1. Autizmo spektro sutrikimai ir jų įtaka psichosocialinei adaptacijai
Sigita Lesinskienė 1

2. VAIKYSTĖS AUTIZMAS IR ASPERGERIOS
SINDROMAS
SIGITA LESINSKIENĖ
VILNIAUS UNIVERSITETO PSICHIATRIJOS KLINIKA
VAIKŲ PSICHIATRIJOS IR SOCIALINĖS PEDIATIJOS CENTRAS

3. Įvairiapusių raidos sutrikimų grupė:
VAIKYSTĖS AUTIZMAS
ASPERGERIO SINDROMAS
AUTIZMO BRUOŽAI
AUTIZMO SPEKTRAS

4. Autizmas nėra laikomas viena apibrėžta liga su
Viena etiologija, tai nespecifinis sutrikimas,
kurį gali sukelti įvairūs organiniai, biologinai
ir genetiniai faktoriai.
Autizmas nėra laikomas viena apibrėžta liga su
viena etiologija, tai nespecifinis sutrikimas,
kurį gali sukelti įvairūs organiniai, biologinai
ir genetiniai faktoriai.
Vienas autizmo sutrikimą turintis vaikas gali būti visai nepanašus į kitą, išskiriamos įvairios subgrupės didelėje klinikinėje autizmo įvairovėje.

5. Rekomenduojami filmai:
Rain Man (Lietaus žmogus)
Forrest Gump (Forestas Gampas)
I am Sam (Aš esu Semas)
Mozart and the Whale (Mocartas ir banginis)
Snow Cake (Sniego tortas)
Ben X (Benas X)

6. Rekomenduojamos knygos:
Tony Attwood
The Complete Guide to Asperger’s syndrome
Jessica Kingsley Publishers, 2008
Rudy Simone
Aspergirls.
Empowering Females with Asperger Syndrome
Jessica Kingsley Publishers, 2010
Rudy Simone
22 Things a Woman Must Know If She Loves a Man with Asperger’s Syndrome

7. Trys pagrindinės autizmo simptomų dgn grupės:
Kokybiniai socialinės sąveikos sutrikimai
Kokybiniai trūkumai verbaliniame ir
neverbaliniame bendravime bei vaizduotėjė
3) Pabrėžtinai ribotas veiklos ir pomėgių ratas
Įvairiapusiai sutrikimai kitose psichinio funkcionavimo srityse:
Judrumo, dėmesingumo, impulsyvumo, kūno judesių,
pažinimo ir mąstymo, kalbos ir kalbėjimo, emocijų,
intuicijos stokos socialiniame bendravime,
sensorinio jautrumo, sensorinės integracijos ir kt.

8. L. Wing (1983) pagal socialinės sąveikos sutrikimų
pobūdį suaugusiųjų amžiuje autstus suskirstė į tris grupes:
“atitolusių” grupė
vienišiai, atsiriboję, labiausiai atitinkantys klasikinį “Kanner’io”
autizmo klinikinį vaizdą
2) “pasyviųjų” grupė
labiau draugiški, priimantys ir mažai aktyvūs;
Gerai išsivysčiusi kalba su autizmui būdingais kalbėjimo ypatumais
Autizmo simptomai itin išryškėja atsidūrus streso būsenoje
3) “aktyvūs, tačiau keisti”
intensyvus domėjimasis tam tikra sritim, sunku tai panaudoti
kasdieniniame gyvenime, vyrauja ritualai, kokybiniai bendravimo
sutrikimai ir motorikos nerangumas

9. Įvairiapusių raidos sutrikimų grupė:
VAIKYSTĖS AUTIZMAS
ASPERGERIO SINDROMAS
AUTIZMO BRUOŽAI
AUTIZMO SPEKTRAS

10. Hans Asperger 1944 m Lorna Wing 1981 m Uta Frith 1991 m
Leo Kanner m
Hans Asperger m
Lorna Wing m
Uta Frith m

11. TLK - 10 (PSO, 1993m) Psichikos ir elgesio sutrikimų skyrius
Įvairiapusių raidos sutrikimų grupė:
F Aspergerio sindromas

12. Autizmo bruožų komorbidiškumas:
Aktyvumo ir dėmesio sutrikimai
Specifiniai mokymosi sugebėjimų raidos sutrikimai
(disleksija, disgrafija, diskalkulija)
Tikai
Enurezė
Nervinė anoreksija, valgymo sutrikimai
Obsesinis – kompulsinis sutrikimas
Nuotaikos, emocijų, psichosomatiniai sutrikimai

14. Ankstyvieji autizmo požymiai
Padidintas/sumažintas jautrumas aplinkos dirgikliams
Lyg nereaguoja, neprigirdi, mažai šypsosi
Savotiškas akių kontaktas arba jo stoka
Savitas domėjimasis žaislais ir aplinkos daiktais
Prasmingų gestų, čiauškėjimo, kalbėjimo stoka
Eiliškumo bendravime nepajautimas
Noro dalintis bendra veikla, dėmesiu, įspūdžiais stoka
Stereotipiniai judesiai, echolalijos

15. Rutininiai kūdikių ir mažų vaikų fizinės, somatinės būklės tyrimai kartu apimant ir raidos, bendravimo bei pažintinių funkcijų įvertinimus
Atrankos instrumentai įtariant įvairiapusius raidos sutrikimus – pirminės sveikatos priežiūros specialistams
Screening for Communication and Cognition in Infants and Toddlers (SCCIT)
18 klausimų: 9 Taip, 9 Ne (6, 9, 12, 15, 18, 24 mėn) – 3!
Pediatric Nursing 2007; 33(6):

16. Komunikacijos (bendravimo) sutrikimai:
Kalbos (simbolinė minčių reprezentacija)
Kalbėjimo (garsinė išraiška formuojant žodžius)
Gestų (veido išraiška, kūno kalba)
Kognityvinių (pažintinių) funkcijų sutrikimai:
Nekalbinių psichinių procesų:
dėmesio, atminties, problemų sprendimo, išmokimo,
užduočių įvykdymo sugebėjimų (objektų pastovumo ir
paskirties, pradžios-pabaigos supratimas, atpažinimas)

17. Nekalba
Negirdi?
Nevalgo
Sutrikęs miegas
Mažai šypsosi ir bendrauja
Jautriai ar keistai reaguoja į tam tikrus aplinkos stimulus
Linguoja, supasi, daužo galvą

18. 7 JUTIMŲ (SENSORINĖS) SISTEMOS:

19. (skirtingas tankis įvairiose kūno vietose) NERVINĖS SKAIDULOS
RECEPTORIAI
(skirtingas tankis įvairiose kūno vietose)
NERVINĖS SKAIDULOS
CNS ĮVAIRIOS SRITYS

20. 2 FUNKCIJOS: atpažinti, išskirti apsaugoti
REZULTATAS:
įvairus atsakas į aplinkos ir kūno dirgiklius
EFEKTYVU
NEEFEKTYVU

21. EFEKTYVU NEEFEKTYVU Atsakai leidžia:
1. prisitaikyti prie socialinės situacijos
2. mokytis
3. draugauti
4. išvengti pavojų
NEEFEKTYVU
1. dėmesio sukaupimo ir išlaikymo problemos
2. mokymosi sunkumai
3. sutrikęs gebėjimas suprasti kitų asmenų intencijas
4. padidintas arba sumažintas reagavimas į tam tikras situacijas

22. PADIDINTAS JAUTRUMAS STIMULAMS:
disstresas dėl tam tikrų garsų
sensityvumas šviesai
tam tikrų medžiagų netoleravimas
uoslės ir skonio neįprasti ypatumai
nesaugumas judant, ypač aukštyje
padidintas jautrumo slenkstis pavojaus
“kovok ar bėk” reakcijoms
BŪDINGOS TAM TIKRO SENSORINIO
STIMULIAVIMO VENGIMO REAKCIJOS

23. BŪDINGOS TAM TIKROS STIMULIACIJOS
SUMAŽINTAS JAUTRUMAS STIMULAMS:
trūksta reagavimo į garsinę stimuliaciją
nejautrumas skausmui, susižalojimams
nejautrumas temperatūros pokyčiams
dėmesio nekreipimas į asmenis ar daiktus aplinkui
pavėluoti, uždelsti atsakai ir atreagavimas
BŪDINGOS TAM TIKROS STIMULIACIJOS
SIEKIMO REAKCIJOS

24. Autizmo spektro sutrikimai –
dažni vaikų tarpe

25. Socialinio elgesio sutrikimai:
intuityvaus pajautimo bendravime stoka
socialiai ir emocionaliai netinkamas
neprognozuojamas elgesys
elgesio moduliavimo pagal socialinį kontekstą stoka
nesugebėjimas bendrauti su bendraamžiais
egocentrizmas, direktyvumas
apsunkintas socialinis priėjimas, vienišumas
noro bendrauti su bendraamžiais stoka

26. Neverbalinio bendravimo sutrikimai:
ribota, negili, neįvairi veido išraiška
keistas, savotiškas žvilgsnis
dažnai netinkama veido išraiška
nesugeba perteikti akimis
nežiūri į kitus arba savotiškas akių kontaktas
neįprastos veido grimasos ar tikai
ribotas gestų naudojimas
motoriniai manieringumai
nejaučia distancijos, per arti priartėja prie kitų

27. Emocijos: empatijos stoka neįprasta ir netinkama emocijų išraiška
sunku suvokti savo ir kitų jausmus
iš veido išraiškos nesupranta emocijų
bendraujant nejaučia subtilių signalų, neprisiderina
polinkis suktis arba plasnoti, plevėsuoti
rankomis susijaudinus
polinkis turėti keistų, neįprastų baimių

28. Kalbos ir kalbėjimo savitumai:
neįprasta kalbėsena
balso, intonacijos ir tembro savitumai
formali pedantiška kalba
kalba per daug arba kalba per mažai
nuoseklumo, sąryšio pokalbiui stoka
besikartojantis kalbos šablonas
perkeltinės prasmės, juokų supratimo stoka
garsiai mąsto ir galvoja

29. Stambiosios ir smulkiosios motorikos
nerangumas, prasta kūno judesių koordinacija

30. Sensorinis sensityvumas:
įvairiems garsams
prisilietimui, tam tikriems rūbams
įvairiems kvapams
maisto skoniui, sudėčiai ar konsistencijai
įvairiems vizualiniams stimulams
skausmui, temperatūrai

31. Pažinimo ir mąstymo ypatumai - 1:
specifiški intensyvūs riboti interesai
daugiau mechaniškumo nei prasmės
puiki ilgalaikė atmintis
intensyvus fokusavimasis į detales
sunku atskirti esminius dalykus nuo neesminių
mąstymo rigidiškumas, lankstumo stoka
sunkiai persijungia į kitą veiklą

32. Pažinimo ir mąstymo ypatumai - 2:
vizualiniai stimulai suvokiami geriau
nei verbaliniai
labai netolygūs sugebėjimai įvairiose srityse
nesugeba žaisti vaizduotės žaidimų
polinkis laikytis ritualų ir rutinų
didelis jautrumas lūkesčių ar įprastos
tvarkos pasikeitimui

33. Aukštas įtampos ir nerimo lygis :
dažni psichosomatiniai sutrikimai,
depresijos epizodai,
grubaus agresyvaus elgesio protrūkiai

35. 35

36. Paplitimas 3,6 - 7,1 : 1000 vaikų (7-16 metų) populiacijoje
2,3 - 4 berniukai : 1 mergaitė
S.Ehlers ir C.Gillberg, 1993

37. Aspergerio sindromo skryningo klausimynas
(27 klausimai vaiko mokytojams ir tėvams)
Vaikams, turintiems socialinių, bendravimo bei elgesio
sutrikimų ir ribotą intelektualinių interesų ratą.
Stephen Ehlers, Christopher Gillberg, Švedija
Lorna Wing, Anglija

38. autizmo paplitimą Vilniaus miesto vaikų tarpe,
Epidemiologinis tyrimas 1999
- įvertinti Aspergerio sindromo ir vaikystės
autizmo paplitimą Vilniaus miesto vaikų tarpe,
išanalizuoti diagnostikos, klinikos, šeimos bei
socialinius aspektus.

39. 14-oje atsitiktiniu būdu pasirinktų bendrojo lavinimo mokyklų
DARBO METODIKA
Aspergerio sindromo paplitimo tarp Vilniaus miesto 7-16 metų amžiaus moksleivių tyrimas:
1. Aspergerio sindromo atrankos klausimynas mokytojams
(ASSQ, 1993)
14-oje atsitiktiniu būdu pasirinktų bendrojo lavinimo mokyklų
po dvi kiekvienų metų I-IX klases.
2. Klinikinis atrinktų vaikų ištyrimas ir diagnozės nustatymas
TLK-10 (1993), DSM-IV(1994), Gillberg ir Gillberg(1989),
Szatmari ir kt. (1989).

40. II. Vaikystės autizmo paplitimo Vilniaus mieste tyrimas
DARBO METODIKA
II. Vaikystės autizmo paplitimo Vilniaus mieste tyrimas
(visose Vilniaus m. specializuotose ugdymo įstaigose):
1. Klinikinis ištyrimas ir diagnozės nustatymas
pagal TLK-10 (1993).
2. Autizmo sutrikimo išreikštumo laipsnio nustatymas
pagal CARS (1988).

41. ASPERGERIO SINDROMO PAPLITIMO TARP VILNIAUS MIESTO MOKSLEIVIŲ TYRIMAS
REZULTATAI
ASPERGERIO SINDROMO PAPLITIMO TARP VILNIAUS MIESTO MOKSLEIVIŲ TYRIMAS
14 -oje mokyklų, 252 klasėse ištirta
6018 I-IX klasių moksleivių.
615 moksleivių klausimyne surinko 5 ir daugiau balų,
klinikiniam ištyrimui atrinkti 42 vaikai,
iš jų 36 diagnozuotas Aspergerio sindromas.

42. Aspergerio sindromo paplitimas - 5,9: 1000 (0,59%),
REZULTATAI
Aspergerio sindromo paplitimas - 5,9: 1000 (0,59%),
berniukų/mergaičių santykis 1,6:1.
497 Aspergerio sindromą turintys vaikai Vilniuje

43. specifiniai mokymosi raidos sutrikimai - 11 (30,6%),
REZULTATAI
Komorbidiškumas:
specifiniai mokymosi raidos sutrikimai - 11 (30,6%),
lėtiniai judesių ar balso tikai - 8 (22,2%),
aktyvumo ir dėmesio sutrikimas - 2 (5,6%).

44. Vaikystės autizmo paplitimas - 11,8: 10 000 (0,12%),
REZULTATAI
VAIKYSTĖS AUTIZMO PAPLITIMAS VILNIAUS MIESTE
TARP 7-16 M. VAIKŲ
Vaikystės autizmas diagnozuotas 97 vaikams
(amžiaus vidurkis 11,6±2,8),
35 mergaitėms (36,1%) ir 62 berniukams (63,9%).
Vaikystės autizmo paplitimas - 11,8: (0,12%),
berniukų/mergaičių santykis 1,9:1.
14 (14,4%) vaikų jau ankščiau buvo diagnozuotas autizmas,
6 (6,2%) buvo įvardinti autizmo bruožai.

45. lengvas/vidutinis - 38 (39,2%), sunkus - 59 (60,8%) vaikai.
REZULTATAI
Autizmo sutrikimo išreikštumo laipsnis (pagal CARS, 1988):
lengvas/vidutinis - 38 (39,2%),
sunkus - 59 (60,8%) vaikai.
Protinio atsilikimo pasiskirstymas vaikystės autistų
grupėje:
lengvas protinis atsilikimas arba ribinis IQ - 23 (22,7%),
vidutinis protinis atsilikimas - 42 (43,3%),
sunkus ir labai sunkus protinis atsilikimas - 32 (33,0%) vaikų.

46. 38 (39,2%) vaikų anamnezėje turėjo epilepsijos priepuolius;
REZULTATAI
LIGOS IR PATOLOGINĖS BŪKLĖS, DIAGNOZUOTOS
VAIKYSTĖS AUTIZMĄ TURINTIEMS VAIKAMS
38 (39,2%) vaikų anamnezėje turėjo epilepsijos priepuolius;
23 (23,7%) vaikams buvo nustatyta liga ar genetinis
sutrikimas, galėję sukelti ar įtakoti autizmo sutrikimo
pasireiškimą;
74 (76,3%) vaikų autizmo priežastis buvo nežinoma ir
nenustatyta.

47. REZULTATAI Elgesio sutrikimas 48 (88,9%)
TĖVAMS DIDŽIAUSIĄ NERIMĄ KELIANČIOS JŲ AUTISTŲ VAIKŲ PROBLEMOS
Elgesio sutrikimas (88,9%)
Supratingumo stoka, mokymosi problemos (88,9%)
Bendravimo sunkumai (68,5%)
Vaikas nekalba (37,0%)
Keisti ar nerangūs kūno judesiai (31,5%)
Nemokėjimas žaisti su vaikais (25,9%)
Nesavarankiškumas, menki savitvarkos įgūdžiai (18,5%)
Savisaugos jausmo nebuvimas (11,1%)
Bėgimas (palikus be priežiūros) (7,4%)
Tam tikrų garsų vengimas (klausos sensityvumas) (5,6%)
Žodžių atkartojimas echolalijos) (3,7%)
Intensyvios baimės (3,7%)

48. REZULTATAI TĖVŲ NURODYTI JIEMS REIKALINGI PAGALBOS BŪDAI
Detalus vaiko ištyrimas ir individualios programos sudarymas (75,9%)
Individuali psichologinė/psichoterapinė pagalba vaikui (66,7%)
Tėvų konsultavimas (64,8%)
Pagalba vaikui integruojantis į vaikų kolektyvą (57,4%)
Psichologinė/psichoterapinė pagalba tėvams ir šeimai (37,0%)
Specialisto konsultacija socialiniais, teisiniais klausimais (31,5%)
Pagalba vaikui vaikų, turinčių panašių problemų,grupėje (25,9%)
Medikamentinis gydymas (25,9%)
Tėvų savitarpio pagalbos grupės (18,5%)
Nereikia jokios pagalbos (1,9%)

50. KOMPLEKSINĖ PAGALBA Įvairūs specialistai Komandinis darbo principas
IŠTYRIMAS
DIAGNOSTIKA
GYDYMAS
PSICHOSOCIALINĖ
PAGALBA VAIKUI IR ŠEIMAI
Įvairūs specialistai
Komandinis darbo
principas
ART ir PSC pagal gyvenamąją vietą – šeimos gydytojas
Kiekvieno specialisto vaidmuo ir veiklos galimybės

51. SOCIALINĖ APSAUGA
MEDICINA
ŠVIETIMAS
TARPŽINYBINIS BENDRADARBIAVIMAS
NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS

53. Pagalbos kryptys:
šeimos narių ir mokytojų konsultavimas
padedant geriau suprasti šių vaikų sutrikimų ypatumus,
grupinė psichoterapija
bendravimo ir socialinių įgūdžių formavimas,
adaptacijos kolektyve gerinimas,
individuali psichoterapija
fragmentinio pasaulio matymo praplėtimas,
nerimo, įtampos, elgesio sutrikimų sumažinimas,

54. šių vaikų originalių pomėgių, interesų ir sugebėjimų panaudojimas
Pagalbos kryptys:
kūrybingas, optimalus ir prasmingas
šių vaikų originalių pomėgių, interesų
ir sugebėjimų panaudojimas
vizualiai struktūruotas mokymas kartu
taikant elgesio terapijos metodus

56. PASIŪLYMAS-PALINKĖJIMAS:
KŪRYBINGAI IR GERANORIŠKAI DIRBTI
VAIKŲ LABUI BENDRADARBIAUJANT SU
KITŲ ĮVAIRIŲ SRIČIŲ SPECIALISTAIS

57. Kiti metodai-1 Gyvūnų terapija Žaidimo terapija: Skaitymo terapija:
Šunų:
Alpakų:
Žaidimo terapija:
Skaitymo terapija:

58. Kiti metodai -2 Vandens terapija: Meno terapija: Muzikos terapija:
Meno terapija:
Muzikos terapija:
Jogos terapija:

59. Kiti metodai -3 Bario ir deguonies terapija:
Šviesų terapija:
Akupresūra:
Dieta, chiropraktika, alergenų eliminavimo technikos, masažai, vizualizavimas, homeopatinės priemonės, vitaminai ir mineralai:

60. 60