1. Dr. Vaclovas Kveselis Lietuvos energetikos institutas 2006-09-26
Lietuvos ir Europos Sąjungos teisinė bazė, reglamentuojanti biokuro naudojimą šilumos tiekimo įmonėse
Dr. Vaclovas Kveselis
Lietuvos energetikos institutas

2. ES uždavinys energetikos ir aplinkosaugos politikoje - skatinti atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą.
Tuo:
didinamas energijos tiekimo saugumas;
mažinamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos;
sukuriamos naujos darbo vietos;
sprendžiami regionų socialiniai - ekonominiai klausimai.

3. Pagrindiniai ES dokumentai
Žalioji knyga – Europos Komisijos paskelbtas pranešimas tam tikroje politikos srityje. Pradžioje tai dokumentas suinteresuotoms šalims, organizacijoms ar individams, kviečiantis dalyvauti konsultacijose ar debatuose. Kai kada Žalioji knyga suteikia pradžią įstatyminio akto parengimui.
Žalioji knyga: Energija ateičiai – Atsinaujinantys energijos šaltiniai
(Communication from the Commission - Energy for the Future: Renewable Sources of Energy - Green Paper for a Community Strategy. COM(96) 576, November 1996)
Šiame dokumente pirmą kartą keliamas uždavinys ES padvigubinti atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimą iki 2010metų. Jame pabrėžiami šie AEŠ privalumai:
AEŠ vartojimas palengvina aplinkosaugos uždavinių sprendimą bei mažina CO2 emisijas energetikos sektoriuje;
AEŠ yra vietiniai ištekliai ir jų vartojimas mažina priklausomybę nuo energijos ir kuro importo;
AEŠ vartojimas didina gyventojų užimtumą, prisideda prie regionų vystymo bei mažina socialinius ir ekonominius skirtumus tarp ES regionų.

4. Pagrindiniai ES dokumentai
Baltoji knyga – yra dokumentas apie Europos Bendrijos siūlomus veiksmus tam tikroje specifinėje srityje. Dažnai ji išleidžiama po Žaliosios knygos pagrindu įvykusių konsultacijų Europos lygyje.
Baltoji knyga: Europos Sąjungos energetikos politika
(White Paper : An Energy Policy for the European Union COM(95) 682, December 1995)
Šiame dokumente išdėstyti pagrindiniai principai, kuriais remiantis formuojama vieninga ES politika energetikos srityje

5. Pagrindiniai ES dokumentai
Baltoji knyga: Energija ateičiai – Atsinaujinantys energijos šaltiniai
(Communication from the Commission - Energy for the future: Renewable sources of energy - White Paper for a Community strategy and action plan. COM(97) 599, November 1997)
Padėties analizė:
ES priklausomybė nuo energijos importo 50%. Tendencija: 2020 m. gali padidėti iki 70%;
AEŠ indėlis į ES energijos balansą nepriimtinai mažas, lyginant su techniniu potencialu;
biomasės, mažųjų hidroelektrinių ir vėjo energijos panaudojimo technologijos yra komercinio lygio ir ekonomiškai gyvybingos.
Strateginis uždavinys:
ES padidinti AEŠ naudojimą du kartus ir pasiekti, kad 2010 m. jis sudarytų 12% energijos balanse.

6. Pagrindiniai ES dokumentai
Naudotinų atsinaujinančių išteklių rūšys

7. Pagrindiniai ES dokumentai

8. Pagrindiniai ES dokumentai

9. Pagrindiniai ES dokumentai
Direktyva apie elektros energijos gamybos iš AEŠ skatinimą vidaus elektros rinkoje
(Directive 2001/77/EC of the European Parliament and of the Council of 27 September 2001 on the promotion of electricity from renewable energy sources in the internal electricity market)
Tikslas – skatinti ir didinti elektros energijos pagamintos iš AEŠ dalį vidaus elektros rinkoje:
pasiekti, kad „žaliosios” elektros energijos gamyba 2010 m. ES išaugtų nuo 14 iki 22% nuo bendro vartojimo;
padėti įgyvendinti siekį, kad bendra energijos gamyba iš AEŠ 2010 m. sudarytų 12% nuo bendro vartojimo;
padėti įgyvendinti ES įsipareigojimus pagal Kyoto protokolą mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas.

10. Pagrindiniai ES dokumentai
Direktyva apie elektros energijos gamybos iš AEŠ skatinimą vidaus elektros rinkoje
elektra pagaminta iš AEŠ turi turėti kilmės garantiją;
šalys ES narės kas 5 metai turi pateikti ataskaitas bei nurodyti kontrolinius skaičius sekantiems 10 metų;
kas antri metai turi būti skelbiamos ataskaitos apie įsipareigojimų vykdymą;
paskelbti nacionaliniai įsipareigojimai elektros gamybos iš AEŠ srityje;
elektros gamybos iš AEŠ rėmimas nacionaliniame lygyje;
supaprastintos administracinės procedūros elektros gamybos iš AEŠ srityje;
garantuotas įsijungimas į elektros tinklus.

11. Pagrindiniai ES dokumentai
Direktyva dėl atliekų deginimo
(Directive 2000/76/EB of the European Parliament and of the Council of 4 December 2000 on the Incineration of Waste)
Šios direktyvos tikslas – kiek įmanoma užkirsti kelią arba apriboti neigiamą atliekų deginimo poveikį aplinkai, ypač oro, dirvožemio, paviršinio ir požeminio vandens užteršimą išmetamais teršalais ir dėl to kylantį pavojų žmonių sveikatai.
Šio tikslo siekiama nustatant atliekų deginimo įmonėms ir įmonėms, be kita ko, deginančioms atliekas, griežtas eksploatacijos sąlygas bei techninius reikalavimus, emisijų (teršalų) ribines vertes
Biodegraduojančios atliekos traktuojamos, kaip biomasė ir jas
deginant pagaminta elektra turėtų būti superkama pagal “žaliosios”
elektros tarifą
Šiuo metu rengiami atliekų kuro standartai – projektas Quovadis
Standartus atitinkantis atliekų kuras gali būti
deginamas įprastuose įrenginiuose.

12. Pagrindiniai ES dokumentai
Direktyva dėl pastatų energetinio naudingumo
(Directive 2002/91/EB of the European Parliament and of the Council of 16 December 2002 on the Energy Performance of Buildings)
Šioje direktyvoje reikalaujama įvertinti galimybę panaudoti atsinaujinančius energijos šaltinius naujai statomuose pastatuose (tame tarpe Saulės, vėjo, biomasės, biodujų).
“Naujų pastatų, kurių visas naudingas vidaus plotas yra didesnis kaip 1000 m², atveju valstybės narės užtikrina, kad prieš pradedant statybą būtų apsvarstytas alternatyvių sistemų, tokių kaip:
– decentralizuotų aprūpinimo energija sistemų, paremtų atsinaujinančia energija,
– KEŠ (kogeneracija),
– centralizuoto ar grupinio šildymo ar vėsinimo sistemų, jei tokių yra,
– šilumos siurblių, esant tam tikroms sąlygoms,
techninis, aplinkosauginis ir ekonominis pagrindimas ir į jį atsižvelgta.”

13. Pagrindiniai ES dokumentai
Atliekų sąvartynų Direktyva
(Directive 1999/31/EB of the European Parliament and of the Council of 26 April 1999 on the Lanfill of Waste)
Direktyva siekia ir toliau spręsti komunalinių ir nepavojingų atliekų deginimo, kompostavimo, biometanizavimo ir po vandens telkinių valymo ir gilinimo darbų likusio dumblo perdirbimo problemas, todėl teigiama, kad sąvartynų dujas būtina rinkti visuose sąvartynuose, kuriuose šalinamos biologiškai skaidomos atliekos. Jas būtina išvalyti ir panaudoti. Jei surinktų dujų negalima panaudoti energijos gamybai, jos turi būti sudeginamos taip sumažinant žalingą poveikį aplinkai (CO2 mažiau kenksmingas nei metanas ar anglies monoksidas).

14. Pagrindiniai ES dokumentai
Direktyva dėl integruotos aplinkos apsaugos ir taršos kontrolės
(Directive 96/61/EC of the European Parliament and of the Council of 30 October 1996 concerning integrated pollution prevention and control)
Direktyva ragina mažinti aplinkos taršą, racionaliai naudoti žaliavas ir išteklius.
Deginant biomasę išsiskiriantys teršalai laikomi mažiau pavojingais, kadangi jie nepakeičia natūralaus gamtos ciklo.

15. Pagrindiniai ES dokumentai
Direktyva, nustatanti prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistemą Bendrijoje
(Directive 2003/87/EB of the European Parliament and of the Council of 13 October 2003 amending the Directive establishing a scheme for greenhouse gas emission allowance trading within the Community, in respect of the Kyoto Protocol's project mechanisms)
Pagal šią direktyvą visose Europos Sąjungos šalyse nuo 2005 metų apribota nustatytų ūkio šakų įmonių bendra tarša anglies dvideginiu (CO2), išmetamu į atmosferą, deginant iškastinį kurą ar vykstant cheminiams procesams. Bendros šalių taršos kvotos yra išdalinamos atskiroms įmonėms, suteikiant įmonėms ribotą kiekį apyvartinių taršos leidimų.
Šia direktyva taip pat skatinama naudoti biokurą, kadangi nepanaudotus taršos leidimus sumažinus iškastinio kuro deginimą galima parduoti prekybos leidimais rinkoje.

16. Pagrindiniai ES dokumentai
Europos Sąjungos konstitucija (kol kas nepriimta)
Energetikos skyrius:
užtikrinti energijos rinkos funkcionavimą;
užtikrinti energijos tiekimo ES saugumą;
skatinti energijos efektyvų vartojimą ir taupymą;
skatinti naujų ir atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą bei vystymą.

17. Atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimas ES-25 šalyse (Europos aplinkos agentūros duomenys)

18. Su aplinka suderinamas pirminės bioenergijos potencialas ES-25 šalyse (Europos aplinkos agentūros duomenys)
ES šalių metinis energijos poreikis – 2000 Mtne
Iškastinis kuras – 1640 Mtne, branduolinis kuras Mtne , atsinaujinantis – 120 Mtne. Poreikio prieaugis – 0,4% per metus.

19. Pirminės energijos gamyba iš medienos ES-25 šalyse (EurObserv’ER 2005)

20. Biomasės veiklos planas
2005 liepos 12 d. buvo pskelbtas EK biomasės veiklos planas:
Tikslas - pasiekti, kad šiuo metu 4% energijos poreikių tenkinimas iš biomasės išaugtų iki 9% 2010metais. (Visa AEŠ dalis turėtų sudaryti 12 %)
Šio plano įgyvendinimas bus vykdomas per Struktūrinius ir Sanglaudos fondus.
Šilumos sektoriuje:
Numatoma tobulinti teisinę bazę, kad būtų remiamas biomasės naudojimas šilumos sektoriuje (šiuo metu skatinami tik dideli gamintojai per ATL sistemą);
Atnaujinti centralizuoto šilumos tiekimo sistemas (ES-25 valstybėse 56 mln gyventojų naudojasi CŠT, 61% jų gyvena naujosiose ES šalyse-narėse).
Elektros energijos sektorius:
- Numatoma skatinti kogeneraciją, ypač akcentuojant biomasės naudojimą tokio tipo jėgainėse.

21. Biomasės veiklos planas
Žemės ūkis:
Bus reformuojama parama, skatinant žemės ūkio produkcijos perorientavimą į biokuro auginimą.
Miškininkystė:
EK ruošia miškininkystės veiklos planą, kur bus atsižvelgiamą ir į miškų atliekų panaudojimą energijos poreikiams.
Atliekos:
- EK tobulins atliekų teisinę bazę, siekiant tobulinti atliekų tvarkymą, reciklingą, lengvesnį jų panaudojimą energetikos poreikiams

22. Biodujos: Biodegraduojančios biomasės ištekliai ES-15 šalyse (Europos biomasės asociacija)

23. Biodujų gamyba ES-25 šalyse (EurObserv’ER 2005)

24. Jungtinių Tautų Bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) (United Nations Framework Convention on Climate Change (UNFCCC))
1992 m Rio de Ženeire konvenciją pasirašė 155 šalys.
Konvencija įsigaliojo 1994 kovo 21 d. praėjus 90 dienų nuo to kai ją ratifikavo 50-oji šalis.
Lietuvos Respublikos Seimas JTBKKK ratifikavo 1995m. vasario 23 d., o ji įsigaliojo šalyje nuo 1995 m. birželio 22 d.
1997 Gruodžio 11d. Kyoto mieste priimtas Kyoto protokolas, įpareigojantis industrines šalis svarbiausių šešių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas sumažinti vidutiniškai 5,2% žemiau 1990 m. lygio iki m. periodo.
Lietuva, kaip ir kitos ES šalys, privalo sumažinti šiltnamio dujų emisijas 8%, nuo 1990 m. lygio.

25. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys AEŠ naudojimą Lietuvoje
Nacionalinė energetikos strategija
Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas
Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas
Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas
Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas
Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo programa
Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo 2004—2010 metais programa

26. Pagrindiniai Lietuvos dokumentai
Energetikos įstatymas
Numatyta rengti specialias programas, siekiant didesniu
mastu naudoti atsinaujinančius energijos išteklius
respublikos energetikos sektoriuje.

27. Pagrindiniai Lietuvos dokumentai
Elektros energetikos įstatymas
Įpareigoja valstybę skatinti aplinkai
nekenksmingų elektros energijos gamybos,
perdavimo, skirstymo technologijų plėtrą, o
taip pat skatinti elektros energijos gamybą,
panaudojant atsinaujinančius energijos
išteklius.

28. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys AEŠ naudojimą Lietuvoje
Šilumos ūkio plėtros kryptys
Viešuosius interesus atitinkančios paslaugos elektros energetikos sektoriuje
Įpareigojimų teikti viešuosius interesus atitinkančias paslaugas davimo taisyklės
Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, gamybos ir pirkimo skatinimo tvarka
Elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, kilmės garantijų teikimo taisyklės
Šilumos supirkimo iš nepriklausomų gamintojų į šilumos tiekimo sistemas tvarka
Elektros energijos supirkimo iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų taisyklės

29. Pagrindiniai Lietuvos dokumentai
Nacionalinė energetikos strategija
Numatyta ekonominėmis, finansinėmis ir organizacinėmis priemonėmis skatinti vietinių energijos išteklių naudojimą bei sudaryti sąlygas pasinaudoti ES struktūrinių fondų parama atsinaujinančių energijos išteklių vartojimo projektų įgyvendinimui, siekiant kad „…atsinaujinančių energijos išteklių dalį bendrame šalies pirminės energijos balanse 2025 metais padidinti iki 20%; “
Vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių dalis bendrame pirminės energijos balanse 2004 metais sudarė beveik 10% (0,9 mln. tne). Siektina, kad vietinių energijos išteklių 2025 metais būtų sunaudojama apie 2 mln. tne (iš jų biodegalų – apie 350 tūkstančių tne), o tai sudarytų pirminės energijos balanse apie 20%.
Tobulinti energijos gamybos iš atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių skatinimo ir jos supirkimo tvarką, diegti konkurenciją tarp šių gamintojų, po 2020 metų įdiegti „Žaliųjų sertifikatų“ ar kitas sistemas

30. Pagrindiniai Lietuvos dokumentai
Nacionalinė energijos vartojimo efektyvumo didinimo metų programa
Vietinių, atsinaujinančių ir atliekinių energijos išteklių naudojimo potencialas:
Vietiniai, atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai 2004 metais sudarė 8,3 procento (atsinaujinantys – 8,03 procento) viso šalies kuro balanso. Bendra iki 2004 metų įgyvendintuose projektuose, numatytų įrenginių, kuriuose naudojami vietiniai ir atsinaujinantys energijos ištekliai, galia – apie 350 MW, ir didžiausia dalis skirta šilumos gamybai. Daugiau kaip 60 procentų projektų skirta biomasei naudoti.
Energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, suvartojimas 2004 metais ir jos vartojimo ekonominis potencialas pagal energijos išteklių rūšis (TWh per metus): mediena – 8,03/9,8; šiaudai – 0,05/3,59; biodujos ir sąvartynų dujos – 0,02/0,4; hidroenergija – 0,42/1,5; saulės ir geoterminė energija – 0,02/2,1; vėjo energija – 0,00/0,85; biodegalai – 0,01/2,25. Naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, 2004 metais iš viso sunaudota 8,55 TWh energijos, ir tokios energijos naudojimo ekonominis potencialas 2010 metais – 11,9 TWh, o 2020 metais – 14,3 TWh per metus.
Elektros gamybos naudojant atsinaujinančius energijos išteklius ekonominio potencialo didėjimas kasmet 0,2–1 procentas. Numatoma, kad 2009 metais 7,7 procento suvartotos elektros energijos bus pagaminta iš šių išteklių. Prioritetas – vėjo energija, tada – biomasė.
Bendras atliekinių energijos išteklių potencialas šalies pramonės, energetikos ir nuotekų valymo įmonėse – apie 7,5–10,5 TWh per metus. Šių išteklių panaudojimo techninis potencialas – apie 5–6,5 TWh per metus. Atliekinių energijos išteklių panaudojimo ekonominis potencialas – apie 4 TWh per metus.
Vietinių ir atsinaujinančių energijos išteklių ekonominio 2010 metų potencialo panaudojimas energijos gamybai leis sumažinti CO2 emisijų, palyginti su 2004 metais, daugiau kaip 7 procentais (880 tūkst. tonų) per metus, SO2 – atitinkamai 0,2 procento (88 tonomis) per metus, NOx – 1 procentu (471 tona) per metus. Panaudojus atliekinės šilumos ekonominį potencialą, CO2 emisijų, palyginti su 2004 metais, sumažės apie 8 procentus (926 tūkst. tonų) per metus, SO2 – atitinkamai 0,8 procento (294 tonomis) per metus, NOx – 5,7 procento (2618 tonų) per metus.

31. Vartojimas ir potencialas Lietuvoje
2004 –8,55 TWh – 14,3 TWh

32. Pagrindiniai Lietuvos dokumentai
Biokuro gamybos ir naudojimo skatinimo metais programa
Svarbiausieji šios Programos uždaviniai yra:
iki 2010 metų padidinti gaunamos iš biodujų, medienos ir šiaudų elektros energijos gamybą iki 0,204 TWh, o bendrosios energijos – iki 10,31 TWh per metus;
skatinti biokuro žaliavų auginimą ir paruošimą;
skatinti biokuro gamybos ir naudojimo mokslinius tyrimus – juos pripažinti prioritetine mokslinių tyrimų kryptimi;
diegti mokymo, informavimo ir konsultavimo biokuro klausimais priemones.

33. Pagrindiniai Lietuvos dokumentai
Šilumos ūkio įstatymas
Vienas iš įstatymo tikslų yra plačiau naudoti vietinį kurą, biokurą ir atsinaujinančiuosius energijos išteklius, gaminant šilumą bei mažinti energetikos neigiamą poveikį aplinkai. Įstatyme taip pat akcentuota, kad valstybė (savivaldybės) skatina iš biokuro pagamintos šilumos supirkimą į šilumos tiekimo sistemas ir šis supirkimas yra viešuosius interesus atitinkanti paslauga.

34. Pagrindiniai Lietuvos dokumentai
Elektros energijos, kuriai gaminti naudojami atsinaujinantys ir atliekiniai energijos ištekliai, pirkimo skatinimo tvarka ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimas Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje kainų.
Biomasės elektrinė:
- biomasė ir biodujos sudaro ne mažiau kaip 70 proc.
- elektros ir šilumos nominalių galių santykis ≥ 0,23
40 proc. prijungimo mokesčio nuolaida
Garantuotas supirkimas (neviršijant Tvarkoje nustatytos metinės apimties)
Fiksuota supirkimo kaina – 20 ct/kWh
Kaina ir supirkimo garantija galioja iki 2020 m. gruodžio 31 d.

35. Elektros energijos gamybos iš AEŠ 2010 m. preliminari struktūra
1.Vėjas 2,5%
2.Biomasė 1,7%
3.Hidro 3,5%
4.Saulės, geoterminė ,025%
Iš viso: 7,7 %
Pastaba: Su ES suderinta, kad Lietuvos Respublikoje 2010 m. elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamyba sudarys 7%. visos gaminamos šalyje elektros energijos.

36. Kuro sąnaudos elektros ir šiluminės energijos gamybai pagal apskritis, tūkst. tne (2004 m.)

37. Katilinių, rekonstruotų kūrenti medienos kurą ir durpes, skaičius (2005 02 01 duomenimis)
Lietuvos firmų projektai – 115 katilinių, tame tarpe 148 katilai, 360 MW instaliuota galia;
Užsienio firmų projektai – 22,7 MW instaliuota galia;
Kiti projektai – MW instaliuota galia;
Viso: MW instaliuota galia.

38. Katilinių, kūrenamų šiaudais, sąrašas, 2005 metų duomenys
Nr.
Katilinės pavadinimas
Katilų skaičius
Katilo galia, MW
Bendra galia, MW
Kuras 1.
Narteikiai 1
Šiaudai 2.
Gūžiai
0,375 3.
Vaškai 4.
Lavėnai 2 5.
Juknaičiai 4
0,34 6.
Kuigaliai 7.
Kaišiadorių raj. 8.
Ūkininkų ūkiuose
30-35
0,05
1,5-1,75
VISO:
41-46
7 MW

39. Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame kuro balanse šilumos gamybai (LŠTA, LBGTA duomenys)

40. Medienos biokuro kainų dinamika Lietuvoje (Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, 2005)

41. Medienos biokuro teorinis potencialas Lietuvoje (Valstybinis miškotvarkos institutas, BBN projektas 2005)

42. Skiedros: drėgmė 50%, energetinė vertė 2,8 MWh/t
Medienos biokuro teorinis potencialas Lietuvoje (LMI, LEI – BBN projektas, 2005)
Skiedros: drėgmė 50%, energetinė vertė 2,8 MWh/t

43. Biodujų gamyba Lietuvoje
Lietuvoje buvo pastatyti 6 biodujų įrenginiai:
ŽŪB “Vyčia” (gyvulinės srutos ir BDA)
UAB “Lekėčiai” (-”-)
Utenos miesto nuotekų valymo įrenginiai (nuotekų dumblas)
Kauno miesto nuotekų valymo įrenginiai (-”-)
AB “SEMA” (spiritas)
UAB “Rokiškio sūris” (išrūgos)

44. Informacija apie Lietuvoje esančių biodujų jėgainių veiklą (LEI, J
Informacija apie Lietuvoje esančių biodujų jėgainių veiklą (LEI, J.Savickas)
Nr.
Biodujų jėgainė
Bioreaktorių tūris, m3
Pagrindinė žaliava
Biodujų ga-myba, mln m3/metus
Instaliuota galia el./šil.
Pastabos 1.
AB “SEMA”
3010
Technologinės nuotekos
1,5 – 2,0
- / 7.8 MW
Neveikia 2.
AB “Rokiškio sūris”
1800
0,6 – 0,8
312 kW /
316 kW
Remonte 3.
ŽŪB “Vyčia”
900
Kiaulių mėšlas ir skerdyklų atliekos
0,5
185 kW /
600 kW 4.
UAB “Lekėčiai”
2000
0,6 – 0,9
0,6 / 0,9 MW
Veikia 5.
SP UAB “Kauno vandenys”
10000
Miesto nuotekų dumblas
3,0 – 4,0
- /3.8 MW
Dirba stabiliai 6.
SP UAB “Utenos vandenys”
0,6 – 0,7
0,275 / 0,6MW

45. Biomasės naudojimo “pliusai” ir “minusai”
Garantuotas elektros supirkimas už nustatytą kainą
Santykinai didesnės investicijos
Pirmenybė tiekiant šilumą į tinklus
Aukštesni aptarnavimo kaštai
Pajamos už ATL (įrengimams virš 20 MW)
Mažesnis įrenginių darbo lankstumas
Kuro tiekimo saugumas ir patikimumas
Kuro kokybės ir kainų problemos

46. Biomasės ekonomika Pagrindiniai veiksniai: Investicijos
Eksploatacijos išlaidos
Biokuro ir alternatyvaus kuro kainų skirtumas
Elektros kaina
Papildomos pajamos už ATL
Indikaciniai rodikliai (20-30 MW katilinei arba kogeneracinei jėgainei):
Nevertinant pajamų už ATL medienos kuro kaina katilinėje turėtų būti ~10 Lt/MWh žemesnė, kad šilumos gamybos savikaina būtų tokia, kaip naudojant gamtines dujas.
Kogeneracinėje jėgainėje gaminant šilumą ir elektrą dėl papildomų pajamų už elektrą šilumos savikaina nepadidėtų medienos kuro kainai viršyjant gamtinių dujų kainą iki 20 Lt/MWh (neįvertinant pajamų už ATL)
Pajamos iš prekybos ATL leidžia išlaikyti tą pačią šilumos kainą, kaip ir GD katilinėje medienos kainai viršyjant gamtinių dujų kainą iki Lt/MWh

47. Apyvartiniai taršos leidimai Lietuvoje
Atsakinga institucija - Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF):
ir metų periodu apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvauja įmonės, kurių nominali galia >20MW . Planuojama, kad į sistemą galės būti įtraukti kurą deginantys įrenginiai, kurių nominali galia mažiau 20 MW, jei to norės įrenginio operatorius.
Lietuvos įmonėms 2005 metams buvo suteikta apyvartinių taršos leidimų į atmosferą išmesti 13,8 milijonų tonų CO2.  Tuo tarpu šių įrenginių išmetimai 2005 metais siekė tik 6,6 milijonus tonų CO2. Likusius apyvartinius taršos leidimus įmonės galėjo parduoti  kitoms ES įmonėms, kurioms apyvartinių taršos leidimų trūko. Įmonės, pardavusios apyvartinių taršos leidimų perteklių 2006 metų pradžioje, kai rinkos kaina buvo pati aukščiausia ir siekė eurų už apyvartinį taršos leidimą, gavo nemažas papildomas pajamas.
Augant Lietuvos ūkiui, vienam BVP litui tenkanti CO2 tarša Lietuvoje, siekiant išlaikyti bendrą 2005 metų taršos lygį iki 2012 metų turėtų sumažėti trečdaliu. Reikia laukti, kad apyvartinių taršos leidimų kaina, sumažėjus bendram jų kiekiui Europos Sąjungos įmonėse ir augant ekonomikai Rytų Europos šalyse, metais gali pakilti iki eurų ribos.

48. Kur kreiptis dėl paramos bioenergijos investiciniams projektams?
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF):
teikiamos paskolos maksimali suma – 1,5 mln. Lt vienam projektui;
Maksimalus paskolos gražinimo laikotarpis – 5 metai
Centrinė projektų valdymo agentūra (CPVA):
Europos ekonominės erdvės (EEE) parama;
Norvegijos finansinė parama;
ES Struktūriniai fondai, ir konkrečiai aplinkosauginiams projektams - Europos regioninės plėtros fondas (ERPF),
ES Sanglaudos fondas – stambiems aplinkosauginiams ir transporto projektams.
Lietuvos verslo paramos agentūra (LPVA) – ES Struktūrinių fondų parama;
Ūkio ministerija - ES Struktūrinių fondų parama;
Finansų ministerija - ES Struktūrinių fondų parama;
Aplinkos ministerija - ES Struktūrinių fondų parama.

49. Jėgainėse sugeneruotos elektros kiekis
Biomasė kogeneracijai: elektros gamyba (EuroHeat&Power duomenys: European BIO-CHP Project)
Jėgainėse sugeneruotos elektros kiekis

50. Prieinamumas (laikas, kurį jėgainė gali gaminti produkciją)
Biomasė kogeneracijai: prieinamumas (EuroHeat&Power duomenys: European BIO-CHP Project)
Prieinamumas (laikas, kurį jėgainė gali gaminti produkciją)

51. Maksimalios apkrovos (elektrinės) metinis išnaudojimo laikas
Biomasė kogeneracijai: metinis darbo laikas (EuroHeat&Power duomenys: European BIO-CHP Project)
Maksimalios apkrovos (elektrinės) metinis išnaudojimo laikas

52. Biomasė kogeneracijai: jėgainių efektyvumas (EuroHeat&Power duomenys: European BIO-CHP Project)
Bendras efektyvumas

53. Elektros gamybos efektyvumas
Biomasė kogeneracijai: elektros gamybos efektyvumas (EuroHeat&Power duomenys: European BIO-CHP Project)
Elektros gamybos efektyvumas

54. CFB technologijos eksploataciniai duomenys (EuroHeat&Power duomenys: European BIO-CHP Project)
Projekte dalyvavusių 10-tiesCFB kogeneracinių jėgainių, papildomai deginančių biomasės kurą faktinis ir galimas metinis eksploatacijos laikas

55. Biomasė kogeneracijai: CFB jėgainių efektyvumas (EuroHeat&Power duomenys: European BIO-CHP Project)
Atskirų CFB jėgainių metinis eksploatacijos efektyvumas ir energijos gamyba

56. Biomasė kogeneracijai: CFB jėgainių efektyvumas (EuroHeat&Power duomenys: European BIO-CHP Project)
Nominalus ir eksploatacinis CFB jėgainių efektyvumas

57. CFB jėgainės: savos elektros reikmės (EuroHeat&Power duomenys: European BIO-CHP Project)
Nuosavas elektros sunaudojimas sudeginamo kuro ir pagamintos elektros vienetui CFB tipo jėgainėse

58. Ačiu už dėmesį