1. Projektas “Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra” (II etapas). SVEIKATOS UGDYMO METODINĖ DIENA.
2013 kovo 27 d.

2. Iš sveikatos ugdymo bendrosios programos – į mokyklos sveikatos ugdymo planą
prof. dr. Rasa Jankauskienė
lekt. Dr. Simona Pajaujienė
2013 kovo 27 d.

3. Tikslas
Aptarti sveikatos ugdymo tikslų ir metodų tarpusavio priklausomybės ypatumus
Pristatyti mokymosi iš patirties koncepciją
Pristatyti tęstinių mokymosi linijų taikymo galimybę plėtojant sveikatos ugdymo kompetencijas
Diskutuoti dėl sveikatos ugdymo kompetencijų vertinimo.

4. Mokyklos sveikatos stiprinimas MOKYKLOS POVEIKIS BENDRUOMENEI
Sveikatos ugdymas
Sveikatos stiprinimo projektai (programos)
Mokyklos aplinka
Integruotas į dalykus
Privaloma sveikatos ugdymo pamoka
Intervencinis modeliavimas
Emocinė
Fizinė
Socialinė
Biologija
Kūno kultūra
Etika
Technologijos
Kalbos
Pilietinis ugdymas
Kitos pamokos
Sveikatos ugdymas
ĮGALINIMAS
MOKYKLOS POVEIKIS BENDRUOMENEI

5. Sveikatos ugdymo tikslų tarpusavio priklausomybė
Pažinimo sritis
Kognityvinė dimensija
Sveikatos žinios
Sprendimų
priėmimas
Sprendimų
priėmimas
Emocinė dimensija
Socialinė dimensija
Mąstymas
Jausmai
Elgesys
Sveikatos
požiūris
Sveikatos
elgesys
Psichomotorinė
sritis
Sprendimų
priėmimas
Emocinė
sritis
Butler, 2001; Principles of Health Education and
Health Promotion. Weadsworth, a division of
Thompson Learning, Inc. 101 psl.

6. Sveikatos ugdymo rezultatas
Kognityvinė sritis
Kas? Kur? Kada?
Emocinė sritis
Kodėl?
Psichomotorinė sritis
Kaip?
Problemą išryškinantis ugdymas
Žinios
ir supratimas
Požiūris, nuostatos,
vertybės
Gebėjimai
ir gyvenimo įgūdžiai
Elgesys
Paskaita
Skaitymas iš vadovėlio
Dalomoji medžiaga
Demonstravimas
Klausimai – atsakymai
Sienlaikraščiai
Lankstinukai
Diskusija
Debatai
Atvejo analizė
Vaidmenų žaidimai
Filmų peržiūra
Ekskursija
Socialinė reklama
Projektų rengimas
Bendraamžių švietimas
Burbulų dialogas
Koncentriniai ratai
Vaidmenų žaidimai
Bandymas atlikti
Fizinio aktyvumo veiklos
Projektai
6 galvojančios kepurės
Problemų sprendimas
Sprendimų priėmimas
Kūrybinis mąstymas
Kritinis mąstymas
Bendravimo įgūdžiai
Savęs pažinimas
Streso įveikimas
Atsisakymas
Savęs vertinimas

7. Kas svarbiausia? Sveikatos raštingumas Vertybinės nuostatos
Gyvenimo įgūdžiai, asmens įgalinimas
Vertybinės nuostatos
Sveikatos raštingumas

8. Albert Einstein ( )
“Žinios yra patyrimas, visa kita yra tik informacija” Ir... “Vaizduotė yra žymiai svarbiau negu žinios” Ir… “Aš niekada nemokau savo mokinių; Aš tik sudarau sąlygas, kuriose jie gali mokytis”

9. Mokymasis iš patirties (angl. Experiental Learning)
Konkreti epizodinė patirtis (natūrali ar sukurta)
Stebėjimas ir refleksija remiantis viso gyvenimo patirtimi
Suvokta patirtis
Konkrečių išvadų ir koncepcijų formulavimas
Konkreti epizodinė patirtis (natūrali ar sukurta
Bankinis ugdymas vs problemą išryškinantis ugdymas
Savivaldus besimokantysis pats sprendžia,
kada jis turi būti mokomas, o kada turi mokytis
Kolb spriralė: mokymosi iš patirties ciklas. Kolb, Fry, 1975

10. 11/17/2018

11. 11/17/2018

12. Koordinuota sveikatos ugdymo ir stiprinimo veikla
Sveikatos ugdymo bendroji programa
Šeimos, bendruomenės įtraukimas
Fizinis ugdymas
Sveikatos stiprinimas mokyklos darbuotojams
Visuomenės sveikatos priežiūra
Maitinimo paslaugos
Sveika aplinka (emocinė, fizinė)
Socialinis pedagogas
Psichologinis konsultavimas
T.Butler. Principles of Health Education and Health Promotion. 3rd ed. Wadsworth,
A division of Thompson Learning, Inc., 2001.

14. Mokyklos sveikatos ugdymo plano koordinacinis komitetas
Mokyklos vadovas
Visuomenės sveikatos specialistas
Socialinis pedagogas
Psichologas
Dalykų mokytojai
Mokiniai
Socialiniai partneriai
Rėmėjai

15. Bendras mokyklos sveikatos ugdymo planas
Sveikatos ugdymo programa pradinio ugdymo klasėms (1-4 klasės)
Sveikatos ugdymo programa pagrindinio ugdymo klasėms (5-8 klasės)
Sveikatos ugdymo programa pagrindinio ugdymo klasėms (9-10 klasės)
Sveikatos ugdymo programa vidurinio ugdymo klasėms (11-12 klasės)

16. Pavyzdys: gyvenimo įgūdžiai, įgalinantys veikti
Gebėjimas priimti sprendimus (SU1)
teigiamai vertinti save, pozityviai mąstyti, kontroliuti emocijas, priimti palankiausius racionalius sprendimus savo, artimųjų, bendruomenės sveikatai ir gerovei;
Gebėjimas sveikai gyventi (SU2)
Gebėjimas atsispirti (SU3)
Gebėjimas rasti ir analizuoti informaciją (SU4)
Gebėjimas atstovauti sveikatos klausimais (SU5)
Gebėjimas efektyviai bendrauti (SU6)
Adekvatus pasitikėjimas savimi (SU7)

17. Kompetencijos (gyvenimo įgūdžio išlavinimo lygmuo)
Adekvatus pasitikėjimas savimi (SU7)
A lygmuo (1-2 klasės). Suvokia ir vertina save remdamasis suaugusiųjų nuomone;
B lygmuo (3-4 klasės). Suvokia ir vertina save suprasdamas savo gerąsias savybes;
C lygmuo (5-6 klasės). Vertina save, savo savybes, suprasdamas paauglystėje vykstančius pokyčius
D lygmuo (7-8 klasės). Vertina save, savo stiprybes, suprasdamas, kas daro įtaką jo nuomonei, pasitiki savimi.
E lygmuo (9-10 klasės). Vertina save kaip individualybę, remdamasisi įsisamonintomis charakterio savybėmis, pasitiki savimi.
F lygmuo (11-12 klasės). Vertina save kaip asmenybę, gebančią daryti savarankiškus atsakingus sprendimus, pasitiki savimi.

18. Pavyzdys: Tęstinės mokymosi linijos
Dalykai/
Klasės
1-2
3-4
5-6
7-8
9-10
11-12
Biologija
SU1C; SU2C; SU3C; SU5C; SU6C; SU7C
SU1D; SU2D; SU3D; SU5D; SU6D; SU7D
SU1E; SU2E; SU3E; SU5E; SU6E; SU7E
SU1F; SU2F; SU3F; SU5F; SU6F; SU7F
Kūno kultūra
SU2A; SU4A; SU6A; SU7A
SU2B; SU4B; SU6B; SU7B
SU2C; SU4C; SU6C; SU7C
SU2D; SU4D; SU6D; SU7D
SU2E; SU4E; SU6E; SU7E
SU2F; SU4F; SU6F; SU7F
Etika
SU1A; SU2A; SU3A; SU4A; SU5A; SU6A; SU7A
SU1B; SU2B; SU3B; SU4B; SU5B; SU6B; SU7B
SU1C; SU2C; SU3C; SU4C; SU5C; SU6C; SU7C
SU1D; SU2D; SU3D; SU4D; SU5D; SU6D; SU7D
SU1E; SU2E; SU3E; SU4E; SU5E; SU6E; SU7E
SU1F; SU2F; SU3F; SU4F; SU5F; SU6F; SU7F
Užsienio k.
SU1A; SU3A; SU4A; SU5A; SU6A; SU7A
SU1B; SU3B; SU4B; SU5B; SU6B; SU7B
SU1C; SU3C; SU4C; SU5C; SU6C; SU7C
SU1D; SU3D; SU4D; SU5D; SU6D; SU7D
SU1E; SU3E; SU4E; SU5E; SU6E; SU7E
SU1F; SU3F; SU4F; SU5F; SU6F; SU7F
Pilietinis ugdymas
Sveikatos ugdymas
SU1D; SU2D; SU3D; SU4C; SU5D; SU6D; SU7D

19. Autentiško mokymosi procesas
Tikslas
Veiklos žingsnių numatymas (tikslui pasiekti)
Veikla ir vertinimas (tikslo atžvilgiu)
Rezultatų įsivertinimas (tikslo atžvilgiu)
Refleksija ir tolesnių tikslų numatymas
KRITERIJAI

20. Kompetencijų vertinimas
Įsivertinimas. Įtraukia mokinius į aktyvų ir kritinį savo darbo analizavimą kartu su mokytoju, individualiai arba grupinių diskusijų forma.
Tarpusavio vertinimas. Mokiniai kritiškai analizuoja vienas kito darbus.
Mokymosi aplankas. Mokinys tam tikrą laikotarpį kaupia geriausių savo darbų pavyzdžius, kurie patvirtina pažangą ir pasiekimus pasirinktų gebėjimų aspektu.
Projektiniai darbai. Ypač vertingi tarpdalykiniai projektai, kurie peržengia mokomojo dalyko ribas ir susieja mokyklą su gyvenimu už jos ribų. Naudojami mokymosi ir vertinimo tikslais.

21. Kompetencijų vertinimas
Vertinimo registravimo priemonės. Naudojamos mokinių pažangai ir pasiekimams užfiksuoti (šablonai, atsakymų lapai).
 Individualus mokymosi planas – tai mokinio, mokytojo ir kartais tėvų bendravimo procesas, kurio siekiniai užfiksuojami konkrečiame plane. Jis skiriamas pagrindiniams tikslams, kurių mokinys tikisi pasiekti, užduotims, metodams, rodikliams, registruoti.

22. Vertinimas
Formuojamasis vertinimas. Kiekvienas mokinys padedamas sveikatos ugdymo mokytojo įsivertina savo kompetencijų raidą, išsikelia tikslus ir jų siekia.
Diagnostinis vertinimas. Tikrinama, ar buvo pasiekti sveikatos ugdymo tikslai.
Apibendrinamasis vertinimas. Atliekamas metų ar pusmečio pabaigoje. Vertinama naudojant mokymosi pasiekimų aplanką.

23. Darbas grupėse Sveikatos ir gyvensenos problemos?
Sveikatos ugdymo temos?
Kompetencijos, gyvenimo įgūdžiai?

25. Apibendrinimas

26. Apibendrinimas
Sveikatos stiprinimo tikslas – asmens ir bendruomenės įgalinimas.
Sveikatos ugdymo taikinys – mokinių bendrųjų gyvenimo įgūdžių ugdymas, visos mokyklos bendruomenės mokymasis.
Sveikatos ugdymo ir stiprinimo veikla neturėtų būti fragmentiška, konsertvatyvi, ji turėtų skatinti kritiškai mąstyti ir mokytis visą gyvenimą, prisidėti prie bendruomenės plėtros.

27. Apibendrinimas
Sveikatos stiprinimas užtikrinamas per gerai koordinuotų ir mokslu grįstų ilgalaikių projektų rengimą aktyviai veikiant mokyklos administracijai ir įtraukiant visą bendruomenę.
Sveikatos stiprinimo projektų (programų) rengimui vadovaujamasi šiuolaikiniais projektų rengimo principais, mokslu grįsta elgesio keitimo metodologija.

28. Apibendrinimas
Sveikatos ugdymas realizuojamas per integravimą į įvairius dalykus ir atskirą sveikatos ugdymo dalyką
Sveikatos ugdymas grindžiamas mokymusi iš patirties, orientuotas į mokinį, taikomi aktyvūs ugdymo metodai.
Siekiant užtikrinti nuoseklų kompetencijų plėtojimą, formuojamos tęstinės mokymosi linijos.
Sveikatos ugdymo dalykas su pažymiu nesiejamas. Taikomas formuojamasis, diagnostinis arba apibendrinamasis vertinimas.
Mokiniai naudoja įsivertinimą, kaupia mokymosi pasiekimų aplanką, rengia projektus.

29. Efektyvaus mokyklos sveikatos ugdymo plano bruožai
Paremta naujausiais mokslinių tyrimų rezultatais
Naudojama informacija bei mokymo metodai pritaikyti atitinkamam amžiaus tarpsniui
Naudojama interaktyvi patyrimą skatinanti veikla, aktyviai įtraukianti moksleivius
Suteikia moksleiviams galimybių lavinti socialinius įgūdžius ir savęs vertinimą (O‘Dea, 2005).
Analizuoja socialinę ir žiniasklaidos įtaką elgesiui
Stiprina individualias ir grupės vertybes, kurios susiję su sveiko elgesio pasirinkimu
Yra pakankamos trukmės, kad moksleiviai galėtų susiformuoti sveiko elgesio įgūdžius
Įtraukiamas mokytojų ir kito personalo rengimas (mokymai)
Įtraukiama visa mokyklos bendruomenė

30. Metodinės medžiagos, sudarant programą, pavyzdžiai
Zipio draugai (1-4 klasės)
Gyvenimo įgūdžių ugdymas
Alkoholio ir tabako ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencinė programa (ATPP)
Universali rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programa
Sveikatos mokymas. Mokymo formos ir metodai. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras, 2012.
Sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo ugdymas mokyklose. Metodinės rekomendacijos mokytojams. LR Sveikatos apsaugos ministerija, Vilnius, 2009.

31. Kitos programos Sniego gniūžtės programa Lions Quest
Patyčių prevencijos Olweus programa
Bendraamžių švietimas

33. SHOWED (kritiško mąstymo ugdymas, atvejo analizės pavyzdys)
S – what do we See there?
H – What is really Happening?
O – How does her story related to Our lives?
W – Why does she become alcoholic?
E – How we can be Empowered by our social understanding?
D – What can we Do about these problems in our lives?
Wallerstein and Bernstein, 1988, 386 psl.

34. Diskutuokime