1. Autoriai: Audronė Nugaraitė, Aistė Žilinskienė, Dainius Radzevičius
Žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo tyrimas Atliktas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos užsakymu
Autoriai:
Audronė Nugaraitė, Aistė Žilinskienė, Dainius Radzevičius

2. Informacinis raštingumas
Terminija (IR)
Informacinio raštingumo (IR) (ang. information literacy) sąvoka apima gebėjimą identifikuoti, gauti, vertinti, atrinkti ir etiškai bei atsakingai naudoti reikalingą informaciją iš įvairių informacijos šaltinių.
Tai įgalina žmones pasiekti asmeninių, socialinių, darbo ir švietimo tikslų.
Informacinis raštingumas

3. Informacinis raštingumas
Terminija (MR)
Vartojamas ir kitas terminas – medijų raštingumas (MR) (angl. media literacy).
Dėl įvairių naujų technologijų įtakos ir komunikacijos priemonių – medijų (radijo, televizijos, interneto, spaudos) – plitimo žymiai pakito žmonių komunikacijos procesai ir elgsena.
Informacinis raštingumas

4. Informacinis raštingumas
Terminija (MIR)
Pripažindama medijų ir informacinio raštingumo glaudų ryšį, UNESCO strategiškai vartoja sudėtinį medijų ir informacinio raštingumo (ang. media and information literacy, MIL) – MIR – terminą, kuris apima visas medijas ir žiniasklaidą (spauda, radijo ir televizijos laidos, kino filmai, reklama, internetas ir kt.) ir kitus informacijos teikėjus (įskaitant bibliotekas, archyvus, muziejus) nepriklausomai nuo naudojamų technologijų.
Informacinis raštingumas

5. Informacinis raštingumas
Terminija (MR)
Metaraštingumas (Metaliteracy) Kritinio mąstymo ir bendravimo skaitmeniniame amžiuje gebėjimai, padedantys turėti reikiamą pagrindą veiksmingai dalyvauti socialinėjė medijoje ir virtualiose bendruomenėse. Tai standartizuotas konstruktas, padedantis rinkti, kaupti, apdoroti ir platinti informaciją (žinias) skaitmeninėse bendruomenėse. Metaraštingumas –tai turimų informacinio raštingumo gebėjimų pritaikymas ir plėtimas skaitmeniniame bendrabuvyje (Mackey & Jacobson, Reframing Information as a Metaliteracy, 2011; UNESCO, 2013)
Informacinis raštingumas

6. Informacinis raštingumas
Metaraštingumas
Informacinis raštingumas

7. Informacinis raštingumas
Nauja knyga
 Metaliteracy: Reinventing Information Literacy to Empower Learners (April 2014)
Informacinis raštingumas

8. Pagrindiniai dokumentai
Griunvaldo  deklaracija (1982). Pripažįstama būtinybė skatinti piliečių kritinį požiūrį į komunikacijos reiškinį.
Aleksandrijos deklaracija (2005). Informacinis raštingumas ir mokymasis visą gyvenimą įvardijami kaip esminiai informacinės visuomenės komponentai, lemiantys jos vystymąsi, klestėjimą ir laisvę, skatina socialinę įtrauktį visose tautose.
UNESCO Paryžiaus darbotvarkė (2007) . Pateikiama dvylika rekomendacijų, kaip skatinti medijų ir informacinį raštingumą (mokymą).
Pasaulinio partnerystės aljanso medijų ir informacinio raštingumo srityje programa bei veiksmų planas (2013).
Informacinis raštingumas

9. Informacinis raštingumas
ES dokumentai
Informacinis raštingumas

10. Informacinis raštingumas
Leidiniai
Medijų ir informacinio raštingumo politikos bei strategijos gairės (Media and Informational Literacy Policy and Strategy Guidelines), 2013
Pasaulinė medijų ir informacijos raštingumo vertinimo sistema: šalies pasirengimas ir kompetencijos (UNESCO Global Media and Information Literacy Assessment Framework), 2013
Informacinio raštingumo išteklių pasaulyje apžvalga ( Overview of Information Literacy Resource Worldwide), 2013
Medijų ir informacijos raštingumo mokymo programa mokytojams (Media and information literacy curriculum for teachers), 2011
Rekomendacijos transliuotojams skatinant vartotojo sukurtą turinį ir MIR (Guidelines for Broadcasters on Promoting User-Generated Content and MIL), 2009
Medijų švietimo politikos pasaulio žemėlapis: vizijos, programos ir iššūkiai (Mapping media education policies in the world: visions, programmes and challenges), 2009
Medijų vystymosi rodikliai: žiniasklaidos plėtros vertinimo sistema (Media Development Indicators: a framework for assessing media development), 2008
Informacinis raštingumas

11. Kiti duomenų šaltiniai
(Safer Internet Forum 2012 in Brussels on the 18th and 19th of October 2012).
Media literacy research and policy in Europe
Report of a meeting of the COST Action, Transforming Audiences, Transforming Societies, held on 12 September 2013
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI Europos skaitmeninė darbotvarkė. Skaitmeninėmis technologijomis grindžiamas Europos augimas Briuselis,
Informacinis raštingumas

12. Informacinis raštingumas
Situacija Lietuvoje
2006 metais Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu buvo patvirtintas projektas „Informacinis raštingumas mokykloje“ 9 – 11 klasėje, kurio esmė– plėtoti bendrojo lavinimo mokyklos mokinių informacinį raštingumą per įvairių dalykų pamokas. Projekto tikslas – parengti ir išbandyti mokymo apie visuomenės informavimo procesus integruojamąją programą, kuri plėtotų mokinių informacinį raštingumą, skatintų mokinių kritinį mąstymą ir gebėjimą racionaliai vertinti ir naudotis žiniasklaida, internetu ir kitais informacijos, reklamos bei pramogų šaltiniais, projektą metais projektas pradėtas praktiškai įgyvendinti 15 Lietuvos mokyklų.
Informacinis raštingumas

13. Informacinio raštingumo (IR) kontekstai
IR ir tarptautinė darbotvarkė
IR konceptualizacija
IR ir žinių visuomenės kontekstas
IR plėtra ir pagrindinės tendencijos
IR taikymo įrankiai ir šaltiniai
Informacinis raštingumas

14. Informacinis raštingumas
IR konceptas
IR svarbos supratimas žinių visuomenėje
IR kompetencijų vertinimas vietiniu lygmeniu
IR indikatorių sukūrimas
Informacinis raštingumas

15. Informacinis raštingumas
Raštingumo diskursas
žiniasklaidos raštingumas yra susijęs su visomis žiniasklaidos sritimis, įskaitant vaizdinę žiniasklaidą (filmus, televiziją, video įrašus), radiją ir muzikos įrašus, spausdintą žiniasklaidą (ypač laikraščius ir žurnalus) ir skaitmeninės komunikacijos technologijas;
žiniasklaidos raštingumas yra susijęs su mokymu ir mokymusi apie žiniasklaidą;
žiniasklaidos raštingumo tikslai apima kritinio mąstymo ir aktyvaus dalyvavimo vystymą.
Informacinis raštingumas

16. Informacinis raštingumas
Informacinis raštingumas

17. MIR kaip būdas suteikti žmogui reikiamų kompetencijų
suvokti medijų vaidmenį ir funkcijas demokratinėje visuomenėje:
suprasti sąlygas, kuriomis medijos gali atlikti savo funkcijas;
kritiškai vertinti medijų turinį;
bendradarbiauti su medijomis skleidžiant demokratiją ir išreiškiant save;
turėti įgūdžių (ir naudoti IT) turiniui sukurti.
Informacinis raštingumas

18. IR piliečių kompetencijos (UNESCO)
Gebės pasiekti, įvertinti, sukurti ir išplatinti turinį naudodamiesi tinkamomis technologijomis
Supras, žinos savo teises ir atsakomybes medijoms pažeidžiant piliečių laisvę ir nepriklausomybę
Supras informacijos teikėjų ir žiniasklaidos priemonių vaidmenį ir funkcijas, sąlygas, kaip tos funkcijos yra vykdomos
4. Gebės sukurti žinias ir jas išplatinti žinodami kaip pasinaudoti ir pritraukti informacijos teikėjus, didinant savo saviraišką ir pilietinį dalyvavimą
Informacinis raštingumas

19. Informacinis raštingumas
IR įdiegimas
Profesinio mokymo ir tolesnių kompetencijų ugdymo sistemoje
IR diegimas į švietimo ir mokymosi sistemą, vaidmenys ir atsakomybės, nacionaliniai ir instituciniai diegimo įrankiai
IR diegimas socialiai jautriose grupėse (jaunimas, senjorai, neįgalieji kita)
Informacinis raštingumas

20. Informacinis raštingumas
Informacinis raštingumas

21. Europinė dimensija: ką reikia daryti?
žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo svarbą ir jo vaidmenį skatinant piliečius aktyviai dalyvauti ekonominiame, kultūriniame ir demokratiniame visuomenės gyvenime
tai, kad žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumas, visų pirma gebėjimas kritiškai įvertinti žiniasklaidos turinį, labai lemia vartotojų pasitikėjimą skaitmeninėmis technologijomis ir žiniasklaida, taigi ir IRT bei žiniasklaidos priemonių įdiegimą, o tai yra prioritetas, nustatytas „i2010“ strateginėje politikos sistemoje;
žiniasklaidos priemonėmis gebančių naudotis vartotojų svarbą žiniasklaidos pliuralizmui ir turinio kokybei;
Informacinis raštingumas

22. Europinė dimensija: ką reikia daryti?
valstybėse narėse dedamas įvairias pastangas siekiant tobulinti ir skatinti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą, nors valstybių narių praktika bei lygiai jose skiriasi;
jog trūksta žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo vertinimo bendrų kriterijų ir rodiklių;
geros praktikos, skirtos žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo didinimui, nustatymo ir propagavimo svarbą;
švietimo ir mokymo svarbą didinant žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumą ir su tuo susijusį poreikį tobulinti mokytojų mokymą ir didinti pedagogų visuose švietimo ir mokymo lygiuose informuotumą.
Informacinis raštingumas

23. Skatinti nuolatinį raštingumą, kaip mokymosi visą gyvenimą pagrindą
Informacinis raštingumas

24. Reikia atsakyti į klausimus
Kokia yra IR politika?
Kam ji turi būti naudojama?
Koks IR santykis su informacijos politika pasauliniu lygmeniu?
Kaip IR atskirti nuo IT?
Kas turi įgyvendinti IR politiką?
Kokią įtaką informacijos ekspertai daro už informacijos sektoriaus?
Su kokia darbotvarke galima IR tapatinti ir bendrauti: švietimas, socialinė politika, LLL, sveikatos raštingumu?
Ar IR politika yra atpažįstama pasaulinėse darbotvarkėse?
Ar gali IR naudoti skaitmenines įtraukimo darbotvarkes?
Kas valstybėje yra atsakingas už IR?
Ar IR turima politika yra pastoviai testuojama ir vertinama?
Informacinis raštingumas

25. Informacinis raštingumas
Raštingumas šiandien jau tikrai nebėra tik gebėjimas rašyti ir parašytą perskaityti, o greičiau gebėjimas išvengti perteklinio rašymo ir perteklinio skaitymo. Reikia raštingumo, kad nepaskęstume visuotiniame raštingume – virtualiame raštų vandenyne. Ne be priežasties žinutes rašome puskalbe – nebespėjame. Nenuostabu, kad savo sričių specialistai neretai yra beraščiai gretimose srityse – galimybės skaityti tokios didelės, informacija tokia įvairi ir prieštaringa, kad svyra rankos.
Neregėtais tempais įvairėjanti, sudėtingėjanti kultūrinė ir socialinė aplinka kasdien kelia nerimą – ar vis dar esu raštingas? O juk anksčiau terūpėjo – ar jau išmokom, ar tapome raštingi? Raštingumas iš tikslo virto procesu, todėl raštingumo dieną jau galime ištęsti į raštingumo amžių.
Prof. Romas Lazutka, sociologas ir ekonomistas,
Informacinis raštingumas

26. Interneto žiniasklaidos išskirtinumas
Iš visų žiniasklaidos formų internetinė žiniasklaida suteikia piliečiams daugiausiai galimybių:
kurti ir viešai skleisti informaciją,
būti lygiaverčiu informacinio lauko dalyviu su profesionaliais žurnalistais,
tiksliausiai suvokti medijų vaidmenį demokratinėje visuomenėje.
Interaktyvumas - galimybė reaguoti į informaciją internetiniuose žiniasklaidos kanaluose iškart prie straipsnių, balsuoti už tam tikrus teiginius, dalintis savo nuomone ir pačiais žiniasklaidos tekstais socialiniuose tinkluose.
Tai informacijos vartotojo inicijuotas informacijos tvarkymas

27. Interaktyvumas keičia visuomenės nuomonę
Žiniasklaidos tekstas nėra vienintelis, formuojantis visuomenės nuomonę, ją veikia iš visuomenės narių diskusijos ir nuomonės, išsakytos šalia žiniasklaidos tekstų.
Visuose didžiausiuose Lietuvos interneto portaluose gali komentuoti kiekvienas žmogus
Skaitytojų komentarų skaičius prie kiekvieno išpublikuoto teksto gali siekti net iki tūkst.
Skaitytojų komentarai gali būti labiau skaitomi nei pats žurnalisto parašytas straipsnis.

28. Interaktyvumas keičia žiniasklaidą ir jos turinį
Stipriai išauga skaitytojo vaidmuo formuojant visuomenės nuomonę, atkreipiant dėmesį į aktualias temas.  
Interaktyvumas suteikia skaitytojams galimybę labiau kontroliuoti ir pačią žiniasklaidą, prižiūrėti, kad ji laikytųsi profesionalumo kriterijų ir etikos kriterijų.
Interaktyvumas sudaro sąlygas skaitytojui būti ne pasyviu stebėtoju, bet informacijos pateikimo proceso dalyviu. Žurnalisto tekstas tampa nuolat tobulinamu.

29. Interneto žiniasklaida neturi laiko ir ploto ribos
Dėl savo veikimo realiu laiku (t.y. naujienų publikavimo tuo metu, kai jos vyksta, o ne pagal nustatytą grafiką), dėl formos rėmų nebuvimo (kaip spaudoje - 24 psl., ar televizijoje – pusvalandis „Žinių“ laidos) interneto žiniasklaida gali suakumuliuoti labai didelius kiekius informacijos.

30. Interneto portalai skatina skaitytojus kurti turinį
Interneto technologinės savybės suteikia galimybę skaitytojui ne tik reaguoti į informaciją, ja operatyviai dalintis, bet ir kiekvienam asmeniui pabūti žurnalistu, visuomenės informuotoju: rašyti komentarus, nuomones, straipsnius, siųsti nuotraukas, vaizdo įrašus.  
Kiekvienas interneto portalas turi skiltis, kuriose publikuojamas išskirtinai skaitytojų sukurtas turinys: rašiniai, nuomonės, nuotraukos; nurodant skaitytojo autorystę.
Skaitytojų atsiųsto turinio skaitomumas yra nė kiek ne mažesnis nei profesionalių žurnalistų parašytų rašinių.
Žurnalisto autoritetas internete tampa nebetoks svarbus, daug svarbesnė tampa aprašoma tema.
Skaitytojai neretai būna operatyvesni už žurnalistus.

31. Skaitytojams dar trūksta žinių kaip kurti kokybišką turinį
Kol kas žiniasklaidos kanalai neleidžia skaitytojams tiesiai į eterį išpublikuoti savo tekstų, juos vis tiek prieš publikuojant peržiūri profesionalūs redaktoriai.
Portalai edukuoja savo skaitytojus, kaip rengti kokybišką turinį. (profesionalų patarimai, žurnalistikos mokyklės)
Piliečiai dalintis informacija gali sukurdami savo sklaidos kanalus: tinklaraščius arba viešuosius profilius „Facebook“.

32. Teksto skaitymą keičia vaizdo skenavimas
Interneto technologinė prigimtis, internetinių medijų pateikiamo turinio gausa keičia ir žiniasklaidos tekstų vartojimo ypatumus. Nuo tekstų skaitymo pereinama prie vadinamojo tekstų skenavimo.
Išpopuliarėjus naujosioms medijoms vis dažniau skaitoma ekrane. Ieškant reikiamos informacijos, tekstas tik permetamas akimis, skaitoma probėgšmais. Neretai keliuose naršyklės skirtukuose atverti tekstai skaitomi vienu metu.

33. informacija įsisavinama vaizdu
Informaciją dabartinis žmogus jau perima ne iš knygų, laikraščių, o  pirmiausia iš vaizdo kultūros kanalų: televizorių ekranų ir kompiuterių monitorių.
Ankstyvesnė rašto, knyginė civilizacija formavo vientisą pasaulio suvokimą, o iš tekančių vaizdų susidedanti informacija gimdo kitokį – fragmentišką – pasaulio suvokimą

34. Internetu lietuvoje naudojasi vis daugiau žmonių
2013 m. pabaigoje 74 proc. šalies gyventojų bent kartą kompiuteriu naudojosi asmeniškai, 76 proc. namuose turėjo kompiuterius, o 97 proc. turimų namuose kompiuterių buvo prijungti prie interneto.
Svarbiausiems 2013 m. interneto pokyčiams tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje galima priskirti spartų mobiliųjų įrenginių naudotojų skaičiaus didėjimą, technologijų bei socialinių tinklų skvarbos augimą tarp vyresnių Lietuvos gyventojų.

35. naudojimasis internetu auga visose visuomenės grupėse
2013 metų pabaigoje kompiuteriais ir internetu naudojosi beveik 100 proc. 15–19 metų amžiaus Lietuvos gyventojų, o 20–29 metų amžiaus grupėje – 98 proc.
Labiausiai išaugo 40–59 metų amžiaus interneto naudotojų dalis, per metus padidėjusi 6 procentiniais punktais.

36. Sparčiai auga naudojimasis socialiniais tinklais
Pagrindinės bendravimo priemonės internete, buvo elektroninis paštas ir greitojo susirašinėjimo ar vaizdo skambučių paslaugos (pvz., „Skype“, „Google Talk“). Trečioje vietoje sparčiausiai auganti komunikacijos platforma – socialinių tinklų svetainės.  
2013 m. audiovizualinio turinio paklausa augo labiausiai: po 5 proc. punktus augo interneto naudotojų, interneto svetainėse besiklausančių muzikos, žiūrinčių TV laidas ir jų įrašus.
2013 metais socialiniais tinklais naudojosi beveik 46 proc. šalies gyventojų. Populiariausiomis socialinės medijos platformomis išlieka Facebook.com ir Youtube.com

37. Interaktyvaus raštingumo mokymai ypač reikalingi jauniems žmonėms
2013 m. vyresnių nei 30 metų gyventojų dalis tarp visų besinaudojančių socialiniais tinklais išaugo iki 48 proc. socialinių tinklų naudotojų 2013 metais padaugėjo 6 proc. punktais – labiausiai dėl naujų, vyresnių nei 30 metų amžiaus, socialinių tinklų naudotojų prisijungimo.
Siekiant diegti žiniasklaidos raštingumo priemones, išskirti vertėtų nepilnamečių asmenų grupę, grupę, kurios informacinių kanalų vartojimo įpročiai dar tik formuojasi.  

38. 7-17 m. vartotojų interneto svetainių top 10 (152 187 tūkst. vartotojų)

39. Interaktyvaus raštingumo mokymų poreikis
Skaitytojai puikiai suvokia, kaip išreikšti save interneto žiniasklaidoje, bet nežino ir niekas to nemoko, kaip bendradarbiauti su žiniasklaida pastebėjus klaidas ir netikslumus pačios žiniasklaidos tekstuose savo ar savo profesinės veiklos atžvilgiu. Niekas neskatina ir neaiškina įvairių visuomenės sluoksnių atstovams apie galimybę atsakyti į kritiką, susisiekti su žiniasklaidos teksto autoriumi, kontaktuoti su žiniasklaidos priemonėmis per jų profilius socialiniuose tinkluose.  
Pasikeitus skaitymo įpročiams internete nepakankamai pagrįsta informacija įgauna pagreitį būti suprasta kaip galutinė ir neginčijama tiesa. Tekstai yra peržvelgiami, nesigilinama į pateikiamos informacijos šaltinius. Svarbu ugdyti suvokimą ir savimonę atkreipti dėmesį į informacijos šaltinius, kuo remiantis formuluojama viena ar kita netikėta antraštė ar žurnalistinio teksto mintis. 
Išaugus mobiliųjų įrenginių naudojimui informacijos rinkimui, reikia ugdyti piliečių įgūdžius jais ne tik skaityti informaciją, bet ir fotografuoti, filmuoti, talpinti į įvairias platformas. 
Skaitytojams lygiaverčiai dalyvaujant naujienų vartojime ir sklaidoje socialiniuose tinkluose ir interneto žiniasklaidoje svarbu aiškinti veiklos skirtumus šių dviejų informacijos sklaidos kanalų, kad skaitytojai teisingai suprastų jų funkcijas ir naudotųsi jomis pagal paskirtį. 
Reikalingi specialūs apmokymai nepilnamečiams žiniasklaidos raštingumo srityje, nes jų žiniasklaidos vartojimo įgūdžiai dar tik formuojasi.

40. Laimingi žmonės bendrauja su draugais, skaito laikraščius ar mylisi, o nelaimingi – žiūri televizorių, teigia mokslininkai.
Robinson JP & Martin S. What do happy people do? Social Indicators Research, December 2008 DOI: /s
JAV Merilando universiteto sociologai Johnas Robinsonas ir Stevenas Martinas nustatė, jog žmonės, kurie jaučiasi nelaimingi, prie televizoriaus praleidžia 30 proc. daugiau laiko nei laimingieji. Šias išvadas mokslininkai gavo metų laikotarpiu išanalizavę 30 tūkst. žmonių elgseną.
Tačiau negalima teigti, jog televizorius kaltas dėl to, jog žmogus tampa nelaimingas. Iš tiesų, šis pastangų nereikalaujantis užsiėmimas sumažina motyvaciją ieškoti kitokių, įvairesnių ir naudingesnių laisvalaikio leidimo būdų. Tačiau yra ir kita pusė: būtent nelaimingi žmonės yra pasyviausi, o televizoriaus žiūrėjimas jiems yra paprasčiausias būdas susikurti pramogą. Tam nereikia jokių pastangų, nebūtina kažkur eiti, planuoti savo laiko, be to, tai nieko nekainuoja.
Vis dėlto toks laisvalaikio leidimo būdas suteikia tik trumpalaikį malonumą, o ilgalaikis poveikis yra labiau neigiamas, pažymi sociologai.
Profesorius S. Martinas įprotį žiūrėti televizorių lygina su narkotikų vartojimu: „Tai suteikia tik trumpalaikį, paviršutinišką pasitenkinimą, padeda trumpam užmiršti problemas, tačiau atidėjus jų sprendimą nusivylimas ir nepasitenkinimas gyvenimu tik dar labiau sustiprėja“.
Turintiems asmeninių ir bendravimo problemų žmonėms nuolatinis televizoriaus žiūrėjimas dažnai tampa įpročiu, kurio poveikis, anot profesoriaus, yra panašus į raminamųjų vaistų poveikį.
Mokslininkai taip pat pažymi, jog kitaip nei dažnai televizorių žiūrinčių, daug laiko internete praleidžiančių žmonių laimingumo lygis nesiskiria nuo bendro vidurkio.
Šaltinis: „The Telegraph“

41. Saulius Grigoravičius, "Carat BMS" direktorius 2004-05-05
Mūsų šalyje (kaip ir daugelyje kitų) svarbiausia žiniasklaidos rūšis kol kas – televizija. Internetas auga.
Užsidarę nuo aktyvaus gyvenimo daugiausia laiko skiria televizijai Pristatymą pradėsime nuo statistiškai gausiausios Lietuvos vartotojų grupės (apie 18,9 proc.), kurią įvardijome kaip "vengėjus" (angl. "Escapists"). Šiuos vartotojus vienija dvi svarbiausios savybės – jie itin daug žiūri televizijos ir paprastai gyvena gana uždarą gyvenimą. Žiūrint demografiškai, "vengėjai" – tai daugiausiai vyresni nei 45 metų amžiaus, menkai išsilavinę ir žemas pajamas gaunantys miestų gyventojai. Šie mažai uždirbantys rajonų centrų ir priemiesčių senjorai pasižymi kukliu gyvenimo būdu, tradicinėmis vertybėmis, daugiausiai domisi namų ruoša, virtuve ir sodininkyste. Jiems būdingas pasyvus gyvenimo stilius, su aplinkiniais jie bendrauja nedaug. "Vengėjams" žiniasklaida iš esmės yra būdas pabėgti nuo niūrios kasdienybės. Jie yra patys ištikimiausi Lietuvos televizijų (pirmiausia LNK, TV3, TV4, kiek mažiau – LRT) žiūrovai, o taip pat dažniau už kitus skaito žurnalus apie namų ūkį, religinę spaudą, o perka bulvarinę bei regioninę spaudą. Ši žmonių grupė atidžiai seka žinių bei pramogines laidas, o labiausiai televizijoje ir radijuje jiems patinka teatro inscenizacijos bei serialai.

43. 2012 m. komunikacijos srautas per dieną
14511 prekių ženklų 8916 skirtingų TV žinučių 4075 TV klipų (vertinant 12 skirtingų kanalų) 283 maketai 848 radijo klipai 5934 prekių ženklai internete

44. DIGITAL HOME

45. NAUJOS TV PASLAUGOS PASLAUGOS PER TELEVIZORIŲ
Kompleksiškumas
Protingas namas
Timeshift
Interactive TV
laikas

46. Deloitte tyrimas: "State of the Media Democracy 2009"
Audito ir verslo konsultacijų kompanijos „Deloitte” atlikto tyrimo duomenimis, trims ketvirtadaliams jaunimo nuo 14 iki 25 metų amžiaus kompiuteris tapo populiaresne laisvalaikio leidimo priemone už ilgą laiką šioje srityje pirmavusią televiziją.
Tačiau analizuojant visas vartotojų grupes ir turint galvoje, kad didžiausią perkamąją galią turėjo asmenys nuo 43 iki 61 metų amžiaus, televizija 2009 metais išliko efektyviausiu įrankiu, lemiančiu pirkimo įpročius. Ją kaip efektyviausią respondentai nurodė visose šalyse.
Tyrimo metu buvo apklausti per JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Japonijos ir Brazilijos gyventojų nuo 14 iki 75 metų amžiaus.

47. TNS LT tyrimas
2013 metų Lietuvoje nė vieno veikiančio televizoriaus neturi 4 proc. namų ūkių (2012 m. neturėjo 2 proc., 2011 m. – 1 proc.) dažniausiai tai jaunų, 20–29 metų amžiaus didmiesčio gyventojų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, pasirinkimas.
Tyrimo duomenys rodo, kad daugiau nei 67 proc. televizoriaus neturinčių namų ūkių turi asmeninį kompiuterį, per kurį galima žiūrėti TV programas.

48. Tendencija atsisakyti televizijos žiūrėjimo jau ne pirmus metus populiarėja ir Lietuvoje, bet netrūksta ir tokių žmonių, kurie vis dar ištikimi šiai komunikacijos priemonei: šiuo metu Lietuvoje daugiau nei pusė (53 proc.) namų ūkių gyventojų teigia turintys vieną televizorių, trečdalis, arba 32 proc., – du, 9 proc. – tris, o 2 proc. namų ūkių turi keturis ir daugiau televizorių.

49. Televizijos ledynmetis: ant bačkos dugno lieka tik varguoliams ir žlobams By Andrius Uzkalnis / January 26, 2013
Pirmiausia taip yra dėl laiko stokos. Mes įpratome branginti laiką. Laiko nešvaistymas neišvengiamai pavirsta geresnėmis pajamomis. Žiūrėti 30 min. trukmės žinių laidą, kad sužinotum, kas įvyko Lietuvoje ir pasaulyje? Kas tam turi laiko? Daug dirbantis žmogus su šeima turi, geriausiu atveju, pora valandų vakare, kurias gali leisti, kaip išmanydamas. Pusvalandis – ketvirtadalis to laiko. Kasdienes žinias galima sužinoti per 5-7 minutes internete. Būtent todėl televizija vis labiau taps nišine žiniasklaida, skirta vyresniajai kartai, judančiai lėtesniais tempais. Žinote, kada aš pasijuntu, kad mano veidas tikrai žinomas? Kai savaitgaliais apsipirkinėju Halės turguje, kur ir pardavėjai, ir pirkėjai daugiausiai vyresni. Ten aš tikra žvaigždė. Ten mane visi pažįsta ir sveikinasi.

50. Atsakas A. Užkalniui. Televizijos pakasynos - per anksti Andrius Tapinas (2013-01-27)
1. Televiziniam vaizdui vis dar nėra alternatyvos
Interneto portalai buvo ambicingai nusprendę greitai užmušti televiziją perimdami pagrindinį jos kozirį — vaizdą. Atsirado “Delfi TV”, “Balsas TV”, “15min TV” ir taip toliau.
Kas yra dabar? Kuriamos programėlės, vaizdo klipai peržiūrimi po kelis tūkstančius kartų. Rankos nuleistos. Kodėl? Nes vaizdas yra brangus, reikalauja didelių sąnaudų ir turi atsipirkti.
2. Televizijos greitai reaguoja į konkurencinę aplinką
Televizijos pajuto tokią grėsmę ir greitai padarė atitinkamas išvadas. Įsijunkite televizorių bet kuriuo metu ir kuriame nors iš didžiųjų kanalų (arba specialiame naujienų kanale) tikrai rasite tiesiogiai transliuojamas žinias. Su visais televizijos pranašumais: vaizdu, tiesioginiais prisijungimais, brangiai kainuojančiais užsienio žinių paketais ir kitais dalykais.
3. Inercija ir poreikių tenkinimas
Televizijos žiūrovų įpročiai keičiasi lėtai. O TV kompanijos labai tvarkingai orientuojasi į savo auditoriją.

51. Naujos kartos piliečiai
Nustatyta, kad šiuolaikiniai vaikai gali skirti kur kas mažiau spalvų nei jų bendraamžiai prieš 10 metų, jie nebesugeba įsivaizduoti jiems nupasakoto vaizdelio, tačiau užverčiami begaliniais informacijos srautais.
Anot mokytojų,
šiandieniniai vaikai nuo
mažumės įpratę daug ką
gauti jau „sukramtytų“ vaizdų
pavidalu, todėl jų mąstymas
Keičiasi.

52. Auklėjimo ekspertė Gloria De Gaetano
Vyresnės kartos žmonėms gali atrodyti, kad skaitant knygą ar klausantis istorijos matyti tam tikrus vaizdinius yra natūralu ir kitaip būti negali, tačiau iš tiesų mūsų smegenys turi įgyti gebėjimą įsivaizduoti.
Šiandieninių vaikų smegenys yra užverstos komerciniais vaizdais, todėl nebekuria savo pačių vaizdinių. Vaikai kasdien išvysta daugiau nei 1000 įvairiausių pobūdžio vaizdų. Šie vaizdai slopina mūsų gebėjimą įsivaizduoti ir kurti.
Pradėjusi skaityti vaikams pasaką, pastaroji sulaukė vieno berniuko klausimo, ką jis tuo metu turėtų daryti. Kai mokytoja pasakė, kad tereikia klausytis, vaikas sumišo. Tuomet ji paprašė pasitelkti vaizduotę ir stebėti paveikslėlius, kurie atsiranda jo galvoje klausantis pasakos. Bet šis tik liūdnai papurtė galvą. Berniukas nematė jokių paveikslėlių.

53. Nemoku kalbėti...
Dažnai žiūrintiems į dvimatį ekraną, nunyksta erdvės suvokimo ir apskritai pastabumo įgūdžiai.
20 val. TV per savaitę - silpsta žodinis kūrybingumas .
Įvairūs tyrimai taip pat rodo, kad vaikams, dažnai žiūrintiems į dvimatį ekraną, nunyksta erdvės suvokimo ir apskritai pastabumo įgūdžiai. Šis neigiamas poveikis ypač pastebimas vaikams iki 3 metų, o vėliau jis kiek išsilygina. Kitų tyrimų duomenimis, daugiau nei 20 valandų per savaitę TV žiūrinčių žmonių smegenyse ima dominuoti dešinysis smegenų pusrutulis, o kairysis tuo tarpu silpsta, dėl to silpsta žodinis kūrybingumas.

54. TV pakeičia bendravimą su žmonėmis
Paaugliai, žiūrintys televizorių daugiau kaip 4 val. per dieną, linkę nusikalsti, vartoti alkoholį ir narkotikus, atsiriboti nuo visuomenės labiau nei kiti jų bendraamžiai.
Psichologai atvirai kalba ir apie tai, kad yra aiškus prievartos aktų žiūrėjimo per TV ir vaikų agresijos ryšys. Vaikai, sukėlę masines žudynes Amerikos mokyklose, beveik visais atvejais prisipažino, kad tai buvo matę per televizorių. Anot Didžiosios Britanijos mokslininkų, paaugliai, žiūrintys televizorių daugiau kaip 4 val. per dieną, linkę nusikalsti, vartoti alkoholį ir narkotikus, atsiriboti nuo visuomenės labiau nei kiti jų bendraamžiai.

55. Tinginių karta
Šiandieniniai vaikai anketose į klausimą, kodėl neparuošia namų darbų, jau tiesiai šviesiai atsako: „Tingiu“. Anksčiau jie tingėdavo turbūt lygiai taip pat, bet nedrįsdavo prisipažinti.
Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos direktorę Jolantą Knyvienę.
„Esu mačiusi vokiečių mokslininkų tyrimą, kuris iš tiesų įrodė, kad dabartinių vaikų gebėjimas skirti spalvas yra daug menkesnis, palyginus su vaikais prieš metų. Šie rezultatai paskatino susimąstyti, kad šiandieniniai vaikai tikrai yra kitokie. Tiesa, dėl vaizduotės, kūrybiškumo didelės bėdos dar nematyčiau, kita vertus, mūsų šalyje informacinės technologijos įsitvirtino ne taip seniai. Mes dar nežinome, kaip bus ateityje. Gali būti, kad vaikai, nuo pat mažumės įpratę gauti daug ką vaizdų pavidalu, turės kitokį pasaulio matymą, nes jie gauna gatavą vaizdą, jiems nereikia stengtis jo kurti patiems, pagaliau jiems nebereikia tiek daug dirbti rankomis, o smulkūs darbai rankomis taip pat lavina mąstymą.
Ne veltui visame pasaulyje svarstoma apie tai, kad trūksta kūrybiškumo, kalbama apie būtinybę jį ugdyti. Vadinasi, kažkokios simptomatikos yra, tačiau kas ją labiausiai skatina, sunku pasakyti. Kartą mokytojų kambaryje net buvo kilusi diskusija su technologijų dalyko mokytojais. Mes esame pasirinkę dizaino gaminių kryptį. Pastarieji skundėsi, kad vaikai nejaučia tiek džiaugsmo kažką sukūrę savomis rankomis kaip anksčiau. Gal iš tiesų šiandien lengviau daiktą nusipirkti negu jį pačiam pasigaminti“, - svarstė pedagogė.

56. MIP012/2011  „Lietuvos  žurnalistika:  kontekstas  ir  kultūra Masinės  auditorijos  nykimas,   arba  ką  renkasi  žiniasklaidos  vartotojai
Kaip rodo įvairūs tyrimai, per pastarąjį dešimtmetį visų  amžiaus grupių visuomenės nariai  Lietuvoje praleidžia vis daugiau laiko ieškodami informacijos ar sekdami juos dominančias naujienas. Vidutiniškai, lietuviai kasdien praleidžia 3,5 valandos žiūrėdami televiziją, 91% iš jų klauso radijo kasdien  mažiausiai  po 15 minučių. 6
TNS  metinių  žiniasklaidos  tyrimų  apžvalga  (2011):  

57. MIP012/2011 „Lietuvos žurnalistika: kontekstas  ir kultūra (Kaunas, VDU, Prof. Auksė Balčytienė)

58. MIP012/2011 „Lietuvos žurnalistika: kontekstas  ir kultūra (Kaunas, VDU, Prof. Auksė Balčytienė)
Kaip parodė 2011  m. rudenį Lietuvoje atliktas žiniasklaidos vartojimo tyrimas, nepaisant tam tikrų bendrų žiniasklaidos populiarumo tendencijų, taip vadinamoji „masinė auditorija“ nyksta, skaidosi į tam tikras vartotojų grupes pagal įvairias charakteristikas. Ir čia svarbiausiu faktoriumi tampa amžius, kitus sociodemografinius rodiklius, tokius kaip lytis, išsilavinimas, pajamos, kt., nustumdamas į antrąjį planą.

59. Informacinis raštingumas
Siūlymai
Informacinis raštingumas kaip priemonė mažinti Lietuvos visuomenės pasyvumą ir didinti kritišką mąstymą, nes žmogų įgalina ne informacijos gausa, o gebėjimas ją įsisavinti ir naudoti.
Informacinis raštingumas kaip viena iš veiksmingų priemonių gerinti žiniasklaidos veiklos standartus ir kokybę.
Informacinis raštingumas kaip galimybė sukurti kritiškų ir kritiškai mąstančių žmonių gausą, galinčią pareikalauti iš žiniasklaidos atlikti savo misiją, o ne siekti tik pelno.
Daugiau kritiškai mąstančių žmonių, reikalaujančių kokybiškos žiniasklaidos, glaudžiai susiję su etiškesne ir kokybiškesne žiniasklaida.
Informacinis raštingumas – tai viena svarbiausių vaikų ugdymo programų, siekiant jų integravimosi į informacinę visuomene ir saugant nuo tariamai kenksmingo žiniasklaidos poveikio.
Informacinis raštingumas- viena svarbiausių vyresnių kartų ugdymo programų, siekiant jų duomenų apsaugos ir pilietiškumo didinimo.
Informacinis raštingumas

60. Informacinis raštingumas
Siūlymai
Įdiegti trijų lygių žiniasklaidos raštingumo ugdymo sistemą, kuri sudarytų sąlygas unifikuoti žinių ir gebėjimų lygį.
Sukurti ir įdiegti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo vertinimo bendrus kriterijus ir rodiklius, leidžiančius išmatuoti ir stebėti plėtros ypatumus.
Tik pastovi žiniasklaidos stebėsena, atliekami tyrimai gali būti solidi duomenų bazė, padedanti argumentuoti žiniasklaidos vaidmens ir funkcijų kaitą moderniojoje vartojimo visuomeninėje ir teikti rekomendacijos žiniasklaidos raštingumo ugdymo programų tobulinimui.
Informacinis raštingumas

61. Informacinis raštingumas
Siūlymai
Būtina sukurti šalies žiniasklaidos raštingumo portalą (tinklą), kur būtų galimybė gauti reikiamą informaciją ir grįžtamąjį ryšį.
Valstybė turi inicijuoti institucinę žiniasklaidos raštingumo ugdymo priežiūrą, siekiant užtikrinti visuomenės
Įdiegti trijų lygių žiniasklaidos raštingumo ugdymo sistemą, kuri sudarytų sąlygas unifikuoti žinių ir gebėjimų lygį.
Sukurti ir įdiegti žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo vertinimo bendrus kriterijus ir rodiklius, leidžiančius išmatuoti ir stebėti plėtros ypatumus
Informacinis raštingumas

62. Informacinis raštingumas
Siūlymai
Tik pastovi žiniasklaidos stebėsena, atliekami tyrimai gali būti solidi duomenų bazė, padedanti argumentuoti žiniasklaidos vaidmens ir funkcijų kaitą moderniojoje vartojimo visuomeninėje ir teikti rekomendacijos žiniasklaidos raštingumo ugdymo programų tobulinimui.
Būtina sukurti šalies žiniasklaidos raštingumo portalą (tinklą), kur būtų galimybė gauti reikiamą informaciją ir grįžtamąjį ryšį.
Valstybė turi inicijuoti institucinę žiniasklaidos raštingumo ugdymo priežiūrą, siekiant užtikrinti visuomenės metaraštingumą
Informacinis raštingumas