1. Valstybės tarpinstitucinės prevencinės programos
Algimantas Šimaitis,
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos
Bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo departamento
Neformalaus ugdymo ir švietimo pagalbos skyriaus vyriausiasis specialistas
Šventoji,

2. Nerastume dažnesnio nusiskundimo dėl centrinės valdžios veiklos negu
koordinavimo trūkumas.
Taip pat nerastume labiau paplitusio reformos pasiūlymo negu: „Visa, ko mums reikia, – tai geresnis koordinavimas.“

3. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir tarpsektorinių klausimų koordinavimas yra iššūkis užsienio šalių, ir Lietuvos viešojo sektoriaus institucijoms.
Pagrindinis tarpinstitucinio bendradarbiavimo įrankis Lietuvoje yra tarpinstitucinių programų (veiklos planų) rengimas ir įgyvendinimas.
Iki 2010 m. rugpjūčio mėn. Vyriausybės lygmeniu buvo tvirtinama daug tarpinstitucinių programų ar strategijų. Finansų ministerija 2010 m. gruodžio mėn. pateikė 127 parengtų tarpinstitucinių programų sąrašą.
Šios programos skyrėsi pagal:
- specifiką – nuo labai specifinių intervencijų iki daugelį sektorių apimančių
strategijų;
- įgyvendinimo laikotarpį – nuo 2 iki 16 metų trukmės;
- priemonių skaičių ir finansavimo apimtis.

4. Tarpinstitucinių programų sudarymas ir įgyvendinimas
Po Valstybės kontrolės atlikto audito Finansų ministerijos interneto svetainėje pateiktas tarpinstitucinių programų sąrašas ( )
2010 m. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, buvo vykdomos 127 tarpinstitucinės programos ir strategijos.
2013 m. – 16 tarpinstitucinių veiklos planų (TVP).

5. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas
Be tarpinstitucinių programų, horizontalieji klausimai yra koordinuojami naudojant ir kitus mechanizmus: teisėkūros procesą, tarpinstitucinius susitarimus, sprendimų priėmimą tarpinstitucinėse darbo grupėse, komisijose ir kituose dariniuose. Dalis tokių priemonių dubliuoja tarpinstitucines programas.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas Lietuvoje yra neišplėtotas, – nepaisant to, kad buvo rengiama daug tarpinstitucinių dokumentų, juose numatytos priemonės nesudarė sąlygų įgyvendinti reikšmingus socialinius ir ekonominius pokyčius.

6. Lietuvos strateginio planavimo sistema ir tarpinstitucinių dokumentų vieta
- Valstybės pažangos strategija (Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“) visuomenės, socialinių partnerių ir politinių partnerių susitarimas dėl valstybės ilgalaikės vizijos, prioritetų, jų įgyvendinimo krypčių ir rodiklių.
- Nacionalinė pažangos programa – Valstybės pažangos strategijai įgyvendinti
rengiamas dokumentas. Jame suplanuotas ES finansinės paramos ir nacionalinių išteklių panaudojimas ilgalaikiams valstybės prioritetams pasiekti. Kadangi šiame dokumente turi būti numatytas ES finansinės paramos panaudojimas, jo parengimo ir įgyvendinimo terminas derinamas su ES finansinės paramos programavimo laikotarpiu, t. y. 2014–2020 m. Šios programos rengimą numatyta koordinuoti Finansų ministerijai. Dabar rengiamas šio dokumento projektas, kiek tai susiję su ES finansinės paramos programavimu.
Vyriausybės programa, kurioje nustatomi programos nuostatų įgyvendinimo terminai ir kasmetiniai Vyriausybės veiklos prioritetai. Vyriausybė kiekvienais metais iki kovo vidurio parengia Vyriausybės prioritetų dokumento projektą, kuriuo vadovaudamosi institucijos pradeda rengti savo strateginius veiklos planus.

7. Tarpinstitucinių veiklos planų sąrašas 2013 m.
1. Valstybinės eismo saugumo plėtros 2012–2014 metų programos įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas.
2. Lietuvos pasirengimo pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai 2013 m. tarpinstitucinis veiklos planas 2012– 2014 m.
3. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos Nr (2000) dėl moterų, taikos ir saugumo tarpinstitucinis veiklos planas.
4. Tarpinstitucinis veiklos planas dėl Lietuvos narystės tarptautinėse organizacijose.
5. Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo 2012–2013 m. tarpinstitucinis veiklos planas.
6. „Globalios Lietuvos“ – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – kūrimo 2011–2019 metų programos įgyvendinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinis veiklos planas.
7. Lietuvos tremtinių ir politinių kalinių kapų ir palaidojimo vietas žyminčių paminklų priežiūros tarpinstitucinis veiklos planas.
8. Nediskriminavimo skatinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinis veiklos planas.
9. Lietuvos kultūros politikos kaitos gairių įgyvendinimo 2012–2014 metų tarpinstitucinis veiklos planas.

8. Tarpinstitucinių veiklos planų sąrašas
10. Tarpinstitucinis alkoholio ir tabako kontrolės 2012–2014 metų įgyvendinimo veiklos planas.
11. Valstybinės psichikos sveikatos strategijos įgyvendinimo 2011–2013 metų tarpinstitucinis veiklos planas.
12. Nacionalinės narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 metų programos įgyvendinimo 2011–2013 metų tarpinstitucinis veiklos planas.
13. Gamybos ir ūkinės veiklos atliekų tvarkymo metų tarpinstitucinis veiklos planas
14  Nacionalinė nusikaltimų prevencijos ir kontrolės programa
Šios programos TVP sudėtyje yra prekybos žmonėmis prevencijos ir kontrolės priemonės numatytos vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. balandžio 16 d. pasitarimo protokolinį nutarimą Nr „Dėl tarpinstitucinių veiklos planų“.
15. Valstybinė sporto plėtros strategija
16. Informacinės visuomenės plėtros m. programa

9. Nacionalinė narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 m. programa
2010 m. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino Nacionalinę narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos 2010–2016 m. programą, kur apibrėžti tikslai ir uždaviniai, programos įgyvendinimo priemonės, atsakingi vykdytojai ir vertinimo kriterijai.
Programoje numatyta, kad Vyriausybė turi patvirtinti programos įgyvendinimo priemones, numatyti lėšas joms įgyvendinti, atsakingus vykdytojus, terminus. Atsakingos institucijos programoje numatytas priemones įtraukia į savo strateginius veiklos planus ir kiekvienais metais iki sausio 31 d. pateikia Narkotikų kontrolės departamentui informaciją, kaip vykdomos šios priemonės. Narkotikų
kontrolės departamentui paskirta koordinuoti Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą ir kiekvienais metais iki kovo 1 d. parengti ataskaitą, ją pateikti Vyriausybei, suinteresuotoms valstybės institucijoms ir įstaigoms, asociacijoms, pristatyti visuomenei, nurodant vykdomų priemonių veiksmingumą. Departamentas taip pat turi atlikti programos įgyvendinimo tarpinį vertinimą.
Šiai programai įgyvendinti 2011 m. patvirtintas programos įgyvendinimo 2011–2013 m. tarpinstitucinis veiklos planas. Į jį perkeltos programos priemonės ir apibrėžti uždavinių vykdymo rodikliai. Plano įgyvendinimą koordinuoja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas.

10. Alkoholio ir tabako kontrolės tarpinstitucinis veiklos planas
Alkoholio ir tabako kontrolės 2012–2014 m. tarpinstitucinis veiklos planas, parengtas siekiant įgyvendinti alkoholio kontrolės ir tabako kontrolės įstatymų tikslus.
Seimo lygmeniu atitinkamos programos nebuvo tvirtinamos.
NUMATYTA:
Švietimo ir konsultavimo intervencija - SAM – 5; ŠMM – 2; NTAKD – 1 priemonė
Ilgai trunkančios apsauginės intervencijos - SADM – 1; SAM – 2 priemonės
Konteksto keitimas - SAM – 2; TM – 1; ŪM – 2 priemonės
Žinių kūrimas - NTAKT – 4; SAM – 2; SM – 3 ; STD – 1 priemonė

11. Žalingo alkoholio vartojimo prevencijos priemonių įvertinimas pagal efektyvumą ir kaštus
Poveikio priemonė Efektyvumas Kaina
Alkoholinių gėrimų kainos didinimas Maža
Prieinamumo mažinimas Maža
Vartojimo įpročių keitimas / Vidutinė / Didelė
Vairavimo išgėrus prevencija Maža / Vidutinė
Švietimas (be kitų priemonių) Didelė
Šaltinis: Sudaryta pagal T. Babor, R. Caetano, Evidence-based Alcohol Policy in the Americas: Strengths, Weaknesses and Future Challenges, Rev. Panam Salud Publica, Vol. 18, 2005, 327–337 p.

12. Socialinės rizikos veiksniai
2012/2013 MOKSLO METŲ MOKYKLŲ SOCIALINĖS RIZIKOS VEIKSNIAI SAVIVALDYBĖSE .
Socialinės rizikos veiksniai
Labai aktualu
Aktualu
Neaktualu
Tabako vartojimas
299
566
206
Patyčios ir smurtas
231
675
173
Alkoholio vartojimas
127
579
349
Mokyklos nelankymas
163
526
374
Skurdas šeimoje
147
591
243
Priklausomybė nuo kompiuterio
171
460
405
Tėvų ir kitų šeimos narių nedarbas
284
616
131
Emigracija ir imigracija
102
437
507
Narkotinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimas 85
181
780

13. 2012/2013 MOKSLO METAIS VYKDOMOS PREVENCINĖS PROGRAMOS MOKYKLOSE.
Prevencinės programos pavadinimas
Programą vykdančių mokyklų skaičius
1. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. ISAK-494 (Žin., 2006, Nr )
940
2. Saugaus eismo programa bendrojo lavinimo mokyklos I-VIII klasėms, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 26 d. įsakymas Nr. ISAK-1030, (Žin., 2006, Nr )
778
3. Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. ISAK-179 (Žin., 2007, Nr )
530
4. "Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa" (pradinės klasės), L.Bulotaitė, V. Gudžinskienė ir kt m.
483
5. "Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa"( V-VIII klasės), L.Bulotaitė, V. Gudžinskienė, A. Davidavičienė m.
428
6. "Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa" (IX-XII klasės). L.Bulotaitė, V. Gudžinskienė, I. Pilkauskienė m.
365

14. 2012/2013 MOKSLO METAIS VYKDOMOS PREVENCINĖS PROGRAMOS MOKYKLOSE
Prevencinės programos pavadinimas
Programą vykdančių mokyklų skaičius
7. "Zipio draugai" - ankstyvosios prevencijos ir socialinio emocinio ugdymo programa 5-7 metų vaikams, siekiant geresnės emocinės vaikų savijautos, padėti jiems įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų. Lietuvoje nuo 1999 m. vykdo VšĮ„Vaiko labui“
305
8. "Antrasis žingsnis" ("Second step") - socialinių emocinių įgūdžių ugdymo programa 1-4 klasės mokiniams, sukurta JAV, ir naudojamama daugiau nei 20 metų įvairiose pasaulio šalyse (15), Lietuvoje nuo 2004 m. diegia Paramos vaikams centras
236
9. Norvegų OLWEUS - smurto ir patyčių prevencijos programa
187
10. "Tiltai" – paauglių, turinčių elgesio sutrikimų, sunkumų, nusikalsti linkusių paauglių psichologinio atsparumo stiprinimo, jų prosocialių vertybių ir nuostatų diegimo socialinių įgūdžių ugdymo programa. N.Sturlienė, Vilniaus PPT, 2007 m.
204
11. Psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos mokymo programa tėvams, patvirtinta SPPC 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. (1.3) V-263
101
12. “Įveikiame kartu" - į vaiko ir šeimos socialinių įgūdžių ugdymą orientuota ankstyvosios prevencijos programa 7-9 metų vaikams, parengė VPU prof. O.Monkevičienė ir dr. I.Bielauskienė
156 .

15. 2012/2013 M. VYKDOMOS PREVENCINĖS PROGRAMOS MOKYKLOSE
Prevencinės programos pavadinimas
Programą vykdančių mokyklų skaičius
13. "Sniego gniūžtė" - psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir socialinių įgūdžių ugdymo programa 8-12 klasių mokiniams, JAV pradėta diegti nuo 1974, o Lietuvoje nuo 1994 m. 95
14. "Paauglystės kryžkelės" – “LIONS QUEST” socialinio emocinio ugdymo programa, diegiama pasaulyje nuo 1997 m., Lietuvoje nuo 2005 m. Lietuvos LIONS klubų asociacija 85
15. "Linas-pagalba vaikams" - psichoaktyviųvų medžiagų vartojimo prevencijos programa 6-12 (15) metų vaikams diegiama Lietuvoje nuo 2005 m., įgyvendina VšĮ „Tėvai prieš narkotikus” 49
16. "Gera pradžia" ("Step by step") - į vaiką bei šeimą orientuota metodika 1-4 klasės mokinių ugdymui Lietuvoje vykdomas nuo 1996 m., koordinuoja Ugdymo inovacijų centras. 62
17. "Kaip nuo narkomanijos apsaugoti "Svajonių" mokyklą" - skirta ŽIV/AIDS prevencijai įgyvendinti 7-10 kl. mokiniams. S. Čaplinskas, L. Stonienė 32
18. "Mokykla tėvams ir auklėtojams" – Lenkų tėvų ir auklėtojų ugdymo įgūdžių mokymo programa, kuria naudojasi Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos PPT, dirbdamos su tėvų grupėmis (vykdo Vilniaus PPT nuo 2007 m.) 42 .

16. 2012/2013 MOKSLO METAIS VYKDOMOS PREVENCINĖS PROGRAMOS MOKYKLOSE.
Prevencinės programos pavadinimas
Programą vykdančių mokyklų skaičius
19. "GYVAI" (UNPLUGGED) - tabako, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimo prevencijos programa metų mokiniams sukurta m., Lietuvoje įgyvendina Asociacija Mentor LIETUVA 40
20. "Alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo prevencijos vykdymas ugdymo įstaigose, taikant sobriologijos mokslo pasiekimus" 26
21. "Stalker" - vaikų ir paauglių nusikalstamumo prevencijos programa metų mokiniams, nukreipta į stabilaus gyvenimo pozicijos formavimą, apsaugančią nuo narkotikų, alkoholio ir tabako vartojimo 8
22. Pozityvios tėvystės įgūdžių lavinimo programa (P.E.T.) Dr. Thomas’o Gordon’o ugdymo modelis taikomas 50-y šalių nuo 1962 m., Gordon Training International atstovybe Lietuvoje diegia nuo 2010 m. 3
23. Vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas, NKD, 210 m.
110

17. Ugdymo programos (gyvenimo įgūdžių) skirstomos į:
1) tarptautines programas, parengtas užsienio šalių ekspertų ir įgyvendinamas tarptautiniu lygiu;
2) nacionalines programas, parengtas Lietuvos ekspertų ir taikomos Lietuvos švietimo sistemoje;
3) Lietuvoje adaptuotos užsienio šalių programas (t.y., užsienio šalyse parengtas programas, kurios yra modifikuotos atsižvelgiant į Lietuvos švietimo sistemos specifiką).

18. Tarptautinės programos

19. Programa ,,Zipio draugai”(ikimokyklinukams)
Lietuvoje pradėta diegti nuo 2000 metų. Programos įgyvendinimą koordinuoja VšĮ organizacija Vaiko labui (
Tikslas - padėti 5–7 metų vaikams įgyti socialinių bei emocinių sunkumų įveikimo gebėjimų, siekiant geresnės vaikų emocinės savijautos;
m. programa vykdoma 58 rajonuose;
Apmokyta 655 naujų pedagogų; Į programą įsitraukė vaikai;
Iš viso programoje dalyvauja 1019 pedagogų;
Atnaujinta metodinė programos bazė;
Programos vykdymą koordinuoja VšĮ „Vaiko labui”.
Per šį dešimtmetį į programą yra įtraukta vaikų, kuriuos sėkmingo bendravimo, pagarbos ir dėmesio kitam bei kitų gyvenimo įgūdžių moko per 2600 paruoštų pedagogų.

20. Programa ,,Antrasis žingsnis” (pradinukams):
Lietuvoje pradėta diegti nuo 2004 m.
Tikslas- ugdyti ir stiprinti pradinių klasių mokinių socialinius ir emocinius įgūdžius
Apmokyta 289 nauji pedagogai
Įsitraukė 145 naujos mokyklos
Išleista mokomoji medžiaga I ir II klasių mokiniams, išversta ir adaptuota mokomoji medžiaga III ir IV klasių mokiniams
Programos įgyvendinimą koordinuoja Paramos vaikams centras :

21. Patyčių prevencijos programa „Olweus“(paaugliams):
Lietuvoje nuo 2008 m. programos įgyvendinimą ir pilotinį programos diegimo projektą vykdo Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras (
Tikslas – išmokyti visą mokyklos personalą atpažinti, pastebėti patyčias ir tinkamai į jas reaguoti
Programa sukurta Norvegijoje (jos autorius- Bergeno universiteto prof. Dan Olweus dirba daugiau nei 30 metų), programa taikoma 36 valstybėse
programa 2008 m. pradėta diegti 29 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos mokyklose(I etapas). Mokymuose dalyvavo 32 Lietuvos instruktoriai
2009 m. į programą įsitraukė dar 64 mokyklos (II etapas). 23 I-ojo etapo mokyklos igyvendino Olweus programos kokybės užtikrinimo sistemą (OPKUS)
m. į programą įsitraukė dar 124 mokyklos (III etapas vykdomas kartu su ESF)

22. Patyčių prevencijos programa „ Olweus“
Ši programa JAV Smurto tyrimų ir prevencijos centro buvo pripažinta viena iš 12-os pačių veiksmingiausių smurto prevencinių programų pasaulyje. Per paskutinius 15 metų D. Olweus'o darbai patyčių ir smurto mokyklose srityje lėmė ryškių teigiamų pokyčių skirtingose šalyse, tokiose kai Norvegija, Švedija, Airija, Vokietija, Australija, Japonija ir kt..

23. LIONS QUEST „Paauglystės kryžkelės”(paaugliams):
LIONS QUEST programa sukurta JAV.
Su ja dirba daugiau nei pedagogų 33 pasaulio šalyse.
Nuo 1985 metų LIONS QUEST gyvenimo įgūdžių ugdymo programa „Paauglystės kryžkelės“ pripažinta populiariausia pozityviosios prevencijos programa pasaulyje. LIONS QUEST programą remia tarptautinės LIONS klubų asociacijos Centrinė paramos organizacija (LCIF). Tarptautinė LIONS klubų asociacija - humanistinė organizacija, vienijanti 1,35 milijono narių iš 196 šalių. LIONS QUEST programose dalyvauja vaikai nuo 5 metų iki 19 metų.

24. Nacionalinės programos

25. Nacionalinės programos:
„Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa” (2004 m.);
„Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa” (2006 m.);
„Socialinių įgūdžių ugdymo programa pradinių klasių mokiniams“ (2001 m.);
„Mokykla be narkotikų“(2002 m.);
Nepilnamečių minimalios ir vidutinės priežiūros įstaigų socialinės integracijos bei ugdymo programa (rengėjas LR ŠMM, Jaunimo karjeros centras, 2001 m.);
Paauglių socialinių įgūdžių ugdymo programa „Tiltai“ (rengėjas N. Sturlienė, 2008 m.);
„Kaip nuo narkomanijos apsaugoti „Svajonių“ mokyklą“ (rengėjas Lietuvos AIDS centras, 2002 m.);
„Įveikiame kartu“(rengėjas O. Monkevičienė, I. Bieliauskienė, 2006 m.) ir kt.

26. „Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa”:
Programa parengta 2004 metais metais išleidžiamas antras leidimas visos gyvenimo įgūdžių ugdymui skirtos metodinės medžiagos ir ji yra prieinama visoms mokykloms;
Kasmet organizuojami kvalifikacijos tobulinimo seminarai. Tokių seminarų buvo organizuota 2003 – 21 ( 854 ped.) , (893 ped.) 2006 m. – 36 (1741 ped.), – 32 (1242 pedagogai).
Švietimo centrai savivaldybėse tokius mokymus kasmet organizuoja ir regionuose;
Nuo 2002 metų Vilniaus pedagoginiame universitete Socialinės komunikacijos institute Socialinės pedagogikos ir Sporto ir sveikatos fakulteto Sveikos gyvensenos pedagogikos studijų programas pasirinkusiems studentams Gyvenimo įgūdžių ugdymo kursas yra skaitomas kaip laisvai pasirenkamas dalykas.

27. „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programa”:
Programa nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. veikia kaip integruojanti programa, derinanti tarpusavyje mokomųjų dalykų ir neformaliojo ugdymo turinį, susiejanti mokomąją medžiagą su gyvenimo aktualijomis;
Įgyvendinant programą siekiama, kad mokiniai įgytų įvairių įgūdžių bei gebėjimų, sugebėtų atsispirti neigiamiems visuomenės veiksniams, gebėtų atsisakyti narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

28. Programa „Įveikime kartu“:
Ankstyvosios prevencijos programą vaikams parengė Ona Monkevičienė ir Ieva Bieliauskienė
Skirta 7 – 9 metų vaikų socialinių ir sunkumų įveikimo įgūdžių lavinimui ir gali būti vykdoma visų tipų mokyklų pradinėse klasėse.
Programos tikslas - ugdant pozityvius vaikų bendravimo ir problemų sprendimo įgūdžius, užkirsti kelią priklausomybės nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų atsiradimui, kitoms destruktyvaus ir savidestruktyvaus elgesio formoms bei gerinti bendrą emocinę vaiko savijautą;
Programa ,,Įveikiame kartu" pradėta įgyvendinti 2006 metais. Ji pristatyta visose Lietuvos apskrityse. Beveik 800 pedagogų yra pasirengę taikyti šią programą dirbdami su vaikais. Programa papildo ir gali būti tikslingai taikoma ugdymo įstaigose, įgyvendinant Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintą integruojančiąją „Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos programą;
Viena iš programų sudedamųjų dalių yra darbas su tėvais. Vaikų tėvai ar globėjai, įsigilinę į programos ,,Įveikiame kartu" esmę, gali bandyti ją taikyti individualiai dirbdami su savo vaiku.

29. Paauglių socialinių įgūdžių ugdymo programa „Tiltai“:
(Nijolė Sturlienė, Vilniaus PPT):
Tikslas – turinčių elgesio sutrikimų, sunkumų, nusikalsti linkusių paauglių socializacija, psichologinio atsparumo stiprinimas, jų prosocialių vertybių ir nuostatų diegimas .
Uždaviniai:
Paauglio asmenybės potencialo ir jos augimo vidaus išteklių atskleidimas
Savo asmenybės ir kitų žmonių sveikatos ir gyvybės vertingumo nuostatų formavimas

30. Lietuvoje adaptuotos užsienio šalių programos

31. Lietuvoje adaptuotos užsienio šalių programos:
Švedų programa „Linas – pagalba vaikams”. Ji diegiama nuo 2005 m. Programos įgyvendinimą koordinuoja, metodinę medžiagą leidžia ir teikia konsultacijas VšĮ „Tėvai prieš narkotikus” ;
JAV programa „Sniego gniūžtė”. Ši programa prasidėjo 1974 m. Ilinojaus valstijoje (JAV) kaip prevencinė operacija (oparation SNOWBALL), skirta kovai prieš AIDS, žalingus įpročius bei nusikalstamumą paauglių tarpe. Į Lietuvą šis projektas atkeliavo 1994 m., ir SNOWBALL INTERNATIONAL bei Kauno kardiologijos instituto specialistų iniciatyva buvo surengta pirmoji „Sniego gniūžtės” stovykla Kaune. LKJBS „Žingsnis” iniciatyva Vilniuje 1997 m. pabaigoje organizuoti „Sniego gniūžtės” personalo apmokymai, o 1998 m. A.Vienuolio vid. m-kloje įvyko pirmoji „Sniego gniūžtės” stovykla. Nuo 1998 m. LKJBS “Žingsnis” nuolat vykdo projektą „Sniego gniūžtė”, organizuodamas mokymus, stovyklas, tęstinius renginius.
R. Ives programa „Vaikų gyvenimo įgūdžių ugdymas“ (Anglija). Programa bus išleista 2009 m. gruodžio mėnesį. Pirmieji pedagogų mokymai vyko 2007 m., už prgramos adaptavimą atsakingas NKD;
„Forumo teatras”. Programą sukūrė brazilas Augusto Bual. Lietuvoje diegiama nuo 2006 m. Programos įgyvendinimą koordinuoja VšĮ „Menų ir mokymo namai” bei VšĮ „Kūrybinio veiksmo bendruomenė”.

32. Kitos programos:
Šiuo metu įgyvendinamos dvi programos, skirtos tėvams:
- „Mokykla tėvams ir auklėtojams” – įgyvendinama nuo 2007 m. Lenkų programa, kurios tikslas mokyti tėvus ir auklėtojus konstruktyviai bendrauti su vaikais ir paaugliais, kurti pagarbius tarpusavio santykius. Šiuo metu programa aktyviai naudojasi Vilniaus, Kauno bei Klaipėdos miesto pedagoginės psichologinės tarnybos, dirbdamos su tėvų grupėmis;
m. patvirtinta „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos mokymo programa mokinių tėvams".

33. Prevencinės veiklos organizavimas
Ugdymo programa – įvairiai formalizuota švietimo programa (modulis), kurios turiniu, perteikimo būdais ir metodais siekiama numatyto rezultato. Ugdymo programos įgyvendinamos per:
Formalųjį ugdymą
Neformalųjį ugdymą

34. Kompetencija – žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma
Žinios greitai keičiasi, tačiau dirbdami su jomis mokiniai įgyja mokymosi patirties, gebėjimų jas pritaikyti, kurti naują žinojimą. Gilinantis, mąstant, veikiant formuojasi mokinių vertybinės nuostatos, kurios išlieka visą gyvenimą.

36. Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose numatoma, kad mokinys baigdamas mokyklą bus įgijęs šias bendrąsias kompetencijas:

37. Prevencinių programų įgyvendinimo lygmenys
Individualus lygmuo – kokių pokyčių ir tikslų siekiama kiekvieno individualaus vaiko elgesyje ar nuostatose, koks individualus prevencinis darbas atliekamas su kiekvienu vaiku
klasės lygmuo – kokių pokyčių ir tikslų siekiama kiekvienoje klasėse, koks prevencinis darbas taikomas darbui su klase, kaip vieninga mokinių grupe
mokyklos lygmuo – kokių pokyčių ir tikslų siekiama mokyklos mastu, kokios veiklos apima visos mokyklos bendruomenę (renginiai, mokytojų kompetencijos tobulinimas, etc.)
tėvų, šeimos, bendruomenės lygmuo – kokių pokyčių ir tikslų siekiama aplinkoje, susijusioje su mokiniu, kaip į prevencinę programą įtraukiami tėvai, šeimos konsteliacija, kaip skatinami prie prevencinės veiklos prisidėti bendruomenės nariai, koks yra jų indėlis.

38. Efektyvios ir kokybiškos prevencinės programos kriterijai
Mokslinis - teorinis pagrindimas
Sukurta vadovaujantis egzistuojančios mokslinės paradigmos
Turi teorinę bazę, kuria remiantis buvo sukurta programos idėja
Moksliškai pagrįsti metodai (metodai, sudarantys programos prevencines ir intervencines veiklas, taikomas darbe su mokiniais, mokytojais ir tėvais, yra pagrįsti objektyviais moksliniais - empiriniais tyrimais)

39. Efektyvios ir kokybiškos prevencinės programos kriterijai
Plati tikslinė grupė
Prevencinės veiklos ir komponentai skirti ir įtraukti ne tik mokinius, bet ir mokyklos darbuotojus, tėvus, bendruomenę, pasitelkti visuomeninių organizacijų bei žiniasklaidos pagalbą
Programos kokybė priklauso nuo to, kaip plačiai ji pasinaudoja mokinio aplinkoje esančiais resursais, kurie gali pasitarnauti siekiant teigiamo pokyčio mokinio elgesyje

40. Efektyvios ir kokybiškos prevencinės programos kriterijai
Integracija į mokyklos sistemą
Prevencinė programa įgyvendinama ne kaip papildoma, nesusijusi su mokinio mokyklos gyvenimu veikla, tačiau integruota į bendrą mokyklos gyvenimą ir kasdienybę.
Užtikrinamas programos poveikio tęstinumas
vykdoma toliau nutraukus išorinį prevencinės programos finansavimas
garantuojamas didesnis mokyklos darbuotojų įsitraukimas bei atsakingumas.

41. Efektyvios ir kokybiškos prevencinės programos kriterijai
Programos komponentai pritaikyti skirtingo amžiaus grupių mokiniams
Komponentai turi būti pritaikyti skirtingo amžiaus grupių mokiniams, kadangi skirtingo amžiaus vaikų elgesys ir nuostatos įvairiais raidos etapais yra veikiami skirtingų išronių ir vidinių veiksnių

42. Efektyvios ir kokybiškos prevencinės programos kriterijai
Poveikio tęstinumas
Poveikis mokiniui turi išlikti tam tikrą laiką ir tam tikru mastu prevencinės programos veikloms nustojus veikti, tęstis mokiniui pereinant iš vienos raidos stadijos į kitą
Efektyvia ir kokybiška programa laikoma tuomet, kai išliekamasis poveikis tęsiasi mažiausiai metus laiko

43. Kitų šalių (JAV, ES) patirtis
Prevencija ir intervencija gali būti veiksminga, jei egzistuoja visuminis požiūris, naudojamos įvairios prevencijos strategijos: mokiniams suteikiama teisinga informacija, formuojamos tinkamos nuostatos, ugdomi gyvenimo įgūdžiai, siūlomos sveikatos alternatyvos, į šią veiklą įtraukiama mokyklos bendruomenė, aktyviai dalyvauja tėvai bei visa visuomenė

44. VEIKSMINGAI ES ŠALYSE VYKDOMA PRIKLAUSOMYBIŲ KONTROLĖS IR PREVENCIJOS POLITIKA↓
Švietimas,
pirminė prevencija
Gydymas
Įstatymų kontrolė
Pasiūlos kontrolė,
(sienos apsauga,
nusikalstamumo kontr.)

45. Narkotikų vartojimo prevencijos programų raida pasaulyje išskiria tris pagrindinius etapus
...
Pirmasis etapas ( ) apima programas, kurių tikslas buvo suteikti žinių apie narkotikus, neigiamus aspektus ir vartojimo pasekmes Buvo manoma, kad informacijos suteikimo turi užtekti, siekiant spręsti narkotikų vartojimo problemas Antro etapo metu ( ) dominavo programos pabrėžiančios „emocinį“ taikomų prevencinių priemonių pagrindą, t.y. norint pasiekti elgesio ir nuostatų pasikeitimų, būtina paveikti ir emocijas, kurie lemia paauglių ketinimus pradėti vartoti narkotikus. Buvo pabrėžta, kad būtina atsižvelgti į tokių trijų prevencinių metodų: vertybių formavimo, sprendimų priėmimo proceso ir alternatyvų narkotikų vartojimui sukūrimo svarbą Trečiasis etapas (1980 metų pradžia iki dabar) dominuoja socialinės įtakos modelis, kuris tiek asmenis, vartojančius narkotikus, tiek veiksnius mato ne izoliuotai ir individualiai, bet greičiau integruotai į platesnę aplinkos struktūrą ir pabrėžia multidisciplininę prevencinio darbo būtinybę. Prevencijos programa, kuria siekiama efektyvių rezultatų mažinant rizikos veiksnius, atkreipia dėmesį į konkrečius veiksnius, nulemiančius priežastinius procesus ir ji turi būti vykdoma sąsajoje su individo aplinka

46. ...
Visose Europos Sąjungos valstybėse pripažįstama, kad mokykla tampa svarbiausia aplinka bendrąjai prevencijai vykdyti, todėl plečiama mokyklų kovos su narkotikais politika, kuriamos mokykloms skirtos specialios programos ir rengiami mokytojai.
ES patirtis parodė, kad metodika paremta švietimu sveikatos srityje, veikia tik vaiko pažintinius procesus, tačiau nekeičia jo elgsenos ir socialinės sąveikos ugdymo komponentų

47. PREVENCINĖS PROGRAMOS VERTINIMAS
JAV Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa,
Dr. Gilbert J. Botvin (JAV)
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad:
sumažina narkotikų vartojimą iki 75% alkoholio vartojimas sumažėja iki 60% Smurtą, patyčias ir nusikalstamumą sumažina iki 50%
Tabako vartojimas sumažėja iki 87%

48. Prevencija pagal R.Gordoną
Rizika, kaina
Visuomenės sveikata
Bendroji
prevencija
Atrankinė
prevencija
Tikslinė
prevencija
Tikslinės grupės dydis

49. Bendroji prevencija
tai kelio užkirtimas įvairiomis priemonėmis, kurios ugdo vaikų ir jaunimo atsparumą neigiamiems gyvenimo reiškiniams dar prieš susiduriant su jais
taikoma jauno amžiaus žmonių grupėms ir orientuojama į visus gyventojus

50. Atrankinė prevencija
Mokykloje dėmesys skiriamas intervencijai krizių atvejais ir ankstyvąjam mokinių, turinčių su narkotikais problemų, nustatymui.
Siekiama mokyklos lygmeniu surasti sprendimus, kurie padėtų rizikos grupei priklausančius mokinius išlaikyti mokykloje, kad jie jos nemestų arba, kad jie nebūtų iš jos išmesti ir kad tai nepablogintų jų padėties.

51. Tikslinė prevencija
Skirta asmenims, turintiems rizikos veiksnių. Daugumą rizikos veiksnių turinčių vaikų galima nustatyti tikrinant jų sveikatą ir po to taikyti individualias intervencijos priemones. Jei ankstyvojoje stadijoje nekreipiamas dėmesys psichopatologinėms ar kitoms elgesio problemoms, vaikai gali pradėti vartoti narkotikus ir jais piknaudžiauti.

52. ALKOHOLIO, TABAKO IR KITŲ PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ VARTOJIMO PREVENCIJOS PROGRAMA  (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. ISAK–494 (Žin., 2006, Nr )    )
Tikslas – ugdyti asmenį, motyvuotą sveikai gyventi, nevartoti alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Programa skiriama kenksmingų ir psichiką veikiančių medžiagų – buitinių cheminių medžiagų, vaistų, alkoholio, tabako, narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų – vartojimo bendrąjai prevencijai vykdyti.
Programa integruojama į ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių veiklas, dalykų pamokas ne mažiau kaip 5-6 val. per mokslo metus, vykdoma per projektinę veiklą, organizuojant renginius ir kita.

53. Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos temų integravimas:
Pradinio ugdymo bendrosiose programose:
Pagrindinio ugdymo bendrosiose programose:
Alkoholio, tabako ir kitų psicghiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos temos
Dorinis ugdymas (etika)
Kūno kultūra
Integruojamosios ir prevencinės programos
Pasaulio pažinimas
Alkoholio, tabako ir kitų psicghiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos temos
Etika
Pilietiškumo ugdymas
Integruojamosios ir prevencinės programos
Kūno kultūra
Biologija, Gamta ir žmogus

54. Vidurinio ugdymo bendrosiose programose:
Alkoholio, tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijos temų integravimas:
Vidurinio ugdymo bendrosiose programose:
ETIKA
Svarstyit gyvenimo kelių pasirinkimo alternatyvas ir suvokti atsakomybę už savo sprendimus;
Sugebėti aptikti problemą esamose ar pateikiamose situacijose ir svarstyti įvairias spendimo galimybes.
BIOLOGIJA
Abibūdinti nervinį ir humoralinį organizmo veiklos reguliavimą;
Nurodo dažniausias nervų sistemos ligas ir jų priežastis;
Nurodo narkotinių medžiagų poveikį žmogaus nervų sistemai.
KŪNO KULTŪRA
Laikytis žmogaus saugos įstatymų ir taisyklių;
Išmatyti pagrindinius reabilitavimo principus;
Paaiškinti naudingus ir žalingus įpročius; narkotines ir psichotropines medžiagas, globalų narkotikų fenomeną;
Suprasti žalingą anabolinių steroidų poveikį organizmui;
Analizuoti naudingus ir žalingus įpročius;
Pateikti anabolinių steroidų žalingo poveikio organizmui pavyzdžių;
Paaiškinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų poveikio globalų fenomeną. 54

55. Žmogaus saugos bendroji programa (2012) (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. liepos 18 d. įsakymas Nr. V-1159)
Tikslas- sudaryti sąlygas visiems mokiniams įgyti žmogaus įvairiapusės saugos kompetencijos pagrindus.
Siekiama, kad mokiniai:
išsiugdytų saugos kultūrą propaguojančias vertybines nuostatas ir atsakingą elgesį,
aktyviai įsitrauktų į savo ir šalia esančių saugaus gyvenimo kūrimą.

56. Sveikatos ugdymo bendroji programa (2012) (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-1290 )
Paskirtis:
Užtikrinti sėkmingą vaiko sveikatos kompetencijos ugdymą mokykloje, prisidėti prie vaiko fizinio, psichinio, socialinio pajėgumo ir gerovės.
Sveikatos kompetencijos ugdymas prisideda prie bendrųjų (mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialinės, iniciatyvumo ir kūrybingumo bei asmeninės) kompetencijų plėtojimo.

57. Veiksmingas sveikatos ugdymas:
pripažįstamas sveikatos ugdymas kaip lygiavertis su kitais mokomaisiais dalykais
pedagogų sveikatos ugdymo kompetencijų tobulinimas
sveikatos ugdymo koordinavimas ugdymo įstaigoje
ugdymo įstaigos bendruomenės komandinis darbas ir bendradarbiavimas
sveikatai palankios fizinės ir psichosocialinės aplinkos kūrimas
Neformalaus ugdymo krepšelio diegimas 4 savivaldybėse – akredituotos 332 naujos programos, lankė 5200 vaikų Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio r. ir Panevėžio m. Pedagogai, NVO, iniciatyvūs asmenys ne tik pasiūlė prasmingas veiklas už mokyklos ribų, bet ir kuria jaunuomenei turiningą alternatyvą žalingiems įpročiams ir nusikalstamai veiklai.

58. MOKYKLA Trys skirtingi mokyklos poveikiai vaiko sveikatai:
VAIKO ELGSENA
VAIKO KOMPETENCIJOS
(sąmoningumas, vertybės, gebėjimai, žinios)
VAIKO SVEIKATA
MOKYKLOS APLINKA
Socialinė (palankumas, geranoriškumas, ... )
Fizinė (švarumas, triukšmingumas, sąlygos judėjimui, maitinimas, ....)
MOKYKLA Trys skirtingi mokyklos poveikiai vaiko sveikatai:
Ugdant gebėjimus, nuostatas, žinias. Tai yra stipriausias mokyklos poveikis ir pagrindinis poveikis, kuris išlieka baigus mokyklą.
Tiesioginis mokyklos poveikis elgesiui per kuriamą psichologinę aplinką– draugų, mokytojų pavyzdys ir pan.
Tiesioginis poveikis sveikatai per kuriamą fizinę aplinką.
1. Mokytojas
2. Ugdymo tikslai (programos)
3. Ugdymo turinys, metodai
Palankios aplinkos sukūrimas
PATS VAIKAS
ŠEIMA
DRAUGAI, VISUOMENĖ
Kiti svarbiausi subjektai lemiantys vaiko sveikatą
BENDRA SVEIKATOS UGDYMO MOKYKLOJE SCHEMA
Sveikatos ugdymas mokykloje susideda iš kelių dalių, kurių rezultatas yra vaiko sveikatos kompetencijos, sveikatai reikšmingas elgesys ir sveikata. Sveikatos kompetencijų ugdymo programa ir palankiausios sveikatai mokyklos aplinkos (socialinės, fizinės, galimybių ir pan. ) sukūrimo 58

59. .
Ačiū už dėmesį
Tel