1. MOKOMOJI MEDŽIADA EGZAMINUI
PSICHOLOGINIŲ TYRIMŲ METODOLOGIJA
MOKOMOJI MEDŽIADA EGZAMINUI

2. KAS SKIRIA PSICHOLOGIJĄ NUO KITŲ MOKSLO ŠAKŲ
Psichologai įsipareigoję naudoti mokslinį metodą savo žinioms įgyti ir jas patvirtinti
Mokslinis metodas tai procedūra kuria siekiama gauti ir patikrinti žinias sisteminiu stebėjimu arba eksperimentu
Psichologai naudoja empirinį metodą savo žinioms gauti: eksperimentą ir stebėjimą
Empirinis metodas tai procedūra kuria siekiama gauti informacijos stebėjimo būdu
Na visų pirma paskaitą reikėtų pradėti nuo to, kad psichologija yra mokslas ir psichologijos žinios gaunamos ne intuicijos, kalbų su žmonėmis ir pan, pagalba, o taikant būtent mokslinius pažinimo metodus. Yra daugybė panašių į psichologus profesijų tokių parapsichologai, šamanai, būrėjai kurie neabejoju, kad taip pat stipriai tvirtina turintys įvairiausių žinių apie žmogų, jo elgesio, mąstymo ir emocijų priežastis, tačiau juos visus nuo psichologų būtent ir skiria tai, kad psichologai savo žinioms gauti naudoja mokslinį metodą ir kol įvarios teorijos ir teiginiai apie žmogaus elgesį neapraeina stipraus mokslinio patikrinimo jie nėra pripažįstami. Apie žmogų ir jo asmenybę, elgesį ir pan. buvo prikurta daugybė teorijų, prirašyta knygų, prigalvota metodų kaip dirbti su sunkumų patiriančiais žmonėmis, tačiau vėliau daugybė jų buvo atmestos nes moksliniai tyrimai jų teiginių nepatvirtino.
Tai kas skiria psichologiją nuo kitų mokslo šakų visų pirma yra MOKSLINIS metodas kurį šios šakos mokslininkai naudoja. Bendrai visi psichologai yra įpareigoti tirti žmogaus psichinį gyvenimą ir elgesį naudodami mokslinį metodą. Tai kas yra mokslinis metodas taip pat yra labai daug diskusijų keliantis klausimas, bet bendrai paėmus tai yra įsipareigojimas tikrinti žinias naudojant stebėjimo, kokybinius, koreliacinius ir eksperimento metodus. Taigi tai yra empirinis metodas kuris naudojamas atskleisti tiesą arba bent jau judėti link jos.
Psichologai labai retai pasitenkina tvirtinimais kurie yra grindžiami tiktai kažkokiu tai argumentu, kieno nors nuomone, nuojauta ir pan.
2010

3. PSICHOLOGINIŲ TYRIMŲ KILMĖ
Stebėjimas
Tyrimų idėjos kyla stebint žmones ir jų elgesį įvairiose situacijose ir vėliau siekiant patikrinti kilusias idėjas
Ankstesni tyrimai
Ankstesnių tyrimų trūkumai bei būtinybė juos pakartoti yra vienas stipriausių tyrimų variklių
Teorijos
Teorijos yra vienas daugiausiai tyrimus skatinančių veiksnių, kadangi teorija nepagrįsta empiriniais tyrimais yra laikoma klaidinga
Praktinės problemos
Tyrimo idėjas siūlo žmonės suinteresuoti tam tikrais dalykais, ypač dažnai tai pasitaiko privačiose organizacijose
Dažnai studentai, susipažinę su įvadiniuose psichologijos kursuose minimais tyrimų rezultatais, niekaip negali savarankiškai soformuluoti problemos. Idėjų kyla, kai žmogus kuo nors rimtai pasidomi, apie tai nuolat mąsto, stebi atitinkamus objektus ir apie juos skaito. Tyrimų idėjų gali kilti dėl įvairių priežasčių. Paprastai išskiriamos keturios:
Stebėjimas
Žmonės kiekvieną dieną stebi kitų individų elgesį. Asmeniniai jų įspūdžiai gali tapti tyrimo idėjos šaltiniu. Pvz.: stebėdami žmones konfliktu metu galime pastebėti kad skirtingi žmonės labai įvairiai elgiasi konfliktinėse situacijose. Vėliau bandoma tai patikrinti. Vienas iš žymesnių pavydžių kaip stebėjimas privedė prie daug žinių suteikusių tyrimų – Pavlovo eksperimentai su šunimis.
Ankstesni tyrimai
Paprastai tiriant iškyla daugiau klausimų nei sugebama atsakyti. Neretai, atlikus tyrimą, paaiškėja nenumatytų faktų, kurie skatina naujus tyrimus. Nevykdant savų tyrimų dažnai tyrimų gali kilti skaitant kitų tyrėjų darbus ir pan. Labai dažnai būna prasminga tiesiog pakartoti tyrimų rezultatus. Tuo metu tyrimas yra modifikuojamas, pakeičiant sąlygas ir pan. Ir apskritai tyrimais visada abejojama jeigu jie nėra pakartojami keliose skirtingose labaratorijose, šalyse ir pan.
Teorijos
Teorija – tai tarpusavyje susietų sąvokų, apibrėžimų, teiginių sistema, apibūdinanti nagrinėjamų faktų ryšius, juos aiškinanti ir prognozuojanti. Taigi teorijos yra vienas iš daugiausiai tyrimus skatinančių veiksnių, kadangi teorija nepagrįsta empiriniais tyrimais laikoma klaidinga.
Praktinės problemos
Tyrimo idėjas siūlo žmonės suinteresuoti tam tikrais dalykais, ypač dažnai tai pasitaiko privačiose organizacijose. Tyrimai sprendžiantys praktines problemas vadinami taikomaisiais. Jie skiriasi nuo fundamentaliųjų, kuriais tikrinamos teorijos, atskleidžiami psichologijos faktai ir dėsningumai. Tačiau nors ir fundamentaliųjų tyrimų tikslas nėra spręsti praktines problemas, labai dažnai juose gautos žinios yra taikomos vėliau praktikoje.
2010

4. KOKS YRA SKIRTUMAS TARP TERMINO “METODAS” IR “METODOLOGIJA”?
Tai teorija ir analizė to, kaip atliekami ar turi būti atliekami tyrimai, ir įtakota tam tikros disciplinos
Metodas:
Tam tikrų praktinių arba pažintinių rezultatų gavimo būdas, taikant įvairiais priemones
Tai sisteminė procedūra, susidedanti iš nuosekliai pasikartojančių operacijų, kurių taikymas kiekvienu konkrečiu atveju leidžia pasiekti norimų rezultatų
2010

5. METODOLOGIJA GALI BŪTI APIBRĖŽIAMA KAIP:
mokslas, nagrinėjantis bendramokslinius principus ir tyrimo formas;
pažinimo metodai ir būdai konkrečioje mokslo kryptyje.
Pavyzdžiui, psichologijos metodologija – tai žinių sistema apie mokslinio psichologinio pažinimo procesą, metodus ir konkrečių psichologinių tyrimų metodiką.
2010

6. METODOLOGIJA...
Plačiausiai paplitęs apibrėžimas - metodologija tai teorija, kuri nagrinėja
mokslinio pažinimo procesą (bendroji metodologija) ir
jo principus (bendramokslinė metodologija)
bei mokslinio tyrimo metodus ir techniką (mokslo krypties metodologija).
2010

7. TEORIJA TAI:
Abstraktus mokslinio reiškinio aiškinimas, atitinkantis moksliškumo kriterijus.
Teorija – tai tarpusavyje susietų sąvokų, apibrėžimų, teiginių sistema, apibūdinanti nagrinėjamų faktų ryšius, juos aiškinanti ir prognozuojanti.
Teiginių sistema apie tam tikrą elgesį kuris gali būti patikrintas empirinių tyrimų pagalba.
Reikėtų žinoti tris pagrindinius teorijos apibrėžimus
Abstraktus mokslinio reiškinio aiškinimas, atitinkantis moksliškumo kriterijus.
Teorija – tai tarpusavyje susietų sąvokų, apibrėžimų, teiginių sistema, apibūdinanti nagrinėjamų faktų ryšius, juos aiškinanti ir prognozuojanti.
Teiginių sistema apie tam tikrą elgesį kuris gali būti patikrintas empirinių tyrimų pagalba.
2010

8. Teorijos … Organizuoja (sistemina) ir paaiškina turimus duomenis
Veda prie naujų įžvalgų, kurios inicijuoja, skatina naujus tyrimus
Patvirtinamos, kai nauji tyrimų duomenys atitinka teorijoje keliamas prielaidas
Turi būti peržiūrėtos, kai nauji tyrimų duomenys atskleidžia teorinių prielaidų trūkumus
Turi būti pakeistos kitomis teorijomis, kurios geriau leidžia paaiškinti gautus tyrimų rezultatus
Jeigu apibendrinti tai teorijos atlieka penkias esmines funkcijas:
Organizuoja (sistemina) ir paaiškina turimus duomenis
Veda prie naujų įžvalgų, kurios inicijuoja, skatina naujus tyrimus
Patvirtinamos, kai nauji tyrimų duomenys atitinka teorijoje keliamas prielaidas
Turi būti peržiūrėtos, kai nauji tyrimų duomenys atskleidžia teorinių prielaidų trūkumus
Turi būti pakeistos kitomis teorijomis, kurios geriau leidžia paaiškinti gautus tyrimų rezultatus
2010

9. R. Žukauskienė / R. Vosylis
4. Hipotezė
Hipotezė – tai mėginimas atsakyti į tyrimo problemos iškeltus klausimus.
Hipotezė – mokslinė pažinimo forma, išreiškianti moksliškai pagristą, dar nepatikrintą ir nepatvirtintą naujų dėsnių, priežastinių ryšių, objektų savybių numatymą.
Padeda kryptingai organizuoti tyrėjų veiklą (aiškiau suvokti problemą ir tikslingai pasirinkti duomenų rinkimo, analizės ir interpretavimo būdus);
R. Žukauskienė / R. Vosylis

10. R. Žukauskienė / R. Vosylis
4. Hipotezė
Hipotezė gali būti išvesta iš teorijos ar kitų hipotezių;
Įrodyta hipotezė gali virsti dėsniu
Šaltiniai:
Patirties apibendrinimas;
Mokslinių faktų analizė;
Tolesnė mokslinių teorijų plėtotė.
R. Žukauskienė / R. Vosylis

11. Pagrįstos mokslinės hipotezės požymiai
1. hipotezę turi būti įmanoma patikrinti 2. hipotezė turi būti paprasta 3. hipotezė turi kuo mažiau prieštarauti moksliniais metodais gautoms žinioms 4. hipotezė turi būti produktyvi (=apibūdinti kuo daugiau faktų) 5. formuojamoms hipotezėms negali turėti įtakos vertybės 6. hipotezė turi būti konkreti
hipotezę turi būti įmanoma patikrinti
Kadangi mokslinės hipotezės yra apibendrinamojo pobūdžio, o kiekvieną kart tirant galima patikrinti tiktai tam tiikros konkrečios situacijos faktų ryšį, taigi jos ijekada negalima patikrinti iki galo., visgi galima siekti kad jų išsamumas būtų vis didesnis.
2. hipotezė turi būti paprasta
Tai nereiškia jos suprantamumo nekompetetingiems asmenims tam tikroje srityje ar matematinio aparato paprastumo. Juo mažiau hipotezė turi prielaidų ir kuo daugiau, remdamasi tais pačiais principais, gali paaiškinti reiškinių, tuo ji paprastesnė. Suprantama, hipotezėje negali būti dibtinių konstrukcijų, nepagrįstų prielaidų.
3. hipotezė turi kuo mažiau prieštarauti moksliniais metodais gautoms žinioms
Hipotezė turi kuo mažiau prieįtarauti moksliniais tyrimais gautoms žinioms. Pasitaiko net ir turiningos hipotezės prieįtarauja anksčiau numatytiems teiginiams. Hipotezė prieštaraujanti jau įgytoms žinioms yra tikėtinesnė už įia savybe nepasižimnčią.
4. hipotezė turi būti produktyvi (=apibūdinti kuo daugiau faktų)
Jei hipotezė tinka tik faktams, dėl kurių ir buvo iškelta, tai didel tikimybė, kad ji tebėra dirbtinė konstrukcija, nepaaiškinanti reiškinių esmės. Hipotezės produktyvumas reiškia ir naujų faktų prognozę.
5. formuojamoms hipotezėms negali turėti įtakos vertybės
Hipotezės neturi remtis moraliniais vertinimais ar ideologiniais teiginiais. Be abejo, tyrėją veikia jo gyvenamoji aplinka, todėl socialiniuose moksluose visiškai išvengti tendecingumo yra gana sunku. Geriausia ką gali padaryti tyrėjas – tai kuo išsamiau ir aiškiau apibūdinti visus, tarp jų ir vertybinius argumentus, kuriais jis grindžia savo hipotezę.
6. hipotezė turi būti konkreti
Pavyzdžiui kai hipotezė tik nurodo, kad tarp X ir Y yra ryšys, tai pernelyg plati, ryšys gali būti teigiamas arba neigiamas. Be to priklausomybė turi būti tiesinė, logaritminė laipsninė ar dar kokia. Tyrėjas turi apibūdinti kokiomis sąlygomis ryšiai tarp faktų galioja.
R. Žukauskienė / R. Vosylis

12. 4. Hipotezių formulavimas
Reikalavimai, keliami hipotezių formulavimui:
paremta faktais;
aiškinti problemos esmę;
neprieštarauti anksčiau nustatytiems faktams.
jei prieštarauja, tai:
ji veiksminga tik įrodyta naujais faktais;
ankstesni faktai apribojami savo veikimo sferoje;
Reikalavimai, keliami hipotezių formulavimui:
paremta faktais; - hipotezė neturi būti iškelta remiantis savais įsitikinimais, vertybėmis ar tiesiog spėjimu, hipotezė turi išplaukti iš literatūros apžvalgos, ankstesnių tyrimų, teorijos ir pan.
aiškinti problemos esmę; - hipotezė turi atspindėti jūsų tiriamą problemą, turi būti susieta su tyrimo tikslais
neprieštarauti anksčiau nustatytiems faktams.
jei prieštarauja, tai:
ji veiksminga tik įrodyta naujais faktais;
ankstesni faktai apribojami savo veikimo sferoje; - turite nurodyti kokioms sąlygoms ar sferai taikoma hipotezė
R. Žukauskienė / R. Vosylis

13. APRAŠOMIEJI TYRIMAI

14. Aprašomasis tyrimas
Aprašomojo tyrimo tikslas - surinkti informaciją apie esama situaciją. Toks tyrimas paprastai kelia tokius klausimus:
Kas? Kada? Kaip? Kur? Kiek?….
Pvz., nustatoma, kiek laiko vaikas gali išlaikyti dėmesį, kokie asmenybės bruožai asmeniu būdingiausi ir t.t.
Bendrai reiktų atskirti psichologijos tyrimo metodus, tokius kaip koreliaciniai, eksperimentiniai tyrimai ir visi kiti nuo aprašomųjų, kadangi šie yra mažiau skirti hipotezių tikrinimui, o daugiau esamos situacijos apžvalgai.
Pagrindiniai klausimai atsakomi šiais tyrimais yra daugiau apžvalginiai t.y.
Kas įvyko, kada įvyko, kaip įvyko, kur ir kiek.. Tačiau šiais tyrimais mes mažai atsakinėjame į klausimus kodėl?

15. Aprašomieji tyrimai
Aprašomojo tyrimo (angl. descriptive studies) tikslas - gauti empirinius duomenis, suteikiančius išsamesnį tiriamų reiškinių, jų struktūrinių elementų vaizdą.
Atliekant aprašomuosius tyrimus siekiama ne įvertinti ryšį tarp atskirų veiksnių ar savybių, bet tiesiog įvertinti situaciją dominančių požymių atžvilgiu.
Aprašomieji tyrimai tinka nustatant hipotezes analitiniams tyrimams – koreliaciniams, eksperimentiniams.
Taikant šiuos tyrimo metodus, dažniausiai matuojami / stebimi kintamieji, neatsižvelgiant į sąsajas tarp jų. Dažniausiai tokio pobūdžio tyrimai yra atliekami tada kai bandoma apžvelgti dar nenagrinėtas sritis, naujas populiacijas ir pan. Vėliau tie patys duomenys padeda išsikelti naujas hipotezes, suformuluoti tolesnių tyrimų kryptį, apžvelgti jų reikalingumą ir pan.
Bendrai paėmus atliekant aprašomuosius tyrimus siekiama ne įvertinti ryšį tarp atskirų veiksnių ar savybių, bet tiesiog įvertinti situaciją dominančių požymių atžvilgiu.

16. Aprašomieji tyrimai
Aprašomuosiuose tyrimuose negalima įrodyti jokių priežastinių ryšių tarp kintamųjų.
Todėl tokio tipo tyrimuose gali būti keliamos hipotezės apie priežastinius ryšius tarp kintamųjų tik remiantis tuo, ką pavyko pastebėti.
Aprašomieji tyrimai dažniausiai naudojami pradedant tyrinėti naują fenomeną, reiškinį, kad susidarytų įspūdis, kokie kintamieji gali būti svarbūs.
Aprašomuosiuose tyrimuose negalima įrodyti jokių priežastinių ryšių tarp kintamųjų – tai ta pati taisyklė kuri galioja ir koreliaciniams tyrimams. Žinoma, mes galime pabandyti naudoti tuos pačius duomenis ir bandyti jais paaiškinti tam tikras kintamųjų sąsajas, bet visgi šių tyrimų tikslas retai kada būna hipotezių tikrinimas.
Todėl tokio tipo tyrimuose gali būti keliamos hipotezės apie priežastinius ryšius tarp kintamųjų tik remiantis tuo, ką pavyko pastebėti.
Aprašomieji tyrimai dažniausiai naudojami pradedant tyrinėti naują fenomeną, reiškinį, kad susidarytų įspūdis, kokie kintamieji gali būti svarbūs.

17. Aprašomieji tyrimai
Kontroliuojamuose ir natūraliuose eksperimentuose yra nepriklausomi kintamieji, bet tokių kintamųjų aprašomuosiuose tyrimuose nėra.
Abiejų formų eksperimentuose nepriklausomas kintamasis turi vienokią ar kitokią iš anksto parinktą reikšmę, ir stebima, kaip jis įtakoja priklausomą kintamąjį, kai tuo tarpu aprašomuosiuose tyrimuose vyksta sistematiniai stebėjimai visų svarbių kintamųjų.
Kontroliuojamuose eksperimentuose galima rasti priežastinius ryšius. Natūraliuose eksperimentuose vienomis ar kitomis priemonėmis galima sustiprinti tikimybę, kad buvo gauti funkciniai ryšiai.
Kontroliuojamuose ir natūraliuose eksperimentuose yra nepriklausomi kintamieji, bet tokių kintamųjų aprašomuosiuose tyrimuose nėra.
Abiejų formų eksperimentuose nepriklausomas kintamasis turi vienokią ar kitokią iš anksto parinktą reikšmę, ir stebima, kaip jis įtakoja priklausomą kintamąjį, kai tuo tarpu aprašomuosiuose tyrimuose vyksta sistematiniai stebėjimai visų svarbių kintamųjų.
Kontroliuojamuose eksperimentuose galima rasti priežastinius ryšius. Natūraliuose eksperimentuose vienomis ar kitomis priemonėmis galima sustiprinti tikimybę, kad buvo gauti funkciniai ryšiai.
Aprašomuosiuose tyrimuose negalima įrodyti jokių priežastinių ryšių tarp kintamųjų.

18. Aprašomųjų tyrimų rūšys
Stebėjimas
Nestruktūrizuotas interviu
Kokybiniai interviu
Vieno atvejo tyrimas

19. SAMPRATA, KLASIFIKACIJA IR REIKALAVIMAI
STEBĖJIMO METODAS
SAMPRATA, KLASIFIKACIJA IR REIKALAVIMAI

20. Stebėjimo metodas
Stebėjimas – tai tyrimas, kai, specialiai nemanipuliuojant kintamaisiais, užrašomos ar kaip nors kitaip fiksuojamos visos dominančių kintamųjų reikšmės
Stebėjimo metodas dažnai taikomas, kai reikia preliminariai patikrinti kokios nors neseniai iškeltos teorijos teiginius.

21. Mokslinis stebėjimas
Stebėjimas - tai kryptingai organizuotas aplinkos daiktų ir reiškinių suvokimas.
Jis glaudžiai susijęs su jutiminiu pažinimu, nes bet koks suvokimo procesas siejasi su informacija, kurią pažinimo subjektas jutimo organais gauna iš savo aplinkos.
Stebint galima suvokti ir savo pačių išgyvenimus, jausmus, psichines būsenas arba visa tai galima fiksuoti stebint kitus asmenis. Toks savistabos būdas neretai apibūdinamas terminu introspekcija (lot. — žiūrėjimas į vidų).
Jis glaudžiai susijęs su jutiminiu pažinimu, nes bet koks suvokimo procesas siejasi su informacija, kurią pažinimo subjektas jutimo organais gauna iš savo aplinkos.
Stebint galima suvokti ir savo pačių išgyvenimus, jausmus, psichines būsenas arba visa tai galima fiksuoti stebint kitus asmenis. Toks savistabos būdas neretai apibūdinamas terminu introspekcija (lot. — žiūrėjimas į vidų).
Dėl tos priežasties egzistuoja ir skirtingos stebėjimo formos bei kategorijos. Vieni tyrimai, bei hipotezės reikalauja, jog būtų atliekamas dalyvaujančio pobūdžio stebėjimas, tačiau kitais atvejais geriau tinka stebėti viską iš šalies. Taigi priklausomai nuo to koks yra tyrimo objektas dažniausiai ir pasirenkama stebėjimo procedūra.

22. Reikalavimai moksliniam stebėjimui
Stebėjimas turi turėti konkretų tikslą (kuo siauresnis ir konkretesnis tikslas, tuo lengviau registruoti stebimus reiškinius)
Stebimų požymių skaičius turėtų būti minimalus ir tiksliai apibrėžtas; aiškūs turėtų būti ir vertinimo kriterijai
Stebėjimas turi vykti pagal iš anksto sudarytą planą, ką ir kaip stebėti
Duomenis, gautus stebėjimo metu, turi būti įmanoma palyginti, todėl čia turėtų būti taikomi vienodi kriterijai (pavyzdžiui, mokinių žinias reikia vertinti vienoda balų sistema)

23. Klasifikacijos pagrindas Klasifikacija ir charakteristika
Pagal stebėtojo pozicijas
Įtrauktas (respondentai neįtaria, kad juos stebi);
Neįtrauktas (stebėtojas matomas);
Savęs stebėjimas.
Pagal procedūros standartizacijos lygį
Formalizuotas arba standartizuotas;
Nestandartizuotas (laisvas);
Iš dalies standartizuotas.
Pagal vietą
Lauko (natūralios sąlygos);
Laboratorijos (eksperimentinės sąlygos);
Laboratoriniai – lauko.
Pagal reglamentacijos lygį laiko atžvilgiu
Sisteminiai (ilgai trunkantys);
Epizodiniai (su tam tikru periodiškumu);
Atsitiktiniai.
Pagal techninio aprūpinimo lygį
Stebėjimas naudojant duomenų registravimo priemones;
Stebėjimas nenaudojant tokių priemonių.

24. Mokslinio stebėjimo metodo privalumai:
stebima tiesiogiai;
yra galimybė analizuoti grupės elgesį;
elgesį galima įvertinti tiksliau, nei tai padarytų pats asmuo;
stebėjimas nepriklauso nuo tiriamojo nuostatos;
galimybė vienu metu aprėpti daugiau savybių stebimų reiškinių;
stebėti reiškinius galima ne tik natūralioje jų vyksmo aplinkoje, bet ir ją dirbtinai sukuriant bei darant įtaką stebimiems procesams;
galima stebėti tiriamųjų elgesį, atspindintį konkrečius dalykus konkrečiose situacijose;
nes vienu metu galima aprėpti daugiau tiriamųjų, kas kitais metodais sunkiai įmanom
, jo noro atsakinėti į pateiktus klausimus arba subjektyvaus atsakymo apklausų metu;;
bet ir ją dirbtinai sukuriant bei darant įtaką stebimiems procesams

25. Mokslinio stebėjimo metodo trūkumai:
Stebėtojo daroma įtaka, kuri gali pasireikšti bet kokiais stebėtojo veiksmais, turinčiais neigiamą poveikį renkamų duomenų reprezentatyvumui arba patikimumui.
Norimo rezultato tendencija. Tai arba formuoja išankstinę tyrėjo nuomonę pagal kokią nors hipotezę, arba jeigu tiriamieji žino apie stebėjimą, nulemia nenatūralų jų elgesį ir įtakoja gaunamus rezultatus;
Stebėtojo šališkumas, kurį nulemia jo asmeniniai bruožai
Galimos įvairios klaidos, susijusios su tiriamųjų elgesio vertinimu.

26. DALYVAUJANTIS STEBĖJIMAS
Dalyvaujančio ir nedalyvaujančio tyrėjo atliekami stebėjimai
Dalyvaujantis stebėtojas tam tikra prasme yra grupės stebimų individų dalis.
Nedalyvaujantis tyrėjas stebi tam tikru atstumu ir negali jokiomis priemonėmis pakeisti tiriamųjų elgesio.
Taip pat svarbus atskleidimo aspektas – tyrėjai gali informuoti tiriamuosius arba ne apie tai, kad jie stebimi.
Tiriamiesiems suteikta informacija gali būti dalinė arba neteisinga tam, kad būtų stebimas autentiškas, neiškreiptas elgesys.
STEBĖJIMO METODAS
DALYVAUJANTIS STEBĖJIMAS

27. Dalyvaujantis stebėjimas
Tyrėjas atlieka stebėjimą būdamas stebimos grupės viduje:
Pilnas dalyvavimas (full participant)
Dalyvis kaip stebėtojas (participant as observer)
Stebėtojas kaip dalyvis (observer as participant)
Pilnas stebėtojas (full observer)
Pilnas dalyvavimas (full participant) – tokio tipo stebėjimuose tyrimo priežastis yra paslėpta ir stebėtojas yra priimimamas kaip grupės narys, niekam nežinant kas jis toks yra. Šio metodo privalumas yra tas, jog tokiu būdu tyrėjas gali susilaukti tam tikros informacijos, kurio galbūt jis niekada nesusilauktų jei tiriamieji žinotų, jog šis yra stebėtojas. Nors visgi gali būti ir atvirkščiai t.y. kai kurie autoriai tvirtina, jog jeigu stebėtojas užmezga puikius santykius su grupe ar tyrimo dalyviais – šis gali susilaukti daug idomesnės ir vertingesnės informacijos nei būdamas kaip nepažįstamas.
Dalyvis kaip stebėtojas (participant as observer) – paprastai apie tokio tyrimo pobūdį kalbama, kai stebėtoju paskiriamas kažkoks jau esamas grupės dalyvis ir su tyrimo dalyviais bendravimas vyksta grupėje esančių rolių ir vaidmenų būdu - vienas paprastesnių pavyzdžių – mokyklos psichologas atlieka tyrimą apie konfliktus tarp mokytojų stebėd....
Stebėtojas kaip dalyvis (observer as participant) – tai priešingybė pilno dalyvavimo modeliui – kai tiriamieji žino jog stebėtojas yra grupėje siekdamas atlikti tyrimą –
Pilnas stebėtojas (full observer) – stebėtojas visiškai nedalyvauja grupės veikloje.

28. Dalyvaujantis stebėjimas
Užmaskuotas dalyvaujantis stebėjimas (dalyviai nežino, kad yra stebimi)
Apgaulės problema
Neužmaskuotas dalyvaujantis stebėjimas (dalyviai žino, kad yra stebimi)
Viena iš pagrindinių problemų taikant užmaskuotą stebėjimo metodą yra etinės dilemos ir etikos pažeidimai, kai tiriamieji yra išdalies apgaunami, o vėliau jiems nežinant yra publikuojami apie juos duomenys, bei aptarinėjamas jų elgesys. Viena ir pagrindinių sprendimų žinoma yra supažindimimas dalyvių su tyrimo duomenimis

29. Dalyvaujančio stebėjimo stipriosios vietos
Lankstumas
„ Aš sužinojau atsakymus į klausimus, kurių net nebūčiau sugalvojęs klausti, jei būčiau atlikęs tyrimą tik interviu metodu“ (Whyte)
Santykis su stebima grupe
Kidder (1981) teigia, kad kuo ilgiau laiko dalyvaujantis stebėtojas praleidžia tyrimo aplinkoje tarp grupės narių, kuriems yra atskleisti tikslai ir ketinimai, tuo mažesnė galimybė, kad stebėtojo buvimas įtakos ar iškraipys stebimų žmonių elgesį
Lankstumas
„ Aš sužinojau atsakymus į klausimus, kurių net nebūčiau sugalvojęs klausti, jei būčiau atlikęs tyrimą tik interviu metodu“ (Whyte)
Santykis su stebima grupe
Kidder (1981) teigia, kad kuo ilgiau laiko dalyvaujantis stebėtojas praleidžia tyrimo aplinkoje tarp grupės narių, kuriems yra atskleisti tikslai ir ketinimai, tuo mažesnė galimybė, kad stebėtojo buvimas įtakos ar iškraipys stebimų žmonių elgesį

30. Dalyvaujančio stebėjimo sunkumai
Stebėtojo buvimas grupėje gali pakeisti dalyvių elgesį
Neigiama įtaka objektyvioms išvadoms
Negalėjimas užsirašinėti stebėjimo rezultatų stebėjimo metu
Stebėtojo buvimas grupėje gali pakeisti dalyvių elgesį
Stebėtojo lūkesčiai tyrimo atžvilgiu gali paveikti ir tiriamųjų elgesį, arba pats tyrėjas gali nesamoningai versti tiriamuosius elgtis vienu ar kitu būdu. Taip pat dar kartą verta paminėti, jog ir tiriamieji žinodami jog jie yra stebimi gali elgtis visiškai kitaip.
Neigiama įtaka objektyvioms išvadoms
Kadangi stebėtojas grupėje yra veikiamas tokių pačių grupės veiksnių kaip ir grupės dalyviai, jam gali būti sunku vertinti ir pastebėti tokius dalykus kokius galima paprastai matyti iš šalies, tuo pačiu ir pasidaryti tinkamas išvadas. Beto tyrimo metu gali kilti ir įvairūs emociniai išgyvenimai kurie iš esmės trukdys padaryti objektyves išvadas.
Negalėjimas užsirašinėti stebėjimo rezultatų stebėjimo metu. Dar vienas ir svarbus dalykas yra tai, jog būdamas kartu su tiriamaisiais tyrėjas turi mažai laiko ir galimybių užsirašinėti tyrimo rezultatus, taigi taip galima prarasti labai daug svarbios informacijos.

31. Fokus grupės

32. Kas yra focus grupė
Focus grupė (arba fokusuota, sutelkta į konkrečią platesnę ar siauresnę temą diskusinė grupė) – organizuotas mažos žmonių grupės pokalbis, diskusija
Focus grupė - nestruktūrizuotas pokalbis, laisva diskusija su žmonių grupe neformalioje aplinkoje/ dalyvių skaičius gali svyruoti nuo 6 iki 15 žmonių;.
Focus grupė (arba fokusuota, sutelkta į konkrečią platesnę ar siauresnę temą diskusinė grupė) – organizuotas mažos žmonių grupės pokalbis, diskusija
Focus grupė - nestruktūrizuotas pokalbis, laisva diskusija su žmonių grupe neformalioje aplinkoje/ dalyvių skaičius gali svyruoti nuo 6 iki 15 žmonių;.
Tai yra kokybinis tyrimas, kur dėmesys kreipiamas į tarpusavio sąveiką tarp grupės narių.
Paprastai organizuotas ir pravedamas grupės moderatoriaus
Įrankis generuoti ir atsakyti į tyrimo klausimus

33. Focus grupė Gali būti kaip pagalbinė metodika
Gali tapti pagrindine metodika (tinka nuomonių, idėjų tyrimui ir interakcijų tarp dalyvių konkrečiu metu stebėjimui)
Pagalbinė metodika- klausimynų konstravimui;
Interviu parengimui

34. Struktūruotumo pobūdis
ŽEMAS
Žema moderatoriaus kontrolė
Nestandartizuotas
Skirtas tyrinėjimui
Gali būti sunku palyginti
AUKŠTAS
Aukšta moderatoriaus kontrolė
Standartizuotas
Pagal aiškų užmanymą
Gali būti per daug nukreipiantis

35. Focus grupė tinkama, kai tikslas yra
Suprasti požiūrių, nuomonių skirtumus
Atskleisti įtakojančius veiksnius
Išgirsti įvairias nuomones, idėjas
Surinkti informaciją kokybinio tyrimo pravedimui
Padėti suprasti jau turimus kokybinius duomenis
Išgirsti komentarus ar kalbą, kurią naudoja tikslinė grupė

36. Focus grupė dažniausiai naudojama
Kaip pirminis duomenų šaltinis tyrime
Kitais tyrimo būdais gautų duomenų papildymui
Gali būti derinama su kitais duomenų gavimo būdais:
Su interviu
Su dalyvių stebėjimu
Su anketavimu, testavimu
Su eksperimentiniu tyrimu

37. Focus grupė: planavimas
Vietos, aplinkos parinkimas;
Pasirengimas diskusinei grupei;
Dalyvių pasirinkimas ir pakvietimas;
Informacijos fiksavimo įranga;
Vedėjo parinkimas;
Diskusijos pravedimas;
Informacijos apdorojimas, analizė.

38. Diskusinėje grupėje dalyvauja
Grupės vadovas (moderatorius)
Grupės vadovo padėjėjas
Grupės dalyviai (respondentai)

39. Focus grupės dydis 3-5 grupės, sudarytos iš 6 – 10 dalyvių
Veiksniai, lemiantys grupės dydį:
Susidomėjimo lygis
Informacijos detalumo poreikis
Moderatoriaus patyrimas
Pasiekiamų dalyvių skaičius
Veiksniai, lemiantys grupių skaičių:
Turimas laikas, tyrėjų resursai, skaičius
Heterogeniškumo veiksniai
Struktūruotumo pobūdis.

40. Focus grupė Nėra tikimybinė imtis
Grupės narių socialinės - demografinės charakteristikos turi būti ko vienodesnės.
Atrenkami diskusijos dalyviai turi būti panašūs kokiu nors aspektu, svarbiu nagrinėjamai temai
Rekomenduojama vieno tyrimo metu atlikti kelių grupių diskusijas, dažniausiai 4.
Trunka 1-2 val.
Dažnai tyrimas pakartojamas

41. Dalyvių atranka pagrįsta
Žiniomis arba intuicija
Bendrais požymiais, bruožais
“Homogeniški” nepažįstamieji
Focus grupės dalyviai atrenkami pagal jų atitikimą nagrinėjamai temai;
Svarbus respondentų noras dalyvauti;
Reikia vengti žmonių, kurie anksčiau dalyvavo tokiose diskusijose, nes jie gali elgtis kaip ekspertai.

42. Būdai surinkti dalyvius
Naudotis turimais sąrašais
Grupės pravedimą derinti su kitu įvykiu (laike, vietoje)
Rinkti grupę ten, kur daug yra tinkamų asmenų
“Sniego gniūžtės” metodas
Naudotis apklausų/atrankų firmų pagalba
Atrinkti dalyvius iš telefonų knygos
Paskelbti skelbimą

43. Aplinkos veiksniai Natūrali, komfortabili aplinka
Stalas, apie kurį sėdėdami visi gali gerai vienas kitą matyti
Tinkamas kėdžių išdėstymas
Atitinkamos technikos veikimo užtikrinimas
Tinkama vieta garso ir vaizdo technikai padėti

44. Focus grupės eiga Diskusijos trukmė 1, 5 - 2 val.
Diskusija yra įrašoma diktofono arba video kameros pagalba
Diskusiją veda moderatorius
Po diskusijos surašoma jos stenograma
Būtina stebėti neverbalią respondentų kalbą
Diskusijos medžiagos apibendrinimas ir pateikimas rašytinio dokumento forma.

45. Diskusinės grupės pravedimas
Įvadinė dalis:
1.Vadovo, padėjėjo pristatymas (sąžiningas, bet trumpas);
2. Tikslų apibūdinimas;
3.Technikos naudojimo, etikos principų paaiškinimas;
4. Akcentavimas, kad svarbus kiekvieno dalyvavimas
5.Taisyklių pristatymas ir aptarimas:

46. Gero focus grupės moderatoriaus požymiai
Draugiškas
Turi gerą atmintį
Geras klausytojas
Pagalbininkas, bet ne solistas
Lankstus
Suprantantis žmonių psichologiją
Sugebantis mąstyti “stambiu planu”
Mokantis sklandžiai ir aiškiai rašyti ir kalbėti

47. Focus grupių privalumai:
Metodas patrauklus tiriamiesiems
Lankstus ir efektyvus
Rezultatai gaunami greitai
Vienu kartu daug informacijos
Nebrangus metodas, nereikalauja didelių lėšų
Gali būti naudojamas kaip papildomas metodas
Dalyvių kontroliavimas

48. Focus grupės privalumai
Realaus gyvenimo aspektai socialinėje aplinkoje
Galima tiesiogiai užduoti klausimus
Galimybė pasidalinti mintimis, palyginti požiūrius
Stebima dalyvių sąveika, kiti aspektai, kurių tyrėjas negalėjo įspėti.
Mažiau struktūruotas nei interviu
Grupinė sąveika stimuliuoja prisiminimus
Surenkama ne tik verbalinė informacija
Statistikai suteikia ‘žmogiškąjį’ veidą

49. Focus grupės trūkumai Nenatūrali aplinka
Sunku surasti tinkama aplinką kurioje produktyviai vyktų diskusija
Sunku rasti patyrusį moderatorių
Sunku parinkti tinkamą grupę
Mažesnė kontrolė negu interviu metode
Pasisakymai pagrįsti savistata, daugiausiai verbalinė informacija

50. Focus grupių trūkumai:
Laiko limitas, mažiau dėmesio atskiram dalyviui
Klausimų skaičius priklauso nuo grupės aplinkos
Prieštaringa nuomonė
Gali kilti sunkumų dėl duomenų analizės
Subjektyvumas analizuojant
Tinka tik visiems aktualioms, svarbioms problemoms
Etinių principų pažeidimas

51. Focus grupių trūkumai:
Tyrėjo patirtis: moderatorius gali ‘sufleruoti’, įtakoti atsakymus
Techninės sąlygos
Dalyvio suinteresuotumas
Grupės konformiškumas, gruoės dinamika, grupės santykis su moderatoriumi

52. KORELIACINIŲ TYRIMŲ SPECIFIKA

53. Koreliacija eksperimentuose ir koreliaciniuose tyrimuose
Ir laboratorijose vykdomuose ir natūraliuose eksperimentuose galima paskaičiuoti koreliaciją tarp nepriklausomo ir priklausomo kintamųjų.
Laboratoriniame eksperimente aukšta koreliacija tarp šių kintamųjų reikštų priežastinį ryšį.
Natūraliame eksperimente aukšta koreliacija gali reikšti funkcinį ryšį tarp kintamųjų. Bet yra tikimybė, kad kiti neįtraukti nepriklausomi kintamieji yra atsakingi už aukštą koreliaciją.

54. Koreliacijos interpretacija koreliaciniuose tyrimuose
Kadangi tyrėjas natūraliame eksperimente neturi tiesioginės įtakos nepriklausomo kintamojo kitime, to tipo tyrimuose negali būti tikras, kad ryšys yra funkcinis.
Todėl negalima konstatuoti daugiau nei kad buvo rasta koreliacija tarp nepriklausomo ir priklausomo kintamųjų.
Tikimybė, kad ryšys yra funkcinis, šio tipo tyrimuose didėja, jei galima parodyti, kad pakitimai nepriklausomame kintamajame vyksta anksčiau nei priklausomame kintamajame

55. Koreliaciniai tyrimai
Koreliaciniai tyrimai leidžia nustatyti ryšį tarp 2 kintamųjų
Koreliacijos skiriasi pagal ryšio pobūdį:
Pozityvus ryšys: didėjant kintamajam x didėja kintamasis y
Negatyvus ryšys: didėjant kintamajam x mažėja kintamasis y
Nėra ryšio: didėjant/mažėjant kintamajam x kintamasis y nei didėja, nei mažėja

56. Koreliacija: Skaičius parodo koreliacijos stiprumą
Nulinė koreliacija
Parodo ryšio tarp dveijų kintamųjų nebuvimą
Skaičius nuo 0 iki 0.30 rodo nulinę koreliaciją
Skaičius nuo 0.30 oki rodo vidutinio stiprumo koreliaciją
Skaičius nuo 0.60 iki rodo stiprią koreliaciją
Virš 0.90 = neįtikėtina/antgamtiška

57. Koreliacijos Koreliacijos skiriasi ryšio stiprumu
Koreliacijų intervalas nuo - 1 iki +1
Koreliacijos stiprumą parodo skaitinė vertė, nepriklausomai nuo ženklo
Kuri koreliacija stipresnė?
0,3 ar 0,8?
0,4 ar –0,6?
0,8 ar –0,8?

58. Pilnos (perfect) koreliacijos pavyzdys
Koreliacijos koeficientas lygus 1

59. Nulinės koreliacijos pavyzdys
Koreliacijos koeficientas lygus 0

60. Teigiamos koreliacijos pazydys

61. Neigiamos koreliacijos pavyzdys

62. Koreliacinių tyrimų problemos

63. Koreliaciniai tyrimai: Ryšys tarp kintamųjų natūraliame eksperimente
koreliacinis ryšys
Nepriklausomas kintamasis
Priklausomas kintamasis
Parametrai
Atsitiktiniai faktoriai
Nenumatyti, neapgalvoti pašaliniai kintamieji
konstanta ?

64. Koreliaciniai tyrimai
PAGRINDINĖS KORELIACINIŲ TYRIMŲ KLAIDOS:
Netinkamas būdas- atsitiktinis ryšių ieškojimas (“fishing”; “shutgan approach”)
Turi būti logiškai numatomas ryšys tarp kintamųjų, prieš pradedant koreliacinį tyrimą

65. Duomenų rinkimo būdai koreliaciniuose tyrimuose
Koreliaciniuose tyrimuose pasirenkami tyrimo dalyviai ir tyrimo aplinkybės taip, kad būtų gaunama variacija nepriklausomame kintamajame, nes jis būna pasirinktas
Kai šio tipo tyrimuose išskirtinai naudojamas stebėjimas natūraliai vykstančių procesų, tai vadinama natūraliu eksperimentu, pseudoeksperimentu

66. INTERVIU
KAIP APRAŠOMŲJŲ, KOKYBINIŲ BEI KIEKYBINIŲ TYRIMŲ DUOMENŲ RINKIMO METODIKA

67. Interviu
Interviu apibrėžiamas kaip tyrėjo inicijuotas dviejų asmenų pokalbis, kurio tikslas - gauti būtiną tyrimo uždaviniams informaciją.
Pavyzdžiui, informaciją apie įvairius psichologinio proceso ypatumus, ypač naujus, mažai tyrinėtus, apie kurių struktūrą bei ryšius su kitais reiškiniais dar mažai žinoma.
Taigi interviu papildo stebėjimo, ir apklausos metodais gautus duomenis.

68. Interviu tipai pagal struktūravimo lygį
Nedirektyvus
Neformalus
Pusiau struktūruotas interviu
Struktūrizuotas tačiau klausimai atviri
Visiškai struktūruotas interviu
Struktūros lygis
Pagrindiniai skirtumai tarp pirmų dviejų kategorijų susieina į kiekybinių ir kokybinių tyrimų skirtumus bei privalumus ir trūkumus ir taikymo aplinkybes.
Žvelgiant iš pozityvistinės perspektyvos nestruktūruotas interviu privestų prie mažo duomenų patikimumo ir techninio atvejų palyginimo, taip pat būtų labai sunku apibendrinti duomenis. Tačiau tyrėjas turi galimybę būti lankstus su pašnekovu kai fiksuojamas ne tikslus atsakymas, pokalbis daugiau teka laisvai.
Taip verta paminėti, kad nestruktūruoto interviu atveju, pati interviu eiga ir kokybė labai priklauso nuo tyrėjo patirties, gabumų ir kitų daugybės su jo asmenybe susijusių veiksnių, kai tuo tarpu visiškai struktūruotą gali atlikti praktiškai bet kuris asmuo, šiek tiek apmokytas tyrime taikomo interviu pravedimo technika.
Nedirektyvus
Toks interviu tipas labai retai kada naudojamas specialiai tyrimuose, tačiau jis dažniausiai sutinkamas ir naudojamas psichologinio konsultavimo ir psichoterapijos individualių ar grupinių seansų metu. Tokiu būdu siekiama kad klientai atsiskleistų, giliau pažintų save, analizuotų savo gyvenimo sunkumus, juos daugiau įsisąmonintų bei suprastų. Tokio interviu esmė, kad pašnekovas pats kiek įmanoma kryptingiau vestų pokalbį, bei pats pokalbis daugiau vyktų daugiau asociacijų pagrindu. Visgi kartais toks metodas gali būti naudingas ir tyrimuose tokiuose kaip atvejų analizė, o be to ir iš konsultacinio darbo kuris vyksta būtent tokio interviu pagrindu, labai dažnai kyla daug idėjų, bei gaunama žinių ir įžvalgų kurios papildo esamus tyrimus, teorijas, bei skatina naujų tyrimų atsiradimą.
Neformalus
Bendrai paėmus neformalus interviu dažniausiai atliekamas kaip aprašomojo tyrimo metodika, kai daugiau struktūruoti taikomi koreliaciniuose ir kituose tyrimuose siekiant patikrinti tam tikras hipotezes. Bendrai paėmus neformalus interviu mažai kuom skiriasi nuo nedirektyvaus, kurį tik ką paminėjau. Tiriamieji dažniausiai kalba savo terminais ir naudodami sau įprastą žodyną, dažniausiai natūralioje aplinkoje, bei neturi atsakinėti iš anksto tyrėjo sugalvotų klausimų ir būtinai pateikta tam tikra seka, bei tuo labiau toks interviu tipas neturi ir pateiktų atsakymų. Tai dažniausiai naudojamas interviu tipas kokybiniuose metoduose. Nors pagrindinis tokio interviu tikslas yra tai kad tiriamasis galėtų laisvai išsisakyti neprivalėdamas pasirinkti tam tikro atsakymo, visgi įvairūs tyrėjo komentarai bei pastabos kurių kartais net pats tyrėjas nepastebi labai dažnai pasufleruoja galimus atsakymus...
Pusiau struktūruotas interviu
Tai dažniausiai taikomas ir populiariausias interviu metodas, kuris turi daug panašumų su neformaliu t.y. nėra iš anksto pateiktų klausimų ir eigos, viskas vyksta daugiau neformaliame lygyje, tačiau yra iš anksto numatytos pokalbio temos, bei tai ką turi tyrėjas apžvelgti. Kitaip tariant interviu daugiau panašus į neformalų, tačiau jeigu tam tikros temos yra praleidžiamos, tyrėjas prie jų grįžta kalbėdamas su pašnekovu. Dar vienas didesnis šio interviu tipo privalumas yra tai kad gautus duomenis galima analizuoti ir galbūt net pervesti į kiekybinius, kas vėliau padėtų juos analizuoti, lyginti ir apibendrinti/
Struktūrizuotas tačiau klausimai atviri
Iš esmes vedant tokio tipo interviu daugiau siekiama išvengti visiško nestruktūruotumo neformaliuose interviu, bei neaiškios pačio interviu baigties. Tyrėjas pateikia iš anksto numatytus klausimus, numatyta seka, tačiau respondentui paliekama galimybė atsakyti taip kaip jam patinka
Visiškai struktūruotas interviu
Šiaip šį interviu tipą kartais yra sunku pavadinti interviu, kadangi tai yra daugiau duomenų rinkimas tiesiai akis į akį kalbant su pašnekovu, tačiau būna atliekamas ir telefono pagalba ir pan. Kartais netgi būna svarbu, kaip ir kur sėdi pašnekovas, kiek laiko duodama jam atsakymui, stebimas ir fiksuojamas jo elgesys ir t.t. Žinoma tai yra grynai kiekybinis metodas.

69. Struktūruotų ir nestruktūruotų privalumai ir trūkumai
Nestruktūruoti
Interviu klausimai gali būti pritaikyti prie konteksto, tiriamojo ypatybių ir bendro pokalbio eigos
Tiriamasis labiau atsipalaidavęs
Reliatyviai natūrali aplinka, bei pokalbis duoda išsamesnius, gilesnius, realistinius duomenis, bei leidžia pažvelgti į aspektą tiriamojo akimis
Interviu ilgis bei gylis gali stipriai apriboti tiriamųjų skaičių
Sunkumai apibendrinant
Gali būti praleistos svarbios temos ir klausimai jei interviu yra visiškai laisvas
Labai ilgas tyrėjų vedančių interviu mokymas
Duomenų analizė tik kokybinė
Struktūruoti
Lengva duomenų analizė ir palyginimas, bei generalizacija
Gali būti pakartoti ir peržvelgti kitų tyrėjų.
Taip pat sumažėja tyrėjo įtaka rezultatams.
Tyrėjas neturi turėti patirties tam tikroje temoje, kad galėtų atlikti tokį interviu
Greitas administravimas
Ribotas surenkamos informacijos kiekis
Tiriamasis yra suvaržytas ir negali išsakyti savo nuomonės, požiūrio ar patirties sudėtingumo.
Klausimai negali būti pritaikyti tiriamajam ir jo žodynui bei supratimo lygiui
Duomenų analizė tik kiekybinė

70. Interviu Privalumai: Trūkumai:
interviu suteikia platesnes galimybes nuodugniau pažinti tiriamąjį asmenį, tuo tarpu anketinėje apklausoje tokios galimybės labai ribotos.
Trūkumai:
Dažnai maža imtis;
Informacijos, gautos interviu būdu, patikimumas. Ypač, jei klausimai “jautrūs”;
Priklauso nuo tyrėjo sugebėjimų išklausyti tiriamąjį bei tarpusavio pasitikėjimo. Tai gali kisti priklausomai nuo abiejų pusių;
Metodologiniu požiūriu, sunku korektiškai interviu aprašyti, nes visa informacija gaunama žodžiu – svarbios detalės, tačiau gali būti sunku užfiksuoti jas, o vėliau ir analizuoti;

71. Koreliaciniai tyrimai-struktūrizuotas tiriamasis interviu
Klausimai, kurių tipai būdingi tiriamuosiuose interviu:
Su fiksuotais atsakymais, kai respondentas pasirenka vieną iš dviejų ar daugiau atsakymų variantų. Jie gali būti trumpi: „taip", „ne", „nežinau", „nesutinku" ir pan.
Privalumas: aukštas patikimumas, nes atsakymai suformuluoti, juos lengva koduoti.
Trūkumas: atsakymų paviršutiniškumas, nes respondentas gali susierzinti dėl to, jog galbūt jis norėtų atsakyti dar kitaip.

72. Koreliaciniai tyrimai-struktūrizuotas tiriamasis interviu
Su laisvai formuluojamais atsakymais, kur neribojamas nei turinys, nei forma.
Pvz.: „Kokias TV laidas labiausiai mėgstate žiūrėti?“
Prie šios rūšies klausimų priskiriami "piltuvėlio" tipo klausimai: iš pradžių pateikiamas platesnis temos klausimas, o po to eina temą siaurinantys, detalizuojantys klausimai
Privalumai: suteikia galimybes lanksčiau vesti interviu, t.y. atsižvelgiant į atsakymą, formuluoti kitą klausimą, išsiaiškinti niuansus, sužinoti respondento žinių gilumą ir pan.
Trūkumai: taip klausinėjant gali iškilti netikėtų atsakymų, galinčių pakeisti hipotezę.

73. Koreliaciniai tyrimai-struktūrizuotas tiriamasis interviu
„Svarstyklių" tipo klausimai - kai į pateiktą klausimą ar teiginį reikia atsakyti, kiek su teiginiu sutinkama arba nesutinkama.
Pavyzdžiui: „Mokyklos lankymas nuo 14 metų turėtų būti neprivalomas". Galimi tokie atsakymų variantai: „Visiškai pritariu. Pritariu. Neapsisprendęs. Nepritariu. Visiškai nepritariu".

74. Eksperimentas
Eksperimentas – empirinio tyrimo metodas, kai tiesiogiai ir sistemingai manipuliuojama nepriklausomais kintamaisiais, efektyviai kontroliuojant šalutinius kintamuosius.
Pvz. tiriame pomidorų išnokimo priklausomybę
nuo sugedusio banano
buvimo greta

75. Eksperimentiniai tyrimai
Eksperimentas - tai empiriniai tyrimai, padedantys planingai valdant (keičiant, koreguojant) proceso ar reiškinio sąlygas, patikrinti priežastinių reiškinių ryšių hipotezes.
Pagrindinis eksperimentinio tyrimo bruožas yra tas, kad tyrėjas apgalvotai kontroliuoja ir manipuliuoja sąlygomis, kurios lemia dominančius įvykius.
T.y., eksperimentiniame tyrime tyrėjas manipuliuoja pasirinktą nepriklausomą kintamąjį sukeldamas įvairias priklausomo kintamojo variacijas.
Jei pakitimai priklausomame kintamajame koreliuoja su tomis manipuliacijomis tada yra tikimybė manyti, kad ryšys tarp nepriklausomo ir priklausomo kintamųjų yra funkcinis (priežastinis).

76. Eksperimentiniai tyrimai
Reikia būti atidžiam, nes ryšys tarp kintamųjų ir eksperimentiniuose tyrimuose gali būti atsitiktinis.
Tačiau jei nepriklausomas kintamasis yra manipuliuojamas sistematiškai, rizika, kad ryšys tarp eksperimento kintamųjų yra atsitiktinis bus minimalus.

77. Eksperimentinių tyrimų rūšys
Socialiniuose tyrimuose dažniausiai skiriamos dvi eksperimentinių tyrimų rūšys:
preliminariniai eksperimentiniai tyrimai;
tikrieji eksperimentiniai tyrimai;
kvazi-eksperimentiniai tyrimai;
neeksperimentiniai tyrimai.

78. Preliminariniai eksperimentiniai tyrimai
Preliminariniai eksperimentiniai tyrimai dažnai vykdomi su viena tiriamųjų grupe;
Tokio tipo tyrimai dažni bandant įvertinti naujų mokymo metodų, programų efektyvumą;
Prieš naudodamas kokį nors manipuliatorių, tyrėjas įvertina tiriamuosius požymius (priklausomąjį kintamąjį), (vadinamojo pirminio testo (pre-test) atlikimas), o po to, praėjus kuriam laikui, kai buvo taikomas eksperimentinis faktorius (test-factor), nustato tų požymių kitimus, atlikdamas vadinamąjį užbaigimo testą (post-test).

79. Preliminariniai eksperimentiniai tyrimai
Palyginęs rezultatų skirtumus, tyrėjas bando įvertinti taikyto poveikio efektyvumą, t.y. nustatyti rezultatų kitimo priežastį.
Tokio tyrimo trūkumas - rezultatų pasikeitimui įtakos gali turėti ir kiti šalutiniai veiksniai, veikiantys tiriamuosius. Tokiu atveju negalėsime įrodyti mūsų daromo poveikio veiksmingumo.

80. Tikrieji eksperimentiniai tyrimai
Šio tipo tyrimai nuo preliminarinių eksperimentų labiausiai skiriasi tuo, kad šiuo atveju sudaromos dvi grupės, kurios tiriamojo požymio atžvilgiu yra vienodos.
Grupės sudaromos laikantis atsitiktinumo kriterijų.
atsitiktinumas garantuoja didesnę ekvivalentiškumo tikimybę, t.y. proporcingą įvairių veiksnių ar subjektų charakteristikų pasiskirstymą tarp eksperimentinių ir kontrolinių grupių, galinčių gerokai paveikti tyrėją dominančius eksperimento kintamuosius.
Jeigu tiriamųjų grupės sudarytos ekvivalentiškai, tada bet kurie veiksniai bus adekvatūs abiem tiriamosioms grupėms.

81. Tikrieji eksperimentiniai tyrimai
Norint užtikrinti grupių homogeniškumą jos turi būti atitinkamo dydžio (mažose grupėse sunku pasiekti idealaus homogeniškumo) bei parinktos iš identiškos aplinkos.
Kai yra eksperimentinė ir kontrolinė grupės, tiriamasis poveikis kontrolinei grupei netaikomas, o tai leidžia įvertinti poveikio priemonių efektyvumą
įvedus kontrolinę grupę, eliminuojamas išorinių kintamųjų poveikis eksperimentinei grupei, kadangi daroma prielaida jog išoriniai nepriklausomi kintamieji, kuriuos eksperimentatoriui sunku suvaldyti, vienodai veikia kontrolinę ir eksperimentinę grupes, todėl jie atmetami kaip skirtumas tarp kontrolinės grupės pirminio ir baigiamojo testavimo

82. TIKRAS EKSPERIMENTAS
Vyksta tada, kai vienu kintamuoju yra manipuliuojama, o visi kiti kintamieji nekeičiami – lieka pastovūs.
Į eksperimentą įtraukti du kintamieji : priklausomas ir nepriklausomas.
Kintamuosius sieja priežastingumo ryšys
MANIPULIACIJA
NEPRIKLAUSOMU
KINTAMUOJU
NEPRIKLAUSOMO
KINTAMOJO
POKYČIAI 

83. Priežastingumo nustatymas
Manipuliavimas nepriklausomu kintamuoju –
šiukšlių popierėlių kiekis
Pokytis priklausomam kintamajam –
šiukšlinimas ar ne
LEMIA
Cialdini, Reno, Kallgren (1990) eksperimentas “Ar šiukšlės verčia šiukšlinti?” Buvo spėjama, kad kuo daugiau bus šiukšlių ant žemės, tuo daugiau šiukšlių popierėlių numes ir dalyviai.
Nepriklausomų kintamųjų lygiai: 0, 1, 2, 4, 8 ir 16 šiukšlių vienetų.
Priežastingumo nustatymas: Cialdini, Reno ir Kallgrenas tyrimu norėjo patikrinti bendrą teoriją, kad tai, kaip žmonės elgsis: priimtinais ar nepriimtinais būdais visuomenėje, priklauso nuo kitų žmonių elgesio stebėjimų. Taigi, jie norėjo pamatyti, ar žmonės bus labiau linkę šiukšlinti, jei pamatys, kad kiti jau taip pasielgė. Tyrėjai spėjo, kad kuo daugiau šiukšlių bus numesta ant žemės, tuo labiau bus linkę šiukšlinti ir praeiviai. Ir iš tiesų, tyrėjų hipotezė pasitvirtino.
Šiame eksperimente buvo įtraukti du kintamieji: nepriklausomas (šiukšlių kiekis) ir priklausomas (šiukšlinimas arba ne). Akivaizdu, kad didesnis šiukšlių kiekis, tiriamuosus skatino labiau šiukšlinti. Vadinasi, nepriklausomas kintamasis darė įtaką priklausomam kintamajam.

84. Klasikinis eksperimento modelis
Eksperimentinė
grupė
Tam tikra
procedūra
Matuojamas
priklausomas
kintamasis
Dalyvių paskirstymas
Identiškos
sąlygos
Klasikinis eksperimento modelis
Atsitiktinai išskirstome tiriamuosius į dvi grupes: eksperimentinę ir kontrolinę.
Eksperimentinei grupei duodame instrukciją, kad skaičius įsimintų naudodami vaizduotę. Siedami skaitmenis su vaizdiniu.
Atliekama pateikta užduotis ir prašoma tiriamųjų įvardinti kuo daugiau pasakytų skaičių.
Abiem grupėms tyrimoi sąlygos turi būti identiškos.
Tiriame skirtumą tarp eksperimentinės ir kontrolinės grupių.
Kontrolinę ir eksperimentę grupes išskiriame tam, kad pamatytume, ar eksperimentinėje grupėje, kurioje buvo naudojama tam tikra procedūra, tiriamieji daug geriau pasirodė nei grupėje, kurioje jokios taikomos procedūros nebuvo.
Kontrolinė – paprastai įsimena skaičius, eksperimentinei liepiama naudoti vaizduotę.
Placebo grupės. Skrydžio baimės eksperimentas. Tiriamieji atsitiktinai paskirstomi į dvi grupes. Abiem grupėms buvo pasakyta, kad jie patirs virtualų skrydį, tačiau viena grupė, kuri ir buvo placebo, iš tikro to skrydžio nepatyrė, jiems buvo tik pateikiama tik informacija apie skrydį. Tačiau abiejose grupėse asmenų, bijančių skrydžių sumažėjo. Kitas pvz su Alkoholio gydymu netikrais vaistais.
Kontrolinė grupė
Nėra
procedūros

85. Eksperimento privalumai
Priežastingumo nustatymo galimybė.
Galima išskirti priežastis ir poveikį, nes nepriklausomas kintamasis visiškai kontroliuojamas.
Situacijos kontrolė. Galima kontroliuoti šalutinius kintamuosius. Pasižymi dideliu patikimumu.
Alternatyvūs paaiškinimai gali būti nagrinėjami originalaus tyrimo atžvilgiu.
Lengviau atkartoti nei daugelį kitų tyrimų modelių.

86. Eksperimento trūkumai
Tiriamieji žino, kad jie dalyvauja eksperimente.
Galimos etinės problemos.
Kintamieji privalo būti aiškiai apibrėžti, tai apriboja kai kurių fenomenų tyrinėjimą.
Dirbtinės sąlygos.
Iš dalyvių atimamas unikalus požiūris.
Tikėjimosi įtakos.
Maža tiriamųjų grupė.

87. Pakitimai (variantiškumas - variance) eksperimente
Tobulas
eksperimentas
Suminis variantiškumas = poveikio variantiškumas
Poveikio
varian-
tiškumas
Samplaikos.
varian-
tiškumas
Klaidos
varian-
tiškumas
Gyvenimiškas
eksperimentas
Suminis
variantiškumas = + +
Nesisteminės
klaidos
Sisteminės
klaidos
Variances
Apžvelgsime klaidų eksperimento metu atsiradimą. Idealiame eksperimente tik manipuliacija nepriklausomu kintamuoju gali įtakoti priklausomo kintamojo pasikeitimą, tačiau realiame gyvenime yra kelios galimos įtakos, kurios gali paveikti priklausomą kintamąjį ir jos vadinamos pakitimų šaltiniais.
Nesisteminiai pakitimai yra atsitiktiniai ir nekontroliuojami, jie paveikia abi tiriamųjų grupes. Visi nekontroliuojami pakitimai vadinami klaidų pakitimais. Pvz. Su degtukais. Visi degtukų ilgiai mum atrodo vienodi, tačiau iš tikrųjų jie vienas nuo kito skiriasi vos pastebimu dydžiu. Kitas pvz. Jei žiūrime, kiek tiriamųjų grupės įsidėmės pasakytų skaitmenų, tai akivaizdu, kad galutiniai rezultatai atskirtų grupių bus nevienodi. Tai jau yra pakitimai tarp grupių. Tobulame eksperimente neturėtų būti tokio klaidų pakitimo (error variance). Visi priklausomo kintamojo pakitimai turėtų būti manipuliacijos nepriklausomu kintamuoju rezultatas.
Treatment variance – procedūrų neatitikimas.
Tyrėjo tikslas atliekant eksperimentą – kontroliuoti arba palaikytį balansą tarp sisteminių klaidų ir nesistemines klaidas kuo labiau sumažinant.
Norint atlikti eksperimentą kuo geriau būtina kontroliuoti sistemos klaidas ir stengtis nesistemines klaidas sumažinti iki minimumo.

88. Eksperimento validumas
Validumas – tyrimo atitikimas jam iškeltiems tikslams, t.y. kiek tyrimas įvertina tai, ką juo siekiama ištirti.
Eksperimente validumas nusako, kiek nepriklausomas kintamasis paveikė priklausomą kintamąjį.
Grėsmė (threat) validumui – interpretacijų gautiems rezultatams apribojimas

89. Eksperimento validumo tipai
Vidinis validumas
Ar manipuliacija nepriklausomu kintamuoju tikrai paveikė priklausomą kintamąjį?
Išorinis validumas
POVEIKIS
Populiacijos
(populiacinis
validumas)
Vietos
(ekologinis
validumas)
Laikas ir
kontekstas

90. Validumo tipai: vidinis validumas
Vidinis validumas atspindi pokyčius priklausomajame kintamajame, kurie buvo nulemti jo sąveikos tik su nepriklausomu kintamuoju.
Jeigu nėra jokio poveikio, vadinasi, trūksta vidinio validumo.
Tai gali atsitikti dėl: a) klaidų statistinėse procedūrose b) su nepriklausomu kintamuoju nesusietų kintamųjų.
Grėsmė vidiniam validumui gali pasireikšti, kai mums atrodo, kad nepriklausomas kintamasis paveikė priklausomą, tačiau iš tikrųjų taip nebuvo. Didžiausia grėsmė – samplaikos kintamųjų pasirodymas (confounding).
Vidinis validumas
b) pavyzdžiui, turim kontrolinę ir eksperimentinę vaikų grupę. Suskirstytos į dvi grupes. Eksperimentinė grupė mokoma skaityti pagal naują edukacinę programą, o kita paprastai. Tačiau GALI būti, kad pvz. vaikus, esančius kontrolinėje grupėje, namuose mamos pradės mokyti pagal tą pačią programą. Tuomet eksprerimentas bus atlitkas netinkamai.
Grėsmė vidiniam validumui įvyksta tada, kai eksperimento pabaigoje pastebime skirtumus tarp grupių, tačiau iš tiesų manipuliacija nepriklausomu kintamuoju, kaip to reikalauja eksperimento apibrėžimas, įtakos neturėjo.
Istoriniai efektai – pvz. Ilgalaikio eksperimento metu įvyksta karas ir miršta žymiai daugiau žmonių iš pvz eksperimentinės grupės nei kontrolinės. Vadinasi, eksperimento rezultatai negalės būti tikslūs – eksperimentui trūks validumo.

91. Validumo tipai: vidinis validumas
Grėsmių vidiniam validumui pavyzdžiai:
netinkamai parinkta statistinė analizė,
neteisingai suvesti duomenys,
klastojimas,
istoriniai efektai,
šališkas tiriamųjų parinkimas,
tiriamųjų praradimas,
skirtingas brendimo laikas,
konkurencingumas tarp tiriamų grupių.
Vidinis validumas
b) pavyzdžiui, turim kontrolinę ir eksperimentinę vaikų grupę. Suskirstytos į dvi grupes. Eksperimentinė grupė mokoma skaityti pagal naują edukacinę programą, o kita paprastai. Tačiau GALI būti, kad pvz. vaikus, esančius kontrolinėje grupėje, namuose mamos pradės mokyti pagal tą pačią programą. Tuomet eksprerimentas bus atlitkas netinkamai.
Grėsmė vidiniam validumui įvyksta tada, kai eksperimento pabaigoje pastebime skirtumus tarp grupių, tačiau iš tiesų manipuliacija nepriklausomu kintamuoju, kaip to reikalauja eksperimento apibrėžimas, įtakos neturėjo.
Istoriniai efektai – pvz. Ilgalaikio eksperimento metu įvyksta karas ir miršta žymiai daugiau žmonių iš pvz eksperimentinės grupės nei kontrolinės. Vadinasi, eksperimento rezultatai negalės būti tikslūs – eksperimentui trūks validumo.

92. Validumo tipai: išorinis validumas
Eksperimentas turi išorinį validumą tada, kai skirtingoje aplinkoje ir su kitais tiriamaisiais gaunami tokie patys eksperimento rezultatai. Grėsmė išoriniam validumui: parinkta per maža tos pačios vietos tiriamųjų grupė.
Eksperimentas turi ekologinį validumą tada, kai metodai, priemonės ir eksperimento aplinka yra artima realaus gyvenimo situacijai.
Ekologinio validumo įrodymas dažnai iškart įrodo ir išorinio validumo buvimą.
Eksperimentas pasižymi populiaciniu validumu tada, kai eksperimento rezultatai pritaikomi tik tokiai populiacijai, kokia buvo tiriama. Grėsmė: rezultatai pritaikomi platesnei arba kitai populiacijai.
Populiacija: pvz buvo tiriama metų vyrų iš Kauno, ir tiriamas hipertenzijos kontroliavimas. Eksperimento rezultatų jokiu būdu negalime pritaikyti visiems vyrams.

93. Validumo tipai: konstrukto validumas
Konstrukto validumas nurodo, kiek tam tikro konstrukto naudojimas yra pagrįstas ir veiksmingas.
Didžiausia grėsmė konstrukto validumui: kintamojo, neįtraukto į tyrimą, įtaka tyrimo rezultatams. Toks šalutinis kintamasis gali būti tikroji poveikio priežastis.
Kartais šalutinio kintamojo pasirodymas rezultatams įtakos neturi.
Labai dažnai atliekant eksperimentą norimas rezultatas dažnai gaunamas kai nepriklausomu kintamuoju yra manipuliuoja, tačiau ne visada taip įvyksta dėl tų priežasčių, kurias mano esant tyrėjas. Didžiausia grėsmė konstrukto validumui, kaip jau minėjome, yra kintamojo confound pasirodymas. Jei šis kintamasis pasirodo, galima daryti prielaidą apie neteisingą psichologinį konstruktą.
Konstrukto validumas nurodo, kiek tam tikro konstrukto naudojimas yra pagrįstas ir veiksmingas.
Vienas paprasčiausių pavyzdžių, kai naudojamas konstruktas yra netinkamas, galėtų būti pvz. Išmatuojame plaukikų laiką po vandeniu, kiek jie išbūna nekvėpavę ir šį išmatuotą laiką naudojame kaip tinkamą būdą matuoti, ar asmuo yra tinkamas sinchronizuotam plaukimui.
Kitas pavyzdys galėtų būti eksperimentas, kuriuo siekiama išmatuoti skirtumą tarp žmonių gebėjimo atsiminti konkrečius ir abstrakčius žodžius. Sukuriame du sąrašus – kiekviename vieno tipo žodžiai. Tačiau gali atsitikti taip, kad visi mūsų pateikti abstraktūs žodžiai yra retai sutinkami paprastoje kalboje ir juos įsiminti yra sunku dėl to, kad jie yra rečiau vartojami o ne dėl to, kad jie yra abstraktūs. (Fantz eksperimentas su kūdikiais, kaip jie atskiria paprastus ir sudėtingus dalykus).
Hovey. Buvo paprašyta studentų atlikti IQ testą. Viena grupė buvo patalpinta tyliame kambaryje, o kita atliko testą kambaryje, kuriame buvo 7 skambučiai, dar 5 kitokio garso skambučiai, fotografas, kuris fotografavo studentus, 5 akrobatai ir kiti garsiniai bei vaizdiniai trikdžiai. Ir nebuvo rastas joks skirtumas tarp abiejų grupių atlikimo.

94. KVAZIEKSPERIMENTAI

95. Kvazieksperimentas Kvazieksperimentai – tai tyrimai,
kurie atliekami tada, kai tyrėjas neturi galimybės atsitiktinai parinkti grupių, nors tai ir būtina,
kai negali savo nuožiūra bet kada ir bet kam pateikti nepriklausomą kintamąjį.
Tai yra tyrimas, kuriuo prie eksperimento reikalavimų priartėjama, bet jie ne visiškai tenkinami;
Tai tyrimas kai nepriklausomojo kintamojo negali valdyti arba kai tai sunku daryti (lytis ar amžius);
Kvazieksperimentai – tai tyrimai,
kurie atliekami tada, kai tyrėjas neturi galimybės atsitiktinai parinkti grupių, nors tai ir būtina,
Tiesiog dažnai būna, jog tiriamoji grupė yra del vienokių ar kitokių priežasčių nevienalytė, nors ir kontrolinė gali būti sudaryta vienalytė.
kai negali savo nuožiūra bet kada ir bet kam pateikti nepriklausomą kintamąjį.
Pvz.; kai tiriame ypatingų gyvenimo aplinkybių poveikį asmenybei ar kitiems kintamiesiems.
Tai yra tyrimas, kuriuo prie eksperimento reikalavimų priartėjama, bet jie ne visiškai tenkinami;
Bendrai paėmus tai tiesiog neišbaigtas eksperimentas, kuris nusižengia kai kurioms taisyklėms.
Tai tyrimas kai nepriklausomojo kintamojo negali valdyti arba kai tai sunku daryti (lytis ar amžius);

96. Kvazieksperimentiniai tyrimai
Kvazieksperimentiniams tyrimams būdinga tai, kad parinktos grupės yra nevienalytės ir jų parametrai nesuvienodinti.
Tokie tyrimai dažni socialiniuose tyrimuose, kur dažnai nėra galimybių visiškai suvienodinti eksperimentinių ir kontrolinių grupių parametrų.
Dėl to neretai atliekami tyrimai tik su iš dalies suvienodintais parametrais arba apskritai nesirūpinant jų suvienodinimu, iš anksto turint galvoje, kad parinktos tiriamųjų grupės yra gana panašios.

97. Kvazieksperimentiniai tyrimai
Jeigu eksperimentinio tyrimo imtis randomizuota, t.y. sudaryta atsitiktiniu imčių metodo pagrindu, tai toks tyrimas pagrįstai turi teise vadintis eksperimentu.
Eksperimentinis tyrimas, kurio imtis nerandomizuota. t.y. sudaryta kitu galimu atrankos metodu, išskyrus atsitiktinę atranką, pagrindu, vadinamas kvazi-eksperimentu.
Socialinių mokslų metodologijoje vadovaujamasi principu - tik atsitiktinės imties pagrindu atliktas eksperimentas yra mokslinis.
Galioja nuomonė, kad kvazi-eksperimentas negarantuoja nei išorinio, nei vidinio tyrimo išvadų validumo. Toks tyrimas atlieka mokomąją arba bandomąja (pilotažinę) funkcijas.

98. Kvazieksperimentai pedagoginėje aplinkoje
Dėl ugdymo praktikoje vyraujančios klasės - pamokos sistemos pedagogikoje organizuoti randomizuotą eksperimentą yra be galo sudėtinga.
Statistinio stebėjimo vienetu pedagoginiame tyrime paprastai būna konkretus mokinys, o ne kažkokia unifikuota klasė, tačiau toje pačioje klasėje turėti ir eksperimentinę, ir kontrolinę mokinių grupes eksperimentinio pedagoginio proceso organizavimo požiūriu nėra paprasta.
Dažniausiai dirbama pagal supaprastintą schemą: viena klasė būna arba tik eksperimentinė, arba tik kontrolinė, todėl dažnai pažeidžiamas atsitiktinis imties principas.
Taigi pedagoginio eksperimentavimo praktikoje akivaizdžiai vyrauja kvazi-eksperimentas.

99. Kvazieksperimentiniai tyrimai
Sudarant eksperimentines ir kontrolines grupes, reikėtų laikytis šių principų:
tiriamųjų skaičius grupėse turi būti kuo vienodesnis;
tiriamųjų grupių amžius, lytis ir t.t. turi būti vienodas arba jų skirtumas statistiškai nereikšmingas;
tyrimo duomenų variacija pirminio testavimo metu praktiškai turi būti vienoda, t.y., nustačius vidutinius kvadratinius nukrypimus, jų reikšmės atskirose grupėse turi būti vienodos.
Kvazieksperimentiniai tyrimai gali būti kelių tipų:
viena grupė su baigiamuoju testu;
neekvivalentiškos grupės su baigiamuoju testu;
įvykusio fakto tyrimas, kai netgi tyrėjas negali kontroliuoti, kadangi jis atvyksta į įvykio vieta jau po įvykio, pavyzdžiui, tiriant žemės drebėjimo psichologinį poveikį.

100. Eksperimento ir kvaziekperimento palyginimas
Tyrimų schemos skiriasi tik vienu požymiu – eksperimentiniame tyrime grupės yra ekvivalentiškos, parinktos atsitiktiniu būdu, o kvaziekperimente nėra ekvivalentiškos.
Ekvivalentiškų grupių parinkimas yra pagrindinis kvazieksperimento trūkumas, nes tai padaryti yra labai sunku ir dėl to eksperimentai dažniausiai atliekami laboratorijose.

101. Retroaktyvios istorijos kontroliavimas
Tikimybė, kad retroaktyvi istorija paveiks kvazieksperimento rezultatus yra didesnė nei atsitiktinai parinktose eksperimento grupėse.

102. Savaiminės raidos su atrankos veiksniais sąveika
Dėl neekvivalentiškų grupių kvazieksperimentuose kyla didesnis pavojus, kad sąveikos efektai (samplaikos kintamieji) iškreips duomenis.

103. Eksperimento ir kvazieksperimento panašumai
Tiriamųjų praradimo kontrolė tiek ekvivalentiškose, tiek neekvivalentiškose grupėse yra panaši.
Išorinio validumo atžvilgiu abi tyrimų rūšys maždaug vienodos, tačiau kvazieksperimentuose mažesnė rezultatus iškreipianti reakcija į tyrimą.

104. Eksperimentinių tyrimų privalumai
Eksperimentiniai tyrimai dažnai vertinami labiau nei kiti tyrimai dėl galimybės rasti priežastinius ryšius tarp kintamųjų. Tačiau būtų beprasmiška arba mažai naudinga organizuoti eksperimentą tiriant naują fenomeną, nes dažnai nėra žinoma, kokie kintamieji yra svarbūs ir apskritai kokios dimensijos sudaro vieną ar kitą reiškinį. Tokiu atveju aprašomieji tyrimai yra labiau tinkamesni atskleidžiant naujo reiškinio turinį ir jo ryšį su kitais kintamaisiais.
Prieš pradėdamas eksperimentinį tyrimą, eksperimento vadovas pasiruošia nuodugniam stebėjimui. Esant tokiom pat aplinkybėm kitas ar tas pats mokslininkas gali pakartoti stebėjimą, kad patikrintų gautus rezultatus.
Eksperimento vadovas gali sistemingai keisti eksperimento aplinkybes. Tačiau yra kintamųjų, kaip pvz intelektas ar amžius, kurių negalima manipuliuoti net ir eksperimeto metu.

105. Eksperimentinių tyrimų trūkumai
Eksperimentai dažnai vykdomi laboratorijose ir kritikuojami dėl dirbtinės aplinkos.
Eksperimentatorius gali nesąmoningai įtakoti eksperimento rezultatus, pavyzdžiui, perduodamas savo nuostatas tiriamiesiems (mimika, balso intonacija, elgesiu ir pan.)
Maža tiriamoji grupė, nes eksperimentuojant sunku valdyti ir įvertinti visus didelių grupių kintamuosius.
Socialinių mokslų eksperimente ne visuomet galima sukontroliuoti visus kintamuosius - kartais jie būna visai nenumatyti ir nenusakomi.

106. ETIKA

107. Tyrėjo atsakomybė Prieš akademinę bendruomenę Prieš savo tiriamuosius
Prieš bendruomenę

108. Tyrėjas atsakingas Prieš akademinę bendruomenę.
Darbai nemenkintų pasitikėjimo ir socialinio vertingumo mokslo pasiekimais. Stiprinti mokslą kaip visuomenės “šviesą”.
Spausdinti privalo tik tinkamai pagrįstus darbus. Tyrimai gali turėti gilias socialines pasekmes! (Įvertinti moralinį ir politinį šalies klimatą).
Tyrimo aprašai turi būti atviri kolegų analizei ir galimybei juos pakartoti įvairiose kultūrose.
Laikytis LPS Etikos Kodekso reikalavimų.

109. Tyrėjas atsakingas Prieš savo tiriamuosius- dalyvius.
Esminis reikalavimas: iš numatyti visas grėsmes dalyvio psichologinei gerovei, sveikatai, vertybėms ar orumui, ir jas eliminuoti.
Svarbu: Jeigu trūksta informacijos apie specifinius kultūrinius ar etninius papročius- ieškoti patarimų toje bendruomenėje, kurios atstovai bus tiriami.

110. Tyrėjas atsakingas Prieš bendruomenę (visuomenę).
Neskubėti spausdinti “skandalingų” išvadų!!!
Esminis reikalavimas: kadangi mokslo išvados yra socialiai pritaikomos, tai jos turi būti pagrįstos labai svariais argumentais (pzv: tyrimai dėl vaistų poveikio, genetinių tyrimų, abortų poveikio, terapijos efektyvumo ir pan.)
Rezultatai neturi sužadinti vilčių, jei dar nėra aiškus tyrimų galutinis rezultatas.

111. Duomenų naudojimas ir skelbimas
Bendra nuostata: atvirai paskelbti procedūrą bei duomenis - neslėpti informacijos.
Tačiau ją skelbti atsargiai, ypač jei ji gali paveikti žmonių gyvenimą ar įpročius.
Išeitis: mokslo bendruomenė išvadas verifikuoja ar įvertina- tada tyrėjas laikomas atsakingu ir etišku.

112. Duomenų naudojimas ir skelbimas
Cyril Burt (BPS) darbai
Foto:
(paveldėjimo įtaka protiniams gabumams su monozigotiniais dvyniais)
TIME: "The most sensational charge of scientific fraud this century is being leveled against Sir Cyril Burt. Leading scientists are convinced that Burt published false data and invented crucial facts to support his controversial theory that intelligence is largely inherited." (e76)

113. Duomenų naudojimas ir skelbimas
Rasinių skirtumų tyrimai (intelekto, asmenybės) - visada “jautrūs”- gal net reikalingi moratoriumai publikacijoms.
Kadangi rasė visada susijusi su kultūrine ir socialine-ekonomine pozicija-tad rezultatai privalo būti skelbiami itin kvalifikuotai.
Dilema: kiek projekcinės metodikos ar asmenybės testai g.b. naudojami darbo atrankose???
Dilema: Išlikti sąžiningais tyrėjais, nepriklausomais nuo finansavimo šaltinių įtakos.

114. Rizika tyrimo metu: 1)konfidencialumo praradimas 2)apgaulė
3) fizinė ar psichinė žala (stresas, invazinės procedūros )

115. Etiniai principai Sutikimas Atvirumas ir sąžiningumas
Teisė nedalyvauti
Apsauga nuo žalos
Debrifingas’as
Konfidencialumas
Anonimiškumas
Privatumas
Teisiniai principai

116. Sutikimas (informed consent)
Kur įmanoma, potencialūs dalyviai turi būti informuoti apie visus tyrimo aspektus, kurie galėtų įtakoti dalyvių apsisprendimą dalyvauti tyrime ar ne,
Jei tiramas jautrus aspektas, etikos protokole turi būti žodinė instrukcija apie sutikimo gavimą ir turi būti gautas raštiškas sutikimas dalyvauti tyrime, žinant visą tyrimo turinį ir tiriamojo teises.
Jei tyrime dalyvauja vaikai, sutikimą turi duoti tėvai arba mokytojai, ar iš pačių vaikų
Jei tiriamas jautrus aspektas, raštišką sutikimą turi duoti tėvai

117. Informuotas sutikimas
Gauti iš pačių dalyvių nuo 18m.
Gauti iš dalyvių iki 18m. tėvų (globėjų);
Vaikai negali patirti streso, net jei tėvai sutinka.
IS išimtys, jei:
1.Tyrime naudojama apgavystė;
2. Tyrėjo rolė pasireškia jo jėgos demonstravimu

118. Tyrėjo pozicija visada siejama su jėga ir didesne įtaka
Jėga išlyginama, jei dalyvis žino apie galimybę atsisakyti dalyvauti ir/ar bet kada nutraukti dalyvavimą;
ETIKA: Dažnas nusižengimas JAV - pirmakursių”priverstinis” dalyvavimas vyresniųjų studentų tyrimuose. Gali nedalyvauti, bet .... rašyti referatą???
ETIKA: Kalinių ar pacientų įtraukimas į stresą keliančius eksperimentus dėl antrinių priežaščių- gali nedalyvauti, bet...dienos eina labai nuobodžiai vienodai???

119. Atvirumas ir sąžiningumas
NESĄMONINGAS DALYVAVIMAS – dalyvavimas tyrime nedavus sutikimo ir neturint žinių apie tyrimą
Slaptas stebėjimas leidžiamas tik ten, kur neįmanoma naudoti kitų tyrimo metodų esminių duomenų surinkimui. Idealiua tveju, sutikimas naudoti duomenis turėtų būti gautas baigus stebėjimą

120. Priverstinis (nesąmoningas) dalyvavimas
Stebėjimų tyrimuose (ir natūralistinuose): eismo dalyvių stebėjimas;
Etika: privatus gyvenimas. Humphrey (1970) studija apie homoseksualų elgesį pirtyse ir automobilių nr. sekimą.
Piliavin (1969) praeivių elgsenos stebėsena- be IS formos, kėlė stresą, nebuvo atvira (apgavystė);

121. Privatumas ir konfidencialumas
Anonimiškumas: etiniai ir pragmatiniai argumentai. Siekiame neprarasti potencialių respondentų.
Dilema: Video tyrimai ? Leidimai filmuoti ir naudoti (mokymuose).
Duomenų sunaikinimas- kada dalyvauja pats respondentas?
Duomenų prieinamumo apsauga. Kodavimas kuo anksčiau.

122. Apgavystės (arba informacijos nuslėpimas)
Apgavystes kaip techniką laikinai leido APA (1977);
Milgram paklusnumo paradigmos tyrimas (1963): metodologiškai naudingas, o etikai nusižengiantis eksperimentas- dilema.
UŽ ir PRIEŠ

123. UŽ
Padidina eksperimentinių sąlygų poveikį . Aronson, Carlsmith, 1965; Cooper, Campbell (1957) tavadino tai vidinio validumo didinimu ir svarba išvadų generealizavimui; Tai įrodė Berkun et al (1962) studija su karo personalu apie užduočių atlikimą streso sąlygomis.
Kai kurių elgesio sričių negalėtume iš viso tirti be apgavystės: Darrel ir Lateen (1970) tyrimas su paeiviais apie jų pasirengimą padėti nelaimėje.
Apsaugo tyrėją nuo “subjekto problemų”- jo motyvų įtakos eksperimento situacijai:
negatyvus dalyvis (Cook, Bean, Calder, Prey, Krovetz, and Reisman, 1970;
perdaug posityvus dalyvis (Orne, 1962),
Baimingas ir nerimaujantis dalyvis (Rosenberg, 1965; Weber , Cook, 1972)
Mano, kad pabaigoje būtinai reikia debrifingo

124. PRIEŠ
Propoguoja nepagarbią (apgailėtiną) tiriamojo poziciją (Kelman, 1967). Jo pozicija yra antrarūšė ir daugiau bejėgiškumo nei tyrėjo. Didina galutinę negatyvią reakciją į tyrimą ir gali prašyti anuliuoti rezultatus iš viso.
Taip atsitiko su Milgram tyrimo dalyviais- jie stebėjo duomenų naikinimą. Išeitis- iš anksto informuoti, kad bus ir klaidinimų.
Sukelia abejonių (įtarumą) dėl kitų asmenų apgavystės (“bet kas gali apgauti”) Jourard, 1971; Kelman,1967).
Apgavystė menkina psichologų įvaizdį visuomenės akyse. Menkina galimybę sukurti pasitikėjimą konsultavimo procese (‘visi jie tokie’) ir didina kontroliuojančių įstaigų spaudimą.

125. Apsauga nuo žalos
Psichologai turi imtis veiksmų, kad apsaugotų dalyvius nuo psichinio streso ir fizinio diskomforto
Kai atliekamos stresą keliančios procedūros, sutikimo gavimas (nors ir būtinas) neatleidžia tyrėjo nuo atsakomybės apsaugoti dalyvį.
Tokiais atvejais turi būti užtikrinta medicininė pagalba, jei jos prireiktų, ar apgalvoti kiti apsaugos būdai
Jei visgi padaroma fizinė ar psichinė žala, tyrėjai privalo imtis veiksmų tai žalai pašalinti

126. Debrifingas
Tiriamųjų informavimas apie eksperimento pobūdį ir išdėstymą
Pastangos panaikinti jiems padarytą neigiamą įtaką.
Jei neįmanoma pateikti pilnos informacijos eksperimento/tyrimo pradžioje, tai turi būti padaryta pasibaigus tyrimui

127. Debrifingas
Visose studijose tyrėjas yra atsakingas už kiekvieno dalyvio debrifingą.
Po tyrimo jie turi jaustis ne blogiau nei atvykus į tyrimą.
Ypač svarbu, jei buvo vartojama apgavystė. Apgavystė tyrime, jei neišvengiama pradžioje, turi būti paaiškinta po tyrimo.

128. Stresas ir diskomfortas
Tiriamasis neturi patirti žalos ar diskomforto.
Realybė: Psichinis stresas dėl apgavystės (nusivylimas savimi) ar sensorinių deprivacijų, eksperimento sąlygų (Zimbardo);
Tyrėjo pareiga ne tik debrifingas , bet ir panaikinti ilgalaikius negatyvius efektus, kuriuos sukelia psichologinių tyrimų procedūros.
Nuo 1992m. BPS įpareigoja tyrėjus apie atsakomybę ir po procedūros.

129. Ilgalaikės pasekmės – etinė problema
Po 2 mėnesių, pasibaigus eksperimentui, kalinio
nr. 416, pasisakymas :
"I began to feel that I was losing my identity, ....because it was a prison to me; it still is a prison to me. I don't regard it as an experiment or a simulation because it was a prison run by psychologists instead of run by the state. I began to feel that that identity, the person that I was that had decided to go to prison was distant from me -- was remote until finally I wasn't that, I was no I was really my number."

130. Intervencija
Berniukų ir agresyvių filmų poveikio elgesiui stebėjimas (Leyenson, 1975)- padidino tokų berniukų agresyvų elgesį.
Ar padeda čia debrifingas?

131. Teisė nedalyvauti ir atsisakyti
Tyrėjas yra įsipareigojęs:
Suteikti tiriamajam visą informaciją apie galimus nepatogumus;
Priminti tiriamajam apie galimybę pasitraukti iš tyrimo bet kuriuo metu;
Nutraukti tyrimą savo iniciatyva, kai tiriamasis yra per daug sutrikęs dėl tyrimo sąlygų.

132. Teisė nedalyvauti ir atsisakyti
Tyrėjas privalo suteikti pilną informaciją apie tyrimą ir galimą diskomforto lygį.
Priminti dalyviui apie jo teisę nutraukti tyrimą bet kada, jei procedūra ima kelti didesnį diskomfortą nei įprasta;
Nutraukti procedūrą kai diskomforto lygis yra akivaizdžiai per didelis arba dalyvis yra sutrikęs.
Etikos pažeidimas: Milgram nesustabdė tyrimo
Zimbardo- nutraukė studiją;

133. Konfidencialumas
Konfidencialumas – tiriamųjų ar pacientų duomenų saugojimas nuo viešo publikavimo. Šio principo esmė ta, kad tyrėjas privalo laikyti paslaptyje viską apie asmenį, pateikusį jam informaciją.
Šis klausimas aptariamas tyrimo pradžioje, kai jo dalyviams yra tiksliai paaiškinama, kokios gali būti konfidencialumo ribos konkretaus tyrimo kontekste

134. Konfidencialumas
Būdai, kaip galima būtų naudotis surinkta informacija, nepažeidžiant konfidencialumo principo:
Duomenų apie informacijos pateikėjus išbraukimas.
Nepilnos informacijos apie respondentus pateikimas (pavyzdžiui, praleidžiant gimimo metus, o paliekant datą, nenurodant specialybės, o tik bendrą profesiją ir kt.).

135. Privatumas
Privatumas – tiriamojo teisė neatskleisti informacijos liečiančios jo asmeninį gyvenimą.
Kiekvienas žmogus ar jų grupė turi teisę patys spręsti, kada ir kur, kokiomis aplinkybėmis ir kiek plačiai išsakyti savo asmenines pažiūras, nuomones, įpročius, abejones ir baimes, ar visai nieko nesakyti.

136. Privatumas
Privatumo principas gali būti pažeistas platinant tyrimo metu gautą informaciją, iš kurios gali būti atpažįstami tyrimo dalyviai.
Informacijos skleidimas, negavus tiriamųjų sutikimo, pažeidžia privatumo principą;
Jeigu tyrėjas ketina skverbtis į privačius žmonių reikalus, jis apie tai turi pateikti aiškią informaciją ir gauti stebimų ar klausinėjamų asmenų sutikimą.

137. Teisiniai principai
Teisiniai principai yra susiję su tiriamųjų sauga bei tyrimo duomenų konfidencialumu.
Tai reiškia, jog bet koks tyrimas turi būti teisėtas, garantuojantis tyrimo duomenų slaptumą.
Nurodoma, pavyzdžiui, jog be tiriamojo sutikimo negalima skelbti asmenį kompromituojančių duomenų, kaip ir vykdyti tyrimus, negavus tam pritarimo.