1. Mokslinės informacijos atvira prieiga: situacija, tendencijos, problemos
Meilė Kretavičienė,
Kauno medicinos universiteto biblioteka
dr. Gintarė Tautkevičienė,
Kauno technologijos universitetas
Seminaras “Bibliotekos elektroninės informacijos infrastruktūros kūrimas ir e.paslaugos mokslui, studijoms, visuomenei ir verslui”,

2. Atvira prieiga – kas tai?
Auksinis kelias (atviros prieigos žurnalai)
Žalias kelias (atviros prieigos archyvai, talpyklos)
Kas nėra atvira prieiga?
Savileidyba
Nerecenzuojamos publikacijos

3. Atviros prieigos plėtra
Politinis lygmuo – AP dokumentai instituciniu, nacionaliniu, tarptautiniu lygmeniu
Žinojimo apie AP plėtra – informacijos apie AP naudą sklaida
Taikymo lygmuo – atviros prieigos žurnalai ir talpyklos

4. Atviros prieigos politika
Atviros prieigos archyvų iniciatyva,
Budapešto atviros prieigos iniciatyva,
Airijos mokslinių tyrimų tarybos mokslui, inžinerijai ir technologijoms atviros prieigos nuostatos,
Europos mokslinių tyrimų patariamosios tarybos (EURAB) nuostatos,
Europos mokslinių tyrimų tarybos Mokslo tarybos atviros prieigos rekomendacijos,
Europos Sąjungos tarybos nuostatos,
Europos universitetų asociacijos atviros rekomendacijos,
....

5. Auksinio kelio AP modeliai
Straipsniai recenzuojami ir publikuojami nekomerciniuose AP žurnaluose (PLoS)
DOAJ AP žurnalų katalogas
Straipsniai recenzuojami ir publikuojami komerciniuose AP žurnaluose (BioMedCentral)
Straipsniai recenzuojami ir publikuojami komerciniuose žurnaluose su AP statusu (Springer, Blackwell, Sage, Elsevier)
Mokslinių ir profesinių draugijų (ALPOP) leidiniai
Konsorciumų remiami AP žurnalai (SCOAP3)
Vėlesnės AP žurnalai (HighWire press)
PLoS yra nekomercine organizacija, priima nerecenzuotus rankraščius, patys randa savo recenzentus, ir uz tai autorius (institucija) turi sumoketi.
DOAJ žurnaluose straipsniai yra jau recenzuoti pačių redakcijų. Vieni žurnalai neiima jokių mokesčių už recenzavimą, kiti ima, t.y. Pačių žurnalų reikalas. Dauguma čia būna akademiniai leidiniai, pvz.Lietuvos žurnalai neima iš autorių nieko už publikavimą.
BioMedCentral – priima nerecenzuotus rankraščius, patys randa recenzentus, -už tai moka autorius arba Institucija
Komerciniai zurnalai tipo Elsevieru ir kt. - jei autorisu nori, kad jo str. Būtų Open access, gali susimoketi mokesti uz OA ir jis bus prieinamas laisvai visiems. Moka autorius arba fundatoriai (Welcome Trust UK, NIH ir kt. – yra kitoje skaidreje fundatorių sarasas)
Mokls.draugijų – tai irgi atskiras judejimas, ju zurnalai buna l.auksto lygio, jie taip pat kuria programas ir eina link OA. Is autoriu neima dazniausiai, bet ne visi. Tikslių duomenų nera, kokia dalis autoriu moka uz recenz., bet juos funduoja valstyb. Fondai.
Konsortiumas SCOAP3 – tai naujas OA tipas ir kol kas vienintelis, bet laikomas pavyzdziu. Moka šalys nares (vyriausybines institucijos, MA) ir uz visus str. Apmoka sis susivienijimas, ir praktiskai visa fizika yra OA.
O High Wire press irgi priskiriama prie OA, tik jis laikomas velesne OA, tai Stanfordo Univ. Projektas. Jie turi sutartis su leidejais, kad ivairus zurnalai po tam tikro laiko 2-12 men. (kiekvienas turi kitoki statusa) tampa OA. Autoriams uzskaitoma OA, jei atitinka šalies mandato terminus ir nereikai archyvuoti.
Siaip dauguma fundatoriu prioriteta teikia OA zurnalams , ne archyvams, todel autorius turi pats pasirinkti, kur jam publikuoti str. Be to, autoriai nemegsta archyvuoti, nes uzsienyje visur tai turi daryti patys, todel jiems papildomas darbas. 5

6. Autorius perduoda autorines teises
Tradicinis kelias publikuoti str.
Rankraštis
Leidėjas
Autorius perduoda autorines teises
leidėjui
Valstybe fiansuoja, mokslininkai dirba kelerius metus, o pasiektus rezultatus ir autorystes teise perduda leidejams, kurie parduoda zinias ir uz tai gauna pelna. Mokslsinikai, noredami skaityti ir gauti kolegu zinias privalo pirkti zurnalus ir dar karta valstybe turi finansuoti mokslinikus, bibliotekas, kad jie prieitu prie informacijos. Klausimas – mokslininkai daro tyrimus, gauna rezultatus, po to patys recenzuoja, tai kodel jie turi moketi uz skaityma?
laisva
prieiga
Rezultatas
Gali skaityti tik žurnalo ar DB prenumeratoriai

7. Moka autorius arba insitucija už straipsnio recenzavimą ir kt.
Publikavimo būdas Open access žurnale
Rankraštis
Leidėjas $
Moka autorius arba insitucija už straipsnio recenzavimą ir kt.
Autoriui lieka autorines teises, gali naudoti straipsni laisvai, archyvuoti, ir t.t.
Citavimas pagal Sherpa duomenis padideja vidutiniskai 300%
OPEN
@CCESS
Visi laisvai skaito,
Didelis skaitomumas,
Citavimo didėjimas
Rezultatas:

8. Kodėl autoriui naudinga publikuoti straipsnius AP žurnale
Autorius tampa labiau žinomas ir skaitomas
Padidėja jo straipsnių citavimas
Straipsniai “dalyvauja” daugelyje DB, Interneto sistemų paieškose
Platesnės mokslinio bendradarbiavimo galimybės
Gali stebėti ir gauti savo straipsnių peržiūros statistiką
Pvz. BioMedCentral, Cemical central, PhysMatcentral, ir kt. – autorius gauna ivairius kolegu komentarus, gali diskutuoti, tai ir padideja mokls.bendradarbiavimo galimybes.
Taip pat siuose portaluose autorius mato, kiek kartu buvo prisijungta prie jo str.,ar parsisiunte, pagal tai buna pazymeti populiariausi str., reitinguojami pagal panauda.

9. Kodėl fondai, vyriausybės remia AP?
Tikslas – gerinti mokslo kokybę ir maksimaliai atverti prieigą prie mokslo rezultatų
Investicijos į publikavimą AP žurnaluose sudaro tik 1-2% mokslui skirtų lėšų
AP mokslinės publikacijos gali sutaupyti iki 30% mokslui skiriamų lėšų per rinkos efektyvumo augimą*
Tikima, kad AP transformuos mokslą
Mokslinės publikacijos yra pagrindas ateities mokslui
*pagal Welcome Trust (UK) duomenis
Cia duomenys is pagrindinio UK valst. Mokslo fundatoriaus, kuris tiesiogiai finasuoja UK moksla. Jie yra atlike didziule studija, ekonomini skaiciavima, kad OA gali sutaupyti valstybei 30proc.lesu, nereiketu tiek skirti bibliotekoms prenumeruoti tas pacias besidubliuojancias DB, suaktyvintu moklso rezultatu naudojima ir idiegima i ekonomika ir t.t. Todel UK vieni is pirmuju ir pasisa 9

10. Institucijos, finansuojančios publikavimą AP žurnaluose
Academy of Finland (Finland) BIOTEC (Thailand) California Institute for Regenerative Medicine (US) Canadian Institutes of Health Research (Canada) Centre National de la Recherche Scientifique (France) Consejo Superior de Investigaciones Cientificas (Spain) Consiglio Nazionale delle Ricerche (Italy) Danmarks Grundforskningsfond (Denmark) Deutsche Forschungsgemeinschaft (Germany) FAPESP (Brazil) Fondazione Telethon (Italy) Fonds zur Forderung der wissenschaftlichen Forschung (Austria) Fonds voor Wetenschappelijk Onderzoek (Belgium) Health Research Board (Ireland) Howard Hughes Medical Institute (US) Indian Council of Medical Research (India) INSERM (France)
International Human Frontier Science Program Organization (International) Israel Science Foundation (Israel) Max Planck Society (Germany) Medical Research Council (UK) National Health Service (UK) National Institutes of Health (US) Are you an National Science Foundation (US) Natural Environment Research Council (UK) Nederlandse Organisatie voor Wetenschappelijk Onderzoek (Netherlands) Rockefeller Foundation (US) South African Medical Research Council (South Africa) Swedish Foundation for Strategic Research (Sweden) Swedish Research Council (Sweden) Swiss National Science Foundation (Switzerland) Wellcome Trust (UK)
T.y. Liedžia autoriui ar institucijai padengti recenzavimo, publikavimo AP žurnaluose išlaidas. Dauguma jų privalomai reikalauja publikuoti AP žurnaluose arba archyvuoti AP talpyklose.
Prioritetiniu budu fondai laiko publikavima AP zurnaluose, nes autoriams patogiau tai daryti, nei po to dar patiems archyvuoti talpyklose. 10

11. www.plos.org Ne pelno siekianti organizacija
Recenzuoja ir publikuoja straipsnius
Leidžia 7 pavadinimų mokslo žurnalus:
PLoS Biology IF 13,5
PLoS Clinical trials IF 4,7
PLoS Medicine IF 12,6
PLoS genetics IF 8,7
PLoS Pathogens IF 8,7
PLoS Computational Biology 6,2
PLoS Tropical Deseases
Finansinis modelis - mokamas institucijos nario mokestis arba autorius moka už publikavimą (~2500$)
Paneigiama nuomonė apie žemą mokslinę vertę 11

12. www.doaj.org Lundo universiteto bibliotekos iniciatyva
3739 AP žurnalai (apie 15% leidžiamų mokslinių žurnalų) , straipsnių, 1304 žurnalų galima straipsnio paieška.
52,8% žurnalų autorius nemoka už str. recenzavimą*
13 Lietuvos žurnalų
VU 3, VPU 2, VDU 2, KMU ir VU 1, MA 1, KTU 1, VGTU 1, KU ir VU 1, Užsienio politikos tyrimų centras 1
*Kaufman-Wills AP studija
Lenkija 52, Estija 12, Rumunija 28, JAV
52,8 proc. – cia duomenys is vienos pagrindiniu studiju apie OA. Pagal ju apklausas, kad tiek is DOAJ saraso autoriu nereikia moketi, kad ju str.recenzuotu, cia didziausia dalis akademiniu leidiniu, kuriuos finansuoja valstybe, kita dalis turi moketi zurnalo redakcijai uz publikavima.

13. Greitas straipsnio publikavimas (2-6 sav.)
Mokslo, technologijų ir medicinos nepriklausoma virtuali leidykla Internete (198 recenzuojami žurnalai)
289 nariai iš 33 šalių
Greitas straipsnio publikavimas (2-6 sav.)
Moka institucija arba autorius (vid.$1500)
Indeksuojami ISI, Google Sholar, Scopus, PubMed ir kt.
Straipsnių archyvavimas PubMedCentral
Galimybė pradėti naują ar perkelti leidžiamą žurnalą (nemokama programinė įranga)
Galimybė pradėti AP archyvą (priežiūra, programinė įranga, kt.)
IF beveik visi, Citavimas, peržiūros statistika, istaigos moksl.veiklos sklaida, prestižas, operatyvumas
69% uz publikavima BMC straipsnių moka institucijos, 28% autoriai, 3% gauna nario nuolaidas .
Nuolaidas gauna ir recenzentai 30%, jei straipsnis parengtas su Reference manager, EndNote ar RefWork- nuolaida 30%.
Jei redaktoriai ar mokslinikai sugalvoja leisti nauja OA zurnala, jie gali tai daryti BMC portale, viskuo pasirupina ir padeda, platforma, archyvu ir t.t.
Taip pat gali bet koks zurnalas pereiti i ju sistema ir tapti OA, irgi viskuo pasirupins, pvz.
O del archyvo – tai institucija gali atsidaryti pas juos savo OA e-repository ir jie uztikrina visa prieziura, platformas, standartus ir t.t. Aisku, uz pinigus, moki mokesti, talpini savo dokumentus ir nereikia, kaip mums leisti milijonu, samdyti zmones, rasyti projketus ir t.t. Daug kas taip jau daro vakaruose, patys nevargsta. O visur figuruoja kaipo tos istaigos archyvas. Sako taip daug pigiau. 13

14. Kiti “auksinio” AP modeliai
Konsorciumų remiami AP žurnalai (SCOAP3 – Sponsoring Consortium for Opean Access Publishing in Particle Physics)
Konsorciumo nariai (šalis) moka metinį mokestį (% nuo publikacijų kiekio)
Konsorciumas sumoka leidėjams už publikavimą prestižiniuose žurnaluose ir AP (Elsevier, Springer, APS...)
SCOAP3 laikomas pavyzdiniu AP projektu
Pagal atliktą S.Mele studija – 83% sios srities straipsnių publikuojama 6 pagrindiniuose žurnaluose, 87% straipsnių publikuoja 4 leidėjai (Elsevier, APS, Springer, SISSA)
Sekmes garantas – jei nariai yra visos pasaulio salys. Europos beveik visos salys prisijunge (Lietuvos nera) 14

15. Kiti projektai
EUCLID – matematika, statistika, 40 zurn., konferenc.medz. Steigejai – Cornelio Univ.Bibl, fundatorius- Melano fondas
Geometr.ir topol. – Warwick Universi.akad.leidykla
OSA – Optical Societuy of America
BioOne – fondų susivienijimas, remiantis mokls.draugijas, mokslinikus publikuoti OA straipsnius jų žurnaluose.
Hindawi – moksla, technologijos, per 100 pav. AP žurnalų. 15

16. Nauji AP eksperimentai
Pastebima nauja tendencija - Komerciniai leidejai greitai persiorientavo ir paskutiniu metu labiau linke gauti mokesti uz AP straipsnio publikavima, nei leisti nemokamai archyvuoti talpyklose. AP straipsniai labai brangsta. Pvz.BioMedCentral 2000 m. publikuoti str. kainavo ~5oo$, dabar pabrango 3-4 k., recenzentai negauna pinigu uz recenzavima, o tik 30% nuolaida publikuojant savo str.
Uz publikavima su AP statusu dazniausiai moka fondai ir tik 10-20% moka autoriai is ivairiu grantu. 16

17. Kiek kainuoja publikuoti AP straipsnį ?
BioMedCentral ~$1700
Public Library of Science – $2100
Oxford open -$2700
Taylor & Francis -$3250
Wiley - $3000
Elsevier –$3000
Springer –$3000
Hindawi - $1700
Royal Society $
Nature Publishing Gr. $
American Physical Society $
( duomenys)
Cia paimta is SherpaRomeo oficialių duomenų.

18. Kaip prisidėti prie AP proceso?
Autoriai
Teikti publikuoti savo straipsnius į AP žurnalus
Asociacijos, mokslininkai
Steigti naujus AP žurnalus arba pereiti prie AP
Vartotojai
Skaityti ir cituoti AP žurnalų straipsnius
Bibliotekininkai
Palaikyti ir skleisti AP idėjas
Kataloguoti AP žurnalus (ar importuoti aprašus)
Valdžios atstovai ir mokslą finansuojančios įstaigos
Pripažinti AP žurnalus ir finansiškai skatinti autorius
Visi kartu
Propaguoti AP iniciatyvą

19. Žalias kelias - Atviros prieigos talpyklos
Institucinės (pvz., e-Prints Soton, AUSpace, ARROW)
Teminės (pvz., arXiv, Cogprints, Digital Library of Information Science & Technology (dLIST), RePEc)

20. Atviros prieigos talpyklų registras

21. Atviros prieigos talpyklos

22. AP mokslo publikacijų talpyklos
AP institucinių talpyklų registre ROAR ( žiūrėta ) užregistruota 1201 archyvas: JAV – 252, Didžioji Britanija – 128, Vokietija – 96, Australija – 39, Rusija – 20, Lenkija – 6, Ukraina – 5, Estija – 2, Rumunija – 2, Bulgarija -1, Lietuva – 0
Atviros prieigos talpyklų kataloge ( žiūrėta ) užregistruota 1274: Afrika – 19, Azija – 141, Australija -73, Europa – 610 (Lietuva -2), Šiaurės Amerika -373, Pietų Amerika - 56

23. AP talpyklose talpinami dokumentai
Recenzuojami straipsniai
Konferencijų pranešimai
Knygos
Mokymosi kursų paketai
Audio ir vaizdo įrašai
Mokslinių tyrimų duomenys
Pilkoji literatūra (preprintai, ataskaitos, tezės ir disertacijos, nepublikuota konferencijų medžiaga ir kt.)

24. AP talpyklose kaupiami dokumentai pagal tipus

25. AP talpyklų archyvavimo politika

26. Leidėjų požiūris į atvirą prieigą
Spalva
Leidėjų archyvavimo politika
Leidyklų sk. %
Žalia
galima archyvuoti preprintus ir postprintus
142 32
Mėlyna
galima archyvuoti postprintus 99 22
Geltona
galima archyvuoti preprintus 57 13
Balta
talpinimas į archyvą nėra leidžiamas
149 33

27. Žurnalų talpinimo sąlygos
Pilka - leidėjai neleidžia talpinti
Šviesiai žalia - leidėjai leidžia talpinti straipsnius prieš recenzavimą
Žalia – leidėjai leidžia talpinti straipsnius po recenzavimo

28. Elsevier leidyklos žurnalai
Autoriaus svetainėje arba institucinėje talpykloje leidžia talpinti publikavimui priimtą, bet dar ne recenzuotą straipsnį
Būtina pateikti nuorodą į žurnalo svetainę
iš Elsevier svetainės:
Can I post my article on the Internet?
You can post your version of your journal article on your personal web page or the web site of your institution, provided that you include a link to the journal's home page or the article’s DOI and include a complete citation for the article.  This means that you can update your version (e.g. the Word or Tex form) to reflect changes made during the peer review process.
Can you provide me with a PDF file of my article?
Many Elsevier journals are now offering authors e-offprints – free electronic versions of published articles. E-offprints are watermarked PDF versions, and are usually delivered within 24 hours, much quicker than print copies. These PDFs may not be posted to public websites.

29. Leidėjas leidžia deponuoti institucinėse talpyklose leidėjų versiją arba PDF formato publikacijas
Be apribojimų – 52 leidėjai (pvz., Academic Publishers, American Institute of Physics, Institute of Electrical and Electronics Engineers (IEEE), ...)
Leidžia talpinti paėjus tam tikram laikotarpiui:
Apribojimai 6 mėn. – 5 leidėjai (pvz., American Heart Association, International Glaciological Society, ...)
Apribojimai 12 mėn. – 7 leidėjai (pvz., Botanical Society of America, Cambridge University Press, ...)
Apribojimai 18 mėn. – 1 leidėjas (Industrial & Labor Relations Review)
Apribojimai 24 mėn. – 3 leidėjai (pvz., Modern Humanities Research Association, ...)
Apribojimai 4 metams, 5 metams

30. Jungtinis e.išteklių katalogas OAIster
OAIster prieiga prie 18,370,955 įrašų, kuriuose pateikia 1034 talpyklos ( Duomenų surinkimui naudoja OAI-PMH protokolą (the Open Archives Initiative Protocol for Metadata Harvesting).

31. Kas toliau?
Pokyčiai dar vyksta, tačiau jau dabar aišku, kad AP keičia mokslinės komunikacijos procesus.
AP klausimai yra diskutuojami mokslą administruojančių, mokslą ir studijas vykdančių institucijų, leidėjų ir kt.
AP judėjimą skatina mokslinius tyrimus finansuojančios organizacijos ir universitetai.