1. IV. Vartotojų pajamos, išlaidos ir lūkesčiai

2. IV.1. Vartojimo reikšmė
Ekonomikai: C ~ 2/3 visų išlaidų (BVP), nekoordinuotos išlaidos (BVP=C+I+G+NX)
Vartojimas ekonominio ciklo generatorius- 90% atvejų lemia ekonomikos svyravimus
Pardavimams
Importui
Verslo investicijoms...

3. IV.2. Reikšmingiausi rodikliai
Asmeninės pajamos ir vartojimas
Mažmeninė (retail sales) prekyba
Vartojimo kreditų charakteristikos (Consumer credit outstanding)
Vartotojų kreditų indeksas
Vartotojų pasitikėjimo indeksas

4. IV.2.1. Asmeninės pajamos ir išlaidos (1)
Asmeninės pajamos- iki mokesčių sumokėjimo (Disponuojamos pajamos- po)
Darbo užmokestis (wages and salaries)- 56% (JAV)
Nuosavо verslo pajamos (Proprietors’ income)- 8%
Renta (rental income)- 1,4%
Dividendai - 4,4%
Palūkanos (Interest income)- 11%
Transferai (transfer payements) – 13%
Kitos darbo pajamos – 6,2% (gyvybės draudimo, pensijų, sveikatos išmokos
Neįtraukta: pajamos iš VP ir nekilnojamos turto pardavimo
Vidutinis valandinis darbo užmokestis (Average Hourly Earnings)- atsiliekantis-pralenkiantis?? rodiklis, bet… yra potencialios infliacijos, susijusios su darbo jėgos kaina, indikatorius

5. Lietuvos NBVP pajamų metodu struktūros dinamika, 1994-2000
BVP elementai pajamų metodu
BVP, mln. Lt %
1994
2000
1. Kompensacijos darbuotojams
6956,4
18524,1
41,1
41,2
2. Pelnas ir mišrios pajamos
6815,6
16606,6
40,3
32,6
3.Pagrindinio kapitalo suvartojimas
1496,1
4590,3
8,9
10,2
4. Netiesioginiai mokesčiai
1905,8
5674,3
11,3
12,6
5. Subsidijos (minus)
269,8
465,3
1,6
1,0
Iš viso:
16904,1
42767,9
100,0

6. Darbo užmokesčio ypatumai vidutiniu-ilguoju laikotarpiu
Išsivysčiusio-besivystančios šalys
Spartesnis DU augimas visumoj
Spartesnis DU augimas mažiausios kvalifikacijos darbuotojų kategorijoje
DU augimas viršija produktyvumo augimą
DU augimo “normalumo” kriterijai

7. Asmeninės pajamos ir išlaidos (2)
Asmeninio vartojimo išlaidos
~95% nuo a. pajamų
Pagrindinės išlaidų kategorijos
Ilgalaikio vartojimo prekės (12-14% viso vartojimo)- savybės???=> įtaka vartojimui- elastingumas pajamų atžvilgiu
Trumpalaikio vartojimo prekės (30%)- neelastinga pajamų atžvilgiu
Paslaugos (60%) (medicina, kirpyklos, kelionės, kinas,...)- neelastinga JAV (komunalinės paslaugos, sveikata)
Realių pajamų pasikeitimas – reikšmingesnis rodiklis vartojimo kitimui
Santaupos- personalinio taupymo lygis
Bankuose (einamos sąskaitos, ....) VP
... Kojinėse???
Kaip turėtų keistis santaupos ilguoju laikotarpiu? Kokia santaupų prasmė?
Keinso prielaida?- medžiaga hipotezėms

8. Ilgalaikių ir trumpo vartojimo prekių pirkimas JAV
metais

9. Laiko veiksnio įtaka vartojimui: Pastovių Pajamų Hipotezė
Trumpuoju laikotarpiu vartojimas neelastingas pajamų atžvilgiu
Ilguoju laikotarpiu ryšys tarp C ir DI proporcionalus
Pastovių pajamų hipotezė teigia, kad pinigų suma, kurią vartotojas išleidžia yra proporcionali jų nuolatinėms pajamoms (ar ilgalaikėms laukiamoms), nepriklausomai nuo to, koks pajamų lygis bebūtų
1 ketvirčio MPC  1/3 nuo 3 metų MPC; 20% svyravimų sąlygoja pajamos
4 ketvirčių MPC  2/3 nuo 3 metų MPC; 50% svyravimų sąlygoja pajamos
12 ketvirčių MPC =0,87 3/4 svyravimų sąlygoja pajamos

10. Vartojimas Gyvenimo Ciklo Hipotezėje
GCH (Modigliani) teigia, kad žmonės paskirsto savo vartojimą tolygiai visam gyvenimui siekdami optimizuoti naudą viso gyvenimo eigoj
Amžiaus grupė
Grynosios pajamos, $
Visuminės išlaidos, $
Santaupos, %
<25
18813
22543
-19,8
25-34
42665
38945
8,7
35-44
52626
45149
14,2
45-54
54149
46160
14,8
55-64
44109
39340
10,8
65-74
27553
30782
-11,7
>75
19759
21908
-10,7

11. IV.2.2. Mažmeninės prekybos duomenys
1/3 nuo C (tik prekyba, maitinimo įstaigos)
Nevertinami automobilių pardavimai (JAV) (20%)
Alternatyvos mažmeninei prekybai
Tinklinės prekybos (Chain Stores sales) apimtys (apie 10% C)
E-prekybos apimtys (mokesčių lengvatos, rizika, ...
Mažmeninės prekybos kultūrų skirtumai
Smulkaus/stambaus verslo santykis
Specializacija

12. IV.2.3. Vartojimo kreditų reikšmė
Žemas informacijos reikšmingumas JAV
Vėluoja (2mėn. po fakto)
Kreditų tipai:
Atnaujinamas-kartojamas kreditas (revolving credit) (trumpalaikiai- be užstato; kreditinės kortelės,...) apie 40% išsimokėtinų kreditų
Ilgalaikiai (prekėms, namams, mokymuisi, refinansavimui, ...)
Skola: gerai ar blogai? Tradicijų ir pasitikėjimo ekonomika svarba. Asmeninio bankroto galimybė?
Kaip paskutinė galimybė?
Kaip lūkesčių išraiška?
Kriterijai:
Skolos/a pajamų santykis (14-18%) 17% atsargiai
Mokamų palūkanų lygis (2-2,5% nuo DI) JAV
Cambridge Consumer Credit Index (2001)- vertinami lūkesčiai paskolose: didės ar mažės

13. Turto, skolų, palūkanų kitimo poveikis vartojimui
Turto ir skolų kitimo poveikis vartojimui: santykinis vartojimas bus didesnis (mažesnis), kai
Skolų/pajamų santykis
turto/pajamų santykis
Mažėjant (didėjant) bankinėms palūkanoms vartojimas
nuoma, lizingas, pirkimai išsimokėtinai
Jei valstybės obligacijų palūkanos aukštos- mažėja prieinamumas
Gerbūvio efektas: VP vertės padidėjimas 1$, C didina 3-6cnt; NT vertės padidėjimas 1$, C didina 2-4cnt (Kaip paaiškinti skirtingą reakciją???)

14. IV.2.4.Vartotojų lūkesčių įvertinimas
Metodas- Vartotojų nuomonių tyrimas (Lietuvos statistikos departamentas)
13 uždarų klausimų (kartą per ketvirtį – dar 3 papildomi klausimai apie tikimybę per 2 artimiausius metus išleisti dideles pinigų sumas stambiems pirkiniams)
Vertinimo rodikliai ir kriterijai:
1) Balansas – skirtumas tarp teigiamų ir neigiamų atsakymų lyginamosios dalies procentais:
 Balansas=(LG+1/2G)-(LB+1/2B) {vertinimo intervalas [-100; +100%]}
kur LG - atsakymas „labai gerai“; G - atsakymas „gerai“; LB - atsakymas „labai blogai“; B - atsakymas „blogai“
2) Vartotojų pasitikėjimo rodiklis (VPR) (Consumer confidence indicator) parodo gyventojų kaip vartotojų materialinės padėties ar ją lemiančių ekonominių veiksnių pokyčių prognozes:
VPR=Average(x1, x2, x3, x4)
x1-namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius 12 mėn.
x2 -šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėn.
x3 -nedarbo lygio kitimas per artimiausius 12 mėn. (su priešingu ženklu)
x4 -tikimybė sutaupyti per artimiausius 12 mėn.

15. Pagrindiniai vartotojų nuomonės klausimai
1. namų ūkio finansinės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn.;
2. namų ūkio finansinės padėties numatomus pokyčius per artimiausius 12 mėn.;
3. šalies ekonominės padėties pokyčius per praėjusius 12 mėn.;
4. šalies ekonominės padėties numatomus pokyčius per artimiausius 12 mėn.;
5. kainų pokyčius per praėjusius 12 mėn.;
6. numatomus kainų pokyčius per artimiausius 12 mėn.;
7. numatomus bedarbių skaičiaus pokyčius per artimiausius 12 mėn.;
8. ar esamas metas yra tinkamas pirkti baldus, buitinę techniką;
9. tikimybę per ateinančius 12 mėn. išleisti stambiems pirkiniams daugiau nei per praėjusius 12 mėn.;
10. ar laikas palankus taupymui;
11. galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.;
12. dabartinę namų ūkio padėtį;
13. planus pirkti automobilį, pirkti ar statyti būstą, išleisti didelę sumą būstui pagerinti per artimiausius 12 mėn.

16. Lietuvos vartotojų pasitikėjimo vertinimas 2006m. (balansai)
2006 I II
III IV V VI
VII
VIII
Namų ūkių finansinės padėties pokyčiai
per praėjusius 12 mėnesių 4 1 3 5 2
per ateinančius 12 mėnesių 6 7 8
Šalies ekonominės padėties pokyčiai
Nedarbo lygio kitimas per ateinančius 12 mėnesių
-26
-24
-25
-23
Tikimybė nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėn.
-39
-36
-37
-34
Vartojimo pasitikėjimo kriterijų suma -1 -4 -5 +3 -3 +2
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis

17. Naujausia situacija Lietuvoj: lūkesčiai

18. Vartotojų lūkesčių vertinimo alternatyva
Vartotojų pasitikėjimo (Consumer confidence index) rodiklis (apklausa+ kiekybinis vertinimas)
Kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai (nedarbo lygis, infliacija, VP rinkos rezultatai, palūkanų norma)
Neekonominiai veiksniai- karai, rinkimai, energetiniai šokai
UR- nedarbo lygis, %; IR- infliacijos lygis per 2 paskutiniuosius ketvirčius, %; SP- S&P 500 akcijų indekso procentinis pokytis per paskutinius 2 ketvirčius; W- atlyginimo lygio pokytis per paskutinius 8 ketvirčius.

19. IV.2.5. Mokesčių normos pokyčių įtaka vartojimui
Mokesčių didėjimas-mažėjimas
Mokesčių pasikeitimo poveikio vartojimui įvertinimas: elastingumas mokesčių atžvilgiu
Pastovus mokesčių pasikeitimas turi didesnį poveikį vartotojui nei laikinas mokesčių poveikis (MPC<0,5 laikiniems pokyčiams; MPC>0,5 ilgalaikiams pokyčiams)

20. IV.3. Pajamos ir išlaidos: įtaka finansų rinkai
Asmeninių pajamų ir išlaidų obligacijų rinkai: Pajamų augimas- būsimas pakilimas- obligacijų patrauklumo mažėjimas- pardavimas
Akcijoms: ekonominio aktyvumo augimas- pelningumo augimas- akcijų paklausos augimas- kainų augimas (Atsargiai ties pilnu užimtumu- rinkos “perkaitimas”)
Valiutos kursas: ekonomikos augimas (palūkanų augimas)-užsienio investicijų augimas- nacionalinės valiutos kurso augimas