1. Logika a

2. Konjunkcija IR daugyba Disjunkcija ARBA sudėtis Inversija
Loginės operacijos
Konjunkcija IR daugyba
Disjunkcija ARBA sudėtis
Inversija
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas a

3. Disjunkcija , ARBA , sudėtisX0 X1 Y 1
IEC
MIL/ANSI
DIN
Disjunkcija , ARBA , sudėtis
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas a

4. Konjunkcija, AND, loginė daugyba
IEC,
MIL/ ANSI
DIN
There are three symbols for AND gates: the American (ANSI or 'military') symbol and the IEC ('European' or 'rectangular') symbol, as well as the deprecated DIN symbol. For more information see Logic Gate Symbols.
MIL/ANSI SymbolIEC SymbolDIN SymbolThe AND gate with inputs A and B and output C implements the logical expression
Konjunkcija, AND, loginė daugyba
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas a

5. Pirso funkcija, ARBA-NE
Funkcijos
x x2
Funkcija
žymėjimas
pavadinimas f0 f1
x1 x2
konjunkcija f2
x1 x2
draudimas f3 x1 f4
x2 x1 f5 x2 f6
x1 x2
sudėtis moduliu 2, XOR f7
x2 Vx1
disjunkcija f8
x2 x1
Pirso funkcija, ARBA-NE f9
x1  x2
ekvivalentiškumas
f10
^x2
f11
x2 x1
implikacija
f12
^ x1
f13
x1 x2
f14
x1 |x2
Šeferio funkcija, IR-NE
f15 1
sudėtis moduliu 2 – funkcija, kuri lygi vienetui tik tuomet, kai 1 lygus tik vienas iš kintamųjų x1 ir x2; ši funkcija angliškoje literatūroje vadinama XOR arba x1x2 funkcija ir žymima taip: f(x) = x1  x2 = x1 x2 + x2 x1
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas a

6. Loginiai ventiliai IR, ARBA, NE
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas a

7. Vienskiltis sumatorius1
& 1 1 1 1
Vienskiltis sumatorius 1 1
& 1 1 1 1 1 1 1
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas a

8. Vienskiltis sumatorius (su pernaša)
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas

9. o ją realizuojanti loginių elementų schema :
Dvejetainių skaičių sudėčiai reikia sujungti tiek vienos skilties sumatorių, kiek skilčių turi sudedami skaičiai. Keturių skilčių skaičių sudėties operacija atrodo sekančiai:
Dvejetainių skaičių sudėčiai reikia sujungti tiek vienos skilties sumatorių, kiek skilčių turi sudedami skaičiai. Keturių skilčių skaičių sudėties operacija atrodo sekančiai:
Dvejetainių skaičių sudėčiai reikia sujungti tiek vienos skilties sumatorių, kiek skilčių turi sudedami skaičiai. Keturių skilčių skaičių sudėties operacija atrodo sekančiai:
                                                                                                              
                                                                                                              
                                                                                                              
o ją realizuojanti loginių elementų schema bei 4-ių skilčių pilno sumatoriaus žymėjimas tokie:
o ją realizuojanti loginių elementų schema bei 4-ių skilčių pilno sumatoriaus žymėjimas tokie:
o ją realizuojanti loginių elementų schema bei 4-ių skilčių pilno sumatoriaus žymėjimas tokie:
                                                                                                                  
                                                                                                                  
                                                                                                                  
Dvejetainių skaičių sudėčiai reikia sujungti tiek vienos skilties sumatorių, kiek skilčių turi sudedami skaičiai. Keturių skilčių skaičių sudėties operacija atrodo taip:
o ją realizuojanti loginių elementų schema :
                                                                                                                  
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas

10. 1 S R Q S(tn) R(tn) Q(tn) Q(t0) 1 - trigeris &
Q(t0) 1 -
& S R Q
Statinės atmintinės ląstelė (trigeris)
Jeigu
Aktyvūs S, R =“0” (inversiniai įėjimai)
Pasyvūs S, R = “1” or “3rd state”,
=>
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas a

11. diodas
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas a

12. Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas

13. npn (pagrindiniai emiterio srities krūvininkai yra elektronai) tranzistoriaus pagrindiniai veikimo principai:
Bazės-emiterio pn sandūra sujungta tiesiogiai, todėl elektronai pasiekia bazės sritį.
Bazės sritis labai plona ir mažai legiruota (nedaug skylių), todėl tik nedidelė dalis iš emiterio “atkeliavusių” elektronų rekombinuoja, o kita dalis lieka bazės srityje.
Bazės-kolektoriaus sandūra yra “atbulinė” kolektoriaus elektronams ir bazės skylėms, bet tiesioginė į bazę patekusiems emiterio elektronams. Šiuos elektronus traukia prie kolektoriaus prijungtas teigiamas maitinimo šaltinio kontaktas. Todėl didžioji dalis bazėje esančių emiterio elektronų įveikia bazės-kolektoriaus pn sandūrą ir patenka į kolektoriaus sritį, taip sukurdami kolektoriaus srove IC.
Kuo didesnis UB1 potencialas, tuo mažesnis barjeras emiterio elektronams
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas

14. Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas

15. Vienpolių tranzistorių su valdančiąja pn sandūra (a, b), MDP tranzistorių su indukuotuoju kanalu (c,d) ir MDP rranzistorių su pradiniu kanalu (e,f) sutartiniai grafiniai žymėjimai: a, c,e - su n kanalu; b,d.f – su p kanalu
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas

16. Tranzistorinio invertoriaus schema
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas

17. Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas

18. Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas

19. Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas

20. Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas

21. Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas

22. 3 būsenų schema išrinkimas išvestis įvestis
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas a

23. Kombinatorius formuotuvas buferis
3 etapų logika
Kombinatorius formuotuvas buferis
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas a

24. 3 būsenų schema išrinkimas išvestis įvestis
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas a

25. 1 S Q R Trigeris (Loginės ir principinė scemos)
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas a

26. Dinaminės atmintinės ląstelė
Valdymas (adresai)
Duomenys
Dinaminės atmintinės
ląstelė
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas a

27. Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas

28. Klausimai ir
pertrauka
Vilniaus universitetas, Fizikos fakultetas a