1. Rez.K. Morkūnaitė Prof. R. Babarskienė 2010 – 04 - 19
Lytinių hormonų kaita moters gyvenime ir jų reikšmė kardiovaskulinei sistemai
Rez.K. Morkūnaitė
Prof. R. Babarskienė
2010 –

2. Problemos aktualumas Pasaulyje didėja vyresnio amžiaus žmonių.
2030m 1.2mln. moterų bus apie 50 metų.
Menopauzės sulaukia beveik 95% moterų.
Prieš 200 m. - 30% moterų
Ilgėja vidutinė moters gyvenimo trukmė
Daugiau nei trečdalis gyvenimo praeina po menopauzės
2030m. 1.2 mlrd moteru bus apie 50 metu. Pries 200 m. menopauzes sulaukdavo maziau nei 30 proc. Moteru, o siandien 95 proc.. Menopauzes pradzia nesikeicia, todel daugiau nei trecdalis vgyvenimo praeina po menopauzes. Todėl natūralūs pokyčiai vykstantys menopauzės metu tampa aktualūs visuose srityse.

3. MOTERŲ MIRTINGUMAS
IŠL
Insultas
Plaučių vėžys
Krūties vėžys
Žarnyno vėžys
Endometriumo vėžys
Mirtirštamumo dažnis
50 proc. moterų (1 iš 2) mirs nuo kardiovaskulinių ligų,
4 proc. (1 iš 25) – nuo krūties vėžio
Priklausomai nuo amžiaus moterų mirštamumas dėl IŠL ženkliai padidėja menopauzės laikotarpiu. Mirtingumas didesnis nei nuo onkologinio proceso
Amžius

4. Moterys IŠL suserga vėliau nei vyrai
500,000
Vyrai
Moterys
Moterys pasiveja vyrus
400,000
MI dažnis JAV per metus
300,000
200,000
Although hypotheses have been proposed, it has not been clearly established why coronary artery disease (CAD) is a disease of older women, but it is thought that endogenous hormones may have a protective role that disappears after the menopause. Following menopause, the incidence of CAD in women increases markedly.
KSL rizika moteru ir vyru to pacio amziaus skiriasi. Susilygina po menopauzes.
100,000
Menopauzės pradžia
29–44
45–64
65+
Amžius (Metai)

5. Estrogenų kiekis

6. Progesteronas
Pakaitinė hormonų  terapija (PHT) atstato natūralius moteriškus lytinius hormonus - estrogeną ir progesteroną moterų menopauzės pradžioje arba jos eigoje. Prieš menopauzę šie du hormonai, abu susidarantys kiaušidėse, kontroliuoja menstruacinį ciklą. Tačiau menopauzei artėjant, estrogeno ir progesterono išsiskyrimas pastoviai mažėja. To pasekoje mėnesinių periodai tampa nereguliarūs ir galiausiai jos visiškai dingsta

7. Hormonai Metai Estrogenai Gonadotropinai Menopauzė 35 40 45 50 51 55
Daugelio moterų natūrali menopauzė prasideda sulaukus metų, bet amžius gali labai skirtis – nuo 39m iki 59 m. Kiausidese ir antiksciuose sintetinamu lyt. Steroidu konc. Pomenopauzes laikotarpiu labai sumazeja. Tuo tarpu posmegenineje liaukoje gaminamo folikulus skatinancio hormono padaugeja. Jis skatina greiciau formuotis folikulus, todel sutrumpeja menesiniu ciklas. Tai yra vienas is pirmuju artejancios menopauzes simptomu. Isseskus kiausides folikulu atsargai, sintetinama maziau estradiolio ir gaminama daugiau gonadotropinu. 35 40 45 50 51 55 60 65
Metai
Klimaksas
Premenopauzė
Postmenopauzė
Perimenopauzė

8. Estrogenų poveikis moters sveikatai
Reprodukcinė moters funkcija
Širdies ir kraujagyslių sistemos veikla.
Medžiagų apykaita.
Moters fizinė, psichinė ir emocinė savijauta.

9. Estrogenų poveikis moters sveikatai
Reprodukcinio amžiaus moterų pagrindinė estrogenų gamybos vieta yra kiaušidžių grūdėtosios ląstelės.
Androgenai (androstenedionas ir testosteronas) grūdėtose ląstelėse, veikiant fermentams aromatazėms, konvertuojami į estradiolį ir estroną.
Antinksčiuose sintezuoti androgenai riebalinėse ląstelėse konvertuojami į estroną.

10. Estrogenų poveikis moters sveikatai
Trijų rūšių endogeniniai estrogenai:
estradiolis (E2) - biologiškai aktyviausias estronas
estriolis.
E2 kraujyje yra 2 formų: laisvas ir surištas su albuminu ir LHSG (biologiškai neaktyvus).

11. Estrogenų poveikis moters sveikatai
Specifinis estrogenų biologinis ir metabolinis poveikis į įvairius audinius ir organus priklauso nuo gebėjimo prisijungti prie ląstelių membranose esančių estrogenų receptorių.
Dviejų tipų estrogenų receptoriai -  ir  (ER- ir ER- ).

12. ESTROGENŲ REIKŠMĖ
Estrogenai mažina ląstelių hipertrofiją, palaiko kraujagyslių sienelių elastingumą, apsaugo nuo kraujagyslių aterosklerozinio pažeidimo

13. ESTROGENŲ REIKŠMĖ
Estrogenai sumažina lygiųjų raumenų ląstelių proliferaciją, kolageno atsidėjimą kraujagyslių sienelėje

14. ESTROGENŲ REIKŠMĖ
Estrogenai ir progesteronas veikia kolagenazių degradaciją ir uždegiminius žymenis (djCRB)

15. Estrogenai “saugo” širdį :
Antioksidantai
Teigiamai veikia lipidų apykaitą
Mažina kraujagyslių tonusą
Atpalaiduoja spazmus

16. Klimakterinis periodas
Klimakterinis periodas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios
Skirstoma į periodus:
Premenopauzė
Perimenopauzė
Menopauzė
Postmenopauzė
Klimaksas tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios. Jo metu įvyksta didžiuliai pokyčiai- nuo vaisingumo iki dalinio ir visiško navaisingumo, nuo reguliarių mėnesinių iki amenorėjos, nuo normalių kiaušidžių veiklos ir ovuliacijos iki kiaušidės folikulinės funkcijos išsekimo ir anovuliacijos.

17. Klimakterinis periodas
Premenopauzė – tai mėnesinių sutrikimas
t.y. sutrumpėjęs, rečiau prailgėjęs
mėnesinių ciklas, bet išlaikomas
cikliškumas, vėliau oligomenorėja arba
amenorėja, bet ciklas trumpesnis nei 12 mėn.
Vidutinė trukmė – 4-5 metai
Premenopauzei būd. mėnesinių ciklo sutrikimas.

18. Klimakterinis periodas
Perimenopauzė- pasireiškia menstruacijų sutrikimu (oligomenorėja ir amenorėja, bet menstruacinis ciklas yra trumpesnis nei 12 mėn.), kartais su ankstyvais vazomotorinių sutrikimų simptomais. Jos vidutinė trukmė – 4-5 metai (ribos – 1-9 metai)

19. Klimakterinis periodas
Menopauzė – tai visiška mėnesinių pabaiga,
t.y. menstruacijų nebuvimas paskutinių 12 mėn. laikotarpiu arba folikulus stimuliuojančio hormono kiekis plazmoje >40 IU/l ir 17 ß- estradiolio <110 pmol/l
Menopauzė- tai visiška mėnesinių pabaiga, kurią lemia kiaušidės folikulinės funkcijos išsekimas. Retrospektyviai nustatyta paskut. savaiminių mėn. data, praėjus 12 mėn nuo jų susilaikymo.

20. Klimakterinis periodas
Postmenopauzė – tai periodas, praėjęs
metams po menopauzės
Praėjus metams po menopauzės, prasideda pomenopauzė.

21. Mažėja estrogenų kiekis Vystosi endotelio disfunkcija
Menopauzė
Mažėja estrogenų kiekis
Vystosi endotelio disfunkcija
ATEROSKLEROZĖ

22. Mažėjant estrogenų kiekiui
Estrogenų įtaka endotelio funkcijai
Mažėjant estrogenų kiekiui
Mažėja NO-
sintetazės aktyvumas
↑ endotelino - 1
Estrogenai moduliuoja NO sintetazės aktyvumą. Trūkstanst estrogenų, mažiau gaminasi NO ir daugiau sintezuojama endotelino 1. Sumazejhus NO ir isaugus endotelino -1 kiekiui, pradeda dominuoti spazmas – sutrinka endotelio funkcija.
Mažėja NO sintezė
Vystosi spazmas
Clinical Cardiology. Vol.20, N11, 1997

23. Studija WISE – “Women’s ischemia syndrome evalution”
Nurodo, kad būtina kurti naujus diagnostikos ir tyrimo būdus moterims. Ištyrus 936 moteris buvo nustatyta, kad pusei moterų, turėjusių tipinius angininius skausmus, nerasta hemodinamiškai reikšmingų stenozių vainikinėse arterijose
Taigi endotelio disfunkcija ir metabolizmo sutrikimais galėtų būti paaiškinami išeminės širdies ligos klinikiniai simptomai

24. Estrogenų įtaka endotelio funkcijai
p<0.0001
Moterys, kurių endotelio funkcija sutrikusi,
patiria daugiau kardiovaskulinių įvykių
Kardiovaskulinių įvykių skaičius
100 moters metus
Pastaraisiais metais labai daug publikaciju, kurios tiria endotelio funkcija. Vien 2000m. Publikuota virs 500 straipsniu, tirianciu iv medikamentu itaka endotelio funkcijai.Italu mokslininkai inese dideli indeli tiriant endotelio funkcija moterims postmenopauzeje. Endotelio f-ja buvo tirta kas 6 mėn.Moterų tarpe, kurių endotelio f-ja išliko bloga, k-v įvykių buvo 32,t.y 3,5 100 moteru per metus, o kt grupeje tik 12, t.y 0,5 ivykio 100 moterų per metus.Ši studija rodo, jog tinkamai gydant hipertenzija, gereja endotelio funkcija jau po 6 men, tuo paciu mazeja k/v ivykiu tikimybe.
%FMD7,1+2,5
%FMD13,9+2,6
400 moterų menopauzėje, sergančių lengva –vidutine hipertenzija,
vidutinis amžius 57 metai, (stebėtos 5 metus)
Journal of American College of Cardiology. Vol. 40, No 3, 2002, Maria G Modena et al. Prognostic role of reversible endothelial dysfunction in hipertensive postmenopausal women.

25. Estrogenų įtaka endotelio funkcijai*
*p<0,0001
Kuo blogesnė endotelio
funkcija, tuo didesnė
hipertenzijos
išsivystymo rizika
Hipertenzijos išsivystymo rizika
952 sveikos moterys menopauzėje, suskirstytos į keturias vis blogėjančios endotelio funkcijos grupes, vidutinis amžius 53 metai, stebėtos 3,6 metus.
%FMD>5,5
%FMD>4,3- 5,4
%FMD>3,6–4,2
%FMD<3,5
952 sveikos moterys menopauzėje, suskirstytos į keturias vis blogėjančios endotelio funkcijos grupes, vidutinis amžius 53 metai, stebėtos 3,6 metus
Journal of American College of Cardiology. Vol. 44, No 8, 2004, Rosario Rossi et al. Flow-mediated vasodilation and the risk of developing hypertension in healthy postmenopausal women

26. Estrogenų įtaka endotelio funkcijai
p<0.0001
Kuo blogesnė
endotelio funkcija,
tuo didesnė II tipo
CD išsivystymo rizika
Cukrinio diabeto išsivystymo rizika
Estrogenai
%FMD>5,6
%FMD4,4-5,5
%FMD<4,3
800 sveikų moterų menopauzėje, su normalia gliukozės tolerancija,suskirstytos į tris vis blogėjančios endotelio funkcijos grupes (vidutinis amžius 53 metai, stebėtos 3,9 metus)
Diabetes Care 28: , Rosario Rossi et al. Endothelial-dependent vasodilation and incidence of type II diabetes in a population of healthy postmenopausal women.

27. Svarbi endotelio funkcija – antitrombotinis vaidmuo:
Sinergistinis NO ir prostaciklino veikimas slopina
trombocitų adheziją ir agregaciją
Reguliuoja fibrinolizės procesus, slopindamas
plazminogeno aktyvatorių inhibitorių t-PA ir u-PA
veikimą, taip apsaugantis nuo trombų susiformavimo

28. Sutrikus endotelio funkcijai, didėja:
hipertenzijos išsivystymo rizika
cukrinio diabeto išsivystymo rizika
kardiovaskulinių įvykių išsivystymo rizika
depresijos išsivystymo rizika

29. Kontraceptikai

30. JAV pradėti naudoti nuo 1960m
80% JAV moterų naudoja kontraceptinius vaistus
Contraceptive Hormone Use and Cardiovascular Disease, Chrisandra L. Shufelt, MD, MS; C. Noel Bairey Merz, MD, FACC Posted: 02/27/2009; J Am Coll Cardiol. 2009;53(3) © 2009 Elsevier Science, Inc.

31. KONTRACEPTIKAI
Pirmosios kartos hormoniniai kontraceptikai 150 µg estrogeno.
Pirmosios kartos kontraceptikuose - didelė hormonų koncentracija, kuri neretai sukelia pavojingas tromboembolines komplikacijas. Didelė estrogenų koncentracija didina I, II, VII, X ir XII kraujo krešumo faktoriaus koncentraciją bei aktyvumą, jų veikimas priklauso nuo dozės.
Estrogenai taip pat stimuliuoja angiotenzinogeno sintezę, kuris didiną arterinį spaudimą.
Kiti pašaliniai poveikiai - skysčių užlaikymas, pykinimas bei chloazmos(šlakų pavidalo dėmės ant veido ir kitose kūno vietose) atsiradimas.

32. KONTRACEPTIKAI
Antrosios kartos preparatai turėjo tą patį gestagenų kiekį, tačiau estrogenų kiekis sumažintas 50 µg dieną.
Trombų susidarymo rizika sumažėjo 4 kartus.
Išsiskiria 2 pagrindinės gestagenų grupės – estranas (pvz, noretinodrelas, etinodiolo diacetatas) ir gonanas (pvz. levonorgestrelas, dezogestrelas, norgestimatas ir gestadenas).
Svarbiausi gestagenų poveikiai:
gliukozės tolerancijos sumažėjimas (ypač svarbu yra žmonėms, sergantiems cukraus diabetu),
arterinio spaudimo padidėjimas,
kūno masės padidėjimas,
plaukų augimo stimuliacija
depresija.
Nors estrogenų pašaliniai poveikiai antrosios kartos preparatuose tapo rėtesni bei ne tokie sunkūs, buvo pripažinta, kad reikia tobulinti hormoninius kontraceptivus siekiant dar labiau sumažinti pašalinių poveikių pasireiškimą. Tobulinimas vyko dviem keliais, ir vienas jų buvo preparatų kūrymas su mažesniais estrogenų bei gestagenų kiekiais.

33. KONTRACEPTIKAI
Trečiosios kartos hormoninių kontraceptikai(20 to 35 µg estradiolio)
Pirmąjai grupei priklauso preparatai turintys levonorgestrelą. Levonorgestrelas minimalioje dozėje pirma karta buvo įtrauktas į kontraceptinį preparatą 1980ųjų metų pradžoje JAV, siekiant labiau sutapatinti preparatų sudėtį su hormonų lygių fiziologinio menstrualinio ciklo metu. Šie kontraceptikai, turintys minimalią levonorgestrelo dozę, neįtakuoja arterinį spaudimą bei gliukozės toleranciją. Juos galima vartoti kaip vaistą esant paprastiems spuogams.
Antrosios grupės kontractraceptikai turi naujo tipo gestagenus, susintetintus siekiant sumažinti šių hormonų būdingus pašalinius poveikius.
Trečiosios kartos gestagenai (norgestimatas ir dezogestrelas (naudojamas vienuose populiariausiose pasaulyje preparatuose Mersilone ir Marvelone)). Jų nepatogumas yra dažni subjektyvus pašalinių poveikių jausmai ir menka menstrualinių ciklų kontrolė. Remiantis Tarptautinė šeimos pagalbos Federacija, šie preparatai rekomenduojami pasirenkimui jaunoms moterims.
Trečiosios kartos hormoninių kontraceptikai(20 to 35 µg estradiolio)
Pirmąjai grupėi priklauso preparatai turintys levonorgestrelą. Levonorgestrelas minimalioje dozėje pirma karta buvo įtrauktas į kontraceptinį preparatą 1980ųjų metų pradžoje JAV, siekiant labiau sutapatinti preparatų sudėtį su hormonų lygių fiziologinio menstrualinio ciklo metu. Tokie preparatai buvo padaryti Vengrijoje - “Anteovinas” ir “Tri-Regolas”. Šie kontraceptikai, turintys minimalią levonorgestrelo dozę, neįtakuoja arterinį spaudimą bei gliukozės toleranciją. Juos galima vartoti kaip vaistą esant paprastiems spuogams.
Antrosios grupės kontractraceptikai turi naujo tipo gestagenus, susintetintus siekiant sumažinti šių hormonų būdingus pašalinius poveikius. Jų bandymai vyko JAV, Šveicarijoje ir Olandijoje.
Šiuos preparatus pavadino trečiosios kartos gestagenais, skirtingai nuo levonorgestrelo, kuriam būdingas pakankamai didelis pašalinių poveikių kiekis. Tokie preparatai yra norgestimatas ir dezogestrelas (naudojamas vienuose populiariausiose pasaulyje preparatuose Mersilone ir Marvelone). Jų nepatogumas yra dažni subjektyvus pašalinių poveikių jausmai ir menka menstrualinių ciklų kontrolė. Remiantis Tarptautinė šeimos pagalbos Federacija, šie preparatai rekomenduojami pasirenkimui jauniems moterims. Taip pat trečiosios kartos gestageninis preparatas yra Gestadenas, turintis aktyvų gestageną. Jis yra efektyviausias tarp šiuo metu gaminamu progestinų ir hormonų kiekis kontraceptikuose, turinčiuose šį preparatą, yra mažiausias. Tokio tipo preparatai yra Minuletas, Femodenas ir Triodenas.

34. Hormoninių kontraceptikų klasifikacija
Hormonų patekimo į organizmo būdai:
Geriamieji (tabletės)
Ampulės (hormonų injekcijos kartą į dienų)
3. Implantai (lankščios kapsulės, kurie įvedami po odą ir nuolat palaiko hormonų koncentraciją kraujuje)

35. Hormoninių kontraceptikų klasifikacija
Kombinuoti kontraceptikai turi sudėtyje estrogenus ir gestagenus (tabletės, ampulės). Hormonai ciklo metų neduoda pasireikšti ovuliacijai. Kombinuotus hormoninius oralinius kontraceptikus išskiria pagal fazės:
● Vienfaziniai kontraceptikai – ciklo metu pastovus hormonų kiekis organizme (pirminiai kontraceptikai)
● Dvifaziniai kontraceptikai – turi 2 tipo tabletės: pirmoje ciklo pusėje vartojami tabletės su mažesniu gestagenų kiekiu, antroje – su didesniu.
● Trifaziniai kontraceptikai – hormonų kiekiai ir santykiai skiriasi priklausant
nuo nuo ciklo fazės. Šie preparatai yra geriausi .

36. Hormoninių kontraceptikų klasifikacija
2. Nekombinuoti kontraceptikai -
tabletės, ampulės, implantai. Turi sudėtyje tik gestagenus, siekiant pašalinti estrogenų sukeltus pašalinius poveikius

37. KONTRACEPTIKŲ POVEIKIS

38. KONTRACEPTIKŲ POVEIKIS Aterosklerozė
Progestinai
HDL ↓↑
AKS ↓↑
Gliukozės tolerancija↑
Estrogenai
LDL oksidacija ↓
LDL surišimas↓
Lipoproteinai ↓↑
AKS ↑
Oksidacijos pažeidimas↓
Kraujagyslės raumenų proliferacija↓
Gliukozės tolerancija ↓

39. KONTRACEPTIKŲ POVEIKIS Trombozė
Estrogenai
Koaguliacija ↑
Trombocitų agregacija↓
Progestinai
Koaguliacija↑
Trombocitų agregacija↓
NO ↓

40. KONTRACEPTIKŲ POVEIKIS Kraujagyslės spindis
Estrogenai
NO↑
Endotelinas ↓
Cox2↑
Neuroendokrininis atsakas↓
Kraujagyslės raumenų proliferacija↓
Progestinai
Vazokonstrikcija↑
NO ↓

41. KONTRACEPTIKŲ POVEIKIS Aritmijos
Estrogenai
QT ↑
Progestinai
QT ↓

42. RŪKYMAS IR KONTRACEPTIKAI

43. Santykinė rizika susirgti IŠL padidėja iki 90%, jei moteris, vartodama KT, rūko.
Rūkančios ir vartojančios KT
Nerūkančios ir vartojančios KT
Rūkančios
Nerūkančios

44. RŪKYMAS IR GERIAMIEJI KONTRACEPTIKAI: Kardiovaskulinis mirtingumas
GK, 25 cig. per dieną.
Nėštumas
GK, 25 cig. per dieną
GK, nerūko
Ne GK, nerūko
15-19
20-24
25-29
30-34
35-39
40-44
Amžius 10 20 30 40 50 60 70
Mirtingumas 100,000 gyv.
Key Point
Smoking is associated with an increase in mortality from cardiovascular events in OC users aged 35 years.
In 1999, Schwingl et al conducted an analysis of data from World Health Organization studies (1996 and 1997) and 2 other studies, Petitti et al. N Engl J Med. 1996;335:8-15 and Thorogood et al. Int J Epid. 1992;21:41-52, that investigated the role of low-dose OCs in the occurrence of cardiovascular events (MI, ischemic and hemorrhagic stroke, and venous thromboembolism).
Average annual mortality data for 1993 to 1994 were obtained from the National Center for Health Statistics. They computed age-specific baseline death rates for each of the 4 causes of death using RRs for each category of OC use and smoking. To estimate attributable risk, they took the differences in absolute risk and used the method described by Rothman to calculate the joint effect of the combination of smoking and OC use.
For comparison, they also computed the risk of death from pregnancy in a hypothetical cohort of nonusers of OC using the decision-analysis method described by Harlap and developed by Hollenberg. The 1993 to 1994 mortality and natality data were the source of mortality data on live births.
The risk of cardiovascular mortality was greatly increased by smoking in OC users who were 35 years, but was not greatly increased in younger women. The absolute risk of death was 3.3 per 100,000 for ages 15 to 34 years, and 29.4 in women aged 35 to 44 years.
GK=geriamieji kontraceptikai.
Sherif. Am J Obstet Gynecol. 1999;180:S343-S348; Adapted from Schwingl et al. Am J Obstet Gynecol. 1999;180(1):
References
Schwingl PJ, Ory HW, Visness CM. Estimates of the risk of cardiovascular death attributable to low-dose oral contraceptives in the United States. Am J Obstet Gynecol. 1999;180(1):
Rothman KJ. Modern Epidemiology. Boston, MA: Little Brown; 1986:
Hollenberg J. SMLTREE [microcomputer software program]. The all purpose decision tree builder. Versions 2.9, New York, NY: Jim Hollenberg; 1989.

45. RŪKYMAS IR GERIAMIEJI KONTRACEPTIKAI: Miokardo infarkto rizika
Šansų santykis (95% CI)
Key Point
Risk of myocardial infarction (MI) is increased in women who smoke and use OCs.
Between , the Risk of Arterial Thrombosis in Relation to Oral Contraceptives (RATIO) study, a nationwide, population-based, case-control study in The Netherlands, evaluated 248 women, aged 18 to 49, who were hospitalized for a first MI; 925 controls, who had no history of coronary, cerebral, or peripheral arterial disease, who had not had an MI, were evaluated as well.
Participants completed a questionnaire that included questions about demographics, use of OCs, reproductive history, height and weight, and the presence or absence of a history of hypertension, diabetes, hypercholesterolemia, cigarette smoking, and family history of cardiovascular disease.
Mean age of patients was 43 years. Mean age of controls was 38 years.
When compared with women who did not smoke and did not use OCs, the adjusted OR for MI was 7.9 (95% CI ) and 13.6 (95% CI ) among smokers who did not and did use OCs, respectively.
Based upon the results of this and other studies, the American College of Obstetrics and Gynecology recommend that “combination oral contraceptives should be prescribed with caution, if ever, to women who are older than 35 years and are smokers.”
Nerūkančios/ Nevartojančios
kontraceptikų
Nerūkančios/ Nevartojančios
kontraceptikų
Rūkančios/ Nevartojančios
kontraceptikų
Rūkančios/ Vartojančios
kontraceptikus
Tanis et al. N Engl J Med. 2001;345:
References
Tanis BC, van den Bosch MAAJ, Kemmeren JM. Oral contraceptives and the risk of myocardial infarction. N Engl J Med. 2001;345:
American College of Obstetricians and Gynecologists. Use of hormonal contraception in women with coexisting medical conditions. ACOG Practice Bulletin No. 73. Obstet Gynecol. 2006:

46. RŪKYMAS IR GERIAMIEJI KONTRACEPTIKAI: Veninės trombozės rizika (VTR)
Rūkymas >10 cig. per dieną padidina VTR 71%
Rūkymas >20/ cig.per dieną padidina VTR 94%
P<.001
P<.001
Key Point
Cigarette use is associated with an increased risk of thromboembolism in oral contraceptive (OC) users.
Lidegaard et al conducted a 5-year ( ) case-control study to determine the effects of OC use on the occurrence of VTE and included an analysis of the effects of smoking on this risk. Danish women with a first VTE were included in the study. Out of 1241 women, 987 were available for analysis; controls were included in the study. All the women answered questionnaires about relevant medical history, including contraceptive use and smoking habits.
Current OC use was defined as use of OCs at the time of admission (cases) or time of receiving the questionnaire (controls). Prior OC use was defined as any previous use among women not currently taking OCs.
The data were analyzed by graphical log linear models for multidimensional contingency tables to identify potential confounders, and then by conditional logistic regression. Significance was assessed by the 2 test, and, in case of ordinal variable, by the partial Goodman-Kruskal gamma. Adjusted odds ratios (aORs) were determined, and, in the case of cigarette smoking, adjusted for OC use, body mass index, and years of schooling.
Cigarette use was associated with an increased risk of thromboembolism in OC users:
1-10 cigarettes/day: aOR, 1.3; 95% CI,
11-20 cigarettes/day: aOR, 1.7; 95% CI, (P<.001)
>20 cigarettes/day: aOR, 1.9; 95% CI, (P<.001).
Šansų santykis (95% CI)
Nrūkė
1-10/per d.
11-20/per d.
>20/per d.
Cigarečių per dieną
Rūkančios
Lidegaard et al. Contraception. 2002;65:
Reference
Lidegaard O, Edström B, Kreiner S. Oral contraceptives and venous thromboembolism: a five-year national case-control study. Contraception. 2002;65:

47. RŪKYMAS PERORALINIŲ KONTRACEPTIKŲ KONTRAINDIKACIJA!
Pagrindinis suminis poveikis pasireiškia rūkančioms ir vartojančioms kombinuotus (turinčius estrogenų) peroralinius KT:
 MI rizika padidėja 20 kartų
 Insulto rizika padidėja 7,2 karto
 Rūkymas dvigubai padidina neplanuoto pastojimo riziką vartojant peroralinius KT

48. KONTRACEPTIKŲ SKYRIMAS

49. KONTRACEPTIKŲ SKYRIMAS
Arterinė hipertenzija:
<35m, nėra gretutinės patologijos, nerūko- skirtini kontraceptikai
Geras AKS kelis mėnesius- kontraceptikai tęsiami
Blogai koreguojamas AKS- siūloma progesterono tabletės arba intrauterinė kontracepcija.
Dislipidemija:
LDL-C >160 mg/dl arba daug RV- nehormoninė kontracepcija(intrauterinė).
Contraceptive Hormone Use and Cardiovascular Disease, Chrisandra L. Shufelt, MD, MS; C. Noel Bairey Merz, MD, FACC Posted: 02/27/2009; J Am Coll Cardiol. 2009;53(3) © 2009 Elsevier Science, Inc.

50. KONTRACEPTIKŲ SKYRIMAS
Cukrinis diabetas:
I-II tipai skirtini nerūkančioms < 35m. Kiti atveju progesterono tabletės arba intrauterinė kontracepcija.
Rūkymas:
>35m- nehormoninė kontracepcija (intrauterinė).
<35 m moterys nebuvo tirtos.
Nutukimas:
KMI >30 kg/m2 - progesterono tabletės arba intrauterinė kontracepcija(nutukimas-nepriklausomas venų trombozės RV)
Amžius >35m:
Sveikos, nerūkančios- kontraceptikai su <50 µg estrogenų, tęsiama iki 50-55m, kuomet kontraceptikų skyrimo nauda ir žala turi būti peržvelgta iš naujo.
Contraceptive Hormone Use and Cardiovascular Disease, Chrisandra L. Shufelt, MD, MS; C. Noel Bairey Merz, MD, FACC Posted: 02/27/2009; J Am Coll Cardiol. 2009;53(3) © 2009 Elsevier Science, Inc.

51. Pakaitinė hormonų terapija

52. Menopauzė ir medikamentinis gydymas
Estrogenų sumažėjimas, susijęs su menopauze, yra lydimas: daugybės varginančių vazomotorinių simptomų, įskaitant karščio pylimą ir naktinį prakaitavimą, seksualinius sutrikimus ir ilgainiui osteoporozę.
Visi šie simptomai neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Siekiant pagerinti gyvenimo kokybę ir sumažinti menopauzės simptomus, skiriama pakaitinė hormonų terapija.
Evidence-Based Guidelines for Cardiovascular Disease Prevention in Women: 2007 Update

53. Menopauzė- ŠKL rizikos faktorius
Perimenopauziniu laikotarpiu riebalų kaupimasis poodiniame sluoksnyje
↑KMI→↑sist.AKS
↑MTL ir ↓DTL
Insulino jautrumo ↓→CD
Evidence-Based Guidelines for Cardiovascular Disease Prevention in Women: 2007 Update

54. PHT įtaka ŠK sistemai
Kardiovaskulinių ligų rizika viršija hormoninio gydymo naudą pagyvenusioms postmenopauzinio amžiaus moterims, vadinasi hormoninis gydymas neturėtų būti skiriamas nei pirminei nei antrinei kardiovaskulinių ligų prevencijai vyresnėms moterims.
Gydant jaunesnes moteris perimenopauzėje dėl menopauzės simptomų, prieš skiriant pakaitinį gydymą hormonais, reikėtų įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką
Evidence-Based Guidelines for Cardiovascular Disease Prevention in Women: 2007 Update

55. Sorensen KE Circulation 1998;97:1234-1238
Endotelio sąlygota vazodilatacija moterims premenopauzėje ir po menopauzės
Endotelio sąlygota vazodilatacija yra statistiškai patikimai geresnė moterims premenopauzėje nei po menopauzės. Kombinuota pakaitinė terapija neapsaugo moterų nuo su amžiumi susijusios endotelio disfunkcijos
Sorensen KE Circulation 1998;97:

56. Koronarinių kraujagyslių pažeidimas
Postmenopauzė
Koronarinių kraujagyslių pažeidimas
Sąsajų tarp kontraceptikų vartojimo trukmės ir KŠL nebuvo rasta
Trūksta duomenų kadangi kontraceptikai pradėti naudoti nuo 1960m.; moterims KŠL pasireiškia vėliau; naudojama PHT

57. Stresas nutraukia hipotaliamuso-kiaušidžių signalą.
Atlikta studija su primatais. Tirta kontraceptikų įtaka lipoproteinams ir aterosklerozei. Placepo ir dvi grupes naudojo hormoninius preparatus 24 men. Irode kad mazina HDL-C , ir aterosklerozes atveju nuo 50% iki 75% . Grupe buvo suklasifikuota. Pastebėta kad net iki 85% aterosklerozės sumažėjo didelės rizikos grupėje(chol/ HDL-C santykis >4.5 ).