiekybiniai duomenys yra efektyvesnis, galima patikrinti hipotezes, bet gali praleisti konteksto detales. Kokybinis tyrėjas linkęs subjektyviai paskęsti tyrimo temoje.
Kiekybinis tyrėjas linkęs likti objektyvus ir save atskiria nuo tyrimo objekto. (Miles & Huberman (1994, p. 40). Qualitative Data Analysis)

7. Kokybinių tyrimų elementai
Nestruktūruoti empiriniai liudijimai, kurie išgaunami iš taip vadinamų "gyvenimo dokumentų" – įvairių žmonijos dokumentų: interviu ir stebėjimų tekstiniai užrašai, asmeniniai ir oficialūs dokumentai, nuotraukos, etc.
Tyrime naudojamos analitinės ir interpretacinės procedūros. Jos jungia įvairias technikas, pradedant nuo aprašymo ir komentavimo iki kodavimo ir kategorizavimo.
Pasakojamoji ataskaita, o šios ataskaitos stilius bei žanras skiriasi, priklausomai nuo tyrimo tikslų bei adresato: nuo plačios visuomenės iki mokslinio pranešimo ar diskusijos.

8. Kokybinių ir kiekybinių tyrimų sąveika
Jan Day "Kokybinių duomenų analizė" minėtų tyrimo metodų (kiekybinio ir kokybinio) sąveiką schematiškai perteikia per gerai žinomą In ir Jan.
skaičiai
kategorijos
abstrakcijos
paaiškinimai
reikšmės
patirtis
išgyvenimai
supratimas

9. Kokybinių tyrimų tikslai
Kultūriškai ar istoriškai svarbių reiškinių interpretacija
Parama socialinėms grupėms per tyrimus
Naujų teorijų kūrimas

10. Kokybinio tyrimo metodai
Biografija-
Fenomenologinė studija-
Grindžiamosios teorijos studija-
Etnografija-
Dokumentų analizė
Atvejo studija;
Focus grupės;
Lyginamasis metodas;
Makroistorinė analizė;

11. Kokybinių tyrimų taikymo atvejai
mažai tirta sritis,
įstringama vienoje konkrečioje srityje ir negalima toliau judėti į priekį,
reikia paaiškinti reiškinį, o ne tik pateikti statistiką,
prireikia statistinių duomenų sociologinių interpretacijų.
norima sužinoti subjektyvią respondentų nuomonę.

12. Kokybinė analizė kaip ciklinė spiralė
Re-Search
Galutinis tekstas
Koncepcijos
Klasifikacija
Aprašymas
Duomenys

13. Kiekybinis tyrimas
Kiekybinio tyrimo pagrindas yra skaičiai ir statistiniai metodai. Kiekybiniai metodai – tai tyrimo metodai, susiję su skaičiais ir viskuo, kas yra išmatuojama. Tai jų pagrindinis skirtumas nuo kokybinių metodų.
Kiekybinis tyrimas siekia skaičiais išmatuoti specifinius reiškinio aspektus, per atskirus pavyzdžius sukurti bendrą reiškinio sampratą ar patikrinti priežastines hipotezes. Skaičiavimas ir matavimas yra bendros kiekybinių metodų formos. Tyrimų rezultatas yra skaičius arba skaičių seka. Jie dažnai pateikiami lentelėse, grafikuose arba kitomis statistinėmis formomis.
Kiekybinio tyrimo matavimus ir analizę gali pakartoti kiti mokslininkai.
Kiekybiniams tyrimams būdinga didelė respondentų imtis (atsižvelgiant į duomenų tikslumo reikalavimus), duomenų reprezentatyvumas, statistinė analizė. Kiekybiniuose tyrimuose atliekama statistinė analizė.

14. Kiekybiniai tyrimo metodai
Aprašomoji statistika
Koreliacija
Regresija
Klasterių analizė
Faktorinė analizė
Inferencinė statistika

15. Kiekybinių tyrimų tikslai
Bendrų modelių ir santykių apibrėžimas
Teorijų išbandymas ir patikslinimas
Prognozavimas

16. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų bruožai
Kiekybiniai
Objektyvūs
Deduktyvūs
Apibendrinantys
Skaičiai
Kokybiniai
Subjektyvūs
Induktyvūs
Neapibendrinantys
Žodžiai

17. Esminiai kokybinio ir kiekybinio tyrimo metodo skirtumai
Kriterijus
Skiriamasis bruožas
Komentaras
Matavimo lygis
Skiriamasis kokybinių ir kiekybinių tyrimų taškas yra nominalios
vs. ordinalios skalės ir aukštesnės; kitaip, nominalios ir ordinalios
skalės vs. intervalų ir aukštesnes skales.
Žemesni matavimo lygiai reikalauja mažesnio prielaidų skaičiaus apie esminius loginius santykius; aukštesnis matavimo lygis skatina gilesnę atvejų diferenciaciją, kad būtų patenkintos tyrimo prielaidos.
N skaičius
Skiriamoji linija nedaugelio
N vs. daugelio N gali būti tarp
10 ir 20 atvejų; nors tai nenuosekliai atskiria kokybinius ir kiekybinius tyrimus.
Mažas N ir didelis N yra bendrai siejami skirtingais analitinių svarstymų keliais (juos apibūdina 3 ir 4 teiginiai).
Statistiniai testai
Priešingai daugumai kokybinių tyrimų, kiekybinė analizė naudoja formalius testus pagrįstus statistinėmis teorijomis.
Statistiniai testai suteikia tikslius ir rūpestingai suformuluotus kriterijus aprašomosioms ir priežastinėms išvadoms.
Tanki ir detali (thick & thin) analizė
Pasitikėjimas detaliu atvejų pažinimu vs.
ribotą atvejų žinojimą.
Detalus žinojimas siejamas su tankia (thick) analize yra esminis išvadų svertas ir kokybinių tyrimų stiprybės bruožas.

18. Kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumai: detali analizė
Kiekybiniai tyrimai
Kokybiniai tyrimai
Socialinė realybė objektyvi
Socialinė tikrovė sukuriama jos dalyvių
Socialinė realybė sąlygiškai pastovi laike ir erdvėje
Socialinė realybė yra nuolat kuriama lokalinėse situacijose
Socialinių fenomenų priežastinius ryšius nagrinėja remdamiesi mechanistiniu požiūriu
Žmonių intencijoms turi būti skiriama daugiau dėmesio aiškinant priežastinius socialinių fenomenų ryšius
Siekia objektyvaus, bešališko požiūrio į tyrimo dalyvius ir jų aplinką
Asmeniškai įsitraukia aiškindamiesi tyrimo dalyvių požiūrius ir palaikydami šiltus, globėjiškus santykius su jais
Tyrinėja populiacijas arba grupes, kurios atstovauja populiaciją
Tyrinėja atskirus atvejus

19. Kiekybiniai tyrimai Kokybiniai tyrimai
Tyrinėja elgesį ir kitus fenomenus, kuriuos galima stebėti
Tyrinėja prasmes, kurias kuria individai, bei kitus vidinius fenomenus
Tiria žmonių elgesį natūralioje arba dirbtinėje (laboratorinėje) aplinkoje
Tiria žmonių elgesį natūralioje aplinkoje
Siekia paveikti subjektus, kad galėtų nustatyti kintamųjų ryšius
Retai daro išorinį poveikį. Atlieka holistinius viso konteksto, susijusio su reiškiniu, stebėjimus
Remiasi išankstinėmis koncepcijomis ir teorijomis, lemiančiomis renkamų duomenų pasirinkimą
Koncepcijas ir teorijas kuria po to, kai surenka duomenis
Struktūrizuotas, kruopščiai suplanuotas duomenų rinkimas
Nestruktūrizuotas, spontaniškas duomenų rinkimas
Duomenis išreiškia skaičiais
Duomenis aprašo žodžiais ar vaizdais

20. Kiekybiniai tyrimai
Kokybiniai tyrimai
Analizuodami duomenis naudojasi statistiniais metodais
Analizuodami duomenis naudoja loginę indukciją
Naudoja statistines procedūras, tam tikrai grupei padarytas išvadas priskirdami apibrėžtai populiacijai
Tyrinėja atskirus atvejus, padarytus atradimus perkelia tik kitiems panašiems atvejams
Siekia paruošti kuo beasmeniškesnes, objektyvesnes tyrimų ataskaitas
Paruošia interpretacines ataskaitas, atspindinčias, kaip tyrėjas rinko duomenis ir sudarančias sąlygas aprašymo skaitytojui susidaryti savo nuomonę

21. Tyrimo duomenų kiekybinė ir kokybinė analizė
Fazė
Kiekybinė analizė
Kokybinė analizė
Interpretacinė
·     Nuodugnus duomenų peržiūrėjimas bei statistinių ryšių interpretacija;
·     Nuorodos į kitus tyrinėjimus ir hipotezes.
·     Interpretacinis paaiškinimas;
·     Nuorodos į kitus tyrinėjimus ir teorinius modelius.
Duomenų apdorojimo
·     Kintamųjų apibūdinimas ir užkodavimas;
·     Statistinių ryšių ir duomenų vidurkių apskaičiavimas.
·     Duomenų išryškinimas, koncentruojantis ties esminiais dalykais;
·     Atskirų faktų grupavimas.

22. Kiekybinių ir kokybinių metodų skirtumai tyrimo procese
Tyrimo etapai
Kiekybinis metodas
Kokybinis metodas
1. Problemos formulavimas
Problema yra formuluojama prieš renkant duomenis.
Tiriami individai ar situacija yra pasirenkami, o jų svarba išryškėja tyrimų metu.
2. Ryšys su ankstesniais tyrimais
Prieš pradedant tyrimus, susipažįstama su jau atliktais tyrimais.
Įvairūs. Nebūtini.
3. Tyrimo klausimai, hipotezės
Nusakomi prieš pradedant tyrimą, eigoje galima modifikacija.
Iškyla tyrimo metu, eigoje nuolat peržiūrimi.
4. Subjektų pasirinkimas
Subjektai numatomi prieš renkant duomenis, o tyrimo eigoje galimi papildymai.
Tikslingas. Pasirenkama taip, kad jie išryškintų atrastas prasmes ar patikrintų hipotezes.

23. Tyrimo etapai
Kiekybinis metodas
Kokybinis metodas
5. Tyrimo aplinka
Natūrali arba laboratorinė.
Natūrali aplinka.
6. Tyrėjo arba nepriklausomų kintamųjų įtaka tyrimui
Tyrėjo arba nepriklausomų kintamųjų įtaka paprastai yra tyrimo objektas.
Tyrėjas įtakos tyrimui neturi.
7. Stebėjimas arba matavimai
Įvairūs matavimai ir struktūrizuoti stebėjimai. Siekiama išvengti tyrėjo vertybių atspindėjimo tyrime.
Nestruktūrizuoti, siekiama holistinio požiūrio, atsispindi tyrėjo vertybės.
8. Tyrimo pagrindas (bazė), kuriuo remiamasi suvokiant savybes ar pokyčius
Pagrindas parenkamas iš anksto, remiantis kontroline grupe ar standartiniu elgesiu. Pokyčiai suvokiami kaip poveikio rezultatas.
Ieškoma bendrų bruožų individų grupėje ar įvykyje. Ankstesnis elgesys lyginamas su vėlesniuoju.

24. Tyrimo etapai
Kiekybinis metodas
Kokybinis metodas
9. Tyrimo eiga
Tyrėjas kontroliuoja visą įvykių eigą.
Įvykių seka nėra kontroliuojama tyrėjo.
10. Duomenų analizė
Koncentruojamasi ties hipoteze, o ne ties kontekstu. Duomenų analizė paprastai yra statistinė.
Analizuojama atsižvelgiant į kontekstą. Retai naudojama statistika
11. Išvados ir ataskaita
Sudaro iš duomenų kylančios logiškai pagrįstos išvados, nėra alternatyvių paaiškinimų.
Aprašymas, atspindintis situaciją, atrastus ryšius arba pagrindžiamas teorija. Daug pavyzdžių.