TRIUKŠMO PREVENCIJA Valdas Uscila

TRIUKŠMO PREVENCIJA Valdas Uscila
Triukšmo prevencijos priemonių įvairovė mokyklose, pasirengiant akcijai „Tylos stebuklinga versmė“. Mokymai 2014 m. kovo 20 d., Anykščiai TRIUKŠMO PREVENCIJA Valdas Uscila Sveikatos apsaugos ministerija Sveikatos stiprinimo valdyba Rizikos sveikatai valdymo ir kurortologijos skyrius

Pranešimo turinys Triukšmo poveikis sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos Triukšmo mastai Europos Sąjungos ilgalaikiai tikslai European Soundscape Award „Noise Watch“ Triukšmo valdymo kompetencija ir institucinė sąranga

Triukšmo poveikis sveikatai

Triukšmo poveikis sveikatai (1)
Specifinis (tiesioginis) poveikis Akustinė trauma Klausos nuovargis Dėl triukšmo įtakos išsivystęs kurtumas Nespecifinis (netiesioginis) poveikis Centrinei nervų sistemai Kraujotakos sistemai Virškinimo sistemai Endokrininei sistemai Kaulų-raumenų sistemai

Tiesioginis triukšmo poveikis sveikatai (akustinė trauma)
Dažniausiai sukeliamas labai didelio stiprumo impulsinio garso (130 decibelų ir daugiau), pvz., artimas šūvis, sprogimas, reaktyvinio lėktuvo garsas Dėl per didelio garso slėgio trūksta ausies būgnelis, vidinėje ausyje išsilieja kraujas ir negrįžtamai sužalojami klausos nerviniai receptoriai Akustinės traumos metu žmogus staigiai apkursta, labai skauda ausys, svaigsta galva, dažnai praranda sąmonę

Tiesioginis triukšmo poveikis sveikatai (klausos nuovargis)
Klausos jautrumas laikinai sumažėja. Klausos nuovargis išsivysto ilgesnį laiką (kelias valandas ar dienas) veikiant intensyviam triukšmui Perėjus į tylesnę aplinką, paprastai klausos nuovargis praeina Jeigu klausos nuovargis dažnai kartojasi, tai klausa palaipsniui silpnėja ir vystosi įvairaus laipsnio kurtumas

Tiesioginis triukšmo poveikis sveikatai (dėl triukšmo įtakos išsivystęs kurtumas)
Pirmiausia blogiau girdimi aukštų dažnių (virš 4000 Hz) garsai, todėl žmogus to nejaučia (neblogai girdi kalbą, radiją, televiziją, nes jų garsas yra žemo ir vidutinio dažnio (200–4000 Hz) Jeigu ir toliau būnama triukšme, liga progresuoja, žmogus pradeda negirdėti ne tik aukštų, bet ir vidutinių bei žemų dažnių garsų, išsivysto klausos pažeidimas, dalinis arba visiškas kurtumas

Netiesioginis triukšmo poveikis sveikatai (1)
Triukšmas, kaip ilgai veikiantis lėtinis stresorius, veikdamas per centrinę nervų sistemą, sukelia įvairius organizmo neurohumoralinius ir vegetacinius sutrikimus, kurie gali sąlygoti šias ligas: hipertoninę ir išeminę širdies ligą aterosklerozę skrandžio ir dvylikapirštės žarnos lėtinius uždegimus, opaliges neurozes endokrininės sistemos sutrikimus kaulų-raumenų sistemos pakitimus

Triukšmas sukelia nervų sistemos sutrikimus: galvos skausmus, svaigimą cypimą ausyse nemigą atminties, dėmesio sukoncentravimo pablogėjimą Todėl: sumažėja fizinis ir protinis darbingumas pablogėja reakcija, judesių koordinacija, orientacija žmogus daro daugiau klaidų

Schema: Babisch W. Transportation Noise and Cardiovascular Risk. Review and Synthesis of Epidemiological Studies, Dose-effect Curve and Risk Estimation. WaBoLu 01/06, ISSN , January 2006) Triukšmo poveikis (garso lygis) Tiesioginis Netiesioginis Veiklos, miego, bendravimo trikdymas Klausos praradimas Pažintinė ir emocinė reakcija Dirginimas Streso rodikliai Fiziologinės streso reakcijos (nespecifinės) autonominė nervų sistema (simpatiniai nervai) endokrininė sistema (hipofizė, antinksčiai)

Rizikos veiksniai Kraujospūdis Kraujo lipidai Kraujo klampumas Širdies išmetimo frakcija Gliukozė kraujyje Kraujo krešėjimas Akivaizdūs sveikatos sutrikimai Kraujotakos ligos Padidėjęs kraujospūdis Aterosklerozė Išeminė širdies liga

55–65 dB(A) – fiziologinių pokyčių nenustatyta, tačiau neigiamai veikiama psichinė sveikata. Žalingas triukšmo poveikis pastebimas veikiant triukšmui nuo 70 dB -> didėja miokardo infarkto atsiradimo rizika, išsivysto vegetacinės nervų sistemos pakitimai. Triukšmo poveikis hipertenzijai ir išeminei širdies ligai pasireiškia ilgą laiką aplinkoje sklindant didesniam nei 65 dB aplinkos triukšmui, ir tai laikoma galima kelių procentų miokardo infarkto atvejų Europos Sąjungoje priežastimi, įskaitant susijusį mirtingumą (The noise policy of the European Union. Year European Commission.)

Gyventojų dirginimas pagal triukšmo šaltinius

Triukšmo poveikio pažintinių funkcijų sutrikimams įvertinimas
Daugeliu laboratorinių studijų nustatyta, kad triukšmas daro įtaką mokymuisi ir darbingumui Triukšmo poveikis gebėjimui mokytis geriausiai įvertintas pagal vaikų gebėjimą skaityti mokyklos aplinkoje sklindant atitinkamo lygio triukšmui Tiriamas ryšys tarp vidutinio triukšmo lygio mokyklų aplinkoje pamokų metu ir balų (Z-score) pagal standartizuotą skaitymo testą (žodžių prasmės suprantamumas ir teksto supratingumas) Kuo didesnis balas, tuo geriau vaikai atlieka testą

Ryšys tarp vidutinio orlaivių transporto triukšmo lygio mokyklų aplinkoje ir mokinių skaitymo supratingumas

Paauglių klausos sutrikimai dėl muzikos klausymosi ausinukais (1)
Apie 17 proc. paauglių susilpnėjusi klausa dėl pramoginės veiklos metu patiriamo triukšmo poveikio (ekspozicijos) ir paaugliai apie tai nežino (Holmes et al., 1997) Darant prielaidą, kad ausinuko klausomasi vidutiniškai po 7 valandas per savaitę, tuomet, pavyzdžiui, triukšmo ekspozicijos darbo vietose ribinė vertė dėl klausos pažeidimo būtų viršijama, jei ausinuko būtų klausomasi didesniu nei 89 dBA garsu

Paauglių klausos sutrikimai dėl muzikos klausymosi ausinukais (2)
Paprastai ausinukų klausomasi 60–110 dBA, kai kuriais atvejais gali būti viršijamas 120 dBA garso lygis (į ausis įstatomomis ausinėmis) 5–10 proc. jaunų muzikos klausytojų turi didelę riziką prarasti klausą po penkis ir daugiau metų trunkančio triukšmo poveikio. Tai taikoma asmenims, kurie per dieną muzikos garsiai klausosi ilgiau nei po vieną valandą.

Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos

Bendruomenės triukšmo vadovas, 1999 (1)
Aplinka Poveikis sveikatai LAeq, dB Įvertinimo laikotarpis, val. LAmax, dB Gyvenamoji (išorės) aplinka Stiprus dirginimas dienos metu ir vakare Vidutinis dirginimas dienos metu ir vakare 55 50 16 - Būstuose Miegamuosiuose Kalbos suprantamumas ir vidutinis dirginimas dienos metu ir vakare Miego trikdymas nakties metu 35 30 8 45 Už miegamųjų sienų lauke Miego trikdymas, kai langai atidaryti 60 Mokyklų klasėse ir vaikų darželiuose Kalbos suprantamumas, informacijos supratimo trikdymas, komunikacijos trikdymas pamokų metu

Aplinka Poveikis sveikatai LAeq, dB Įvertinimo laikotarpis, val. LAmax, dB Vaikų darželių miegamuosiuose Miego trikdymas 30 Miego metu 45 Mokyklų žaidimų aikštelėse Dirginimas dėl triukšmo iš išorės 55 Žaidimų metu - Ligoninių palatose Miego trikdymas nakties metu Miego trikdymas dienos metu ir vakare 8 16 40 Pramoninės, komercinės, prekybos, transporto zonose, statiniuose ir lauke Klausos pažeidimas 70 24 110

Aplinka Poveikis sveikatai LAeq, dB Įvertinimo laikotarpis, val. LAmax, dB Ceremonijos, festivaliai ir pramoginiai renginiai Klausos pažeidimas (renginių vedėjams – ne daugiau kaip 5 renginiai per metus) 100 4 110 Viešojo naudojimo pastatuose ir lauke Klausos pažeidimas 85 1 Muzikos klausymas su ausinėmis Žaislų, fejerverkų ir sirenų impulsiniai garsai Klausos pažeidimas suaugusiems Klausos pažeidimas vaikams - 140 120

Nakties triukšmo vadovas, 2009 (1)
Pasaulio sveikatos organizacija 2009 metais paskelbė Nakties triukšmo vadovą (Night Noise Guidelines for Europe) 30 dBA (Lnakties) – triukšmo biologinio efekto pasireikšmo žemutinė riba (lowest observed effect level). 40 dBA (Lnakties) – žemutinė stebimo neigiamo poveikio riba (lowest observed adverse effect level). Kartu tai yra ir Lnakties rekomenduojamas triukšmo ribinis dydis (Night Noise Guideline). 55 dBA (Lnakties) – siūlomas pereinamojo laikotarpio ribinis dydis . 21 dB – rekomenduojama triukšmo, patenkančio iš aplinkos į gyvenamąsias patalpas, susilpninimo vertė. Remiantis triukšmo ribinių dydžių ES valstybėse apžvalga, moksliniais tyrimais rekomenduojama 50 dBA Ldvn triukšmo ribinė vertė (geros akustinės aplinkos kriterijus).

Triukšmo mastai

Apsaugos nuo triukšmo priežastis (1)
Dėl transporto sukeliamo triukšmo Europos regiono gyventojai kasmet praranda ne mažiau kaip 1 milijoną sveiko gyvenimo metų (PSO, 2011) Triukšmas gyventojus ne tik dirgina ar trikdo jų miegą, bet taip pat gali sukelti širdies priepuolius, spengimą ausyse, gali susilpninti gebėjimą mokytis Apie 65 proc. Europos Sąjungos gyventojų gyvena pastatuose, kuriuos veikia didesnis nei 55 Ldvn ar didesnis nei 50 dB Lnakties triukšmo lygis

Ligų našta (įskaitant mirtingumą) per metus

Apsaugos nuo triukšmo priežastis (2)
Palyginti su kitomis Europos aplinkosaugos sritimis, aplinkos triukšmo lemiama ligų našta pagal savo mastus yra antra po oro taršos Triukšmas yra ne vien tik aplinkosaugos problema, bet ir vis didėjanti visuomenės sveikatos grėsmė Su žalingu triukšmo poveikiu siejama apie 10‘000–200‘000 priešlaikinių mirčių Pagrindinis triukšmo valdymo tikslas yra užtikrinti tokias žemas triukšmo ekspozicijas, kurios užtikrintų žmonių sveikatos ir gerovės apsaugą

Sergamumas profesinėmis ligomis Lietuvoje 2012 m.

Ekonominis triukšmo poveikio vertinimas (1)
Europos Komisijos Working Group Health and Socio-Economic Aspects 2002 m. parengė pozicijos dokumentą „Valuation of noise“ Pozicijos dokumente rekomenduojama taikyti 25 eurų vienam namų ūkiui už decibelą per vienerius metus pinigų sumą, kai gyvenamųjų namų aplinkoje sklinda didesnis kaip 50–55 dBA Ldvn triukšmo lygis. Stojančiose valstybėse šią sumą rekomenduojama koreguoti pagal valstybės perkamosios galios pariteto (purchasing power parity, PPP) rodiklį. Nepaisant to, kad šis skaičius (25 EUR) buvo kritikuojamas kaip per mažas, padangų triukšmo studijoje buvo nustatyta, kad daugelis triukšmo mažinimo priemonių duoda teigiamą kaštų naudos santykį.

Kitas triukšmo ekonominių nuostolių vertinimo metodas remiasi nekilnojamojo turto rinkos kainomis Nustatyta, kad pastatai, kurie yra veikiami didesnio aplinkos triukšmo, yra mažiau vertingi nei panašūs, bet esantys mažiau triukšmingoje aplinkoje. Tai taikytina gyvenamiesiems namams. Tikėtina, kad ši tendencija gali būti taikoma ir biurų pastatams. Tinkamiausias įvertinimas, kad gyvenamieji namai netenka 0,5 proc. savo vertės už decibelą triukšmo, kuris yra didesnis nei 50–55 dBA pagal Ldvn triukšmo rodiklį.

Per metus Europos Sąjungoje patiriama apie 40 milijardų eurų nuostolių dėl triukšmo poveikio sveikatai Triukšmo mažinimo sektoriaus rinka užima 20–50 milijardų eurų

Kaimynų triukšmu ir triukšmu iš gatvės besiskundžiančių gyventojų skaičius (EUROSTAT)

Lietuvos gyventojų nusiskundimai dėl triukšmo, taršos ir nusikalstamumo (EUROSTAT)

Kelių transporto triukšmo veikiamų žmonių skaičius didžiuosiuose Lietuvos miestuose (1)
Aglomeracija Gyventojų skaičius Ldvn triukšmo lygio (dB) intervalas ir triukšmo veikiamų gyventojų dalis, proc. Triukšmo ribinius dydžius viršijančio triukšmo veikiamų žmonių skaičius Stipriai dirginamų žmonių skaičius 55–59 60–64 65–69 70–74 >75 Vilnius 19,13 16,80 10,95 2,92 0,25 78 300 38 312 Kaunas 25,74 31,14 19,67 5,72 0,35 80 100 37 166 Klaipėda 24,61 26,84 23,56 8,37 2,17 55 000 21 847 Šiauliai 33,25 30,06 11,50 4,53 19 400 12 364 Panevėžys 60,53 11,56 1,10 0,00 1 200 7 258 Viso/vidurkis 26,41 22,45 13,93 4,22 0,50

Kelių transporto triukšmo veikiamų žmonių skaičius didžiuosiuose Lietuvos miestuose (2)
Aglomeracija Gyventojų skaičius Lnakties triukšmo lygio (dB) intervalas ir triukšmo veikiamų gyventojų dalis, proc. Triukšmo ribi-nius dydžius viršijančio triukšmo vei-kiamų žmonių skaičius Žmonių, kuriems stipriai trikdomas miegas, skaičius 50–54 55–59 60–64 65–69 >70 Vilnius 16,44 9,80 2,22 0,18 0,00 67 600 13 034 Kaunas 31,75 23,33 8,93 0,96 0,03 17 716 Klaipėda 27,40 21,33 7,38 1,36 0,12 48 700 8 220 Šiauliai 44,25 11,08 6,72 0,67 22 000 5 956 Panevėžys 10,64 0,92 0,09 1 100 878 Viso/vidurkis 23,78 13,99 4,79 0,56 0,02 45 804

Europos Sąjungos tikslai

Bendrijos triukšmo mažinimo siekiai (1)
Pasiekti žmonių, kuriuos reguliariai veikia aukšto lygio ilgalaikis triukšmas, skaičiaus sumažėjimą nuo 2000 metais įvertintų 100 milijonų žmonių iki apie 10% 2010 metais ir 20% – 2020 metais. 2001 m. Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl šeštosios Bendrijos aplinkosaugos veiksmų programos „Aplinka 2010: mūsų ateitis, mūsų pasirinkimas“

Bendrijos triukšmo mažinimo siekiai (2)
Užtikrinti, kad ne vėliau kaip iki 2020 m. Sąjungoje būtų reikšmingai, iki beveik PSO rekomenduojamo lygio, sumažinta akustinė tarša Šiam tikslui pasiekti pirmiausia būtina įgyvendinti atnaujintą Sąjungos triukšmo politiką, suderintą su naujausiomis mokslo žiniomis, triukšmo mažinimo priemones jo susidarymo šaltinyje, projektuojant miestus naudoti pažangias naujoves 7-oji aplinkosaugos veiksmų programa iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“, priimta Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. lapkričio 20d. sprendimu Nr. 1380/2013/ES

European Soundscape Award

Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimas Europos valstybėse
Nuo 2011 metų Tarptautinės triukšmo supratimo dienos minėjimą organizuoja ir Europos aplinkos agentūra. Tarptautinei triukšmo supratimo dienai paminėti Europos aplinkos agentūra skelbia inovatyvių triukšmo mažinimo priemonių konkursą – Europos garsinės aplinkos apdovanojimus (angl. European Soundscape Award)

Europos garsinės aplinkos apdovanojimai (1)
Apdovanojimas skirtas skatinti susirūpinimą triukšmo poveikiu sveikatai ir įteikiamas geriausiai padidintą triukšmo lygį mažinančiai Europos valstybėse įgyvendinamai iniciatyvai Apdovanojimams gali būti nominuoti gaminiai, kampanijos, inovacijos ar kiti kūrybiškai triukšmo problemą sprendžiantys sprendimai

Kandidatų paraiškos apdovanojimui gauti gali būti teikiamos bet kuriai triukšmo ar garsinės aplinkos valdymo srities veiklai, darbui ar iniciatyvai, kurie įgyvendinami iki einamųjų metų rudens Paraiškos priimamos el. pašto adresu

Paraiškoje turi būti nurodyta: triukšmo problemos pobūdis sprendimai, kurių buvo imtasi triukšmo problemai suprasti sprendimo ar iniciatyvos aprašymas sprendimo ar iniciatyvos poveikio ar rezultatų įrodymai

Paraiškos taip pat atrenkamos pagal tai, kaip jos demonstruoja: bendradarbiavimą su vietos bendruomene švietimą apie triukšmą sprendimo kūrybiškumą išlaidų efektyvumą galimybę įgyvendinti ir kitose valstybėse

Europos garsinės aplinkos apdovanojimai 2011 metais (1)
2011 metais paskelbus apdovanojimus, iš įvairių Europos valstybių buvo gauta šešiolika paraiškų Pirmieji Europos garsinės aplinkos apdovanojimai buvo organizuoti kartu su Jungtinės Karalystės Triukšmo mažinimo draugija (angl. Noise Abatement Society) ir buvo įteikti 2011 metais vykusių Jungtinės Karalystės John Connell apdovanojimų ceremonijos metu Bendruomenių rūmuose

2011 metais apdovanojimą laimėjo Nyderlandų Karalystės Gelderlando srities Wijchenand savivaldybė Alverna kaimelio Graafseweg gatvės rekonstrukcijos projekte pristatytas unikalus skirtingų priemonių derinys, skirtas įgyvendinti inovatyvius, patrauklius ir tvarius sprendimus kelių transporto triukšmui mažinti

Siekiant sumažinti triukšmą šalia intensyvaus eismo gatvės, buvo pritaikytos penkios paprastos triukšmo mažinimo priemonės: gatvės paslinkimas į šoną ir eismo juos tų skaičiaus sumažinimas gatvės įgilinimas 0,5 m 1 m aukščio triukšmo užtvaros statyba abipus gatvės specialaus „tylaus“ asfalto dangos klojimas didžiausio leidžiamo važiavimo greičio per kaimą sumažinimas nuo 80 iki 50 km/h Įgyvendinus priemones, gyvenvietėje kelio triukšmas galėtų būti sumažintas daugiau nei 10 dB Priemonių derinys leido atsisakyti anksčiau planuotos 4 m aukščio triukšmo užtvaros, dalijančios kaimą į dvi dalis, statybos

2011 metų Europos garsinės aplinkos apdovanojimų metu geriausiai įvertintas kandidatas: Nyderlandų Karalystės Triukšmo mažinimo draugijos elektrinių herojų kampanija (angl. The Dutch Noise Abatement Society – Electric Heroes Campaign) Nyderlandų Karalystės Triukšmo mažinimo draugija siekė išspręsti triukšmo problemą, dėl kurios bene daugiausiai skundžiamasi Olandijoje – motoroleriai ir mopedai

16–24 metų amžiaus jaunimui skirta kampanija „Elektriniai herojai – važiuok gudriai, važiuok elektra“ (angl. Electric Heroes – Go smart, Go electric) Nyderlandų Karalystės Triukšmo mažinimo draugija skatino jaunuolius naudotis elektra varomais motoroleriais Elektra varomi motoroleriai beveik neskleidžia triukšmo ir jais važiuoti daug pigiau nei vidaus degimo varikliais varomais tradiciniais Jaunuoliai buvo kviečiami dalyvauti dviejų dienų elektra varomų motorolerių bandomuosiuose važiavimuose, kurių metu jie turėjo sukurti filmuotą medžiagą apie naudojimosi elektriniu motoroleriu patirtį ir šią medžiagą įkelti į interneto svetainę su galimybe pagal interneto svetainės lankytojų balsavimo rezultatus laimėti elektra varomą motorolerį

2012 metų Europos garsinės aplinkos apdovanojimą laimėjo prof. dr. Brigitte Schulte-Fortkamp iš Berlyno technikos universiteto vadovaujamas konsorciumas, organizavęs Berlyno miesto parko (Nauener Platz) rekonstrukciją Konkursą laimėjęs projektas buvo stipriai grindžiamas visuomenės dalyvavimu, apimant gyventojus ir parko teritorijoje dirbančius žmones. Viešų diskusijų ir seminarų metu buvo gauta daug idėjų kaip sukurti naują parką, kuris pritrauktų daugiau lankytojų Projekto dalyviai organizavo apklausas tam, kad rekonstruojant parko garsinę aplinką būtų atsižvelgta į parko lankytojų nuomonę. Vienas iš apklausų tikslų buvo nustatyti, lankytojų nuomonę, triukšmingiausias parko vietas

Nepaisant to, kad Berlyno miesto parke vis tiek girdimas transporto triukšmas, lankytojai pajautė, kad parko atmosfera tapo daug malonesnė Parko skulptūrose ir suoliukuose buvo įrengta įranga, kuria buvo grojami įrašyti paukščių ir bėgančio vandens garsai. Iš vienos parko pusės, šalia vaikų žaidimo aikštelės buvo įrengta 1,5 m aukščio triukšmo užtvara iš akmens ir augmenijos. Tam, kad geriau išnaudoti triukšmo užtvaros efektyvumą, vaikų žaidimo aikštelėje žaidžiančių vaikų tėvams skirti suoliukai buvo įrengti prie pat triukšmo užtvaros. Parko rekonstrukcijos metu taip pat buvo įrengta daugiau patrauklesnių vaikų žaidimo aikštelių, sportui skirtų zonų ir žaliųjų plotų, kuriuose padaugėjo gyvesnių žmonių laisvalaikio veiklos garsų.

2012 metų Europos garsinės aplinkos apdovanojimų metu geriausiai įvertintas kandidatas: Estijos nevyriausybinės organizacijos edukacinis projektas „Triukšmas – tai ne muzika“ Projekto tikslas: didinti vaikų ir jaunimo susirūpinimą neigiamu triukšmo poveikiu Projekte dalyvavo apie 30 tūkst. vaikų iš 214 skirtingų mokyklų Projekto įgyvendinimo metu šimtas mokytojų buvo apmokyta apie triukšmą ir jo neigiamą poveikį sveikatai Savo ruoštu mokytojai mokyklose suplanavo ir organizavo „tylos savaitę“ Įvairiapusis projektas taip pat apėmė daug kitų mokinių iniciatyvų, įskaitant mokslinių tyrimų konkursą, kuris įvyko kaip mokinių grupių teatro vaidinimas Kelios moksleivių grupės sudarė triukšmo žemėlapius ir savo klasėse vykdė triukšmo stebėseną matuojant triukšmo lygį

2013 metų Europos garsinės aplinkos apdovanojimus laimėjo Šveicarijoje vykdytas projektas, kurio tikslas: skatinti naudoti mažiau triukšmo skleidžiančias automobilių padangas ir taip mažinti kelių transporto triukšmą Projekto įgyvendinimo metu padangų pirkėjų dėmesį buvo bandoma atkreipti į mažiau triukšmo skleidžiančias automobilių padangas. Mažiau triukšmo skleidžiančios automobilių padangos jau yra prekyboje, tokios padangos nėra brangesnės nei atitinkamos įprastos, šių padangų patvarumo savybės taip pat žymiai nesiskiria

Projekto įgyvendinimo metu buvo parengta duomenų bazė, kurios pagalba automobilių vairuotojai galėjo palyginti skirtingų padangų riedėjimo triukšmą. Taip pat svarbios ir kitos padangų savybės: pasipriešinimas riedėjimui padidina kuro sąnaudas, geresnis sukibimas esant šlapiai kelio dangai didina saugumą. Taigi kampanijos metu buvo skatinama rinktis ne tik tylesnes, bet apskritai – geresnes padangas, kurios yra ne tik tylesnės, bet ir sutaupančios daugiau kuro bei saugesnės Buvo sukurta ne tik interneto svetainė su duomenų bazės aplikacija, bet ir per televizija rodytos reklamos, reklaminiai skydeliai kitose interneto svetainėse, reklaminiai plakatai padangų parduotuvėse, vykdytos kitos viešinimo priemonės

2013 metų Europos garsinės aplinkos apdovanojimų metu geriausiai įvertintas kandidatas: projektas „Miesto garsinės aplinkos vystymas“ („Cultivating Urban Sound“), kurio metu siekta pažymėti miesto garsinės aplinkos kokybės svarbą Pirmąja Projekto dalimi yra Oslo architektūros ir dizaino mokyklos magistro darbas „Cultivating Urban Sound – Unknown Potentials for Urbanism“, kuriame buvo tiriamos miesto garsinės aplinkos planavimo ir dizaino galimybės Magistro darbe padaryta išvada, kad privatūs ir vieši asmenys turi būti susipažinę su jų atsakomybe dėl miesto garsinės aplinkos, siekiant, kad Europos miestų garsinė aplinka taptų patrauklesnė Šiam tikslui pasiekti rekomenduota ugdyti „garso kultūrą“ savivaldybėse, skatinti planuotojus, architektus ir kitus susijusius asmenis, taikant įvairias mokslo sritis apimančius metodus, daugiau atsižvelgti į garsą

Antrosios projekto dalies įgyvendinimo metu magistrantas tęsė darbą tirdamas tipinio Šveicarijos miesto ir priemiesčio akustinius parametrus Buvo parengtos rekomendacijos dizaineriams ir planuotojams, kuriomis vadovaujantis galėtų būti pagerinta miesto garsinė aplinka

„Noise Watch“

„Noise Watch“ (1) Akcijos „Tylos stebuklinga versmė“ veiklų metu mokiniai gali būti supažindinti su Europos aplinkos agentūros 2011 m. gruodžio 1 d. visuomenei pristatyta interaktyvia interneto paslauga „NoiseWatch“ „NoiseWatch“ suteikia galimybę gyventojams savarankiškai vertinti juos supančios aplinkos triukšmingumą „NoiseWatch“ yra sudedamoji Europos aplinkos agentūros aplinkos būklės informacinės sistemos „Eye On Earth“ dalis Aplinkos būklės informacinė sistema apima ne tik triukšmą – gyventojai viešai taip pat gali viešai vertinti oro ar maudyklų vandens kokybę.

„Noise Watch“ (2)

„Noise Watch“ (3) Europos aplinkos agentūros interneto svetainėje skelbiama programa „NoiseMeter“ išmaniems mobiliesiems telefonams, kuriuose įdiegta „Android“, „Apple iOS“ arba „Windows Phone“ operacinė sistema Naudodamiesi „NoiseMeter“ programa mokiniai gali matuoti aplinkos triukšmą ir triukšmo lygio bei matavimo vietos duomenis automatiškai siųsti į „NoiseWatch“ informacinę sistemą

„Noise Watch“ (6) „NoiseWatch“ skirta skatinti gyventojus domėtis aplinkosaugos problemomis, gerinti jų supratimą apie aplinkosaugines problemas „Eye On Earth“ ir šios sistemos sudedamosios dalys gali paskatinti mokinius domėtis ne tik aplinkosauginiais klausimais, bet ir įvairiose kitose srityse plačiai taikomomis geografinėmis informacinėmis sistemomis (GIS)

Triukšmo valdymo kompetencija ir institucinė sąranga
Triukšmo reglamentavimas

Tiesiogiai triukšmo valdymą reglamentuojantys teisės aktai
Triukšmo valdymo įstatymas ir jo įgyvendinamieji teisės aktai Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas Higienos normos: HN 33 Statybos techniniai reglamentai: Esminis statinio reikalavimas: „Apsauga nuo triukšmo“, Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo

Netiesiogiai (ne pagrindinis tikslas) triukšmo valdymą reglamentuojantys teisės aktai
Statybos įstatymas Teritorijų planavimo įstatymas Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas Aplinkos apsaugos įstatymas Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklės

Triukšmo valdymas

Pagrindinės triukšmo valdymo priemonės (Triukšmo valdymo įstatymo 3 straipsnis)
1) transporto srautų planavimas; 2) teritorijų planavimas, projektų ekspertizė ir statinių priežiūra; 3) žemėtvarka; 4) techninės priemonės triukšmo šaltiniuose (mažesnį triukšmą skleidžiančių šaltinių parinkimas, triukšmo mažinimas šaltinyje, triukšmo mažinimas poveikio vietoje); 5) garso perdavimo mažinimas; 6) ūkinės veiklos sąlygų reglamentavimas ir triukšmo normavimas; 7) triukšmo kontrolė; 8) planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimas, visuomenės sveikatos saugos ekspertizė, triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimas; 9) produktų atitikties vertinimas; 10) strateginis triukšmo kartografavimas ir triukšmo lygio ribojimo zonų nustatymas

Palyginti – Aplinkos triukšmo direktyva
Veiksmai, kurių kompetentingos institucijos ketina imtis savo kompetencijos ribose, gali būti tokie: – transporto planavimas, – žemėtvarka, – techninės priemonės triukšmo šaltiniuose, – mažiau triukšmo skleidžiančių šaltinių parinkimas, – garso perdavimo sumažinimas, – normatyvinės arba ekonominės priemonės ar paskatos.

Aktualiausios priemonės
Triukšmo mažinimas šaltiniuose (automobilių, motociklų, traukinių lokomotyvų ir vagonų, orlaivių, lauko sąlygomis naudojamos įrangos, traktorių, pramoginių laivų, pramoninių įrenginių) Teritorijų planavimo ir statybos projektų ekspertizė, apimant PAV, PVSV procedūras „Triukšmui jautrių“ pastatų garso izoliacijos reikalavimų įgyvendinimas Triukšmo kartografavimas ir prevencijos veiksmų planavimas, apimant visuomenės informavimą Triukšmo kontrolė: veiklos, kuriai išduodami leidimai, rengiami projektai ir pan., triukšmo kontrolė ir buitinės žmonių veiklos (socialinės veiklos arba antisocialinio elgesio) – viešosios rimties trikdymo kontrolė

Institucijų kompetencija

5 str. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija (1)
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, įgyvendindama triukšmo prevencijos valstybės politiką, Vyriausybės įgaliotų valstybės institucijų teikimu: 1) tvirtina Valstybinę triukšmo strateginio kartografavimo programą ir Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą 2) priima nutarimus dėl valstybės investicijų programų, skirtų užtikrinti triukšmo prevenciją gyvenamosiose teritorijose, rengimo ir įgyvendinimo 3) koordinuoja ministerijų ir Vyriausybės įstaigų veiklą įgyvendinant šį įstatymą 4) tvirtina Valstybinės triukšmo kontrolės tvarkos aprašą ir įgalioja atitinkamas valstybės institucijas atlikti triukšmo kontrolę

5 str. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencija (2)
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama nutarimą dėl valstybės investicijų programų, skirtų užtikrinti triukšmo prevenciją gyvenamosiose teritorijose, rengimo ir įgyvendinimo, atsižvelgia į: 1) teritorijos gyventojų apklausos duomenis 2) triukšmo poveikio visuomenės sveikatai ir aplinkai vertinimo duomenis 3) triukšmo kartografavimo duomenis 4) savivaldybių, kurių teritorijose yra triukšmo prevencijos zonos, institucijų nuomonę ir pasiūlymus 5) savivaldybių, kurių teritorijos patenka į saugomų teritorijų ribas, saugomų teritorijų administracijų nuomonę ir pasiūlymus

6 str. Vidaus reikalų ministerija
1) įgalioja pavaldžias viešojo administravimo institucijas teisės aktų nustatyta tvarka visą parą atlikti triukšmo kontrolę gyvenamuosiuose pastatuose, privačiose valdose ir viešosiose vietose, t. y. miestų, gyvenviečių gatvėse, aikštėse, parkuose, skveruose bei kitose viešose vietose ir bendro naudojimo pastatuose, baruose, diskotekose, kavinėse, pramoginiuose renginiuose 3) suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija ir Susisiekimo ministerija, tvirtina garsinės informacijos ir signalizacijos naudojimo ir priežiūros taisykles 4) įtraukia triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones į rengiamus regionų plėtros planų projektus

7 str. Sveikatos apsaugos ministerija
1) organizuoja ir koordinuoja Valstybinės triukšmo strateginio kartografavimo programos ir Valstybinės triukšmo prevencijos veiksmų programos rengimą 2) rengia ir, suderinusi su Triukšmo prevencijos taryba, tvirtina triukšmo normas, normatyvus bei triukšmo poveikio visuomenės sveikatai vertinimo norminius dokumentus 4) informuoja visuomenę apie aplinkos triukšmą 5) organizuoja triukšmo prevencijos specialistų kvalifikacijos tobulinimą

8 str. Aplinkos ministerija
1) nustato statinių apsaugos nuo triukšmo reikalavimus; 2) reglamentuoja lauko sąlygomis naudojamos įrangos į aplinką skleidžiamą triukšmą 4) įstatymų nustatyta tvarka išduoda leidimus naudoti triukšmą skleidžiančius įrenginius ir vertina, ar šių įrenginių skleidžiamas triukšmas atitinka teisės aktų patvirtintus ribinius dydžius 5) teikia informaciją visuomenei apie įmonių ar įrenginių skleidžiamą triukšmą

9 str. Susisiekimo ministerija
1) atlieka pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių ir oro transporto keliamo triukšmo valdymą 2) sudaro ir tvarko pagrindinių kelių, pagrindinių geležinkelių ir stambių oro uostų strateginius triukšmo žemėlapius 4) kartu su Aplinkos ministerija rengia ir tvirtina orlaivių triukšmo ribojimo taisykles 5) reglamentuoja kelių transporto priemonių ir orlaivių variklių triukšmo ribinius dydžius, suderinusi su Sveikatos apsaugos ministerija 6) nustato transporto priemonių ir sudedamųjų transporto priemonių dalių atitikties triukšmo kontrolės teisės norminiams aktams vertinimo ir sertifikavimo tvarkos aprašą 7) teikia informaciją triukšmo valdymo klausimais

10 str. Žemės ūkio ministerija
1) nustato triukšmo prevencijos reikalavimus traktorių ir žemės ūkio technikos atitiktį bei techninę būklę reglamentuojančiuose teisės aktuose

13 str. Savivaldybių institucijos (1)
1. Savivaldybių tarybos: 1) nustato tyliąsias zonas 2) tvirtina triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisykles 3) tvirtina triukšmo savivaldybės teritorijoje rodiklius 4) tvirtina aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius 5) tvirtina triukšmo prevencijos zonas 6) tvirtina savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planus (nuo 2014 m. spalio 1 d.: nustato savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones ) 7) prižiūri, kaip savivaldybės vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai įgyvendina funkcijas triukšmo valdymo srityje

2. Savivaldybių vykdomosios institucijos, kiti pavaldūs viešojo administravimo subjektai: 1) įgyvendina patvirtintą Valstybinę triukšmo prevencijos veiksmų programą 2) rengia teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, viešą svarstymą, poveikio aplinkai vertinimo svarstymą 3) atlieka teritorijų planavimo sprendinių, susijusių su triukšmo prevencija, analizę, vertinimą ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimą 4) nustato muzikinių ir kitų masinių renginių, kuriuos organizuoja juridiniai ir fiziniai asmenys, trukmę 5) rengia aglomeracijų strateginius triukšmo žemėlapius

6) rengia savivaldybės triukšmo prevencijos veiksmų planus (nuo 2014 m. spalio 1 d.: įgyvendina savivaldybės tarybos patvirtintuose savivaldybės strateginiame plėtros ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos planuose numatytas triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones) 7) įgyvendina triukšmo prevencijos ir mažinimo priemones, įtrauktas į regionų plėtros planus; 8) organizuoja triukšmo stebėsenos (monitoringo) tyliosiose zonose atlikimą; 9) vykdo triukšmo, kylančio atliekant statybos, remonto darbus gyvenamosiose patalpose ir gyvenamosiose teritorijose, kontrolę, atlieka triukšmo prevencijos viešosiose vietose taisyklių vykdymo kontrolę; 10) atlieka kitas triukšmo valdymo funkcijas, numatytas šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose.

Tai, kas nepaminėta Triukšmo valdymo įstatyme (1)
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas 15 straipsnis. Visuomenės sveikatos centrų apskrityse kompetencija 2) pagal asmenų prašymus, pranešimus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems viešojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą kontroliuojamų sričių sąrašą 4) pagal kompetenciją dalyvauja teritorijų planavimo ir statinių statybos procese 7) vykdo stacionarių triukšmo šaltinių veiklos valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę triukšmo prevencijos zonose

PRANEŠIMO PABAIGA AČIŪ

TRIUKŠMO PREVENCIJA Valdas Uscila

Similar presentations

Presentation on theme: "TRIUKŠMO PREVENCIJA Valdas Uscila"— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback

Log in

Auth with social network:

TRIUKŠMO PREVENCIJA Valdas Uscila

Similar presentations

Presentation on theme: "TRIUKŠMO PREVENCIJA Valdas Uscila"— Presentation transcript:

Similar presentations

About project

Feedback