1. Švietimo Europos Sąjungoje ir Lietuvoje kontekstas
Vaidas Bacys
švietimo ir mokslo viceministras
2010 m. sausio 15 d.
Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nuo pat nepriklausomybės pradžios išlaikyta kai kuriems atrodanti romantiška, kita vertus, pažangių, modernių asmenybių vertybinėmis nuostatomis pagrįsta apibrėžtis: „Švietimas savo paskirtį geriausiai atlieka, kai jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą“. Vadinasi, švietimas turi suprasti visuomenės nuostatas, brandumo lygį, kaitos tendencijas, kad būtų su savo idėjomis visuomenės vedliais ar bent jau neatsiliktų nuo jos lūkesčių.

2. Jungtinių tautų Tūkstantmečio tikslų įgyvendinimo tikėtinumas
Šalis
Pajamos
Švietimas
Lygybė
Vaikystė
Motinos
Sveikata
Higiena
Lenkija
Lietuva
Latvija
Baltarusija
Estija
Rusija
Moldova
Gruzija
Tadžikija
Tikėtina
Galbūt
Neįtikėtina
Nėra duomenų
UNESCO iškėlė Tūkstantmečio tikslus. Jų pateikiami duomenys Lietuvą artimiausių kaimynų kontekste parodo gana neblogai. Kiek išaugęs tuberkuliozės atvejų skaičius rizikingai nusmukdė sveikatos rodiklius. Švaraus vandens, higienos rodikliai Lietuvoje net nerinkti, nes grėsmių čia nejaučiama. Džiaugiamės, kad Lietuvos švietimas tarptautiniams vertintojams abejonių nekelia.
Šaltinis: Pasaulio bankas

3. Suminio inovatyvumo indekso pokytis
© European Innovation Scoreboard 2007
Lietuva padarė pačią didžiausią pažangą Europoje pagal suminio inovatyvumo indekso kaitą 2003–2007 metais, nors absoliuti šio indekso reikšmė dar žema. Pabandžius atsekti, kas turėjo įtakos šiam pasiekimui, aptinkame, kad Lietuvos rezultatas yra geresnis negu ES šalių vidurkis tik pagal inovatyvumo variklių rodiklių grupę. O joje randame beveik vien švietimo rodiklius: vidurinio išsilavinimo lygį 20–24 m. amžiaus grupėje (penktas rezultatas ES), aukštojo gamtos arba inžinerinio mokslo įgijimo lygį m. grupėje (trečias rezultatas ES), aukštojo išsilavinimo lygį 25–64 m. grupėje (11 rezultatas ES) ir mokymosi visą gyvenimą lygį 25–64 m. grupėje.

4. Lietuva peršoko į aukštesnį inovatyvumo klasterį
Taigi Lietuva perėjo į kitą inovatyvumo klasterį, aukštesnio inovatyvumo šalių grupę, kurioje jau yra Estija.
Tačiau dar atsiliekame, nors ir nereikšmingai, nuo estų, bet šiuo požiūriu geresni nei latviai.
Pateikiami 2005 metų ir 2007 metų klasterių skirtumai.

5. Šalių pažanga įgyvendinant ES rodiklius 2000-2008 m.
Prastai skaitantys
Anksti palikę mokyklą
Įgiję vidurinį išsilavinimą
Baigusieji matematikos, gamtos mokslų ir technologijų studijas
Mokymasis visą gyvenimą
ES (27)
Belgija
Bulgarija
Čekija
Danija
Vokietija
Estija
Airija
Graikija
Ispanija
Prancūzija
Italija
Kipras
Latvija
LIETUVA
Liuksemburgas
Vengrija
Malta
Nyderlandai
Austrija
Lenkija
Portugalija
Rumunija
Slovėnija
Slovakija
Suomija
Švedija
Jungtinė karalystė
Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos švietimas padarė vieną iš didžiausių pažangų Europoje.
4 iš 5 suminio indekso rodiklių yra prieinamumo ir lankomumo rodikliai, kurie šalyje yra labai aukšti, išskyrus suaugusių mokymąsi.
Eksperimentinis suminis švietimo būklės indeksas pagal 5-ių Lisabonos tikslų švietimui pasiekimo lygį:
Iki 10 proc. sumažinti be vidurinio išsilavinimo švietimą paliekančio jaunimo dalį (Lietuva – 10,3).
Iki 85 proc. padidinti vidurinį išsilavinimą įgyjančio jaunimo dalį (Lietuva – 87,8).
15 proc. padidinti technologinių specialybių diplomus įgyjančių studentų skaičių (Lietuva pasiekė daugiau).
Iki 12,5 proc. padidinti besimokančių suaugusiųjų skaičių (Lietuva tik 6,0).
20 proc. sumažinti prastai skaitančių mokinių skaičių pagal PISA tyrimus (Lietuva tik šiemet dalyvavo, todėl duomenų dar nėra).
- Aukščiau ES tikslo ir didėja
- Aukščiau ES tikslo, bet mažėja
- Žemiau ES tikslo, bet didėja
- Žemiau ES tikslo ir mažėja

6. Rodikliai LT ES 27 ES tikslai (2010) Geriausi ES
Dalyvavimas ikimokykliniame ugdyme
(4 m., %)
76,6
(2008)
90,7 90
100 FR
99,1 IT
Prastai skaitantys
(OECD PISA, 15 m., %)
25,7
(2006)
24,1 17
4,8 Fl
12,1 IE
Anksti palikę mokyklą
(18-24 m., %)
7,4
14,9 10
5,0 PL
5,1 Sl
Įgiję vidurinį išsilavinimą
(20-24, %)
89,1
78,5 85
91,6 CZ
91,3 PL
90,2 Sl
Baigusieji matematikos, gamtos mokslų ir technologijų studijas (pokytis nuo 2000 m., %)
+36,3
(2007)
+33,6
+15
+164 PT +129,9 SK
+123,3 PL
Suaugusieji su aukštuoju išsilavinimu
(25-64 m., %)
30,4
24,3
36,6 FI
34,5 CY
Mokymasis visą gyvenimą
4,9
9,5
12,5
30,2 DK
23,4 Fl
Viešosios išlaidos švietimui, BVP %
4,84
5,04
Aiškus augimas
7,98 DK
7,02 SE
Lyginantis Europoje turime ir geresnių, ir blogesnių rodiklių. Pagrindinis besimokančių srautas šalyje gana intensyvus, tačiau silpniau atrodome ikimokykliniame ir suaugusiųjų švietime. Sunkiai keičiasi tradicijos auginti vaikus namie, pas senelius, išėjus iš mokyklos ne itin norima į ją grįžti.

7. Mokslo rodiklių netolygumų analizė
Rodiklis
Metai
Lietuva ES
Lyderis
Pakl ausa
20-24 m. studijuojančių asmenų dalis, %
2003
69,2 (5)
56,4
Suomija
89,1
20-29 m. MGT studijų absolventų 1000 gyventojų
2007
18,1 (5)
12,5
Prancūzija
20,7
Moterų dalis nuo visų MGT studijų absolventų, %
35,7 (5)
31,1
Kipras 42
Sąl ygos
Palyginamosios studijų išlaidos vienam studentui
2006
4029,8 (24)
8601,2
Švedija
14154,7
Bendrosios išlaidos MTEP kaip BVP dalis, %
2008
0,8 (20)
1,9
3,75 (e)
Verslo investicijų dalis MTEP išlaidose
21,4 (25)
55,0
70,3
Pasekmės
MTEP darbuotojų dalis darbo rinkoje, %
0,78 (16)
1,03
2,1
EPO užregistruotų patentų milijonui gyventojų
3,24 (26)
114,91
Vokietija
290,92
JAV PTO užregistruotų patentų milijonui gyventojų
4,12 (17)
37,64
98,74

8. Viešųjų išlaidų švietimui pokyčiai Europos šalyse, JAV ir Japonijoje 2000-2006 m. (BVP dalis, proc.)
Finansinė švietimo padėtis išties kelia rūpesčių. Tolesnė mokymosi visą gyvenimą plėtra sunkiai įsivaizduojama be kitokio visuomenės dalyvavimo – ne tik sprendimuose, bet ir sumokant atitinkamą kainą už mūsų išsilavinimą. Deja, aukšti šalies konkurencingumo didinimo uždaviniai kol kas nukreipė dėmesį nuo visuomenės lėšų paskirstymo švietimo labui. Lisabonos strategijos procese šalys buvo pakviestos didinti investicijas į žmogiškuosius išteklius. Turimais naujausiais tarptautiniais duomenimis (2006 m.) labiausiai santykines išlaidas švietimui sumažino Estija, o metais anksčiau tokioje padėtyje buvo Latvija, dar anksčiau – Lietuva. Jau ne kartą minėjome, jog baiminamės, kad netektų ieškoti alternatyvių šaltinių švietimo kaštams padengti, t.y. daliai piliečių vis daugiau mokėti už savo išsilavinimą tiesiogiai. Finansų analitikai pastebi, kad lyginant su kitomis Europos šalimis kol kas vienos iš pigiausių šalyje yra būtent švietimo paslaugos. Padėtį gelbsti tik SF lėšos.
Šaltinis: EUROSTAT

9. Pilietinės visuomenės instituto treti metai atliekami pilietinės galios indekso nustatymo tyrimai rodo, kad iš visų visuomenės grupių patys aktyviausi yra pedagogai. Tai džiugina.

10. Praėjusio šimtmečio švietimo rūpestis – prieinamumas visiems
XXI a. antrosios pusės iššūkiai švietimui: kam turi ruoštis mokykla Mokyklų tobulinimo programos baigiamosios konferencijos diskusija 2006 m.
Praėjusio šimtmečio švietimo rūpestis – prieinamumas visiems
Dabarties rūpestis – kokybė visiems
Bręstantis rūpestis – kokybė kiekvienam (įvairovė)
Europos Tarybos 2008 m. švietimo kokybės forumo pagrindinė tema - įvairovė
Prieš kelerius metus pasikvietėme keletą užsienio ekspertų iš JAV, Kanados, Izraelio, Kinijos (šiuo metu dirbantį JAV) suorganizavome diskusiją apie švietimo laukiančius iššūkius, į kuriuos teks ieškoti atsakymų ateinančiais 50 metų. Peržengėme UNESCO šūkio Quality Education for All (kokybiškas švietimas visiems) ribas ir suformulavome iššūkį – kokybė kiekvienam. Nuolat jaučiame, kokie skirtingi yra vaikai ir skirtumai tik auga (migracijos, socialinės diferenciacijos procesai, šeimų gyvenimo būdas, rinkos ekonomika). Skirtingus matome ir mokytojus: skirtinga patirtis, išmanymas, gebėjimai, polinkiai. Nebesinorėtų grįžti į unifikuotą nuasmenintą sovietinę praeitį. Tik įvairovės puoselėjimas leis pajausti kūrybinės erdvės būtinybę originalumui ir talentams augti.

11. Kokia bus ateities visuomenė?
Noosfera (P.T.de Chardin, V.I.Vernadsky, )
Gutenbergo galaktika (Marshall McLuhan, 1962)
Informacinė visuomenė (Fritz Machlup, 1962)
Žinių visuomenė (ekonomika) (Peter Drucker, 1969)
Post-industrinė visuomenė (Daniel Bell, 1976)
Sujungta (wired) visuomenė (James Martin, 1978)
Trečioji banga (Alvin Tofler, 1980)
Tinklų visuomenė (Jan van Dijk, 1991)
Svajonių visuomenė (Rolf Jensen, 1999)
Mąstanti visuomenė (Markku Wilenius, 2006)
Kūrybinė visuomenė (Richard Florida, 2004)
Nuolat galvojama apie ateities visuomenę, kurioje gyvens mūsų vaikai. Šviesiausi pasaulio protai sutaria, kad labai svarbu paisyti įvairovės, žmonių skirtingumų ir juos panaudoti taikiam žmonių sambūviui, tvariai plėtrai, pagaliau, laimingam gyvenimui.

12. The Rise of the Creative Class
The Kids are All Right
Richard Florida
The Rise of the Creative Class
Vienas iš pastaruoju metu madingų cituoti autorių Ričardas Florida (Richard Florida) teigia, kad su vaikais yra viskas gerai. Galime kelti klausimą: gal tada su suaugusiais ne viskas gerai. Kokio švietimo reikia vaikui, kad būtų statomi, o ne griaunami tiltai visą jo gyvenimą, kad vaikas ir vaiko gyvenime, ir ateityje, suaugusio gyvenime rastų savo vietą po saule.

13. Tautinės mokyklos koncepcija, 1988
Vidurinės bendrojo lavinimo mokyklos uždavinys -ugdant žmogaus intelektą, emocijas, valią, brandinti jo nuostatą, kad jis yra gimtosios kultūros kūrėjas, atsakingas už jo raidą .
Tautinės mokyklos koncepcija, 1988
Garsiausia Lietuvoje švietimo reformatorė, gavusi garbingą Jano Amoso Komenskio apdovanojimą habil. dr. Meilė Lukšienė dar nepriklausomybės apyaušryje pabrėžė: žmogus yra gimtosios kultūros kūrėjas, atsakingas už jos raidą.

14. Kūrybingumo veiksniai
Turtinga mokymosi aplinka
Nesuvaržytas valdymas
Kūrybingi mokytojai
Vadinasi, norint ir į vaiką, ir į suaugusį žiūrėti kaip į kūrėją valstybės, savivaldybių politika, mokslininkai turi kurti šiuolaikinę mokymosi aplinką, sudaryti sąlygas, kurti mokymosi aplinką savarankiškumui reikštis ir mokant vaikus, ir tvarkant mokyklą, taip pat svarbu rengti kūrybingus mokytojus.

15. Pakitęs švietimo pasaulis
Vaikai anksčiau pradeda lankyti mokyklą
Migrantai
Žema mokymosi motyvacija
Inkliuzinis mokymas
Lankymas, mokymosi pasirinkimas
Mokinių įtrauktumas į vertinimą
Klasė žinių visuomenėje
Standartizacija versus kūrybiškumas
Decentralizuota versus centralizuota sistema
Autonomija mokykloje ir lyderystė
Elitinės ir eilinės mokyklos
Tėvų lūkesčiai
Mokytojų nepasitenkinimas
Keičiasi visas pasaulis, pasaulio švietimas taip pat. Turime peržiūrėti nusistovėjusius pasenusius požiūrius, juos pervertinti Lietuvos mokyklos kontekste.

16. Švietimo gyvensenos kultūrinis pokytis @Ričardas Ališauskas
Nuo
Link
Principas
Baimė
Pasitikėjimas
(nuostata gerai dirbti)
Kokybė
Instrukcija
Susitarimas
(socialinis dialogas)
Tikslas
Paklusnumas
Atsakomybė
(praktikos tobulinimas)
Sprendimų pagrindas
Nuomonės
Įrodymai
(rodikliai, duomenys, normos)
Stilius
Administravimas ir kontrolė
Lyderystė ir įsivertinimas (kokybės vadyba)
Taigi keiskime požiūrius ir gyvenseną:
Nuo baimės, kontrolės link pasitikėjimo, kokybės garantavimo;
Nuo veiklos dėl veiklos (tada dejuojame, kad „daug darbo“, jaučiame beprasmybę) link meistriškumo;
Garantuoti mokymosi kokybę tada, kai vyksta mokymais, proceso metu, o ne tada, kai jis baigėsi;
Stimuliuoti ir remti mokymąsi, o ne vien rezultatus;
Naudoti formuojamuosius, o ne sumuojamuosius (jų per daug) testus, padėkime mokiniams nusistatyti tai, ką jiems reikia tobulinti.
Mažiau administruoti, reglamentuoti, kontroliuoti, daugiau atverti kelius lyderystei, kokybės vadybai.
Susikalbėti padėtų ne atskiros nuomonės, o įrodymai, tai, kas padeda mums objektyviau nustatyti, kuo galime pagrįstai džiaugtis ir ką neišvengiamai būtina taisyti.
Svarbiausia – pasitikėti žmonėmis, tobulinti procesus.
Pasitikėti žmonėmis – tobulinti procesus

17. Ko mokykloje turi būti mokoma?
Dizainas
Naratyvas (pasakojimas)
Simfonija
Empatija
Žaidimai
Reikšmės (prasmės)
Daniel H. Pink: A Whole New Mind: Why Right Brainers Will Rule the Future
Ko mokykloje turi būti mokoma?
Protingose knygose vis labiau atsiranda maždaug tokių idėjų:
Dizaino ( t.y. projektuoti, konstruoti, kurti estetinę išvaizdą);
Naratyvo (pasakojimo, suprasti ir perteikti kitiems);
Simfonijos (šis graikų kalbos žodis pirmiausia reiškia sąskambį, tai kontrastingo didumo suvokimas, taigi tą didumą, pasaulio sudėtingumą, sąsajas ir prieštaras reikia padėti suvokti)
Empatijos (įsijautimo į kitą, jautrumo kitam)
Žaidimo (tiesiog žaisti, pokštauti. Tą irgi reikia mokėti daryti su reikiamu kultūros lygiu)
Reikšmių (prasmės, žodžių, žodžių junginių ir žodžių formų reikšmės santykio suvokimo).
Kaip matome, visiškai kitokių dalykų reikia žmogui nei įprasta diegti.

18. Ar paisoma mokslo išvadų dėl intelektų įvairovės?
Verbalinis
Muzikinis
Loginis-matematinis
Erdvinis
Kinestezinis
Vidinis
Tarpasmeninis
@Hovardas Gardneris
Didindami prieinamumą, lygias galimybes, keldami kokybę turime paisyti mokslo žodžio ir teikti paslaugas, kurios turtintų įvairių pomėgių, gabumų, poreikių mokinių lūkesčius. Taigi ar visų intelektų pagal JAV psichologą Hovardą Gardnerį raiškai savo savivaldybėse sudarome galimybes? Ar žmogaus gyvenimą nulemia teritorija: jei neteisingoje teritorijoje gimei, esi pasmerktas.
Taigi ar yra kur reikštis tokių intelektų žmonėms jūsų savivaldybėje? Ar savivaldybės švietimo politika tinkama? Ar jai maišo (jei maišo, tai kur) valstybės švietimo politika? Ar stokojama solidžių mokslo išvadų ir rekomendacijų?
Muzikinis intelektas – tai gebėjimas jautriai reaguoti į besikeičiančius garsus, išskirti instrumento skambesį melodijoje, mėgautis improvizuojant ir žaidžiant su muzikos garsais.
Loginis – matematinis intelektas – gebėjimas manipuliuoti abstrakčiais simboliais, gerai spręsti loginius galvosūkius, ieškoti priežasties ir pasekmės ryšių.
Erdvinis intelektas – tai gebėjimas gerai manevruoti erdvėje, konstruoti ar įsivaizduoti trimačius objektus bei jų projekcijas, interpretuoti diagramas, žemėlapius ir kt.
Kinestezinis intelektas – tai tobulas savo kūno suvokimas ir valdymas, gebėjimas tyrinėti liečiant, judant.
Egzistencinis intelektas – tai gebėjimas pažinti save, paaiškinti savo ir kitų žmonių mintis, jausmus, emocijas, nusipiešti tikslų savo psichologinį portretą, ieškoti atsakymų į būties klausimus.
Tarpasmeninis (socialinis) intelektas – tai gebėjimas įvairias būdais bendrauti su kitais sudėtingoje socialinėje aplinkoje.
Kaip teigia mokslininkai, visi minėtieji intelektai skirtingai reiškiasi žmogaus veikloje, bet dažniausiai dominuoja du trys intelektai. Turime paisyti mokslininkų perspėjimo, kad intelektas nėra pastovus. Žmogus gali išlavinti savo protinius gebėjimus. Ypač intelektinėms galioms lavinti svarbi mokymosi veikla (kūną laviname sportuodami, intelektą – mokydamiesi). Kiekvieno žmogaus dominuojantis intelekto tipas (ar kelių jų kombinacija) sąlygoja jam tinkamų mokymosi būdų įvairove. Kas būdinga žmogaus mokymosi ar kitai veiklai, jei dominuoja vienas ar kitas intelekto tipas? Kaip plėtoti įvairių tipų intelekto galias? Į šituos klausimus nuolat turi atsakinėti ir mokslininkai, ir praktikai. Ir skleisti savo atradimus, gerąsias praktikas.

19. Formaliojo ir neformaliojo švietimo disproporcija
Intelekto rūšys (pagal H.Gardnerį) ir indikatoriai
Labiausiai užsiėmime
Labiau užsiėmime
Ir užsiėmime, ir mokykloje
Labiau mokykloje
Labiausiai mokykloje %
Lingvistinis intelektas (skaityti, rašyti, pasakoti) 2 4 13 24 57
Loginis-matematinis intelektas (skaičiuoti, spręsti, analizuoti) 3 25 56
Natūralistinis intelektas (pažinti gamtą, žmogų supantį pasaulį) 14 11 34 19 23
Erdvinis intelektas, mąstymas vaizdais (fantazuoti, įsivaizduoti, kurti mintyse) 22 29 15
Muzikinis intelektas (klausytis muzikos, dainuoti, groti, ją kurti) 30 26 12
Tarpasmeninis intelektas (bendrauti su žmonėmis, juos pažinti, suprasti) 18 46 10
Egzistencinis intelektas (suprasti, gilintis į save, gyvenimą, kalbėtis iš širdies) 20 39
Kinestezinis intelektas (veikti, judėti, dirbti su konkrečiais daiktais) 32 9
Iš viso: 40 41
Kol kas tyrimai apie gerąsias praktikas nacionaliniu mastu dosniai nekalba. Vis dar nugali matematikos ir funkcinės kalbos, natūralistinio intelekto ugdymo persvara. Neformaliojo ir formaliojo švietimo santykio vertinimas intelekto rūšių požiūriu (visų respondentų bendras vertinimas) atskleidžia formaliojo ugdymo ribotumą, per menkas sąsajas su neformaliuoju, jų integracijos stygių.

20. XXI amžiaus gebėjimai (pagal IBM)
Konceptuali struktūra
Mąstymo būdai
Kūrybiškumas ir inovatyvumas
Kritinis mąstymas, problemų sprendimas
Mokymasis mokytis
Metapažinimas
Darbo būdai
Bendravimas
Bendradarbiavimas (darbas komandoje)
Darbo įrankiai
Informacinis raštingumas
IKT raštingumas
Gyvenimas pasaulyje
Pilietiškumas – vietos ir pasaulio
Gyvenimas ir karjera
Asmeninė, socialinė atsakomybė
Apie švietimą, ugdymo turinį, procesą linkę diskutuoti ne tik švietimo žmonės. Verslo atstovai vis aktyviau dalyvauja formuojant švietimo politiką, diegiant naujoves, keliant reikalavimus švietimui. Pagal IBM švietimas turi orientuotis į XXI amžiaus gebėjimus, t.y. pirmiausia dirbti ugdant mąstymą. Kad reikia rūpintis kūnu daugiau mažiau yra suprantama, kad reikia rūpintis mąstymu, suvokimo dar stokojama. Taigi rūpindamiesi mąstymu nuo mažens iki vėlyvos senatvės turime telkti dėmesį į kūrybiškumą, inovatyvumą, kritinį mąstymą, problemų sprendimą, mokymąsi mokytis ir metapažinimą (savęs pažinimą). Mokėti dirbti individualiai svarbu, tačiau šiuolaikinėje visuomenėje labai svarbu išmokti dirbti bendradarbiaujant, paisant kito, kitų. Nauji darbo įrankiai, naujos technologijos: mes esame ateiviai greta savo vaikų, vaikai – čiabuviai, tai leiskime jiems gyventi savoje kultūroje ir mokyti mus įsileisti į jų kultūrą.
Visi turime tik šitą Žemę, bent jau kol kas. Joje reikia nuolat mokytis gyventi: sunkiausia mylėti greta esantį, prisiimti atsakomybę už savo veiksmus, būti aktyviu dėl viešojo intereso. Tas neatsiranda savaime, to turi mokyti ir šeima, ir mokykla.

21. Lietuva lenkia ES būklę 15 metų į priekį
Šaltinis: EUROSTAT
Apžvelkime oficialius ES duomenis.
Kaip mes atrodome ES kontekste pagal užsibrėžtus ES šalių siekius ir rodiklius? Pagal m. jaunimo, kuris nėra įgijęs vidurinio (ISCED 3) išsilavinimo ir nesimoko, dalį Lietuva lenkia ES būklę 15 metų į priekį.

22. Lietuva lenkia ES būklę 15 metų į priekį
Šaltinis: EUROSTAT
Taip pat pagal bent vidurinį išsilavinimą įgijusių 20–24 m. asmenų dalį taip pat lenkiame 15 metų į priekį.

23. Kompiuterių naudojimas
Šaltinis: EUROSTAT
Ženkliai gerėja ir naudojimosi kompiuteriais rodikliai.

24. Dabarties iššūkis Lietuvos švietimui: suaugusių mokymasis
Šaltinis: EUROSTAT
Dabarties iššūkis Lietuvos švietimui – suaugusių mokymasis: Lietuvos rezultatai gerėja, bet vis dar prasti. Gaji vyresniųjų nuostata: kažkada baigiau mokslus, viską žinau, moku, daugiau nereikia, nieko čia nauja ir pan.

25. Dabarties iššūkis Lietuvos švietimui: ikimokyklinis ugdymas
Šaltinis: EUROSTAT
Turime labiau rūpintis ikimokyklinio ugdymo plėtra ir įvairove. Ypač kaime. Institucinio įtrauktumo į švietimą rodiklių tendencijų analizė rodo: anksti įtraukusios į švietimą šalių rezultatai aukštesni nei vėliau startavusių.

26. 8 klasės mokinių pasiekimai IEA TIMSS
Jei duomenis analizuojame giliau, matome, kad Lietuvos aštuntokų pasiekimai gerėja, ypač gamtos mokslų srityje.
Į IEA (International Association for the Evaluation of Educational Achievement), Tarptautinę švietimo pasiekimų vertinimo asociaciją Lietuva įstojo 1992 metais. Pirmajame 1995 m. tyrime mes buvome treti nuo galo, dabar 2007 metų tyrime mes jau aukščiau vidurkio. Tai rodo švietimo reformų kryptingumą ir teigiamą rezultatą.

27. Taip atrodėme, kai tik įvyko pirmasis tyrimas.
1995
1999
2003
2007
Gamta

28. 1995 1999 2003 2007 Gamta Ir tokia padaryta didžiulė pažanga.
Skalės vidurkis – 500.
1995
1999
2003
2007
Gamta

29. Tas pats ir gamtos mokslų srityje. Prastai startavome.
Matematika
1995
1999
2003
2007

30. Bet padarėme didžiulę pažangą.
Matematika
1995
1999
2003
2007

31. Decline in 2007
Progress in 2007
Sąmoningai rodau tarptautinių mokslinių analizių lentelę, kur pateikiami statistiškai patikimi duomenys apie 12 metų tendencijas: Lietuva padarė didžiausią pažangą iš visų tyrime dalyvavusių šalių. Mokslininkai juokauja, kad lietuviai net nepralenkiamą Korėją sugebėjo pralenkti. Jie pastebite, kai kurios šalys stipriai krenta, ir jų vyriausybėms, mokslininkams kelia daug rūpesčių.

32. Lietuvos mokinių matematikos rezultatai pagerėjo per visus pasiekimų lygmenis: daugiau mūsų mokinių pasiekia ir aukščiausią, ir aukštą, ir vidutinį lygmenį. Mažėja net žemiausio lygmens nepasiekusių mokinių skaičius. Aišku, kelia rūpesčių, kad sudėtingas užduotis lyginant su Korėja, Singapūru, Honkongu, Japonija, dar mažai mūsų vaikų išsprendžia.

33. Bendrieji skaitymo rezultatai
IEA PIRLS tyrimas
Lietuva (537 taškai) yra 21 pozicijoje iš 45, statistiškai reikšmingai aukščiau už PIRLS skalės vidurkį.
Geriausieji:
Rusija 565
Honkongas 564
Kanada (Alberta) 560
Silpniausieji :
Kuveitas 330
Marokas 323
PAR
Jei analizuojame pradinės mokyklos rezultatus (PIRLS skaitymo tyrimai) Lietuva (537 taškai) yra 21 pozicijoje iš 45, statistiškai reikšmingai aukščiau už PIRLS skalės vidurkį. Nepatekome tarp pačių geriausių, tačiau mūsų rezultatai geri metų tyrime LT buvo 7-a, tačiau vos 6 taškais surinkę mažiau atsidūrėme 21-i (Priežastis – daugiau stiprių šalių dalyvių).
Vis dėlto jau aišku, ką reikėtų mums tobulinti:
Ugdymo procese svarbu taikyti homogeniškų ir heterogeniškų grupių darbą;
Reikalinga minimum trys skirtingų užduočių grupės:
itin gabiems, talentingiems, motyvuotiems mokiniams;
vidutiniokams;
mokymosi motyvacijos stokojantiems, mokymosi spragų turintiems mokiniams.
To specialiai reikia mokyti pedagogus.
Itin svarbios tėvų švietimo programos. Rengiant ir vertinat itin naujoviškas kvalifikacijos programas svarbu įvertinti, ar tokai programa gali būti sėkminga, jei jos nerems tėvai;
Ir Lietuvoje, ir daugumoje kitų šalių pastebėta: geresnius vidutinius rezultatus demonstruoja tie mokiniai, kurių mokytojai nepiktnaudžiauja testų dažnumu.

34. Pasiekimų lygmenys IEA PIRLS tyrimas
Lietuvoje tik 1 proc. ketvirtokų nepasiekia minimalaus skaitymo gebėjimų lygmens
bet
Lietuvoje tik 5 proc. pasiekia aukščiausią lygmenį (Singapūre – 19 proc.)
Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje garantuojamas švietimo prieinamumas visiems. Tik 1 proc. vaikų nepasiekia minimalaus skaitymo gebėjimų lygmens. Pagal šį rodiklį mes patenkame tarp pačių geriausių šalių. Mūsų praktiką analizuoja Anglijos universitetai, rašo apie tai studijas.
Vis dėlto dėl gabiųjų didžiuotis negalėtume. Vos 5 proc. vaikų pasiekia aukščiausiąjį lygmenį, kitose šalyse gerokai daugiau, o Singapūre penktadalis vaikų pasiekia patį aukščiausiąjį pasiekimų lygmenį.
Tik 2 šalyse (Liuksemburge ir Ispanijoje) mergaičių ir berniukų skaitymo rezultatai vienodi. Kitose šalyse, Lietuvoje taip pat, vidutiniai mergaičių skaitymo rezultatai aukštesni nei berniukų.
Prielaida – berniukams reikia labiau dinamiškos mokymosi aplinkos ir paties mokymo.
Berniukai ir mergaitės mokosi panašiai, tačiau yra nemažai reikšmingų skirtumų: berniukams svarbesnis dinaminis procesas, erdvė, judėjimas.
Mokinių su aukštesniais edukacinių išteklių namuose (ERN) rezultatai geresni nei tų, kurių ERN žemesnis (stipriausi + norvegai, danai, islandai).
Lietuvoje aukštą ankstyvosios skaitymo veiklos namuose (ASVN) turinčių mokinių skaičius išaugo (7 proc.), tačiau iki lyderių mums dar toli (85 proc. 547).
Lietuvoje tik 5 proc. mokinių (jie surinko 570 taškų) (Kanada (Naujoji Škotija) – 42 proc.) namuose turi daugiau nei 100 vaikiškų knygų. Šiuo atžvilgiu mus „lenkia” tik žemus skaitymo rezultatus demonstruojančios šalys (Makedonija, PAR, Rumunija). Neturtu negalėtume teisintis. Jos gerokai neturtingesnės. (Tarptautinis vidurkis – 13 (553)).

35. Dabarties iššūkis Lietuvos švietimui: penkiolikmečių pasiekimai OECD PISA’06
Kol kas mūsų nedžiugina penkiolikmečių rezultatai OECD PISA tyrime. Tyrimu vertinamas penkiolikmečių mokinių gamtamokslis ir matematinis raštingumas, skaitymo gebėjimai;
PISA tyrime dalyvavo 4746 lietuviškų, rusiškų, lenkiškų bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų mokiniai; 197 mokyklų direktoriai.
IEA TIMSS labiau orientuotas į tai, kas mokoma pagal programas. Žinių mūsų vaikai, kaip matome, turi, jos gerėja, tačiau bendrųjų gebėjimų (ką tyrinėjo PISA), reikalingų žmogui gyventi, dar mažai išugdome, t.y. teoretizuojame mokymą. Vis dėlto viliamės, kad mūsų rezultatai, orientuoti į gebėjimus, įgūdžius, bendrąsias kompetencijas, gerės.
Skalės vidurkis
Skalės vidurkis
LIETUVA
LIETUVA

36. OECD PISA tyrimo rezultatai
Gamta
Matematika
Skaitymas
Suomija 1
Taivanas 1
P. Korėja 1
Honkongas 2
Suomija 2
Estija 5
Estija 14
Estija 13
Latvija 28
LIETUVA 30
LIETUVA 32
Latvija 31
Rusija 35
Rusija 34
Rusija 39
Kirgizija 57
Paanalizavus, kaip atrodome mes ir kaip mūsų kaimynai, pirmaujančios šalys, matome, kad žinių panaudojimas, praktiniai gebėjimai tampa itin svarbūs, todėl į šio tyrimo rezultatus Lietuva turi itin atidžiai atsižvelgti ir tobulinti savo veiklą visais lygmenimis.
Lietuvos rezultatai šiek tiek žemesni nei šalių vidurkis. Pavyzdys – Estija, stropiai mokiusis iš šalies lyderės Suomijos.
Kai kuriais atvejais gamtos mokslų mokymas pernelyg akademiškas:
daug mokinių neatlieka laboratorinių darbų;
nemažai gamtos mokslų mokytojų nemoko mokinių kelti hipotezių, spręsti problemų, daryti išvadų, planuoti ir įsivertinti savo darbą.

37. OECD PISA pasiekimų lygmenys
Gamta
Matematika
Skaitymas
<1 lygio
6 lygis
5 lygis
OECD šalių vidurkis
5,2
1,3
7,7
3,3
7,4
8,6
Lietuva
4,3
0,4
7,8
1,8
8,7
4,4
Panagrinėję žemiausio ir aukščiausio lygio rezultatus galime prieiti prie išvados: kaip ir kiti, taip ir šios tyrimas parodė, kad dar nemokame dirbti su skirtingų gebėjimų, mokymosi tempo, būdo vaikais. Tik žemiausią lygį pasiekia maždaug tiek pat vaikų, koks yra šalių vidurkis, tačiau aukščiausią lygį pasiekia gerokai mažiau vaikų nei kitose šalyse. Vėl mūsų problema – kompetencijos dirbti su gabiais vaikais stoka.
1 lygis – mažiausi pasiekimai
6 – aukščiausi pasiekimai

38. Mokymo (-osi) paradigmų dichotomija
Instrukcinė / mokymo paradigma
Mokymosi paradigma
OECD (The organisation for economic co-operation and development), Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija apibrėžė, kokios tendencijos daro įtaką švietimui (“Trends Shaping Education”).
Vidutiniškai per daugiau yra atvykstančių nei išvykstančių visose OECD šalyse, išskyrus Lenkiją. Į OECD šalis šiuo metu daugiausia migruoja iš kitų šalių. Galimų pokyčių tempą galima iliustruoti Ispanijos ir Graikijos atvejais. Švietimas tradiciškai svarbus elementas priimant nacionalinius sprendimus. Taigi ar šios sritys yra pakankamai jautrios įvairiems kultūriniams imigracijos reikalavimams? Ar mokytojai supranta? Ar mokykla apsirengusi dirbti su migrantų ir migruojančių šeimų vaikais?
Kokį vaidmenį atlieka mokyklos formuojant karjerą ir profesionalius mergaičių ir berniukų pasirinkimus? Kokį poveikį patiria mokyklos daugėjant motinų, kurios siekia karjeros. Ar tai pakeitė pareigų pusiausvyrą tarp mokyklos ir šeimos auginant vaiką – į gerą ar blogą? – ir ar tai pakeitė santykius tarp tėvų ir mokyklų, į gerą ar blogą?
Auganti konkurencija pasaulinėje rinkoje sustiprino idėją, kad nuolatinės inovacijos yra reikalingos, jei šalis siekia išlaikyti savo poziciją. Ar švietimas ugdo kūrybiškumą, kuris reikalingas inovatyvumui, novatoriškumui, atsinaujinimui?
Kaip didelė mokymo feminizacijos jėga paveikė mokyklas ir mokytojus?
Ar politika turėtų siekti pakeisti tendenciją, jei taip, kokiu būdu?
Šiuo metu yra įprasta teigti, kad socialinis kapitalas mažėja dėl didesnio individualizmo, mažėjančio tarpusavio pasitikėjimo. Keičiasi šeimos formos: santuoka dominuoja mažiau; daugėja kohabitaciniu (gyventi kartu nesusituokus) pagrindu gyvenančių porų; dažnos skyrybos; daugėja vieno tėvo tipo šeimų.
Atrodo, jog gyvename labiau individualistiniame pasaulyje, kuriame prarandamas priklausomybės jausmas su tradiciniais atramos taškais: bendruomene, bažnyčia, darbu. Ar yra daugiau, ar mažiau pasitikėjimo ir bendradarbiavimo negu anksčiau? Jei žmonės yra didesni individualistai, tai skatins vartotojišką elgesį švietime, socialinių tikslų sąskaita; jei socialiniai ryšiai silpnėja, mokykloms tenka dar didesnis spaudimas būti tokio ryšio šaltiniu.
Mums turi rūpėti, kokią mokymo (-osi) paradigmą siūlome ir taikome praktinėje veikloje. Šių dviejų paradigmų dichotomija nėra tokia paprasta. Visi viešai išpažįsta mokymosi paradigmą, o praktiniame gyvenime esame linkę laikytis instrukcinės, kontrolės paradigmos. Tai negerai. Trūksta mokslo darbų, gerųjų praktikų iliustracijų apie mokymosi paradigmos diegimą. Dėl atsiranda trukdžių pažangai.

39. Reformų žlugimo hipotezės
Žinių pagrindų stoka (dalyko ir pedagogikos)
Įsitikinimų ir vertybių skirtingumas
Mokytojų pomėgiai
Mokymo aplinkybės
Reformos idealų nepasiekiamumas
©Mary M. Kennedy
Inside Teaching: How Classroom Life Undermines Reform, 2005
Analizuojant mokytojo veiklą klasėje, nustatyta: mokytojai nepriima reformų, atmeta kaitą nes:
Jiems stinga savo dalyko, bet ypač pedagogikos žinių;
Diametraliai priešingai skirtasi jų įsitikinimai ir vertybės;
Mokytojai turi labai skirtingų pomėgių, kas juos ne vienija, o skiria;
Susidaro ar sudaromos skirtingos, sudėtingos mokymo aplinkybės, išorės (TV, draugų, socialinių grupių) įtakos;
Mokytojai dėl pertvarkų greičio, gausumo, pakitusio gyvenimo būdo, siekia saugumo jausmo ir atmeta reformos idealus kaip sunkiai pasiekiamus ar iš viso nepasiekiamus.
Į tai turime atkreipti dėmesį ir mes Lietuvoje, kad švietimo kaita vyktų sėkmingiau.

40. ugdymo kokybę bei lygias galimybes
EUNEC pasiūlymai
Permąstyti mokyklos sampratą mokymosi visą gyvenimą kontekste atsiremiant į svarbiausias vertybes –
ugdymo kokybę bei lygias galimybes
Todėl Europos Sąjungos švietimo tarybų tinklas (EUNEC) pateikė siūlymus šalims. Dėmesys kokybei ir lygioms galimybėms.

41. Europos komisijos siekiai
Priimant sprendimus remtis kokybiškais duomenimis bei rodikliais
Suteikti mokytojams būtinas kompetencijas
Daugiau dėmesio ir pagalbos mokytojams
Mokyklą būtina modernizuoti
Mokyklos turi:
visiems mokiniams suteikti pagrindines kompetencijas
atsižvelgti į specifinius kiekvieno mokinio poreikius
orientuotis į mokymąsi visą gyvenimą
sumažinti neigiamų socioekonominių veiksnių įtaką
Mokyklos – aktyvios, lanksčios mokymosi bendruomenės
EK orientuota į šiuolaikinio gyvenimo kokybės auginimą: švietimas turi būti toks pat ar geresnis nei kitos gyvenimo sritys.

42. Švietimo prieinamumo ir lygių galimybių problema sprendžiama
Lanksčios mokyklos
(įprastoje mokykloje integruojami skirtingų poreikių bei mokymosi galimybių, taip pat specialiųjų poreikių vaikai) ir
Lanksčios švietimo įstaigų sistemos
sudarytos iš įvairių tipų mokyklų bei teikiančios įvairius poreikius atitinkančias paslaugas.
Įvairių šalių keliama švietimo prieinamumo ir lygių galimybių problema sprendžiama Lietuvoje derinant du principus – lanksčios mokyklos (įprastoje mokykloje integruojami skirtingų poreikių bei mokymosi galimybių, taip pat specialiųjų poreikių vaikai) ir lanksčios švietimo įstaigų sistemos, sudarytos iš įvairių tipų mokyklų bei teikiančios įvairius poreikius atitinkančias paslaugas.
Pirmojo principo gal ir iki galo netaikome, bet bent jau yra gerų praktikų. Pasirinkus lanksčios mokyklos kelią, vaikai ir paaugliai geriau integruojami į visuomenę, tačiau mokyklose padaugėja ugdymo problemų ir kiekvienai reikia papildomo specialaus personalo (specialiųjų pedagogų, psichologų, socialinių pedagogų).
O antrojo principo nei gerai išmanome, nei dedame rimtų pastangų ieškoti tarpmokyklinių ryšių, apjungti kelių mokyklų ar net visos savivaldybės pastangas prieinamumui didinti. Neturime ir mokslo darbų, padedančių tai įgyvendinti.
Lanksčios sistemos kelias yra efektyvus tik tada, kai gerai organizuota jungčių tarp skirtingų lygmenų ir skirtingo tipo įstaigų tvarka. Trūkstant jungčių, ši sistema skatina visuomenės segregaciją. Pertvarkant mokyklų tinklą būtina ne pavienes mokyklas uždaryti ar keisti jų tipus, bet ieškoti būdų, kaip sukurti kuo geresnes švietimo paslaugas savivaldybės gyventojams. Lyginant su kitomis šalimis, Lietuvos švietimo įstaigų tipų sistema yra nesudėtinga ir visuomenei suprantama, tačiau visuomenė ja nėra labai patenkinta, nes trūksta įvairovės bei lankstumo, orientacijos į klientą.
Kol kas negalime pasigirti gerai sutvarkytu švietimo įstaigų tinklu prieinamumo ar kokybės požiūriu. Galima teigti, kad tinklo pertvarka leidžia koncentruoti paslaugas, tačiau kol kas neužtikrinamas valstybės numatytų švietimo paslaugų pasirinkimas nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos (regiono ar rajono, centro ar periferijos). Tai – viena svarbiausių švietimo prieinamumo ir lygių galimybių mokytis ar būti ugdomam sąlygų.
Būtina suprasti, kad globalizacija, sparti kaita, migracija sukuria naujus poreikius, didėjančius visuomenės lūkesčius, kas skatina pačios švietimo sistemos struktūrines reformas. Todėl reikalingi ne tik centralizuotai rengiami sprendimai, mokslinė išvados, savivaldybių balsas, bet ir žmonių lūkesčiai, norai, poreikiai ne mažiau reikšmingi.
Šiuo metu Lietuvoje vykdoma bendrojo lavinimo švietimo įstaigų tinklo pertvarka inicijuota sutapus dviem reikmėms – švietimui skirtų lėšų trūkumui, paskatinusiam atkreipti dėmesį į jų naudojimo efektyvumą, ir naujiems ugdymo kokybės reikalavimams. Ar tikrai tinklas pertvarkomas laikantis šių principų – švietimo prieinamumo, visuotinumo, teikiamo išsilavinimo kokybės, sistemos finansinio efektyvumo – parodys išsamesni tyrimai.

43. dispoziciniai, rodantys besimokančiojo požiūrį į mokymąsi
Mokymosi barjerai
situaciniai, kuriais remiantis vertinamas besimokančiojo socialinis kontekstas
dispoziciniai, rodantys besimokančiojo požiūrį į mokymąsi
Instituciniai, kuriais remiantis vertinamos mokymosi galimybės ir jų prieinamumas
Švietimo politika turėtų būti siekiama gerinti ir atskirų asmenų, ypač socialiai labiausiai pažeidžiamų, ir visos visuomenės žinias, įgūdžius bei gebėjimus. Keliant bendrą gyventojų įgūdžių lygį turėtų didėti veiksmingumas, gerinant mokymosi galimybes tiems, kuriems to labiausiai reikia, ir mažinant atotrūkį tarp aukščiausios ir mažiausios kvalifikacijos asmenų turėtų būti mažinama nelygybė.
Kaip minėjau, įvertinus vyresnių asmenų mokymąsi ES valstybėse, Lietuva yra vienoje iš paskutinių vietų (Europos komisijos skelbta 2003 metų Eurostat statistika). To priežastis Lietuvoje – mokymosi barjerai:
situaciniai, kuriais remiantis vertinamas besimokančiojo socialinis kontekstas;
dispoziciniai, rodantys besimokančiojo požiūrį į mokymąsi;
instituciniai, kuriais remiantis vertinamos mokymosi galimybės ir jų prieinamumas. Pastarieji išskiriami į: akademinius (prisitaikymas prie tvarkaraščio, per didelis sudėtingumo lygis, literatūros stoka) bei suderinamumo (laiko stoka, finansinių galimybių stoka, suderinimas su darbu).

44. Europos Sąjunga skatina kreipti dėmesį į
Skirtingą šalių visuomeninį, istorinį ir kultūrinį mokyklos kontekstą
Į pilietiškumo ugdymą
Mokinių elgesio problemas, socialinį ir emocinį ugdymą
Mokinių sveikatą
Kūno kultūrą bei meninį ugdymą
Ikimokyklinį ugdymą
Švietimo valdymą
(per daug dominuojantis valdymas „iš viršaus“, nepakankamas tėvų, mokinių, mokytojų, bendruomenės ir kt. socialinių partnerių įtraukimas)
ES kelia svarbius dalykus. Dėl visų naujovių ar sėkmingų praktikų turi būti labiau dalinamasi, siekiama didesnio mokyklų veiklos skaidrumo

45. Bendrų principų reikėtų šiose srityse
Kvalifikacijų sąranga
Pagrindinės kompetencijos (siejant su EQF, ECVET, Europass, kalbų aplankas ir kt.)
Kokybiškas mokytojų rengimas
Kokybės samprata, ją siejant su lygiomis galimybėmis
Pagalbos mokiniams ir mokytojams sistemos
Ikimokyklinio bei mokinių neformalaus ugdymo plėtra
Mokinių savarankiško mokymosi skatinimas
ES pripažįstama, kad reikėtų bendrų principų tokiose srityse:
Kvalifikacijų sąranga;
Pagrindinės kompetencijos (siejant su EQF (The European Qualifications Framework for Lifelong Learning), ECVET (European credit system for VET (Vocational Educational Training)), Europass (vieningų visoje Europos Sąjungoje naudojamų dokumentų komplektas, padedantis standartizuotai ir išsamiai pateikti informaciją apie save, savo išsilavinimą, profesinį pasirengimą, turimas kompetencijas ir įgūdžius.), kalbų aplankas ir kt.;
Kokybiškas mokytojų rengimas;
Kokybės samprata, ją siejant su lygiomis galimybėmis;
Pagalbos mokiniams ir mokytojams sistemos;
Ikimokyklinio bei mokinių neformalaus ugdymo plėtra;
Mokinių savarankiško mokymosi skatinimas

46. Mokymasis vieniems iš kitų Parama įvairiems europiniams tinklams
Galimos priemonės
Lyginamieji tyrimai
Mokymasis vieniems iš kitų
(ne tik politikų, bet ir praktikų)
Parama įvairiems europiniams tinklams
(pvz., Mokymosi visą gyvenimą programa, EPA, EUNEC, REVA...)
Įvairesni mokymosi keliai ES lygmenyje
Suderinamos kreditų kaupimo bei kompetencijų pripažinimo sistemos
Viešieji ryšiai, visuomenės įtraukimas ir informavimas, viešos konsultacijos
Sėkmingai bendradarbiaujant centriniam, vietos lygmenim, mokslininkams svarbu pasitelkti tinkamas priemones.
(EPA – European Parents association, Europos tėvų asociacija
EUNEC – the European Network of Education Councils, Europos švietimo tarybų taryba
REVA Network – European Network of Policymakers for the Evaluation of Education Systems, Europos švietimo sistemų vertinimo politikų tinklas)

47. OECD tyrimų išvados dėl mokymosi veiksnių
Daugiau ir artimesnės mokyklos
Geresnės mokyklų patalpos
Daugiau vadovėlių ir knygų
Daugiau mokytojų ir asistentų
Daugiau maitinimo mokyklose
Daugiau sporto ir judrumo
Daugiau sveikatos ugdymo
Sveikata
Dalyvavimas švietime
Pasiūla
Geba
Daugiau priešmokyklinio ugdymo
Daugiau švietimo tėvams
Daugiau grupinio mokymosi
Daugiau paramos ir pagalbos
Daugiau praktinės vertės
Įdomiau mokyti
Atitikti darbo rinkos reikalavimus
Teikti aktualias žinias ir įgūdžius
Taigi suvestinės išvados dėl švietimo konteksto Europoje ir Lietuvoje galėtų būti tokios: daugiau dėmesio kreipti į mokymąsi. Kad tai būtų įgyvendinama praktiškai, reikalinga: rūpintis mokymosi patrauklumu.
Prieinamumo tikslas – mokymasis arba dalyvavimas švietime.
Mokymosi patrauklumą (prieinamumą) sąlygoja ne vien mokymosi galimybių pasiūla, tačiau ir motyvacija (vidinė ir išorinė), sveikata ir kitos galėjimo mokytis aplinkybės (šeimos finansinės, maitinimosi galimybės ir kt.), gebėjimas mokytis (pasirengimas mokyklai, mokymo stiliaus priimtinumas ir kt.).
Šie keturi veiksniai skaidosi į dar smulkesnius.
Esmė – prieinamumo ir mokymosi skatinimo veiksnių yra gerokai daugiau negu vien mokyklų buvimas, jų tinklo dislokacija ir pan.
Siektina:
Išlaisvinti mokinių interesus, didinti galimybes patiems inicijuoti ugdomąsias veiklas
Suderinti vaikų kasdienį perėjimą iš formaliojo į neformaliojo švietimo sistemas
Kurti struktūruotą ir tikslią švietimo duomenų bazę savivaldybėje (analogą ŠVIS)
Didinti aktyvių pragmatinių metodų naudojimą
Įtraukti daugiau ikimokyklinio amžiaus vaikų į neformaliojo švietimo sistemą
Remti mokinių pilietines iniciatyvas ir skatinti jose dalyvauti
Ugdyti pedagogų bendrąsias kompetencijas
Plėtoti galimybes stiprinant materialinę bazę
Į švietimo organizavimą ir veiklas įtraukti tėvus
Motyvacija

48. Apie kokius švietimo ar verslo, ar kultūros, ar mokslo kontekstus Lietuvoje ar Europoje kalbėtume, turime atkreipti dėmesį į mokslininkės Lukšienės išmintį: „Žmogus visų pirma turi išaugti žmogumi, o paskui eina visos kitos jo savybės ir privalumai“.
Žmogus visų pirma turi išaugti žmogumi, o paskui eina visos kitos jo savybės ir privalumai.
© Tautinė mokykla, 1988