1. Projektas “Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo sistemos plėtra” (II etapas). SVEIKATOS UGDYMO METODINĖ DIENA kovo 27 d.

2. Sveikatos ugdymo bendroji programa – įgyvendinimo iššūkiai
prof. dr. Rasa Jankauskienė
lekt. Dr. Simona Pajaujienė
2013 kovo 27 d.

3. Tikslai Aptarti šiuolaikinę sveikatos ugdymo ir stiprinimo koncepciją
Aptarti mokyklos sveikatos stiprinimo ir sveikatos ugdymo realizavimo galimybes bei proceso ypatumus
Pristatyti sveikatos stiprinimo projektų (programų) rengimo metodologinius aspektus
Diskutuoti dėl sveikatos ugdymo bendrosios programos realizavimo galimybių šiandieninėje mokykloje

5. Sveikata 2020. 4 politiniai prioritetai
Tikslas – reikšmingai gerinti sveikatą ir populiacijos gerovę, mažinti sveikatos netolygumus ir užtikrinti į asmenį orientuotos sveikatos sistemos veiklą.
4 politiniai prioritetai:
Investicijos į sveikatą per žmonių įgalinimą
Europos pagrindiniai sveikatos iššūkiai – ŠKS ir užkrečiamosios ligos
Į žmogų orientuota sveikatos sistemos plėtra, stebėseba ir atsakomybė
Gyvybingos bendruomenės ir remianti aplinka
Plėtros strategijos Europa 2020 dalis

7. pagrįsta demokratinėmis vertybėmis
...pagrįsta demokratinėmis vertybėmis. (ji) skatina jaunų žmonių gebėjimą imtis veiklos ir kurti pokyčius....Jaunų žmonių įgalinimas, susijęs su jų vizijomis ir idėjomis sudaro jiems sąlygas veikti savo gyvenimus ir savo gyvenimo sąlygas (PSO, 1997).

8. Svarbi išvada
&feature=player_embedded
Sveikatos netolygumai susiję su socialiniais ir kultūriniais veiksniais
Sveikatą stiprinanti mokyklos aplinka susijusi su geresniais mokinių sveikatos ir gyvensenos rodikliais nepriklausomai nuo nepalankių socialinių veiksnių.

11. Nauja sveikatos ugdymo paradigma
Vertiklios sveikatos ugdymo programos
LIGŲ PREVENCIJA
SVEIKATOS PROBLEMŲ SPRENDIMAS
Horizontalios sveikatos ugdymo programos
Asmens ir bendruomenės įgalinimas
Ligų ir sveikatai žalingo elgesio priežastys
Rūkymas
Alkoholio vartojimas
Narkotikų vartojimas
Fizinis pasyvumas
Nesveika mityba
Stresas
Seksualinis elgesys
Gebėjimas pasirinkti
Gebėjimas atsispirti
Pozityvus savęs vertinimas
Sprendimų priėmimas
Gebėjimas rasti ir naudotis informacija
Gebėjimas komunikuoti
Tolerancija
Pagarba sau ir kitiems
Nuolatinis mokymasis
Gebėjimas atstovauti

12. ŠKS rizikos veiksniai (FAMRAS)
Fizinio aktyvumo trūkumas
Nesveika mityba
Stresas
Rūkymas
Antsvoris II tipo diabetas
Aukštas cholesterolis
Aukštas kraujo spaudimas
CVD

13. Asmens įgalinimas (angl. Empowerment)
Asmens įgalinimas yra būsena, kurioje jis demonstruoja santykinai didelį savo galios lygį – tai galia rinktis. Asmens įgalinimas susijęs su įvairiais įsitikinimais apie sveikatos stiprinimo reiškinių priežastingumą ir kontrolės kilmę. Jis taip pat susijęs su santykinai dideliu, tačiau adekvačiu savęs vertinimu, gyvenimo įgūdžiais, kurie įgalina asmenį kontroliuoti savo gyvenimą ir sveikatą (Tilford, 2001, 40 psl.)

14. Bendruomenės charakteristikos (Chaskin et al., 2001)
Bendruomeniškumo jausmas
Įsipareigojimas
Gebėjimas spręsti problemas
Išteklių prieinamumas (vidinių ir išorinių).

15. Bendruomenės įgalinimas
Įgalinimas – procesas, kurio metu žmonės ar bendruomenės padidina savo gyvenimo kontrolę ar jo kūrimą, dalyvavimą sprendimuose, liečiančiuose jų gyvenimą (Kreisberg, 1992, p.18).
Kontrolės ir laisvės santykis.
Horizontalus sprendimų priėmimas.

16. Gyvenimo įgūdžių lavinimo tikslas – įgalinimas (Hopson and Sally, 1981).
Aš ir Tu
Efektyvi komunikacija
Konfliktų valdymas
Socialinių ryšių užmezgimas ir palaikymas ir t.t.
Bendruomenė
Bendruomenės mobilizavimas
Spaudimas sprendimų priėmėjams AŠ
Sveikatos ir bendras raštingumas
Savęs vertinimas
Efektyvus sprendimų priėmimas
Ir t.t.
Aš ir Kiti
Pozityvumas
Grupės valdymo įgūdžiai
Įgūdžiai daryti įtaką ir t.t.

17. Europos sveikatą stiprinančių mokyklų tinklas
Sveikatos stiprinimo darbas gali vykti tik tuomet, jei:
Yra tinkamas mokyklos klimatas, kuriame santykiai grindžiami pagarba ir pasitikėjimu;
Skatinamos veiklos, kurios gerina bendruomenės pasitikėjimą savimi, imtis iniciatyvos, rinktis ir prisiimti atsakomybę už savo ir kitų sveikatą.

18. Sveikatos stiprinimas (Health Promotion)
Sveikatos stiprinimas yra planuota ugdymo, politinių, aplinkos, teisinių ir organizacinių veiksmų, vykdomų valstybinių, valdžios ir valdymo organų, savivaldybių bei remiama visuomenės įsipareigojimų, visuma, kuri skatina asmens, grupių ar bendruomenių sveikatai palankius veiksmus ir plėtoja tam reikalingas sąlygas.
McKenzie, J.F., Neiger, B.L., Smerltzer, J.L. Plannning , Implementing, and Evaluating
Health Promotion Programs, Pearson Education, 2005.
Butler, 2001; Principles of Health Education and
Health Promotion. Weadsworth, a division of
Thompson Learning, Inc. 101 psl.

19. Sveikatos ugdymas (Health Education)
Sveikatos ugdymas yra planuotas, paremtas šiuolaikinėmis mokslo teorijomis procesas, sudarantis sąlygas asmenims, grupėms, bendruomenėms ar visai visuomenei per mokymo(si) patirtį išsiugdyti sveikatos raštingumą, susiformuoti sveikatos elgesio nuostatas ir reikalingus įgūdžius laisva valia priimti su sveikata susijusius sprendimus.
McKenzie, J.F., Neiger, B.L., Smerltzer, J.L. Plannning , Implementing, and Evaluating
Health Promotion Programs, Pearson Education, 2005.
Butler, 2001; Principles of Health Education and
Health Promotion. Weadsworth, a division of
Thompson Learning, Inc. 101 psl.

20. Sveikatos ugdymo tikslas
Padėti asmeniui, grupei ar bendruomenei įgyti visuminę sveikatos sampratą, išsiugdyti sveikatai naudingus gebėjimus, įpročius ir nuostatas, atsakomybę už savo ir kitų sveikatą, paskatinti juos rinktis sveiką gyvenseną.

21. Eko-holistinis modelis (Parsons et al., 1997)
Mokykla yra bendruomenės dalis, kuri ne tik naudoja bendruomenės išteklius, bet ir padeda bendruomenei juos kurti, skatina politinius pokyčius.
Mokykla neturi vadovautis aukos kaltinimo ideologija (Freire, 1972).
Sveikatos ugdymas – nuolatinis mokymo ir mokymosi procesas. Sveikatos ugdyme nėra teisingų ir neteisingų atsakymų. Vieni žino mažiau, o kiti daugiau. Visa bendruomenė mokosi. Mokytojas taip pat (Freire, 1972).

22. Sveikatos ugdymo ideologija
Instruktavimas
Laisvas apsisprendimas
Kritiškas vertinimas
Įgalinimas rinktis ir veikti
Kūrybingumas
Treniravimą
Bauginimą, aukos kaltinimą
Smegenų plovimą

23. Mokyklos sveikatos stiprinimo programos kūrimas
3 veiksniai
1) Ideologija (vertybės);
2) Socialiniai ir kultūriniai veiksniai;
3) Psichologiniai veiksniai.

24. Filosofija ir ideologija
Ugdymo tikslai
Socialiniai ir kultūriniai klausimai
Kvestionuojame kultūrines vertybes ar jas priimame?
Mokinių socializacija: konservatyvi ar kūrybiška
Psichologiniai klausimai
Mokymo būdas
Sveikatos ugdymo turinys
Mokyklos veiklos organizavimas
Mokymo metodai
Tones, Green, 2004; The HPS: International Advances in Theory, Evaluation and Practice

25. Fundamentinės vertybės
Sveikata yra visapusiškas procesas, o ne tik ligų prevencija;
Sveikatos ugdymas grindžiamas lygybės ir socialinio teisingumo principais;
Sveikatos ugdymas yra asmens ir bendruomenės įgalinimo procesas, padedantis žmonėms kontroliuoti savo gyvenimą bei sveikatą, prisiimti atsakomybę.
Sveikata mokoma kūrybiškoje, o ne konservatyvioje (status quo) atmosferoje, keliant klausimus ir ieškant atsakymų.
Tones, Green, 2004; The HPS: International Advances in Theory, Evaluation and Practice

26. Pagrindiniai etiniai sveikatos ugdymo principai
Saugumas (nedaryti žalos): savęs vertinimas, ryšiai su šeima, ryšiai su kitais pedagogais.
Efektyvumas (suteikiama nauda, randama pusiausvyra tarp naudos ir žalos) (Beauchamp, Childress, 1989).
Autonomija (žmonės gyvenseną gali rinktis laisvai, jei tai nedaro žalos kitiems, laisvas apsisprendimas dalyvauti programoje ar ne). Asmens sutikimo formos dalyvauti programose.
Teisingumas (kiekvienam asmeniui taikomos tos pačios normos ir taisyklės).
Butler, 2001; Principles of Health Education and
Health Promotion. Weadsworth, a division of
Thompson Learning, Inc. 101 psl.

27. Mokymo būdas: nuo specialiųjų įgūdžių į bendrųjų įgūdžių lavinimą
Sveikatos ugdymo temos (turinys)
Sveikatą stiprinantis elgesys ir įgūdžiai, kurie veda skatina gyvensenos pokyčius
Darbas klasėse
Specialieji įgūdžiai
Sveikatos stiprinimo modelis
Įvairios strategijos
Tarpdisciplininė komanda
Bendrieji įgūdžiai (problemų sprendimo, gebėjimo atsispirti, atkaklumo, gebėjimo analizuoti ir suprasti žiniasklaidos daromą poveikį).
Meeks., L., Heit, P., Page, R. (2012). Comprehensive
School Health Education. Totally Awesome
Strategies for Teaching Health

28. Now is the decade of our dis-content!
Never mind the content – feel the learning

29. Sveikatą stiprinančios mokyklos koncepcija

30. Koordinuota mokyklos sveikatos stiprinimo veikla
Sveikatos ugdymo bendroji programa
Fizinis ugdymas
Šeimos, bendruomenės įtraukimas
Visuomenės sveikatos priežiūra
Sveikatos stiprinimas mokyklos darbuotojams
Maitinimo paslaugos
Sveika aplinka (emocinė, fizinė)
Socialinis pedagogas
Psichologinis konsultavimas
Butler, 2001; Principles of Health Education and
Health Promotion. Weadsworth, a division of
Thompson Learning, Inc.

32. Mokyklos sveikatos stiprinimas
Pvz., Mokyklos mokinių fizinio aktyvumo ir sveikso mitybos skatinimo programa
Pvz., Patyčių prevencijos programa
Sveikos aplinkos kūrimas (emocinės, fizinės, socialinės)
Ryšiai su tėvais, socialiniais partneriais
Darbuotojų sveikatos ugdymas
Koordinuotos sveikatos stiprinimo programos (projektai)
Integruota į biologiją, etiką, kūno kultūrą, kalbas, technologijas, pilietinį ugdymą, kitas pamokas.
Privaloma sveikatos ugdymo pamoka
Sveikatos ugdymo programa integruota į dalykus ir vykdoma per sveikatos ugdymo pamokas

33. Mokyklos sveikatos stiprinimas MOKYKLOS POVEIKIS BENDRUOMENEI
Sveikatos ugdymas
Sveikatos stiprinimo projektai (programos)
Mokyklos aplinka
Integruotas į dalykus
Privaloma sveikatos ugdymo pamoka
Intervencinio poveikio modeliavimas
Emocinė
Fizinė
Socialinė
Biologija
Kūno kultūra
Etika
Technologijos
Kalbos
Pilietinis ugdymas
Kitos pamokos
Sveikatos ugdymas
ĮGALINIMAS
MOKYKLOS POVEIKIS BENDRUOMENEI

34. Sveikatos ugdymo(si) sritys
Sveikatos ir sveikos gyvensenos samprata;
Fizinė sveikata (fizinis aktyvumas, sveika mityba, veikla ir poilsis, asmens ir aplinkos švara);
Psichikos sveikata (savęs vertinimas, emocijos ir jausmai, protas ir pozityvus mąstymas);
Socialinė sveikata (socialinis sąmoningumas ir kultūra, bendravimas, rizikingo elgesio prevencija).

35. Mokyklos sveikatos STIPRINIMO plano (projekto) koordinacinis komitetas
Mokyklos vadovas
Visuomenės sveikatos specialistas
Socialinis pedagogas
Psichologas
Kūno kultūros mokytojai
Dalykų mokytojai
Mokiniai
Socialiniai partneriai
Rėmėjai

36. Apimančios visą mokyklą
Intervencija
Žvelgiant iš sisteminės perspektyvos, intervencija suprantama kaip įvykiai atsitinkantys sistemoje (Hawe et al. 2009).
Individualios
Vykdomos grupėse
Apimančios visą mokyklą

37. Intervencinis modeliavimas (angl. Intervention Mapping)
Specifinėje literatūroje daug informacijos kaip mes vertiname intervencijas, o ne ką mes vertiname (Dombrovski et al., 2007)
Mažai informacijos praktikams kokios intervencijos ir specifinės elgesio keitimo technologijos veikia (Mullen, Green, Persinger, 1985); Bartholomew et al., 2006)

38. Programos efektyvumo vertinimas
metai
5-8 klasės
Sveikatos stiprinimo programa
5-8 klasės
I testavimas
II testavimas
Anketavimas
Stebėjimas
Dienoraščių analizė
Objektyvių matavimų analizė
Diagnostinio vertinimo analizė
Sveikatos stiprinimo programa
Anketavimas
Stebėjimas
Dienoraščių analizė
Objektyvių matavimų analizė
Diagnostinio vertinimo analizė

39. Elgesio keitimo teorijos
Ekologinis modelis (Bronfenbrener, 1979)
Pokyčių stadijų teorija (Prochaska & DiClemente, 1984; 1995)
Įsitikinimų apie sveikatą teorinis modelis (Rosenstock, 1966; Janz & Becker, 1984)
Veiklos priežastingumo ir planuoto elgesio (Fishbein, 1967; Ajzen, 1991)
Apsisprendimo motyvacijos teorija (Deci & Ryan, 1985; 2008)

40. Intervencinis modeliavimas (angl. Intervention Mapping)
Intervencinio modeliavimo protokolas yra planavimo būdas siekiant sukurti sveikatos ugdymo teorijomis paremtas ir įrodymais grįstas elgesio keitimo programas (Bartholomew et al., 2006; 2011).
Planuojant programą tikslinė grupė privalo būti įtraukiama kiekvienu sprendimų priėmimo aspektu, todėl plėtojamas jos įgalinimas (angl. Empowerment).

41. Intervencinis modeliavimas
Beaulieu, D., Godin.G. (2012). Development of an intervention
programme to encourage high school students to stay in school
for lunch instead of eating at nearby fast-food restaurants.
Evaluation And Program Planning, 35,

42. Intervencinio modeliavimo procesas
1 žingsnis: Poreikių ir galimybių nustatymas ir įvertinimas
2 žingsnis: Pokyčių tikslų nustatymas
3 žingsnis: Teorijomis grįstų metodų pasirinkimas ir intervencijos kūrimas
4 žingsnis: Programos sukūrimas
5 žingsnis: Programos įgyvendinimas
6 žingsnis: Įvertinimo plano parengimas

43. Paprasti klausimai
1) Kokia problema? Kokios jos priežastys? Rizikos grupės? Ištekliai pokyčiams?
2) Ką mes norime pakeisti ir kodėl?
3) Kaip mes galime įgyvendinti programą? Kur ir kaip buvo panaudota teorija priimant sprendimus? Kada ir kaip intervencijos dizainas buvo veikiamas praktinių ir politinių sprendimų?
4) Kas ištikrųjų veiks ir bus praktiškai įgyvendinama?
5) Kaip galime pagerinti įgyvendinimą?
6) Ar tai ką suplanavome veikia?

45. Svarbūs klausimai
Kur ir kaip kuriant programą buvo panaudota tam tikra elgesio keitimo teorija priimant sprendimus?
Kada ir kaip intervenciniai modeliai buvo koreguojami dėl praktinių ir polinių priežasčių?
KAS įtraukiama į intervenciją?
KODĖL intervencija yra tokia kokia yra?

46. Sėkmingos sveikatos ugdymo programos (Gold, 1994)
Daugialypis tikslas, o ne siaurai fokusuotos programos
Programa paremta įgūdžių lavinimu, bendraamžių įtraukimu, socialinio išmokimo teorija, visos bendruomenės įtraukimu
Aplinkos veiksniai susiję su elgesio pasirinkimais
Socialinė parama veikia visas elgesio keitimo stadijas
Programos sėkmingesnės, jei yra remiamos tėvų
Programos sėkmingesnės, jei atsižvelgiama į lyties, kultūrinius, socialinius skirtumus
Programą vedančių mokytojų parengimas yra efektyvios sveikatos ugdymo programos pagrindas
Programos efektyvesnės, jei yra pasirengta atkryčio prevencijai.

47. Mokyklos sveikatos stiprinimas MOKYKLOS POVEIKIS BENDRUOMENEI
Sveikatos ugdymas
Sveikatos stiprinimo projektai (programos)
Mokyklos aplinka
Integruotas į dalykus
Privaloma sveikatos ugdymo pamoka
Intervencinio poveikio modeliavimas
Emocinė
Fizinė
Socialinė
Biologija
Kūno kultūra
Etika
Technologijos
Kalbos
Pilietinis ugdymas
Kitos pamokos
Sveikatos ugdymas
ĮGALINIMAS
MOKYKLOS POVEIKIS BENDRUOMENEI

48. Mokyklos sveikatos prioritetų nustatymas
Kiekybiniai tyrimai (mokinių, mokytojų, darbuotojų anketavimas, dmografinių, gyvensenos rodiklių, požiūrio, nuostatų nustatymas)

49. Mokyklos sveikatos prioritetų nustatymas. Kokybiniai tyrimai
Mokyklos lyderių apklausos
Bendruomenės forumas
Fokus grupės
Nominaliosios grupės (Delbecq, Van de Ven, Gustafson, 1986)

50. Programos tikslo formulavimas
Sveikatos problema aprašoma globaliai, iliustruojant ją atitinkamais (tarptautiniais, šalies, regiono) duomenimis. Jei įmanoma, pateikiama ir ekonominiai kaštai.
Problema siaurinama, parodant jos ryšį su prioritetine populiacija.
Argumentuojama, kodėl tai yra problema ir kodėl ji turi būti
sprendžiama. Argumentuojama statistiniais duomenimis.
Pateikiami specifinės populiacijos
duomenys
Nurodomas siūlomas sprendimas.
Pateikiamas bendras
programos aprašymas.
Formuluojamas tikslas
Apibūdinama, ko tikimasi
įgyvendinus
programą

51. Vertikalusis turinys
skaitomos paskaitos (kartą per savaitę). Pateikiamas preliminarus paskaitų kalendorinis grafikas (pvz., kiekvienas trečiadienis 14 val.)
du kartus per savaitę vyksta aktyvus mokymas. Prieduose pateikiamas konkretus susitikimų kalendorinis planas.
Suskaičiuojama, kiek konkrečiai bus iš viso pasyvaus ir kiek aktyvaus ugdymo užsiėmimų. Įvertinama, ar tikrai toks programos turinys duos laukiamus rezultatus (tikslo ir priemonių dermė).

52. Kalendorinio plano pavyzdys
Diskusija: Kodėl paaugliai rūko (nerūko)?
Žaidimas “Minčių lietus”
Žaidimas “4 kepurės”
Vertybių išryškinimas (4 kampų žaidimas)
Diskusija “Aš ir mano šeima”
Vaidmenų žaidimai “Nerūkymo zona”
Knygos “Kodėl aš nerūkau” rengimas pradinėms klasėms;
Krepšinio varžybos
Diskusija “Laisvė ir pasirinkimas”
Ekskursija į patologijos muziejų KMU
VSB paskaita “Rūkymo žala”
Filmo apie rūkymo žalą peržiūra
Problemų sprendimo technikos mokymas “Ką aš galiu pakeisti?”
Vaidmenų žaidimai
Antirūkymo reklaminių stendų rengimas bendraamžiams
Susitikimas su psichologu tema “Pasitikėjimas savimi ir žalingi įpročiai”
Diskusija “Mano draugas rūko”
Ir t.t. Iki

53. Horizontalusis turinys
Pagrindinės koncepcijos
Mokymosi veikla
Papildoma informacija mokytojams
Diskusija “Visi mano draugai dienas leidžia prie kompiuterio”
Ugdomas gebėjimas argumentuotai išsakyti savo poziciją, pasitikėjimas savo jėgomis, gebėjimas analizuoti problemas, gebėjimas įsiklausyti į kito nuomonę.
Moksleivių aktyvumas vertinamas paskatinamaisiais prizais.
Diskusijos metu moksleiviai turi galimybę išsakyti savo poziciją kompiuterio naudojimo atžvilgiu, įvertinti problemą iš šalies, ieškoti jos sprendimo būdų, teikti pasiūlymus klasės draugams.
Diskusija vyksta mažose grupėse. Diskusiją šią tema vykdo mokyklos psichologas (g.b. Sveikatos ugdytojas, visuomenės sveikatos specialistas/ė).

54. Šešios mąstančios kepurės

55. Darbo grupėse apibendrinimas
Balta kepurė (faktai):
Nemaža dalis grupių narių nėra skaitę Sveikatos ugdumo bendrosios programos
Silpnėjanti mokinių sveikata

56. Darbo grupėse apibendrinimas
Geltona kepurė (optimizmas): Sveikatos ugdymo bendrosios programos įgyvendinimas leis turėti sveiką šeimą, bendruomenę, valstybę; Gerės mokyklos mikroklimatas, kiekvieno bendruomenės nario sveikata, gyvenimo kokybė Vaikai ir mokytojai bus laimingi, keisis tėvų mąstymas

57. Darbo grupėse apibendrinimas
Žalia kepurė (kūrybingumas):
Aprūpinti mokyklas inventoriumi, skirti pinigų veiklai
Savaitinė sveikatos ugdymo diena
Judrumo zonos mokyklose, rytinė mankšta, šokiai pertraukų metu
Sveikatos mugė, sporto šventės su tėvais
Mokytojams sveikatingumo pamokos
Atskiras sveikatos ugdymo dalykas
Kuprinių svėrimas
Išvykos į gamtą
Programos pristatymas bendruomenei, jos “užnorinimas”
Pasiūlymų rinkimas iš visų bendruomenės narių
Sveikas maistas valgykloje

58. Darbo grupėse apibendrinimas
Juoda kepurė (kritika):
Materialinės bazės stoka, finansavimo trūkumas
Aplinkinių abejingumas, palaikymo trūkumas, motyvacijos trūkumas, pasyvūs tėvai
Aukštesnių institucijų pagalbos trūkumas
Specialistų trūkumas, kompetencijos trūkumas
Koordinavimo trūkumas (nėra atsakingų asmenų)
Bendradarbiavimo stoka tarp programos rengėjų ir mokyklų
Mokiniai turi per daug veiklos
Visuomenės sveikatos biurai nereikalingi
Viskas užkrauta mokyklai, ką veiks kitos institucijos
Papildomas ir neapmokamas darbas mokyklai, valandinis mokytojo darbo apmokėjimas

59. Darbo grupėse apibendrinimas
Raudona kepurė (emocijos):
Pyktis
Nusiminimas, nuovargis
Įtampa, nerimas, susijaudinimas, nežinia kaip tai padaryti, papildomas darbas
Neapibrėžtumas, dviprasmiškumas
Džiaugsmas, kad kažkas daroma sveikatos srityje
Laimė, kad nutiesta kryptis

60. Darbo grupėse apibendrinimas
Nors visi atkreipiame dėmesį į prastėjančius mokinių sveikatos rodiklius, tačiau didelė dalis mūsų net nėra skaitę sveikatos ugdymo bendrosios programos
Programos įgyvendinimas padės turėti laimingesnę bendruomenę, visuomenę
Yra daugybė būdų, kurie leistų mums kūrybingai pažvelgti į programos įgyvendinimą
Kritikos daugiau negu pozityvumo – vis dar esame per daug įsitikinę, kad viskas priklauso nuo finansavimo, kitų institucijų, kad mokyklai sveikatos stiprinimas - tai ne pirmo būtinumo darbas
Emocijose dominuoja pyktis ir įtampa dėl papildomo darbo, tačiau ir džiaugsmas, kad nutiesta nauja kryptis – į mokyklos bendruomenės sveikatos stiprinimą.

61. Naujoji ugdymo paradigma
on_the_revolution.html
education_paradigms.html